BŪSIMOS FINANSINĖS PROGRAMOS GALIMYBĖS 3

Kaip ES biudžeto lėšomis galima remti geresnį
ES išorės sienų valdymą?

Vadovai paragino sustiprinti išorės sienas – tai buvo išankstinė vidaus sienų panaikinimo sąlyga. 2016 m., vadovaujantis Europos Komisijos pasiūlymu, buvo sukurtos Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos. Iki 2020 m. Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos turės 1 015 darbuotojų, įskaitant vietoje dirbančius pareigūnus, ir bent 1 500 nuolatinės parengties nacionalinių darbuotojų, sudarančių greitojo reagavimo rezervą. Jų metinis 292 mln. EUR biudžetas iki to laiko turėtų būti padidintas iki 335 mln. EUR. ES taip pat bendrai finansuoja nacionalinį Europos išorės sienų valdymą, kurį vykdo 96 000 nacionalinių sienų apsaugos pareigūnų, ir teikia skubią paramą iš Vidaus saugumo fondo (Sienos). Bendrai šiai veiklai skiriama apie 4 mlrd. EUR per septynerių metų laikotarpį, arba 0,4 proc. viso ES biudžeto.

Tolesnė Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų plėtra priklausys nuo sprendimų dėl būsimos finansinės programos. Priklausomai nuo užmojo, galima būtų numatyti kelis scenarijus:

Maksimaliai panaudojant esamas Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas būtų galima paremti tolesnę keitimosi informacija sistemos (EUROSUR) plėtrą, taip pat valstybių narių investicijas į sienų valdymo pajėgumus. Be to, taip būtų užtikrinta, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos turėtų prieigą prie joms reikalingos įrangos. Tam reikėtų maždaug 8 mlrd. EUR biudžeto per septynerių metų laikotarpį, t. y. maždaug 0,8 proc. dabartinės daugiametės finansinės programos lėšų.

Sustiprintos Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos leistų teikti paramą visiškai integruotai ES sienų valdymo sistemai. Pagrindas būtų peržiūrėta teisinė sistema su išplėstais įgaliojimais, sutelkiant ir sustiprinant esamas priemones, susijusias su rizikos vertinimu ir padėties vaizdo sistema; padidinant agentūros operatyvinį pajėgumą Europos sienų apsaugos pareigūnų nuolatinėmis pajėgomis, kurias sudarytų bent 3 000 ES pareigūnų; teikiant finansinę paramą ir rengiant mokymus, kad būtų galima padidinti sienų apsaugos pareigūnų skaičių pažeidžiamose valstybėse narėse; numatant didesnius ir veiksmingesnius ekspertų rezervus ir sustiprinant nuosavos įrangos rezervus. Tai labai sustiprintų agentūros vaidmenį vykdant grąžinimo operacijas ES lygmeniu ir sumažintų agentūros intervencijos ribas siekiant padėti išvengti didelių išorės sienų kontrolės trūkumų, galinčių lemti krizę. Šiam scenarijui reikėtų maždaug 20–25 mlrd. EUR per septynerių metų laikotarpį, t. y. maždaug 1,8–2,3 proc. dabartinės daugiametės finansinės programos lėšų.

Visai ES sienų valdymo sistemai reikėtų 100 000 ES darbuotojų ir nemažo ES įrangos rezervo – tai prilygsta JAV ar Kanados sistemai. Per septynerių metų laikotarpį reikėtų skirti maždaug 150 mlrd. EUR, atsižvelgiant į visas nacionalines sienų apsaugos išlaidas. Ši suma sudarytų maždaug 14 proc. dabartinės daugiametės finansinės programos lėšų – tai metinis ES biudžetas. Pavyzdžiui, vien JAV muitinės ir sienų apsaugos agentūra turi 13,56 mlrd. USD metinį biudžetą ir daugiau nei 62 000 darbuotojų. Kanados pasienio tarnybų agentūra turi maždaug 2 mlrd. CAD biudžetą ir daugiau nei 14 000 darbuotojų.

BŪSIMOS FINANSINĖS PROGRAMOS GALIMYBĖS

Kaip geriausia remti tikrą Europos gynybos sąjungą?

2017 m. birželio mėn. buvo įsteigtas Europos gynybos fondas, jis dabar palaipsniui plėtojamas. Turėdamas ribotą pradinį biudžetą, t. y. 90 mln. EUR gynybos srities moksliniams tyrimams ir 500 mln. EUR pramonės plėtrai 2017–2020 m. laikotarpiu (kartu tai sudaro maždaug 0,05 proc. dabartinės finansinės programos lėšų), pirmuoju etapu jis galės paremti tik nedaug bendrų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų.

Kokio gynybos fondo norime ateityje? Tikrai Europos gynybos sąjungai sukurti reikėtų didelių biudžeto investicijų.

Atsižvelgiant į dabartinių nacionalinių gynybos srities mokslinių tyrimų biudžetų apimtį (tiek Prancūzija, tiek Vokietija gynybos srities moksliniams tyrimams išleidžia po daugiau nei 1 mlrd. EUR) ir dideles pažangiausių gynybos, įskaitant kibernetinę gynybą, technologijų plėtros išlaidas, fondo mokslinių tyrimų finansavimo krypčiai reikėtų bent 3,5 mlrd. EUR biudžeto per visą laikotarpį, kad padėtis iš esmės pasikeistų.

Panašiai 2021–2027 m. bent maždaug 7 mlrd. EUR reikėtų siekiant bendrai finansuoti dalį gynybos pramonės plėtros išlaidų. Tai sudarytų sąlygas pritraukti daug gynybos pajėgumų plėtrai skirtų investicijų: per septynerius metus bendra suma siektų bent 35 mlrd. EUR. Ši suma atitiktų 14 proc. nacionalinių išlaidų gynybos pajėgumams. Tai būtų svarbus žingsnis siekiant valstybių narių Europos gynybos agentūroje sutarto tikslo 35 proc. savo įrangai skirtų lėšų panaudoti bendriems projektams.

Europos gynybos fondas gali labai padidinti ES strateginį autonomiškumą ir Europos gynybos pramonės konkurencingumą. Tačiau dėl Sutartyse numatytų apribojimų ES biudžeto lėšomis negalima finansuoti visų ES veiksmų saugumo ir gynybos srityje. ES galimybes finansiškai remti gynybinio pobūdžio operacijas gerokai padidintų atskiras finansavimo mechanizmas, kurio biudžetas 2021–2027 m. siektų maždaug 10 mlrd. EUR. Dabartiniu laikotarpiu tam skiriama iki 3,5 mlrd. EUR.

BŪSIMOS FINANSINĖS PROGRAMOS GALIMYBĖS

Kaip geriausia remti jaunimo judumą?

Per 30 metų programa „Erasmus+“ devyniems milijonams jaunų žmonių suteikė galimybę studijuoti, mokytis, mokyti ar užsiimti savanoriška veikla užsienyje ir taip padidino jų galimybes darbo rinkoje. Dabartinės 2014–2020 m. programos „Erasmus+“ biudžetas yra 14,7 mlrd. EUR (maždaug 1,3 proc. visų dabartinės daugiametės finansinės programos lėšų), iš jo finansuoti galima tik mažiau nei 4 proc. Europoje gyvenančių jaunų žmonių judumą mokymosi tikslais.

Tvirtai sutariama, kad reikia skatinti judumą ir mainus, be kita ko, taikant iš esmės sustiprintą, įtraukią ir išplėtotą programą „Erasmus+“. Priklausomai nuo užmojo, būtų galima numatyti kelis scenarijus:

Norint padvigubinti programoje „Erasmus+“ dalyvaujančių ES jaunuolių skaičių, kad jis pasiektų 7,5 proc. jaunuolių visoje Europoje, kitoje daugiametėje finansinėje programoje tam reikėtų skirti 30 mlrd. EUR (per septynerių metų laikotarpį).

Kad suteiktume galimybę 1 iš 3 jaunuolių pagal „Erasmus+“ įgyti mokymosi patirties užsienyje, 2021–2027 m. biudžete tam reikėtų numatyti maždaug 90 mlrd. EUR.

BŪSIMOS FINANSINĖS PROGRAMOS GALIMYBĖS

Kaip geriausia paskatinti Europos skaitmeninę transformaciją?

ES parama Europos duomenų infrastruktūrai, sujungiamumui ir skaitmeniniams įgūdžiams per septynerių metų laikotarpį siekia maždaug 35 mlrd. EUR. Ji teikiama iš Europos regioninės plėtros fondo (17 mlrd. EUR), pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą (13 mlrd. EUR), iš Europos socialinio fondo (2,3 mlrd. EUR), naudojant Europos infrastruktūros tinklų priemonę (1 mlrd. EUR) ir pagal programą „Kūrybiška Europa“ (1 mlrd. EUR).

Išlaikius tokį pat ar net sumažinus dabartinį investicijų lygį būtų rizikuojama pakenkti ES gebėjimui išlaikyti konkurencingumą pagrindiniuose pramonės ir paslaugų sektoriuose, tokiuose kaip pramonės gamyba ir mašinos, finansinės paslaugos, sveikatos priežiūra, transportas, energetika ar automobilių pramonė. Tradicines užduotis automatizuojant ir nepakankamai investuojant į skaitmeninius įgūdžius toliau didėtų atotrūkis tarp paklausos ir turimų kompetencijų. Tai lemtų prastesnes darbo vietų ir augimo perspektyvas, standartų neatitinkančias viešąsias paslaugas ir didesnį pažeidžiamumą kibernetinio saugumo grėsmių atžvilgiu.

Padvigubinus šiuo metu į skaitmeninę ekonomiką investuojamas sumas iki maždaug 70 mlrd. EUR 2021–2027 m. laikotarpiu būtų užtikrinta tvirta pažanga siekiant pažangaus augimo tokiose srityse kaip aukštos kokybės duomenų infrastruktūra, sujungiamumas ir kibernetinis saugumas. Tai suteiktų galimybę plėtoti naujas patikimas ir saugias e. sveikatos, e. valdžios ar judumo paslaugas. Tai padėtų užtikrinti Europos lyderystę superkompiuterių, naujos kartos interneto, dirbtinio intelekto, robotikos ir didžiųjų duomenų srityse. Dėl to sustiprėtų Europos pramonės ir įmonių konkurencinė padėtis skaitmeninėje ekonomikoje. Tai taip pat labai padėtų sumažinti gebėjimų trūkumą visoje Sąjungoje.

BŪSIMOS FINANSINĖS PROGRAMOS GALIMYBĖS

Kaip geriausia didinti konkurencingumą
pasinaudojant moksliniais tyrimais ir inovacijomis?

Tokioms pažengusioms ekonomikoms kaip Europos moksliniai tyrimai ir inovacijos tikrai padeda padidinti produktyvumą ir konkurencingumą. Todėl būsimas ES biudžetas turi sudaryti ES sąlygas investuoti į inovacijų variklius, kad Europos pramonė galėtų augti ir klestėti. Šiuo metu savo 2014–2020 m. bendrajai mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Horizontas 2020“ Sąjunga skiria beveik 80 mlrd. EUR. Kokio mokslinių tyrimų biudžeto reikėtų ateityje?

Išlaikius tokį pat ar net sumažinus dabartinį investicijų lygį nepakankamo finansavimo problema nebūtų išspręsta. Tai turėtų grandininį poveikį nacionalinėms ir privačioms investicijoms ir trukdytų pasiekti strategijoje „Europa 2020“ nustatytą tikslą į mokslinius tyrimus ir plėtrą investuoti 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Sąjunga dar labiau atsiliktų nuo pasaulio lyderių. Sumažėtų mokslinių tyrimų nauda kitoms ES politikos sritims.

Bendrosios programos biudžetą padidinus 50 proc. (iki 120 mlrd. EUR), iki 2040 m. būtų galima sukurti apytikriai 420 000 papildomų darbo vietų, o bendrąjį vidaus produktą per tą patį laikotarpį padidinti maždaug 0,33 proc. Taip būtų tęsiama pastarojo meto ES mokslinių tyrimų ir inovacijų biudžetų augimo tendencija ir užtikrinta priimtina finansuojamų aukštos kokybės pasiūlymų dalis. Be to, padidėtų Sąjungos patrauklumas geriausiems viso pasaulio tyrėjams ir sumažėtų trūkumų tokiose srityse kaip inovacijos ir galimybės plėsti veiklą. Taip pat būtų paskatinta pažanga įgyvendinant tokius prioritetus kaip skaitmeninimas, energetika, klimatas ir sveikata.

Bendrosios programos biudžetą padidinus iki 160 mlrd. EUR, iki 2040 m. būtų galima sukurti apytikriai 650 000 darbo vietų, o bendrąjį vidaus produktą per tą patį laikotarpį padidinti maždaug 0,46 proc. ES turėtų galimybę tapti viena iš pasaulio lyderių didelio masto iniciatyvų srityje, rengti visoje rinkoje diegti skirtus sprendimus tokiose srityse kaip baterijos, infekcinės ligos, pažangūs ir švarūs pastatai ir transporto priemonės, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo technologijos, žiedinė ekonomika, plastiko atliekų tvarkymo sprendimai ir susietieji automatizuoti automobiliai.

BŪSIMOS FINANSINĖS PROGRAMOS GALIMYBĖS

Kaip ES biudžeto lėšomis galima paremti
ekonominę ir pinigų sąjungą?

2017 m. gruodžio mėn. Komisija išdėstė viziją, kaip dabar ir ateityje naudojant ES biudžetą sustiprinti euro zoną ir visą Sąjungą. Pateiktos keturios konkrečios biudžeto funkcijos: remti struktūrines reformas nacionaliniu lygmeniu; palengvinti valstybių narių, kurios rengiasi įsivesti eurą, konvergenciją; suteikti fiskalinio stabilumo priemonę bankų sąjungai ir sukurti įvairias ES ir euro zonos lygmens lėšas ir priemones sutelkiančią stabilizavimo funkciją, kuri padėtų išlaikyti investicijų lygį stiprių asimetrinių sukrėtimų atveju. Norint įdiegti šias funkcijas, reikia iš esmės peržiūrėti dabartinio ES biudžeto apribojimus. Pavyzdžiui, tai būtų galima padaryti pasinaudojant sąveika su Europos investicijų banku ir būsimu Europos valiutos fondu. Tačiau mūsų biudžetas po 2020 m. taip pat turės atlikti savo vaidmenį:

Naudodami reformų įgyvendinimo priemonę ir konvergencijos priemonę turėsime gebėti tvirtai remti ir skatinti įvairias reformas visose valstybėse narėse. Bent 25 mlrd. EUR biudžeto eilutė per septynerių metų laikotarpį suteiktų galimybę sutelkti kritinę masę ir padėtų užtikrinti, kad finansavimas nebūtų skirtas tik kelioms valstybėms narėms.

Stabilizavimo funkciją laikui bėgant reikės plėtoti laipsniškai, naudojantis kompensacinėmis paskolomis, kurios garantuojamos ES biudžeto lėšomis, Europos valiutos fondo paskolomis, savanoriško draudimo mechanizmu, pagrįstu nacionaliniais įnašais, taip pat dotacijomis iš Europos biudžeto. Sumos, kurias reikėtų skirti iš ES biudžeto, nebūtinai turi būti labai didelės, tačiau turi būti pakankamos, kad, pavyzdžiui, padėtų sumažinti paskolų palūkanų naštą ir suteiktų paskatų tinkamai įgyvendinti paramos schemą.

BŪSIMOS FINANSINĖS PROGRAMOS GALIMYBĖS

Koks turėtų būti veiksmingos sanglaudos politikos užmojis?

Sanglaudos politika yra konkreti solidarumo su mažiau ekonomiškai išsivysčiusiais mūsų Sąjungos regionais išraiška. Jos tikslas – skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Parama iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų šiuo metu gali būti teikiama visoms ES valstybėms narėms. Ar taip turėtų būti ir toliau, ar paramą reikėtų skirti tik mažiau išsivysčiusiems regionams ir (arba) valstybėms narėms? Jei parama ir toliau būtų prieinama visiems, koks turėtų būti užmojis?

Jeigu paramą iš Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo ir toliau galėtų gauti visos valstybės narės ir visi regionai, moduliuojant pagalbos intensyvumą ir tikslingiau teikiant paramą būtų galima padidinti veiksmingumą. Išlaikius dabartinį maždaug 370 mlrd. EUR išlaidų lygį 4 (t. y. beveik 35 proc. daugiametės finansinės programos lėšų), ir toliau itin daug dėmesio būtų galima skirti investicijoms visuose regionuose į tokias sritis kaip inovacijos, pramonės pertvarka, perėjimas prie švarios energijos, klimato politikos veiksmai ir geresnės įsidarbinimo galimybės.

Jeigu Europos regioninės plėtros fondas ir Europos socialinis fondas paramos labiau išsivysčiusiems ir pereinamojo laikotarpio regionams nebeteiktų, išlaidos sumažėtų maždaug 95 mlrd. EUR per visą laikotarpį; tai daugiau nei ketvirtadalis dabartinių asignavimų iš šių fondų. Tai sudaro maždaug 8,7 proc. dabartinės daugiametės finansinės programos lėšų. Pagal šį scenarijų parama Airijos, Austrijos, Belgijos, Danijos, Nyderlandų, žemyninės Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos regionams ir daugeliui Italijos bei Ispanijos regionų nebebūtų teikiama.

Jei būtų nuspręsta paramą dar labiau apriboti ir teikti tik sanglaudos šalims, investicijas mažiau išsivysčiusiuose Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos regionuose taip reikėtų nutraukti. Dėl to išlaidos per visą laikotarpį sumažėtų maždaug 124 mlrd. EUR; tai maždaug 33 proc. dabartinių asignavimų. Tai sudaro maždaug 11 proc. dabartinės daugiametės finansinės programos lėšų.

Pagal 2 ir 3 scenarijus paramą ekonominėms, socialinėms ir teritorinėms problemoms spręsti turėtų teikti nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos laikydamosi subsidiarumo principo.

BŪSIMOS FINANSINĖS PROGRAMOS GALIMYBĖS

Koks turėtų būti veiksmingos bendros žemės ūkio politikos užmojis?

2014–2020 m. programoje numatyta, kad pagal bendrą žemės ūkio politiką maždaug 400 mlrd. EUR bus skirta rinkos priemonėms, tiesioginėms išmokoms ūkininkams ir kaimo plėtros programoms finansuoti, siekiant plėtoti darnų žemės ūkį bei gyvybingą kaimo ekonomiką. Maždaug 70 proc. šios sumos sudaro tiesioginės išmokos. Kaimo plėtros programomis remiamos investicijos, mokymas ir efektyviau išteklius naudojanti žemės ūkio gamyba, o jų dabartinė vertė per visą laikotarpį sudaro maždaug 100 mlrd. EUR. Šias programas bendrai finansuoja valstybės narės. Vykdydama bendrą žemės ūkio politiką Sąjunga padeda spręsti tokias struktūrines kaimo vietovių problemas kaip, pvz., patrauklių darbo galimybių arba kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Vieni iš pagrindinių tikslų šioje srityje – kurti naujas vertės grandines (pvz., švarios energijos ir bioenergijos) ir padėti kaimo vietovėms pasinaudoti savo kraštovaizdžio estetine verte.

Šiuo metu vyksta diskusijos apie tai, kaip geriausiai pasinaudoti tiesioginėmis išmokomis. Svarbus pasiūlymas yra mažinti ir geriau nukreipti tiesiogines išmokas, atsižvelgiant į politikos tikslus. Šiuo metu 80 proc. tiesioginių išmokų skiriama 20 proc. ūkininkų. Taip pat svarstoma, kaip sumažinti paramos žemės ūkiui skirtumus tarp valstybių narių. Pakeitus tiesioginių išmokų sistemą, būtų galima nukreipti išmokas ten, kur tikimasi rezultatų (pvz., į tvarią žemės ūkio gamybą mažiau pelninguose arba kalnuotuose regionuose), sutelkti dėmesį į mažus ir vidutinius ūkius, investicijas į tvarias ir efektyviai išteklius naudojančias gamybos sistemas ir geresnį veiksmų derinimą su kaimo plėtros priemonėmis.

Išlaikant bendros žemės ūkio politikos išlaidų šiuo laikotarpiu lygį ties maždaug 400 mlrd. EUR 5 (tai sudaro maždaug 37 proc. dabartinės daugiametės finansinės programos) ir šias lėšas panaudojant tikslingiau būtų galima padidinti paramą visų pirma mažiems ir vidutiniams ūkiams, kuri turėtų teigiamą grandininį poveikį kaimo vietovėms. 

Paramą bendrai žemės ūkio politikai sumažinus 30 proc. per kitą daugiametės finansinės programos laikotarpį būtų sutaupyta apie 120 mlrd. EUR, arba maždaug 11 proc. dabartinės daugiametės finansinės programos lėšų. Jei būtų pasirinktas šis scenarijus, kai kurių valstybių narių vidutinės ūkių pajamos galėtų sumažėti daugiau nei 10 proc., o tam tikruose sektoriuose pajamų sumažėjimas galėtų būti ir didesnis.

Paramą bendrai žemės ūkio politikai sumažinus 15 proc. per kitą daugiametės finansinės programos laikotarpį būtų sutaupyta apie 60 mlrd. EUR, arba maždaug 5,5 proc. dabartinės daugiametės finansinės programos lėšų. Pagal šį scenarijų vidutinis ūkių pajamų sumažėjimas būtų mažesnis, bet vis tiek galėtų turėti pastebimą poveikį tam tikruose sektoriuose, priklausomai nuo priimtų sprendimų.

Šių scenarijų negalima vertinti atskirai. Sumažinus tiesiogines išmokas kartu turėtų būti tikslingiau paskirstomas likęs biudžetas, pavyzdžiui, skiriant daugiau dėmesio mažiems ir vidutiniams ūkiams ir geriau derinant veiksmus su kaimo plėtros priemonėmis.

BŪSIMOS FINANSINĖS PROGRAMOS GALIMYBĖS

Kaip geriau ginti mūsų interesus užsienyje?

Ateityje Sąjungai reikės apsirūpinti priemonėmis, kurios sudarytų sąlygas įgyvendinti esamus ir naujus užmojus ir iššūkius. 2014–2020 m. programoje išorės veiksmams skirtas biudžetas siekia maždaug 66 mlrd. EUR. Tai sudaro maždaug 6 proc. dabartinės daugiametės finansinės programos lėšų. Be to, Europos plėtros fondas, šiuo metu neįtrauktas į ES biudžetą, yra pagrindinė priemonė, per kurią teikiama vystymosi pagalba Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėms bei užjūrio šalims ir teritorijoms. 2014–2020 m. laikotarpiu visi 11-ojo Europos plėtros fondo ištekliai siekia maždaug 31 mlrd. EUR.

Ateityje:

Padidinus dabartinį išorės priemonių finansavimo mastą iki daugiau nei 100 mlrd. EUR per visą laikotarpį, ES galėtų įgyvendinti esamus ir naujus užmojus, kurie apima platų sričių spektrą: nuo tarptautinio bendradarbiavimo, migracijos valdymo, investicijų, valdymo, žmogaus teisių ir teisinės valstybės iki skatinimo siekti darnaus vystymosi tikslų, humanitarinės pagalbos, reagavimo į krizes ir konfliktų prevencijos. Ypatingas dėmesys turės būti skirtas ES strategijai dėl Vakarų Balkanų remti ir ES pastangoms stabilizuoti padėtį kaimyninėse šalyse ir Afrikoje.

Iš esmės supaprastinus ir racionalizavus išorės priemones būtų galima dar labiau padidinti išorės santykių biudžeto veiksmingumą ir efektyvumą. Tai galėtų apimti Europos plėtros fondo įtraukimą į daugiametę finansinę programą, su sąlyga, kad į tai bus atsižvelgta nustatant bendrą išlaidų viršutinę ribą ir kad bus išsaugotos esamos lankstumo priemonės.

Išorės santykių biudžetas taip pat turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į ES ir valstybių narių kolektyvinį įsipareigojimą iki 2030 m. skirti 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų oficialiai paramai vystymuisi. Tai reikštų, kad nedalyvaujant JK kitoje daugiametėje finansinėje programoje septyneriems metams reikėtų papildomai skirti maždaug 40 mlrd. EUR. Tai paremta prielaida, kad ES išlaikys dabartinę 20 proc. oficialios paramos vystymuisi dalį. 

BŪSIMOS FINANSINĖS PROGRAMOS GALIMYBĖS

Kaip taikant finansines priemones su mažesniais ištekliais
pasiekti geresnių rezultatų?

Diskusijoms skirtame Komisijos dokumente dėl ES finansų ateities pažymėta garantijų ir finansinių priemonių svarba siekiant „daugiau su mažiau“. Pavyzdžiui, tikimasi, kad Europos strateginių investicijų fondas pritrauks daugiau nei 500 mlrd. EUR ir suteiks didelį postūmį Europos ekonomikai. Tačiau dabartinė ES rinka grindžiamų priemonių sistema yra susiskaidžiusi: centralizuotai valdoma beveik 40 finansinių priemonių ir trys biudžeto garantijos ir garantijų fondai, o tai sudaro apie 4 proc. dabartinės daugiametės finansinės programos biudžeto. Vien tik mažųjų ir vidutinių įmonių srityje yra septynios centralizuotai valdomos finansinės priemonės ir šimtai pagal pasidalijamojo valdymo principą taikomų priemonių. Akivaizdu, kad esama erdvės racionalizavimui ir didesniam veiksmingumui.

Vienas iš būdų didinti investicijoms ES remti skirtų priemonių veiksmingumą ir poveikį galėtų būti jų integravimas į bendrą paramos investicijoms priemonę. Tai dar labiau sustiprintų Europos strateginių investicijų fondą ir turėtų teigiamo poveikio investavimo lygiui, ekonomikos augimui ir užimtumui visoje ES.

Plačiau naudojant finansines priemones ir biudžeto garantijas galima būtų daugiau nei dvigubai padidinti investicijas, kurios bus pritrauktos įgyvendinant kitą daugiametę finansinę programą, – iki 2 trln. EUR.

BŪSIMOS FINANSINĖS PROGRAMOS GALIMYBĖS

Kaip kuo geriau panaudoti nepanaudotas lėšas?

Šiuo metu lėšos, kurios buvo skirtos ES biudžetui, bet galiausiai nebuvo panaudotos įgyvendinant ES programas, yra atšaukiamos. Dėl šių išteklių sumažėja apskaičiuojami metiniai valstybių narių bendrieji nacionaliniai įnašai, palyginti su visišku biudžeto įsipareigojimų įgyvendinimu.

Užuot šias sumas atšaukus, jos galėtų būti panaudotos kaip Sąjungos rezervas. Šiuo rezervu būtų galima pasinaudoti įgyvendinant bendrus prioritetus ir sprendžiant bendras problemas. Dabartiniais skaičiavimais, taikant šį mechanizmą per 7 metus būtų galima gauti maždaug 21–28 mlrd. EUR. Tos sumos galėjo būti panaudotos, pavyzdžiui, Europos strateginių investicijų fondui finansuoti 2015 m. ir padėti spręsti klausimą dėl investicijų trūkumo, kuris susidarė dėl finansų krizės, užuot sumažinus lėšas, skiriamas tokioms vertingoms programoms kaip „Horizontas 2020“ arba Europos infrastruktūros tinklų priemonė. Rezervas taip pat galėjo būti panaudotas siekiant paremti Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės steigimą 2016 m., kuriam reikėjo visapusiško ES biudžeto lankstumo bei atskirų valstybių narių įnašų. Taip būtų buvusios sudarytos sąlygos greitai pritraukti daugiau lėšų migracijos krizei įveikti.

Šiandien sparčiai besikeičiančiame pasaulyje vis dažniau įvyksta nenumatytų įvykių. Sąjungos rezervas leistų greičiau ir ryžtingiau į tokius įvykius reaguoti. Po beveik dešimties metų mes vis dar įgyvendinsime kitą finansinę programą. Toks ilgalaikis stabilumas yra vertingas, bet tai kartu ir suvaržymas. Sąjungos rezervas būtų veiksminga ir lanksti nauja priemonė, kurią būtų galima taikyti nenumatytų įvykių atveju arba reaguojant į ekstremalias situacijas tokiose srityse kaip saugumas ir migracija.

BŪSIMOS FINANSINĖS PROGRAMOS GALIMYBĖS

Ar turėtų būti keliama daugiau sąlygų norintiems gauti ES finansavimą?

ES biudžeto galimybės gali būti visapusiškai išnaudotos tik jei valstybėse narėse yra palanki ekonominė, reglamentavimo ir administracinė aplinka.

Būtent todėl pagal dabartinę daugiametę finansinę programą visos valstybės narės ir paramos gavėjai privalo parodyti, kad finansų valdymo reglamentavimo sistema yra tvirta, kad teisingai įgyvendinamas atitinkamas ES reglamentas ir kad esama reikalingų administracinių ir institucinių pajėgumų, kad ES finansavimas būtų sėkmingas. Be to, politinės sąlygos galėtų paskatinti valstybių narių bendradarbiavimą tose srityse, kuriose svarbi masto ekonomija arba išorės veiksniai. Pagal dabartinę daugiametę finansinę programą buvo nustatytos naujos nuostatos, kuriomis siekiama išvengti situacijų, kai ES finansavimo veiksmingumą mažina nepatikima ekonominė ir fiskalinė politika.

Naujoji daugiametė finansinė programa suteikia galimybę įvertinti, ar šie principai tapo tvirtu pagrindu gauti rezultatų. Dabar taip pat tinkamas laikas apsvarstyti, kaip galėtų būti sustiprinta sąsaja tarp ES finansavimo ir pagrindinių ES vertybių puoselėjimo.

Tačiau bet koks toks mechanizmas turėtų būti skaidrus, proporcingas ir teisiškai pagrįstas. Nors iš principo jis galėtų būti taikomas visoms susijusioms politikos sritims, kurioms reikia ES biudžeto lėšų, bet kokios finansinės sąlygos turėtų būti tikslios ir proporcingos, o tarp taikomų sąlygų ir finansavimo tikslo turėtų būti pakankamas ryšys. Šioje diskusijoje reikės taip pat atsižvelgti į galimų pagrindinių vertybių ar teisinės valstybės principo pažeidimų nacionaliniu lygmeniu poveikį atskiriems ES finansavimo gavėjams, kaip antai „Erasmus“ studentams, mokslininkams ar pilietinės visuomenės organizacijoms, kurie už tokius pažeidimus neatsakingi 6 . 

BŪSIMOS FINANSINĖS PROGRAMOS GALIMYBĖS

Ką ES biudžetui galėtų duoti nauji nuosavi ištekliai?

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra ES klimato politikos pagrindas. Tam tikrą kiekį apyvartinių taršos leidimų valstybės narės parduoda aukcione ir juos įsigyja įmonės, kad padengtų savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Dalis iš leidimų pardavimo aukcionuose gautų pajamų galėtų būti skiriama ES biudžetui. Priklausomai nuo apyvartinių taršos leidimų rinkos kainos, per septynerius metus prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos generuojamų įplaukų dalis galėtų siekti nuo 7 mlrd. iki 105 mlrd. EUR.

PVM pagrįsti nuosavi ištekliai. Pridėtinės vertės mokestis yra vartojimo mokestis, apskaičiuojamas pagal visų ES parduodamų prekių ir paslaugų pridėtinę vertę. Šiandien šiuo mokesčiu pagrįsti nuosavi ištekliai remiasi labai sudėtingais statistiniais skaičiavimais. Reformuoti nuosavi ištekliai galėtų būti apmokestinami remiantis supaprastinta pridėtinės vertės mokesčio baze. Šiuo metu įplaukos iš dabartinių PVM pagrįstų nuosavų išteklių per septynerius metus sudaro maždaug 105–140 mlrd. EUR ir galėtų būti pakoreguotos kalibruojant pareikalavimo tarifą pagal reikiamą lygį.

Bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė. Didelėms įmonėms bendroji rinka yra labai naudinga. Bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė – tai bendras taisyklių rinkinys, kuriuo remiantis Sąjungoje apskaičiuojamas apmokestinamasis įmonių pelnas. Suderinto įmonių pelno mokesčio baze pagrįstas įnašas, galbūt įtraukiant skaitmeninį komponentą, sustiprintų ryšį tarp bendrosios rinkos ir Sąjungos finansavimo teikiamos naudos. Kiekviena valstybė narė turėtų pasilikti galimybę savąją pelno dalį apmokestinti nacionaliniu mokesčio tarifu. Priklausomai nuo pasirinkto modelio ir taikomo pareikalavimo tarifo, mokestis, susijęs su bendra konsoliduotąja pelno mokesčio baze, per septynerius metus galėtų duoti nuo 21 iki 140 mlrd. EUR, neskaitant tikėtinų įplaukų dėl sumažėjusio mokesčių vengimo.

Senjoražas – tai terminas, naudojamas įplaukoms, kurias gauna centriniai bankai ir vyriausybės už pinigų leidimą, apibūdinti. Kadangi Europos Centrinio Banko piniginės įplaukos iš euro leidimo yra tiesiogiai susijusios su ekonomine ir pinigų sąjunga, jos galėtų būti laikomos galimais naujais nuosavais ištekliais. Suma, atitinkanti dalį grynojo pelno, gaunamo iš nacionalinių centrinių bankų turimos euro zonos piniginių įplaukų, mokamų į nacionalinius iždus, dalies, galėtų būti skiriama ES biudžetui kaip nacionalinis įnašas. Panaši logika buvo taikoma pajamoms, kurias Europos Centrinis Bankas ir nacionaliniai centriniai bankai gavo iš Graikijos vyriausybės obligacijų, kai 2012 m. Euro grupės ministrai susitarė dėl sumos, lygiavertės Eurosistemos (Europos Centrinio Banko ir nacionalinių centrinių bankų) pajamoms, gautoms iš Graikijos vyriausybės obligacijų, pervedimo Graikijai. Priklausomai nuo taikomos procentinės dalies, numatomos senjoražo įplaukos per septynerius metus galėtų siekti nuo 10,5 mlrd. (10 proc.) iki 56 mlrd. EUR (50 proc.).

KODĖL SVARBU NEVĖLUOTI?

2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų programų įgyvendinimas gerokai vėlavo. Sektorių programų teisės aktai buvo baigti rengti tik 2013 m. gruodžio mėn., po to, kai tų metų pirmąjį pusmetį buvo susitarta dėl daugiametės finansinės programos. Dėl to buvo vėluojama priimti išsamias taisykles, reikalingas, kad programos galėtų praktiškai veikti, taip pat vėlavo derybos dėl partnerystės susitarimų su valstybėmis narėmis.

Dėl to vėlavo investicijos ir parama taip reikalingiems projektams ir reformoms. Negana to, einamojo laikotarpio pradžioje buvo gerokai sumažinti įsipareigojimų asignavimai.

Įsipareigojimų asignavimų viršutinių ribų raida 2000–2020 m. (dabartinėmis kainomis)

Vėlavimas turi realių pasekmių žmonėms.

Teisės aktai dėl Prieglobsčio, migracijos ir saugumo fondų buvo priimti tik 2014 m. Tai reiškė, kad institucijos buvo paskirtos ir programos patvirtintos tik 2015 m. Todėl valstybės narės negalėjo pradėti vykdyti projektų laiku. Tai turėjo poveikio valstybių narių pajėgumui priimti ir apgyvendinti pabėgėlius ir valdyti sienas. Graikijos administracijai dėl vėlavimo buvo labai sunku pasinaudoti ES finansavimu ir pasirengti 2015 m. krizei. Prieglaudos pabėgėliams buvo neparuoštos. Tuo metu, kai 2015 m. birželio– rugsėjo mėnesiais į salas plūdo žmonės, kuriems reikėjo apsaugos, pabėgėlių priėmimo sąlygos buvo prastos. Tuo pačiu metu kitos valstybės narės, įskaitant Švediją ir Austriją, nebuvo gavusios ES finansavimo, kad galėtų priimti žmones, atvykstančius Balkanų maršrutu. ES turėjo pasinaudoti skubios paramos priemone, kad paremtų šias valstybes nares tokiu sunkiu metu.

Pavėluotai priėmus paskutinę finansinę programą 2014 m. negalėjo būti įgyvendinti keli tarptautiniai veiksmai pagal programą „Erasmus+“. Tai reiškė, kad 2014 m. numatytų maždaug 25–30 000 studentų ir mokytojų iš valstybių narių bei šalių partnerių mainų tais metais negalėjo įvykti. Jei taip būtų vėluojama per visą programos laikotarpį, 2021 m. net 1 000 000 jaunuolių negalėtų pasinaudoti mainų programos „Erasmus+“ nauda.

Vėluojant įgyvendinti kitą mokslinių tyrimų bendrąją programą būtų prarasta apie 5 000 darbo vietų mokslinių tyrimų srityje per mėnesį (apie 3–4 proc. visų ES darbo vietų mokslinių tyrimų srityje) ir dar 7000 darbo vietų kituose ekonomikos sektoriuose. Per tą patį laikotarpį būtų nepaskelbta daugiau nei 200 mokslinių publikacijų, įskaitant apie 100 didelio poveikio straipsnių.

Vėlavimas atrinkti projektus ankstyvuoju sanglaudos programų įgyvendinimo etapu reikštų, kad daugiau nei 100 000 projektų negalėtų būti pradėta laiku. Tai paveiktų tokias sritis kaip parama verslui, energijos vartojimo efektyvumas, sveikatos priežiūra, švietimas ir socialinė įtrauktis.

Vėlavimas taip pat stipriai paveiktų tam tikrus stambius infrastruktūros projektus. Kosmoso programų, kaip antai „Galileo“ arba „Copernicus“, investicinis ciklas yra ilgas. Todėl viešųjų pirkimų požiūriu joms svarbus nuspėjamumas. Vykdomi viešieji pirkimai, susiję su keliais „Galileo“ palydovais, bus baigti 2019 m. ir galės būti visiškai įgyvendinti tik tuomet, kai bus parengti nauji teisiniai ir biudžeto reikalavimai.

Tarp kitų neigiamo vėlavimo susitarti dėl naujos finansinės programos poveikio pavyzdžių yra „Rail Baltica“. Vykdant šį projektą bus nutiesta svarbi geležinkelio jungtis su Baltijos šalimis ir ji turėtų būti užbaigta iki 2025–2027 m. Projekto metu turėtų būti paskelbti svarbūs viešieji pirkimai, reikalingi statybai 2021 m. Tai yra būtina norint užbaigti projektą, kuris padės penkiems milijonams žmonių Baltijos šalyse susisiekti su likusia Europa. Kartu greitojo geležinkelio linija bus naudojama kroviniams pervežti iš Suomijos į Vokietiją, Beniliuksą iki Adrijos jūros.

Iki 2027 m. planuojama užbaigti Brenerio pagrindinį tunelį, o kitos DFP laikotarpiu turi prasidėti geležinkelio inžineriniai darbai. Tai labai svarbus projektas, kurį įgyvendinus pusė iš 2,2 mln. sunkvežimių krovinių bus nukreipta nuo Brenerio greitkelio į geležinkelio liniją. Tai sumažins taršą gražiuosiuose slėniuose tarp Miuncheno-Insbruko ir Veronos.

Fėmarno sąsiaurio tunelis tarp Danijos ir Vokietijos, „geležinkelio jungtis Evora–Merida, kuri galiausiai sujungs Lisaboną ir Madridą, Liono ir Turino pagrindinis tunelis, kuris sujungs Prancūzijos ir Italijos greitojo geležinkelio tinklus – visi šie projektai taip pat turi būti baigti iki kitos daugiametės finansinės programos pabaigos.

Vykdant tokių projektų planavimą ar viešuosius pirkimus negali būti vėluojama vien dėl to, kad per vėlai priimta kita daugiametė finansinė programa.