This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document C2006/096/11
Case C-99/06: Reference for a preliminary ruling from the Oberlandesgerichts Stuttgart by order of that court of 7 February 2006 in Raiffeisenbank Mutlangen eG v Roland Schabel, other parties: 1. President of the Landgericht Unkel (Regional Court, Unkel), 2. District Auditor Stiglmair
Byla C-99/06 Oberlandesgericht Stuttgart (Vokietija) 2006 m. vasario 7 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Raiffeisenbank Mutlangen eG prieš Roland Schabel, dalyvaujant: 1. Präsident des Landgerichts Unkel, 2. Bezirksrevisor Stiglmair
Byla C-99/06 Oberlandesgericht Stuttgart (Vokietija) 2006 m. vasario 7 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Raiffeisenbank Mutlangen eG prieš Roland Schabel, dalyvaujant: 1. Präsident des Landgerichts Unkel, 2. Bezirksrevisor Stiglmair
OL C 96, 2006 4 22, p. 6–7
(ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
|
22.4.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 96/6 |
Oberlandesgericht Stuttgart (Vokietija) 2006 m. vasario 7 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Raiffeisenbank Mutlangen eG prieš Roland Schabel, dalyvaujant: 1. Präsident des Landgerichts Unkel, 2. Bezirksrevisor Stiglmair
(Byla C-99/06)
(2006/C 96/11)
Proceso kalba: vokiečių
Oberlandesgericht Stuttgart (Vokietija) 2006 m. vasario 7 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2006 m. vasario 21 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje Raiffeisenbank Mutlangen eG prieš Roland Schabel, dalyvaujant: 1. Präsident des Landgerichts Unkel, 2. Bezirksrevisor Stiglmair.
Oberlandesgericht Stuttgart prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šį klausimą:
Ar 1969 m. liepos 17 d. Tarybos direktyvą 69/335/EEB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalui pritraukti, iš dalies pakeistą 1985 m. birželio 10 d. (1) Tarybos direktyva 85/303/EEB, reikia aiškinti taip, kad mokesčiai, kuriuos notaras, esantis valstybės tarnautoju, gauna už šioje pakeistoje direktyvoje nurodyto teisinio sandorio patvirtinimą, yra mokesčiai direktyvos prasme, kai pagal taikytinas nacionalinės teisės nuostatas, pirma, valstybės tarnautojais esantys notarai gali dirbti notarais, ir jie patys yra nagrinėjamų mokesčių kreditoriai, bei, antra, nors valstybės tarnautojais esantys notarai direktyvoje nurodytose bendrovių teisės bylose turi sumokėti į valstybės iždą fiksuotą 15 % patvirtinimo mokesčių dydžio išlaidų kompensaciją, kitų veiklos rūšių atžvilgiu jie turi sumokėti į valstybės iždą (fiksuotą) išlaidų kompensaciją viršijančius mokesčius, kuriuos valstybė naudoja finansuoti savo uždaviniams?
(1) OL L 156, p. 23.