10.11.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 269/32

1.

Po 2 ir 3 straipsniuose (1) esančių nuostatų, kurios reglamentuoja vienos valstybės narės viešosios valdžios institucijų ir farmacinių bendrovių santykius (pirmosioms suteikiant teisę nustatyti vaistų kainas ar jas padidinti remiantis (bendrovių) pateiktais pasiūlymais, bet pritarus valdžios institucijai, taigi remiantis pačių įmonių ir valdžios institucijų, kontroliuojančių farmacines išlaidas, bendradarbiavimu), 4 straipsnio 1 dalis reglamentuoja „visiems vaistams arba tam tikrai vaistų kategorijai kainų įšaldymą“, numatydama, kad tai yra bendrojo pobūdžio priemonė, kurią bent kartą per metus turi būti galima patikrinti siekiant įsitikinti, ar esamomis makroekonominėmis sąlygomis jos yra pateisinamos.

Ši nuostata kompetentingoms valdžios institucijoms suteikia 90 dienų terminą paskelbti, ar kainos padidinamos ar mažinamos.

Prašoma išaiškinti, ar ši nuostatos dalis „ar <…> kainos mažinamos“ turi būti aiškinama taip, kad be bendros priemonės, t. y. visų ar tam tikros vaistų kategorijos kainų įšaldymo, taip pat numatyta ir kita bendra priemonė, t. y. galimybė sumažinti visų ar tam tikros vaistų kategorijos kainas, ar veikiau žodžių junginys „ar <…> mažinamos“ turi būti laikomas susijęs tik su vaistais, kuriems jau taikomas kainų įšaldymas?

2.

Prašoma išaiškinti, ar 4 straipsnio 1 dalis, kurioje kompetentingoms valstybės narės valdžios institucijoms numatyta pareiga kainų įšaldymo atveju bent kartą per metus patikrinti, ar makroekonominėmis sąlygomis yra pateisinamas tolesnis jų įšaldymas, gali būti aiškinama taip, kad, jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų leisti sumažinti kainas, šios priemonės galima imtis keletą kartų tais pačiais metais ir kartojant tai daugelį metų (nuo 2002 m. iki 2010 m.)?

3.

Pagal minėtą 4 straipsnį, kurį reikia suprasti atsižvelgiant į konstatuojamąsias dalis, kurios ypatingą dėmesį skiria pagrindiniam vaistų kainų kontrolės priemonių, priimtų siekiant „visuomenės (sveikatinimo) užtikrinant galimybę įsigyti pakankamai vaistų derama kaina“, ir reikalavimo vengti priemonių nesutapimų, kurie „gali trukdyti arba iškreipti Bendrijos vidaus prekybą vaistais“, tikslui, ar su Bendrijos nuostatomis yra suderinamos priemonės, kurios teikia nuorodą tik į „numatomą“, o ne „patikrintą“ ekonominę išlaidų vertę (klausimas liečia abi situacijas)?

4.

Ar reikalavimai, susiję su ribinėmis farmacinėmis išlaidomis, kurias kiekviena valstybė narė yra kompetentinga nustatyti pati, turi būti konkrečiai susiję tik su farmacinėmis išlaidomis, ar galima manyti, kad diskrecija bet kuriuo atveju atsižvelgti ir į duomenis, susijusius su kitomis sveikatos priežiūros išlaidomis, patenka į valstybių jurisdikciją?

5.

Ar iš direktyvos išplaukiantys skaidrumo ir suinteresuotųjų įmonių dalyvavimo įšaldant ar mažinant vaistų kainas principai turi būti aiškinami taip, kad bet kuriuo atveju visada reikia numatyti galimybę taikyti išimtį dėl nustatytos kainos (direktyvos 4 straipsnio 2 dalis) ir galimybę prašančiajai įmonei dalyvauti procedūroje, kartu nustatant pareigą administracinės valdžios įstaigai motyvuoti galimą prašymo atmetimą?