24.10.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 392/9

1.

Ar 1990 m. liepos 23 d. Direktyvos 90/434/EEB (1) 8 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas tuo atveju, kai įvykdomas keitimosi vertybiniais popieriais sandoris, patenkantis į direktyvos taikymo sritį, draudžiamas apmokestinimo atidėjimo mechanizmas, pagal kurį numatyta, kad, nukrypstant nuo taisyklės, jog turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimą nulemiantis įvykis atsiranda turto vertės padidėjimo susidarymo metais, turto vertės padidėjimas dėl keitimosi nustatomas ir apskaičiuojamas sudarius keitimosi vertybiniais popieriais sandorį ir apmokestinamas tais metais, kuriais atsiranda apmokestinimo atidėjimo pabaigą nulemiantis įvykis, o tai gali būti, be kita ko, vertybinių popierių, gautų įvykdžius keitimąsi, perleidimas?

2.

Darant prielaidą, kad turto vertės padidėjimas dėl keitimosi vertybiniais popieriais yra apmokestintinas, ar jį gali apmokestinti valstybė, kuri turėjo teisę į šį apmokestinimą keitimosi sandorio įvykdymo momentu, nors vertybinių popierių, gautų įvykdžius šį keitimąsi, perleidimas patenka į kitos valstybės narės mokestinę jurisdikciją?

3.

Jeigu į pirmesnius klausimus būtų atsakyta, jog pagal direktyvą nedraudžiama, kad turto vertės padidėjimas dėl keitimosi vertybiniais popieriais būtų apmokestintas tuo momentu, kai vertybiniai popieriai, gauti įvykdžius keitimąsi, vėliau yra perleidžiami, įskaitant atvejus, kai abu sandoriai nepatenka į tos pačios valstybės narės mokestinę jurisdikciją, ar valstybė narė, kurioje buvo atidėtas turto vertės padidėjimo dėl keitimosi apmokestinimas, gali šio perleidimo momentu, neatsižvelgdama į perleidimo rezultatą, kai šis rezultatas yra turto vertės sumažėjimas, apmokestinti turto vertės padidėjimą, kurio apmokestinimas buvo atidėtas, jeigu laikomasi taikytinų dvišalės apmokestinimo konvencijos nuostatų? Šis klausimas pateikiamas tiek dėl 1990 m. liepos 23 d. direktyvos, tiek dėl įsisteigimo laisvės, užtikrinamos Europos bendrijos steigimo sutarties 43 straipsniu (dabar – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnis), nes mokesčių mokėtojas, kuris vertybinių popierių keitimosi sandorio ir perleidimo sandorio įvykdymo momentu apmokestinimo tikslais buvo laikomas Prancūzijos rezidentu, gali pasinaudoti tuo, kad turto vertės sumažėjimas dėl perleidimo būtų įskaitytas, laikantis šio sprendimo 4 punkte nurodytų sąlygų?

4.

Jeigu į trečiąjį klausimą būtų atsakyta taip, kad reikia atsižvelgti į turto vertės sumažėjimą dėl vertybinių popierių, gautų įvykdžius keitimąsi, perleidimo, ar valstybė narė, kurioje susidarė turto vertės padidėjimas dėl keitimosi, turi atimti iš turto vertės padidėjimo turto vertės sumažėjimą dėl perleidimo, ar ji turi, jeigu perleidimas nepatenka į jos mokestinę jurisdikciją, atsisakyti turto vertės padidėjimo dėl keitimosi apmokestinimo?

5.

Jeigu į ketvirtąjį klausimą būtų atsakyta taip, kad turto vertės sumažėjimą dėl perleidimo reikia atimti iš turto vertės padidėjimo dėl keitimosi, į kokią perleistų vertybinių popierių įgijimo kainą turi būti atsižvelgta apskaičiuojant šį turto vertės sumažėjimą dėl perleidimo? Be kita ko, ar kaip vienetine perleistų vertybinių popierių įgijimo kaina turi būti remiamasi bendra įvykdžius keitimąsi gautų bendrovės vertybinių popierių verte, kuri yra nurodyta turto vertės padidėjimo pajamų deklaracijoje, padalyta iš šių vertybinių popierių, gautų įvykdžius keitimąsi, skaičiaus, ar turi būti nustatyta vidutinė įgijimo kaina, atsižvelgiant ir į vėlesnius nei keitimasis sandorius, pavyzdžiui, kitus tos pačios bendrovės vertybinių popierių įgijimus arba neatlygintinus paskirstymus?