17.11.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 383/44

Pranešėja

An LE NOUAIL MARLIÈRE

1.1.

EESRK rekomenduoja Viduržemio jūros sąjungos (VJS) ir ES valstybėms narėms pripažinti sutartus darnaus vystymosi tikslus (DVT) ratifikuojant atitinkamas tarptautines konvencijas.

1.2.

EESRK rekomenduoja VJS ir ES valstybėms narėms tvirtai apsaugoti viešąsias investicijas, reikalingas DVT įgyvendinti.

1.3.

EESRK rekomenduoja VJS ir ES valstybėms narėms įgyvendinimo procesą organizuoti taip, kad būtų įtraukta pilietinė visuomenė ir regionai vietos lygmeniu, kuo arčiau gyventojų.

1.4.

Komitetas atkreipia dėmesį į 2015 m. gegužės 26 d. Užsienio reikalų ir tarptautinių santykių tarybos išvadas ir 2015 m. Europos Komisijos metinę ataskaitą dėl ES bei valstybių narių įsipareigojimų viešosios paramos vystymuisi srityje ir pasiektų rezultatų.

1.5.

Vis dėlto Komitetas apgailestauja, kad 0,7 % (1) BVP tikslą pasiekti ES užsibrėžė iki 2030 m.

1.6.

Komitetas pritaria ES ketinimui stiprinti nefinansinius aspektus (pvz., ratifikuoti tarptautines teisines priemones ir kovoti su finansiniais nusikaltimais).

1.7.

Jis ragina Komisiją laikytis nuoseklios pozicijos atsižvelgiant į dvišalius, keliašalius ir daugiašalius komercinius interesus ir darnaus vystymosi tikslus, siekiant išsaugoti šių tikslų patikimumą ir Europos pagalbą.

1.8.

Komitetas rekomenduoja išplėsti socialinių partnerių ir Europos institucijų dialogą dėl profesinio mokymosi ir mokymosi visą gyvenimą, kuriame dalyvauti jis buvo pelnytai pakviestas ir kurį jis padėjo užmegzti (2), taip pat pratęsti veiksmų programas šioje srityje.

1.9.

Komitetas ragina šias rekomendacijas įtraukti į ES programą ir kaimynystės politiką: užtikrinti prekybos, išorės reikalų, vystymosi, finansavimo ir demokratijos bei žmogaus teisių apsaugos politikos nuoseklumą, laikantis Komisijos pirmininko pavaduotojos Federica Mogherini 2015 m. gegužės 28 d. prisiimtų įsipareigojimų pilietinei visuomenei (3).

2.1.

Artimiausiais metais Europos ir pasaulio darbotvarkėje daugiausia dėmesio bus skiriama diskusijoms dėl darnaus vystymosi tikslų (DTT) po 2015 m. Europos ir Viduržemio jūros regionas turi keletą konkrečių bendrų ypatumų, reikalaujančių apsvarstyti, kaip darnaus vystymosi tikslai galėtų būti integruoti į Europos kaimynystės politiką ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių politiką. Apsirūpinimo maistu saugumas, skurdas ir socialinė atskirtis, ribota prieiga prie vandens, ypatinga padėtis regiono valstybėse, kuriose vyksta perėjimo prie demokratijos ir ekonominių pokyčių procesai, būtinybė atkurti taiką ir saugumą – tai klausimai, dėl kurių tikslinga parengti EESRK nuomonę, kurioje galėtų būti apibrėžiamos tam tikros laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės įgyvendinimo ir stebėsenos gairės Viduržemio jūros regione.

2.2.

Kartu su pilietine visuomene padėdamas nustatyti konkrečias problemas ir parengdamas pasiūlymų Europos ir Viduržemio jūros regionui, EESRK gali pateikti vertingų patarimų šio pažeisto regiono valstybių Vyriausybėms ir ES institucijoms.

2.3.

Šia nuomone EESRK taip pat ketina pratęsti darbus, vykdomus darnaus vystymosi tikslų klausimu apskritai ir konkrečiai skirtus šiam geografiniam regionui – Viduržemio jūros pakrantėms.

2.4.

JT Generalinis sekretorius pateikė ataskaitą, apibendrinančią gautas pastabas, į kurias atsižvelgė atvira darbo grupė, įgaliota išnagrinėti visuotinius darnaus vystymosi tikslus po 2015 m. Ji pagrįsta JT konferencijoje darnaus vystymosi klausimais (RIO+20) priimta Vyriausybių deklaracija „Ateitis, kurios norime“ (angl. „The Future We Want“), kurioje išdėstomas sprendimas pakeisti konkrečiai besivystančioms šalims skirtus Tūkstantmečio vystymosi tikslus visuotiniais – nors ir diferencijuotais – tikslais, taikomais visai žmonijai, tiek pramoninėse valstybėse, tiek ir besiformuojančios rinkos ekonomikos, besivystančiose ir mažiausiai išsivysčiusiose šalyse. Buvo surengtos išsamios konsultacijos įvairiais – regioniniais ir subregioniniais – lygmenimis ir pagrindinės organizuotos pilietinės visuomenės grupės, kurioms atstovaujama Jungtinėse Tautose, turėjo galimybę jose dalyvauti ir pareikšti joms rūpimus klausimus. Užsibrėžta 17 uždavinių ir 169 tikslai dėl „įgyvendinimo priemonių ir pasaulinės partnerystės darnaus vystymosi vardan“.

2.5.

2015 m. įvyks du svarbūs renginiai, kurie yra neatsiejami nuo darnaus vystymosi tikslų po 2015 m.: tarptautinė vystymosi finansavimo konferencija 2015 m. liepos mėn. Adis Abeboje ir 21-oji Bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija 2015 m. pabaigoje Paryžiuje.

2.6.

Šia darnaus vystymosi po 2015 m. darbotvarke siekiama sukurti pagrindą būsimiems Jungtinių Tautų veiksmams šioje srityje su pasirinkta nauja kryptimi siekiant lygybės, socialinės įtraukties ir deramo darbo, kartu užtikrinant tvarius pajamų šaltinius dirbantiems asmenims, apsaugant aplinką ir biologinių bei gamtos išteklių atsinaujinimo ciklą. Tačiau ši darbotvarkė yra pagrįsta prielaida, kad ekonomikos modelis, kuriuo vadovaujasi mūsų visuomenė, nėra tvarus. Tai reiškia, kad pasaulio lyderiai turės būti labai ryžtingi. Daugelyje pasaulio vietų ir ypač Europos ir Viduržemio jūros regione susiklosčiusi dabartinė ekonominė, socialinė, ekologinė ir galiausiai politinė padėtis yra visiškai nepakeliama. Daugelis teigia, kad, norint pasiekti darnaus vystymosi tikslus, reikia bent jau pakeisti ekonominius ir finansinius principus, kuriais šiuo metu vadovaujamasi šalių ekonomikoje, kad pasikeistų „žaidimo taisyklės“.

2.7.

Pietų Europos šalyse susidarė tokios ekonominės ir socialinės sąlygos, kurios nebėra priimtinos piliečiams ir neleidžia spręsti aplinkos apsaugos ir klimato uždavinių, kurie atvertų europiečiams galimybę sukurti kitokią ekologinę, ekonominę ir socialinę erdvę. Nepaisant investicijų į jaunimo švietimą nacionalinėse ar Europos sistemose, jauni žmonės neturi galimybių klestėti ir prisidėti stiprinant ES konkurencingumą ekonominiu, socialiniu ir ekologiniu požiūriu.

2.8.

Nuo 2008 m. sukurta nedaug darbo vietų; priešingai – jų prarasta labai daug, o naujų darbo vietų kūrimo tempas neatitinka nei demografinių tendencijų, nei į darbo rinką norinčių įsitraukti diplomuotų specialistų skaičiaus, todėl nepritariama nesibaigiančiai griežto taupymo politikai. Taupymo priemonės darė neigiamą poveikį švietimo, sveikatos, transporto ir būsto sričių politikai ir viešosioms paslaugoms, nors norint pasiekti darnaus vystymosi tikslus reikia stiprinti šias paslaugas. ES 28 didėja benamių ir prastame būste gyvenančių asmenų skaičius, dauguma sukuriamų darbo vietų yra pernelyg lanksčios, nesaugios ir neturinčios perspektyvų. Labai daugėja menkai arba nepakankamai apmokamų stažuotojų, Europos visuomenė radikalėja, trūksta tolerancijos, jaučiamas priešiškumas „kitokiems“ asmenims ir nesugebama jų suprasti, didėja kartų atotrūkis, o individualizmas ir išgyvenimo pastangos gilina prarają tarp profesionalių politikų ir nusivylusių piliečių.

2.9.

Į pietus nuo Viduržemio jūros buvo nuversti diktatoriai, kurie pasisavindavo ekonominę naudą, buvo pažaboję žodžio laisvę ir nepaisė lygybės. Daugelyje šalių pereinamasis modelis buvo pakeistas: nuo vilčių teikusio nacionalinio konsensuso siekiant demokratijos pereita prie autoritarinio režimo, kurį įtvirtino visagalės karinės pajėgos. Tuo pasinaudojo radikalių pažiūrų grupuotės, kurios prisidėjo prie karinės okupacijos arba persiformavo į nusikalstamus režimus. Šiuo metu tokia grėsmė nuolat kyla daliai Afrikos, o Artimuosiuose ir Viduriniuosiuose Rytuose vyksta masiniai gyventojų persikėlimai ir iš naujo dalijamasi karine bei politine įtaka. Trumpai tariant, civiliai gyventojai neturi laiko nė atsikvėpti.

2.10.

Šiomis aplinkybėmis mažai tikėtina, kad kuris nors darnaus vystymosi tikslas būtų įmanomas, kaip būdas atkurti taiką, patenkinti materialinę gerovę ir užtikrinti ekonominį vystymąsi regione. Demokratiniu, socialiniu ir ekologiniu požiūriu nestabiliuose regionuose neįmanoma pritraukti ilgalaikių investicijų, jas išlaikyti ir paversti pelningomis. Be to, kadangi ekonominis vystymasis daugelį dešimtmečių atnešdavo naudos tik mažumai šeimų, atskiriems asmenims arba diktatoriams, buvo padaryta žala toms institucijoms, kurios gali veikti sąžiningai, skaidriai ir demokratiškai.

3.1.

Faktai rodo, kad Europos ir Viduržemio jūros regione didelė ekologinių nelaimių tikimybė, tiek sausumoje, tiek jūroje. Ataskaitos duomenimis (2013 m.), Viduržemio jūros pakrančių aplinka suteikia pragyvenimo šaltinį mažiausiai 150 mln. žmonių. Toje pačioje ataskaitoje pažymima, jog pagal Jungtinių Tautų aplinkos programą (UNEP) buvo suskaičiuota, kad prie Viduržemio jūros pakrančių veikia 13 dujų perdirbimo įmonių, 55 naftos perdirbimo įmonės, 180 elektrinių, 750 jachtų prieplaukų, 286 komerciniai uostai, 112 oro uostų ir 238 vandens gėlinimo įrenginiai; dauguma jų yra potencialūs ekologinių nelaimių kaltininkai. Be to, ataskaitoje teigiama, kad tinkamų priemonių, skirtų gamtinių arba žmogaus sukeltų nelaimių poveikiui švelninti, nustatymas yra vienas didžiausių prioritetų visam regionui (4).

4.1.

Europos Komisijos narys Johannes Hahn gegužės 28 d. pasakytoje kalboje pabrėžė, jog būtina kasmet sukurti 5 milijonus naujų darbo vietų siekiant patenkinti vis didėjančios darbo jėgos poreikius ir užtikrinti socialinę įtrauktį. Jis taip pat nurodė, kad, norint pasiekti šį tikslą, šiame regione reikia užtikrinti didesnį nei 6 % ekonomikos augimą.

4.2.

Deramų darbo vietų skatinimas (8 tikslas) šiuo požiūriu turi būti itin svarbus, nes prastos kokybės darbas (nesaugus, menkai apmokamas, be ilgalaikės ir visuotinės socialinės apsaugos) yra iš skurdo priežasčių. Todėl reikia vėl sutelkti dėmesį į kokybišką augimą, sveikas ir saugias darbo vietas ir darbo sąlygas, darbuotojų ir jų šeimų socialinę apsaugą, nes tai – svarbi priemonė kovojant su skurdu ir atskirtimi.

5.1.

Kad privataus sektoriaus įnašas į pramonės plėtros komercines partnerystes būtų veiksmingas ir našus, jis turi būti pagrįstas deramo darbo darbotvarke, kurioje būtų griežčiau nei iki šiol reikalaujama užtikrinti tinkamas darbo sąlygas. Sukurtos darbo vietos turi būti labiau nei bet kada kokybiškos, gerai apmokamos, tausojančios aplinką bei žmonių sveikatą ir užtikrintos veiksminga socialine apsauga (5). Tai itin svarbu Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regionui, kur jaunimo nedarbas yra vienas aukščiausių visame pasaulyje ir kur jis toliau auga, todėl nemaža darbingo amžiaus jaunų žmonių yra nesimokantis, nedirbantis ir mokymuose nedalyvaujantis jaunimas. Socialinio ir politinio stabilumo ir konfliktų prevencijos vardan itin svarbu užtikrinti minimalias pajamas neformaliajame sektoriuje dirbantiems žmonėms, nes tai sumažina radikalizmą ir ekstremizmą ir padeda išlaikyti politinį stabilumą ir užtikrinti saugumą (6). Pradinis ugdymas ir tęstinis mokymas, lygybė, jaunimo ir moterų dalyvavimas darbo rinkoje, piliečių noras būti gerbiamais, saviraiškos teisė, deramas darbo užmokestis, sauga, aplinkos ir visuomenės sveikatos apsauga, ikimokyklinis ugdymas ir kartų solidarumas – tai bendri žmonių siekiai abiejose Viduržemio jūros pakrantėse. Vyriausybės turi galėti užtikrinti šiuos siekius be viršnacionalinio lygmens arbitražo grėsmės, kuris vienašališkai apsaugo privačius interesus, pasinaudodamos visais tarptautinės prekybos privalumais, kurie būtų pageidaujami visuotiniams tikslams finansuoti (7).

6.1.

PPO vykstančiose daugiašalėse derybose visų pirma akcentuojama prekyba, kaip priemonė sukurti teigiamą darnaus vystymosi ciklą. Tačiau kelete šiuo metu vykstančių derybų procesų pastebima, kad tam tikri laisvosios prekybos tikslai ir darnaus vystymosi tikslai ne visada suderinami. Tai pasakytina apie susitarimus dėl paslaugų, kuriuose numatoma liberalizuoti arba privatizuoti įvairias viešąsias paslaugas, prieinamas kuo didesnei piliečių daliai ir būtinas siekiant įgyvendinti tikslus, susitarimus dėl ekologinių prekių, technologijų perdavimo, pramoninės nuosavybės teisių, susitarimus dėl naujų informacinių technologijų, kalnakasybos ir požeminių telkinių eksploatavimo, tarptautinių bendrovių ir valstybių ginčų sprendimo tvarka. Yra daug sričių, kuriose kilnių tikslų įgyvendinimas tampa mažai tikėtinas dėl komercinių ir valstybinių veikėjų derybų.

6.2.

Prekybos politika turėtų palikti besivystančioms šalims erdvės įvairių sričių politikai įgyvendinti (įskaitant galimybę sutelkti dėmesį į nedarbo poveikį, pažeidžiamas visuomenės grupes, lyčių lygybę ir darnų vystymąsi), o ne skatinti liberalizavimą kaip savitikslį dalyką. Todėl rekomenduojame atlikti išsamią visų prekybos susitarimų ir investicijų sutarčių peržiūrą siekiant nustatyti visas sritis, kuriose gali būti ribojamos besivystančių šalių galimybės vykdyti krizių prevenciją ir valdymą, reguliuoti kapitalo srautus, apsaugoti teisę į pragyvenimo šaltinius ir deramą darbą, nustatyti teisingą apmokestinimą, teikti svarbias viešąsias paslaugas ir užtikrinti darnų vystymąsi.

6.3.

Vyriausybės turėtų atlikti privalomus daugiašalių, keliašalių bei dvišalių prekybos ir investicijų susitarimų poveikio žmogaus teisėms vertinimus, itin daug dėmesio skirdamos teisėms į vystymąsi ir konkrečioms teisėms į maistą, sveikatą ir pragyvenimą, atsižvelgiant į poveikį marginalizuotoms grupėms. Šiuo tikslu reikėtų įgyvendinti 2014 m. birželio mėn. Ženevoje Žmogaus teisių tarybos priimtą rezoliucijos projektą, kuriuo įsteigiama darbo grupė, turinti parengti priemonę, kuria tarptautinės korporacijos būtų teisiškai įpareigotos nepažeisti tarptautinių žmogaus teisių.

6.4.

Per nustatytiną laikotarpį, kurio metu būtų galima manyti, kad pasaulis atsigauna po 2008 m. (finansų) ir 2011 m. (demokratijos) krizių, užimtumui ir aplinkai skirtos investicijos, susijusios su vystymosi tikslais po 2015 m., turėtų būti neįtraukiamos į valstybės biudžeto deficito skaičiavimą, laikomos bendro intereso, visuotinėmis, ilgalaikėmis ir tvariomis investicijomis, finansuojamos už nulines palūkanas ir draudžiamos rizikos draudimo fondams.

6.5.

Kova su mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu, neteisėtais finansiniais srautais, skirtais iš neteisėtos veiklos gautų pinigų plovimui, įskaitant neoficialų darbą, neteisėtą migrantų pervežimą, pakartotinai nepanaudojamų atliekų eksportą, turėtų suteikti papildomų išteklių, reikalingų DVT įgyvendinimui (8).

6.6.

Galiausiai reikia atsižvelgti į tai, kad galiojantys tarptautiniai teisiniai dokumentai taip pat yra įgyvendinimo priemonės, ir jei kai kurios konvencijos, pavyzdžiui, pagrindinės TDO konvencijos darbo klausimais, 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Konvencija Nr. C189 dėl namų ūkio darbuotojų apsaugos, Konvencija Nr. C184 dėl saugos ir sveikatos žemės ūkyje, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas bei jo neprivalomas protokolas ir daugelis kitų, būtų ratifikuotos ir perkeltos į visų VJS valstybių narių materialinę teisę, jos taptų svarbiausiomis nefinansinėmis įgyvendinimo priemonėmis, kurios pačios savaime užtikrintų (de jure) asmenų teisių apsaugą, kuri yra itin svarbi ir būtina siekiant įgyvendinti (de facto) keletą darnaus vystymosi tikslų:

Tvaraus vystymosi tikslai (9)

6.7.

2015 m. gegužės 28 d. Regionų komitetas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas kartu su Europos Komisija surengė EUROMED šalių pilietinės visuomenės forumą, kuriame kalbėjo Europos Komisijos narys Johannes Hahn, Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini ir Europos Parlamento pirmininkas.

6.8.

Šiame forume, skirtame aptarti naujas ES kaimynystės politikos gaires, Europos Komisijos narys Johannes Hahn priminė, kad humanitarinei krizei Sirijoje ir kaimyninėse šalyse švelninti buvo tiesiogiai skirta skirtingų fondų lėšų – atitinkamai 52 mln. EUR pagal Pilietinės visuomenės kaimynystės programą – ir apibūdino pradėtus veiksmus, prie kurių reikia pridėti 40 mln. EUR sumą iš ES regioninio patikos fondo.

6.9.

Galiausiai, turime remtis Europos migracijos darbotvarke, kurią Europos Komisija paskelbė praėjus dviem savaitėms po valstybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo ir kurioje siūlomi konkretus planas dėl pabėgėlių perkėlimo ir priėmimo pasidalijimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 78 straipsnio 3 dalį (11).