1

Savo ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad Danijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012, p. 1; klaidų ištaisymas OL L 55, 2013, p. 27) 13 straipsnį, nes neužkirto kelio Danijos pieno gamintojams naudoti nuorodą „Feta“ sūriui, neatitinkančiam 2002 m. spalio 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1829/2002, iš dalies keičiančiame Reglamento (EB) Nr. 1107/96 priedą dėl pavadinimo „Feta“ (OL L 277, 2002, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 37 t., p. 195), pateiktos produkto specifikacijos, žymėti ir nesustabdė tokio naudojimo.

2

Be to, Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad Danijos Karalystė pažeidė ESS 4 straipsnio 3 dalį, siejamą su Reglamento Nr. 1151/2012 1 straipsnio 1 dalimi ir 4 straipsniu, nes toleravo tai, kad Danijos pieno gamintojai gamina ir prekiauja „Fetos“ imitacijomis.

3

Reglamentu Nr. 1829/2002 pavadinimas „Feta“ buvo įtrauktas į saugomų kilmės vietos nuorodų (SKVN) ir saugomų geografinių nuorodų (SGN) registrą kaip SKVN.

4

Reglamento Nr. 1151/2012 2, 3, 5, 18, 20 ir 27 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

<…>

<…>

5

Šio reglamento I antraštinės dalies „Bendrosios nuostatos“ 1 straipsnis „Tikslai“ suformuluotas taip:

„1.   Šiuo reglamentu siekiama žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams padėti pranešti pirkėjams ir vartotojams apie tų produktų savybes ir ūkininkavimo būdo nulemtus ypatumus, taip užtikrinant:

Šiame reglamente nustatytomis priemonėmis ketinama remti žemės ūkio ir perdirbimo veiklą, taip pat su aukštos kokybės produktais siejamas ūkininkavimo sistemas, ir taip prisidėti prie kaimo plėtros politikos tikslų įgyvendinimo.

2.   Šiuo reglamentu nustatomos kokybės sistemos, kuriomis remiantis atpažįstami ir atitinkamais atvejais saugomi pavadinimai ir terminai, kuriais visų pirma vadinami ar apibūdinami žemės ūkio produktai, kurie pasižymi:

6

Minėto reglamento II antraštinės dalies „[SKVN] ir [SGN]“ 4 straipsnyje „Tikslas“ nustatyta:

„[SKVN] ir [SGN] sistema nustatyta siekiant padėti su geografine vietove siejamų produktų gamintojams:

7

Reglamento Nr. 1151/2012 12 straipsnio „Pavadinimai, simboliai ir nuorodos“ 1 dalyje numatyta:

„[SKVN] ir [SGN] gali naudoti visi atitinkamą specifikaciją atitinkančiu produktu prekiaujantys veiklos vykdytojai.“

8

Šio reglamento 13 straipsnyje „Apsauga“ nustatyta:

„1.   Įregistruoti pavadinimai saugomi nuo:

<…>

3.   Valstybės narės imasi atitinkamų administracinių ir teisinių [teisminių] veiksmų, kad būtų išvengta neteisėto [SKVN] ir [SGN], kuriomis ženklinami atitinkamoje valstybėje narėje gaminami ar parduodami produktai, naudojimo, kaip nurodyta 1 dalyje, arba toks naudojimas būtų sustabdytas.

<…>“

9

Minėto reglamento 36 straipsnyje, iš dalies pakeistame 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017, p. 1), nustatyta:

„Oficiali kontrolė, atliekama pagal [Reglamentą 2017/625], apima:

10

To paties reglamento 37 straipsnio 1 dalyje, iš dalies pakeistoje Reglamentu 2017/625, nurodyta:

„[SKVN], [SGN] ir garantuotų tradicinių gaminių, kuriais nurodomi Sąjungos kilmės produktai, atveju atitikties produkto specifikacijai patikrinimą prieš produktą pateikiant rinkai atlieka:

<…>“

11

2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 (OL L 181, 2013, p. 15), 2 straipsnyje nustatyta:

„Šiame reglamente:

<…>

<…>“

12

Graikijos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad Danijoje buveinę turinčios įmonės eksportuoja į trečiąsias šalis sūrį, pažymėtą nuorodomis „Feta“, „daniška Feta“ ir „daniškas Fetos sūris“, nors šis produktas neatitinka SKVN „Feta“ specifikacijos.

13

Nepaisydamos Graikijos valdžios institucijų prašymų, Danijos valdžios institucijos atsisakė nutraukti šią praktiką ir nurodė, kad ji neprieštarauja Sąjungos teisei, nes, kaip jos teigia, Reglamentas Nr. 1151/2012 taikomas tik Sąjungos teritorijoje parduodamiems produktams, todėl juo Danijos įmonėms nedraudžiama naudoti pavadinimą „Feta“ daniškam sūriui, eksportuojamam į trečiąsias šalis, kur šis pavadinimas nėra saugomas, žymėti.

14

2018 m. sausio 26 d. Komisija išsiuntė Danijos Karalystei oficialų pranešimą, kuriame nurodė, kad ši valstybė narė, nesiimdama veiksmų užkirsti kelią minėta praktika daromam pažeidimui ar jo nenutraukdama, pažeidžia Sąjungos teisę, visų pirma Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnį, ir ESS 4 straipsnio 3 dalį.

15

Kadangi Danijos Karalystė atsakė, kad nepritaria Komisijos nuomonei, 2019 m. sausio 25 d. Komisija pateikė pagrįstą nuomonę, kurioje paprašė šios valstybės narės nutraukti pažeidimą.

16

2019 m. kovo 22 d. raštu Danijos Karalystė atsakė į šią pagrįstą nuomonę ir toliau laikėsi savo pozicijos.

17

Šiomis aplinkybėmis Komisija nusprendė pareikšti šį ieškinį.

18

2020 m. rugsėjo 8 d. ir 18 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimais Graikijos Respublikai ir Kipro Respublikai buvo leista įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

19

Savo ieškinyje Komisija nurodo, kad Danijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnį ir pažeidė ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo principą.

20

Grįsdama savo ieškinį Komisija tvirtina, kad Reglamente Nr. 1151/2012 numatyta plati įregistruotų pavadinimų apsauga. Siekiant užtikrinti, kad prekyba žemės ūkio produktais vyktų laikantis sąžiningos konkurencijos sąlygų ir paisant intelektinės nuosavybės teisių, šio reglamento 12 straipsnio 1 dalyje veiklos vykdytojams numatyta pozityvi teisė naudoti įregistruotą pavadinimą, jeigu produktai atitinka taikomą specifikaciją. Šio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje numatyta „neigiama“ apsauga, joje apibrėžiamos sąlygos, kurioms esant įregistruoto pavadinimo naudojimas yra neteisėtas, konkrečiau kalbant, aiškiai uždraudžiama gaminti ir parduoti teises pažeidžiančius produktus, t. y. produktus, kuriems naudojama SKVN ar SGN, nors jie neatitinka taikytinų specifikacijų. Šios nuostatos tikslas – apsaugoti gamintojus, kurie dėjo pastangas užtikrinti laukiamas produktų, kuriems taikoma SKVN arba SGN apsauga, savybes.

21

Kai Danijos įmonės naudoja SKVN žymėti už Reglamente Nr. 1829/2002 nurodytos geografinės teritorijos ribų pagamintam „Fetos“ sūriui iš karvės pieno, kurį jos eksportuoja į trečiąsias šalis, jos pažeidžia Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 1 dalį.

22

Tokia išvada atitinka Reglamento Nr. 1151/2012 1 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnyje apibrėžtus tikslus, iš kurių matyti, kad šiuo reglamentu siekiama apsaugoti registruotų pavadinimų suteikiamas intelektinės nuosavybės teises ir užtikrinti, kad produktai, kuriems taikoma tokia apsauga, galėtų būti parduodami sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Minėto reglamento 3, 5 ir 18 konstatuojamosiose dalyse pabrėžiamas svarbus registruotų pavadinimų vaidmuo, siekiant sukurti sąžiningos konkurencijos tarp Sąjungos įmonių sąlygas, aiškiai informuoti apie kokybiškų produktų savybes, užtikrinant, kad jų gamintojams būtų sumokamas deramas atlygis, kuris padengtų jų gamybos sąnaudas, ir užkirsti kelią nesąžiningai įmonių, kurios neteisėtai naudoja tokius pavadinimus ir kenkia jų reputacijai bei mažina jų vertę, konkurencijai.

23

Nesvarbu, ar produktai, kurie neteisėtai žymimi SKVN, parduodami Sąjungoje, ar eksportuojami į trečiąsias šalis. Iš tiesų Danijos įmonių praktika suteikia joms galimybę, pažeidžiant Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 1 dalį, gauti nepagrįstą naudą, sumenkinant ūkininkų ir autentišką „Fetą“ gaminančių įmonių pastangas, ir atitinka visus neteisėto registruoto pavadinimo naudojimo kriterijus, t. y. tiesioginį naudojimą komerciniais tikslais ir naudojimąsi SKVN reputacija, neteisėtą SKVN naudojimą ir ginčijamo produkto panašumą į autentišką „Fetos“ sūrį dėl naudojamos klaidinančios produkto kilmės nuorodos, be kita ko, ant pakuotės.

24

Dublike Komisija pažymi, kad tokia praktika pažeidžia Sąjungos saugomas intelektinės nuosavybės teises, kurių turėtojai yra Sąjungos ūkininkai. Šis pažeidimas daromas Sąjungos teritorijoje, kur Sąjungos gamintojai gamina sūrį, neteisėtai ženklinamą etikete „Feta“. Tai iškreipia veiklos vykdytojų konkurenciją Sąjungoje ir sukelia neigiamą poveikį joje.

25

Taigi, kadangi Danijos Karalystė nesiima administracinių ar teisminių priemonių, kad užkirstų kelią klastočių gamybai ir pardavimui arba sustabdytų tokių produktų gamybą ir pardavimą jos teritorijoje, kaip reikalaujama Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 3 dalyje, ji neužtikrina vienodos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, kuri yra svarbus šio reglamento tikslas, kaip matyti iš jo 4 straipsnio ir SESV 118 straipsnio pasirinkimo kaip jo teisinio pagrindo. Tai stipriai trikdo tinkamą vidaus rinkos veikimą ir neleidžia pasiekti šio reglamento tikslų.

26

Graikijos Respublika palaiko Komisijos poziciją bei reikalavimus ir, be kita ko, teigia, kad Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 3 dalies formuluotė yra aiški, kiek pagal ją draudžiamos produktų, kuriems taikoma SKVN apsauga, klastotės, neatsižvelgiant į tai, kokiai vietovei jie skirti, nes šiame reglamente nedaromas skirtumas tarp eksportui į trečiąsias šalis ir vidaus rinkai skirtų produktų.

27

Ji pažymi, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas priėmė Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 3 dalyje esančią nuostatą, kuri ankstesniuose reglamentuose neturėjo atitikmens, kad būtų supaprastinta ir sustiprinta SKVN ir SGN apsaugos sistema, ir nustatė valstybėms narėms pareigą savo iniciatyva imtis reikalingų priemonių, kad būtų užkirstas kelias nesąžiningam SKVN naudojimui jų teritorijoje pagamintiems ar parduodamiems produktams arba jis būtų sustabdytas. Taigi pagal šią nuostatą kiekviena valstybė narė yra atsakinga už Reglamento Nr. 1151/2012 laikymąsi savo teritorijoje ir apibrėžia draudimo nesąžiningai naudoti SKVN apimtį.

28

Be to, Reglamento Nr. 1151/2012 36 ir 37 straipsniuose apibrėžtos kontrolės, kurią turi atlikti kompetentingos valstybių narių institucijos siekdamos patikrinti produkto atitiktį atitinkamai specifikacijai prieš pateikiant produktą rinkai, procedūros, o tai patvirtina, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas neketino į šio reglamento taikymo sritį neįtraukti Sąjungoje pagamintų ir trečiosios valstybės rinkai skirtų produktų. Beje, aiškinant kitaip, bet kokia kontrolė taptų neįmanoma.

29

Graikijos Respublika taip pat pažymi, kad Reglamento Nr. 1151/2012 1 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnyje aiškiai ir tiksliai apibrėžti jo tikslai; iš jų matyti, kad šio reglamento tikslas – padėti gamintojams gauti deramą atlygį už jų pastangas ir išlaidas, kurių jie patiria, kad būtų laikomasi produkto specifikacijos kokybės požiūriu, ir kad šis tikslas pasiekiamas esant sąžiningai gamintojų konkurencijai, suteikiant vartotojams teisę į patikimą informaciją ir paisant intelektinės nuosavybės teisių.

30

Kipro Respublika taip pat palaiko Komisijos poziciją ir reikalavimus ir, be kita ko, nurodo, kad Reglamente Nr. 1151/2012 nustatyta išsami SKVN ir SGN, kaip intelektinės nuosavybės teisių, apsaugos sistema. Šių teisių apsauga neapsiriboja vidaus rinkos sienomis, kaip matyti iš šių teisių pobūdžio ir šio reglamento nuostatų, visų pirma jo 36 straipsnio, ir Reglamento Nr. 608/2013. Taigi Danijos Karalystė privalo, laikydamasi Sąjungos teisėje nustatytų taisyklių, kontroliuoti savo rinką, o ne skatinti teisių pažeidimą ir suklastotų produktų, kaip antai „daniškos Fetos“, prekybą.

31

Šios valstybės narės teigimu, SKVN specifikacijos neatitinkančių produktų, kurių pakuotės pažymėtos tokia SKVN, gamyba valstybėje narėje ir eksportas yra naudojimas komerciniais tikslais, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 1 dalies a punkte, vykdomas Sąjungos teritorijoje. Tačiau iš šio reglamento 13 straipsnio 3 dalies matyti, kad valstybės narės privalo apsaugoti SKVN nuo šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtų veiksmų ne tik prekybos ginčijamais produktais jų teritorijoje, bet jų gamybos atveju. Taigi Danijos Karalystės teiginys dėl minėto reglamento teritorinio netaikymo yra nepagrįstas.

32

Be to, Danijos valdžios institucijų praktika prieštarauja Reglamento Nr. 1151/2012 esmei ir pačių SKVN, kaip intelektinės nuosavybės teisių, apsaugai ir kenkia SKVN tarptautinės apsaugos perspektyvoms, o tai taip pat prieštarauja šiuo reglamentu siekiamiems tikslams.

33

Danijos Karalystė, kuri prašo atmesti ieškinį, nesutinka su pirmuoju Komisijos priekaištu ir nurodo, kad Reglamentas Nr. 1151/2012 netaikomas eksportui į trečiąsias šalis.

34

Pirma, ji tvirtina, kad iš Reglamento Nr. 1151/2012 nuostatų formuluotės negalima nustatyti, ar jame numatytos valstybių narių pareigos taikomos tik Sąjungos rinkai pateiktiems produktams, ar jos taip pat taikomos eksportui į trečiąsias šalis skirtiems produktams, nes šiame reglamente nėra nuostatos, kurioje būtų paminėtas toks eksportas.

35

Šiuo klausimu Danijos Karalystė pažymi, kad, skirtingai nei Reglamente Nr. 1151/2012, kituose su juo glaudžiai susijusiuose reglamentuose, kaip antai 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91 (OL L 84, 2014, p. 14), 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (OL L 39, 2008, p. 16) ir 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013, p. 671), aiškiai numatyta, kad juose nustatytos taisyklės taikomos Sąjungoje pagamintiems eksportui skirtiems produktams, o tai rodo, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas, priimdamas Reglamentą Nr. 1151/2012, nemanė, kad tikslinga palikti tokią taisyklę.

36

Antra, iš Reglamento Nr. 1151/2012 tikslų matyti, kad juo siekiama sukurti vidaus rinkai pateiktų produktų apsaugos sistemą. Iš tiesų iš šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies, siejamos su jo 2 konstatuojamąja dalimi, aiškiai matyti, kad šis straipsnis skirtas Sąjungos pirkėjams ir vartotojams. Tai patvirtina minėto reglamento 1 straipsnio 1 dalies d punktas, kuriame nustatyta, kad informacija apie produktų savybes ir jų bei maisto produktų ūkininkavimo būdo nulemtus ypatumus padeda užtikrinti vidaus rinkos vientisumą. Šiuo 1 straipsniu ne tik apribojama Reglamento Nr. 1151/2012 taikymo sritis: jis ir preambulėje pateikta informacija rodo, kad šiuo reglamentu suteikiamos apsaugos objektas yra vidaus rinkai pateikti produktai. Tai taip pat patvirtina minėto reglamento 13 straipsnio 1 dalies d punktas, kuriame numatyta, kad registruoti pavadinimai turi būti saugomi nuo bet kokios kitos praktikos, galinčios suklaidinti vartotoją, t. y. Sąjungos vartotoją, dėl tikrosios produkto kilmės.

37

Be to, Reglamente Nr. 1151/2012 aiškiai atskiriamos SKVN ir SGN skirtos apsaugos priemonės, kurios gali būti taikomos Sąjungos lygiu, ir priemonės, kurios turi būti taikomos siekiant užtikrinti panašią apsaugą trečiosiose šalyse. Šiuo klausimu iš šio reglamento 20 konstatuojamosios dalies matyti, kad panaši apsauga trečiosiose šalyse reiškia, jog turi būti sukurti mechanizmai PPO lygiu arba sudaryti daugiašaliai ir dvišaliai susitarimai.

38

Danijos Karalystės teigimu, Reglamento Nr. 1151/2012 tikslas užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas produktų gamintojams, naudojantiems SKVN ar SGN, neleidžia išplėsti šiame reglamente numatytos apsaugos už Sąjungos ribų esančioms rinkoms. Ryšys tarp šio tikslo ir Sąjungos vartotojų aiškiai išplaukia iš to reglamento 3 konstatuojamosios dalies, iš kurios matyti, kad būdas užtikrinti gamintojams deramą atlygį už jų pastangas yra pažymėti produktus nuorodomis, leidžiančiomis vartotojams juos atpažinti rinkoje; šiuo atveju „vartotojai“ suprantami kaip Sąjungos vartotojai, o „rinka“ – tai vidaus rinka.

39

Trečia, Danijos Karalystė pažymi, kad Reglamente Nr. 1151/2012 neaptariamas Sąjungoje pagamintų, bet į trečiąsias šalis eksportuoti skirtų produktų, žymimų SKVN ir SGN, klausimas, nors rengiantis priimti šį reglamentą Regionų komitetas rekomendavo patvirtinti tikslias priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias Sąjungoje prekiauti arba eksportuoti produktus, kurių ženklinimas neatitinka Sąjungos žemės ūkio produktams taikomų kokybės teisės aktų, o Europos Parlamentas pasiūlė į 13 straipsnį įtraukti nuostatą, pagal kurią Komisija būtų įgaliota priimti deleguotuosius aktus, apibrėžiančius priemones, kurias valstybės narės turėtų įgyvendinti, kad būtų išvengta ne tik prekybos produktais, kurių ženklinimas neatitinka reglamento, bet ir tokių produktų eksporto į trečiąsias šalis. Šios aplinkybės, Danijos Karalystės teigimu, patvirtina aiškinimą, kad Reglamento Nr. 1151/2012 taikymo sritis apima tik vidaus rinkai pateikiamus produktus, be to, rodo, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas šiame reglamente atsisakė reglamentuoti klausimą dėl Sąjungoje pagamintų produktų, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis.

40

Be to, aiškinimą, kad valstybių narių pareiga užkirsti kelią neteisėtam SKVN ir SGN naudojimui arba jį sustabdyti netaikoma eksportui į trečiąsias šalis skirtiems produktams, taip pat pagrindžia iki Reglamento Nr. 1151/2012 įsigaliojimo egzistavusi situacija. Iš tiesų, kaip Teisingumo Teismas konstatavo 2019 m. gruodžio 4 d. Sprendime Consorzio Tutela Aceto Balsamico di Modena (C‑432/18, EU:C:2019:1045, 27 punktas), žemės ūkio produktų ir maisto produktų SGN ir SKVN sistema, numatyta 1992 m. liepos 14 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (OL L 208, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 13 t., p. 4) ir 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (OL L 93, 2006, p. 12), buvo perimta Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnyje be esminių pakeitimų.

41

Galiausiai, ketvirta, platus Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 3 dalies aiškinimas prieštarauja teisinio saugumo principui, nes Sąjungos teisės aktų leidėjas šiame reglamente aiškiai nenumatė, kad valstybių narių pareigos pagal šį reglamentą taikomos ir Sąjungoje pagamintiems produktams, kuriuos ketinama parduoti trečiosiose šalyse.

42

Triplike Danijos Karalystė nurodo, kad pritaria Komisijos nuomonei, kad Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 3 dalies formuluotėje vartojamas žodis „gaminami“ rodo, kad Danijos valdžios institucijos privalo užkirsti kelią naudoti SKVN „Feta“ jau tuo metu, kai sūris gaminamas. Ji teigia, kad ši pareiga vis dėlto taikoma, kai saugomas pavadinimas naudojamas neteisėtai, o taip yra tuo atveju, kai sūris yra skirtas parduoti ir vartoti vidaus rinkoje, bet ne tada, kai šis sūris yra skirtas eksportuoti į trečiąją šalį. Šią išvadą taip pat patvirtina šio reglamento 4 straipsnyje apibrėžtas tikslas užtikrinti vienodą pavadinimų, kaip intelektinės nuosavybės teisių, apsaugą „Sąjungos teritorijoje“.

43

Ši valstybė narė priduria, kad nors vartotojų apsauga yra tik vienas iš kelių vienodai svarbių tikslų, dėl šios priežasties intelektinės nuosavybės teisių apsaugos negalima laikyti pagrindiniu šio reglamento tikslu. Tai, kad juo, be kita ko, siekiama užtikrinti tokią apsaugą, savaime neleidžia daryti išvados, kad ši apsauga taikoma už vidaus rinkos ribų.

44

Nurodydama pirmąjį priekaištą Komisija iš esmės teigia, kad Danijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio nuostatas, nes nesiėmė tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią Danijos pieno gamintojams naudoti pavadinimą „Feta“ jos teritorijoje iš karvės pieno pagamintam sūriui, neatitinkančiam SKVN „Feta“ specifikacijos ir eksportuojamam į trečiąsias šalis, žymėti arba sustabdytų tokį naudojimą.

45

Pirmiausia reikia konstatuoti, kad Danijos Karalystė neneigia praktikos, dėl kurios jai priekaištauja Komisija. Vis dėlto ši valstybė narė ginčija, kad tokia praktika yra įsipareigojimų pagal Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnį neįvykdymas, motyvuodama tuo, kad šio reglamento taikymo sritis neapima į trečiąsias šalis eksportuojamų produktų, nes, jos nuomone, Sąjungos teisės aktų leidėjas neketino išplėsti draudimo naudoti SKVN taikomų specifikacijų neatitinkantiems ir į trečiąsias šalis eksportuojamiems produktams, jeigu Sąjunga nėra sudariusi daugiašalio ar dvišalio SKVN apsaugos susitarimo.

46

Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (2022 m. gegužės 19 d. Sprendimo Spetsializirana prokuratura (Besislapstančio kaltinamojo bylos nagrinėjimas), C‑569/20, EU:C:2022:401, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

47

Pirma, iš Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 1 dalies a punkto formuluotės matyti, kad draudžiamas „bet kok[s] tiesiogini[s] ar netiesiogini[s] įregistruoto pavadinimo naudojim[as] komerciniais tikslais neregistruotiems produktams, jeigu tie produktai yra panašūs į tuo pavadinimu įregistruotus produktus arba jeigu naudojant tą pavadinimą naudojamasi saugomo pavadinimo reputacija“. Tai, kad vartojamas žodžių junginys „bet kok[s] <…> naudojim[as]“, neleidžia atmesti galimybės, kad šis draudimas taip pat taikomas registruoto pavadinimo naudojimui Sąjungoje pagamintiems ir į trečiąsias šalis eksportuoti skirtiems produktams, kuriems netaikoma registracijos teikiama apsauga.

48

Be to, Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 3 dalyje valstybės narės įpareigojamos imtis „atitinkamų administracinių ir teisinių [teisminių] veiksmų, kad būtų išvengta neteisėto [SKVN] ir [SGN], kuriomis ženklinami atitinkamoje valstybėje narėje gaminami ar parduodami produktai, naudojimo, kaip nurodyta 1 dalyje, arba toks naudojimas būtų sustabdytas“. Jungtukas „ar“ rodo, kad ši pareiga taikoma ne tik produktams, kuriais prekiaujama valstybės narės teritorijoje, bet ir ten pagamintiems produktams. Taigi šios frazės patvirtina, kad šio reglamento 13 straipsnio 1 dalies a punkte numatytas draudimas taip pat taikomas registruoto pavadinimo naudojimui Sąjungoje pagamintiems ir į trečiąsias šalis eksportuoti skirtiems produktams, kuriems netaikoma registracijos teikiama apsauga.

49

Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad Danijos gamintojai tiesiogiai komerciniais tikslais, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 1 dalies a punktą, naudoja SKVN „Feta“ sūriui, kurį jie gamina Danijos Karalystės teritorijoje ir kuris nepatenka į šios SKVN registracijos taikymo sritį, žymėti ir kad Danijos valdžios institucijos nesiima jokių administracinių ar teisminių priemonių, kad užkirstų kelią tokiam naudojimui arba jį sustabdytų.

50

Antra, kalbant apie Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio kontekstą, reikia pažymėti, kad, kaip teigia Komisija, šis reglamentas buvo priimtas remiantis, be kita ko, SESV 118 straipsnio pirma pastraipa, pagal kurią, kuriant vidaus rinką ar jai veikiant, Europos Parlamentui ir Tarybai suteikiama teisė patvirtinti priemones, kuriomis įdiegiami europiniai instrumentai, suteikiantys vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą visoje Sąjungoje.

51

SKVN ir SGN yra saugomos pagal Reglamentą Nr. 1151/2012, konkrečiai jo 13 straipsnį, būtent kaip intelektinės nuosavybės teisės, kaip tai patvirtina šio reglamento 4 straipsnio b punktas, pagal kurį SKVN ir SGN sistema nustatyta siekiant padėti su geografine vietove siejamų produktų gamintojams užtikrinti vienodą pavadinimų, kaip intelektinės nuosavybės teisių, apsaugą Sąjungos teritorijoje. Be to, kaip pažymi Kipro Respublika, SKVN ir SGN taip pat yra intelektinės nuosavybės teisės pagal Reglamentą Nr. 608/2013, kaip matyti iš jo 2 straipsnio 1 punkto d papunkčio ir 4 punkto a papunkčio.

52

SKVN ar SGN naudojimas Sąjungos teritorijoje pagamintam ir taikytinos specifikacijos neatitinkančiam produktui pažeidžia intelektinės nuosavybės teisę, kurią sudaro ši SKVN arba SGN, Sąjungoje, net jeigu šis produktas skirtas eksportuoti į trečiąsias šalis.

53

Be to, kalbant ir apie Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio kontekstą, reikia pažymėti, kad jo 36 ir 37 straipsniais, iš dalies pakeistais Reglamentu 2017/625, valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad, prieš produktą pateikiant rinkai, jų teritorijoje būtų patikrinta jo atitiktis atitinkamai specifikacijai. Šiose nuostatose nenumatyta, kad toks patikrinimas netaikomas eksportui skirtiems produktams, tad jomis patvirtinama, kad to reglamento 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta valstybių narių pareiga imtis atitinkamų administracinių ar teisminių priemonių, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam SKVN ar SGN naudojimui arba toks naudojimas būtų sustabdytas, taikoma ir tokiems produktams.

54

Trečia, reikia pažymėti, kad Reglamentu Nr. 1151/2012 siekiami tikslai aiškiai apibrėžti jo 1 ir 4 straipsniuose. Pagal pirmąją iš šių nuostatų šiuo reglamentu siekiama žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams padėti pranešti pirkėjams ir vartotojams apie tų produktų savybes ir ūkininkavimo būdo nulemtus ypatumus, taip užtikrinant sąžiningas konkurencijos sąlygas ūkininkams ir gamintojams, siūlantiems žemės ūkio ir maisto produktus, turinčius pridėtinės vertės suteikiančių savybių ir ypatumų, vartotojams prieinamą patikimą informaciją apie tokius produktus, intelektinės nuosavybės teisių paisymą ir vidaus rinkos vientisumą. Konkrečiau dėl SKVN ir SGN pažymėtina, kad pagal minėto reglamento 4 straipsnį tikslas yra padėti su geografine vietove siejamų produktų gamintojams užtikrinant deramą atlygį už jų produktų ypatybes, garantuojant vienodą pavadinimų, kaip intelektinės nuosavybės teisių, apsaugą Sąjungos teritorijoje ir aiškios informacijos apie pridėtinės vertės suteikiančius produktų ypatumus vartotojams suteikimą.

55

Reglamento Nr. 1151/2012 18 konstatuojamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad konkrečiais SKVN ir SGN apsaugos tikslais siekiama, kad ūkininkai ir gamintojai galėtų užsitikrinti deramą atlygį už atitinkamo produkto kokybę ir savybes arba už jų pagaminimo būdo ypatybes ir teikti aiškią informaciją apie specifinėmis su geografine kilme susijusiomis savybėmis pasižyminčius produktus, taip vartotojams suteikiant galimybę pagrįsčiau rinktis prekę.

56

Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad SKVN ir SGN apsaugos sistema iš esmės siekiama vartotojams užtikrinti, kad įregistruota nuoroda pažymėti žemės ūkio produktai dėl savo kilmės iš konkrečios geografinės srities turi tam tikrų specifinių savybių ir atitinkamai suteikia kokybės garantiją, susijusią su jų geografine kilme, sudarant galimybę žemės ūkio subjektams, įdėjusiems realių pastangų gerinant kokybę, už tai gauti didesnes pajamas ir užkirsti kelią tretiesiems asmenims piktnaudžiaujant gauti naudos iš šių produktų turimos reputacijos, įgytos dėl jų kokybės (2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Syndicat interprofessionnel de défense du fromage Morbier, C‑490/19, EU:C:2020:1043, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija; taip pat pagal analogiją 2021 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Comité Interprofessionnel du Vin de Champagne, C‑783/19, EU:C:2021:713, 49 punktas).

57

Kadangi Danijos Karalystė tvirtina, jog iš šių tikslų matyti, kad Reglamentu Nr. 1151/2012 siekiama sukurti SKVN ir SGN apsaugos sistemą, taikomą vidaus rinkai teikiamiems produktams ir skirtą Sąjungos vartotojams apsaugoti, reikia pažymėti, kad šis reglamentas taikomas būtent šiems vartotojams, o ne trečiųjų šalių vartotojams. Šis reglamentas, priimtas remiantis SESV 118 straipsniu, susijęs su vidaus rinkos veikimu ir, kaip pažymi ši valstybė narė, juo siekiama vidaus rinkos vientisumo ir Sąjungos vartotojų informavimo.

58

Taip pat reikia pažymėti, kad tikslas informuoti vartotojus ir tikslas užtikrinti gamintojams deramą atlygį, susijusį su jų produktų kokybe, yra tarpusavyje susiję, nes, kaip matyti iš šio sprendimo 56 punkte primintos jurisprudencijos, vartotojų informavimu visų pirma siekiama leisti žemės ūkio subjektams, įdėjusiems realių pastangų gerinant kokybę, už tai gauti didesnes pajamas.

59

Vis dėlto, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1151/2012 18 konstatuojamosios dalies ir 4 straipsnio a punkto, tikslas užtikrinti gamintojams deramą atlygį, atsižvelgiant į jų produktų savybes, yra šiuo reglamentu siekiamas tikslas. Tas pats pasakytina apie tikslą užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, įtvirtintą šio reglamento 1 straipsnio c punkte.

60

Akivaizdu, kad naudojant SKVN „Feta“ Sąjungos teritorijoje pagamintiems produktams, kurie neatitinka šios SKVN specifikacijos, pažeidžiami šie du tikslai, net jeigu šie produktai skirti eksportuoti į trečiąsias šalis.

61

Taigi tiek iš Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio formuluotės, tiek iš šios nuostatos konteksto ir šiuo reglamentu siekiamų tikslų matyti, kad, kaip teigia Komisija, toks naudojimas priskiriamas prie veiksmų, draudžiamų pagal šio reglamento 13 straipsnio 1 dalies a punktą.

62

Joks kitas Danijos Karalystės pateiktas argumentas negali paneigti šio aiškinimo.

63

Pirma, kiek tai susiję su tuo, kad Reglamente Nr. 1151/2012, skirtingai nei kituose reglamentuose, susijusiuose su registruotų pavadinimų ir nuorodų apsauga, kaip antai reglamentuose Nr. 110/2008 ir Nr. 251/2014, aiškiai nenumatyta, kad jis taikomas eksporto į trečiąsias šalis tikslais Sąjungoje pagamintiems produktams, reikia priminti, kad Sąjungos teisės nuostatos, susijusios su įregistruotų pavadinimų ir nuorodų apsauga, priskiriamos prie Sąjungos horizontaliosios kokybės politikos, turi būti aiškinamos taip, kad jas būtų galima taikyti nuosekliai (2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Comité Interprofessionnel du Vin de Champagne, C‑393/16, EU:C:2017:991, 32 punktas). Reglamento Nr. 1151/2012 aiškinimas, kad juo užtikrinama apsauga netaikoma žemės ūkio ir maisto produktams, skirtiems eksportui į trečiąsias šalis, nors reglamentais Nr. 110/2008 ir Nr. 251/2014, kuriais remiasi Danijos Karalystė, užtikrinama tokia apsauga į jų taikymo sritį patenkantiems produktams, net kai jie gaminami Sąjungoje, bet skirti eksportuoti į trečiąsias šalis, neatitiktų šio nuoseklumo reikalavimo, nes nėra tokį skirtingą aiškinimą pagrindžiančio pateisinimo.

64

Antra, dėl teiginio, grindžiamo Reglamento Nr. 1151/2012 20 ir 27 konstatuojamosiomis dalimis, reikia pažymėti, kad jos negali būti suprantamos taip, kad Sąjungoje pagamintų ir į trečiąsias šalis eksportuojamų produktų apsauga priklauso nuo to, ar egzistuoja šiuo tikslu numatytas mechanizmas PPO lygiu arba daugiašaliai ar dvišaliai susitarimai. Iš tikrųjų, tokių susitarimų tikslas – užtikrinti tokią apsaugą trečiosiose šalyse, o Reglamente Nr. 1151/2012 numatyta vienoda ir išsami SKVN ir SGN apsaugos sistema Sąjungoje (pagal analogiją žr. 2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Budějovický Budvar, C‑478/07, EU:C:2009:521, 114 punktą).

65

Trečia, dėl Danijos Karalystės nurodytų aplinkybių, susijusių su Reglamento Nr. 1151/2012 geneze ir iki jo priėmimo susiklosčiusia situacija, reikia visų pirma pažymėti, kad, viena vertus, vien to, jog, atsižvelgiant į šio sprendimo 39 punkte nurodytą Regionų komiteto rekomendaciją ir Europos Parlamento pasiūlymą, šiame reglamente nebuvo aiškiai nurodyta, kad jis taikomas ir eksportui į trečiąsias šalis skirtiems Sąjungoje pagamintiems produktams, nepakanka, kad būtų galima įrodyti, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas galiausiai atsisakė įtraukti šiuos produktus į reglamento taikymo sritį. Kita vertus, reikia konstatuoti, kad, palyginus Reglamente Nr. 2081/92 ir vėliau Reglamente Nr. 510/2006 įtvirtintą žemės ūkio ir maisto produktų SKVN ir SGN apsaugos sistemą su Reglamente Nr. 1151/2012 nustatyta sistema, nenustatyta nieko, kas leistų patvirtinti teiginį, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas, priimdamas Reglamentą Nr. 1151/2012, ketino į jo taikymo sritį neįtraukti į trečiąsias šalis eksportuojamų produktų.

66

Galiausiai, ketvirta, dėl teisinio saugumo principo laikymosi reikia konstatuoti, kad Reglamente Nr. 1151/2012 aiškiai nenurodyta, kad jis taikomas ir eksportui į trečiąsias šalis skirtiems Sąjungoje pagamintiems produktams. Vis dėlto, atsižvelgiant, be kita ko, į bendrą ir vienareikšmį Reglamento Nr. 1151/2012 13, 36 ir 37 straipsnių, kuriuose nenumatyta jokių išimčių tokiems produktams, pobūdį ir į tai, kad šio sprendimo 59 punkte nurodyti tikslai aiškiai nustatyti šio reglamento 1 ir 4 straipsniuose, atrodo, kad 13 straipsnio 3 dalis yra aiški ir nedviprasmiška tiek, kiek pagal ją valstybės narės įpareigojamos imtis atitinkamų administracinių ar teisminių priemonių, kad būtų išvengta SKVN ar SGN naudojimo jų teritorijoje pagamintiems, atitinkamos specifikacijos neatitinkantiems produktams žymėti, įskaitant atvejus, kai šie produktai skirti eksportuoti į trečiąsias šalis, arba toks naudojimas būtų sustabdytas.

67

Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad, neužkirtusi kelio tokiam naudojimui jos teritorijoje ir jo nesustabdžiusi, Danijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 3 dalį.

68

Tuo remiantis darytina išvada, kad reikia pritarti pirmajam priekaištui.

69

Komisija teigia, kad Danijos Karalystė pažeidė ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį kartu su Reglamento Nr. 1151/2012 1 straipsnio 1 dalimi ir 4 straipsniu, nes toleravo tai, kad Danijos pieno gamintojai gamina sūrį, žymimą SKVN „Feta“, ir juo prekiauja. Iš tiesų, pirma, ši valstybė narė sąmoningai pažeidė iš šio reglamento 13 straipsnio kylančius įsipareigojimus ir netgi skatino neteisėtai naudoti šią SKVN. Taigi ji kėlė grėsmę minėto reglamento tikslų įgyvendinimui, turint omenyje, kad juo siekiama užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas ūkininkams ir gamintojams, siūlantiems žemės ūkio ir maisto produktus, turinčius pridėtinės vertės suteikiančių savybių ir ypatumų, padėti su geografine vietove siejamų produktų gamintojams gauti deramą atlygį už jų produktų ypatybes ir užtikrinti vienodą pavadinimų, kaip intelektinės nuosavybės teisių, apsaugą Sąjungos teritorijoje.

70

Antra, neužkirtusi kelio SKVN „Feta“ teisių pažeidimui (kai Danijos pieno gamintojai neteisėtai eksportuoja sūrį su šia SKVN į trečiąsias šalis) ar jo nesustabdžiusi, Danijos Karalystė susilpnino Sąjungos poziciją tarptautinėse derybose, kuriomis siekiama užtikrinti Sąjungos kokybės sistemų apsaugą, ir pakenkė Sąjungos išorės atstovavimo nuoseklumui.

71

Atsakydama į raštu pateiktą Teisingumo Teismo klausimą Komisija nurodė, kad Danijos Karalystės elgesio poveikis yra didesnis nei esminės pareigos, kylančios iš Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 3 dalies, neįvykdymas.

72

Graikijos Respublika, be kita ko, pažymi, kad Danijos Karalystės vykdomos praktikos pasekmės tiek nacionaliniu lygmeniu „Fetos“ gamintojams, tiek Sąjungos lygmeniu tarptautinių derybų kontekste yra didelės. Ji mano, kad elgesys, dėl kurio Komisija pareiškė šį priekaištą, skiriasi nuo elgesio, kurį sudaro konkrečių Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnyje nustatytų pareigų pažeidimas. Iš tiesų ši valstybė narė ilgą laiką sistemingai nevykdė įsipareigojimų, remdamasi vilkinančiu ir dėl piktnaudžiavimo nurodomu argumentu, kad nagrinėjami produktai buvo skirti eksportui į trečiąsias šalis, ir nesiėmė jokių priemonių, kad būtų pašalintos šio neteisėto elgesio pasekmės.

73

Kipro Respublika taip pat mano, kad ginčijama praktika kenkia SKVN tarptautinės apsaugos perspektyvoms. Ši praktika iš esmės prisideda prie to, kad SKVN trečiosiose šalyse taptų bendriniu pavadinimu, taip sumažinant Komisijos derybinę galią. Tai, kad Danijos Karalystė toleruoja tokią praktiką, yra ESS 4 straipsnio 3 dalies pažeidimas. Reikėtų konstatuoti šį įsipareigojimų neįvykdymą tuo atveju, jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad iš Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 3 dalies kylančios pareigos nėra aiškios, kiek tai susiję su produktų, kuriais prekiaujama trečiosiose šalyse, kontrole.

74

Danijos Karalystė nesutinka su šiuo priekaištu ir teigia, kad negali būti laikoma, jog buvo pažeistas lojalaus bendradarbiavimo principas nei pagal Reglamento Nr. 1151/2012 1 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnį, nei savarankiškai, nes nesutarimas dėl Sąjungos teisės aiškinimo negali būti laikomas šio principo pažeidimu. Be to, ši valstybė narė nurodo, kad abu priekaištai, kuriais Komisija grindžia savo ieškinį, pateikti dėl to paties elgesio.

75

Bendrosios lojalaus bendradarbiavimo pareigos, kylančios iš ESS 4 straipsnio 3 dalies, pažeidimas gali būti konstatuotas tik jeigu jis susijęs su elgesiu, kuris skiriasi nuo elgesio, sudarančio konkrečių įsipareigojimų pažeidimą, dėl kurio priekaištaujama valstybei narei (šiuo klausimu žr. 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Komisija / Slovėnija (ECB archyvai), C‑316/19, EU:C:2020:1030, 121 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

76

Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad Komisijos priekaištas dėl lojalaus bendradarbiavimo principo tiek, kiek juo teigiama, kad Danijos Karalystė pažeidė įsipareigojimus pagal Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnį ir taip sukėlė pavojų šiuo reglamentu siekiamų tikslų įgyvendinimui, susijęs su tuo pačiu elgesiu, kuris nurodomas pateikiant pirmąjį priekaištą, t. y. kad ji nesiėmė priemonių, kad užkirstų kelią Danijos gamintojams naudoti SKVN „Feta“ sūriui, neatitinkančiam atitinkamos specifikacijos, žymėti arba sustabdytų tokį naudojimą.

77

Be to, Komisija neįrodė, kad Danijos Karalystė kitaip nei šiuo neveikimu skatino neteisėtą SKVN „Feta“ naudojimą.

78

Nors tiesa, kad Sąjungos gamintojams eksportuojant į trečiąsias šalis produktus, kuriems neteisėtai naudojama SKVN, gali susilpnėti Sąjungos pozicijos tarptautinėse derybose, kuriomis siekiama užtikrinti Sąjungos kokybės sistemų apsaugą, tačiau, kaip iš esmės nurodo generalinė advokatė išvados 95 punkte, nenustatyta, kad Danijos Karalystė ėmėsi kokių nors veiksmų ar paskelbė kokių nors pareiškimų, galinčių sukelti tokias pasekmes (tai būtų elgesys, besiskiriantis nuo to, dėl kurio pareikštas pirmasis priekaištas).

79

Taigi antrasis priekaištas turi būti atmestas.

80

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia, pirma, pripažinti, kad, neužkirtusi kelio Danijos pieno gamintojams naudoti SKVN „Feta“ sūriui, neatitinkančiam šios SKVN specifikacijos, žymėti ir nesustabdžiusi tokio naudojimo, Danijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamento Nr. 1151/2012 13 straipsnio 3 dalį, ir, antra, atmesti likusią ieškinio dalį.

81

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal šio reglamento 138 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Vis dėlto Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Danijos Karalystė iš esmės pralaimėjo bylą, pastaroji, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, be savo bylinėjimosi išlaidų, turi padengti keturis penktadalius Komisijos bylinėjimosi išlaidų. Komisija padengia vieną penktadalį savo bylinėjimosi išlaidų.

82

Be to, pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės padengia savo išlaidas. Taigi Graikijos Respublika ir Kipro Respublika turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: