2006 m. vasario 23 d. pareikštas ieškinys byloje FLS Plast prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla T-64/06)

(2006/C 96/42)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: FLS Plast A/S (Kopenhaga, Danija), atstovaujama QC K. Lasok ir advokato M. Thill-Tayara

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ginčijamu sprendimu Komisija nustatė, kad ieškovė, dalyvaudama bendruose susitarimuose ir suderintuose veiksmuose pramoninių plastikinių maišų sektoriuje, darančiuose įtaką Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose ir Ispanijoje dėl kainų ir vienodo kainos apskaičiavimo būdo nustatymo, rinkų pasidalijimo ir prekybos kvotų paskirstymo, klientų, sandorių ir užsakymų pasidalijimo, bendro pasiūlymų atsakant į tam tikrus kvietimus teikti pasiūlymus pateikimo ir keitimosi nustatyta informacija, pažeidė EB 81 straipsnį. Ieškovės pažeidimas buvo susijęs su kitos bendrovės Trioplast Wittenheim SA (TW) veiksmais kuri, kaip buvo nustatyta, dalyvavo nagrinėjamame kartelyje. Ieškovė turėjo TW akcijų ir didžiąją laikotarpio, kuriuo buvo nustatyta ieškovės atsakomybė, dalį TW buvo jai visiškai nuosavybės teise priklausęs filialas. Bauda buvo nustatyta TW, o ieškovė buvo solidariai atsakinga už šios baudos dalį.

Ieškovė, neginčydama šio kartelio egzistavimo ir trukmės, nei jos buvusio filialo dalyvavimo jame, tvirtina, kad Komisija, nustatydama jai paskirtą baudą, padarė teisės klaidą. Ieškovė nurodo, kad TW paskirtos baudos dalis, už kurią atsakinga ieškovė, yra akivaizdžiai neproporcinga laikotarpiui, kuriuo ji turėjo akcijų TW.

Be to, ieškovė tvirtina, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia nediskriminavimo ir proporcingumo principus, nes numato, jog tiek ieškovė, tiek jos patronuojanti bendrovė yra atsakingos už TW veiksmus, nors ir buvo nuspręsta, kad ginčijamas sprendimas nebus taikomas tarpinėms kontroliuojamoms bendrovėms ir iš tiesų netaikomas tokioms bendrovėms, išskyrus ieškovę.

Ieškovė taip pat nurodo, kad ji nežinojo apie TW neteisėtus veiksmus, nedarė įtakos jos valdymui ir nebuvo įmonės (TW), dalyvavusios ginčijamame sprendime nurodytuose pažeidimuose, dalis, ir todėl ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Nepatenkinus šių reikalavimų, ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo vykdant neribotą jurisdikciją sumažinti baudą. Šiuo aspektu ji nurodo, kad TW nustatyta bauda buvo per didelė, nes pagrindinė baudos suma neatitinka padarytų veiksmų ir pažeidimo sunkumo, kad Komisija padarė klaidą nustatydama TW pažeidimo trukmę ir kad Komisija nenustatė, ar TW ir ieškovei paskirtos baudos atitiko 10 % ribos taisyklę.

Dėl jai paskirtos baudos ieškovė taip pat nurodo, kad ji yra neproporcingai didelė, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo atgrasančio poveikio, į pažeidimo trukmę ir intensyvumą. Be to, ieškovė tvirtina, kad Komisija, nesumažindama jos atsakomybės pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo, būtent nesuteikdama jai teisės pasinaudoti TW suteikta 30 % nuolaida ir nesumažindama ieškovei baudos, padarė klaidą. Galiausiai ieškovė nurodo non bis in idem principo ir principo, pagal kurį baudos turi būti susiję su konkrečiomis kiekvieno ieškovo aplinkybėmis, pažeidimą; šiuo atžvilgiu ji pažymi, kad nors ji buvo TW patronuojanti bendrovė tik 35 % laikotarpio, kuriuo pastaroji dalyvavo kartelyje, buvo nustatyta, kad ji yra atsakinga už 85,7 % TW paskirtos baudos.