24.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 436/2

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 232 ir 341 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į prie Sutarčių pridėtą Protokolą Nr. 6 dėl Europos Sąjungos institucijų, tam tikrų įstaigų, organų bei padalinių būstinių vietos,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 10, 14 ir 48 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į savo pareikštą poziciją šiais klausimais, ypač į savo 1958 m. birželio 21 d. rekomendaciją (1), į savo 1981 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl EB institucijų ir ypač Europos Parlamento būstinių vietos (2), į savo rekomendacijas 2000 m. balandžio 13 d. konferencijai (3) ir į kartu pateiktas rezoliucijas: į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl investicijų į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai (4), į savo 2012 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas (5), į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl 2013 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių, I skirsnis – Europos Parlamentas, II skirsnis – Taryba, IV skirsnis – Teisingumo Teismas, V skirsnis – Audito Rūmai, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, VII skirsnis – Regionų komitetas, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba (6), į savo 2012 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2013 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos (7) ir į savo 2012 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2013 m. biudžeto projekto (8),

—

atsižvelgdamas į klausimus Komisijai ir Tarybai, į kuriuos atsakoma raštu, E-000181-2007, E-006174-2009, E-006258-2009, E-002934-2012, E-002935-2012, E-004134-2012 ir E-004135-2012,

—

atsižvelgdamas į generalinio sekretoriaus 2002 m. rugsėjo mėn. ir 2013 m. rugpjūčio mėn. ataskaitas, susijusias su trijų darbo vietų išlaikymo sąnaudomis,

—

atsižvelgdamas į Biuro ir Biudžeto komiteto jungtinės darbo grupės ataskaitą dėl Parlamento 2012 m. biudžeto,

—

atsižvelgdamas į savo 1993–1999 m., 1999–2004 m., 2004–2009 m. ir 2009–2011 m. veiklos ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką, ypač į sprendimus bylose C-230/81 (9), C-345/95 (10) ir sujungtose bylose C-237/11 ir C-238/11 (11),

—

atsižvelgdamas į peticiją Nr. 630/2006, parengtą per kampaniją, kurios metu buvo agituojama už vieną Parlamento darbo vietą, ir paremtą daugiau nei 1 mln. ES piliečių,

—

atsižvelgdamas į balsavimą per 2012 m. spalio 23 d. plenarinį posėdį, kurio metu dauguma (78 proc.) Parlamento narių paragino valstybes nares peržiūrėti savo nuomonę klausimu, ar oficiali Parlamento būstinė turėtų būti Strasbūre,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 3 dalį, 29, 41, 48, 74a ir 201 straipsnius, taip pat 202 straipsnio 4 dalį,

—

atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A7-0350/2013),

A.

kadangi SESV 341 straipsnyje pažymima, kad Sąjungos institucijų būstinių vieta nustatoma bendru valstybių narių vyriausybių sutarimu;

B.

kadangi valstybių narių sprendimas pateiktas prie Sutarčių pridėtame Protokole Nr. 6, pagal kurį Komisijos, Tarybos (pastarosios posėdžiai balandžio, birželio ir spalio mėnesiais vyksta Liuksemburge), Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto būstinė yra Briuselyje, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Audito Rūmų ir Europos investicijų banko būstinė yra Liuksemburge, Europos centrinio banko būstinė yra Frankfurte, o Europos policijos biuro būstinė yra Hagoje;

C.

kadangi valstybių narių sprendimas dėl šių būstinių pasiektas išsamiu susitarimu, kuriuo atsižvelgta į Europos Sąjungos ir jos institucijų istorinę raidą, taip pat į argumentus, susijusius su geografiniu pasiskirstymu;

D.

kadangi Parlamentas – vienintelė ES piliečių tiesiogiai renkama ir tiesiogiai jiems atskaitinga institucija – atlieka išskirtinį ir unikalų vaidmenį ir kadangi jo vaidmuo keitėsi labiausiai iš visų ES institucijų, taigi šiame pranešime daugiausia dėmesio bus skiriama Parlamento būstinės klausimui ir darbo tvarkai;

E.

kadangi prie Sutarčių pridėtu Protokolu Nr. 6 nustatyta, kad Parlamento būstinė yra Strasbūre, kur vyksta 12 mėnesinių plenarinių posėdžių sesijų, įskaitant sesiją biudžeto klausimais, kad papildomos plenarinių posėdžių sesijos rengiamos Briuselyje, kad jo komitetai posėdžiauja Briuselyje ir kad jo generalinis sekretoriatas ir jo skyriai lieka Liuksemburge;

F.

kadangi ES sutarties 10 ir 14 straipsniuose pažymima, kad ES veikia pagal atstovaujamosios demokratijos principą ir kad Parlamentas tiesiogiai atstovauja ES piliečiams Sąjungos lygmeniu ir yra tokia pat teisėkūros institucija, kaip Taryba;

G.

kadangi Parlamentas, remdamasis SESV 232 straipsniu, gali priimti savo darbo tvarkos taisykles, kuriomis gali nustatyti plenarinių posėdžių sesijų trukmę, kaip nustatyta Sutartimi ir ESTT praktika;

H.

kadangi ESTT yra pažymėjęs, kad dėl būstinės vietos neturi būti trikdoma sklandi Parlamento veikla; kadangi jis taip pat yra pažymėjęs, kad darbas keliose vietose turi trūkumų ir kad dėl to patiriama išlaidų, tačiau norint atlikti bet kokius būstinės ar darbo vietų pakeitimus turės būti keičiama Sutartis, taigi, tam turės pritarti valstybės narės;

I.

kadangi Parlamentas visiškai pasikeitė: konsultacinis organas, kuriame dirbo 78 komandiruoti nariai ir kuris daugiausia dėl praktinių priežasčių dalijosi savo infrastruktūra su Strasbūre veikiančios Europos Tarybos Parlamentine Asamblėja, tapo pilnaverčiu tiesiogiai renkamu Parlamentu, kuris šiuo metu turi 766 narius ir šiandien yra tokia pat teisėkūros institucija, kaip Taryba;

J.

kadangi jo augančius pajėgumus teisėkūros srityje parodo didėjantis skaičius bendro sprendimo procedūrų (dabar tai vadinama įprasta teisėkūros procedūra): 1993–1999 m. jų buvo 165, 2004–2009 m. – 454, o einamosios kadencijos metu jų būta dar daugiau;

K.

kadangi kintantį Parlamento vaidmenį parodo ir tai, kad 2009–2013 m. 150 proc., t. y. nuo 16 000 iki maždaug 40 000, padidėjo tarpinstitucinių posėdžių, taip pat nuolatinių derybų ir trišalių dialogų su Komisija ir Taryba bei atskiromis valstybėmis narėmis skaičius – dabar tai dalis teisėkūros proceso – ir dėl to stipriai padidėjo per pirmąjį svarstymą pasiekiamų susitarimų skaičius, t. y. nuo 28 proc. 1999–2004 m. iki 72 proc. 2004–2009 m.;

L.

kadangi Parlamento kalendoriaus struktūra (dėl kurios susitarta 1992 m. vykusiame Edinburgo aukščiausiojo lygio susitikime) nustatyta prieš įvykstant visiems jo vaidmens pokyčiams, susijusiems su Mastrichto, Amsterdamo, Nicos ir Lisabonos sutarčių priėmimu;

M.

kadangi Taryba ir Europos Vadovų Taryba jau yra sutelkusios savo darbą Briuselyje – dabar čia rengiami išimtinai visi Europos Vadovų Tarybos susitikimai, anksčiau visada vykdavę rotacijos tvarka pirmininkavusioje valstybėje narėje;

N.

kadangi dėl geografinio atstumo tarp teisėkūros institucijų oficialių būstinių – 435 km – Parlamentas izoliuotas ne tik nuo Tarybos ir Komisijos, bet ir nuo kitų suinteresuotųjų šalių, pvz., nuo nevyriausybinių organizacijų (NVO), pilietinės visuomenės organizacijų ir valstybių narių atstovybių, taip pat nuo vienos didžiausių pasaulyje tarptautinės žurnalistų bendruomenės;

O.

kadangi apskaičiuota, kad papildomos metinės išlaidos, patiriamos dėl Parlamento geografinio „išsibarstymo“, siekia 156–204 mln. EUR (12) – tai prilygsta apytikriai 10 proc. Parlamento metinio biudžeto – be to, daromas ir didelis poveikis aplinkai: apskaičiuota, kad išmetamo CO2 kiekis, siejamas su kelionėmis į tris darbo vietas ir iš jų, siekia 11 000 (13)-19 000 tonų (14);

P.

kadangi dėl dabartinės Europos Parlamento darbo tvarkos išlaidų patiria ir rengti išvykas turi ir kitų Europos Sąjungos institucijų atstovai – pirmiausia Komisijos ir Tarybos, valstybių narių atstovybių darbuotojai, žurnalistai ir pilietinės visuomenės atstovai;

Q.

kadangi 78 proc. visų Parlamento statutinių darbuotojų komandiruočių (vidutiniškai po 3 172 kas mėnesį) yra tiesioginis jo geografinio „išsibarstymo“ rezultatas; kadangi šiuo metu Parlamento pastatai Strasbūre naudojami tik 42 dienas per metus (ir 89 proc. laiko lieka nenaudojami), tačiau juos būtina šildyti, įdarbinti juose personalą ir juos prižiūrėti visus metus;

R.

kadangi išlaidos, susijusios su Parlamento geografiniu „išsibarstymu“, yra svarbi sritis, kur būtų galima taupyti lėšas, ypač atsižvelgiant į dabartines ekonomines sąlygas;

S.

kadangi Parlamentas nuo 1958 m. – tada jis pateikė savo pasiūlymą numatyti jam darbo vietą šalia Tarybos ir Komisijos – daugybėje pranešimų, deklaracijų ir pareiškimų ne kartą pažymėjo, kad pageidauja praktiškesnės ir veiksmingesnės darbo tvarkos;

T.

kadangi ES piliečiai, įskaitant per 1 mln. pritarusiųjų peticijai, kurioje raginama užtikrinti vieną būstinę, nuolat reiškė savo nepritarimą dabartinei tvarkai;

U.

kadangi tvarka, daranti poveikį Parlamento teisei į organizacinį apsisprendimą, yra vienas iš didžiausią susirūpinimą parlamentinei sistemai keliančių klausimų;

V.

kadangi be klausimų, kurie nagrinėjami šiame pranešime, esama kitų esminių klausimų, tiesiogiai susijusių su Parlamento statusu ir jo funkcijomis ES institucinėje struktūroje, ir dar turi būti rasti įtikinami šių klausimų sprendimai; kadangi šie neišspręsti klausimai siejami su rinkimų įstatymo, zonos, kurioje draudžiama protestuoti, taisyklių, imuniteto klausimais, taip pat su klausimais dėl Parlamento narių statuto; kadangi jie turėtų būti nagrinėjami arba vadovaujantis Parlamento organizacinio apsisprendimo teise, kuri turėtų būti įgyvendinama kaip bendra sprendimų priėmimo galia, arba jie bent jau turėtų būti įtraukti į bendru sprendimu grindžiamos įprastos teisėkūros procedūros taikymo sritį;

1.

laikosi nuomonės, kad Europos Parlamentui, kaip vienintelei ES piliečiams tiesiogiai atstovaujančiai institucijai, turėtų būti suteikta prerogatyva nusistatyti savo darbo tvarką, įskaitant teisę spręsti, kur ir kada rengti savo posėdžius;

2.

pritaria principui, kad turėdamas vieną būstinę Europos Parlamentas dirbtų veiksmingiau, taupiau ir ekologiškiau; pažymi, jog tai, kad kas mėnesį ir toliau važinėjama tarp Briuselio ir Strasbūro, daugeliui ES piliečių tapo simboliška neigiama problema, kenkiančia Europos Sąjungos reputacijai, ypač metu, kai dėl finansų krizės valstybėse narėse buvo stipriai ir skausmingai mažinamos išlaidos;

3.

mano, kad visiškai teisėta inicijuoti diskusiją apie jo teisę apsibrėžti savo darbo tvarką, įskaitant teisę spręsti, kur ir kada posėdžiauti;

4.

todėl įsipareigoja inicijuoti įprastą Sutarties peržiūros procedūrą, kaip nustatyta ES sutarties 48 straipsnyje, ir pasiūlyti SESV 341 straipsnio ir Protokolo Nr. 6 pakeitimus, kurie būtini, kad Parlamentas galėtų spręsti dėl savo būstinės vietos ir savo vidaus sąrangos;

5.

nutaria nerengti jokių rekomendacijų, susijusių su kitų ES institucijų būstinių vieta;

6.

pabrėžia, kad turės būti įvertintos su būstinės ar darbo vietos pakeitimu susijusios finansinės ir ekonominės pasekmės ir susitarta dėl tinkamo kompromiso, kuriuo remiantis galėtų būti toliau naudojami esami Parlamento pastatai;

7.

pažymi, kad Parlamentui priimant bet kokį būsimą sprendimą dėl savo darbo tvarkos turi būti skirta pakankamai laiko diskusijoms ir apmąstymams, taip pat tvarkingam perėjimui;

8.

ragina Audito Rūmus ar panašią nepriklausomą agentūrą pateikti išsamią analizę, susijusią su tuo, kiek ES biudžeto lėšų galėtų būti sutaupyta, jei Parlamento būstinė būtų viena; prašo įtraukti į šią analizę biudžeto aspektus ir papildomas išlaidas, pvz., išlaidas, sutaupytas dėl to, kad prarasta mažiau darbo laiko ir dirbama veiksmingiau;

9.

ragina Biurą užsakyti „Eurobarometro“ ar panašios profesionalias apklausas atliekančios tarnybos tyrimą, kuris būtų parengtas iki 2014 m. sausio 1 d., dėl to, ką ES piliečiai mano apie galimybę išsaugoti tris Parlamento darbo vietas, ypač atsižvelgiant į šios tvarkos finansines, aplinkosaugines ir veiksmingumo sąnaudas;

10.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Vadovų Tarybai, valstybių narių vyriausybių ir parlamentams vadovams.