This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52008IP0130
Organ donation and transplantation: Policy actions at EU level European Parliament resolution of 22 April 2008 on organ donation and transplantation: Policy actions at EU level (2007/2210 (INI))
Organų donorystė ir transplantacija: politikos veiksmai ES lygiu 2008 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl organų donorystės ir transplantacijos: politikos veiksmai ES lygiu (2007/2210(INI))
Organų donorystė ir transplantacija: politikos veiksmai ES lygiu 2008 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl organų donorystės ir transplantacijos: politikos veiksmai ES lygiu (2007/2210(INI))
OL C 259E, 2009 10 29, p. 1–9
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
29.10.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 259/1 |
Organų donorystė ir transplantacija: politikos veiksmai ES lygiu
P6_TA(2008)0130
2008 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl organų donorystės ir transplantacijos: politikos veiksmai ES lygiu (2007/2210(INI))
(2009/C 259 E/01)
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į EB sutarties 152 straipsnio 4 dalies a punktą, |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Organų donorystė ir transplantacija: politikos veiksmai ES lygiu“ (COM(2007)0275), ir į kartu su šiuo komunikatu paskelbtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Poveikio vertinimas“ (SEC(2007)0705), |
— |
atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB, nustatančią žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus (1), |
— |
atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (2), |
— |
atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (3), |
— |
atsižvelgdamas į 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/20/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo (4), |
— |
atsižvelgdamas Pasaulio sveikatos organizacijos pagrindinius principus dėl žmogaus organų transplantacijos, |
— |
atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl žmogaus teisių ir biomedicinos ir į jos papildomą protokolą dėl žmogaus organų ir audinių transplantacijos, |
— |
atsižvelgdamas į Europos Tarybos pranešimą „Organų trūkumo panaikinimas. Esama padėtis ir organų donorystės tobulinimo strategijos“ (1999 m.), |
— |
atsižvelgdamas į Europos Tarybos pranešimą „Organų, audinių ir ląstelių saugos ir kokybės užtikrinimo vadovas“ (5), |
— |
atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 13 d. dokumentą, parengtą Briuselyje po pirmojo nacionalinių ekspertų susitikimo organų donorystės ir transplantacijos klausimais Bendrijos lygmeniu (6), |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto bei Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A6-0090/2008), |
A. |
kadangi organų transplantacijos poreikis Europos Sąjungoje nuolat auga ir auga sparčiau nei aukojamų organų skaičius, kadangi ES į donorų laukiančiųjų sąrašus įrašyta daugiau kaip 60 000 pacientų, kuriems reikalinga organų transplantacija, ir kadangi daug pacientų miršta dėl nuolatinio organų trūkumo, kadangi donorų skaičiaus didėjimas nebūtinai reiškia transplantacijos laukiančių pacientų sąrašų trumpėjimą, |
B. |
kadangi sparčiai auga neteisėta prekyba organais, žmogaus organų prekyba ir „transplantacijos turizmas“, o tai nesuderinama su pagarba žmogaus orumui, kadangi esama ryšio tarp organų stokos ir neteisėtos prekybos organais, kadangi reikia daugiau duomenų apie neteisėtą prekybą organais, |
C. |
kadangi verčiantis neteisėta komercine organų transplantacija nekreipiama dėmesio į saugą ir dėl to gali kilti pavojus donoro ir recipiento gyvybei, |
D. |
kadangi keturios valstybės narės iki šiol neratifikavo Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, penkios valstybės narės neratifikavo jos papildomo Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja (Palermo protokolas) ir devynios valstybės narės neratifikavo JT neprivalomojo protokolo dėl prekybos vaikais, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos bei 17 valstybių narių neratifikavo Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis, |
E. |
kadangi neseniai apskaičiuota, kad prekybos organais atvejų, palyginti su visų kitų formų nelegalios prekybos atvejais, yra žymiai mažiau, tačiau prekyba organais ir audiniais – tai didėjanti pasaulinio masto problema, su kuria susiduriama nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis ir kuri grindžiama paklausa (ES apskaičiuota 150–250 atvejų per metus), |
F. |
kadangi prekyba organais ir audiniais yra viena iš prekybos žmonėmis formų – o tai yra rimtas pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas, ypač atsižvelgiant į žmogaus orumą ir fizinę neliečiamybę, dėl kurio gali būti pakenkta piliečių pasitikėjimui teisėta transplantacijos sistema ir todėl toliau gali būti stokojama savanoriškai dovanojamų organų ir audinių, |
G. |
kadangi kokybė, sauga, veiksmingumas ir skaidrumas yra esminiai aspektai, lemiantys, kad transplantacija kaip gydymas būtų naudinga visuomenei, |
H. |
kadangi organų transplantacija yra vienintelis įmanomas tokių organų, kaip kepenys, plaučiai ir širdis, nepakankamumo paskutinėmis stadijomis gydymas ir ekonominiu požiūriu efektyviausias paskutinės stadijos inkstų nepakankamumo gydymo būdas; kadangi organų transplantacija leidžia gelbėti gyvybes ir gerinti gyvenimo kokybę, |
I. |
kadangi transplantacijų skaičiai, organų šaltiniai (gyvas ir miręs donoras), ir netgi organų donorystės ir transplantacijos kokybės ir saugos reikalavimai valstybėse narėse ir tarp jų yra labai skirtingi, skiriasi ir transplantacijos organizavimo tvarka, todėl ES taikomi nevienodi standartai, |
J. |
kadangi valstybėse narėse galioja skirtinga teisinė tvarka (sutikimas, atsisakymas) ir skirtingų valstybių narių patirtis rodo, kad teisinės sistemos įtaka donorų skaičiui yra gana maža, |
K. |
kadangi dažna alternatyva transplantacijai yra intensyvi priežiūra, kuri yra nemaloni pacientui ir užkrauna naštą sveikatos priežiūros sistemoms ir pacientų šeimoms bei slaugytojams, |
L. |
kadangi organų donorystė ir transplantacija yra opūs kompleksiniai klausimai, apimantys ne tik medicininius, bet ir teisinius bei etinius aspektus, o jiems plėtoti reikia visapusiško pilietinės visuomenės dalyvavimo, |
M. |
kadangi organų naudojimas gydyti yra susijęs su užkrečiamųjų ir kitų ligų perdavimo pavojumi, |
N. |
kadangi tarp valstybių narių jau vyko organų mainai ir jau esama įvairių Europos organų mainų organizacijų (pvz., „Scandiatransplant“, „Eurotransplant“), |
O. |
kadangi esama patirtis (pvz., Ispanijos modelis, Belgijos „GIFT“ projektas, „DOPKI“, „Alliance-O“) rodo teigiamus rezultatus ir į ją turėtų būti atsižvelgiama, |
P. |
kadangi visuomenės informuotumas, konkreti teigiama informacija ir specializuotas specialistų parengimas bei jų komunikaciniai gebėjimai turi atlikti svarbų vaidmenį didinant norą būti donoru, |
Q. |
kadangi, siekiant ateityje sumažinti žmonių, kuriems reikalinga organų transplantacija, skaičių, reikia pradėti taikyti veiksmingas visuomenės sveikatos priemones, skirtas chroniškoms ligoms, sukeliančioms organų nepakankamumą, pvz., chroniškoms inkstų ligoms, anksti nustatyti ir kontroliuoti. |
1. palankiai vertina Komisijos komunikatą „Organų donorystė ir transplantacija: politikos veiksmai ES lygiu“, kuriame siūlomas labai gerai įvertintas kompleksinis trijų ramsčių metodas;
Teisės aktas
2. laukia Komisijos pasiūlymo dėl direktyvos, kurioje būtų nustatomi organų donorystės, įsigijimo, ištyrimo, konservavimo, vežimo ir paskirstymo visoje ES kokybės ir saugos standartai ir šiems kokybės ir saugos standartams vykdyti reikalingi ištekliai; tačiau pabrėžia, kad šis būsimas teisės aktas turėtų neužkrauti valstybėms narėms ar paslaugų teikėjams papildomos administracinės naštos ir kelti grėsmės esamai gerai praktikai ar praktikai, pritaikytai prie individualiose valstybėse narėse vyraujančių sąlygų ir aplinkybių, ar nustatyti tokius reikalavimus, dėl kurių sumažėtų potencialių ir faktinių donorų skaičius;
3. pažymi, kad šis naujas teisės aktas turėtų papildyti ir sustiprinti valstybių narių pastangas siekiant įtvirtinti aktyvų ir veiksmingą koordinavimo metodą ir nedrausti pradėti taikyti ar išsaugoti griežtesnes priemones;
4. pabrėžia, kad direktyvoje turėtų būti atsižvelgta į medicinos mokslo padarytą pažangą;
Valstybių narių bendradarbiavimas
5. išreiškia susirūpinimą, kad transplantacijai turimų žmogaus organų nepakanka pacientų poreikiams patenkinti; mano, kad organų (ir donorų) trūkumas yra pagrindinis valstybėms narėms tenkantis iššūkis organų transplantacijos srityje; primena, kad šiuo metu Europoje transplantacijos laukiančių sąrašuose yra tūkstančiai pacientų ir jų mirtingumo rodiklis didžiulis;
6. pažymi, kad organai turėtų būti skiriami atsižvelgiant į pacientų medicininį gebėjimą priimti organą; mano, kad neturėtų būti toleruojama diskriminacija, nesusijusi su paciento galimybėmis priimti organą;
7. pabrėžia, kad organų donorystė yra dovana; todėl pabrėžia, kad nors labai svarbu rasti didžiulio organų trūkumo ES problemos sprendimą, turi būti gerbiama ir ginama laisvė pačiam spręsti, aukoti organą ar ne;
8. atkreipia dėmesį, kad ES esama didelių skirtumų organų šaltinių požiūriu (mirę ar gyvi donorai), taip pat kad valstybėms narėms labai skirtingai sekasi didinti savo donorų skaičių, kad valstybėse narėse taikomi skirtingi kokybės ir saugos reikalavimai, skirtinga organų donorystės ir transplantacijos organizavimo tvarka ir skirtingas medikų ir paramedikų ugdymas ir rengimas; mano, kad šiuos skirtumus iš dalies galima paaiškinti ekonominiais, struktūriniais, administraciniais, kultūriniais, etiniais, religiniais, istoriniais ir socialiniais veiksniais, vis dėlto esminis veiksnys, ko gero, yra viso proceso iki pat donorystės ir transplantacijos organizavimas;
9. todėl tvirtai įsitikinęs, kad esama didelių galimybių ES valstybėms narėms dalytis patirtimi ir kad tai padidins donorų skaičių ir visoje ES sudarys vienodas sąlygas gauti organą persodinimui; todėl laukia Komisijos veiksmų plano dėl stipresnio valstybių narių bendradarbiavimo, kad:
— |
padidėtų organų prieinamumas, |
— |
pagerėtų transplantacijos sistemų veiksmingumas ir prieinamumas, |
— |
padidėtų visuomenės informuotumas, |
— |
būtų užtikrinta kokybė ir sauga; |
10. todėl pabrėžia, kad ypač svarbu sukurti gerai suplanuotas veiklos sistemas ir skatinti valstybėse narėse ir tarp jų bei prireikus tarptautiniu lygiu pasiteisinusius modelius; siūlo, kad veiklos sistemas turėtų sudaryti tinkama teisinė sistema, techninė ir logistinė infrastruktūra, psichologinė ir organizacinė pagalba, taip pat tinkama organizacinė struktūra bei tinkama ligoninių ir kitų gydymo įstaigų su aukštos kvalifikacijos personalu organizacinė struktūra, taip pat aiškios nuostatos dėl atsekamumo bei sąžininga, veiksminga ir teisinga organų paskirstymo ir prieigos prie jų sistema;
Organų prieinamumo didinimas
11. pažymi, kad valstybės narės pačios renkasi teisinį modelį; pažymi, kad ES taikomi du skirtingi modeliai; mano, kad teisines sistemas nebūtina adaptuoti ar suderinti; kviečia valstybes nares savo teisės aktuose numatyti galimybę paskirti teisinį atstovą, kuris po žmogaus mirties spręstų donorystės klausimą;
12. ragina valstybes nares panaudoti visą donorystės po mirties potencialą; todėl ragina valstybes nares kuo daugiau investuoti į savo organizacinės sistemos patobulinimą:
— |
didinant jautrumą, mokant ir rengiant medikus ir paramedikus, |
— |
finansiškai remiant ligonines, kad jos galėtų skirti „etatinius transplantacijos koordinatorius“ (gydytojus, kurie dirbtų intensyvios priežiūros skyriuose ir turėtų savo medikų komandą). jų funkcija būtų aktyviai ieškoti potencialių donorų ir susisiekti su jų šeimomis, |
— |
kiekvienoje Europos ligoninėje ar ligoninių grupėje, kur tik yra organų donorystės galimybių, vykdant kokybės gerinimo programas; |
13. prašo valstybių narių įvertinti „išplėstinio donorų rato“ donorų (senyvo amžiaus donorų, tam tikromis ligomis sergančių donorų) organų panaudojimo galimybę, kad padidėtų organų prieinamumas, atsižvelgiant į kokybės ir saugos aspektus;
14. mano, kad gali būti persodinamas ne visai tinkamas organas; tada sprendimus dėl organų persodinimo konkretiems pacientams, pagrįstus rizikos ir naudos santykio analize, priimtų transplantacijos specialistų grupė, pasitarusi su pacientu ir (arba) jo šeima;
15. prašo valstybių narių, kuriose gyviesiems leidžiama aukoti organus, atsižvelgti į kokybės ir saugos aspektus; tačiau pabrėžia, kad gyvų žmonių organų donorystė turėtų būtų traktuojama tik kaip papildanti mirusių žmonių organų donorystę;
16. pripažįsta, kad išplėtus donorų ratą, gydytojus gali neraminti padidėjusi persodinto organo atmetimo ir laipsniško jo funkcijos sunykimo tikimybė, todėl prašo Komisijos ir valstybių narių remti organų atmetimo prevencijos ir gydymo metodus, kad gydytojai galėtų be baimės persodinti „išplėstinio organų rato“ donorų organus;
17. pripažįsta, kad biotechnologijos jau siūlo persodintų organų atmetimo pavojaus klausimo sprendimo būdus, pavyzdžiui, atmetimo tikimybę mažinantį gydymą, kuris, be kita ko, padės didinti organų prieinamumą, nes leis gydytojams sumažinti ar netgi visiškai panaikinti atmetimo pavojų; tikina, kad tai padės didinti „išplėstinio donorų rato“ donorų skaičių, nes sumažins išplėstinių donorų organų programų riziką;
18. prašo valstybių narių iki 2010 m. sausio mėn. atšaukti teisės aktus, pagal kuriuos donorų organai gali būti persodinami tik valstybėje narėje;
19. prašo valstybių narių imtis būtinų priemonių transplantacijos chirurgų švietimo ir parengimo, komandinio darbo ir atlyginimų srityje;
20. pabrėžia, kad svarbu finansuoti organų įsigijimą ir transplantaciją pagal atskirą biudžeto eilutę siekiant, kad transplantacija netaptų ligonines atgrasančiu veiksniu;
21. pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad organų donorystė liktų griežtai nekomercinė;
22. pritaria priemonėms, kuriomis siekiama medicininiu, taip pat psichologiniu ir socialiniu požiūriu apsaugoti gyvus donorus ir užtikrinti, kad organų donorystė būtų pagrįsta altruizmu ir laisva valia, uždraudžiant tiesioginius atsiskaitymus tarp donoro ir recipiento, negaunant jokio kito atlygio, išskyrus kompensaciją, kuri būtų tik tokio dydžio, kad atlygintų donorystės išlaidas ir nepatogumus; prašo valstybių narių užtikrinti mirusių ir gyvų donorų, kurie neturi nei genetinio, nei emocinio ryšio su recipientu, anonimiškumą, kai pagal nacionalinius teisės aktus tokia donorystė galima; ragina valstybes nares apibrėžti sąlygas, kuriomis ši kompensacija galėtų būti teikiama;
23. ragina valstybes nares priimti ir išlaikyti griežtas teisines nuostatas, susijusias su transplantacija iš gyvų donorų, kurie nėra šeimos nariai, siekiant užtikrinti sistemos skaidrumą ir užkirsti kelią neteisėto organų pardavimo arba priverstinės donorystės galimybėms; taigi, gyvi donorai, kurie nėra šeimos nariai, galėtų dovanoti organus tik laikydamiesi nacionalinėje teisėje nurodytų sąlygų ir gavę atitinkamos nepriklausomos įstaigos leidimą;
24. ragina valstybes nares užtikrinti, kad gyvi donorai nebūtų diskriminuojami, ypač draudimo sistemų;
25. ragina valstybes nares užtikrinti, kad gyviems donorams būtų grąžinamos socialinės apsaugos išlaidos;
26. mano, kad ateityje, jei tik bus užtikrintas atsekamumas, biotechnologijos gali suteikti mokslininkams galimybę užauginti organus iš esamų audinių ir ląstelių, paimtų arba iš pačių pacientų, arba iš kitų audinių donorų; prašo Komisiją skatinti tokius mokslinius tyrimus, kuriuos dažnai vykdo Europoje besikuriančios biotechnologijų MVĮ pagal valstybėse narėse nustatytas kultūrines ir etines sistemas ir Pagrindinių teisių chartiją bei Europos Tarybos konvenciją dėl žmogaus teisių ir biomedicinos;
27. pažymi, kad keli klinikiniai bandymai, atlikti su žmonėmis, įrodė suaugusiųjų kamieninių ląstelių gydymo veiksmingumą taikant kelias ląstelių pakeitimo terapijas;
Transplantacijos sistemų veiksmingumas ir prieinamumas
28. atkreipia dėmesį, kad nors kelios valstybės narės nustatė privalomą transplantacijos procedūrų registraciją ir yra keli savanoriški registrai, visa apimančios duomenų apie įvairias transplantacijos rūšis ir jų rezultatus rinkimo sistemos nėra; tvirtai rekomenduoja įkurti nacionalinius gyvų donorų stebėjimo registrus ir pacientų po transplantacijos bei transplantacijos procedūrų stebėjimo registrus; pabrėžia, kad šie registrai turi būti nuolat atnaujinami; pabrėžia, kad svarbu, jog ES valstybės narės kauptų palyginamus duomenis;
29. prašo Komisijos rekomenduoti valstybėms narėms tam tikras gaires dėl registracijos siekiant užtikrinti, kad registruoti asmenys pateiktų tam tikrą informaciją apie savo ligos istoriją ir kad būtų užtikrinta donoro organų kokybė ir sauga, kadangi registracija – tai ne tik vardo įregistravimas, ji gali turėti padarinių ir donorui, ir organo recipientui;
30. kviečia Komisiją palengvinti techninių ir etinių standartų pagrindo kūrimą organų donorystės saugai, kokybei ir veiksmingumui donorystės ir transplantacijis srityje valdyti, kuris galėtų būti modelis valstybėms narėms; prašo Komisiją įkurti ES mechanizmą, kuris skatintų valstybių narių veiklos organų donorystės ir transplantacijos srityje koordinavimą;
31. mano, kad ES valstybių narių bendradarbiavimas, kuris Komisijos komunikate nepakankamai pabrėžiamas, potencialiai naudingas ir organų dalijimosi tarp ES valstybių narių medicininių bei techninių galimybių požiūriu, atsižvelgiant į geografinius tokių mainų apribojimus ir į galimą poveikį organų gyvybingumui; į tai atsižvelgdamas pabrėžia gerus tarptautinių sistemų rezultatus; įsitikinęs, kad organų dalijimasis gali būti labai naudingas, ypač kai transplantacijos procesas yra sudėtingas (pvz., kaip pacientai labai jautrūs ar skubiai operuotini, taip pat kai pacientai ypatingos būklės ir sunku rasti jiems tinkamą donorą);
32. kviečia Komisiją kartu su valstybėmis narėmis atlikti visų su valstybėse narėse atliekama organų transplantacija ne ES gyventojams susijusių klausimų tyrimą ir parengti elgesio kodeksą su taisyklėmis ir sąlygomis, kuriomis mirusių ES donorų paaukoti organai galėtų būti skiriami ne ES gyventojams;
33. pabrėžia, kad būtinas geras sveikatos priežiūros specialistų ir atsakingų nacionalinės valdžios institucijų bendradarbiavimas, kuris teiktų pridėtinę vertę; prašo Komisijos padėti kurti valstybių narių nacionalinių transplantacijos organizacijų sąjungas, kuriose būtų bendradarbiaujama teisiniu, etiniu ir techniniu lygiu; pripažįsta, kad kai kuriose valstybėse narėse, kuriose donorų skaičius nedidelis, yra transplantacijos medicinos problemų, kurių neįmanoma tinkamai išspręsti; įsitikinęs, kad bendradarbiavimas Europos mastu galėtų būti ypač naudingas mažosioms valstybėms narėms;
34. ragina įvesti ES donoro kortelę, papildysiančią esamas nacionalines sistemas;
35. mano, kad skatinant organų prieinamumą ir saugą būtų naudingas tarptautinis bendradarbiavimas; pabrėžia, kad šioje srityje būtų naudingos ir bendro pobūdžio taisyklės dėl gerosios medicininės patirties, diagnozavimo metodų ir išsaugojimo; prašo valstybių narių aktyviai skatinti tokį bendradarbiavimą ir taikyti šią bendro pobūdžio taisyklių sistemą;
Visuomenės informuotumo didinimas
36. pabrėžia, kad svarbu didinti visuomenės informuotumą organų donorystės ir transplantacijos klausimu, nes tai gali padėti identifikuoti organų donorus ir taip padidinti organų prieinamumą; todėl ragina Komisiją, valstybes nares ir pilietinę visuomenę struktūriškai stiprinti organų donorystės skatinimą, ypač jaunimui mokyklose; tam siūlo pasitelkti garsius asmenis (pvz., sportininkus ir sportininkes) ir vykdyti šviečiamąsias programas;
37. pažymi, kad informacija apie organų donorystę ir transplantaciją turėtų būti teikiama skaidriai, nešališkai ir neįsakmiai bei apimti įvairius su organų aukojimu susijusius klausimus, t. y. kad galima aukoti ne vieną organą, kad galima aukoti audinius;
38. pabrėžia, kad laisva valia priimtas sprendimas aukoti organus ar neaukoti yra išskirtinė donoro teisė, kurią reikia gerbti, ir kad organų donorystė turi būti laikoma vieno žmogaus dovana kitam; pažymi, kad tai turi atsispindėti ir vartojamoje kalboje, vengiant ekonominės terminijos, kuri duoda mintį, kad organai gali būti laikomi preke vidaus rinkoje;
39. ragina Komisiją atsižvelgti į Europos interneto svetainės organų donorystės tema (7), taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) svetainės (8) tolesnį vystymą ir išplėtimą, įtraukiant visas ES valstybes nares ir visas oficialiąsias ES kalbas ir siekiant nurodyti visą tinkamą informaciją bei visus duomenis organų donorystės ir transplantacijos klausimais;
40. ragina Komisiją ir valstybes nares propaguoti donorų dieną ir rekomenduoja imtis veiksmų, pabrėžiančių gerus transplantacijos rezultatus ir svarbą;
41. įsitikinęs, kad labai veiksmingas organų prieinamumo padidinimo būdas yra didesnis visuomenės informavimas, taip pat vietos ir regioniniu lygiu; ragina Komisiją, valstybes nares ir pilietinės visuomenės organizacijas, bažnyčias ir religines bei humanistų bendruomenes prisidėti prie šios visuomenės informavimo apie galimybę būti organų donoru veiklos atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės kultūrinius ypatumus; pabrėžia, kad registruoti donorai atlieka svarbų vaidmenį skatinant organų donorystę, nes taip jie skatina savo šeimos narius ir draugus patiems tapti donorais;
42. pripažįsta, kad svarbu gerinti sveikatos priežiūros specialistų komunikacinius gebėjimus, pavyzdžiui, parengiant informavimo gaires; pažymi, kad reikia profesionalaus požiūrio į komunikaciją ir komunikacijos specialistų pagalbos šioje srityje; ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ir informacijos turiniui, ir tam, kaip geriausia būtų kalbėti polemiškiausiais klausimais; pabrėžia, kad svarbu reguliariai rengti susitikimus su žiniasklaidos atstovais, skirtus informuoti apie gerus transplantacijos rezultatus ir jos svarbą;
43. pritaria, kad reikia įkurti specialią transplantacijos klausimams skirtą telefono liniją su vienu numeriu, kurią valdytų nacionalinė transplantacijos organizacija, kur tokia organizacija egzistuoja, ir kuri veiktų visą parą bei per kurią į klausimus atsakinėtų tinkamai parengti ir patyrę specialistai (medicinos, teisės), galintys visiems interesantams greitai pateikti reikalingą ir tikslią informaciją;
44. prašo Komisijos remti mokslinius tyrimus organų donorystės ir transplantacijos, netrukdomos nacionalinių sienų, srityje, kad būtų galima išsiaiškinti, kokią įtaką sprendimui pasiūlyti organus donorystei turi tautybė, kilmės šalis, religija, išsilavinimas ir priklausymas vienai ar kitai socialinei ir ekonominei klasei; prašo Komisijos ir valstybių narių greitai paskleisti šių tyrimų rezultatus, siekiant informuoti visuomenę ir keisti klaidingas nuomones;
Kokybės ir saugos gerinimas
45. pripažįsta, kad gyvybiškai svarbu užtikrinti organų donorystės ir transplantacijos kokybę ir saugą; pažymi, kad tai turės poveikio mažinant persodinimo riziką ir dėl to sumažės neigiami padariniai; pripažįsta, kad kokybės ir saugos gerinimas gali turėti įtakos organų prieinamumui, o pastarasis gali paveikti kokybės ir saugos gerinimą; prašo Komisijos padėti valstybėms narėms rengti nacionalinius teisės aktus ir kurti reguliavimo sistemą siekiant padidinti kokybę ir saugą užtikrinant, kad tai neturės neigiamo poveikio transplantacijai reikalingų organų prieinamumui;
46. pripažįsta, kad turėtų būti stebimi ir vertinami transplantacijos ir donorystės rezultatai; pabrėžia, kad, remiantis geriausiąja valstybių narių taikoma patirtimi, reikėtų skatinti taikyti bendrą duomenų analizės metodiką siekiant kuo geriau palyginti valstybių narių rezultatus;
47. prašo valstybių narių pailginti pacientų po transplantacijos stebėjimo laiką iki kelerių metų, o geriausia iki tol, kol pacientas gyvena ir (arba) kol persodintas organas funkcionuoja;
48. ragina Komisiją Europos Bendrijų 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programoje (2007–2013 m.) numatyti lėšų geresnių ir tikslesnių diagnozavimo metodų, kurie leistų anksti ir veiksmingai nustatyti tokias žalingas būkles kaip ŽIV/AIDS, hepatitas ir kitas, tyrimams skatinti, nes vienas iš svarbių organų transplantacijos aspektų yra apsaugos nuo įvairių žalingų donoro organe esančių veiksnių ir medžiagų užtikrinimas;
Neteisėta prekyba organais
49. pažymi, kad esama ryšio tarp organų stokos ir neteisėtos prekybos organais, todėl neteisėta prekyba organais mažina potencialių savanorių ir neatlygintinų donorų sistemos patikimumą; pabrėžia, kad bet koks komercinis organų išnaudojimas yra neetiškas ir nesuderinamas su svarbiausiomis žmogiškosiomis vertybėmis; pabrėžia, kad kai organai aukojami dėl finansinės naudos, jie nuo dovanos sumenkinami iki paprasčiausios prekės, tai prieštarauja Konvencijos dėl žmogaus teisių ir biomedicinos 21 straipsniui ir yra draudžiamas pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3 straipsnio 2 dalį;
50. ragina Komisiją, atsižvelgiant į trečiąsias šalis, kovoti su prekyba organais ir audiniais, kuri turėtų būti visuotinai uždrausta, taip pat organų ir audinių transplantacija iš nepilnamečių, iš protiškai neįgalių žmonių ir iš kalinių, kuriems įvykdyta mirties bausmė; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti tarptautinės bendruomenės informuotumą šiuo klausimu;
51. mano, kad norint kovoti su neteisėta prekyba organais skurdesnėse pasaulio dalyse, reikia ilgalaikės strategijos, padėsiančios panaikinti socialinę nelygybę, kuri yra tokios praktikos priežastis; pabrėžia, kad norint kovoti su organų pardavimu už pinigus (ypač besivystančio pasaulio šalyse), reikia įdiegti atsekamumo mechanizmus, užtikrinančius, kad tokie organai nepatektų į Europos Sąjungą;
52. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis „transplantacijos turizmo“ prevencijos priemonių, parengiant gaires, kaip apsaugoti skurdžiausius ir pažeidžiamiausius donorus, kad jie netaptų neteisėtos prekybos organais aukomis ir priimant priemones, kurios didintų teisėtai įgytų organų prieinamumą, bei esamoms organų mainų organizacijoms keičiantis transplantacijai užsiregistravusių pacientų sąrašais, kad būtų išvengta sąrašų dubliavimo; prašo Komisijos per teisingumo, laisvės ir saugumo erdvę skatinti bendrą požiūrį, kad būtų kaupiama informacija apie nacionalinius teisės aktus dėl neteisėtos prekybos organais, ir identifikuoti pagrindines problemas ir galimus sprendimo būdus; šiuo klausimu pažymi, kad reikia sukurti žmogaus organų atsekamumo ir apskaitos sistemą;
53. ragina valstybes nares, jei reikia, iš dalies keisti savo baudžiamuosius kodeksus siekiant užtikrinti, kad už prekybą organais atsakingi asmenys būtų atitinkamai patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, taip pat kad būtų taikomos sankcijos medicinos darbuotojams, kurie dalyvauja persodinant parduotus organus, ir dėti visas pastangas siekiant įtikinti recipientus neieškoti parduodamų organų ir audinių; pabrėžia, kad turėtų būti įtraukta ES piliečių, kurie nusipirko organus ES ar už jos ribų, baudžiamoji atsakomybė;
54. ragina valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant apriboti, kad sveikatos apsaugos specialistai sudarytų geresnes sąlygas prekybai organais ir audiniais, pvz., nurodytų pacientui užsienio transplantacijos tarnybą, kuri galbūt dalyvauja prekybos organais veikloje, taip pat kad sveikatos draudimo teikėjai sudarytų geresnes sąlygas veiklai, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai skatina neteisėtą prekybą transplantacijai skirtais organais, pvz., neatlygintų neteisėtai gauto organo persodinimo išlaidų;
55. mano, kad valstybės narės turėtų užtikrinti savo teisėsaugos agentūrų ir medicinos darbuotojų mokymą organų prekybos tema siekdamos, kad policijai būtų pranešamas kiekvienas žinomas atvejis;
56. ragina valstybes nares, kurios iki šiol nėra to padariusios, pasirašyti, ratifikuoti ir įgyvendinti Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis ir Palermo protokolą;
57. apgailestauja, kad Europolas neatliko neteisėtos prekybos organais tyrimo, tvirtindamas, kad dokumentuotų atvejų nenustatyta; nurodo Europos Tarybos ir PSO pranešimus, kuriuose pateikiama aiškių įrodymų, kad prekyba organais taip pat yra problema ir ES valstybėms narėms, bei prašo Komisijos ir Europolo pagerinti nelegalaus prekiavimo organais stebėseną ir padaryti reikalingas išvadas;
58. prašo Komisiją ir Tarybą atnaujinti veiksmų planą dėl prekybos žmonėmis ir į jį įtraukti veiksmų planą, skirtą kovai su prekyba organais, siekiant sudaryti sąlygas glaudesniam susijusių valdžios institucijų bendradarbiavimui;
59. be to, ragina veiksmų plane nurodyti teisingus ir patikrintus duomenis apie neteisėtai prekiaujamų organų kiekį, rūšis ir kilmę;
*
* *
60. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, PSO, Europos Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
(1) OL L 102, 2004 4 7, p. 48.
(2) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(3) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
(4) OL L 121, 2001 5 1, p. 34.
(5) Trečias leidimas, 2007 m.
(6) SANCO C6 EFZ/gsc D (2007) 360346.
(7) www.eurodonor.org (ir (arba) www.eurocet.org).
(8) www.transplant-observatory.org.