22.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 234/46

1.1

Nuo 1988 m. per programas „Jaunimas Europai“, „Europos savanorių tarnyba jauniems žmonėms“ ir dabartinę programą „Jaunimas“, apimančią prieš tai buvusių programų veiksmus, Europos Sąjunga inicijavo keletą priemonių, įgyvendinančių EBS 149 straipsnio 2 dalį, kurioje teigiama, kad „Bendrijos veiksmai bus nukreipti … jaunimo mainams ir socialinių bei švietimo instruktorių mainų plėtrai skatinti“.

1.2

Įvairios patvirtintos jaunimo programos buvo ir yra labai vertinamos, o jų įgyvendinimo veikloje aktyviai dalyvavo tikslinės grupės. Šios programos valstybėms narėms suteikė galimybę sutelkti pastangas į tas iniciatyvas, kurios sudaro sąlygas per skirtingų dalyvaujančių šalių mainus stiprinti jaunų žmonių ryšius ir įgyti patirties bei žinių. Šie mainai nėra susiję su darbo ar švietimo klausimais.

1.3

EB steigimo sutarties 17-22 straipsniais ES pilietybei teikiama svarba suteikia pagrindą vaidmeniui, kurį programa privalo vaidinti artimiausioje ateityje. Šis vaidmuo yra susijęs su aktyvaus jaunų žmonių pilietiškumo skatinimu ir jų priklausymo Europai jausmo stiprinimu.

1.4

Pirmieji du programos „Jaunimas Europai“ etapai iš esmės buvo susiję su dviejų tipų veiksmais: tiesiogine parama jaunimo projektams, susijusiems su dalyvaujančių šalių jaunų žmonių mainais bei mobilumu, ir jaunų dirbančiųjų mokomaisiais ir mokymo dirbant vizitais.

Trečiajame etape (1995-1999 m.) mainų ir mobilumo priemonės buvo išplėstos į trečiąsias šalis, taip pat buvo tęsiami veiksmai, skirti jauniems dirbantiesiems. Be to, buvo pristatyti veiksmai, skirti į jaunimą orientuotai veiklai skatinti, valstybių narių bendradarbiavimui stiprinti jaunimo politikos ir jauniems žmonėms skirtų informacinių kampanijų srityje ir tyrimams jaunimo klausimais skatinti.

1.5

Programa „Europos savanorių tarnyba jauniems žmonėms“, kuri buvo įgyvendinama 1998-2002 m., sudarė galimybes į jaunimo iniciatyvas įtraukti konkrečią savanorių ir solidarumo veiklą, vykdomą įgyvendinant bendradarbiavimo jaunimo klausimais politiką. Tuo būdu buvo siekiama didinti dalyvavimą, skatinti verslumą ir populiarinti Europos idealus.

1.6

Be to, iki 2006 m. galiojanti programa „Jaunimas“ apima ankstesnes jaunimo programas ir jas atgaivina bei atnaujina atsižvelgiant į naujus iššūkius. Joje ne tik išsaugotos bendradarbiavimo ir mobilumo iniciatyvos, bet ir numatyti kiti konkretūs veiksmai, skirti naujoviškiems, kūrybiškiems jaunų žmonių projektams remti.

1.7

Pastaruoju metu Ministrų Taryba ir Europos Vadovų Tarybos keletą kartų aiškiai pabrėžė poreikį užtikrinti dabartinės programos tęstinumą. Europos Parlamentas taip pat aktyviai veikia šiuo klausimu, ragindamas Komisiją parengti naują programą, pakeičiančią dabartinę programą, kad būtų patekinti augantys poreikiai jaunimo politikos srityje.

Panašiai, remiantis EBsteigimo sutarties 149 straipsnio nuostatomis, Europos konstitucinėje sutartyje teigiama, kad Bendrijos veiksmai turi būti nukreipti jaunų žmonių dalyvavimui demokratiniame Europos gyvenime skatinti.

1.8

Šalia pirmiau nurodytų priežasčių (kurios jau pačios savaime yra pakankamas pagrindas išplėsti jauniems žmonėms skirtas priemones), tarpinio dabartinės programos įvertinimo metu ir per Komisijos inicijuotas viešąsias konsultacijas paaiškėjo, kad būtina išsaugoti konkrečią programą, kuria būtų remiami programos veiksmai ir skatinama jaunų žmonių Europos tapatybė bei aktyvus pilietiškumas.

1.9

Visi šie aspektai kartu nulėmė tai, kad buvo pristatyta programa „Veiklus jaunimas“ (2007-2013 m.); pagal EBsteigimo sutarties 149 straipsnio 4 dalį Komiteto prašoma pateikti nuomonę apie programą.

2.1

Apskritai kalbant, programa siekiama:

2.2

Programos bendrieji tikslai, atitinkantis jos veiksmus, yra šie:

2.3

Programos veiksmai (kurie yra aiškiai susiję su pirmiau nurodytais bendraisiais tikslais) ir jų priemonės yra tokios:

2.4

Programa, numatyta 2007-2013 metams ir turinti 915 mln. eurų biudžetą, yra skirta jauniems žmonėms, kurių amžius nuo 13 iki 30 metų.

3.1

Komitetas nuosekliai rėmė ankstesnes programas, orientuotas į jaunimą. Todėl jis apskritai sveikina šį pasiūlymą dėl sprendimo ir džiaugiasi, kad bus tęsiami Bendrijos veiksmai šioje srityje.

Nuo 1986 m. Komitetas remia šio tipo veiksmus, pateikdamas savo požiūrį ir pastabas, kuriomis siekiama pagerinti atitinkamų veiksmų turinį. Komitetas paskelbė tokias nuomones:

3.2

Komitetas yra raginamas atkreipti dėmesį į tai, kad pasiūlymo tekste pateikiamos rekomendacijos, išdėstytos jo iniciatyvinėje nuomonėje dėl „Baltosios knygos: jaunimo politika“  (7). Komitetas, kaip neatsiejama Europos pilietinės visuomenės dalis, yra tarsi bendravimo kanalas tarp pilietinės visuomenės ir Europos institucijų; savo patirtį bei žinias jis pritaiko visiems veiksmams, kurie yra naudingi ES piliečiams.

3.3

Tai, kad yra tęsiami ankstesnėse jaunimo programose nustatyti veiksmai, leidžia teigti, jog atitinkami veiksmai vis dar yra naudingi ir juos verta toliau tęsti, nepriklausomai nuo šiose programose išdėstytų tikslų.

Tačiau, nors ir pripažindamas pasiūlymo aktualumą ir jo teigiamus aspektus, Komitetas vis tik mano, kad apskritai tai yra daugiau dabartinės programos veiksmų tąsa nei iniciatyva, kuri numatytų naujoviškas priemones, įgyvendinančias pagrindinį programos tikslą — skatinti jaunų žmonių aktyvų pilietiškumą ir jų priklausymo Europai jausmą. Komitetas mano, kad reikėtų remti naujas kai kurių Programos veiksmų priemones, tokias kaip dalyvaujamosios demokratijos projektų (nurodytų 1 veiksme) rėmimas, ir visų pirma priemones, skirtas dialogui tarp sprendimus priimančių institucijų ir jaunimo organizuoti, sudarant jaunimo parlamentus arba kuriant projektus žinioms apie aktyvią pilietybę skleisti..

Nurodytasis tikslas išlieka yra aktualus, tačiau svarbu siekti, kad programa būtų suderinama su tęstinio mokymosi koncepcija, įskaitant mokymąsi per patirtį. Neformalus išsilavinimas, kurį jauni žmonės gaus per šią programą, papildys kitas švietimo ir mokymo formas, remiamas per kitas ES programas.

3.4

Komitetas nori, kad prie „Paramos politiniam bendradarbiavimui“ programos būtų pridėta ši nauja priemonė:

Specialūs seminarai, konferencijos, mokomieji ir tiriamieji vizitai, organizuojami jaunimo organizacijų, kurios jaunimą skatina spręsti įvairius Europinės svarbos klausimus.

3.5

Programoje numatytų veiksmų biudžetas septyneriems metams sudaro 915 mln. eurų. Ši suma yra artima 1 mlrd. eurų sumai, kuri, Komisijos nuomone, buvo reikalinga programai „Jaunimas“ 2000-2006 m. Iš esmės biudžetas yra didinamas nuo programai „Jaunimas“ numatytų 657 mln. eurų iki 915 mln. eurų programai „Veiklus jaunimas“.

Ši teigiama aplinkybė vis tik verčia pateikti du komentarus. Pirma, programos „Jaunimas“ biudžetas apima penkerių metų laikotarpį, o programa „Veiklus jaunimas“ skirta septyneriems metams. Antra, dabartinės programos tikslinę auditoriją sudaro 50 mln. jaunų žmonių, o būsimos programos tikslinė auditorija — 75 mln.

Tai reiškia, kad ir toliau jaunam žmogui teks 12 eurų, o ne 20 eurų, kaip šis Komitetas rekomendavo savo nuomonėje dėl programos „Jaunimas“ (8). Todėl akivaizdu, kad skiriamas biudžetas nėra pakankamas.

3.6

Komitetas nori atkreipti dėmesį į vieną pasiūlyme pateiktą rekomendaciją, kurią nulėmė tarpinis programos „Jaunimas“ įvertinimas. Komitetas labai pritaria nuostatai, kad naujojoje programoje, kuri yra skirta visiems jaunimo sektoriams, ypatingas dėmesys būtų skiriamas mažiau galimybių turintiems jauniems žmonėms (plačiausia šios sąvokos prasme). Šiomis sąlygomis taip pat yra būtina stebėti, kad lėšos būtų lygiai paskirstytos tarp jaunų moterų ir jaunimo kategorijų. Komitetas dar kartą patvirtina savo paramą šioms jaunų žmonių grupėms — tokią paramą Komitetas reiškia nuo tada, kai Komitetas pateikė savo pirmąsias nuomones jaunimo srityje. Jis nori turėti tikslios informacijos dėl realaus dalyvavimo šioje programoje jaunimo, turinčio mažiau galimybių.

3.7

Be to, atsižvelgdamas į rekomendacijas, pateiktas po tarpinio programos „Jaunimas“ įvertinimo, Komitetas mano, jog būtina užtikrinti, kad naujoji programa „Veiklus jaunimas“ taptų labiau pastebima, idant veiksminga informacija apie programą ir jos veiksmus pasiektų kuo daugiau jaunų žmonių ir asociacijų. Komitetas mano, kad ši informacija turi būti prieinama visose švietimo įstaigose, įdarbinimo agentūrose, sporto klubuose ir federacijose bei kitose institucijose ar organizacijose, kuriose galima sutinkti daug jaunimo.

3.8

Europos pilietybės idėjos puoselėjimas ir vis tvirtėjančio priklausymo Europos Sąjungai jausmo skatinimas — tai tikslai, kuriuos mes visi remiame. Bendrijos veiksmai yra nukreipti šia linkme, o viena iš konkrečių jos veiklos sričių yra numatyta nagrinėjamame pasiūlyme.

Savo komunikate „Kad pilietybė taptų tikrove: Europos kultūros ir įvairovės puoselėjimas per jaunimo, kultūros, audiovizualines ir pilietinio dalyvavimo programas“  (9) Komisija akcentuoja poreikį užtikrinti, kad Europos piliečiai turėtų galimybę jaustis priklausą ES; tačiau šiame dokumente taip pat nurodoma, kad iš tiesų daugeliui piliečių Sąjunga vis dar yra tolimas politinis bei ekonominis subjektas.

Komitetas mano, kad šios rūšies veiksmai yra būtini siekiant skatinti pilietiškumo ir priklausymo ES jausmą. Tačiau jis taip pat mano, kad institucijos ir valstybės narės privalo įvertinti savo atsakomybę už tai, kad šie tikslai nėra visiškai įgyvendinti, ir už tai, kad daugelis žmonių ES vertina kaip visumą valdžios institucijų ekonominių interesų, kurie retkarčiais pateikiami platesniam aptarimui.

3.9

Vertybių, pagrįstų tolerancija, solidarumu, abipusiu supratimu ir dialogu su kitomis kultūromis ir kartomis, puoselėjimas — tai tikslas, kurį būti stipriai ir vienareikšmiškai remti. Šios vertybės yra aiškiai apibrėžtos pasiūlyme, o Komitetas remia pastangas jas įgyvendinti.

Atsižvelgiant į tai, kad programa yra konkrečiai orientuota į jaunus žmones, o ypač į tam tikras amžiaus grupes (paauglius), bei į mažiau galimybių turinčius jaunuosius suagusius, Komitetas mano, kad pasiūlyme turi būti ypatingai akcentuojamos kitos ne mažiau svarbios vertybės, kurios nėra įtrauktos į šį tekstą. Šios vertybės, susijusios su atsakomybe, pasitenkinimu dėl gerai atlikto darbo, socialinių normų laikymusi ir t.t., yra itin svarbios, siekiant užtikrinti, kad jauni žmonės galėtų vaidinti svarbų ir aktyvų vaidmenį visuomenėje. Pažangioje visuomenėje, kurios piliečiai yra gerai informuoti apie savo teises, taip pat svarbu pasinaudoti kiekviena galimybe, kad tokios vertybės būtų perteiktos piliečiams, ypač jauniems žmonėms. Programa „Veiklus jaunimas“ galėtų būti toks instrumentas šioms vertybėms puoselėti.

3.10

Didelė ES kalbinė įvairovė dar kartą paliudija jos kultūrinį turtą. Komitetas nuolat pabrėžia, kaip svarbu mokytis kalbų, siekiant didinti žinias ir supratimą tarp ES piliečių.

Komitetas mano, kad programa „Veiklus jaunimas“ taip pat turėtų padėti skatinti kalbų mokymąsi, kadangi nuoroda į tai yra pateikta jos bendruosiuose ir konkrečiuosiuose tiksluose.

Komitetas siūlo, kad pasiūlymo 2 straipsnio 3 dalyje, kartu su Europos kultūrine ir daugiakultūrine įvairove būtų paminėta kalbinė įvairovė.

Todėl 3 straipsnio 1 d tikslas turėtų skambėti taip: „skatinti jaunų žmonių tarpkultūrinį ir kalbų mokymąsi“.

3.11

Vienas iš svarbesnių programos aspektų, susijusių su vertybių perdavimu jauniems žmonėms, yra Europos savanorių tarnybos iniciatyva. Nuo pat 1998 m., kai ši iniciatyva buvo pateikta kaip atskira programa, tai buvo vertinga priemonė solidarumui tarp jaunų žmonių stiprinti ir jų asmeninei raidai praturtinti. Todėl Komitetas remia įvairias šioje iniciatyvoje numatytas veiklos sritis ir dar kartą su malonumu pabrėžia Komisijos jautrumą ankstesnėms Komiteto rekomendacijoms šiuo klausimu.

3.12

Komitetui atrodo,, kad šiems veiksmams įgyvendinti numatoma skirti per daug biudžeto lėšų, (suma, numatyta finansinėje pažymoje, pridedamoje prie pasiūlymo) kadangi juose dalyvauja mažai jaunų žmonių. Antra vertus, kai kurios valstybės narės pranešė, kad organizatoriai negali patenkinti jaunimo poreikių dalyvauti savanoriškoje veikloje. Galbūt taip yra dėl su šia veikla susijusių reikalavimų ir jos veiksmingumo. Todėl šiame kontekste Komitetas mano, kad labiau tikėtina, jog „Jaunimas Europai“ paskatins didesnį dalyvavimą ir atitinkamai turės didesnį poveikį jauniems žmonėms, turintiems mažiau galimybių. Todėl Komitetas mano, kad būtina patikrinti, ar biudžeto išteklių paskirstymas tam tikrai veiklai atitinka poreikius. Be to, būtina atsižvelgti į galimybę padidinti pavienių veiksmų veiksmingumą.

3.13

„Įgyvendinant jaunimo politiką turi būti siekiama jaunus žmonės įtraukti į sprendimų priėmimo procesą visuose etapuose, kad jie galėtų pasinaudoti savo tiesiogine patirtimi ir kad būtų skatinami būti aktyviais ir atsakingais piliečiais“. Šiame sakinyje, kuris pateiktas nuomonės savo iniciatyva dėl „Baltosios knygos: jaunimo politika“  (10) rekomendacijose, yra suformuluoti tikslai, kurie galėtų tapti programos atskaitos sistema. Jeigu programoje bus vadovaujamasi šia gaire, ji suvienys du pagrindinius programos tiksluose numatytus principus: pilietiškumą ir dalyvavimą.

3.14

Kadangi didelę dalį programos veiklos numatyta perduoti į išorę, reiks dėti papildomas pastangas, siekiant užtikrinti tokios veiklos įgyvendinimo nuoseklumą ir skaidrumą. Komitetas sutinka, kad valdymas turi būti arčiau paprastų žmonių, tačiau kartu mano, kad Komisija turėtų ir toliau dalyvauti sprendimų priėmimo procese, kai atrenkamos organizacijos, galinčios pretenduoti į finansavimą.

3.15

Programa bus decentralizuotai ir plačiai įgyvendinama nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu, dalyvaujant daugeliui organizacijų ir fizinių asmenų, todėl reiks užtikrinti maksimalų griežtumą, skaidrumą ir matomumą, kad viešosios lėšos būtų tinkamai panaudotos.

3.16

Atrenkant organizacijas ir skiriant lėšas siūlomiems projektams, Komisijos institucijos ir kitos kompetentingos institucijos privalo būti budrios ir užtikrinti, kad programos „Veiklus jaunimas“ lėšos nebūtų naudojamos finansuoti asociacijoms ar organizacijoms, kurios toleruoja arba puoselėja (sąmoningai ar dėl aplaidumo) bet kokias netolerantiškas, smurtines, rasistines ar ksenofobines nuostatas. Tuo tikslu už projektų atranką ir patvirtinimą Bendrijos lygiu ir valstybėse narėse atsakingos organizacijos privalo nustatyti organizacijas su tokia istorija ir neleisti joms dalyvauti atrankos procese.

Atrenkant organizacijas, tinkamas Bendrijos finansavimui, turi būti užtikrinama, kad šios organizacijos yra tikrai atstovaujamos ir turi tam tikrą skaičių narių.

3.17

Komitetas sutinka su pasiūlymo tekste pateiktu teiginiu, kad pasiūlymo pridėtinė vertė Europos mastu yra tiesiogiai susijusi su veiksmų pobūdžiu, t.y. su bendradarbiavimo tarp šalių skatinimu, siekiant sudaryti galimybes jauniems žmonėms judėti tarp skirtingų šalių. Atskiros šalys to pasiekti negali. Todėl ypač svarbu, kad visos dalyvaujančios šalys atsižvelgtų į 5 straipsnio 5 dalies pasiūlymą ir imtųsi visų įmanomų priemonių, siekdamos pašalinti visas likusias kliūtis tokiam mobilumui.

Komitetas keletą kartų komentavo šį aspektą savo nuomonėse, skirtose kitiems šios programos etapams ir problemoms, susijusioms su mobilumu (11).

Šiose nuomonės Komitetas ypač pabrėžė poreikį skatinti atitinkamas iniciatyvas, kad piliečiai, o ypač jauni žmonės, galėtų dalyvauti programoje, nesusidurdami su biurokratinėmis kliūtimis, ribojančiomis tokias galimybes — valstybės narės turi būti išsprendusios šiuos klausimus.

3.18

Sveikintinas sprendimas išplėsti dalyvių amžiaus spektrą, iki 13 metų sumažinant apatinę amžiaus ribą ir iki 30 metų padidinant viršutinę ribą; toks sprendimas atitinka ankstesnes šio Komiteto rekomendacijas. Tai reiškia, kad programa yra atveriama didelei visuomenės daliai — iš viso 75 milijonams potencialių dalyvių. Tyrimas, kuris leistų geriau apibūdinti šią amžiaus grupę (pasižyminčią ne tik savo įvairialype sudėtimi, bet ir vienybe), padėtų geriau pagrįsti jaunimo programą Europos Sąjungoje. Ypač jeigu pastaroji ketina sekti aukštojo lygio grupės rekomendacijas dėl socialinės politikos ateities, kuriomis siekiama pakeisti kartų susitarimą.

Tačiau Komitetas pakartoja savo pasiūlymą mainų iniciatyvos dalyvių amžių išplėsti iki 11 metų: nors ši amžiaus grupė gali būti vertinama kaip ankstyvosios paauglystės grupė, vis tik nėra abejonės, kad anksti pradėtas mokymasis ir perduodamos vertybės galės būti tinkamai įsisavintos. Toks dalyvavimas turi būti tinkamai organizuotas ir niekad nevykdomas individualiu pagrindu.

3.19

Pasiūlymo dėl sprendimo 15 straipsnyje raginama nustatyti privalomą programos tarpinį ir ex-post įvertinimą. Kalbant apie tarpinį įvertinimą, Komitetas mano, kad vienas iš svarbių vertintinų aspektų yra programos poveikis įvairiose dalyvaujančiose šalyse. Įvertinus jos poveikį, po to galėtume sutelkti dėmesį į tai, kad informacija apie programa būtų plačiau paskleista tose šalyse, kuriose dalyvavimo lygis yra žemas. Tuo būdu galėtume palyginti lėšų paskirstymą, kad jos nebūtų sutelktos į struktūriškai stiprias sritis, turinčias daug patirties įgyvendinant tokios rūšies veiklą, ir tuo pačiu padėti perduoti šią patirtį į regionus, kuriuose dalyvavimo programose lygis yra žemesnis.

3.20

Kaip jau minėta šioje nuomonėje, programa „Veiklus jaunimas“ remiasi jaunimo sferai skirtų ankstesnių programų veiksmais. Todėl socialiniai partneriai privalo dalyvauti pradiniame rengimo ir vėlesnio įvertinimo darbe, o jaunimo organizacijos privalo įsitraukti įgyvendinant kai kuriuos programos veiksmus, ypač susijusius su neapmokamu darbu. Tai padės išvengti galimų darbo rinkos iškraipymų ir užkirs kelią siekiams savanorišką darbą naudoti vietoj mokamo darbo, ypač kvalifikuoto darbo.

3.21

Be to, Komitetas pabrėžia būtinybę plėsti bendradarbiavimą tarp socialinių partnerių ir jaunimo (arba į jaunimą orientuotų) organizacijų, įgyvendinant priemones, skirtas remti jaunimo iniciatyvoms pagal programą „Jaunimas Europai“. Mūsų organizacijų patirtis gali pasitarnauti kaip stiprus stimulas skatinant jaunų europiečių iniciatyvumą, verslumą ir kūrybingumą.

3.22

Komitetas džiaugiasi, kad yra pasitelktos priemonės jaunimo asociacijoms remti, tuo būdu skatinant jaunų žmonių dalyvavimą pilietinėje visuomenėje. Todėl Komitetas mano, kad ypač svarbu akcentuoti tokių asociacijų populiarinimą tokiose vietose ir tarp tokių jaunų žmonių grupių, kurių poreikių nepatenkina egzistuojančios organizacijos.

Kalbant apie finansines nuostatas, pateiktas prie pasiūlymo pridedamoje ataskaitoje, Komitetas reiškia nepasitenkinimą tuo, kad buvo sumažintas biudžetas, numatytas organizacijoms, aktyviai veikiančioms jaunimo srityje Europos lygiu. Komitetas mano, kad norint nuosekliai laikytis naujosios programos tikslų, šiai veiklai skiriamų lėšų dalis neturi būti mažesnė nei programoje „Jaunimas“.

3.23

Komitetas sveikina naująją Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos ir Švedijos valstybių bei vyriausybių vadovų iniciatyvą Lisabonos strategijos įgyvendinimo kontekste pasirašyti Europos jaunimo paktą, kuriuo remiantis būtų kuriamos naujos priemonės, skatinančios jaunų žmonių dalyvavimą politikoje.

Komitetas mano, kad toks paktas turėtų būti priemonė siekti rezultatų tokiose srityse kaip užimtumas, socialinė darna ir švietimas, Europos Sąjungos jaunimo politika ir programa „Veiklus jaunimas“; be to, tai galėtų būti naujas Europos jaunimo politikos darbotvarkės klausimas.