7.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 240/1

(1)

Komisija Reglamentu (ES) Nr. 419/2013 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės nerūdijančio plieno vieloms nustatė laikinąjį kompensacinį muitą.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2012 m. birželio 28 d. gavus Europos geležies ir plieno pramonės konfederacijos (toliau – Eurofer arba skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 50 % visų tam tikrų nerūdijančio plieno vielų Sąjungoje, vardu pateiktą skundą.

(3)

Po gretutinio antidempingo tyrimo Komisija Reglamentu (ES) Nr. 418/2013 (3) tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės nerūdijančio plieno vieloms nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(4)

Pradiniame tyrimo etape buvo vykdoma eksportuojančių Indijos gamintojų, Sąjungos gamintojų ir nesusijusių importuotojų atranka. Tačiau du atrinkti importuotojai negrąžino klausimyno atsakymų, todėl importuotojų atranka negalėjo būti toliau vykdoma. Visa su bendradarbiaujančiais importuotojais susijusi informacija buvo naudojama galutinėms išvadoms, ypač kiek tai susiję su Sąjungos interesais, padaryti.

(5)

Neatrinkti septyni eksportuojantys Indijos gamintojai paprašė atlikti individualų nagrinėjimą. Du iš jų pateikė klausimyno atsakymus. Penki atsakymų į klausimynus nepateikė. Vienas iš dviejų pateikusiųjų klausimyno atsakymus atsiėmė savo prašymą atlikti individualų nagrinėjimą. Todėl Komisija nagrinėjo vieną neatrinktą eksportuojantį Indijos gamintoją:

(6)

Be to, kas išdėstyta, laikinojo reglamento 5, 6, 7, 8, 10, 11, 12 ir 14 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(7)

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 20 konstatuojamojoje dalyje, atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2011 m. balandžio 1 d.–2012 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(8)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias kompensacines priemones (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys, t. y. du eksportuojantys gamintojai, skundo pateikėjas ir 11 naudotojų, pateikė pastabas. Suinteresuotosios šalys, kurios prašė išklausyti, buvo išklausytos. Komisija toliau rinko informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Visos gautos pastabos buvo deramai apsvarstytos ir tam tikrais atvejais į jas buvo atsižvelgta.

(9)

Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinį kompensacinį muitą tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės nerūdijančio plieno vieloms ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinųjų muitų sumas (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Be to, suinteresuotosioms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo pareikšti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo. Visos gautos pastabos buvo deramai apsvarstytos ir tam tikrais atvejais į jas buvo atsižvelgta.

(10)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis produktas – Indijos kilmės nerūdijančio plieno vielos, kurių sudėtyje:

ir kurių KN kodai šiuo metu yra 7223 00 19 ir 7223 00 99.

(11)

Kai kurie naudotojai išreiškė susirūpinimą, kad akivaizdžiai nebuvo daromas skirtumas tarp įvairių nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto rūšių, nes visų rūšių produktų asortimentas yra platus. Ypač didelį susirūpinimą kėlė klausimas, kaip atliekant tyrimą užtikrinti teisingą visų rūšių palyginimą. Kaip tai yra daugumos tyrimų atveju, nagrinėjamojo produkto apibrėžtis apima plačią produkto rūšių, kurios pasižymi tomis pačiomis ar panašiomis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis, įvairovę. Dėl to, kad tyrimo metu šios savybės gali skirtis priklausomai nuo produkto rūšies, apibrėžtis iš tikrųjų gali apimti plačią rūšių įvairovę. Taip buvo šio tyrimo atveju. Komisija atsižvelgė į produkto rūšių skirtumus ir užtikrino, kad jos būtų teisingai palygintos. Kiekvienai produkto, kurį pagamino ir pardavė eksportuojantys Indijos gamintojai, ir produkto, kurį pagamino ir pardavė Sąjungos pramonė, rūšiai buvo priskirtas unikalus produkto kontrolės numeris (PKN). Numeris priklausė nuo pagrindinių produkto savybių, šiuo atveju nuo plieno rūšies, tempiamojo stiprio, dangos, paviršiaus, skersmens ir formos. Taigi į Sąjungą eksportuojamų vielų rūšys buvo lyginamos pagal PKN su Sąjungos pramonės pagamintų ir parduodamų produktų, kurie turi tokias pačias ar panašias savybes, rūšimis. Visoms šioms rūšims buvo taikoma nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto apibrėžtis, nurodyta pranešime apie inicijavimą (4) ir laikinajame reglamente.

(12)

Viena šalis pakartojo savo teiginį, kad vadinamosios labai techniškų produktų rūšys skiriasi ir nėra pakeičiamos kitomis nagrinėjamojo produkto rūšimis. Taigi ji teigia, kad jos turėtų būti išbrauktos iš produkto apibrėžties. Remiantis Teismo praktika, nustatant, ar produktai yra panašūs, kad jie galėtų sudaryti tą patį gaminį, būtina įvertinti, ar jie pasižymi tomis pačiomis techninėmis ir fizinėmis savybėmis, turi tą pačią pagrindinę galutinę naudojimo paskirtį ir tą patį kainos ir kokybės santykį. Šiuo atžvilgiu reikėtų taip pat įvertinti šių produktų pakeičiamumą ir jų konkurenciją (5). Atlikus tyrimą nustatyta, kad šalies nurodytų vadinamųjų labai techniškų rūšių produktai pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, kaip ir kiti tiriamieji produktai. Jie pagaminti iš nerūdijančio plieno ir yra vielos. Jie sudaro pusiau gatavą plieno gaminį (kurį daugeliu atveju vėliau transformavus gaminami plataus asortimento gatavi produktai), ir yra panašiai gaminami, naudojant panašią įrangą, tokią, kad priklausomai nuo paklausos gamintojai gali gaminti įvairių rūšių produktus. Be to, nors skirtingų rūšių vielos nėra tiesiogiai pakeičiamos vienos kitomis ir tiesiogiai nekonkuruoja, gamintojai konkuruoja dėl sutarčių, kurios apima plačią nerūdijančio plieno vielų įvairovę. Be to, šių rūšių produktus gamina ir parduoda tiek Sąjungos pramonė, tiek eksportuojantys Indijos gamintojai, taikydami panašų gamybos metodą. Todėl šis teiginys negali būti priimtas.

(13)

Reaguodama į galutinius atskleistus faktus, viena šalis teigė, kad Komisijos atlikta analizė, kuria nustatoma, ar vadinamosios labai techniškų produktų rūšys turėtų būti įtrauktos į tyrimo sritį, buvo nepakankama. Šis argumentas atmetamas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad labai techniškų produktų rūšis patenka į produkto apibrėžtį, kaip išdėstyta 12 konstatuojamojoje dalyje. Šalis daro klaidingą prielaidą, kad tuo pačiu metu turi būti laikomasi visų Teismo praktikoje nurodytų kriterijų; tai neteisingas teiginys. Remiantis Teismo praktika, Komisija, nustatydama produkto apibrėžtąją sritį (6), naudojasi didele diskrecija ir šį vertinimą turi pagrįsti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktu kriterijų rinkiniu. Dažnai, kaip tai yra ir šiuo atveju, kai kurie kriterijai gali būti skirtingų krypčių; tokiu atveju Komisija turi atlikti visuotinį įvertinimą, kaip tai padarė šiuo atveju. Todėl ši suinteresuotoji šalis klaidingai manė, kad norint produkto rūšis priskirti tai pačiai produkto apibrėžčiai, joms turi būti būdingos visos savybės.

(14)

Kai kurie naudotojai teigė, kad vadinamosios nerūdijančio plieno vielos „series 200“ turėtų būti išbrauktos iš apibrėžtosios produkto srities. Visų pirma jie teigė, kad šios rūšies produkto Sąjungos pramonė beveik negamina. Tačiau šis teiginys nepagrįstas. Pirma, tai, kad tam tikros rūšies produkto Sąjungos pramonė negamina, nėra pakankama priežastis neįtraukti jo į tyrimo taikymo sritį, kai dėl gamybos proceso Sąjungos gamintojas galėtų pradėti gaminti minėtos rūšies produktą. Antra, labai techniškų vielų (žr. 12 konstatuojamąją dalį) atveju buvo nustatyta, kad šių rūšių nagrinėjamojo produkto ir kitų rūšių panašaus produkto, kurį Sąjungos pramonė gamina ir parduoda, pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra identiškos arba tokios pačios. Todėl šis teiginys negali būti priimtas.

(15)

Tie naudotojai taip pat teigė, kad vieliniai strypai turėtų būti įtraukti į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį. Tačiau vieliniai strypai yra žaliava, naudojama nagrinėjamajam produktui gaminti, kuri taip pat gali būti naudojama skirtingiems produktams, pavyzdžiui, tvirtinimo detalėms arba vinims gaminti. Todėl skirtingai nuo tiriamojo produkto, jie nesudaro gatavo plieno gaminio. Šaltojo formavimo būdu gaminant vielinius strypus, kaip ir kitus produktus, galima transformuoti į nagrinėjamąjį produktą arba panašų produktą. Tuo remiantis, vieliniai strypai negali būti įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, kaip apibrėžta pagrindiniame reglamente.

(16)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto apibrėžtis, išdėstyta laikinojo reglamento 21–24 konstatuojamosiose dalyse, patvirtinama.

(17)

Laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje padaryta nuoroda į toliau nurodytas schemas, pagal kurias tariamai suteikiamos kompensuotinos subsidijos:

(18)

Sąjungos pramonė teigė, kad Komisija neatsižvelgė į kai kurias subsidijų schemas, ypač regionines, ir todėl nusprendė, kad subsidijos, kurias kaip nustatyta gavo Indijos gamintojai, buvo nepakankamai įvertintos. Šis teiginys nepagrįstas. Komisija ištyrė visas skunde nurodytas nacionalines ir vietos subsidijų schemas. Tačiau Komisija nustatė, kad per TL atrinkti eksportuojantys gamintojai gavo subsidijas tik pagal 14 konstatuojamojoje dalyje išvardytas schemas.

(19)

Sąjungos pramonė taip pat teigė, kad, kadangi per gretutinį antidempingo tyrimą nustatyta, kad atrinktų Indijos gamintojų pateikti duomenys buvo nepatikimi ir buvo taikomas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (7) 18 straipsnis, atliekant šį tyrimą reikėjo taikyti atitinkamą pagrindinio reglamento 28 straipsnį. Tačiau pagrindinio reglamento 28 straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai įvykdomos jo sąlygos, tačiau atrinktų Indijos gamintojų pateiktos informacijos atveju jos nebuvo įvykdytos. Todėl šis teiginys negali būti priimtas.

(20)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad MSLS, SAMS ir ILS sudaro vieną subsidijų mechanizmą, kuris yra sąlyginio apmokestinimo muitu mechanizmas. Indija ilgai taikė įvairių rūšių minėtą mechanizmą, dažnai pakeisdama atskiras mechanizmo dalis. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tikslinga ištirti visas šias mechanizmo dalis, nes eksportuotojai paprastai turi pasirinkti vieną iš jų (jos yra tarpusavyje nesuderinamos), ir jeigu viena mechanizmo dalis nebetaikoma, pasirenkama kita.

(21)

Kadangi kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 25–28 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(22)

Vienas iš atrinktų eksportuojančių Indijos gamintojų teigė, kad MSLS neturėtų būti laikoma kompensuotina subsidija, nes schema taikoma importo muitams kompensuoti. Jis taip pat teigė, kad tiriamajam produktui gaminti skirtos žaliavos nebuvo gaminamos vietoje, todėl daroma pagrįsta prielaida, kad visi importuojami produktai buvo apmokestinti 5 % ir kad Indijos Vyriausybės nustatyta viršutine riba užtikrinama, kad nebūtų kompensacijos permokos. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 38 konstatuojamojoje dalyje, ši schema negali būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitu sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes ji neatitinka pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos apibrėžtis ir taisyklės) išdėstytų taisyklių. Tiksliau eksportuotojas, kuris naudojasi MSLS lengvatomis, per gamybos procesą neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, ir kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos.

Indijos Vyriausybė nenustatė sistemos, kuri susietų muito, nuo kurio atleidžiama importuojant žaliavas, sumą su tų žaliavų, panaudotų eksportuojamiems produktams gaminti, kiekiu. Kita vertus, bendrovės, gaunančios lengvatas pagal šią schemą, taip pat neturėjo veikiančio mechanizmo, kuriuo galėtų įrodyti, kad jos negavo jokių perviršinių atsisakytų išieškoti muitų sumų. Be to, bendrovė neįrodė, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo kompensacijos permokos, pavyzdžiui, kad ji galėjo gauti kompensaciją už kitus importuotus produktus ar būtų galėjusi gauti kompensaciją už importuotas žaliavas, kurių nesuvartojo nagrinėjamajam produktui gaminti. Taip pat pažymėtina, kad teiginys, jog vietinės žaliavos negaminamos, nėra teisingas, nes bent viena tiriamoji bendrovė gamino vietines žaliavas, o kitos dvi tiriamosios bendrovės jas pirko iš vietos gamintojo, o ne iš importuojančio vietos prekiautojo. Todėl šie argumentai negali būti priimti.

(23)

Viena šalis teigė, kad jeigu MSLS licencija parduodama, faktinė pardavimo kaina yra mažesnė nei licencijos vertė, todėl kompensuotina lengvata buvo mažesnė nei preliminariai nustatyta lengvata. Tačiau pagal šią schemą lengvata buvo apskaičiuota remiantis licencija suteikto kredito suma, nepriklausomai nuo to, ar licencija buvo naudojama importo muitams kompensuoti ar buvo faktiškai parduota. Bet koks licencijos pardavimas mažesne nei nominalioji vertė kaina yra grynai komercinis sprendimas, dėl kurio pagal šią schemą suteiktos lengvatos suma nesikeičia. Todėl šis argumentas negali būti priimtas.

(24)

Indijos Vyriausybė teigė, kad per TL MSLS buvo panaikinta, todėl ji neturėtų būti laikoma kompensuotina. Be to, jos teigimu, kadangi sąlyginis apmokestinimas muitu nėra tęstinė MSLS programa, MSLS neturėtų būti laikoma kompensuotina. Iš tikrųjų MSLS nustojo galioti 2011 m. rugsėjo 30 d., t. y. per TL. Tačiau subsidijos buvo toliau teikiamos. Nustatyta, kad kaip alternatyva MSLS eksportuotojai lengvatoms gauti naudojosi ILS ir visų pirma SAMS. Kaip aprašyta laikinojo reglamento 42–44 konstatuojamosiose dalyse, ILS ir SAMS buvo pakoreguotos, siekiant pasirengti sklandžiam perėjimui nuo MSLS. Be to, pagal šias schemas teikiamų lengvatų pobūdis yra toks pats: t. y. negautos pajamos atleidžiant nuo muitų. Taigi bendrovės galėjo pasirinkti, kurią schemą naudoti muitams kompensuoti. Todėl, nors MSLS buvo panaikinta įpusėjus tiriamajam laikotarpiui, per TL Indijos Vyriausybės teiktos subsidijos turėtų būti laikomos kompensuotinomis, nes dėl 20 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių visuotinė lengvatų sistema ir toliau buvo taikoma: visos sąlyginio apmokestinimo muitu schemos sudarė vieną subsidijų mechanizmą, su skirtingomis, dažnai keičiamomis mechanizmo dalimis. Todėl šis argumentas negali būti priimtas.

(25)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo Indijos Vyriausybė pakartojo savo teiginį apie MSLS panaikinimą po galutinio faktų atskleidimo. Tačiau, kadangi nebuvo pateikta naujų argumentų, dėl kurių būtų keičiama išvada dėl subsidijavimo pagal nustojusią galioti MSLS pakeitimo subsidijavimu pagal pakoreguotą SAMS, šis argumentas negali būti priimtas.

(26)

Kadangi kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 29 iš 47 konstatuojamųjų dalių patvirtinamos.

(27)

Be to, nustatyta, kad eksportuojantis Indijos gamintojas KEI per TL naudojosi MSLS. Subsidijų norma buvo 0,50 %.

(28)

Indijos Vyriausybė tvirtino, kad SAMS neturėtų būti laikoma kompensuotina subsidija, nes schema taikoma už žaliavas sumokėtiems importo muitams ir akcizams kompensuoti. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 58–60 konstatuojamosiose dalyse, ši schema negali būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitu sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes ji neatitinka pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede ir III priede išdėstytų taisyklių. Tiksliau, nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Be to, eksportuotojas turi teisę naudotis SAMS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai, kas išdėstyta, buvo patvirtinta išvadose, padarytose aplankius bendroves ir atitinkamuose teisės aktuose, t. y. Indijos Vyriausybės aplinkraštyje Nr. 24/2001, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 60 konstatuojamojoje dalyje. Be to, pateiktų dokumentų jo 32 dalyje Indijos Vyriausybė pati prisipažino, kad dėl SAMS gali susidaryti perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos. Todėl Indijos Vyriausybės argumentas negali būti priimtas.

(29)

Indijos Vyriausybė teigė, kad nors žaliavų naudojimo tikrinimo sistema nebuvo parengta dėl visų pirma didelio paramos gavėjų skaičiaus ir administracinės naštos, susijusios su visų jų kontrole, turėtų būti priimtas atranka grindžiamas tikrinimo mechanizmas. Tačiau šis argumentas negali būti priimtas, nes šis mechanizmas pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, I priedo i punkte, II priede ir III priede nenumatytas.

(30)

Kadangi kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 48–64 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(31)

Be to, nustatyta, kad eksportuojantis Indijos gamintojas KEI Industries per TL naudojosi SAMS. Subsidijų norma buvo 0,29 %.

(32)

Vienas iš atrinktų eksportuojančių Indijos gamintojų teigė, kad ILS turėtų būti laikoma sąlyginio apmokestinimo muitu sistema, nes importuojamos medžiagos naudojamos eksportuojamiems produktams gaminti. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 76 konstatuojamojoje dalyje, šiuo atveju naudota poschemė nėra sąlyginio apmokestinimo muitu sistema arba pakaitinė sąlyginio apmokestinimo muitu sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede ir III priede. Indijos Vyriausybė netaikė veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių sąlyginio apmokestinimo muitu sistemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Be to, nagrinėjamojo produkto standartinės išeigos normos (toliau – SIN) buvo nepakankamai tikslios ir negali būti laikomos faktinio suvartojimo patikrinimo sistema. Dėl šių standartinių normų formos Indijos Vyriausybė negali pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamiems produktams gaminti. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgdama į faktiškai panaudotas žaliavas, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 73 konstatuojamojoje dalyje, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas). Todėl poschemė yra kompensuotina, o šis argumentas atmetamas.

(33)

Kadangi kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 65–80 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(34)

Nustatyta, kad eksportuojantis Indijos gamintojas KEI Industries per TL ILS nesinaudojo.

(35)

Atskleidus galutinius faktus, vienas eksportuojantis Indijos gamintojas pateikė pastabas dėl skaičiavimo klaidos. Ši pastaba dėl subsidijos sumos skaičiavimo buvo iš dalies pagrįsta ir buvo patvirtinta. Kadangi bendras šios bendrovės subsidijų skirtumas jau buvo mažesnis nei de minimis iki šio patikslinimo, jį pakoregavus nesikeičia nei galutinis šiai bendrovei nustatyto kompensacinio muito dydis, nei vidutinis svertinis subsidijų skirtumas, apskaičiuotas bendradarbiaujančioms neatrinktoms bendrovėms ar subsidijų skirtumas šalies mastu.

(36)

Be to, kas išdėstyta, laikinojo reglamento 81–91 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(37)

Nustatyta, kad eksportuojantis Indijos gamintojas KEI Industries per TL GPESS nagrinėjamojo produkto atžvilgiu nesinaudojo.

(38)

Indijos Vyriausybė teigė, kad laikinojo reglamento 92 konstatuojamojoje dalyje Komisija neteisingai nurodė EKS teisinį pagrindą. Indijos Vyriausybė nurodė, kad buvo atnaujintas Pagrindinis aplinkraštis DBOD Nr. DIR(Exp.) BC 01/04.02.02/2007–2008 (MC 07–08) ir Pagrindinis aplinkraštis DBOD Nr. DIR(Exp.) BC 09/04.02.02/2008–09 (MC 08–09), o EKS teisinį pagrindą per TL sudarė Pagrindinis aplinkraštis DBOD Nr. DIR(Exp.) BC 06/04.02.002/2010–11 (MC 10–11) ir Pagrindinis aplinkraštis DBOD Nr. DIR.(Exp.) BC 04/04.02.002/2011–2012 (MC 11–12). Iš tikrųjų Indijos Vyriausybės pastaba šiuo atžvilgiu yra teisinga.

(39)

Indijos Vyriausybė taip pat teigė, kad jei būtų buvę atsižvelgta į tinkamai atnaujintą teisinį pagrindą, Komisija būtų turėjusi atkreipti dėmesį į tai, kad Indijos rezervų banko (toliau – IRB) anksčiau nustatyta komerciniams bankams privaloma eksporto kreditams rupijomis taikoma didžiausia palūkanų normos riba nustojo galioti iki TL. Todėl, kalbant apie kreditus rupijomis, ši schema nebegali būti laikoma subsidija. Atlikus tyrimą nustatyta, kad dvi atrinktos bendrovės praktiškai naudojosi privačių bankų teikiamais eksporto kreditais, kurių palūkanų normos buvo mažesnės nei Indijos banko nustatyta orientacinė palūkanų norma. Remiantis tyrimo rezultatais, komercinės priežasties, dėl kurios šie privatūs bankai teikė kreditus sumažintomis ir akivaizdžiai nuostolingomis palūkanų normomis, nenustatyta. Ši bankų skolinimo praktika galėtų reikšti, kad vis dar yra valstybės kišimosi. Tačiau atliekant tyrimą nebuvo surinkta pakankamai pagal PPO taisykles reikalaujamų tolesnio komercinių bankų įgaliojimo arba įpareigojimo įrodymų. Kadangi nebuvo pakankamai įrodymų, kad Indijos Vyriausybė buvo suteikusi įpareigojimus ir (arba) finansinę paramą, Komisija nusprendė lengvatos, kuriai taikomos sumažintos palūkanų normos, subsidija pagal šią poschemę nelaikyti.

(40)

Galiausiai Indijos Vyriausybė teigė, kad naujausioje Pagrindinio aplinkraščio DBOD Nr. DIR(Exp.) BC. 06/04.02.002/2012–13 (MC 12–13) redakcijoje, kuri įsigaliojo praėjus dviem mėnesiams po TL pabaigos, taip pat panaikinta didžiausia palūkanos normų riba, taikoma eksporto kreditams užsienio valiuta. Pasinaudodama pagrindinio antisubsidijų reglamento 15 straipsnio 1 dalimi Indijos Vyriausybė teigia, kad tokiu atveju taip pat šis eksporto kredito schemos elementas neturėtų būti laikomas kompensuotinu, nes Vyriausybės įpareigojimai bankams buvo panaikinti. Nors pateiktame aplinkraštyje MC 12–13 yra nuostata, kuria remiantis komerciniai bankai gali laisvai nustatyti eksporto kreditų užsienio valiuta palūkanų normas nuo 2012 m. gegužės mėn., kaip teigia Indijos Vyriausybė, toks IRB instrukcijų privatiems bankams pakeitimas atliekant tyrimą nebūtų pakankamas norint neįtraukti šios schemos, nes Vyriausybė ir toliau gali neformaliai įpareigoti bankus, o tam išnagrinėti būtų atliekamas kitas tyrimas. Tačiau atsižvelgdama į pirmiau padarytą išvadą dėl poschemės, susijusios su eksporto kreditais rupijomis, šiame etape Komisija nusprendė šios poschemės, susijusios su kreditais užsienio valiuta, kompensuotina nelaikyti.

(41)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, muito normos prireikus bus pakoreguotos.

(42)

Atskleidus galutinius faktus, Indijos Vyriausybė pateikė pastabas dėl TRS. Indijos Vyriausybė teigė, kad ši schema geografiniu atžvilgiu yra susijusi su Sąjungai nepriklausančiomis šalimis, todėl Sąjunga negali jos laikyti kompensuotina. Nepaisant to, Indijos Vyriausybė negalėjo užginčyti praktinio schemos įgyvendinimo ir to, kad TRS lengvata gali būti naudojama nagrinėjamajam produktui, t. y. pagal TRS teikiami muitų kreditai yra laisvai perleidžiami ir jie gali būti naudojami sumokėti muitams už vėliau importuojamas bet kokias žaliavas ar produktus, įskaitant gamybos priemones. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas, nes atlikus tyrimą nustatyta, kad į Sąjungą eksportuojant nagrinėjamąjį produktą, pagal šią schemą lengvatą galima gauti ir tokia lengvata yra taikoma.

(43)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 101–111 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(44)

Nustatyta, kad eksportuojantis Indijos gamintojas KEI Industries per TL TRS nesinaudojo.

(45)

Atskleidus galutinius faktus vienintelis tiriamasis eksportuojantis gamintojas, kuris naudojasi EOB, pateikė pastabas dėl šios schemos. Bendrovė teigė, kad Komisija turėtų taikyti skirtingą metodą pagal EOB gautoms lengvatoms apskaičiuoti. Bendrovė teigė, kad tam tikros pagal EOB teikiamos lengvatos turėtų būti laikomos leistina sąlyginio apmokestinimo muitu schema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento II ir III prieduose, ir todėl jos neturėtų būti laikomos kompensuotinomis.

(46)

Tačiau buvo nustatyta, kad nepriklausomai nuo taikyto skaičiavimo metodo, pagal šią schemą subsidijos norma neviršijo 0,95 %, o tai reiškia, kad bendras subsidijų skirtumas šiai bendrovei lieka mažesnis nei de minimis. Todėl nustatyta, kad toliau šiame tyrime nagrinėti šį teiginį nebuvo būtina.

(47)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 112 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(48)

Nustatyta, kad eksportuojantis Indijos gamintojas KEI Industries per TL EOB nesinaudojo.

(49)

Nusprendus lengvatų pagal EKS nelaikyti subsidijomis, kaip aprašyta 38–41 konstatuojamosiose dalyse ir patikslinus vienai bendrovei pagal GPESS teiktos lengvatos skaičiavimą, kaip aprašyta 35 konstatuojamojoje dalyje, muito normos prireikus buvo pakoreguotos. Pagal pagrindinio reglamento nuostatas nustatytos galutinės kompensuotinų subsidijų sumos, išreikštos ad valorem, dabar sudaro 0,79–3,72 %.

(50)

Perskaičiuotas subsidijų skirtumas neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms yra 3,41 %.

(51)

Perskaičiuotas subsidijų skirtumas šalies mastu yra 3,72 %.

(52)

Kai kurie naudotojai suabejojo Sąjungos gamintojų skaičiumi, nurodytu laikinojo reglamento 116 konstatuojamoje dalyje. Jie teigia, kad gamintojų skaičius buvo neteisingai įvertintas ir kad iš tikrųjų Sąjungos rinkoje gamintojų yra mažiau.

(53)

Komisija nurodo, kad pirmiau pateiktas teiginys buvo nepagrįstas, ir patvirtina, kad, patikrinus laikinojo reglamento 116 konstatuojamojoje dalyje pateiktą informaciją, per TL nagrinėjamąjį produktą gamino būtent 27 Sąjungos gamintojai. Šis skaičius nustatytas remiantis skundu, teisės pateikti ieškinį etape ir atliekant tyrimą. Komisija kreipėsi į visus žinomus Sąjungos gamintojus ir gavo duomenų, kuriuos naudojo atlikdama šį tyrimą.

(54)

Kadangi pastabų negauta, laikinojo reglamento 117–119 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(55)

Kai kurie naudotojai teigė, kad atliekant žalos tyrimą reikėjo neatsižvelgti į 2009 m. duomenis, nes tais metais kilusi finansų krizė turėjo iškraipančio poveikio visų pirma Sąjungos suvartojimui. Tačiau net jei 2009 m. nebūtų įtraukti į analizę, suvartojimo tendencija vis tiek būtų didėjanti (+ 5 %), o tai reiškia, kad padėtis rinkoje gerėja. Be to, neigiamas finansų krizės poveikis pripažįstamas laikinojo reglamento 120 konstatuojamojoje dalyje, bet buvo padaryta išvada, kad padėtis rinkoje pagerėjo. Kadangi kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 120 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(56)

Nustatytas subsidijos skirtumas KEI Industries yra mažesnis nei de minimis riba, numatyta pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje (žr. 49 konstatuojamąją dalį). Todėl manoma, kad per tiriamąjį laikotarpį šis eksportuojantis gamintojas nesinaudojo subsidijų schemomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Todėl jo importo apimtis nebuvo įtraukta į subsidijuoto importo iš Indijos apimtį. Vienas eksportuojantis gamintojas, t. y. Venus group, nurodė, kad tam tikri sandoriai buvo per klaidą suskaičiuoti du kartus. Komisija sutiko su eksportuojančiu gamintoju, todėl šie sandoriai buvo išbraukti iš bendros subsidijuoto importo iš Indijos apimties. Buvo atitinkamai peržiūrėta subsidijuoto importo apimtis, rinkos dalis ir vidutinė kaina.

(57)

Subsidijuoto importo apimtis ir rinkos dalis

(58)

Per TL KEI Industries eksportavo ribotą nagrinėjamojo produkto kiekį ir pirmiau nurodytos bendrovės Venus group sandoriai buvo taip pat susiję su ribotu kiekiu, todėl atmetus šiuos importo kiekius bendros subsidijuoto importo iš Indijos apimties tendencijos, aprašytos laikinojo reglamento 123 ir 124 konstatuojamosiose dalyse, nesikeičia. Todėl šios laikinojo reglamento konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(59)

Vidutinė subsidijuoto importo kaina:

(60)

Kaip paaiškinta pirmiau, per TL K.E.I Industries eksportavo ribotą kiekį, o išbraukti tam tikri Venus group sandoriai buvo susiję tik su ribotu kiekiu. Todėl į bendrą subsidijuoto importo iš Indijos apimtį neįtraukus KEI Industries importo apimties ir pirmiau minėtų Venus group sandorių, pernelyg nesikeičia vidutinė subsidijuoto Indijos importo kaina ar priverstinių kainų mažinimo skaičiavimas. Perskaičiuotas priverstinio kainų mažinimo skirtumas yra 11,7 %. Likusios išvados, padarytos remiantis nustatytais faktais, aprašytais laikinojo reglamento 128–130 konstatuojamosiose dalyse, patvirtinamos.

(61)

Reaguodama į atskleistus galutinius faktus, Indijos Vyriausybė teigė, kad Komisija subsidijuoto importo atžvilgiu proporcingai sumažino tik bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importo apimtis, siekdama atsižvelgti į KEI nustatytą de minimis lygį ir klaidos, susijusios su du kartus suskaičiuotais tam tikrų Venus group sandoriais, ištaisymą. Šis teiginys pagrįstas nesusipratimu. Komisija proporcingai sumažino visą importo, įskaitant ir nebendradarbiaujančių importuotojų importo, apimtį. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

(62)

Kai kurios šalys teigė, kad Sąjungos pramonės gauti rezultatai turėtų būti laikomi gana teigiamais, atsižvelgiant į pasaulinę ekonomikos krizę ir tai, kad išskyrus vieną žalos rodiklį, t. y. rinkos dalį, visi kiti rodikliai nerodė, kad būtų daroma žala.

(63)

Viena šalis tvirtino, kad vidutinės Sąjungos pramonės pardavimo kainos padidėjo apie 34 % – daug daugiau nei per tą patį laikotarpį didėjo gamybos sąnaudos (13 %). Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, t. y. 2009 m., Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo mažesnės nei gamybos sąnaudos ir ji sugebėjo parduoti produktus didesne kaina nei gamybos sąnaudos tik nuo 2011 m.

(64)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nors kai kurie žalos rodikliai, pavyzdžiui, gamybos apimtis ir pajėgumų panaudojimas, buvo teigiami arba išliko stabilūs, pavyzdžiui, užimtumas, daugelis kitų su Sąjungos pramonės finansine padėtimi susijusių rodiklių, t. y. pelningumas, grynųjų pinigų srautai, investicijos ir investicijų grąža, nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo patenkinami. Nors su investicijomis susijęs rodiklis pagerėjo 2010 m., 2011 m. ir per TL jis sumažėjo žemiau 2009 m. lygio. Nors investicijų grąžos rodikliai iš tikrųjų pagerėjo 2009–2011 m. iki 6,7 %, per TL jie vėl sumažėjo iki 0,8 %. Panašiai buvo su pelningumu ir grynųjų pinigų srautais susijusių rodiklių atveju: jie gerėjo iki 2011 m., nors per TL vėl pradėjo blogėti. Todėl galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonės padėtis pradėjo gerėti po 2009 m., tačiau vėliau atsigavimas sulėtėjo dėl subsidijuoto importo iš Indijos.

(65)

Suinteresuotosios šalies prašymu patvirtinama, kad laikinojo reglamento 153 konstatuojamojoje dalyje nustatytas atsargų lygis yra susijęs su atrinktų Sąjungos bendrovių veikla.

(66)

Sąjungos pramonė teigė, kad pradiniame etape nustatytas 5 % tikslinis pelno dydis yra per mažas. Šalis savo teiginio pakankamai nepagrindė. Laikinojo reglamento 148 konstatuojamojoje dalyje paaiškinamos priežastys, dėl kurių pasirinktas šis pelno dydis, o atliekant tyrimą jokio kito pagrindo jį keisti nenustatyta. Todėl 5 % pelno dydis toliau taikomas, siekiant padaryti galutines išvadas.

(67)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad Sąjungos pramonė patyrė sunkumų iš esmės dėl struktūrinių problemų. Todėl 5 % tikslinis pelno dydis taip pat nerealus.

(68)

Primenama, kad remiantis Teismo praktika (11), institucijos turi nustatyti pelno dydį, kurį Bendrijos pramonė galėtų pagrįstai apskaičiuoti įprastomis konkurencijos sąlygoms, jeigu nebūtų subsidijuoto importo. Šiuo atveju buvo neįmanoma atlikti šios Sąjungos pramonės nagrinėjamojo produkto analizės dėl tokių priežasčių. Turima pakankamos informacijos nagrinėjamojo produkto pelno dydžiams apskaičiuoti tik nuo 2007 m. 2007 m. pelno dydis buvo 3,7 %; nuo 2008 m. dėl finansų ir ekonomikos krizės jis tapo neigiamas. Skunde teigiama ir atlikus tyrimą nustatyta, kad subsidijuotas importas į Sąjungos rinka pateko nuo 2007 m., kai importo apimtis padidėjo nuo 17 727 tonų 2006 m. iki 24 811,3 tonų. Todėl institucijos nustatė tikslinius pelno dydžius remdamosi realiu pelnu kitose plieno pramonės šakose, kurios nenukentėjo nuo importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo (12).

(69)

Todėl Komisija daro išvadą, kad per TL Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą.

(70)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad laikinajame reglamente neatsižvelgta į tai, kad Sąjungos pramonė galėjo gauti naudos iš nuo 2009 m. padidėjusio suvartojimo ir kad Komisija negali teigti, jog Sąjungos pramonė galės išlaikyti jos rinkos dalį neribotą laiką.

(71)

Atsakant į šiuos argumentus reikia pažymėti, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog subsidijuoto Indijos importo rinkos dalis augo greičiau nei suvartojimas Sąjungos rinkoje. Subsidijuoto Indijos importo apimtis padidėjo 110 %, o suvartojimas per tą patį laikotarpį padidėjo 50 % Be to, tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad vidutinė Indijos kaina nuolat buvo mažesnė nei vidutinė Sąjungos pramonės kaina per tą patį laikotarpį ir kad per TL vidutinė Sąjungos pramonės kaina buvo sumažinta 11,7 %. Todėl, nors Sąjungos pramonė iš tikrųjų gavo naudos padidėjus suvartojimui iki tam tikro lygio ir taip pat galėjo padidinti pardavimo apimtis 40 %, ji negalėjo išlaikyti rinkos dalies, kaip galėjo tikėtis gerėjant rinkos sąlygoms, taip pat atsižvelgiant į nepanaudotus Sąjungos pramonės gamybos pajėgumus.

(72)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad atsižvelgiant į tai, jog KEI Industries taikytas de minimis subsidijų skirtumas ir tai, kad dėl klaidingo skaičiavimo du kartus tam tikri Venus group sandoriai buvo neįtraukti į analizę, nesubsidijuoto importo poveikį reikėjo įvertinti iš naujo. Jos taip pat teigė, kad nesubsidijuoto importo kainos buvo mažesnės nei subsidijuoto importo kainos.

(73)

Toliau lentelėje pateikta nesubsidijuoto eksporto apimtis ir kainų raida per nagrinėjamąjį laikotarpį. Apimtis sudarė maždaug trečdalį Indijos eksporto apimties per TL ir keitėsi panašiai kaip subsidijuoto importo apimtis.

(74)

Todėl teisinga teigti, kad nesubsidijuoto importo kainos buvo mažesnės nei subsidijuoto importo kainos. Tačiau nesubsidijuoto importo apimtis sudaro tik trečdalį subsidijuoto importo apimties. Todėl subsidijuoto importo iš Indijos ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos per TL priežastinis ryšys dėl nesubsidijuoto importo padarytos žalos nenutraukiamas.

(75)

Vienas eksportuojantis Indijos gamintojas ir Indijos Vyriausybė pakartojo teiginį, kad į tyrimą turėjo būti įtraukta Kinijos Liaudies Respublika ir kad importo iš Kinijos Liaudies Respublikos poveikis Sąjungos rinkai ir Sąjungos pramonei buvo nepakankamai įvertintas.

(76)

Kaip minėta laikinojo reglamento 170 konstatuojamojoje dalyje, nei inicijuojant tyrimą, nei galutiniame jo etape nenustatyta jokių subsidijavimo įrodymų, kuriais būtų buvę galima pagrįsti antisubsidijų tyrimo dėl Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importo inicijavimą. Todėl teiginys, kad Kinijos Liaudies Respublika turėjo būti įtraukta į tyrimo taikymo aprėptį, yra nepagrįstas ir atmetamas.

(77)

Tačiau importas iš Kinijos Liaudies Respublikos didėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį ir rinkos dalis sudarė 8,3 % per TL, kaip nurodyta laikinojo reglamento 168 konstatuojamojoje dalyje. Be to, Kinijos importo kainos buvo mažesnės nei Sąjungos pramonės kainos ir eksportuojančių Indijos gamintojų kainos Sąjungos rinkoje. Todėl buvo toliau tiriama, ar importas iš Kinijos Liaudies Respublikos galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonei daromos žalos ir ar galėjo nutraukti žalos ir subsidijuoto importo iš Indijos ryšį.

(78)

Remiantis pradiniame etape gauta informacija, Kinijos importuojamo produkto asortimentas buvo skirtingas ir sritys, kuriose buvo parduodami Kinijos produktai, skyrėsi, palyginti su Sąjungos pramonės parduodamų produktų ar net Sąjungos rinkoje parduodamų Indijos kilmės produktų sritimis.

(79)

Paskelbus laikinąją priemonę, Komisija gavo kelis skundus, kuriuose nurodoma, kad dėl Kinijos importo žemomis kainomis per TL galėtų būti nutrauktas Indijos importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(80)

Atlikus analizę remiantis importo statistiniais duomenimis, susijusiais apie dviem tiriamaisiais KN kodais, nustatyta, kad 29 % Kinijos importo (pagal KN kodą 7223 00 99) buvo orientuota į žemesnių kainų rinkos dalį. Tuo iš dalies galima paaiškinti, kodėl Kinijos kainos vidutiniškai yra mažesnės nei Sąjungos pramonės ir eksportuojančių Indijos gamintojų kainos. Remiantis KN kodo 7223 00 99 statistiniais duomenimis taip pat paaiškėjo, kad Kinijos gamintojai orientavosi į Jungtinę Karalystę, kurioje Sąjungos pramonė iš esmės nedalyvavo.

(81)

Kalbant apie KN kodą 7223 00 19, atlikus analizę pagal PKN paaiškėjo, kad tiek Sąjungos pramonė, tiek Indijos gamintojai daugiausia konkuravo aukštesnių kainų rinkos dalyje, kurioje kainos galėjo būti iki keturių kartų didesnės nei kainos žemesnių kainų rinkos dalyje pagal tą patį KN (13). Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad bendrieji kainų svyravimai yra susiję su produktų rūšimi ir nikelio kiekiu. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos rinkoje Kinijos eksportuotojai daugiausia parduoda minėtam KN kodui priskiriamus žemesnės kokybės rūšių produktus. Todėl vertinant Kinijos importą produktų asortimentas tampa labai svarbiu veiksniu.

(82)

Kalbant apie importo iš Kinijos Liaudies Respublikos kainų lygį, reikia pažymėti, kad nuo 2009 m. iki TL vidutinė Kinijos importo kaina išliko didesnė nei subsidijuotų eksportuojančių Indijos gamintojų kainos; tai nurodoma toliau pateikiamoje lentelėje, kurioje pateikiama vidutinė subsidijuotų eksportuojamų Indijos produktų, kurių KN kodas yra 7223 00 19, kaina.

(83)

Per TL pirmą kartą vidutinė Kinijos importo kaina sumažėjo žemiau Indijos subsidijuoto importo kainos lygio. Tačiau ši pastebėta tendencija yra laikina, nes Kinijos kainų lygis kitais metais po TL padidėjo ir vėl buvo didesnis nei Indijos kainos.

(84)

Be to, palyginus Indijos importo ir Kinijos Liaudies Respublikos importo apimtis nustatyta, kad bet kuriuo nagrinėjamojo laikotarpio metu ir ypač per TL iš Kinijos Liaudies Respublikos buvo importuojamas daug mažesnis kiekis nei iš Indijos. Importo iš Kinijos Liaudies Respublikos apimtis sudarė iš esmės mažiau nei pusę bendro importo iš Indijos.

(85)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, patvirtinama, kad didelė Kinijos importo per TL dalis skiriasi nuo Sąjungos pramonės produkto asortimento ir kad bet kokia tiesioginė konkurencija su Sąjungos pramonės gaminamais ir parduodamais produktais yra ribota.

(86)

Todėl importas iš Kinijos Liaudies Respublikos Sąjungos pramonės padėčiai negalėjo turėti tokio poveikio, dėl kurio būtų nutrauktas subsidijuoto importo iš Indijos ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys. Todėl laikinojo reglamento 168 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(87)

Viena šalis tvirtino, kad Sąjungos gamintojų prastus finansinius rodiklius galėjo lemti konkurencija su kitais Sąjungos gamintojais, kurie nebuvo skundo pateikėjai arba inicijavus bylą neišreiškė savo pritarimo tyrimui.

(88)

Kitų Sąjungos gamintojų rinkos dalies raida buvo tokia:

(89)

Sąjungos gamintojų, kurie nebuvo skundo pateikėjai ir kurie konkrečiai neišreiškė pritarimo tyrimui, pardavimo apimtis sudarė 44 % bendros pardavimo Sąjungoje apimties, kaip nurodyta laikinojo reglamento 139 konstatuojamojoje dalyje. Jų pardavimo apimtis išaugo 58 % nuo apskaičiuotų 34 926 tonų 2009 m. iki 55 124 tonų per nagrinėjamąjį laikotarpį. Tačiau toks augimas yra santykinai nedidelis, palyginti su subsidijuoto importo iš Indijos augimu tuo pačiu laikotarpiu (+ 110 %). Be to, šių Sąjungos gamintojų rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko pakankamai stabili ir nebuvo nustatyta jokių įrodymų, kad jų kainos buvo mažesnės už atrinktų Sąjungos gamintojų kainas. Todėl daroma išvada, kad jų pardavimas Sąjungos rinkoje prie Sąjungos pramonei padarytos žalos neprisidėjo.

(90)

Kadangi pastabų negauta, laikinojo reglamento 176–179 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(91)

Kadangi pastabų negauta, laikinojo reglamento 180 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(92)

Kadangi pastabų negauta, laikinojo reglamento 181–188 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(93)

Nustačius laikinąsias priemones, septyni naudotojai ir viena naudotojų asociacija kreipėsi į Komisiją ir išreiškė pageidavimą bendradarbiauti atliekant tyrimą. Gavus jų prašymą, 2013 m. balandžio mėn. joms nusiųsti klausimynai. Tačiau išsamius klausimyno atsakymus pateikė tik du naudotojai; per TL bendradarbiaujantys naudotojai apskritai sunaudojo 12 % viso iš Indijos importuojamo produkto kiekio ir 2,5 % viso Sąjungoje suvartojamo kiekio. Priemonių ekonominis poveikis naudotojams buvo iš naujo įvertintas remiantis naujais duomenimis, pateiktais klausimyno atsakymuose, vizitų metu buvo patikrinti du naudotojai ir jų pateikta informacija.

(94)

Naudotojai teigė, kad laikinojo reglamento 191 konstatuojamojoje dalyje nurodytas 9 % pelningumo lygis yra per aukštas ir nėra tipiškas naudotojų pramonės atžvilgiu. Gavus papildomus klausimyno atsakymus, perskaičiuotas vidutinis visų bendradarbiaujančių naudotojų pelningumas sudarė 2 % nuo apyvartos.

(95)

Kalbant apie bendradarbiaujančius naudotojus taip pat nustatyta, kad iš Indijos pirkti produktai vidutiniškai sudarė 44 % visų jų pirkto nagrinėjamojo produkto kiekio ir kad Indija buvo išskirtinis dviejų bendradarbiaujančių naudotojų tiekimo šaltinis. Per TL gaminio, kurio sudėtyje yra nagrinėjamojo produkto, apyvarta sudarė 14 % bendradarbiaujančių naudotojų apyvartos.

(96)

Pasirinkus blogiausią scenarijų Sąjungos rinkai, t. y. jei galimo kainos padidėjimo iš viso nebūtų galima perkelti į platinimo grandinę ir naudotojai toliau pirktų tokį patį produkto kiekį iš Indijos, dėl muito poveikio naudotojų pelningumas, gautas naudojant nagrinėjamąjį produktą arba jį naudojant produktui gaminti, sumažėtų 0,25 procentinio punkto iki 1,75 %.

(97)

Komisija pripažįsta, kad poveikis bus didesnis atskirų subjektų lygmeniu tiems naudotojams, kurių visą tiekiamą kiekį sudaro iš Indijos importuojami produktai. Tačiau tai – santykinai nedidelis skaičius (tik du bendradarbiaujantys naudotojai). Be to, jei jų Indijos gamintojas bendradarbiaus, jie turi galimybę prašyti kompensuoti muitus pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį, jei visos tokio kompensavimo sąlygos yra įvykdytos.

(98)

Kai kurie naudotojai pakartojo savo susirūpinimą, kad priemonės turės poveikio tam tikros rūšies vieloms, kurios Europoje negaminamos, t. y. produktams, įskaitant vadinamuosius „series 200“ rūšies produktus, kaip aprašyta laikinojo reglamento 194 konstatuojamojoje dalyje. Naudotojų nuomone, Sąjungoje jos negaminamos dėl ribotos paklausos ir gamybos proceso specifiškumo.

(99)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė tokių rūšių nerūdijančio plieno vielas gamina ir joms tenka ribota Sąjungos pramonės rinkos dalis. Naudotojai kaip alternatyvų tiekimo šaltinį taip pat gali pasirinkti kitas šalis, kurioms netaikomos antidempingo ar antisubsidijų priemonės. Be to, dviem eksportuojantiems Indijos gamintojams buvo nustatyta 0 % kompensacinio muito norma, todėl nustatytos priemonės neturės didelio poveikio tiekimui iš šių gamintojų. Be to, tai pačiai paskirčiai galima naudoti kitų rūšių nerūdijančio plieno vielas. Todėl priemonių nustatymas negali turėti didelio poveikio Sąjungos rinkai ir šiems naudotojams. Todėl šis teiginys atmetamas.

(100)

Kai kurie naudotojai pažymėjo, kad Sąjungos gamintojų panašaus produkto pristatymo laikas, palyginti su Indijos nagrinėjamojo produkto pristatymo laiku, buvo ilgesnis. Tačiau tai, kad prekybininkai ir prekiautojai gali kaupti produktų atsargas ir greitai gauti produktų, neturi įtakos faktiniam neigiamo subsidijuoto importo poveikio įrodymui. Todėl šį argumentą reikia atmesti.

(101)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą informaciją, net jei kai kuriems naudotojams iš Indijos importuojamam produktui nustatytos priemonės greičiausiai darys didesnį neigiamą poveikį nei kitiems, manoma, kad apskritai Sąjungos rinkai priemonių nustatymas bus naudingas. Visų pirma manoma, kad atkūrus sąžiningos prekybos sąlygas Sąjungos rinkoje Sąjungos pramonė galės savo kainas priderinti prie gamybos sąnaudų; išlaikyti gamybos ir užimtumo lygį; atgauti anksčiau prarastą rinkos dalį ir pasinaudoti masto ekonomija. Tai turėtų padėti pramonei gauti pagrįstą pelno dydį, kad ji galėtų veiksmingai veikti vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu. Tuo pačiu pramonė pagerins bendrą finansinę padėtį. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad priemonių bendras poveikis naudotojams ir nesusijusiems importuotojams bus nedidelis. Todėl daroma išvada, kad bendra priemonių nauda kompensuos poveikį nagrinėjamojo produkto naudotojams Sąjungos rinkoje.

(102)

Kadangi pastabų negauta, laikinojo reglamento 197–199 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(103)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikinojo reglamento 200 ir 201 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(104)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 203–206 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(105)

KEI Industries nebuvo apskaičiuotas individualus žalos skirtumas, nes šios bendrovės galutinis subsidijų skirtumas buvo de minimis, kaip nurodyta 49 konstatuojamojoje dalyje.

(106)

Laikinajame reglamente naudota metodika patvirtinama.

(107)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir remiantis pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti nustatytas tokio dydžio galutinis kompensacinis muitas, kad būtų pašalinta subsidijuoto importo daroma žala, neviršijant nustatyto subsidijavimo skirtumo.

(108)

Todėl kompensacinio muito normos buvo nustatytos lyginant žalos skirtumus ir subsidijų skirtumus. Todėl siūlomos tokios kompensacinio muito normos:

(109)

Šiame darbiniame dokumente nustatytos nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos kompensacinio muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik importuojamiems Indijos kilmės produktams, kuriuos pagamino konkrečiai nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nenurodyta šio darbinio dokumento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai nurodytomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(110)

Bet kokie prašymai taikyti konkrečiai bendrovei nustatytą kompensacinio muito normą (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naujus gamybos ar pardavimo subjektus) turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai (14) nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu vidaus bei eksporto rinkose, pasikeitimus, siejamus su, pavyzdžiui, minėto pavadinimo pakeitimu arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimu. Prireikus reglamentas, kuriuo nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai, bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikoma individuali muito norma, sąrašą.

(111)

Atsižvelgiant į nustatytų subsidijų skirtumų dydį ir įvertinus Sąjungos pramonei padarytą žalą, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo kompensacinio muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas, neviršijant nustatytų galutinių muitų sumos,

i)

nikelis sudaro ne mažiau kaip 2,5 % masės, išskyrus vielą, kurios sudėtyje esantis nikelis sudaro ne mažiau kaip 28 %, bet ne daugiau kaip 31 % masės ir kurios sudėtyje esantis chromas sudaro ne mažiau kaip 20 %, bet ne daugiau kaip 22 % masės;

ii)

nikelis sudaro mažiau kaip 2,5 % masės, išskyrus vielą, kurios sudėtyje esantis chromas sudaro ne mažiau kaip 13 %, bet ne daugiau kaip 25 % masės ir kurios sudėtyje esantis aliuminis sudaro ne mažiau kaip 3,5 %, bet ne daugiau kaip 6 % masės,

i)

nikelis sudaro ne mažiau kaip 2,5 % masės, išskyrus vielą, kurios sudėtyje esantis nikelis sudaro ne mažiau kaip 28 %, bet ne daugiau kaip 31 % masės ir kurios sudėtyje esantis chromas sudaro ne mažiau kaip 20 %, bet ne daugiau kaip 22 % masės;

ii)

nikelis sudaro mažiau kaip 2,5 % masės, išskyrus vielą, kurios sudėtyje esantis chromas sudaro ne mažiau kaip 13 %, bet ne daugiau kaip 25 % masės ir kurios sudėtyje esantis aliuminis sudaro ne mažiau kaip 3,5 %, bet ne daugiau kaip 6 % masės,