8.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 221/71

1.1

2001 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2501/2001 (1), numatančio daugiametės bendrųjų preferencinių muitų tarifų sistemos (BPS) taikymą, galiojimas baigiasi 2005 m. gruodžio 31 d. 2004 m. liepą Komisija priėmė gaires (2) dėl BPS vaidmens per ateinančių dešimties metų laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2015 d. gruodžio 31 d. Dabar ji paskelbė savo pasiūlymus (3) dėl reglamento įgyvendinimo.

1.1.1

1994 m. ankstesnėse gairėse (4) 1994-2005 m. dešimties metų laikotarpiui ir jų įgyvendinimo reglamentuose numatyta nemažai svarbių pakeitimų, tokių kaip tarifų diferenciacija pagal prekių „jautrumą“, perkėlimas į aukštesnį lygį ir specialios skatinančios priemonės. 2001 m. mažiausiai išsivysčiusioms šalims (MIŠ) buvo parengta speciali, neribotos trukmės priemonė „Viskas išskyrus ginklus“ (EBA). Patirtis parodė, kad kai kurios šios priemonės praktiškai įgyvendinamos gerai ir turėtų būti toliau taikomos, tačiau kitos turėtų būti pakoreguotos atsižvelgus į įgytą patirtį.

1.1.2

Bendrija pagal BPS nuo 1971 m. besivystančioms šalims suteikė prekybos lengvatas. Prekybos politika yra labai svarbus veiksnys ES santykiams su kitomis šalimis. BPS sistema yra tos politikos dalis ir turi atitikti bei susieti plėtros politikos tikslus. Dėl to ji turi atitikti PPO reikalavimus, o svarbiausia GATT 1979 m. įteisinantį straipsnį. Ji taip pat turi atitikti Dohos plėtros darbotvarkę. Svarbiausias prioritetas — padėti besivystančioms šalims pasinaudoti globalizacijos teikiama nauda, ypač susiejant prekybą su darniu vystymusi. Esant tokioms sąlygoms, manoma, kad darnų vystymąsi sudaro tokie įvairūs aspektai kaip pagrindinės žmogaus ir darbo teisės, geras valdymas ir gamtos apsauga. Be to, už kovą su narkotikais atsako visos šalys.

1.2

Komisija išsamiai tarėsi dėl savo gairių ateinančiam dešimties metų laikotarpiui nuo tada, kai jos buvo pirmą kartą paskelbtos. Tačiau dėl reikalaujamų specialių statistikos duomenų, poveikio vertinimai buvo atliekami viduje. Reglamentui įsigaliojus, Komisija įvertins poveikį ES atokiausiems regionams.

1.3

Nenumatoma, kad pasiūlymo projekte išdėstyti pakeitimai lemtų didelį pajamų iš muito mokesčių metinį praradimą, palyginti su dabartine padėtimi.

2.1

Pasiūlymuose numatyta supaprastinti dabartinę sistemą sumažinant priemonių skaičių nuo penkių iki trijų; tai buvo pasiekta įgyvendinus vieną bendrą skatinančią priemonę, pakeičiančią tris specialias skatinančias priemones, šiuo metu taikomas darbo teisėms apginti, aplinkai saugoti ir kovai su narkotikų gamyba ir nelegalia prekyba. Siūlomą sistemą sudaro:

2.2

Papildoma supaprastinimo priemonė būtų įgyvendinta iš naudos gavėjų sąrašo išbraukus tas šalis, kurios šiuo metu lengvatine tvarka gali patekti į Bendrijos rinką pagal dvišalių, regioninių ar kitų laisvosios prekybos susitarimų (LPS) sąlygas. Bendrija užtikrintų, jog nė viena šalis nepatirtų nuostolių dėl šios priemonės įtraukiant į atitinkamą LPS lengvatas už kurią nors konkrečią prekę, kuriai anksčiau buvo taikomos BPS sąlygos.

2.3

Lengvatos ir toliau būtų diferencijuojamos pagal prekių „jautrumą“. Bendrojo muitų tarifo (BMT) muitai „nejautrioms“ prekėms ir toliau turėtų būti visiškai sustabdyti, išskyrus muitą žemės ūkio sudedamajai daliai. Dabartinis vienodo dydžio 3,5 % „jautrioms“ prekėms sumažinimas išliks.

2.4

Bendrąja priemone galėtų pasinaudoti visos šalys, išskyrus tas, kurias Pasaulio bankas trejus metus iš eilės priskyrė dideles pajamas gaunančių valstybių grupei ir kurių penkių didžiausių sektorių eksporto į Bendriją dydis pritaikius BPS sudarė mažiau kaip 75 % viso eksporto iš tos šalies į Bendriją pritaikius BPS. Bet kuri tokia šalis, kuri šiuo metu pagal BPS sistemą yra naudos gavėja, būtų pašalinta iš sistemos įsigaliojus siūlomam reglamentui. Šalys naudos gavėjos, kurios taip pat naudojasi prekybos susitarimo su Bendrija teikiama nauda, numatančio bent jau visas šios sistemos lengvatas tai šaliai, taip pat bus išbrauktos iš reikalavimus atitinkančių šalių sąrašo.

2.5

SSP darniam vystymuisi yra skirta toms besivystančioms šalims, kurioms jos labiausiai reikia. Papildomos lengvatos būtų nedelsiant suteiktos (pateikus paraišką) besivystančioms šalims, ratifikavusioms ir veiksmingai įgyvendinusioms visas šešiolika pagrindinių konvencijų dėl žmogaus ir darbo teisių, kaip išdėstyta 1 priede, ir bent septynias konvencijas, susijusias su geru valdymu ir aplinkos apsauga, kaip išdėstyta 2 priede. Kartu šalys naudos gavėjos turės įsipareigoti ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti tas tarptautines konvencijas, kurių jos dar neratifikavo. 2008 m. gruodžio 31 d. — galutinis terminas šiam procesui užbaigti.

2.5.1

Pasirinktose konvencijose yra numatyta tvarka, kurią atitinkamos tarptautinės organizacijos gali taikyti reguliariai vertindamos, kaip veiksmingai jos buvo įgyvendintos. Komisija, prieš nuspręsdama, kurios šalys pareiškėjos bus atrinktos pasinaudoti SSP teikiama nauda, atsižvelgs į šiuos vertinimus. Komisija, remdamasi besivystančių šalių paraiškomis, vėliau pateiks priemonės naudos gavėjų sąrašą.

2.5.2

Bus reikalaujama, kad šalių, norinčių pasinaudoti SSP, paraiškos būtų pateiktos per tris mėnesius nuo reglamento paskelbimo dienos.

2.5.3

Dar vienas reikalavimas — šalys pareiškėjos turėtų būti pažeidžiamos šalys. Esant tokioms sąlygoms, pažeidžiama šalis turėtų būti apibrėžta kaip šalis, kurios Pasaulio bankas nepriskyrė šalių, gaunančių dideles pajamas, grupei arba jos eksporto dydis į Bendriją pritaikius BPS neturėtų būti mažesnis kaip 1 % viso importo į Bendriją pritaikius BPS.

2.6

Pasiūlymuose yra numatytos priemonės sumažinti poveikį valstybei naudos gavėjai, Jungtinėms Tautoms išbraukus ją iš MIŠ sąrašo. Tai būtų pereinamasis laikotarpis, kai šalis iš EBA priemonės pašalinama palaipsniui. Šiuo metu atitinkama šalis savaime patiria tiesioginį nuostolį, prarasdama visas BPS lengvatas, kuriomis ji naudojosi kaip MIŠ. Naujoji tvarka leidžia, kad šis procesas vyktų pereinamąjį laikotarpį.

2.7

Perkėlimo į aukštesnį lygį tvarka išliko, tačiau ji buvo šiek tiek pakeista supaprastinant jos taikymą. Dabar ji bus taikoma prekių iš šalių, kurios yra konkurencingos Bendrijos rinkoje ir joms nebereikia BPS, kad padidintų savo eksportą, grupėms, tačiau dabartiniai kriterijai (lengvatinio importo dalis, vystymosi indeksas ir eksporto-specializacijos indeksas) būtų pakeistas vienu tiesioginiu kriterijumi: Bendrijos rinkos dalimi, nurodyta lengvatinio importo dalimi. Prekių grupės apibrėžiamos nuoroda į Kombinuotosios nomenklatūros „skirsnius“. Nes tik tos šalys, kurios yra konkurencingos visų viename skirsnyje nurodytų prekių atžvilgiu, bus perkeltos į aukštesnį lygį, o mažos šalys naudos gavėjos nebus perkeltos į aukštesnį lygį remiantis vien tik vienam skirsniui priklausančių kelių konkurencingų prekių atžvilgiu.

2.7.1

Perkėlimo į aukštesnį lygį tvarka bus taikoma bet kuriai šaliai naudos gavėjai kurio nors skirsnio prekių atžvilgiu, kai Bendrijos importuotų prekių, įtrauktų į atitinkamą skirsnį, iš tos šalies vidurkis viršys 15 % Bendrijos importuotų tų pačių prekių iš visų šalių per trejus iš eilės metus. Tam tikriems tekstilės gaminiams ribinis dydis sumažintas iki 12,5 %.

2.8

Jeigu ad valorem muito dydis, sumažintas pagal reglamento nuostatas, buvo 1 % arba mažesnis, apmokestinimas muitais bus visiškai sustabdytas. Taip pat ir tuo atveju, kai specifinio muito dydis siekė 2 eurus arba mažiau atskirai sumai, apmokestinimas muitais bus visiškai sustabdytas.

2.9

Pasiūlyme yra nuostatos dėl preferencinių susitarimų laikino panaikinimo visoms arba tam tikroms kurios nors šalies prekėms esant tam tikriems nurodytiems atvejams. Tai nėra didelis nukrypimas nuo status quo. Komisija nurodė, kad šias nuostatas ketinama taikyti tik išimtiniais atvejais.

2.9.1

Jeigu šalies naudos gavėjos kilmės prekė įvežama sąlygomis, kurios lemia ar gali lemti didelius sunkumus Bendrijos gamintojui arba gali konkuruoti arba tiesiogiai konkuruoja su prekėmis, įprasti BMT muitai bet kuriuo metu gali būti vėl nustatyti kuriai nors valstybei narei paprašius arba Komisijos iniciatyva.

2.10

Komisijai reglamentą padėtų įgyvendinti Bendrųjų preferencijų komitetas, sudarytas iš valstybių narių atstovų, kuriam pirmininkautų Komisija. Komitetas gautų Komisijos ataskaitas apie sistemos darbą ir galėtų išnagrinėti visus su tuo susijusius klausimus, tačiau pirmiausia nustatytų, ar šalis pareiškėja gali pasinaudoti SSP darniam vystymuisi, spręsti klausimus dėl laikino lengvatų panaikinimo, pakartotinio BMT muitų nustatymo, Bendrijos gamintojui susidūrus su sunkumais, ir dėl pereinamųjų laikotarpių nustatymo, kai šalys praranda EBA lengvatas išbraukus jas iš Jungtinių Tautų MIŠ sąrašo.

3.1

BPS yra svarbi ES užsienio prekybos politikos dalis, turinti ilgalaikį poveikį; ji turi nemenką poveikį besivystančio pasaulio įvykiams, turi įtakos ES biudžetui, santykiams su ES prekybos partneriais tokiose organizacijose kaip PPO ir turi didelį poveikį Europos pramonei, pirmiausia apdirbamajai pramonei. Tai yra vienas iš keleto klausimų, kurie yra sprendžiami Europos lygiu federacine, o ne nefederacine tvarka; Komisijai priklauso išimtinė šios srities kompetencija. Globalizacija padidino BPS svarbą; ES šį režimą panaudojo besivystančioms šalims padėti pasinaudoti globalizacijos procesu. Kartu jis sudarė sąlygas ES skatinti darnų vystymąsi suteikiant lengvatines sąlygas patekti į Europos rinką tų šalių, kurios laikosi pagrindinių žmogaus teisių principų.

3.2

Komisijai paskelbus gaires (5), kurios yra šių pasiūlymų pagrindas, EESRK išleido nuomonę (6), kurioje išsamiai komentuojami iškelti klausimai. Toje nuomonėje jis nurodė, kad sistemos supaprastinimas turėtų būti svarbiausias tikslas. Dėl to jis pritaria Komisijos pasiūlyme išdėstytoms priemonėms, kuriomis siekiama supaprastinti struktūrą. Pirmiausia jis mano, kad priemonių sumažinimas nuo penkių iki trijų gerokai palengvins to tikslo pasiekimą.

3.3

EESRK taip pat paragino sumažinti dalyvaujančių valstybių skaičių (7) ir pasiūlė inter alia išbraukti iš sąrašo valstybes, kurios naudojasi lengvatine tvarka patekant į Bendriją pagal BPS sąlygas taikant apsaugos sąlygą, kad bet kurios lengvatos, kuriomis jos naudojasi pagal dabartinę GPS sistemą, turėtų būti įtrauktos į atitinkamą dvišalį susitarimą. Malonu pažymėti, kad ši rekomendacija buvo priimta.

3.4

EESRK išreiškė susirūpinimą (7), kad didelė dalis Bendrijos pagalbos būdavo skiriama turtingiausioms valstybėms gavėjoms, o ne toms, kurioms jos labiausiai reikėjo. Jis nuoširdžiai pritaria tam, kad Komisija atkreipė dėmesį į šį klausimą, tačiau abejoja, ar pasiūlymai yra pakankamai konkretūs.

3.5

EESRK rekomendavo (7), kad perkėlimo į aukštesnį lygį tvarka turėtų išlikti, tačiau turėtų būti supaprastinta ir tapti skaidresnė. Jis pritaria Komisijos pasiūlymams šioje srityje ir mano, kad jie gerokai pagerins padėtį abiem šiais požiūriais. Pirmiausia įvairių daugybinių kriterijų pakeitimas vienu aiškiu kriterijumi turėtų supaprastinti procesą ir padidinti jo skaidrumą.

3.6

EESRK paragino (7) imtis iniciatyvos suderinti, suvienodinti ir supaprastinti BPS sistemos taisykles ir tvarką. Jis mano, kad reikės dar daug nuveikti, kol dabartiniais pasiūlymais bus įgyvendinta tokia ideali padėtis.

3.7

EESRK paragino (7) paskelbti išsamų poveikio įvertinimą su Komisijos pasiūlymais. Jis yra nusivylęs, kad to nebuvo padaryta ir norėtų atkreipti dėmesį, kad poveikio atokiausiems ES regionams įvertinimas po to yra betikslis, nebent sistemą ketinama pakeisti atsižvelgus į šį vertinimą, kuris neatitiktų reikalavimo, jog reglamentai laikui bėgant neturi būti keičiami. Neaiškumas nepalankiai veikia BPS sistemos veikimą.

3.8

EESRK pritaria nuomonei, kad į „darnaus vystymosi“ sąvoką būtų įtraukta žmogaus teisių laikymasis, darbo teisių gynimas, aplinkos apsauga, geras valdymas ir narkotikų gamybos bei nelegalios prekybos apribojimas.

3.9

EESRK nurodė (7), kad esamos specialios skatinančios priemonės buvo visiškai nesėkmingos siekiant svarbių tikslų. Tik dvi šalys atitiko specialios skatinančios priemonės, skirtos darbo teisėms ginti, reikalavimus, tačiau nė viena neatitiko specialios skatinančios priemonės dėl aplinkos apsaugos reikalavimų; tuo tarpu dvylika valstybių pasinaudojo specialia priemone, skirta kovai su narkotikų gamyba ir nelegalia prekyba, tačiau nebuvo jokio pastebimo poveikio, kad šios veiklos mastas sumažėjo.

3.9.1

EESRK mano, kad neatrodo, jog naujieji pasiūlymai įgyvendinant laukiamą priemonę dėl proceso supaprastinimo, bus veiksmingesni. Paskatos dydis nepadidėjo ir nėra jokio pagrindo manyti, kad naujos priemonės labiau paskatins valstybes naudos gavėjas taikyti darnaus vystymosi principus ir praktiką. Atsižvelgdamos į tai, kad joms teks priimti dvidešimt septynias tarptautines konvencijas, jos gali bevelyti vadovautis savo diktatais ir apsieiti be siūlomos naudos.

3.9.2

Atsižvelgiant į tai, kad sunku pateikti naudingą paskatą, kiek leidžia nuolat mažėjančių muitų tarifų kliūtys, galėtume taip pat susieti šių konvencijų laikymąsi su pagalbos plėtrai teikimu.

3.10

EESRK pastebi, kad visose konvencijose, kurių šalys pareiškėjos turi laikytis, yra numatyta tvarka, kurią „tam tikros tarptautinės organizacijos“ gali taikyti reguliariai vertindamos įgyvendinimo veiksmingumą. EESRK norėtų paremti nuostatą, kad socialiai partneriai turėtų prisidėti prie šio vertinimo.

3.11

EESRK atkreipia dėmesį, kad laikino lengvatų panaikinimo sąlygos mažai pasikeitė nuo tų, kurios taikomos pagal esamą režimą. Atsižvelgiant į tai, kad jos buvo pritaikytos tik vienai šaliai (Mianmarui), kuri nepaiso tarptautinių konvencijų, jų nauda skatinant darnų vystymąsi yra abejotina. Sankcija, kuri taikoma tik tokiais retais atvejais, gali turėti menką atgrasantį poveikį. ESRK bevelytų, kad ši tvarka būtų taikoma platesniu mastu kaip SSP darniam vystymuisi skatinti, tačiau baiminasi, kad ji gali nebegalioti

3.12

EESRK abejoja, ar naujoji sistema veiksmingiau sulaikys nuo sukčiavimų už tą, kurią ji pakeičia. Jis norėtų, kad būtų aktyviau svarstomas šis klausimas. Pirmiausia jis norėtų, kad būtų sukurta glaudesnio ES ir valstybių naudos gavėjų agentūrų tarpusavio bendradarbiavimo tvarka. Peršasi išvada, kad Komisija šioje srityje laikosi festina lente politikos.

3.13

EESRK pritaria tam, kad Komisija, prieš parengdama šiuos pasiūlymus, plačiu mastu konsultavosi — ir ES, ir valstybėse naudos gavėjose.

3.14

EESRK atkreipia dėmesį, kad Komisijai BPS sistemą tvarkyti ir toliau talkins Bendrųjų preferencijų komitetas, laikydamasis Reguliavimo komiteto tvarkos.

4.1

EESRK atkreipia dėmesį, kad iš bendrosios priemonės sąrašo bus išbrauktos tik tos šalys, kurias Pasaulio bankas priskyrė dideles pajamas gaunančių šalių grupei, ir jeigu jų eksportas nėra pakankamai įvairus. Jis mano, kad nedaug šalių atitiks šiuos kriterijus. Jis pasiūlė (7), kad naujose gairėse inter alia nebūtų įrašytos šalys, parengusios branduolinių ginklų programas, ir tos, kuriose veikia mokesčių rojus. Jis apgailestauja, kad dauguma šių valstybių ir toliau bus įtrauktos į naudos gavėjų sąrašą.

4.2

Vienas iš kriterijų įtraukti valstybę į SSP, skatinančią darnų vystymąsi — šalis turėtų būti „pažeidžiama“. 9 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama, kad tokia šalis yra ta, kuri nebuvo išbraukta iš bendrosios priemonės sąrašo pagal 4.1 dalies sąlygas arba kurios eksportas į Bendriją pritaikius BPS yra mažesnis nei 1 % bendro importo į Bendriją pritaikius BPS. ESRK mano, kad šio straipsnio redakcija turėtų būti pataisyta žodį „arba“ pakeičiant žodžiu „ir“; kitokiu atveju, straipsnis turės tokį poveikį, kurio jis iš tikrųjų nesiekia.

4.3

EESRK nurodė (7), kad pagal esamą sistemą perkėlimo į aukštesnį lygį momentas yra pernelyg nutolęs nuo veiksmingo įgyvendinimo momento. Dėl to jis pritaria tam, kad ateityje perkėlimas į aukštesnį lygį vyktų metais, einančiais po trečiųjų iš eilės metų, kurie laikomi ataskaitiniu laikotarpiu bet kuriai atitinkamai šaliai ir sektoriui.

4.4

EESRK pritaria Europos Komisijos pasiūlymui, kad regioninė kumuliacija, kaip apibrėžta Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93, ir toliau būtų taikoma, kai prekės, kuri regioninei grupei priklausančioje valstybėje yra naudojama tolesnėje gamyboje, kilmės šalis yra kita šios grupės valstybė, negaunanti naudos iš priemonių, susijusių su galutiniu produktu, su sąlyga, kad abi valstybės gauna naudos iš šios grupės regioninės kumuliacijos. Jis nurodo, kad praeityje šios nuostatos buvo nemažo masto nesąžiningų manipuliacijų šaltinis.

4.5

EESRK dar kartą pakartoja savo nuomonę (7), kad lengvatinės (preferencinės) kilmės taisyklės turėtų būti supaprastintos, o našta dėl jų laikymosi ES importuotojams atitinkamai sumažinta, suderinant jas su dabartinėmis kilmės taisyklėmis dėl nepreferencinio imports.

4.6

EESRK dar kartą pabrėžia būtinybę (8) pradėti dialogą tarp ES ir menkai išsivysčiusių šalių, siekiant konkrečiais atvejais patobulinti specialių, menkai išsivysčiusioms šalims skirtų priemonių įgyvendinimo taisykles, visų pirma suderinant pereinamąją laikotarpį.

4.7

EESRK pritaria pasiūlymui panaikinti muitus, kai preferencinis režimas lemia 1,0 % arba mažesnį ad valorem muitą arba 2 eurų ar mažesnį specifinį muitą. Jis mano, kad tai bus tinkama supaprastinanti priemonė.

4.8

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad laikino lengvatų panaikinimo laikotarpis truks tris mėnesius ir gali būti pratęstas tik vieną kartą. Komisija šį laikotarpį gali pratęsti Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniuose nustatyta tvarka, kaip jau buvo padaryta Mianmaro atveju. EESRK bevelytų, kad nuostata, pagal kurią laikinas lengvatų panaikinimas, jeigu buvo taikoma, ir toliau išliktų, kol pažeidusi valstybė panaikins priežastį, dėl kurios lengvatos buvo panaikintos, ištaisydama tarptautinių konvencijų pažeidimus, kurie visų pirma lėmė lengvatų panaikinimą.

4.9

EESRK mano, kad reikalavimas šalims ar teritorijoms, norinčioms pasinaudoti SSP dėl darnaus vystymosi teikiama nauda, paduoti prašymą per tris mėnesius nuo reglamento įsigaliojimo dienos, yra šiek tiek varginantis ir gali savaime žlugti, bei sumažina galimybes pasinaudoti tuo režimu. Gali būti, kad tuo metu bus nemažai valstybių, kurios neatitiks kriterijų, ir dėl to nematys prasmės paduoti paraiškos. Praėjus trijų mėnesių terminui, tokios valstybės neturės jokio stimulo ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti 1 ir 2 prieduose nurodytas tarptautines konvencijas. EESRK manytų, kad vertėtų duris palikti atviras toms šalims ir vėliau jas priimti, jeigu jos tuo metu atitiko įtraukimo į sąrašą kriterijus.

4.10

EESRK nurodė (7), kad BPS sistema yra viena ES prekybos politikos dalis ir, būdama tokia, ji turi atitikti kitas tos politikos dalis. Kad prekybos politika taptų darni, labai svarbu, kad kiti Komisijos generaliniai direktoratai dalyvautų procese. Pirmiausia turėtų būti glaudus, nuolatinis ir veiksmingas Prekybos ir Įmonių generalinių direktoratų tarpusavio bendradarbiavimas.

4.11

EESRK pageidautų, kad Sutarties I priede nurodytų produktų sunkaus rinkos sutrikimo atveju apsauginis straipsnis taip pat galėtų būti pritaikytas valstybės narės prašymu arba Komisijos iniciatyva, ir kad būtų konsultuojamasi su Reguliavimo komitetu.

4.12

Remiantis Komisijos pasiūlymu, į APS turi būti įtrauktas mažiau išsivysčiusioms šalims (MIŠ) taikomas papildomas reikalavimas, apimantis vadinamąją „Viskas, išskyrus ginklus“ iniciatyvą (VIG) ir reglamentai pagal VO 416/2001, taip pat ir reglamentas dėl cukraus. MIŠ turi priežasčių sunerimti, kad, kaip numatyta, nuo 2009 m. liepos 1 d. joms visiškai atvėrus ES rinką, įgyvendinus ES cukraus reglamentavimo reformą ir labai sumažinus kainas, tos šalys patirs daugiau nuostolių nei gaus naudos. Šiame kontekste komitetas atkreipia dėmesį į savo 2004 m. gruodžio 15 d. nuomonę (9) dėl pasiūlytos cukraus rinkos bendro organizavimo reformos. Atsižvelgiant į aiškų MIŠ pageidavimą, šioje nuomonėje Komisija raginama siekti lengvatinių importo kvotų, kurios cukrui būtų taikomos nuo 2009 m., kartu įvertinant reguliaras peržiūras, turint galvoje Europos cukraus rinkos sąsają su MIŠ vystymo uždaviniais. Be to, Komitetas pasisakė už vadinamųjų apsikeitimo susitarimų (priešpriešinės prekybos) uždraudimą.

4.13

Komitetas mano, kad 12 straipsnio 1 dalies pritaikymo nuostatos atitinkamiems produktams vienos bendros rinkos organizacijose turėtų būti tiksliau apibrėžtos.

5.1

EESRK remia nuostatą, kad dabartinė sistema turėtų būti supaprastinta ir tapti skaidresne, o taip pat sudaryta galimybė suderinti, suvienodinti ir supaprastinti visas BPS taisykles ir procedūras. Jis mano, kad siūloma sistema iš esmės pagerintų padėtį ir tuo mastu jis pritaria Komisijos pasiūlymams.

5.2

EESRK pritaria tam, kad valstybių naudos gavėjų skaičius būtų sumažintas, tačiau baiminasi, kad sumažinimas nebus pakankamas.

5.2.1

Komitetas mano, kad bendrųjų preferencijų sistema turi būti orientuota į mažiausiai išsivysčiusias šalis bei nauja BPS tvarka turi būti orientuota bei teikti naudą toms valstybėms, kurioms to labiausiai reikia, todėl siūloma sumažinti preferencinės rinkos dalies gradacijos slenkstį tekstilės ir drabužių gaminiams iki 10 procentų (10).

5.3

EESRK mano, kad nauja SPP darniam vystymuisi skatinti, turės ne ką didesnį poveikį valstybių naudos gavėjų elgesiui nei tos, kurias ji pakeičia.

5.4

EESRK sunerimęs, kad sukčiavimo klausimui dabartinėje sistemoje neskiriamas pakankamas dėmesys, ir mano, kad šioje srityje reikėjo kur kas daugiau nuveikti.

5.5

EESRK nusivylęs, kad išsamus poveikio šiems pasiūlymams įvertinimas dar nepaskelbtas arba, kai kuriais atvejais, atrodo neatliktas.