(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (3) siekiama palaipsniui sustabdyti laimikio, sužvejoto vykdant bet kokią ES žvejybą, išmetimą į jūrą nustatant įpareigojimą iškrauti rūšių, kurioms taikomi laimikio limitai, žuvų laimikį;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnyje numatyta priimti daugiamečius planus, į kuriuos įtraukiamos tam tikrų atitinkamame geografiniame rajone žvejojamų išteklių išsaugojimo priemonės;

(3)

tokiuose daugiamečiuose planuose išdėstomos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos ir Komisijai pagal juos gali būti suteikti įgaliojimai remiantis valstybių narių parengtomis bendromis rekomendacijomis priimti dar išsamesnes tokio įgyvendinimo nuostatas;

(4)

2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2018/973 (4), kuriuo nustatomas Šiaurės jūros demersinių išteklių ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas. To reglamento 11 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai remiantis valstybių narių parengtomis bendromis rekomendacijomis priimti deleguotuosius aktus dėl visų Šiaurės jūros rūšių, dėl kurių pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalį taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, išteklių, kuriais šis reglamentas papildomas išsamiomis įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatomis, išdėstytomis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies a–e punktuose;

(5)

atsižvelgiant į bendrą rekomendaciją, kurią pateikė tiesioginių žvejybos Šiaurės jūroje valdymo interesų turinčios Belgija, Danija, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Švedija ir Jungtinė Karalystė, Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/2035 (5) nustatytos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį, sužvejotą vykdant tam tikrą demersinių išteklių žvejybą Šiaurės jūroje, įgyvendinimo 2019–2021 m. nuostatos;

(6)

pasikonsultavusios su Šiaurės jūros patariamąja taryba ir Pelaginių žuvų išteklių valdymo patariamąja taryba, tos valstybės narės 2019 m. gegužės 29 d. pateikė Komisijai naują bendrą rekomendaciją dėl išsamių įpareigojimo iškrauti laimikį, sužvejotą vykdant demersinių išteklių žvejybą Šiaurės jūroje, įgyvendinimo nuostatų. 2019 m. rugpjūčio 7 d. bendra rekomendacija buvo iš dalies pakeista;

(7)

valstybių narių pateiktoje naujojoje bendroje rekomendacijoje siūloma ir toliau taikyti tam tikras papildomas technines priemones, dėl kurių 2011 m. (6) ir 2012 m. (7) susitarė Sąjunga ir Norvegija, taip pat leisti naudoti selektyvumo didinimo įtaisą SepNep. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies a punktą šios priemonės 2019–2021 metams buvo nustatytos Deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/2035 ir jomis siekiama padidinti selektyvumą ir sumažinti žvejybos arba rūšių, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, nepageidaujamą laimikį;

(8)

2019 m. rugpjūčio 14 d. įsigaliojo naujas Reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones. V priede nustatytos konkrečios nuostatos dėl Šiaurės jūros regiono lygmeniu nustatytų techninių priemonių, kurios apima ir tinklo akių dydžių, susijusių sąlygų bei priegaudos taisykles. 15 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos, papildomos, panaikinamos Reglamento (ES) 2019/1241 prieduose išdėstytos techninės priemonės arba leidžiama nuo jų nukrypti, be kita ko, įgyvendinant įpareigojimą iškrauti laimikį;

(9)

Reglamente (ES) 2019/1241 pereinamojo laikotarpio priemonių nenustatyta. Todėl, siekiant užtikrinti šio deleguotojo reglamento ir Reglamento (ES) 2019/1241 suderinamumą, būtina taikyti Reglamente (ES) 2019/1241 nustatytas sąlygas ir kartu atsižvelgti į susijusias išskirtines aplinkybes. Remdamasis valstybių narių pateikta informacija, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) teigiamai įvertino (8) informaciją, kurią pateikė regioninė grupė siekdama pagrįsti į bendrą rekomendaciją įtrauktas technines priemones. Šią bendrą rekomendaciją valstybės narės parengė ir pateikė ir ŽMTEK ją įvertino dar prieš priimant naują techninių priemonių reglamentą, t. y. prieš įsigaliojant Reglamentui (ES) 2019/1241, todėl joje nuorodų į tą reglamentą nėra. Kita vertus, atsižvelgdama į šias išskirtines aplinkybes, Komisija mano, kad remiantis jos šiame etape turima bendroje rekomendacijoje pateikta informacija ir ŽMTEK vertinimu neatrodo, kad iš kurio nors elemento būtų galima spręsti, jog siūlomos papildomos techninės priemonės neatitiktų Reglamento (ES) 2019/1241 15 straipsnyje nustatytų techninėms priemonėms keliamų reikalavimų;

(10)

taigi, siekiant padidinti žvejybos įrankių selektyvumą ir sumažinti nepageidaujamą laimikį Skagerako sąsiauryje, tikslinga įtraukti valstybių narių pateiktas technines priemones. Šios priemonės turėtų būti taikomos 2020–2021 m. laikotarpiu;

(11)

kaip nustatyta Reglamente (ES) 2018/973, Šiaurės jūra apima ICES (9) 2a ir 3a kvadratus ir 4 parajonį;

(12)

iš atitinkamų mokslo įstaigų gauta mokslinės informacijos, ŽMTEK ją peržiūrėjo (10). Komisija atitinkamas priemones pateikė konsultacijoms raštu su ekspertų grupe, kurią sudarė 28 valstybių narių ir – stebėtojo teisėmis – Europos Parlamento atstovai;

(13)

ŽMTEK nustatė, kad kai kurių rūšių, pvz., jūrinių plekšnių, išteklių atskirų žuvų išgyvenamumas gali būti ne toks didelis kaip kitų rūšių išteklių. Tačiau Komisija atsižvelgė į santykinį šios išimties taikymo poveikį visam ištekliui, palyginti su atskiromis žuvimis, ir palygino jį su poreikiu tęsti žvejybos veiklą siekiant surinkti duomenų ir atsižvelgti į ŽMTEK pastabas. Komisija mano, kad tais atvejais, kai santykinė neišgyvenusių į jūrą išmestų žuvų dalis yra palyginti maža, leisti laikinai taikyti išimtis būtų pragmatiškas ir atsargus žvejybos valdymo principas, nes visai neleidžiant to daryti, būtų neįmanoma surinkti duomenų, kurie itin svarbūs siekiant užtikrinti tinkamą ir pagrįstą išmetimo į jūrą valdymą, kol bus visiškai įgyvendintas įpareigojimas iškrauti laimikį;

(14)

į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/2035 įtrauktos išgyvenamumu grindžiamos išimtys, kurios, remiantis įrodomąja moksline informacija apie didelį į jūrą išmestų žuvų išgyvenamumą, yra taikomos ICES 4c kvadrate tralais sužvejotam mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių europinių jūrų liežuvių laimikiui. Ankstesniais metais įvertinęs tą įrodomąją informaciją ŽMTEK padarė išvadą (11), kad jos pakanka. ŽMTEK pažymėjo, kad nebuvo pateikta jokios naujos informacijos apie jauniklių augimo vietų išsidėstymą (12). Kadangi šiuo metu jauniklių augimo vietų nustatyta nėra, išimtis gali būti įtraukta į šį reglamentą, tačiau valstybės narės turėtų pateikti atitinkamos informacijos, kai tik tos vietos bus nustatytos. Aplinkybės nepasikeitė, todėl ši išimtis turėtų būti toliau taikoma pagal šį reglamentą;

(15)

į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/2035 įtraukta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta išgyvenamumu grindžiama išimtis, kuri, remiantis įrodomąja moksline informacija apie didelį išgyvenamumą, yra taikoma ICES 2a ir 3a kvadratuose ir ICES 4 parajonyje gaudyklėmis sužvejotam norveginių omarų laimikiui. Ankstesniais metais įvertinęs tą įrodomąją informaciją ŽMTEK padarė išvadą (13), kad jos pakanka. Aplinkybės nepasikeitė, todėl ši išimtis turėtų būti toliau taikoma pagal šį reglamentą;

(16)

į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/2035 įtraukta išgyvenamumu grindžiama išimtis, taikoma ICES 4 parajonyje ir ICES 2a bei 3a kvadratuose tam tikrais žvejybos įrankiais sužvejotam norveginių omarų laimikiui su sąlyga, kad naudotas selektyvumo didinimo įtaisas Netgrid. Ši išimtis buvo suteikta su sąlyga, kad valstybės narės pateiks duomenų apie vakarinės Šiaurės jūros pakrantės žvejybą. ŽMTEK nepateikta naujų įrodymų dėl didelio išgyvenamumo. Valstybės narės nurodė, kad jokių papildomų duomenų nereikėjo, nes 2018 m. ŽMTEK pažymėjo, jog patvirtinamoji mokslinė informacija dėl išgyvenamumo vakarinėje Šiaurės jūros pakrantėje įverčių patikima (14). Tačiau ŽMTEK kyla klausimų (15) dėl norveginių omarų ir krevečių žvejybos rytinėje pakrantėje, nes šios informacijos nėra ir norveginių omarų išgyvenamumo vykdant minėtą žvejybą įvertinti neįmanoma. Šiomis aplinkybėmis išimtis gali būti taikoma iki 2020 m. gruodžio 31 d., o tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. turėtų pateikti duomenų apie rytinės Šiaurės jūros pakrantės žvejybą, kad ŽMTEK juos įvertintų;

(17)

į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/2035 įtraukta išgyvenamumu grindžiama išimtis, kuri, remiantis įrodomąja moksline informacija apie didelį į jūrą išmestų žuvų išgyvenamumą, yra taikoma rūšių, kurioms taikomi laimikio limitai, priegaudai, sužvejotai vykdant žvejybą gaudyklėmis ir venteriais. Ankstesniais metais įvertinęs tą informaciją ŽMTEK padarė išvadą (16), kad turimi duomenys rodo, jog į jūrą išmestų žuvų mirtingumas greičiausiai nėra didelis, o faktinis šios žvejybos laimikis irgi nėra reikšmingas. Kadangi laimikis nėra didelis ir aplinkybės nėra pasikeitusios, išimtis turėtų būti toliau taikoma pagal šį reglamentą;

(18)

į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/2035 įtraukta išgyvenamumu grindžiama išimtis, taikoma jūrinių plekšnių laimikiui, sužvejotam vykdant žvejybą žiauniniais ir sieniniais tinklais ICES 3a kvadrate ir ICES 4 parajonyje. Valstybės narės pateikė įrodomosios mokslinės informacijos apie didelį į jūrą išmestų jūrinių plekšnių, sužvejotų vykdant tą žvejybą, išgyvenamumą. Įrodomoji informacija buvo pateikta ŽMTEK ir jis padarė išvadą (17), kad pateikta gana didelį išgyvenamumą įrodanti informacija buvo pakankamai pagrįsta. Todėl ta išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(19)

į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/2035 įtraukta išgyvenamumu grindžiama išimtis, taikoma jūrinių plekšnių laimikiui, sužvejotam vykdant žvejybą jūriniais užmetamaisiais tinklais ICES 3a kvadrate ir ICES 4 parajonyje. Valstybės narės pateikė įrodomosios mokslinės informacijos apie didelį į jūrą išmestų jūrinių plekšnių, sužvejotų vykdant tą žvejybą, išgyvenamumą. Informacija buvo pateikta ŽMTEK ir jis padarė išvadą (18), kad tyrimo apie išgyvenamumą duomenys yra patikimi, tačiau galima būtų pasitelkti papildomų priemonių išgyvenamumui padidinti, nes jis labai sumažėja, jei jūrinių plekšnių rūšiavimo trukmė ilgesnė nei 30 minučių. Todėl ta išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(20)

į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/2035 įtraukta išgyvenamumu grindžiama išimtis, taikoma jūrinių plekšnių laimikiui ir priegaudai, sužvejotiems vykdant plekšniažuvių arba apvaliųjų žuvų žvejybą tralais ICES 3a kvadrate ir ICES 4 parajonyje žiemos mėnesiais. Valstybės narės pateikė įrodomosios mokslinės informacijos apie didelį į jūrą išmestų jūrinių plekšnių, sužvejotų vykdant tą žvejybą, išgyvenamumą. Informacija buvo pateikta ŽMTEK ir jis padarė išvadą (19), kad, patvirtinamojo tyrimo duomenimis, išgyvenamumas vasaros mėnesiais mažėjo, jei rūšiavimo trukmė buvo ilgesnė nei 60 minučių, taigi nedidelio jūrinių plekšnių išgyvenamumo vasarą duomenys patvirtina, kad išimtis turėtų būti taikoma tik žiemos mėnesiais. Todėl ta išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(21)

Deleguotajame reglamente (ES) 2018/2035 nustatyta išgyvenamumu grindžiama išimtis, taikoma rombinių rajožuvių laimikiui, sužvejotam bet kokiais žvejybos įrankiais ICES 2a ir 3a kvadratuose ir ICES 4 parajonyje, nors išsami įrodomoji mokslinė informacija apie išgyvenamumą buvo surinkta ne iš visų laivyno segmentų ir ne apie visus žvejybos įrankių, rajonų ir rūšių derinius. Tačiau ŽMTEK mano, kad išgyvenamumas apskritai yra didelis (išskyrus kelis atvejus) (20), tik reikia pateikti daugiau informacijos. Siekiant surinkti reikiamus duomenis, žvejybos veiklą tęsti būtina, todėl išimtis turėtų būti taikoma, tačiau valstybės narės turėtų būti įpareigotos pateikti atitinkamus duomenis, kad ŽMTEK galėtų visapusiškai įvertinti pagrindžiamąją informaciją, o Komisija atlikti peržiūrą. Tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės kasmet iki gegužės 1 d. turėtų pateikti: a) parengtas išgyvenamumo didinimo ir ŽMTEK nustatytų duomenų spragų užpildymo veiksmų gaires, kurias kasmet turi įvertinti ŽMTEK, ir b) metines pažangos ataskaitas ir visus su išgyvenamumu susijusių programų pakeitimus ar patikslinimus;

(22)

tiriant rombinių rajožuvių išgyvenamumą, nustatyta, kad rajų gegučių (Leucoraja naevus) išgyvenamumas gerokai mažesnis negu kitų rūšių žuvų. Be to, mokslinės žinios apie tos rūšies išgyvenamumo ypatumus ne tokios patikimos. Tačiau, jeigu išimtis šiai rūšiai nebūtų taikoma, žvejyba ir, savo ruožtu, tolesnis tikslių duomenų rinkimas taptų negalimi. Atitinkama įrodomoji informacija buvo pateikta ŽMTEK ir jis padarė išvadą (21), kad pradėti du nauji tyrimai dėl rajų gegučių išgyvenamumo bandymų, tačiau reikės atlikti daugiau stebėjimų, kad per 1 ar 2 metus būtų galima galutinai nuspręsti dėl išgyvenamumo. Todėl ši išimtis turėtų būti taikoma dvejus metus ir skubos tvarka reikėtų parengti naujus tyrimus bei naujas tobulesnes išgyvenamumo didinimo priemones, kurie kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki gegužės 1 d. turėtų būti pateikti įvertinti ŽMTEK;

(23)

naujojoje bendroje rekomendacijoje siūloma išgyvenamumu grindžiamą išimtį taikyti mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių jūrinių plekšnių laimikiui, sužvejotam 80–119 mm dydžio akių sijiniais tralais (BT2) ICES 2a kvadrate ir ICES 4 parajonyje 2020–2021 m.:

(24)

naujojoje bendroje rekomendacijoje siūloma išgyvenamumu grindžiamą išimtį taikyti paprastųjų otų laimikiui, sužvejotam ICES 4 parajonyje TBB žvejybos įrankiais su didesniu nei 80 mm akių tralo maišu. Valstybės narės pateikė įrodomosios mokslinės informacijos apie didelį į jūrą išmestų paprastųjų otų, sužvejotų vykdant tą žvejybą, išgyvenamumą. Įrodomoji informacija buvo pateikta ŽMTEK ir jis padarė išvadą (23), kad jokių naujų įrodymų apie išgyvenamumą pateikta nebuvo, o anksčiau pateikti tyrimai orientuoti ne į sijinius tralus, o kito tipo žvejybos įrankius, todėl jie nėra reprezentatyvūs. Tačiau valstybės narės užsakė daugiau mokslinių tyrimų, kuriuos vykdant būtų stebimas sijiniais tralais sužvejotų ir į jūrą išmestų paprastųjų otų išgyvenamumas ir pateikta išsamesnė informacija apie išgyvenamumą, surinkta naujajame projekte, kurį numatyta įgyvendinti iki 2021 m. Siekiant surinkti būtinus duomenis, žvejybos veiklą tęsti būtina, todėl ta išimtis turėtų būti taikoma, tačiau valstybės narės turėtų būti įpareigotos per nurodytą terminą pateikti atitinkamus duomenis, kad ŽMTEK galėtų visapusiškai įvertinti pagrindžiamąją informaciją, o Komisija atlikti peržiūrą. Ta išimtis turėtų būti taikoma laikinai iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(25)

naujojoje bendroje rekomendacijoje siūloma toliau taikyti išgyvenamumu grindžiamą išimtį jūrinių plekšnių laimikiui, sužvejotam vykdant plekšniažuvių arba apvaliųjų žuvų žvejybą ne mažesnių kaip 120 mm dydžio akių tralais ICES 3a kvadrate ir ICES 4 parajonyje vasaros mėnesiais. Pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/2035 tokia pat išimtis taikoma tik žiemos mėnesiais (nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 30 d.). Naujojoje bendroje rekomendacijoje taip pat siūloma taikyti naujas išgyvenamumu grindžiamas išimtis:

(26)

valstybės narės pateikė įrodomosios mokslinės informacijos apie didelį į jūrą išmestų jūrinių plekšnių, sužvejotų vykdant tą žvejybą, išgyvenamumą. ŽMTEK pastebėjo (24), kad metodai, pagal kuriuos apskaičiuojami išgyvenamumo įverčiai, įvairiuose tyrimuose skiriasi, ir pažymėjo, kad smulkesnių jūrinių plekšnių, dažniau sužvejojamų mažesnių akių tralo maišu, išgyvenamumas yra mažesnis. Tačiau, jeigu būtų parengta visapusiška mokslinė viso rajono ataskaita apie jūrinių plekšnių išgyvenamumą vasaros mėnesiais, būtų galima atlikti reprezentatyvų vertinimą. Todėl, Komisija mano, kad ši išimtis turėtų būti taikoma tik vienus metus ir skubos tvarka reikėtų parengti naujus tyrimus ir naujas išgyvenamumo didinimo priemones, kurie kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. turėtų būti pateikti įvertinti ŽMTEK;

(27)

į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/2035 įtrauktos de minimis išimtys:

(28)

valstybės narės pateikė tų de minimis išimčių taikymą pagrindžiančios įrodomosios informacijos. ŽMTEK (25) peržiūrėjo tą įrodomąją informaciją ir padarė išvadą (26), kad valstybių narių pateiktuose dokumentuose yra pagrįstų argumentų, įrodančių, kad dar labiau didinti selektyvumą būtų sunku arba kad jį padidinus nepageidaujamo laimikio tvarkymas pareikalautų neproporcingų išlaidų. Kadangi aplinkybės nepasikeitė, tikslinga de minimis išimtis toliau taikyti pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies c punktą, atsižvelgiant į procentinę dalį ir atlikus naujojoje bendroje rekomendacijoje siūlomus būtinus pakeitimus;

(29)

naujojoje bendroje rekomendacijoje pateikta papildomos įrodomosios informacijos, kuria remiantis galima pratęsti de minimis išimčių taikymą:

(30)

naujojoje bendroje rekomendacijoje siūloma taikyti de minimis išimtis:

(31)

valstybės narės pateikė įrodomosios mokslinės informacijos, pagrindžiančios minėtas esamas ir naujas de minimis išimtis, kurios taikomos dėl sunkiai padidinamo selektyvumo ir (arba) neproporcingų nepageidaujamos priegaudos tvarkymo išlaidų. Šią įrodomąją informaciją ŽMTEK peržiūrėjo 2019 m. liepos 1–5 d. vykusioje plenarinėje sesijoje (27);

(32)

ŽMTEK peržiūrėjo valstybių narių pateiktą papildomą įrodomąją informaciją apie de minimis išimčių taikymą paprastųjų stauridžių ir atlantinių skumbrių laimikiui, sužvejotam demersinius ir sijinius tralus naudojančių laivų, ir padarė išvadą, kad daugelis valstybių narių turi pateikti daugiau informacijos. Kadangi tai informacijai pateikti reikia užtikrinti būtinų duomenų rinkimą ir dėl to žvejybos veiklą būtina tęsti, individualios išimtys kiekvienai rūšiai turėtų būti taikomos tik vienus metus, o valstybės narės turėtų būti įpareigotos pateikti atitinkamus duomenis, kad ŽMTEK galėtų visapusiškai įvertinti išimčių pagrįstumą, o Komisija atlikti peržiūrą. Atitinkamos valstybės narės turėtų dėti būtinas pastangas surinkti ir apdoroti reikalingus duomenis arba atlikti papildomus bandymus ir kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. pateikti informaciją įvertinti ŽMTEK. Todėl šios išimtys turėtų būti taikomos laikinai iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(33)

ŽMTEK peržiūrėjo valstybių narių pateiktą įrodomąją informaciją apie de minimis išimties taikymą suminiam atlantinių šprotų, paprastųjų tobių, norveginių menkučių ir šiaurinių žydrųjų merlangų, sužvejotų vykdant mišriąją demersinių išteklių žvejybą tralus naudojančių laivų, kiekiui, ir padarė išvadą, kad nėra kiekybinių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti tvirtinimą, kad į jūrą išmetamų žuvų kiekis nedidelis ir kad nebėra galimybių padidinti selektyvumą. ŽMTEK pažymėjo, kad tokios žvejybos selektyvumą dar labiau padidinti būtų sunku, taigi reikia de minimis išimties, taikomos likutiniam nepageidaujamo laimikio kiekiui. Kadangi tai informacijai pateikti reikia užtikrinti būtinų duomenų rinkimą ir dėl to žvejybos veiklą būtina tęsti, de minimis išimtis suminiam kiekiui turėtų būti taikoma tik vienus metus, o valstybės narės turėtų būti įpareigotos pateikti atitinkamus duomenis, kad ŽMTEK galėtų visapusiškai įvertinti išimties pagrįstumą, o Komisija atlikti peržiūrą. Atitinkamos valstybės narės turėtų atlikti papildomus bandymus ir kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. pateikti informaciją įvertinti ŽMTEK. Todėl šios išimtys turėtų būti taikomos laikinai iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(34)

ŽMTEK peržiūrėjo valstybių narių pateiktą įrodomąją informaciją apie de minimis išimties taikymą mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių paprastųjų merlangų laimikiui, sužvejotam sijiniais tralais, ir padarė išvadą, kad informacijos apie išlaidas, susijusias su nepageidaujamo laimikio iškrovimu, nepakanka įrodyti, kad tos išlaidos neproporcingos. ŽMTEK pažymėjo, kad atitinkamos žvejybos selektyvumo didinimas turėtų būti prioritetas, nes dėl to sumažėtų nepageidaujamos priegaudos tvarkymo išlaidos. Kadangi tai informacijai pateikti reikia užtikrinti būtinų duomenų rinkimą ir dėl to žvejybos veiklą būtina tęsti, de minimis išimtis turėtų būti taikoma tik vienus metus, o valstybės narės turėtų būti įpareigotos pateikti atitinkamus duomenis, kad ŽMTEK galėtų visapusiškai įvertinti išimties pagrįstumą, o Komisija atlikti peržiūrą. Be to, laukiama valstybių narių ataskaitų apie papildomų selektyvumo didinimo priemonių taikymą. Atitinkamos valstybės narės turėtų atlikti papildomus bandymus ir kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. pateikti visą susijusią informaciją įvertinti ŽMTEK. Todėl ši išimtis turėtų būti taikoma laikinai iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(35)

ŽMTEK peržiūrėjo valstybių narių pateiktą įrodomąją informaciją apie de minimis išimties taikymą mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių paprastųjų merlangų ir atlantinių menkių laimikiui, sužvejotam demersiniais tralais, ir padarė išvadą, kad nėra galimybės įvertinti, ar išlaidų neproporcingumo vertinimas yra teisingas. ŽMTEK pažymėjo, kad atitinkamos žvejybos selektyvumo didinimas turėtų būti prioritetas, nes dėl to sumažėtų nepageidaujamos priegaudos tvarkymo išlaidos. Kadangi tai informacijai pateikti reikia užtikrinti būtinų duomenų rinkimą ir dėl to žvejybos veiklą būtina tęsti, de minimis išimtis turėtų būti taikoma tik vienus metus, o valstybės narės turėtų būti įpareigotos pateikti atitinkamus duomenis, kad ŽMTEK galėtų visapusiškai įvertinti išimties pagrįstumą, o Komisija atlikti peržiūrą. Be to, laukiama valstybių narių ataskaitų apie papildomų selektyvumo didinimo priemonių taikymą. Atitinkamos valstybės narės turėtų atlikti papildomus bandymus ir kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. pateikti informaciją įvertinti ŽMTEK. Todėl ši išimtis turėtų būti taikoma laikinai iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(36)

ŽMTEK peržiūrėjo valstybių narių pateiktą įrodomąją informaciją apie naujosios de minimis išimties taikymą mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių paprastųjų molvų laimikiui, sužvejotam ūdomis, ir padarė išvadą, kad tokios žvejybos selektyvumą dar labiau padidinti būtų sunku. Be to, ŽMTEK pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog de minimis apimtis tikriausiai bus nedidelė, ši išimtis neturės įtakos bendram mirtingumui dėl žvejybos, tačiau svarbu, kad į jūrą išmestų žuvų laimikis būtų registruojamas. Kadangi selektyvumą padidinti sunku, išimtis tai žvejybai turėtų būti taikoma tik vienus metus, o valstybės narės turėtų būti įpareigotos pateikti atitinkamus duomenis, kad ŽMTEK galėtų visapusiškai įvertinti išimties pagrįstumą, o Komisija atlikti peržiūrą. Atitinkamos valstybės narės turėtų atlikti papildomus bandymus ir kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. pateikti informaciją įvertinti ŽMTEK. Todėl ši išimtis turėtų būti taikoma laikinai iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(37)

siekiant užtikrinti patikimus į jūrą išmetamų žuvų kiekio įverčius, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis, valstybės narės tais atvejais, kai de minimis išimties taikymas grindžiamas ribotų duomenų atvejų ir dalinių laivyno duomenų ekstrapoliacija, turėtų užtikrinti, kad būtų teikiami tikslūs ir patikrinami viso laivyno, kuriam taikoma ta išimtis, duomenis;

(38)

naujojoje bendroje rekomendacijoje siūlomos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalį, 15 straipsnio 5 dalies c punktą ir 18 straipsnio 3 dalį ir Reglamentą (ES) 2018/973, ypač jo 11 straipsnį, todėl gali būti įtrauktos į šį reglamentą;

(39)

pagal Reglamento (ES) 2018/973 16 straipsnio 2 dalį Komisijai penkerių metų laikotarpiui nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, susijusius su įpareigojimu iškrauti laimikį. Todėl įpareigojimo iškrauti laimikį išimčių, grindžiamų dideliu išgyvenamumu arba de minimis taisykle, poveikį tikslinga pakartotinai įvertinti antraisiais šio reglamento taikymo metais;

(40)

todėl Deleguotasis reglamentas (ES) 2018/2035 turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju reglamentu;

(41)

kadangi šiame reglamente nustatytos priemonės daro tiesioginį poveikį Sąjungos laivų žvejybos sezono planavimui ir atitinkamai ekonominei veiklai, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas. Jis turėtų būti taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d.,