31.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 354/16

(1)

Laisvas saugaus ir sveiko maisto judėjimas yra vienas iš pagrindinių vidaus rinkos aspektų ir turi didelį poveikį piliečių sveikatai bei gerovei ir jų socialiniams bei ekonominiams interesams.

(2)

Įgyvendinant Bendrijos politiką, turėtų būti užtikrintas aukštas žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugos lygis.

(3)

Šiuo reglamentu, siekiant užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą ir aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį bei aukštą vartotojų apsaugos lygį, įskaitant vartotojų interesų apsaugą, taikant išsamias bei supaprastintas procedūras yra pakeičiamos ankstesnės direktyvos ir sprendimai dėl maisto produktuose leistinų naudoti maisto priedų.

(4)

Šiuo reglamentu yra suderinamas maisto priedų naudojimas maisto produktuose Bendrijoje. Tai apima maisto priedų naudojimą maisto produktuose, kuriems taikoma 1989 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyva 89/398/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su specialios paskirties maisto produktais, suderinimo (3) ir tam tikrų maisto dažiklių naudojimą ženklinant mėsą sveikumo ženklais bei dekoratyviniam kiaušinių lukštų dažymui ir žymėjimui. Reglamentu taip pat yra suderinamas maisto priedų naudojimas maisto prieduose ir maisto fermentuose, tokiu būdu užtikrinant jų saugą bei kokybę ir sudarant palankias sąlygas jų laikymui ir naudojimui. Tai anksčiau nebuvo reglamentuojama Bendrijos lygmeniu.

(5)

Maisto priedai – tai medžiagos, kurios paprastai nėra vartojamos kaip atskiras maisto produktas, bet yra tikslingai dedamos į maisto produktus šiame reglamente apibūdintu technologiniu tikslu, pavyzdžiui, siekiant konservuoti maistą. Šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems maisto priedams ir todėl atsižvelgiant į mokslo pažangą bei technologinius pokyčius turėtų būti patikslintas funkcinių grupių sąrašas. Tačiau medžiagos neturėtų būti laikomos maisto priedais, kai jos yra naudojamos aromatui ir (arba) skoniui suteikti arba mitybos tikslais, pavyzdžiui, kaip druskos pakaitalai, vitaminai bei mineralai. Be to, šis reglamentas taip pat neturėtų būti taikomas maisto produktams priskiriamoms medžiagoms, kurios gali būti naudojamos technologiniais tikslais, pavyzdžiui natrio chloridas arba dažymui naudojamas šafranas ir maisto fermentai. Tačiau preparatai, gauti iš maisto produktų ir kitų valgomų natūralių gamybos žaliavų, turintys technologinį poveikį galutiniam produktui ir gauti ekstrahuojant, kai atrankiniu būdu išgaunamos maistinių ar aromatinių sudedamųjų dalių sudedamosios dalys (pigmentai), turėtų būti laikomi priedais, kaip apibrėžta šiame reglamente. Galiausiai maisto fermentams taikomas 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1332/2008 dėl maisto fermentų (4), ir todėl jiems šis reglamentas nėra taikomas.

(6)

Šis reglamentas neturėtų būti taikomas medžiagoms, kurios nėra vartojamos kaip atskiras maisto produktas, tačiau yra tikslingai naudojamos maisto produktų gamyboje, ir kurios galutiniame maisto produkte sudaro tik likutį ir neturi technologinio poveikio galutiniam produktui (pagalbinės perdirbimo medžiagos).

(7)

Maisto priedai turėtų būti patvirtinti ir naudojami tik tuo atveju, jei jie atitinka šiame reglamente nustatytus kriterijus. Maisto priedai turi būti saugūs naudoti, turi būti technologinis jų naudojimo poreikis ir jų naudojimas neturi klaidinti vartotojo bei turi būti naudingas vartotojui. Vartotojo klaidinimas apima klaidinimą dėl naudojamų ingredientų pobūdžio, šviežumo ir kokybės, produkto arba gamybos proceso natūralumo arba produkto maistinių savybių, įskaitant jame esančių vaisių ir daržovių kiekį, bet tuo neapsiriboja. Tvirtinant maisto priedus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į kitus su svarstomu klausimu susijusius visuomeninius, ekonominius, tradicinius, etinius ir aplinkos veiksnius, atsargumo principą bei į kontrolės priemonių tinkamumą. Nustatant maisto priedų naudojimo reikalavimus bei didžiausius jų kiekius turėtų būti atsižvelgta į maisto priedų gavimą iš kitų šaltinių ir į maisto priedo poveikį specialioms vartotojų grupėms (pvz., alergiškiems vartotojams).

(8)

Maisto priedai privalo atitikti patvirtintas specifikacijas, kurios turėtų apimti informaciją, padedančią teisingai nustatyti maisto priedą, įskaitant jo kilmę, ir apibūdinti priimtinus grynumo kriterijus. Anksčiau parengtos specifikacijos maisto priedams, įtrauktos į 1995 m. liepos 5 d. Komisijos direktyvą 95/31/EB, nustatančią tam tikrus saldiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus (5), 1995 m. liepos 26 d. Komisijos direktyvą 95/45/EB, nustatančią tam tikrus dažiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus (6) ir 1996 m. gruodžio 2 d. Komisijos direktyvą 96/77/EB, nustatančią konkrečius maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius grynumo kriterijus (7), turėtų būti taikomos tol, kol atitinkami maisto priedai bus įtraukti į šio reglamento priedus. Tuo metu reglamente turėtų būti pateiktos specifikacijos, susijusios su tokiais priedais. Tokios specifikacijos turėtų būti tiesiogiai susijusios su maisto priedais, įtrauktais į šio reglamento prieduose pateiktus Bendrijos sąrašus. Tačiau atsižvelgiant į tokių specifikacijų sudėtingą pobūdį bei turinį ir siekiant aiškumo, jos neturėtų būti įtraukiamos į Bendrijos sąrašus, o turėtų būti pateikiamos viename ar keliuose atskiruose reglamentuose.

(9)

Kai kuriuos maisto priedus yra leidžiama naudoti konkrečiais atvejais tam tikrose leistinose vynininkystės technologijose ir procesuose. Tokių maisto priedų naudojimas turėtų atitikti šį reglamentą ir konkrečias atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose nustatytas nuostatas.

(10)

Siekiant užtikrinti suderinamumą, maisto priedų rizikos įvertinimas ir patvirtinimas turėtų būti atliekamas 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1331/2008, nustatančiame bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą (8), nustatyta tvarka.

(11)

Remiantis 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (9), visuomenės sveikatą galinčiais paveikti klausimais turi būti konsultuojamasi su Europos maisto saugos tarnyba (toliau –Tarnyba).

(12)

Leidimai į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (10) taikymo sritį patenkantiems maisto priedams turėtų būti išduodami tame reglamente ir šiame reglamente nustatyta tvarka.

(13)

Pagal šį reglamentą jau patvirtintą maisto priedą, kuris yra paruoštas naudojantis gamybos metodais arba pradinėmis medžiagomis, kurie labai skiriasi nuo Tarnybos rizikos įvertinime arba specifikacijose nurodytų metodų arba pradinių medžiagų, Tarnyba turėtų pateikti įvertinti. „Labai besiskiriantis“ galėtų reikšti, inter alia, gamybos metodo pakeitimą, kai fermentas nebėra išgaunamas iš augalų, bet pagaminamas fermentacijos būdu pasinaudojant mikroorganizmu arba pirminio mikroorganizmo genetine modifikacija, pradinių medžiagų pakeitimą arba dalelių dydžio pakeitimą, įskaitant nanotechnologijų naudojimą.

(14)

Reikėtų nuolat stebėti maisto priedus ir prireikus jie turi būti iš naujo įvertinti, atsižvelgiant į kintančias jų naudojimo sąlygas bei naują mokslinę informaciją. Jei būtina, Komisija kartu su valstybėmis narėmis turėtų apsvarstyti tinkamus veiksmus.

(15)

Valstybėms narėms, kurios iki šiol draudžia 1992 m. sausio 1 d. įvestą tam tikrų priedų naudojimą tam tikruose specifiniuose maisto produktuose, kurie yra laikomi tradiciniais ir yra gaminami jų teritorijoje, turėtų būti leista toliau taikyti tokį draudimą. Be to, tokiems produktams, kaip „Feta“ arba „Salame cacciatore“ šiuo reglamentu neturėtų būti draudžiama taikyti labiau ribojančių taisyklių dėl tam tikrų pavadinimų naudojimo pagal 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (11) ir pagal 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių (12).

(16)

Išskyrus tuos atvejus, kai esama papildomų apribojimų, maisto priedas maisto produktuose gali būti atsiradęs dėl perkėlimo iš kito ingrediento, kuriame jis yra leistinas (išskyrus tuos atvejus, kai jis tiesiogiai įdedamas), su sąlyga, kad galutiniame produkte esantis priedo kiekis nebūtų didesnis už tą, kuris būtų nustatytas naudoti ingrediente laikantis tinkamų technologinių sąlygų ir geros gamybos praktikos.

(17)

Maisto priedams toliau taikomi bendrieji ženklinimo reikalavimai, kaip numatyta 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (13) ir, prireikus, Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 ir 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo (14). Be to, šiame reglamente turi būti pateikiamos specifinės nuostatos dėl atskirai gamintojams arba galutiniam vartotojui parduodamų maisto priedų ženklinimo.

(18)

Pagal šį reglamentą leistini saldikliai gali būti naudojami saldikliuose, skirtuose pasaldinti maistą valgant, kurie tiesiogiai parduodami vartotojams. Tokių produktų gamintojai turėtų pateikti vartotojui informaciją tinkamomis priemonėmis, sudarančiomis galimybes saugiai vartoti produktą. Tokia informacija galėtų būti pateikiama keliais būdais, įskaitant pateikimą produktų etiketėse, interneto tinklavietėse, per vartotojams skirtas telefono linijas arba pateikiant informaciją pardavimo vietoje. Siekiant nustatyti vieningą požiūrį šio reikalavimo įgyvendinimo atžvilgiu gali prireikti parengti gaires Bendrijos lygmeniu.

(19)

Priemonės, būtinos šiam reglamentui įgyvendinti, turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (15).

(20)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus iš dalies pakeisti šio reglamento priedus ir patvirtinti tinkamas pereinamojo laikotarpio priemones. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, papildant jį naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(21)

Siekiant veiksmingumo turėtų būti sutrumpinti reguliavimo procedūrai su tikrinimu paprastai taikomi terminai priimant tam tikrus II ir III priedų, susijusių su medžiagomis, kurias jau leidžiama naudoti pagal Bendrijos teisę, taip pat visų su šiomis medžiagomis susijusių tinkamų pereinamojo laikotarpio priemonių pakeitimus.

(22)

Siekiant proporcingai ir veiksmingai vystyti ir atnaujinti Bendrijos teisės aktus dėl maisto priedų, būtina rinkti duomenis, dalintis informacija bei koordinuoti valstybių narių darbą. Tuo tikslu gali būti naudinga atlikti tyrimus specifiniais klausimais, taip siekiant palengvinti sprendimų priėmimo procesą. Todėl reikėtų, kad Bendrija, laikydamasi biudžeto procedūros, finansuotų tokius tyrimus. Tokių priemonių finansavimui taikomas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (16).

(23)

Siekdamos užtikrinti šio reglamento laikymąsi valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatas vykdo oficialią kontrolę.

(24)

Kadangi šio reglamento tikslo – nustatyti Bendrijos taisykles dėl maisto priedų, valstybės narės negali deramai pasiekti, o vieningos rinkos interesais ir dėl aukšto lygio vartotojų apsaugos jį geriau galima pasiekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(25)

Priėmus šį reglamentą, Komisija, kuriai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas, turėtų peržiūrėti visus galiojančius leidimus pagal tokius kriterijus kaip sunaudojimas, technologinis poreikis ir galimybė suklaidinti vartotojus (išskyrus saugą). Visi maisto priedai, kuriuos toliau bus leidžiama naudoti Bendrijoje, turėtų būti perkelti į šio reglamento II ir III prieduose pateiktus Bendrijos sąrašus. Į šio reglamento III priedą turėtų būti įtraukiami kiti maisto priedai, naudojami maisto prieduose ir maisto fermentuose, taip pat maistingųjų medžiagų pagalbinės medžiagos bei jų naudojimo sąlygos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1331/2008 (nustatantį bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą). Siekiant suteikti reikalingą pereinamąjį laikotarpį, III priedo nuostatos, išskyrus nuostatas dėl maisto priedų pagalbinių medžiagų, yra netaikomos iki 2011 m. sausio 1 d.

(26)

Kol bus sudaryti būsimi Bendrijos maisto priedų sąrašai, būtina numatyti supaprastintą procedūrą, kuri sudarytų sąlygas atnaujinti dabartinius galiojančiose direktyvose pateiktus maisto priedų sąrašus.

(27)

Nepažeidžiant 25 konstatuojamojoje dalyje nurodytos peržiūros rezultatų, per vienerius metus nuo šio reglamento priėmimo Komisija turėtų parengti įvertinimo programą, pagal kurią Tarnyba iš naujo įvertintų Bendrijoje jau patvirtintų maisto priedų saugą. Toje programoje turėtų būti nustatyti poreikiai ir prioritetų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nagrinėjant patvirtintus maisto priedus, tvarka.

(28)

Šis reglamentas panaikina ir pakeičia šiuos teisės aktus: 1962 m. spalio 23 d. Tarybos direktyvą dėl valstybių narių taisyklių, susijusių su žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose leidžiamomis naudoti dažiosiomis medžiagomis, suderinimo (17), 1965 m. sausio 26 d. Tarybos direktyvą 65/66/EEB, nustatančią konkrečius konservantų, kuriuos leidžiama naudoti žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose, grynumo kriterijus (18), 1978 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvą 78/663/EB, nustatančią specifinius emulsiklių, stabilizatorių, tirštiklių ir standiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus (19), 1978 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvą 78/664/EEB, nustatančią konkrečius antioksidantų, kuriuos leidžiama naudoti žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose, grynumo kriterijus (20), 1981 m. liepos 28 d. Pirmąją Komisijos direktyvą 81/712/EEB, nustatančią Bendrijos analizės metodus, taikomus tikrinant, ar tam tikri maisto produktuose naudojami priedai atitinka grynumo kriterijus (21), 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 89/107/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto priedus, kuriuos leidžiama naudoti žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose, suderinimo (22), 1994 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/35/EB dėl maisto produktuose naudojamų saldiklių (23), 1994 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/36/EB dėl maisto produktuose naudojamų dažų (24), 1995 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius (25), 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 292/97/EB dėl nacionalinių įstatymų, draudžiančių naudoti tam tikrus priedus gaminant tam tikrus konkrečius maisto produktus, tolesnio taikymo (26) ir 2002 m. kovo 27 d. Komisijos sprendimą 2002/247/EB, laikinai sustabdantį konditerijos gaminių iš drebučių, kuriuose yra maisto priedo E 425 konjac, pateikimą į rinką ir importą (27). Tačiau reikėtų, kad tam tikros minėtų teisės aktų nuostatos tebegaliotų pereinamuoju laikotarpiu tam, kad būtų skirta laiko šio reglamento prieduose pateikiamiems Bendrijos sąrašams parengti,

a)

II ir III prieduose pateikiami Bendrijos leistinų maisto priedų sąrašai;

b)

maisto priedų naudojimo maisto produktuose, taip pat maisto prieduose ir maisto fermentuose, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1332/2008 (dėl maisto fermentų), ir maisto kvapiosiose medžiagose, kurioms taikomas 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų (28);

c)

taisyklės dėl atskirai parduodamų maisto priedų ženklinimo.

a)

pagalbinėms perdirbimo medžiagoms;

b)

augalų ir augalų produktų apsaugai pagal Bendrijos taisykles dėl augalų sveikatos naudojamoms medžiagoms;

c)

medžiagoms, kurios yra dedamos į maistą kaip maistingosios medžiagos;

d)

medžiagoms, kurios yra naudojamos žmonėms vartoti skirtam vandeniui valyti, kurioms taikoma 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (29);

e)

kvapiosioms medžiagoms, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1334/2008 (dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų).

a)

specifiniuose maisto produktuose;

b)

kitais tikslais, išskyrus šiame reglamente numatytus tikslus.

a)

„maisto priedas“ – bet kuri medžiaga, paprastai atskirai nevartojama kaip maisto produktas ir nevartojama kaip būdingas maisto produkto ingredientas, nepriklausomai nuo to, ar ji turi maistinę vertę, ir kurios sąmoningas dėjimas į maisto produktą pagal gamybos, perdirbimo, ruošimo, apdorojimo, pakavimo, transportavimo ar saugojimo technologiją reiškia ar gali reikšti, kad ji arba jos šalutiniai produktai tiesiogiai ar netiesiogiai tampa tų maisto produktų komponentu;

Maisto priedais nėra laikomi:

b)

„pagalbinės perdirbimo medžiagos“ – bet kuri medžiaga, kuri:

c)

„funkcinė grupė“ – viena iš I priede nurodytų kategorijų, nustatoma remiantis maisto priedo technologine funkcija maiste;

d)

„neperdirbtas maisto produktas“ – maisto produktas, kuris nebuvo perdirbtas taip, kad labai pasikeistų jo pirminė būsena; tokiu tikslu nežymiai keičiančiais maisto pavidalą yra laikomi šie būdai: dalijimas, grupavimas, atskyrimas, iškaulinėjimas, kapojimas, odos nulupimas, skutimas, smulkinimas, pjaustymas, valymas, apipjaustymas, užšaldymas, šaldymas, atšaldymas, malimas, nulukštenimas, pakavimas arba išpakavimas;

e)

„maisto produktai, į kuriuos nepridėta cukraus“ – maisto produktai, į kuriuos nepridėta:

f)

„mažiau kalorijų turintis maisto produktas“ – maisto produktas, kurio energinė vertė yra sumažinta bent 30 % palyginti su pirminiu maisto produktu arba panašiu produktu;

g)

„saldikliai, skirti pasaldinti maistą valgant“ – leistinų saldiklių preparatai, kuriuose gali būti kitų maisto priedų ir (arba) maisto produktų ingredientų, ir kurie yra skirti parduoti galutiniam vartotojui kaip cukraus pakaitalai;

h)

„quantum satis“ – nėra nurodomas didžiausias skaičiumi išreikštas leistinas kiekis ir maisto priedas naudojamas atsižvelgiant į geros gamybos praktiką, o naudojami kiekiai negali būti didesni už būtinus siekiant numatytų tikslų ir jokiu būdu neklaidinant vartotojo.

a)

jei siūlomu kiekiu naudojamas maisto priedas, remiantis turimais moksliniais įrodymais, nekelia pavojaus vartotojų sveikatos saugai;

b)

yra pagrįstas technologinis poreikis jį naudoti ir toks poreikis negali būti patenkintas kitomis ekonomiškai ir techniškai įvykdomomis priemonėmis, ir

c)

jo naudojimas neklaidina vartotojo.

a)

išlaikyti maisto produkto maistingąsias savybes;

b)

suteikti reikiamus ingredientus arba sudedamąsias dalis maisto produktams, gaminamiems ypatingų mitybos poreikių turinčioms vartotojų grupėms;

c)

padėti išlaikyti maisto produkto kokybę ar stabilumą arba pagerinti jo organoleptines savybes, su sąlyga, kad jis nepakeis maisto produkto pobūdžio, turinio ar kokybės taip, kad būtų galima suklaidinti vartotoją;

d)

padėti gaminant, perdirbant, ruošiant, apdorojant, pakuojant, vežant ar laikant maisto produktus, įskaitant maisto priedus, maisto fermentus ir maisto kvapiąsias medžiagas, su sąlyga, kad maisto priedas nebūtų naudojamas norint paslėpti prastos žaliavos naudojimo padarinius arba netinkamai (ar nehigieniškai) atliekamą darbą, naudojamą techniką bet kurios minėtos veiklos atveju.

a)

maisto produktas nėra reikšminga normalios mitybos dalis; ar

b)

maisto priedas yra reikalingas gaminant maisto produktus ypatingų mitybos poreikių turinčioms vartotojų grupėms.

a)

pakeičia cukrų gaminant mažiau kalorijų turinčius maisto produktus, nesukeliančius karieso maisto produktus arba maisto produktus, į kuriuos nepridėta cukraus; arba

b)

pakeičia cukrų, kai tai leidžia pratęsti maisto produkto galiojimo terminą; arba

c)

yra naudojamas gaminant specialios paskirties maisto produktus, kaip tai apibrėžta Direktyvos 89/398/EEB 1 straipsnio 2 dalies a punkte.

a)

atstato maisto produkto, kurio spalva pakito gamybos, sandėliavimo, pakavimo arba paskirstymo metu ir todėl išoriškai jis tapo mažiau patrauklus, pirminę išvaizdą;

b)

pagerina maisto produkto prekinę išvaizdą;

c)

suteikia spalvą paprastai jos neturinčiam maisto produktui.

a)

šio reglamento II priede pateikiamą Bendrijos sąrašą; ir (arba)

b)

šio reglamento III priede pateikiamą Bendrijos sąrašą.

a)

maisto priedo pavadinimas ir jo E numeris;

b)

maisto produktai, kuriuose maisto priedas gali būti naudojamas;

c)

sąlygos, kuriomis maisto priedas gali būti naudojamas;

d)

prireikus, visi maisto priedo tiesioginio pardavimo galutiniam vartotojui apribojimai, jei tokių yra.

a)

nustatomas mažiausias naudojimo kiekis, kurio reikia norint gauti pageidaujamą rezultatą;

b)

nustatant kiekius, atsižvelgiama į:

a)

sudėtiniuose maisto produktuose, išskyrus II priede nurodytus atvejus, kai maisto priedą yra leidžiama naudoti vienoje iš sudėtinio maisto produkto sudedamųjų dalių;

b)

maiste, į kurį buvo įdėtas maisto priedas, maisto fermentas ar kvapioji medžiaga, kai maisto priedas:

c)

maiste, kuris turi būti naudojamas tik sudėtiniam maisto produktui gaminti, ir jei sudėtinis produktas atitinka šio reglamento nuostatas.

a)

konkretus maisto produktas priklauso II priede nurodytai maisto grupei; arba

b)

II ir III prieduose minimas ir pagal quantum satis principą leistinas naudoti maisto priedas yra naudojamas laikantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų; arba

c)

konkreti medžiaga atitinka 3 straipsnyje pateiktą maisto priedo apibrėžimą.

a)

pavadinimas ir (arba) šiame reglamente nustatytas kiekvieno maisto priedo E numeris arba prekinis pavadinimas, kuriame nurodytas kiekvieno maisto priedo pavadinimas ir (arba) E numeris;

b)

užrašas „maisto produktams“ arba užrašas „ribotai naudoti maisto produktuose“, arba dar konkretesnė nuoroda dėl numatomo naudojimo maisto produktuose;

c)

jei reikia, konkrečios laikymo ir (arba) naudojimo sąlygos;

d)

partiją arba siuntą nurodantis ženklas;

e)

naudojimo instrukcijos, jei nenurodžius jų maisto priedas būtų naudojamas netinkamai;

f)

gamintojo, pakuotojo arba pardavėjo vardas, pavardė arba įmonės pavadinimas ir adresas;

g)

didžiausias kiekvieno komponento arba komponentų grupės, kurių kiekis turi būti ribojamas maisto produkte, kiekis ir (arba) atitinkama informacija aiškiais ir lengvai suprantamais terminais, kad pirkėjas galėtų būti tikras, jog maisto produktas atitinka šio reglamento arba kitų atitinkamų Bendrijos teisės aktų nuostatas; kai tie patys kiekybiniai apribojimai yra taikomi atskirai arba mišinyje naudojamų komponentų grupei, bendrą procentinę dalį galima nurodyti vienu skaičiumi; kiekio riba nurodoma skaičiais arba pagal quantum satis principą;

h)

grynasis (neto) kiekis;

i)

minimalus galiojimo ar tinkamumo vartoti terminas;

j)

prireikus, informacija apie maisto priedą arba apie kitas šiame straipsnyje nurodytas ir Direktyvos 2000/13/EB IIIa priede dėl maisto produktuose esančių ingredientų nurodymo išvardytas medžiagas.

a)

šiame reglamente nustatytas kiekvieno maisto priedo pavadinimas ir E numeris arba prekinis pavadinimas, kuriame nurodytas kiekvieno maisto priedo pavadinimas ir E numeris;

b)

užrašas „maisto produktams“ arba užrašas „ribotai naudoti maisto produktuose“, arba dar konkretesnė nuoroda dėl numatomo naudojimo maisto produktuose.

a)

jei yra poliolių: „vartojant dideliais kiekiais gali turėti vidurius laisvinantį poveikį“;

b)

jei yra aspartamo ir (arba) aspartamo-acesulfamo druskos: „sudėtyje yra fenilalanino šaltinis“.

a)

1962 m. spalio 23 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių taisyklių, susijusių su žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose leidžiamomis naudoti dažiosiomis medžiagomis, suderinimo;

b)

Direktyva 65/66/EEB;

c)

Direktyva 78/663/EEB;

d)

Direktyva 78/664/EEB;

e)

Direktyva 81/712/EEB;

f)

Direktyva 89/107/EEB;

g)

Direktyva 94/35/EB;

h)

Direktyva 94/36/EB;

i)

Direktyva 95/2/EB;

j)

Sprendimas Nr. 292/97/EB;

k)

Sprendimas 2002/247/EB.

a)

Direktyvos 94/35/EB 2 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys bei jos priedas;

b)

Direktyvos 94/36/EB 2 straipsnio 1–6, 8, 9 ir 10 dalys bei jos I–V priedai;

c)

Direktyvos 95/2/EB 2 ir 4 straipsniai bei jos I–VI priedai.