This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02002R2371-20130701
Council Regulation (EC) No 2371/2002 of 20 December 2002 on the conservation and sustainable exploitation of fisheries resources under the Common Fisheries Policy
Consolidated text: Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 2002 m. gruodžio 20 d. dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 2002 m. gruodžio 20 d. dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką
No longer in force
- Date of document:
- 01/07/2013
- Date of effect:
- 01/07/2013
- Author:
- Europos Sąjungos Taryba
- Form:
- Konsoliduotas tekstas
- Additional information:
- LASTMODIN 32012R1152
- Link
- Link
- Link
- Select all documents mentioning this document
- Consolidation: basic act:
- 32002R2371
2002R2371 — LT — 01.07.2013 — 004.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2371/2002 2002 m. gruodžio 20 d. dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL L 358, 31.12.2002, p.59) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
L 192 |
1 |
24.7.2007 |
||
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1224/2009 2009 m. lapkričio 20 d. |
L 343 |
1 |
22.12.2009 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1152/2012 2012 m. lapkričio 21 d. |
L 343 |
30 |
14.12.2012 |
|
iš dalies keičiamas:
|
L 112 |
10 |
24.4.2012 |
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2371/2002
2002 m. gruodžio 20 d.
dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 2 ),
kadangi:|
(1) |
Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3760/92 ( 3 ) buvo sukurta Bendrijos žuvininkystės ir akvakultūros sistema. Pagal to reglamento nuostatas Taryba turi apsispręsti dėl bet kokių galimų pakeitimų iki 2002 m. gruodžio 31 d. |
|
(2) |
Bendrosios žuvininkystės politikos taikymo sritis aprėpia gyvųjų vandens išteklių ir akvakultūros apsaugą, valdymą ir naudojimą, taip pat žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimą ir prekybą, kai ši veikla vykdoma valstybių narių teritorijoje arba Bendrijos vandenyse, arba kai ją vykdo Bendrijos žvejybos laivai arba valstybių narių piliečiai, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų konvencijos dėl Jūrų įstatymo 117 straipsnio nuostatas ir nepanaikinant vėliavos valstybės tiesioginės atsakomybės. |
|
(3) |
Atsižvelgiant į tai, kad dauguma žuvų išteklių toliau mažėja, Bendroji žuvininkystės politika tobulintina, kad ilgalaikis žuvininkystės sektoriaus gyvybingumas būtų užtikrintas tausojančiai naudojant gyvuosius vandens išteklius, remiantis išsamiomis mokslinėmis rekomendacijomis ir vadovaujantis atsargos požiūriu, paremtu tais pačiais samprotavimais, kaip ir Sutarties 174 straipsnyje nurodytas atsargos principas. |
|
(4) |
Todėl Bendrosios žuvininkystės politikos tikslas turi būti numatyti tausojantį gyvųjų vandens išteklių ir akvakultūros naudojimą kaip tausojančios plėtros dalį, proporcingai atsižvelgiant į aplinkos, ekonominius ir socialinius aspektus. |
|
(5) |
Svarbu, kad Bendroji žuvininkystės politika vadovautųsi gero valdymo principu ir kad taikomos priemonės būtų abipusiai suderintos bei atitiktų kitų sričių Bendrijos politiką. |
|
(6) |
Tausojančio naudojimo tikslą galima efektyviau pasiekti daugiametės žuvininkystės valdymo priemonėmis, apimančiomis saugiose biologinėse ribose esančių išteklių daugiamečius valdymo planus. Jeigu peržengiamos saugios biologinės išteklių ribos, svarbiausiu prioritetu tampa daugiamečių atkūrimo planų sudarymas. Pagal mokslines rekomendacijas šiems ištekliams atkurti gali reikėti žymiai sumažinti žvejybos pastangas. |
|
(7) |
Tokiuose daugiamečiuose planuose turi būti nustatyti atitinkamų išteklių tausojančio naudojimo tikslai, žvejybos taisyklės, pagal kurias būtų skaičiuojamos metinių sugavimų ir (arba) žvejybos pastangų ribos, ir numatytos kitos ypatingos valdymo priemonės, taip pat įvertintas poveikis kitoms gyvūnų rūšims. |
|
(8) |
Daugiamečių planų turinys turi atitikti išteklių apsaugos būklę, jų atkūrimo būtinumą ir šių išteklių bei žūklės rajonų, kuriuose jie gaudomi, charakteristikas. |
|
(9) |
Išteklių, kuriems nesudaryti daugiamečiai planai, tausojamas naudojimas užtikrinamas nustatant sugavimų ir (arba) pastangų ribas. |
|
(10) |
Jeigu išteklių arba jūrų ekosistemos apsaugai dėl žvejybos kyla toks rimtas pavojus, kad reikia veikti nedelsiant, valstybėms narėms arba Komisijai turi būti leista imtis nepaprastųjų priemonių. |
|
(11) |
Savo 12 jūrmylių zonose valstybėms narėms turi būti leista imtis apsaugos ir valdymo priemonių, taikytinų visiems žvejybos laivams, su sąlyga, kad tuomet, kai tokios priemonės taikomos kitų valstybių narių žvejybos laivams, jos nebūtų diskriminacinės, kad prieš tai būtų konsultuojamasi ir kad Bendrija dar nebūtų buvusi numačiusi specialiai šios zonos apsaugai ir valdymui skirtų priemonių. |
|
(12) |
Bendrijos laivynas turi būti sumažintas derinant jį prie prieinamų išteklių, o tam tikslui pasiekti turi būti numatytos ypatingos priemonės, apimančios neviršytinų žvejybos pajėgumų atskaitos lygių nustatymą, specialią Bendrijos programą, skatinančią žvejybos laivus atiduoti į metalo laužą bei nacionalines įtraukimo/pasitraukimo iš laivyno programas. |
|
(13) |
Kiekviena valstybė narė turi turėti nacionalinį žvejybos laivų rejestrą, kuris turi būti prieinamas Komisijai kontroliuoti valstybių narių laivynų apimtis. |
|
(14) |
Galiojančios taisyklės, pagal kurias ribojamos galimybės naudotis ištekliais valstybių narių 12 jūrmylių zonose, veikė patenkinamai ir apsaugojo išteklius ribojant žvejybos pastangas jautriausioje Bendrijos vandenų dalyje ir išsaugojo tradicinę žvejybą, nuo kurios labai priklauso atitinkamų pakrantės bendruomenių socialinė ir ekonominė plėtra. Todėl jos turėtų ir toliau galioti iki 2012 m. gruodžio 31 d. |
|
(15) |
Nors kol kas reiktų palikti galioti ir kitus Bendrijos įstatymuose numatytus naudojimo galimybės apribojimus, juos reikėtų peržiūrėti ir įvertinti, ar jie būtini tausojančiai žuvininkystei užtikrinti. |
|
(16) |
Atsižvelgiant į grėsmingą žuvininkystės pramonės ekonominę būklę ir atitinkamų pakrantės bendruomenių priklausomybę nuo žvejybos, būtina užtikrinti santykinį žvejybos veiklos stabilumą paskirstant žvejybos galimybes tarp valstybių narių pagal numatomą kiekvienai valstybei narei išteklių dalį. |
|
(17) |
Kita vertus, tas stabilumas, atsižvelgiant į laikiną išteklių biologinę padėtį, turėtų apsaugoti ypatingus regionų, kurių vietos gyventojai labai priklauso nuo žuvininkystės ir su ja susijusios veiklos, poreikius, kaip Taryba nustatė savo 1976 m. lapkričio 3 d. Rezoliucijoje dėl 200 mylių žvejybos zonos Bendrijoje įkūrimo tam tikrų išorinių aspektų ( 4 ), įsigaliojusių nuo 1977 m. sausio 1 d., ypač jos VII priede. |
|
(18) |
Todėl siekiamo santykinio stabilumo sąvoką būtina suprasti būtent taip. |
|
(19) |
Siekiant laiduoti veiksmingą Bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimą, būtina sustiprinti Bendrijos žuvininkystės kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemą ir papildomai išaiškinti atsakomybės pasidalijimą tarp valstybių narių institucijų bei Komisijos. Todėl tiktų į šį Reglamentą įtraukti pagrindines nuostatas dėl Bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo, kurių dalis jau pateikta 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2847/93, nustatančiame Bendrosios žuvininkystės politikos kontrolės sistemą ( 5 ). Tas reglamentas turi galioti tol, kol bus priimtos visos būtinos įgyvendinimo taisyklės. |
|
(20) |
Kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo nuostatos iš vienos pusės numato žvejybos laivų kapitonų ir prekybos grandinės operatorių įsipareigojimus ir, iš kitos pusės, išaiškina skirtingą valstybių narių ir Komisijos atsakomybę. |
|
(21) |
Valstybei narei viršijus jai skirtas žvejybos galimybes, Komisija turi turėti teisę mažinti jas išskaitymais. Kai nustatoma, kad dėl to, jog viena valstybė narė viršijo savo žvejybos galimybes, kita valstybė narė patyrė žalą, pastarajai turi būti skirta dalis arba visas pirmosios valstybės narės žvejybos galimybių išskaitymas. |
|
(22) |
Valstybės narės turi įsipareigoti imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią vykstantiems sunkiems pažeidimams, kaip apibrėžta 1999 m. birželio 24 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1447/1999, nustatančiame Bendrosios žuvininkystės politikos taisykles sunkiai pažeidžiančio elgesio rūšių sąrašą ( 6 ). |
|
(23) |
Komisija turi turėti galimybę imtis neatidėliotinų apsisaugojimo priemonių, jei yra pavojaus požymių, kad dėl žvejybos veiklos gali kilti rimta grėsmė gyvųjų vandens išteklių apsaugai. |
|
(24) |
Komisijai turi būti suteikti atitinkami įgaliojimai vykdyti savo pareigą kontroliuoti ir vertinti, kaip valstybės narės vykdo Bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimą. |
|
(25) |
Būtina aktyvinti bendradarbiavimą ir koordinavimą tarp visų susijusių institucijų, kad būtų laikomasi Bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių, ypač keičiantis nacionaliniais inspektoriais, reikalaujant, kad siekdamos nustatyti faktus valstybės narės traktuotų Bendrijos inspektorių, kitų valstybių narių inspektorių ar Komisijos inspektorių sudarytas ataskaitas lygiai taip pat, kaip jos traktuoja savo pačių inspektavimo ataskaitas. |
|
(26) |
Šiam reglamentui vykdyti būtinos priemonės turi būti priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 7 ). |
|
(27) |
Siekiant padėti įgyvendinti Bendrosios žuvininkystės politikos tikslus, reikia įsteigti Regionines konsultacines tarybas, kad Bendrąją žuvininkystės politiką padėtų formuoti suinteresuotų žvejų ir kitų subjektų žinios bei patirtis ir būtų atsižvelgta į skirtingas sąlygas įvairiuose Bendrijos vandenyse. |
|
(28) |
Siekiant užtikrinti, kad Bendroji žuvininkystės politika turėtų naudos iš geriausių mokslinių, techninių ir ekonominių rekomendacijų, Komisijai turi padėti atitinkamas komitetas. |
|
(29) |
Norint pasiekti pagrindinį tikslą – kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami tausojančiai, būtina ir tikslinga išdėstyti šių išteklių apsaugos ir naudojimo taisykles. Pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šis reglamentas neviršija būtinų priemonių šiam tikslui pasiekti. |
|
(30) |
Dėl reikalingų pakeitimų skaičiaus ir svarbos reikia panaikinti Reglamentą (EEB) Nr. 3760/92. Visos svarbiausios 1976 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 101/76, kuriame išdėstyta žvejybos pramonės bendroji struktūrinė politika ( 8 ), nuostatos nebegalioja, todėl jis taip pat turi būti panaikintas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
GALIOJIMO SRITIS IR TIKSLAI
1 straipsnis
Galiojimo sritis
1. Bendroji žuvininkystės politika turi apimti gyvųjų vandens išteklių apsaugą, valdymą ir naudojimą, akvakultūrą ir žuvininkystės bei akvakultūros produktų perdirbimą ir prekybą, kai ši veikla vykdoma valstybių narių teritorijoje arba Bendrijos vandenyse, arba kai ją vykdo Bendrijos žvejybos laivai arba valstybių narių piliečiai, nepažeidžiant vėliavos valstybės tiesioginės atsakomybės.
2. Bendroji žuvininkystės politika turi numatyti aiškias priemones, susijusias su:
a) gyvųjų vandens išteklių apsauga, valdymu ir naudojimu;
b) žvejybos poveikio aplinkai apribojimu;
c) galimybėmis naudotis vandenimis ir ištekliais sąlygomis;
d) struktūrine politika ir laivyno pajėgumo valdymu;
e) kontrole ir jos vykdymo užtikrinimu;
f) akvakultūra;
g) bendruoju rinkos organizavimu;
h) tarptautiniais santykiais.
2 straipsnis
Tikslai
1. Bendroji žuvininkystės politika turi garantuoti, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami, užtikrinant tausojančias ekonomines, aplinkos ir socialines sąlygas.
Tuo tikslu Bendrija turi imtis atsargos principų, skirtų saugoti ir apsaugoti gyvuosius vandens išteklius, numatyti tausojantį jų naudojimą ir sumažinti žvejybos poveikį jūros ekosistemoms. Ji turi siekti progresyviai įgyvendinti ekosistema paremtą žvejybos valdymo būdą, stengtis skatinti veiksmingą žvejybą ekonomiškai gyvybingoje ir konkurencingoje žuvininkystės bei akvakultūros pramonėje, suteikiant tinkamą pragyvenimo lygį priklausantiesiems nuo žvejybos verslo ir atsižvelgiant į vartotojų interesus.
2. Bendroji žuvininkystės politika turi vadovautis tokiais gero valdymo principais:
a) aiškiu atsakomybės apibrėžimu Bendrijos, nacionaliniu ir vietos lygiais;
b) sprendimo priėmimo procesu, paremtu pagrįstomis mokslinėmis rekomendacijomis, pateikiančiomis savalaikius rezultatus;
c) plačiai įtraukiant suinteresuotas puses visais politikos etapais nuo koncepcijos sukūrimo iki jos įgyvendinimo;
d) derinant su kitų sričių Bendrijos politika, ypač su aplinkos, socialine, regionine, plėtros, sveikatos ir vartotojų apsaugos.
3 straipsnis
Apibrėžimai
Šiame reglamente taikomi tokie apibrėžimai:
a) „Bendrijos vandenys“ – tai valstybių narių suverenūs arba jų jurisdikcijai priklausantys vandenys, išskyrus vandenis, esančius greta Sutarties II priede išvardytų teritorijų;
b) „gyvieji vandens ištekliai“ – tai esamos ir pasiekiamos jūrų vandens gyvūnų rūšys, įskaitant anadromines ir katadromines rūšis jų gyvenimo jūroje metu;
c) „žvejybos laivas“ – tai bet koks laivas su įranga, skirta versliniam gyvųjų vandens išteklių naudojimui;
d) „Bendrijos žvejybos laivas“ – tai žvejybos laivas su valstybės narės vėliava ir registruotas Bendrijoje;
e) „tausojantis naudojimas“ – tai išteklių naudojimas, neapsunkinant vėlesnio jų naudojimo ir nedarant neigiamo poveikio jūros ekosistemoms;
f) „mirtingumo dėl žvejybos koeficientas“ – tai rūšies laimikio per nustatytą laikotarpį santykis su vidurkiniais žvejybai skirtais ištekliais tuo laikotarpiu;
g) „ištekliai“ – tai gyvieji vandens ištekliai, esantys nustatytoje valdymo zonoje;
h) „žvejybos pastangos“ – žvejybos laivo pajėgumo ir veiklos sandauga; laivų grupės žvejybos pastangos yra visų grupę sudarančių laivų žvejybos pastangų suma;
i) „žuvininkystės valdymui taikomas atsargos principas“ reiškia, kad pakankamos mokslinės informacijos nebuvimas negali būti priežastimi atidėti arba nesiimti valdymo priemonių pagrindinėms, susijusioms arba priklausomoms rūšims ir nepagrindinėms rūšims bei jų aplinkai išsaugoti;
j) „ribiniai atskaitos taškai“ – tai žuvų išteklių populiacijos parametrų (tokių kaip biomasės arba mirtingumo dėl žvejybos koeficiento) reikšmės, kurių reikia vengti, nes tai susiję su nežinoma populiacijos dinamika, išteklių išnykimu arba pasipildymo sumažėjimu;
k) „apsaugos atskaitos taškai“ – tai žuvų išteklių populiacijos parametrų (pvz., biomasės arba žvejybos našumo koeficiento) reikšmės, naudojamos žuvininkystės valdyme, pvz., atsižvelgiant į priimtiną biologinės rizikos lygį arba pageidautiną sugavimų kiekį;
l) „saugios biologinės ribos“ – tai tokie išteklių būklės arba jų naudojimo rodikliai, kurie rodo, kad yra nedidelis pavojus peržengti tam tikrus ribinius atskaitos taškus;
m) „sugavimo riba“ – tai rūšies arba rūšių grupės iškrovimų kiekybinė riba per nustatytą laikotarpį, nebent kitaip būtų numatyta Bendrijos įstatymais;
n) „žvejybos pajėgumas“ – tai laivo talpa, išreikšta GT, ir jo galia, išreikšta kW, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2930/86 ( 9 ) 4 ir 5 straipsniuose. Tam tikroms žvejybos rūšims pajėgumą Taryba gali apibrėžti, pvz., panaudodama laivo žvejybos įrankių kiekį ir (arba) dydį;
o) „pasitraukimas iš laivyno“ – tai žvejybos laivo pašalinimas iš valstybės narės žvejybos laivyno rejestro su sąlyga, kad yra laikomasi 15 straipsnio 1 dalies nuostatų;
p) „įtraukimas į laivyną“ – tai žvejybos laivo įregistravimas valstybės narės žvejybos laivyno rejestre;
q) „žvejybos galimybės“ – tai kiekybiškai nusakyta juridinė teisė žvejoti, išreikšta sugavimais ir (arba) žvejybos pastangomis;
r) „Bendrijos žvejybos galimybės“ – tai Bendrijos turimos žvejybos galimybės Bendrijos vandenyse, pridėjus bendras Bendrijos žvejybos galimybes ne Bendrijos vandenyse ir atėmus trečiosioms šalims skirtas Bendrijos žvejybos galimybes.
II SKYRIUS
APSAUGA IR TAUSOJIMAS
4 straipsnis
Priemonių rūšys
1. Tam, kad pasiektų 2 straipsnio 1 dalyje paminėtus tikslus, Taryba turi nustatyti naudojimosi vandenimis bei ištekliais ir tausojančios žvejybos valdymo Bendrijos priemones.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės turi būti nustatytos atsižvelgiant į turimas mokslinę, techninę ir ekonominę rekomendacijas, o ypač į atitinkamai pagal 33 straipsnio 1 dalį įsteigto Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) – (ŽMTEK) sudarytas ataskaitas, taip pat į rekomendacijas, gautas iš atitinkamai pagal 31 straipsnio 1 dalį įsteigtų Regioninių konsultacinių tarybų. Jose gali būti nurodomos kiekvienai išteklių rūšiai ar išteklių grupėms skirtos priemonės, taikomos ribojant mirtingumą dėl žvejybos ir žvejybos poveikį aplinkai tokiais būdais:
a) priimant atkūrimo planus pagal 5 straipsnį;
b) priimant valdymo planus pagal 6 straipsnį;
c) nustatant išteklių tausojančio naudojimo tikslus;
d) ribojant sugavimus;
e) nustatant žvejybos laivų, kuriems leista žvejoti, skaičių ir rūšį;
f) ribojant žvejybos pastangas;
g) numatant technines priemones, apimančias:
i) priemones, susijusios su žvejybos įrankių konstrukcija, laive esančių žvejybos įrankių kiekiu ir dydžiu, bei jų naudojimo būdais, ir sugavimų, kuriuos galima laikyti laive žvejojant su tais įrankiais, sudėtimi;
ii) zonos ir (arba) laikotarpiai, kur ir kada žvejyba draudžiama arba apribota, įskaitant neršto ir atsiganymo rajonų apsaugą;
iii) minimalus gyvūnų, kuriuos galima laikyti laive ir (arba) iškrauti, dydis;
iv) specialios priemonės, skirtos sumažinti žvejybos poveikį jūros ekosistemoms ir ne pagrindinėms rūšims;
h) nustatant paskatas, tame tarpe ir ekonominio pobūdžio skatinimą, kuriomis būtų palaikomas noras žvejoti išrankiau ir sukeliant mažesnį poveikį;
i) vykdant bandomuosius alternatyvių žvejybos valdymo metodikos rūšių projektus.
5 straipsnis
Atkūrimo planai
1. Prioritetiniais Tarybai turi tapti tų žūklės rajonų atkūrimo planai, kuriuose ištekliai sumažėjo žemiau saugių biologinių ribų.
2. Atkūrimo planų tikslas yra užtikrinti, kad ištekliai būtų atkurti iki saugių biologinių ribų.
Jie turi apimti apsaugos atskaitos taškus, tokius kaip tikslai, pagal kuriuos turi būti vertinamas išteklių atkūrimas iki saugių biologinių ribų.
Tikslai išreiškiami:
a) populiacijos dydžiu ir (arba)
b) ilgalaikiu sužvejotinu kiekiu; ir (arba)
c) mirtingumo dėl žvejybos koeficientu; ir (arba)
d) sugavimų stabilumu.
Atkūrimo planuose gali būti tikslai, susiję su kitais gyvaisiais vandens ištekliais ir jūros ekosistemų priežiūra arba apsaugos būklės gerinimu.
Kai iškeliamas daugiau kaip vienas tikslas, atkūrimo planuose turi būti nurodytas šių tikslų eiliškumas.
3. Atkūrimo planai sudaromi remiantis žuvininkystės valdymui taikomu atsargos principu, ir atsižvelgiant į atitinkamų mokslinių institucijų rekomenduotus ribinius atskaitos taškus. Jie turi užtikrinti tausojantį išteklių naudojimą ir tai, kad žvejybos poveikis jūros ekosistemoms būtų tausojančio lygio.
Planai gali būti skirti vienos rūšies išteklių žūklės rajonams arba mišrių išteklių žūklės rajonams ir juose turi būti įvertinta išteklių ir žvejybos atitinkamuose rajonuose sąveika.
Atkūrimo planai turi būti daugiamečiai ir juose turi būti nustatytas numatomas iškeltų tikslų pasiekimo laikas.
4. Į atkūrimo planus gali būti įtraukta bet kuri iš 4 straipsnio 2 dalies nuo c iki h punktų nurodytų priemonių, taip pat kaip ir žvejybos taisyklės, kurias sudarytų iš anksto nustatytas biologinių parametrų rinkinys valdyti sugavimų apribojimus.
Atkūrimo planuose turi būti nurodyti žvejybos pastangų apribojimai, nebent tai nebūtina siekiant plano tikslo. Į atkūrimo planus įtrauktinos priemonės turi atitikti siekius ir tikslus ir numatytą jų įgyvendinimo laiką; Taryba jas parenka atsižvelgdama į:
a) išteklių apsaugos būklę;
b) išteklių biologines savybes;
c) žūklės rajonų, kuriuose ištekliai gaudomi, savybes;
d) priemonių ekonominį poveikį atitinkamiems žūklės rajonams.
5. Komisija teikia ataskaitas apie atkūrimo planų veiksmingumą siekiant tikslų.
6 straipsnis
Valdymo planai
1. Taryba priima valdymo planus, kad tuose žūklės rajonuose, kurių ištekliai naudojami ties/arba saugiose biologinėse ribose, tie ištekliai, kiek būtina, būtų išlaikyti saugiose biologinėse ribose.
2. Valdymo planuose turi būti nurodyti apsaugos atskaitos taškai, tokie kaip tikslai, pagal kuriuos būtų vertinama, ar ištekliai išlaikomi tose ribose. Taikomi 5 straipsnio 2 dalies punktai nuo a iki d.
Valdymo planuose gali būti tikslų, susijusių su kitais gyvaisiais vandens ištekliais ir jūros ekosistemų priežiūra arba apsaugos būklės gerinimu.
Kai iškeliamas daugiau kaip vienas tikslas, valdymo planuose turi būti nurodytas šių tikslų eiliškumas.
3. Valdymo planai sudaromi remiantis, inkystės valdymui taikomu atsargos principu ir atsižvelgiant į atitinkamų mokslinių institucijų rekomenduotus ribinius atskaitos taškus. Jie turi užtikrinti tausojantį išteklių naudojimą ir tai, kad žvejybos poveikis jūros ekosistemoms išlaikytų tausojantį lygį.
Planai gali būti skirti žvejybai vienos rūšies išteklių žūklės rajonams arba mišrių išteklių žūklės rajonams ir juose turi būti įvertinta išteklių ir žvejybos atitinkamuose žūklės rajonuose sąveika.
Valdymo planai turi būti daugiamečiai ir juose turi būti nustatytas numatomas iškeltų tikslų pasiekimo laikas.
4. Į valdymo planus gali būti įtraukta bet kuri iš 4 straipsnio 2 dalies nuo d iki i punktų nurodytų priemonių, taip pat kaip ir žvejybos taisyklės, kurias sudarytų nustatytas biologinių parametrų rinkinys valdyti sugavimų apribojimus.
Į valdymo planus įtrauktinos priemonės turi atitikti siekius, tikslus ir numatytą jų įgyvendinimo laiką; Taryba jas parenka atsižvelgdama į:
a) išteklių apsaugos būklę;
b) išteklių biologines savybes;
c) žūklės rajonų, kuriuose ištekliai gaudomi, savybes;
d) priemonių ekonominį poveikį atitinkamiems žūklės rajonams.
5. Komisija teikia ataskaitas apie valdymo planų veiksmingumą siekiant tikslų.
7 straipsnis
Komisijos nepaprastosios priemonės
1. Jei dėl žvejybos atsiranda rimtos grėsmės požymių gyvųjų vandens išteklių arba jūros ekosistemos apsaugai ir reikia nedelsiant veikti, Komisija pagrįstu valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva gali nuspręsti imtis nepaprastųjų priemonių, kurios gali trukti ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Komisija gali priimti naują sprendimą nepaprastosioms priemonėms pratęsti dar ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.
2. Valstybė narė perduoda prašymą vienu metu Komisijai, kitoms susijusioms valstybėms narėms ir Regioninėms konsultacinėms taryboms. Per penkias darbo dienas nuo to laiko, kai Komisija gauna prašymą, jos gali pateikti jai savo raštiškus komentarus.
Komisija priima sprendimą per 15 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo gavimo.
3. Nepaprastosios priemonės pradedamos taikyti iškart. Apie jas pranešama susijusioms valstybėms narėms ir paskelbiama Oficialiajame leidinyje.
4. Susijusios valstybės narės gali perduoti Komisijos sprendimą Tarybai per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo.
5. Taryba per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai klausimas buvo jai perduotas, kvalifikuota balsų dauguma gali priimti kitokį sprendimą.
8 straipsnis
Valstybės narės nepaprastosios priemonės
1. Jei dėl žvejybos atsiranda rimtos ir nenumatytos grėsmės požymių gyvųjų vandens išteklių arba jūros ekosistemos apsaugai valstybės narės suvereniuose arba jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, o dėl bet kokio nereikalingo delsimo būtų padaryta sunkiai atitaisoma žala, valstybė narė gali imtis nepaprastųjų priemonių, kurios gali trukti ne ilgiau kaip tris mėnesius.
2. Ketinančios imtis nepaprastųjų priemonių valstybės narės, prieš imdamosi jų, praneša apie savo ketinimus Komisijai, kitoms susijusioms valstybėms narėms ir Regioninėms konsultacinėms taryboms, išsiųsdamos tų priemonių projektą ir paaiškinamąjį memorandumą.
3. Susijusios valstybės narės ir Regioninės konsultacinės tarybos per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo gali pateikti Komisijai savo raštiškus komentarus. Per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo Komisija patvirtina, atšaukia arba pataiso priemones.
4. Apie Komisijos sprendimą pranešama susijusioms valstybėms narėms. Jis paskelbiamas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.
5. Susijusios valstybės narės gali perduoti Komisijos sprendimą Tarybai per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo.
6. Taryba per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai klausimas buvo jai perduotas, kvalifikuota balsų dauguma gali priimti kitokį sprendimą.
9 straipsnis
Valstybės narės priemonės 12 jūrmylių zonoje
1. Valstybė narė gali imtis žūklės rajonų išteklių apsaugos ir valdymo nediskriminuojančių priemonių bei mažinti žvejybos poveikį jūros ekosistemų apsaugai 12 jūrmylių zonoje nuo savo bazinių linijų su sąlyga, kad Bendrija dar nėra nustačiusi specialiai šiai zonai skirtų apsaugos ir valdymo priemonių. Valstybės narės priemonės turi būti suderintos su 2 straipsnyje nustatytais tikslais ir ne mažiau griežtos už esamus Bendrijos teisės aktus.
Kai valstybės narės numatytos priemonės gali paveikti kitos valstybės narės laivus, tokių priemonių turi būti imamasi tik po Komisijos ir susijusių valstybės narės bei Regioninių konsultacinių tarybų konsultacijų dėl tų priemonių projekto ir paaiškinamojo memorandumo.
2. Kitų valstybių narių žvejybos laivams taikomoms priemonėms galioja 8 straipsnyje nuo 3 iki 6 dalyse nustatyta tvarka.
10 straipsnis
Valstybės narės priemonės, taikomos išimtinai su jos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams
Valstybės narės gali imtis jų suvereniuose arba jų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse esančių išteklių apsaugos ir valdymo priemonių, jei:
a) jos taikomos išimtinai žvejybos laivams, plaukiojantiems su atitinkamos valstybės narės vėliava ir registruotiems Bendrijoje, arba, jei žvejyba užsiima ne žvejybos laivas, o atitinkamoje valstybėje narėje įsikūrę asmenys;
b) jos atitinka 2 straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus ir yra ne mažiau griežtos už esamus Bendrijos teisės aktus.
III SKYRIUS
ŽVEJYBOS PAJĖGUMO REGULIAVIMAS
11 straipsnis
Žvejybos pajėgumo reguliavimas
1. Valstybės narės imasi priemonių savo laivynų žvejybos pajėgumui reguliuoti, kad būtų pasiektas stabilus ir ilgalaikis balansas tarp to žvejybos pajėgumo ir jų žvejybos galimybių.
2. Valstybės narės užtikrina, kad nebūtų viršyti šiame straipsnyje ir 12 straipsnyje nustatyti žvejybos pajėgumų atskaitos lygiai, išreikšti GT ir kW.
3. Pasitraukti iš laivyno su viešąja parama neleidžiama tol, kol neanuliuojama žvejybos licencija, kaip apibrėžta Komisijos reglamente (EB) Nr. 1281/2005 ( 10 ), ir, kur numatyta, žvejybos leidimai, kaip apibrėžta atitinkamuose teisės aktuose. Nepažeidžiant 6 dalies nuostatų, licencijoje ir prireikus atitinkamų žūklės rajonų žvejybos leidimuose nurodyto pajėgumo keisti negalima.
4. Kai už žvejybos pajėgumų atšaukimą viešoji parama yra didesnė, nei to reikia pagal šiame straipsnyje ir 12 straipsnyje nustatytus atskaitos lygius, atšaukto pajėgumo dydis turi būti automatiškai atimtas iš atskaitos lygių. Tokiu būdu gauti atskaitos lygiai tampa naujais atskaitos lygiais.
5. Modernizuojant 5 metų ir senesnius žvejybos laivus virš pagrindinio denio, kad būtų padidinta sauga laive, pagerintos darbo sąlygos, higiena ir produkcijos kokybė, galima padidinti laivo talpą, jei toks modernizavimas nepadidins laivo gebėjimo gaudyti žuvį. Pagal šį ir 12 straipsnius nustatyti atskaitos lygiai turi būti atitinkamai suderinti. Į atitinkamą pajėgumą neatsižvelgiama valstybėms narėms nustatant įtraukimo į laivyną ir pasitraukimo iš jo balansą pagal 13 straipsnio nuostatas.
6. Nuo 2007 m. sausio 1 d. siekiant pagerinti saugą laive, darbo sąlygas, higieną ir produkcijos kokybę, valstybės narės turi teisę iš naujo paskirti naujiems ir esamiems laivams tokius talpos pajėgumus su sąlyga, kad tie pajėgumai nepadidins laivų gebėjimo gaudyti žuvį:
— 4 % vidutinės metinės talpos, atšauktos su viešąja parama nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. valstybėms narėms, kurios priklausė Bendrijai 2003 m. sausio 1 d., ir 4 % vidutinės metinės talpos, atšauktos suteikiant viešąją paramą nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. valstybėms narėms, įstojusioms į Bendriją 2004 m. gegužės 1 d., ir
— 4 % talpos, atšauktos laivynui su viešąja parama nuo 2007 m. sausio 1 d.
Pagal šį ir 12 straipsnius nustatyti atskaitos lygiai yra atitinkamai pakeičiami. Į atitinkamą pajėgumą neatsižvelgiama valstybėms narėms nustatant įtraukimo į laivyną ir pasitraukimo iš jo balansą pagal 13 straipsnio nuostatas.
Valstybės narės, skirstydamos žvejybos pajėgumus pagal šią dalį, teikia pirmenybę smulkiajai priekrantės žvejybai, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 26 ( 11 ) straipsnyje.
7. Įgyvendinimo taisyklės šio straipsnio taikymui gali būti priimtos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
12 straipsnis
Žvejybos laivynų atskaitos lygiai
1. Komisija, laikydamasi 30 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, kiekvienai valstybei narei nustato atskaitos lygius, išreikštus su tos valstybės narės vėliava plaukiojančių Bendrijos žvejybos laivų bendro žvejybos pajėgumo GT ir kW rodikliais.
Atskaitos lygiai yra kiekvieno segmento tikslų suma Tarybos sprendimu 97/413/EB ( 12 ) nustatytose 1997–2002 m. Daugiametėse valdymo programose laikotarpiui iki 2002 m. gruodžio 31 d.
2. Šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės gali būti apibrėžtos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
13 straipsnis
Įtraukimo į laivyną/pasitraukimo iš laivyno programa ir bendras pajėgumo mažinimas
1. Valstybės narės tvarko įtraukimo į laivyną ir pasitraukimo iš jo sistemą taip, kad nuo 2003 m. sausio 1 d.:
a) naujų pajėgumų įtraukimas į laivyną be viešosios paramos būtų kompensuojamas prieš tai pašalinant iš laivyno be viešosios paramos mažiausiai tokio pat dydžio pajėgumus;
b) naujų pajėgumų įtraukimas į laivyną su viešąja parama, suteikta po 2003 m. sausio 1 d., kompensuojamas prieš tai pašalinant iš jo be viešosios paramos:
i) mažiausiai tokio pat dydžio pajėgumus, jei įtraukiami nauji laivai, kurių talpa 100 GT ar mažesnė; arba
ii) mažiausiai 1,35 karto didesnius pajėgumus, jei įtraukiami nauji laivai, kurių talpa didesnė kaip 100 GT;
c) variklio pakeitimas su viešąja parama pagal Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 25 straipsnio 3 dalies b ir c punktus kompensuojamas galios pajėgumų sumažinimu, lygiu 20 % pakeisto variklio galios. Galios sumažinimas 20 % išskaičiuojamas iš atskaitos lygių pagal 11 straipsnio 4 dalį.
2. Įgyvendinimo taisyklės šio straipsnio taikymui gali būti priimtos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
14 straipsnis
Keitimasis informacija
1. Kiekvienais metais Komisija pateikia valstybių narių pastangų siekiant tausojančio balanso tarp žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių rezultatų suvestinę. Šis suvestinė sudaroma pagal kiekvienos valstybės narės kasmetines ataskaitas, kurias jos turi atsiųsti Komisijai ne vėliau kaip iki kitų metų balandžio 30 d.
Komisijos suvestinė su pridėtomis valstybių narių ataskaitomis kartu su STECF ir 30 straipsnio 1 dalimi įsteigto Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto nuomonėmis iki metų pabaigos išsiunčiama Europos Parlamentui ir Tarybai.
2. Šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės dėl keitimosi informacija gali būti apibrėžtos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
15 straipsnis
Žvejybos laivynų rejestrai
1. Kiekviena valstybė narė turi su jos vėliava plaukiojančių Bendrijos žvejybos laivų rejestrą, kuriame pateikiama minimali informacija apie laivo charakteristikas ir veiklą, būtina Bendrijos lygiu nustatytų priemonių valdymui.
2. Kiekvienos valstybės narės šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti prieinama Komisijai.
3. Komisija sudaro Bendrijos Žvejybos laivyno rejestrą, kuriame yra pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas gauta informacija, ir suteikia galimybes juo naudotis valstybėms narėms. Ji laikosi Bendrijos nuostatų dėl privačių duomenų apsaugos.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir 2 bei 3 dalyse nurodyta jos perdavimo tvarka gali būti apibrėžta 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
16 straipsnis
Bendrijos finansinės paramos ir žvejybos pastangų mažinimo sąlygos
1. Finansinė parama pagal 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2792/1999, nustatantį išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką ( 13 ), išskyrus lėšas už žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą, gali būti suteikta tik tuomet, jei valstybė narė laikosi šio reglamento 11, 13 ir 15 straipsnių ir pateikia informaciją, reikalaujamą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2792/99 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 366/2001 ( 14 ).
Pagal šias nuostatas Komisija, suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę pasisakyti, gali proporcingai reikalavimų nesilaikymui sustabdyti pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2792/1999 teikiamą finansinę paramą.
2. Jei remdamasi turima informacija Komisija mano, kad valstybės narės laivyno pajėgumas viršija tokį pajėgumą, kurį ji turi išlaikyti pagal 11, 13 ir 15 straipsnius, ji apie tai informuoja atitinkamą valstybę narę. Ši valstybė narė turi nedelsdama sumažinti savo žvejybos pastangas iki tokio lygio, koks būtų, jei būtų laikomasi 11, 13 ir 15 straipsnių, nepanaikinant jai pagal tuos straipsnius atsirandančių įpareigojimų. Atitinkama valstybė narė 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka perduoda Komisijai patikrinti pajėgumų sumažinimo planą, ar sumažinimas ekvivalentiškas viršytam pajėgumui, ar ne.
IV SKYRIUS
GALIMYBĖS NAUDOTIS VANDENIMIS IR IŠTEKLIAIS TAISYKLĖS
17 straipsnis
Pagrindinės taisyklės
1. Bendrijos žvejybos laivai turi vienodas naudojimosi vandenimis ir ištekliais teises visuose Bendrijos vandenyse, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 dalyje, kuriems taikomos pagal II skyriaus nuostatas priimtos priemonės.
2. Valstybės narės nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. vandenyse iki 12 jūrmylių zonoje nuo jų suverenių ar jų jurisdikcijai priklausančių bazinių linijų turi teisę apriboti žvejybą tradiciškai tuose vandenyse žvejojantiems žvejybos laivams iš gretimos pakrantės uostų. Tai nedaro poveikio su kitų valstybių narių vėliavomis plaukiojančių Sąjungos žvejybos laivų pagal esamus kaimynystės santykius tarp valstybių narių susitarimams ir I priedo nuostatoms, nustatančioms kiekvienai valstybei narei geografines zonas palei kitų valstybių narių pakrantės ruožus, kur užsiimama žvejyba, ir nurodančioms leidžiamas žvejoti rūšis.
Iki 2011 m. gruodžio 31 d. Komisija turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šioje straipsnio dalyje nurodytas nuostatas. Taryba iki 2012 m. gruodžio 31 d. sprendžia, kurios nuostatos pakeis pirmiau išdėstytąsias.
18 straipsnis
Šetlendo rajonas
1. Tų ypatingos svarbos rūšių, kurios yra biologiškai jautrios dėl jų išteklių naudojimo ypatybių, ir priedugnio rūšių, išskyrus norvegines stintmentes ir melsvuosius šviesešerius, žvejyba II priede apibrėžtame regione Bendrijos žvejybos laivais, kurių ilgis tarp statmenų yra ne mažesnis kaip 26 m, vykdoma taikant išankstinių leidimų sistemą, pagal šio reglamento, ypač jo II priedo, reikalavimus.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatų vykdymo išsamios taisyklės ir įgyvendinimo tvarka gali būti apibrėžta 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
19 straipsnis
Galimybės naudotis vandenimis ir ištekliais taisyklių peržiūrėjimas
1. Iki 2003 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie galimybės naudotis vandenimis ir ištekliais taisykles, nustatytas Bendrijos teisės aktuose, išskyrus nurodytuosius 17 straipsnio 2 dalyje, įvertinant šių taisyklių pasiteisinimą išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo tikslų atžvilgiu.
2. Remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita ir atsižvelgdama į 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą principą Taryba iki 2004 m. gruodžio 31 d. sprendžia dėl bet kokių būtinų šių taisyklių pakeitimų.
20 straipsnis
Žvejybos galimybių paskirstymas
1. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nustato sugavimų ir (arba) žvejybos pastangų limitus, paskirsto žvejybos galimybes tarp valstybių narių ir apibrėžia sąlygas, susijusias su tais limitais. Žvejybos galimybės tarp valstybių narių paskirstomos taip, kad kiekvienai valstybei narei būtų užtikrintas santykinis žvejybos stabilumas dėl išteklių arba žūklės rajono.
2. Kai Bendrija nustato naujas žvejybos galimybes, Taryba sprendžia dėl jų paskirstymo, atsižvelgdama į kiekvienos valstybės narės interesus.
3. Kiekviena valstybė narė sprendžia dėl jai pagal Bendrijos teisę priskirtų žvejybos galimybių paskirstymo būdo su jos vėliava plaukiojantiems laivams. Apie paskirstymo būdą ji informuoja Komisiją.
4. Taryba nustato trečiųjų šalių žvejybos galimybes Bendrijos vandenyse ir paskirsto šias galimybes kiekvienai trečiajai šaliai.
5. Pranešusios Komisijai, valstybės narės gali apsikeisti visomis arba dalimi joms paskirtų žvejybos galimybių.
V SKYRIUS
BENDRIJOS KONTROLĖS IR VYKDYMO UŽTIKRINIMO SISTEMA
21 straipsnis
Bendrijos kontrolės ir vykdymo sistema
Kontroliuojamas patekimas į vandenis ir galimybė naudotis ištekliais bei 1 straipsnyje nustatyta veikla, taip pat užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių. Tuo tikslu steigiama Bendrijos bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo sistema.
▼M2 —————
VI SKYRIUS
SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS IR KONSULTAVIMAS
29 straipsnis
Sprendimų priėmimo procedūra
Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, Taryba dirba Sutarties 37 straipsnyje nustatyta tvarka.
30 straipsnis
Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas
1. Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas.
2. Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.
Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra 20 darbo dienų.
3. Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra 60 darbo dienų.
4. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.
31 straipsnis
Regioninės konsultacinės tarybos
1. Įsteigiamos Regioninės konsultacinės tarybos, padėsiančios siekti 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų ir ypač konsultuoti Komisiją dėl žuvininkystės valdymo tam tikrose jūros rajonuose ar žvejybos zonose.
2. Regionines konsultacines tarybas daugiausia sudaro žvejai ir kiti suinteresuoti atstovai, susiję su Bendrąja žuvininkystės politika, kaip antai, žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus atstovai, suinteresuoti aplinkos ir vartotojų atstovai ir moksliniai ekspertai iš visų valstybių narių, turinčių žuvininkystės interesų atitinkamuose jūros rajonuose ar žvejybos zonose.
3. Regioninėse konsultacinėse tarybose kaip nariai arba stebėtojai turi teisę dalyvauti žuvininkystės interesų atitinkamuose jūros rajonuose ar žvejybos zonose turinčių nacionalinių ir regioninių administracijų atstovai. Jų susirinkimuose gali dalyvauti Komisijos atstovai.
4. Regionines konsultacines tarybas gali konsultuoti Komisija dėl priemonių siūlymo, tokių kaip daugiamečių išteklių atkūrimo ar valdymo planų, priimtinų pagal Sutarties 37 straipsnį, kurias ketinama pateikti ir kurios susiję būtent su atitinkamų zonų žūklės rajonais. Regionines konsultacines tarybas Komisija ir valstybės narės gali konsultuoti ir dėl kitų priemonių. Tokios konsultacijos neapriboja teisių konsultuotis su STECF ir Žuvininkystės ir akvakultūros komitetu.
5. Regioninės konsultacinės tarybos gali:
a) savo nuožiūra arba Komisijos ar valstybės narės prašymu teikti Komisijai ar atitinkamai valstybei narei rekomendacijas ir pasiūlymus dėl su žuvininkystės valdymu susijusių reikalų;
b) informuoti Komisiją arba susijusią valstybę narę apie Bendrijos taisyklių įgyvendinimo problemas ir teikti Komisijai ar atitinkamai valstybei narei rekomendacijas ir pasiūlymus, nukreipiant šias problemas Komisijai ar atitinkamai valstybei narei;
c) vykdyti bet kokią kitą veiklą, būtiną jų funkcijoms atlikti.
Regioninės konsultacinės tarybos apie savo veiklą informuoja Žuvininkystės ir akvakultūros komitetą.
32 straipsnis
Regioninių konsultacinių tarybų įsteigimo tvarka
Sprendimą dėl Regioninės konsultacinės tarybos įsteigimo priima Taryba. Regioninė konsultacinė taryba apima jūros rajonus, priklausančius ne mažiau kaip dviejų valstybių narių jurisdikcijai. Regioninė konsultacinė taryba patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.
33 straipsnis
Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas
1. Įsteigiamas Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (STECF). STECF reguliariai informuojamas gyvųjų vandens išteklių apsaugos ir valdymo klausimais, įskaitant biologinius, ekonominius, aplinkos, socialinius ir techninius aspektus.
2. Teikdama siūlymus dėl žuvininkystės valdymo pagal šio reglamento nuostatas, Komisija atsižvelgia į STECF patarimus.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
34 straipsnis
Panaikinimas
1. Reglamentai (EEB) Nr. 3760/92 ir (EEB) Nr. 101/76 panaikinami.
2. Nuorodos į šio straipsnio 1 dalimi panaikintų reglamentų nuostatas laikomos nuorodomis į atitinkamas šio reglamento nuostatas.
35 straipsnis
Peržiūrėjimas
Komisija iki 2012 m. pabaigos pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie Bendrosios žuvininkystės politikos veiksmingumą pagal II ir III skyrių nuostatas.
36 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja 2003 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
GALIMYBĖS ŽVEJOTI PRIEKRANTĖS VANDENYSE PAGAL 17 STRAIPSNIO 2 DALIES NUOSTATAS
1. JUNGTINĖS KARALYSTĖS PRIEKRANTĖS VANDENYS
A. PRANCŪZIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI
|
Geografinis rajonas |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
|
Jungtinės Karalystės priekrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
||
|
1.Į rytus nuo Berwick-upon-Tweed atkarposį rytus nuo Coquet Island |
Silkės |
Neribojama |
|
2.Į rytus nuo Flamborough Headį rytus nuo Spurn Head |
Silkės |
Neribojama |
|
3.Į rytus nuo Lowestoftį pietus nuo Lyme Regis |
Visos rūšys |
Neribojama |
|
4.Į pietus nuo Lyme Regisį pietus nuo Eddystone |
Priedugnio |
Neribojama |
|
5.Į pietus nuo Eddystoneį pietvakarius nuo Longships |
Priedugnio |
Neribojama |
|
Šukutės |
Neribojama |
|
|
Omarai |
Neribojama |
|
|
Langustai |
Neribojama |
|
|
6.Į pietvakarius nuo Longshipsį šiaurės vakarus nuo Hartland Point |
Priedugnio |
Neribojama |
|
Langustai |
Neribojama |
|
|
Omarai |
Neribojama |
|
|
7.Nuo Hartland Point iki Lundy salos šiaurės linijos |
Priedugnio |
Neribojama |
|
8.Nuo linijos į vakarus nuo Lundy salos iki Cardigan uosto |
Visos rūšys |
Neribojama |
|
9.Į šiaurę nuo Point Lynasį rytus nuo Morecambe Light Vessel |
Visos rūšys |
Neribojama |
|
10.Down grafystė |
Priedugnio |
Neribojama |
|
11.Į šiaurės rytus nuo New Islandį pietryčius nuo Sanda Island |
Visos rūšys |
Neribojama |
|
12.Į šiaurę nuo Port Stewartį vakarus nuo Barra Head |
Visos rūšys |
Neribojama |
|
13.57°40′ šiaurės platumosį vakarus nuo Butt of Lewis |
Visos rūšys, išskyrus jūrų bestuburius |
Neribojama |
|
14.St Kilda, Flannan salos |
Visos rūšys |
Neribojama |
|
15.Į vakarus nuo linijos, jungiančios Butt of Lewis švyturį su tašku 59°30′ N-5°45′ W |
Visos rūšys |
Neribojama |
B. AIRIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI
|
Geografinis rajonas |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
|
Jungtinės Karalystės priekrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
||
|
1.Į šiaurę nuo Point Lynasį pietus nuo Mull of Galloway |
Priedugnio |
Neribojama |
|
Omarai |
Neribojama |
|
|
2.Į vakarus nuo Mull of Oaį vakarus nuo Bara Head |
Priedugnio |
Neribojama |
|
Omarai |
Neribojama |
|
C. VOKIETIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI
|
Geografinis rajonas |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
|
Jungtinės Karalystės priekrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
||
|
1.Į rytus nuo Shetlands (Šetleno) ir Fair salų, tarp linijų, nubrėžtų į pietryčius nuo Sumbrugh Head švyturio, į šiaurės rytus nuo Skroo švyturio ir į pietvakarius nuo Skadan švyturio |
Silkės |
Neribojama |
|
2.Į rytus nuo Bervik-upon-Tweed atkarpos, į rytus nuo Whitby High švyturio |
Silkės |
Neribojama |
|
3.Į rytus nuo North Foreland švyturio, į pietus nuo naujojo Dungeness švyturio |
Silkės |
Neribojama |
|
4.Sritis aplink St Kilda |
Silkės |
Neribojama |
|
Skumbrės |
Neribojama |
|
|
5.Į vakarus nuo linijos, jungiančios Butt of Lewis švyturį su tašku 59°30′ N-5°45′ W |
Silkės |
Neribojama |
|
6.Sritis aplink North Rona ir Sulisker (Sulasgeir) |
Silkės |
Neribojama |
D. NYDERLANDŲ GALIMYBĖS ŽVEJOTI
|
Geografinis rajonas |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
|
Jungtinės Karalystės priekrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
||
|
1.Į rytus nuo Shetlands (Šetleno) ir Fair salų, tarp linijų, nubrėžtų į pietryčius nuo Sumbrugh Head švyturio, į šiaurės rytus nuo Skroo švyturio ir į pietvakarius nuo Skadan švyturio |
Silkės |
Neribojama |
|
2.Į rytus nuo Berwick-upon-Tweed atkarpos, į rytus nuo Flamborough Head |
Silkės |
Neribojama |
|
3.Į rytus nuo North Foreland, į pietus nuo naujojo Dungeness švyturio |
Silkės |
Neribojama |
E. BELGIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI
|
Geografinis rajonas |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
|
Jungtinės Karalystės priekrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
||
|
1.Į rytus nuo Berwick-Tweed atkarposį rytus nuo Coquer salos |
Silkės |
Neribojama |
|
2.Į šiaurę nuo Cromerį rytus nuo North Foreland |
Priedugnio |
Neribojama |
|
3.Į rytus nuo North Forelandį pietus nuo naujojo Dungeness švyturio |
Priedugnio |
Neribojama |
|
Silkės |
Neribojama |
|
|
4.Į pietus nuo naujojo Dungeness švyturio, į pietus nuo Selsey Bill |
Priedugnio |
Neribojama |
|
5.Į pietryčius nuo Straight point, į šiaurės vakarus nuo South Bishop |
Priedugnio |
Neribojama |
2. AIRIJOS PRIEKRANTĖS VANDENYS
A. PRANCŪZIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI
|
Geografinis rajonas |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
|
Airijos priekrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
||
|
1.Į šiaurės vakarus nuo Erris Headį vakarus nuo Sibil Point |
Priedugnio |
Neribojama |
|
Omarai |
Neribojama |
|
|
2.Į pietus nuo Mizen Headį pietus Stags |
Priedugnio |
Neribojama |
|
Omarai |
Neribojama |
|
|
Skumbrės |
Neribojama |
|
|
3.Į pietus nuo Stagsį pietus nuo Cork |
Priedugnio |
Neribojama |
|
Omarai |
Neribojama |
|
|
Skumbrės |
Neribojama |
|
|
Silkės |
Neribojama |
|
|
4.Į pietus nuo Cork, į pietus nuo Carnsore Point |
Visos rūšys |
Neribojama |
|
5.Į pietus nuo Carnsore Point, į pietryčius nuo Haulbowline |
Visos rūšys, išskyrus jūros bestuburius |
Neribojama |
B. JUNGTINĖS KARALYSTĖS GALIMYBĖS ŽVEJOTI
|
Geografinis rajonas |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
|
Airijos priekrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
||
|
1.Į pietus nuo Mine HeadHook Point |
Priedugnio |
Neribojama |
|
Silkės |
Neribojama |
|
|
Skumbrės |
Neribojama |
|
|
2.Hook PointCarlingford Lough |
Priedugnio |
Neribojama |
|
Silkės |
Neribojama |
|
|
Skumbrės |
Neribojama |
|
|
Omarai |
Neribojama |
|
|
Šukutės |
Neribojama |
|
C. NYDERLANDŲ GALIMYBĖS ŽVEJOTI
|
Geografinis rajonas |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
|
Airijos priekrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
||
|
1.Į pietus nuo Stagsį pietus nuo Carnsore Point |
Silkės |
Neribojama |
|
Skumbrės |
Neribojama |
|
D. VOKIETIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI
|
Geografinis rajonas |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
|
Airijos priekrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
||
|
1.Į pietus nuo Old Head of Kinsaleį pietus nuo Carnsore Point |
Silkės |
Neribojama |
|
2.Į pietus nuo Corkį pietus nuo Carnsore Point |
Skumbrės |
Neribojama |
E. BELGIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI
|
Geografinis rajonas |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
|
Airijos priekrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
||
|
1.Į pietus nuo Corkį pietus nuo Carnsore Point |
Priedugnio |
Neribojama |
|
2.Į rytus nuo Wicklow Headį pietryčius nuo Carlingford Lough |
Priedugnio |
Neribojama |
3. BELGIJOS PRIEKRANTĖS VANDENYS
|
Geografinis rajonas |
Valstybė narė |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
|
Nuo 3 iki 12 jūrmylių |
Nyderlandai |
Visos rūšys |
Neribojama |
|
Prancūzija |
Silkės |
Neribojama |
4. DANIJOS PRIEKRANTĖS VANDENYS
|
Geografinis rajonas |
Valstybė narė |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
|
Šiaurės jūros priekrantė (Danijos ir Vokietijos siena iki Hanstholm) (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
Vokietija |
Plekšniažuvės |
Neribojama |
|
Krevetės |
Neribojama |
||
|
Danijos ir Vokietijos siena iki Blåvands Huk |
Nyderlandai |
Plekšniažuvės |
Neribojama |
|
Apvaliosios žuvys |
Neribojama |
||
|
Nuo Blåvands Huk iki Bovberg |
Belgija |
Menkės |
Neribojama tik birželio ir liepos mėnesiais |
|
Juodadėmės menkės |
Neribojama tik birželio ir liepos mėnesiais |
||
|
Vokietija |
Plekšniažuvės |
Neribojama |
|
|
Nyderlandai |
Jūros plekšnės |
Neribojama |
|
|
Jūrų liežuviai |
Neribojama |
||
|
Nuo Thyborøn iki Hanstholm |
Belgija |
Merlangai |
Neribojama tik birželio ir liepos mėnesiais |
|
Jūrų plekšnės |
Neribojama tik birželio ir liepos mėnesiais |
||
|
Vokietija |
Plekšniažuvės |
Neribojama |
|
|
Šprotai |
Neribojama |
||
|
Menkės |
Neribojama |
||
|
Ledjūrio menkės |
Neribojama |
||
|
Juodadėmės menkės |
Neribojama |
||
|
Skumbrės |
Neribojama |
||
|
Silkės |
Neribojama |
||
|
Merlangai |
Neribojama |
||
|
Nyderlandai |
Menkės |
Neribojama |
|
|
Jūrų plekšnės |
Neribojama |
||
|
Jūrų liežuviai |
Neribojama |
||
|
Skagerrak (nuo Hanstholm iki Skagen) (nuo 4 iki 12 jūrmylių) |
Belgija |
Plekšnės |
Neribojama tik birželio ir liepos mėnesiais |
|
Vokietija |
Plekšniažuvės |
Neribojama |
|
|
Šprotai |
Neribojama |
||
|
Menkės |
Neribojama |
||
|
Ledjūrio menkės |
Neribojama |
||
|
Juodadėmės menkės |
Neribojama |
||
|
Ner |
Skumbrės |
Neribojama |
|
|
Silkės |
Neribojama |
||
|
Merlangai |
Neribojama |
||
|
Nyderlandai |
Menkės |
Neribojama |
|
|
Jūros plekšnės |
Neribojama |
||
|
Jūros liežuviai |
Neribojama |
||
|
Kattegat |
Vokietija |
Menkės |
Neribojama |
|
Plekšniažuvės |
Neribojama |
||
|
Omarai |
Neribojama |
||
|
Silkės |
Neribojama |
||
|
Į šiaurę nuo Zelandijos iki lygiagretės, einančios per Forsnæs švyturį |
Vokietija |
Šprotai |
Neribojama |
|
Baltijos jūra (įskaitant Belts, Sound, Bornholm) nuo 3 iki 12 jūrmylių |
Vokietija |
Plekšniažuvės |
Neribojama |
|
Menkės |
Neribojama |
||
|
Silkės |
Neribojama |
||
|
Šprotai |
Neribojama |
||
|
Unguriai |
Neribojama |
||
|
Lašišos |
Neribojama |
||
|
Merlangai |
Neribojama |
||
|
Skumbrės |
Neribojama |
||
|
Skagerrak (nuo 4 iki 12 mylių) |
Švedija |
Visos rūšys |
Neribojama |
|
Kattegat (nuo 3 (1) iki 12 mylių) |
Švedija |
Visos rūšys |
Neribojama |
|
Baltijos jūra (nuo 3 iki 12 mylių) |
Švedija |
Visos rūšys |
Neribojama |
|
(1) Matuojant nuo pakrantės linijos. |
|||
5. VOKIETIJOS PRIEKRANTĖS VANDENYS
|
Geografinis rajonas |
Valstybė narė |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
|
Šiaurės jūros priekrantė (nuo 3 iki 12 jūrmylių) visa priekrantė |
Danija |
Priedugnio |
Neribojama |
|
Šprotai |
Neribojama |
||
|
Tobiai |
Neribojama |
||
|
Nyderlandai |
Priedugnio |
Neribojama |
|
|
Krevetės |
Neribojama |
||
|
Danijos ir Vokietijos siena iki Amrum šiaurinio galo ties 54°43′ N |
Danija |
Krevetės |
Neribojama |
|
Sritis aplink Helgoland |
Jungtinė Karalystė |
Menkės |
Neribojama |
|
Jūros plekšnės |
Neribojama |
||
|
Baltijos priekrantė (nuo 3 iki 12 mylių) |
Danija |
Menkės |
Neribojama |
|
Jūros plekšnės |
Neribojama |
||
|
Silkės |
Neribojama |
||
|
Šprotai |
Neribojama |
||
|
Unguriai |
Neribojama |
||
|
Merlangai |
Neribojama |
||
|
Skumbrės |
Neribojama |
6. PRANCŪZIJOS IR TOLIMŲJŲ VALDŲ PRIEKRANČIŲ VANDENYS
|
Geografinė sritis |
Valstybė narė |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
|
Šiaurės rytų Atlanto pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
|||
|
Belgijos ir Prancūzijos siena į rytus nuo Manche srities (Vire-Grandcamp les Bains žiotys 49°23′30′′ N-1°2′ WNNE) |
Belgija |
Priedugnio |
Neribojama |
|
Šukutės |
Neribojama |
||
|
Nyderlandai |
Visos rūšys |
Neribojama |
|
|
Nuo Dunkerque (2°20′ E) iki Cap d'Antifer (0°10′ E) |
Vokietija |
Silkės |
Neribojama tik nuo spalio iki gruodžio |
|
Belgijos ir Prancūzijos siena į vakarus nuo Cap d'Alprech (50°42′30′′ N-1°33′30′′ E) |
Jungtinė Karalystė |
Silkės |
Neribojama |
|
Atlanto pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
|||
|
Ispanijos ir Prancūzijos siena iki 46°08′ N |
Ispanija |
Ančiuviai |
Tiesioginė žvejyba neribojama tik nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. |
|
Žvejyba gyvajam jaukui – tik nuo liepos 1 d. iki spalio 31 d. |
|||
|
Sardinės |
Neribojama tik nuo sausio 1 d. iki vasario 28 d. ir nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. |
||
|
Be to, su pirmiau išvardytomis rūšimis susijusi veikla turi būti vykdoma atitinkamai pagal ir laikantis 1984 m. vykdytos veiklos ribų. |
|||
|
Viduržemio jūros pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
|||
|
Ispanijos siena Cap Leucate |
Ispanija |
Visos rūšys |
Neribojama |
7. ISPANIJOS PRIEKRANTĖS VANDENYS
|
Geografinė sritis |
Valstybė narė |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
|
Atlanto pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
|||
|
Prancūzijos ir Ispanijos siena iki Cap Mayor švyturio (3°47′ W) |
Prancūzija |
Pelaginės |
Neribojama, pagal ir laikantis 1984 m. vykdytos veiklos ribų. |
|
Viduržemio jūros pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
|||
|
Prancūzijos siena/Cap Creus |
Prancūzija |
Visos rūšys |
Neribojama |
8. NYDERLANDŲ PRIEKRANTĖS VANDENYS
|
Geografinis rajonas |
Valstybė narė |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
|
Visa pakrantė (nuo 3 iki 12 jūrmylių) |
Belgija |
Visos rūšys |
Neribojama |
|
Danija |
Priedugnio |
Neribojama |
|
|
Šprotai |
Neribojama |
||
|
Tobiai |
Neribojama |
||
|
Stauridės |
Neribojama |
||
|
Vokietija |
Menkės |
Neribojama |
|
|
Krevetės |
Neribojama |
||
|
Visa pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) |
Prancūzija |
Visos rūšys |
Neribojama |
|
Texel pietinis taškas, į vakarus nuo Olandijos ir Vokietijos sienos |
Jungtinė Karalystė |
Priedugnio |
Neribojama |
9. SUOMIJOS PRIEKRANTĖS VANDENYS
|
Geografinis rajonas |
Valstybė narė |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
|
Baltijos jūra (nuo 4 iki 12 mylių) (1) |
Švedija |
Visos rūšys |
Neribojama |
|
(1) Nuo 3 iki 6 mylių aplink Bogskär salas. |
|||
10. ŠVEDIJOS PRIEKRANTĖS VANDENYS
|
Geografinė sritis |
Valstybė narė |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
|
Skagerrak (nuo 4 iki 12 jūrmylių) |
Danija |
Visos rūšys |
Neribojama |
|
Kattegat (nuo 3 (1) iki 12 mylių) |
Danija |
Visos rūšys |
Neribojama |
|
Baltijos jūra (nuo 4 iki 12 mylių) |
Danija |
Visos rūšys |
Neribojama |
|
Suomija |
Visos rūšys |
Neribojama |
|
|
(1) Matuojant nuo pakrantės linijos. |
|||
11. KROATIJOS PRIEKRANTĖS VANDENYS ( 15 )
|
Geografinis rajonas |
Valstybė narė |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
|
12 mylių tik jūros rajone, į kurį Kroatija turi suverenias teises, esančiame į šiaurę nuo 45 laipsnių ir 10 minučių šiaurės platumos lygiagretės palei Vakarų Istrijos pakrantę nuo išorinės Kroatijos teritorinių vandenų ribos, kur ši lygiagretė kerta sausumos ribą Vakarų Istrijos pakrantėje (Grgatovo kyšulys, Funtana) |
Slovėnija |
Priedugnio ir smulkios pelaginės rūšys, įskaitant sardines ir ančiuvius |
100 tonų ne daugiau kaip 25 žvejybos laivams, įskaitant 5 žvejybos laivus su dugniniais tralais |
12. SLOVĖNIJOS PRIEKRANTĖS VANDENYS ( 16 )
|
Geografinis rajonas |
Valstybė narė |
Rūšys |
Svarba arba ypatingos savybės |
|
12 mylių tik jūros rajone, į kurį Slovėnija turi suverenias teises, esančiame į šiaurę nuo 45 laipsnių ir 10 minučių šiaurės platumos lygiagretės palei Vakarų Istrijos pakrantę nuo išorinės Kroatijos teritorinių vandenų ribos, kur ši lygiagretė kerta sausumos ribą Vakarų Istrijos pakrantėje (Grgatovo kyšulys, Funtana) |
Kroatija |
Priedugnio ir smulkios pelaginės rūšys, įskaitant sardines ir ančiuvius |
100 tonų ne daugiau kaip 25 žvejybos laivams, įskaitant 5 žvejybos laivus su dugniniais tralais |
II PRIEDAS
ŠETLENDO SRITIS
A. Geografinės ribos
Nuo Škotijos vakarinės pakrantės taško, kurio šiaurės platuma 58o30′ iki taško 59o30′ šiaurės platumos, 6o15′ vakarų ilgumos
Nuo 58o30′ šiaurės platumos, 6o15′ vakarų ilgumos iki 59o30′ šiaurės platumos, 5o45′ vakarų ilgumos
Nuo 59o30′ šiaurės platumos, 5o45′ vakarų ilgumos iki 59o30′ šiaurės platumos, 3o45′ vakarų ilgumos
palei 12 jūrmylių liniją į šiaurę nuo Orkneys
Nuo 59o30′ šiaurės platumos, 3o00′ vakarų ilgumos iki 61o00′ šiaurės platumos, 3o00′ vakarų ilgumos
Nuo 61o00′ šiaurės platumos, 3o00′ vakarų ilgumos iki 61o00′ šiaurės platumos, 0o00′ vakarų ilgumos
palei 12 jūrmylių liniją į šiaurę nuo Šetlendo
Nuo 61o00′ šiaurės platumos, 0o00′ vakarų ilgumos iki 59o30′ šiaurės platumos, 0o00′ vakarų ilgumos
Nuo 59o30′ šiaurės platumos, 0o00′ vakarų ilgumos iki 59o30′ šiaurės platumos, 1o00′ vakarų ilgumos
Nuo 59o30′ šiaurės platumos, 1o00′ vakarų ilgumos iki 59o00′ šiaurės platumos, 1o00′ vakarų ilgumos
Nuo 59o00′ šiaurės platumos, 1o00′ vakarų ilgumos iki 59o00′ šiaurės platumos, 2o00′ vakarų ilgumos
Nuo 59o00′ šiaurės platumos, 2o00′ vakarų ilgumos iki 58o30′ šiaurės platumos, 2o00′ vakarų ilgumos
Nuo 58o30′ šiaurės platumos, 2o00′ vakarų ilgumos iki 58o30′ šiaurės platumos, 3o00′ vakarų ilgumos
Nuo 58o30′ šiaurės platumos, 3o00′ vakarų ilgumos iki Škotijos rytinės pakrantės taško, kurio platuma 58o30′ šiaurės platumos.
B. Leistinos žvejybos pastangos
Dugnines rūšis, išskyrus norveginius šamukus ir mėlynuosius merlangus, žvejoti leidžiama ne daugiau nei atitinkamu skaičiumi laivų, kurių ilgis tarp statmenų yra ne mažesnis kaip 26 m:
|
Valstybė narė |
Leistinas žvejybos laivų skaičius |
|
Prancūzija |
52 |
|
Jungtinė Karalystė |
62 |
|
Vokietija |
12 |
|
Belgija |
2 |
( 1 ) OL C 203 E, 2002 8 27, p. 284.
( 2 ) 2002 m. gruodžio 5 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
( 3 ) OL L 389, 1992 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1181/98 (OL L 164, 1998 6 9, p. 1).
( 4 ) OL C 105, 1981 5 7, p. 1.
( 5 ) OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1965/2001 (OL L 268, 2001 10 9, p. 23).
( 6 ) OL L 167, 1999 7 2, p. 5.
( 7 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
( 8 ) OL L 20, 1976 1 28, p. 19.
( 9 ) OL L 274, 1986 9 25, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3259/94 (OL L 339, 1994 12 29, p. 11).
( 10 ) OL L 203, 2005 8 4, p. 3.
( 11 ) OL L 223, 2006 8 15, p. 1.
( 12 ) OL L 175, 1997 7 3, p. 27. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2002/70/EB (OL L 31, 2002 2 1, p. 77).
( 13 ) OL L 337, 1999 12 30, p. 10. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 179/2002 (OL L 31, 2002 2 1, p. 25).
( 14 ) OL L 55, 2001 2 24, p. 3.
( 15 ) Pirmiau nurodytas režimas taikomas nuo tada, kai bus visiškai įgyvendintas arbitražo sprendimas pagal 2009 m. lapkričio 4 d. Stokholme pasirašytą Slovėnijos Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės arbitražo susitarimą.
( 16 ) Pirmiau nurodytas režimas taikomas nuo tada, kai bus visiškai įgyvendintas arbitražo sprendimas pagal 2009 m. lapkričio 4 d. Stokholme pasirašytą Slovėnijos Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės arbitražo susitarimą.
