10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 75/40

Vienintelė pranešėja:

Elżbieta Szadzińska

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas palankiai vertina 2017 m. metinę Sąjungos Europos standartizacijos darbo programą, kuri yra išsamaus standartizacijos dokumentų rinkinio dalis.

1.2.

Komisijos pristatyta metine programa tęsiami ir papildomi 2016 m. programoje numatyti veiksmai, dėl kurių Komitetas jau pateikė pastabas savo ankstesnėse nuomonėse (1).

1.3.

Komitetas jau anksčiau yra ne kartą pabrėžęs standartų svarbą bendrosios rinkos konkurencingumo didinimui ir novatoriškų produktų bei paslaugų vystymui, taip pat jų kokybės ir saugumo didinimui užtikrinant naudą vartotojams, darbuotojams, įmonėms ir aplinkai.

1.4.

Komitetas, kaip organizuotos pilietinės visuomenės atstovas, remia tokią standartizacijos sistemą, kuri tenkina tiek visuomenės, tiek ekonomikos poreikius.

1.5.

Komitetas dar kartą primena, kad Europos standartizacijos sistemos pliuralizmo užtikrinimas įtraukiant organizacijas, kurios minimos Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 III priede, garantuoja didesnį šios sistemos skaidrumą ir galimybes ja naudotis. Visuomenės atstovų dalyvavimas standartizacijos sistemoje neturėtų apsiriboti vien ES lygmeniu; nacionalinės standartizacijos sistemos taip pat turėtų būti atviros suinteresuotiesiems subjektams.

1.6.

Standartai kuriami ES teisės aktams ir politikai remti (standartai, susiję su nauju teisėkūros požiūriu, energetikos sąjunga ir t. t.). Be to, dėl tolesnio pramonės, tiekimo grandinės ir paslaugų skaitmeninimo IRT ir paslaugų standartai yra itin svarbūs visuose ekonomikos sektoriuose vykdomai veiklai. Todėl Komisija pripažino, kad veiksmai šiose dviejose srityse bus prioritetiniai; tam pritaria ir Komitetas.

1.7.

Kartu Komitetas atkreipia dėmesį, kad būtina remti MVĮ konkurencingumą jas įtraukiant į standartų rengimo ir taikymo procesą, taip pat imantis atitinkamų švietimo priemonių, didinančių informuotumą apie standartų teikiamą naudą.

1.8.

Šiuo metu Komisijos vedamos derybos dėl TPIP ir baigtos derybos dėl IEPS rodo, kad standartizacija, atsižvelgiant į skirtingas sistemas, yra pagrindinis diskusijos klausimas. Todėl, Komiteto nuomone, reikia informuoti suinteresuotuosius subjektus apie derybose dalyvaujančių šalių standartizacijos sistemų skirtumus ir nurodyti dėl šių skirtumų galinčius kilti pavojus bei jų teikiamą naudą.

1.9.

Komitetas pritaria pasiūlymui užmegzti tarpinstitucinį dialogą standartizacijos klausimu ir į tai jau yra pateikęs savo požiūrį ankstesnėje nuomonėje (2).

1.10.

Be to, visiškai pritaria Komisijos pasiūlymui atlikti standartų poveikio ekonomikai ir visuomenei tyrimą.

2.1.

Komisija, vadovaudamasi Reglamentu (ES) Nr. 1025/2012, savo komunikate pristatė 2017 m. metinę Sąjungos Europos standartizacijos darbo programą.

2.2.

Metinė programa yra įtraukta į išsamų dokumentų rinkinį, kurį taip pat sudaro Komisijos komunikatas „XXI amžiaus Europos standartai“, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl paslaugų standartizavimo, taip pat komunikatas dėl 24 straipsnyje nustatytos Reglamento įgyvendinimo ataskaitos.

2.3.

2017 m. standartizacijos darbo programa papildomi 2016 m. programoje numatyti veiksmai, kurių dauguma šiuo metu yra įgyvendinami.

2.4.

Iš 2017 m. Europos standartizacijos programos strateginių prioritetų galima paminėti šiuos:

2.5.

Komisija, siekdama sustiprinti su ES standartizacijos politika susijusių metinio valdymo ciklo faktų bazę, imsis šių dviejų veiksmų:

3.1.

Komitetas palankiai vertina metinę standartizacijos darbo programą, kuria, kaip jau ne kartą pabrėžė, nustatomi prekių ir paslaugų standartai, padedantys didinti konkurencingumą bendrojoje rinkoje.

3.2.

Komitetas teigiamai vertina tai, kad toliau vykdomi Komisijos praėjusių metų programoje numatyti veiksmai, o tai leidžia užtikrinti tęstinumą ir įgyvendinti bendrosios rinkos strategijos prioritetus.

3.2.1.

2017 m. metinė darbo programa patikslinami ir papildomi jau įgyvendinami prioritetai. Taip siekiama Europos standartizacijos sistemą pritaikyti prie kintančių tarptautinių aplinkybių ir iššūkių pasaulinėje rinkoje.

4.1.

Sparčiai vystantis informacinėms technologijoms, būtina parengti tinkamus standartus, kurie užtikrintų sąveikumą ir kibernetinį saugumą.

4.1.1.

Technologijos, pavyzdžiui, 5G ryšys, debesijos kompiuterija, daiktų internetas, didelės apimties duomenų technologijos, yra taikomos tokiose srityse, kaip e. sveikata, pažangioji energetika, išmanieji miestai, pažangiosios technologijos ir pažangiosios gamyklos, prie interneto jungiamos ir automatinės transporto priemonės, todėl priežiūros ir reguliavimo institucijoms reikalingi kibernetinio saugumo, rizikos valdymo ir priežiūros standartai.

4.1.2.

Apsaugos lygį, duomenų apsaugą ir prieigą prie daiktų interneto dar reikia didinti. Standartizacija šioje srityje gali būti būtina sąlyga siekiant užtikrinti daiktų interneto sąveikumą ir vartotojų saugumą tinkle, duomenų apsaugą ir prieinamumą.

4.2.

Komitetas palankiai vertina tai, kad Komisija, prieš siųsdama Europos standartizacijos organizacijoms prašymus sukurti naujus paslaugų standartus, paprašys jų parengti jau esamų tinkamų standartų apžvalgas.

4.2.1.

Be to, Komitetas mano, kad tęsiant darbą naudinga informuoti suinteresuotuosius subjektus, dėl kurių Komisijos pavedimų dar vykdomas darbas ir kurie jau įvykdyti ar panaikinti.

4.2.2.

Vertinant esamus standartus reikia atsižvelgti į tai, ar jie atitinka bendrus pažeidžiamų gyventojų grupių, pavyzdžiui, neįgaliųjų, poreikius. Kaip pavyzdį galima paminėti su elektroniniu parašu susijusius standartus, kurie neatitinka neįgalių vartotojų poreikių. Tokiu atveju būtų pagrįsta rekomenduoti parengti naują standartą.

4.2.3.

Kai pradedami nauji standartizacijos procesai, apibrėžiant jų nuostatas reikalui esant būtina atsižvelgti į specifinius pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, neįgaliųjų, poreikius. Reikėtų priimti naują procedūrą, pagal kurią prieinamumo srities ekspertams ir neįgaliųjų organizacijoms prireikus būtų leidžiama nemokamai dalyvauti standartizacijos procesuose.

4.3.

Komitetas ne kartą pabrėžė esminį standartų poveikį produktų ir paslaugų bendrojoje rinkoje kokybei; todėl teigiamai vertina Komisijos planus, susijusius su geresniu standartų kūrimu remiantis nacionalinių standartų taikymo stebėsenos sistema ir rinkos poreikiais, siekiant nustatyti sritis, kuriose reikalingi nauji standartai.

4.3.1.

Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui, kad nacionalinės standartizacijos institucijos, priimdamos sprendimą dėl nacionalinio paslaugų standarto parengimo, atsižvelgtų į Europos aspektą ir nuspręstų, ar nebūtų naudingiau parengti europinį standartą. Tai padėtų šalinti kliūtis ir galimus konfliktus paslaugų srityje.

4.4.

Vis didesnis internetinių paslaugų, tiek privačių, tiek viešųjų (ligoninės, globos įstaigos, pažangusis transportas ir pan.), visuotinumas reikalauja tokių techninių sprendimų, kurie vartotojams užtikrintų didesnį anonimiškumą ir sumažintų nederamo jų duomenų apdorojimo riziką.

4.5.

Būsima standartizacija turi padidinti transporto paslaugų kokybę, prieinamumą ir saugumą, taip pat apriboti transporto priemonių lemiamą aplinkos taršą.

4.6.

Komisijos veiksmais energetikos srityje bus siekiama susieti infrastruktūros objektus, įvairinti energijos šaltinius, mažinti energijos vartojimą ir propaguoti klimatui nekenkiančias technologijas.

4.6.1.

Komitetas pritaria nuomonei, kad parengus bendrus standartus pažangiesiems energijos tinklams bus pagerintas tinklų sąveikumas, o visų jo elementų optimizavimas lems mažesnes sąnaudas ir didesnį veiksmingumą, taip pat padės integruoti įvairius energijos išteklius, įskaitant atsinaujinančiuosius. Tai suteikia galimybę galutiniams naudotojams visapusiškai naudotis pažangiosiomis energetikos sistemomis.

4.7.

Komitetas palankiai vertina tai, kad Komisijos dokumente kalbama apie pakuotėms gaminti skirto plastiko biologinį skaidumą, iš perdirbtų žaliavų gaminamas tvarias chemines medžiagas, taip pat į sąrašus neįtrauktų medžiagų, susijusių su sąlyčiui su maistu skirtu plastiku ir gaminiais, keliamos rizikos vertinimo metodai.

4.7.1.

Atsižvelgiant į didelę riziką, šios srities standartai turi užtikrinti griežtus reikalavimus, susijusius su vartotojų sveikata ir aplinkos apsauga.

5.1.

Komisija ragina Europos standartizacijos organizacijas pasaulio mastu propaguoti tarptautinius ir Europos standartus, užtikrinančius paramą Europos pramonei ir palankesnes sąlygas patekti į rinką.

5.2.

Esant tokiai padėčiai, kai sudarytas IEPS su Kanada valstybėse narėse yra ginčytinas, o derybos dėl TPIP vis dar vyksta, būtina nuolat pabrėžti standartų vaidmenį pasaulinėje prekyboje.

5.2.1.

Dialogas su ne Europos šalimis partnerėmis (Kinija, Indija ir kt.) dėl techninių kliūčių prekybai panaikinimo naudos turi padėti populiarinti Europos standartizacijos modelį, skatinti Europos ir nacionalinių standartizacijos organizacijų keitimąsi informacija ir įgyvendinti ISO ir IEC standartus, o sektoriuose, kuriuose tarptautinių standartų nepakanka arba trūksta, sukurti ir įgyvendinti Europos standartus.

6.1.

Komitetas pritaria minčiai, kad standartizacija turi būti glaudžiai susieta su moksliniais tyrimais ir kad į standartus turi būti įtraukti mokslo rezultatai.

6.2.

Mokslinių tyrimų institutų ir techninių komitetų CEN ir Cenelec dialogas įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turi padėti paskatinti inovacijas.