Dortmundas
Dortmundas – miestas Vokietijos šiaurės vakaruose, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, Rūro anglių baseino rytuose, į rytus nuo Eseno; priklauso Reino-Rūro aglomeracijai.
| Dortmundas vok. Dortmund | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Vokietija
|
| Žemė |  Šiaurės Reinas-Vestfalija
|
| Regionas | Arnsbergo regionas |
| Gyventojų | 587 696 |
| Plotas | 280,71 km² |
| Tankumas | 2 094 žm./km² |
| Altitudė | 76 m |
| Pašto kodas | 44135–44388 |
| Tel. kodas | 0231, 02304 |
| Tinklalapis | www.dortmund.de |
 Vikiteka |
Dortmundas |
| Kirčiavimas | Dòrtmundas |
Istorija
redaguotiPirmą kartą gyvenvietė Throtmanni[1] minima 880 m. Nuo 1220 m. iki 1803 m. laisvasis imperijos miestas, vienas Hanzos sąjungos miestų. Dortmundo pirkliai kūrėsi ir Klaipėdoje, kuriai 1254 m. suteikta Dortmundo teisė. Miestas smuko per Trisdešimties metų karą. XIX a. pradėta kasti geležies rūda ir akmens anglis. Miestas vėl pradėjo plėstis, tapo vienu svarbiausiu Rūro pramonės regiono centrų. Per Antrąjį pasaulinį karą Sąjungininkų labai bombarduotas.
Ekonomika
redaguotiYra uostas prie Dortmundo-Emso kanalo, tarptautinis Dortmundo oro uostas. Išplėtota juodoji metalurgija, kasybos mašinų, staklių, alaus pramonės įrangos gamyba, kokso chemijos, elektronikos, maisto pramonė. Dortmundas – vienas svarbiausiu alaus gamintojų Europoje.
1966 m. įkurtas Dortmundo universitetas. Veikia 12 mokslinių tyrimų institutų, tarp jų – Makso Planko molekulinės fiziologijos institutas, Gerontologijos, Spektrochemijos ir taikomosios spektroskopijos institutai. Veikia filharmonija, teatrai, muziejai, tarp jų 1910 m. įkurtas Gamtos istorijos muziejus, Ostvalio (XX a. meno), Vestfalijos pramonės muziejai. Yra Zoologijos ir botanikos sodai. 1974 m. pastatytas vienas didžiausių (82 932 vietų) šalies futbolo stadionas.[2]
Architektūra
redaguoti
- Pilis (XVI–XVII a.).
- Bažnyčios:
- Marijonų (pastatyta apie 1220 m., presbiterija 1360 m., altoriuje dail. K. von Soesto triptikas, apie 1420 m.),
- Šv. Reginaldo (XIII a. – XV a., bokštas 1701 m.)
- Šv. Jono Krikštytojo (XVI a. , altoriuje dail. D. Baegerto triptikas, 1475 m.)
- Šv. Petro (XIV a., išliko VIII a. koplyčios pamatai)
- Pauliaus Gerhardto (1950 m., archit. O. Bartningas)
- Šv. Bonifaco (1954 m., archit. E. Steffannas)
- Pramonės įmonių ir darbininkų gyvenamųjų namų kompleksas (XIX a. – XX a., archit. B. Moringas, R. Kronas; dabar dalyje jo – muziejus).
Lietuviai
redaguoti
Apie 1880 m. Dortmunde apsigyveno lietuvių, daugiausia iš Mažosios Lietuvos. Daugiau lietuvių atvyko po 1900 m. Dauguma jų dirbo kasyklose. Dalis emigravo į Didžiąją Britaniją ir JAV, grįžo į Lietuvą. Po pirmojo pasaulinio karo gyveno apie 2000 lietuvių. 1921 m. J. Brakšio iniciatyva įkurta Dortmundo lietuvių draugija, su pertrauka veikusi iki 1952 m., rengusi sueigas, kaupusi biblioteką, turėjusi saviveiklos trupę. 1932 m. Kazys Alminas suorganizavo lietuvių kalbos kursus. 1951 m. atsikėlė dar kelios lietuvių šeimos. Iki XX a. pab. veikė Vokietijos lietuvių bendruomenės Dortmundo apylinkė.
Sportas
redaguotiMieste 1974 m. vyko X pasaulio futbolo čempionatas, o 2006 m. – XVIII pasaulio futbolo čempionatas. Stipriausia komanda yra BV Borussia Dortmund.
Taip pat skaityti
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Rudolf Kötzschke (Hrsg.): Die Urbare der Abtei Werden a. d. Ruhr (= Publikationen der Gesellschaft für rheinische Geschichtskunde XX: Rheinische Urbare). Bd. 2: A. Die Urbare vom 9.-13. Jahrhundert. Hrsg. von Rudolf Kötzschke, Bonn 1908, Nachdruck Düsseldorf 1978, Bd. 3: B. Lagerbücher, Hebe- und Zinsregister vom 14. bis ins 17. Jahrhundert, Bonn 1908, Nachdruck Düsseldorf 1978, Bd. 4,I: Einleitung und Register. I. Namenregister. Hrsg. von Fritz Körholz, Düsseldorf 1978, Bd. 4,II: Einleitung, Kapitel IV: Die Wirtschaftsverfassung und Verwaltung der Großgrundherrschaft Werden. Sachregister. Hrsg. von Rudolf Kötzschke, Bonn 1958
- ↑ Dortmundas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 92 psl.