2006 m. vasario 17 d. pareikštas ieškinys byloje Prancūzija prieš Komisiją

(Byla T-56/06)

(2006/C 96/38)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Prancūzijos Respublika (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama G. de Bergues, S. Ramet

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1997 m. birželio 30 d. sprendimu, priimtu remiantis Komisijos pasiūlymu ir laikantis Direktyvoje 92/81/EEB (1) nustatytos tvarkos, Taryba leido valstybėms narėms pradėti taikyti arba toliau taikyti esamas tam tikrų mineralinių alyvų, naudojamų specifiniams tikslams, akcizo nuolaidas arba atleidimą nuo mokesčio. Vėliau priimtais keturiais sprendimais Taryba pratęsė šį leidimą. Paskutinis leidimo terminas baigiasi 2006 m. gruodžio 31 dieną. Prancūzijai leista šias mokesčio nuolaidas arba atleidimą nuo mokesčio taikyti labai sieringam mazutui, naudojamam kaip kuras aliuminio oksido gamyboje Gardanne regione.

2001 m. spalio 30 d. laišku Komisija pranešė Prancūzijai, kad nusprendė pradėti EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procesą labai sieringo mazuto, naudojamo kaip kuras aliuminio oksido gamyboje Gardanne regione, atleidimo nuo akcizo atžvilgiu (2). Užbaigusi šį procesą, Komisija priėmė ginčijamą 2005 m. gruodžio 7 d. sprendimą (3), kuriuo nusprendė, kad Prancūzijos, Airijos ir Italijos taikomas labai sieringo mazuto, naudojamo kaip kuras aliuminio oksido gamyboje, atitinkamai, Gardanne regione, Schannon regione ir Sardinijoje, atleidimas nuo akcizo yra valstybės pagalba EB 87 straipsnio 1 dalies prasme, iš dalies nesuderinama su bendrąja rinka, ir nurodė suinteresuotoms valstybėms narėms susigrąžinti šią pagalbą.

Šiuo ieškiniu Prancūzija prašo panaikinti šio sprendimo dalį, susijusią su atleidimu nuo mokesčio, kurį Prancūzija taiko Gardanne regionui.

Grįsdama ieškinį, ji pateikia kelis pagrindus, pirmiausia nurodydama, jog pažeista valstybės pagalbos sąvoka pagal EB 87 straipsnio 1 dalį. Ji tvirtina, kad Komisija padarė teisės klaidą, nusprendusi, jog teikiama valstybės pagalba, nors yra ne visos sprendime Altmark  (4) nurodytos sąlygos, kurių reikia, kad būtų galima pripažinti pagalbos buvimą, būtent, konkurencijos suvaržymas ir vidaus rinkos veikimo trikdymas. Ji teigia, kad Komisija negalėjo, viena vertus, pasiūlyti Tarybai pagal Direktyvą 92/81/EEB priimti sprendimą, kuriuo leista atleisti nuo akcizo, ir neprieštarauti leidimo pratęsimui, ir, kita vertus, pripažinti šį atleidimą nuo mokesčio valstybės pagalba, nesuderinama su bendrąja rinka.

Antru ieškinio pagrindu ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas nepagrįstas, nes jame Komisija, konstatuodama, jog suvaržyta konkurencija, pateikia prieštaringus argumentus.

Trečiu pagrindu, pateikiamu jei būtų atmesti pirmieji pagrindai, ieškovė tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 5 straipsnio reikalavimas susigrąžinti pagalbą pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir pagrįsto termino laikymosi principus. Ji teigia, kad asmenys, kuriems taikytas atleidimas nuo mokesčio, turi teisę remtis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principais ne iki sprendimo pradėti formalų tyrimo procesą paskelbimo, kaip teigia Komisija, o iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Ieškovė taip pat tvirtina, kad Komisijos neveikimas ketverius metus nuo sprendimo pradėti procesą iki galutinio sprendimo priėmimo irgi pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir pagrįsto termino laikymosi principus.

(1)  1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/81/EEB dėl akcizo už mineralines alyvas struktūrų derinimo.

(2)  Paskelbtas OL C 30, 2002 vasario 30 d.

(3)  Sprendimas C (2005) 4436 galutinis, Valstybės pagalba Nr. C 78-79-80/2001.

(4)  2004 m. liepos 24 d. Teisinigumo Teismo sprendimas Altmark Trans, C-280/00, Rink. P. I-7747