29.10.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 259/86

---

Žalioji knyga dėl rinkos priemonių, taikomų aplinkosaugos ir susijusiais politikos tikslais

P6_TA(2008)0182

2008 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Žaliosios knygos dėl rinkos priemonių, taikomų aplinkosaugos ir susijusiais politikos tikslais (2007/2203(INI))

(2009/C 259 E/16)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į žaliąją knygą dėl rinkos priemonių, taikomų aplinkosaugos ir susijusiais politikos tikslais (COM(2007)0140),

—	atsižvelgdamas į Briuselio Europos Vadovų Tarybos (2007 m. kovo 8–9 d.) pirmininkaujančios valstybės narės išvadas, ypač I priedą „Europos energetikos politika“,

—	atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros ataskaitą „Naudojimasis rinka siekiant ekonomiškesnės aplinkos politikos“ (Nr. 1/2006),

—	atsižvelgdamas į EB steigimo sutarties 2 ir 6 straipsnius, pagal kuriuos, siekiant skatinti aplinką tausojančią ekonominės veiklos plėtrą, įvairiuose ES politikos sektoriuose turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus,

—	atsižvelgdamas į EB steigimo sutarties 175 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 1998 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2179/98/EB dėl Europos bendrijos politikos ir veiksmų, susijusių su aplinka ir tvaria plėtra, programos „Tvarumo link“ (1) persvarstymo,

—	atsižvelgdamas į ES tvaraus vystymosi strategijos peržiūrą,

—	atsižvelgdamas į Šeštąją ES aplinkosaugos veiksmų programą,

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento rezoliucijas dėl miesto aplinkos (2), atliekų prevencijos ir perdirbimo (3) ir dėl tausaus gamtinių išteklių naudojimo (4) dėl tausiojo pesticidų naudojimo (5) teminių strategijų,

—	atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl pasaulio klimato kaitos apribojimo iki 2 laipsnių Celsijaus. Pasirengimas Balyje vyksiančiai konferencijai klimato kaitos klausimais ir tolesniems veiksmams (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos, Ekonomikos ir pinigų politikos, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetų nuomones (A6-0040/2008),

A.

kadangi atsižvelgiant į duomenis apie klimato kaitą reikia veikti energingai, siekiant apriboti šio reiškinio poveikį, ir kadangi Europos Vadovų Taryba nustatė tikslą iki 2020 m. 20 proc. ir iki 2050 m. 60 proc. sumažinti į aplinką išmetamo CO2 kiekį, kadangi Europos Vadovų Taryba taip pat nustatė tikslą, kad atsinaujinančių energijos šaltinių energija sudarytų 20 proc. sunaudojamos energijos ir kad iki 2020 m. būtų 20 proc. pagerintas efektyvus energijos naudojimas,

B.	kadangi minėtoje 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliucijoje Parlamentas pabrėžia, kad pramoninės šalys turi įsipareigoti, palyginti su 1990 m. lygiu, iki 2020 m. išmetamų dujų kiekį sumažinti bent 30 proc., o iki 2050 m. – 60–80 proc.,

C.	kadangi didėja įvairi tarša ir kyla pavojus išnaudoti gamtos šaltinius,

D.	kadangi didėja daugelio rūšių gyvūnų ar augalų išnykimo pavojus ir kadangi ES nustatė tikslą iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą,

E.	kadangi ES vis daugėja kelių transporto, ypač gabenančio prekes, ir dėl to išauga energijos naudojimas,

F.	kadangi rinkos principu pagrįstos priemonės yra svarbūs instrumentai įgyvendinant principą „teršėjas moka“ ir apskritai ekonomiškai atsižvelgiant į nematomas gamybos ir vartojimo sąnaudas, kylančias dėl žmonių sveikatos ir aplinkos blogėjimo,

G.	kadangi valstybių narių aplinkos mokesčiai (skirtingose valstybėse narėse jie sudaro nuo 2 iki 5 proc. BVP) ir rinkos priemonės labai skiriasi ir kadangi aplinkos mokesčių dalis valstybių narių BVP per penkis metus sumažėjo,

H.	kadangi vidutiniškai 76 proc. su aplinka susijusių mokesčių sudaro energijos mokesčiai, o transporto – 21 proc.,

I.	kadangi namų ūkiams tenka didžioji aplinkos mokesčių dalis, nors visų didžiausi energijos, vandens ir transporto naudotojai yra kiti ekonomikos sektoriai,

J.	kadangi aplinkai kenksmingos veiklos subsidijų reforma gali prisidėti sprendžiant klimato kaitos problemas, skatinant tvarų vystymąsi ir saugant tarptautinį ES konkurencingumą,

K.	kadangi prognozės, susijusios su visuotiniu klimato kaitos poveikiu, neturi skatinti atotrūkio tarp ekonomikos augimo, gamybos būdų ir vartojimo, bet turėtų padėti keisti mūsų vystymosi socialinį ekonominį modelį,

L.

kadangi dabartiniai ekonominiai BVP rodikliai jau nebepakankami norint tinkamai įvertinti socialines, ekonomines ir ekologines realijas, ir kadangi juos skaičiuojant neatsižvelgiama į žmogaus veiklos padarinius aplinkai, su kuriais turime kovoti, norint geriau atsižvelgti į tokius pokyčius skaičiuojant sukurtą turtą, reikėtų nustatyti naujų aplinkosaugos rodiklių,

Pastabos dėl žaliosios knygos

1.   džiaugiasi, kad primenamas principas „teršėjas moka“, bet apgailestauja, kad šis principas menkai siejamas arba visiškai nesiejamas su esamos aplinkosaugos politikos priemonių rengimu ir pritaikymu; pabrėžia, kad principas „teršėjas moka“ padeda nustatyti tikrąją gaminio kainą, įskaitant aplinkos valymo ir atkūrimo po gamybos išlaidas, pabrėžia, kad įskaičiavus visas išorines išlaidas, gamybos ar taršių produktų lemiamos išlaidos galų gale bus didesnės, nes prevencija kainuoja mažiau negu atkūrimas ar sanavimas;

2.   apgailestauja, kad nebuvo išsamiai ištirti į vartotoją orientuotų rinkos priemonių diferenciacijos pranašumai gamintojui;

3.   pabrėžia, kad principo „teršėjas moka“ negalima apriboti priverčiant mokėti galutinį vartotoją, t. y. namų ūkius;

4.   apgailestauja, kad žaliojoje knygoje pagrindinis dėmesys skiriamas atmosferos taršai ir klimato atšilimui ir nepakankamai įvertinamas visas neigiamas kitų gamybos, paskirstymo ir vartojimo būdų poveikis aplinkai;

5.   pritaria Komisijos nuomonei dėl rinkos priemonių įvairovės bei mokesčių ir rinkliavų skirtumo, kadangi pastarosios paprastai reiškia aiškiai apibrėžtos paslaugos ar išlaidų apmokėjimą; pabrėžia, kad norint pasiekti aplinkos ir sveikatos apsaugos bei tvaraus vystymosi strategijos tikslus, būtinos tiek skatinamosios, tiek atgrasomosios priemonės;

6.   apgailestauja, kad per mažas dėmesys skiriamas tarptautiniam lygmeniui ir kad ne visuomet imamasi priemonių siekiant maksimaliai sumažinti regionų ir pramonės sektorių konkurencijos iškraipymus;

Priemonės

7.   pritaria žaliajai knygai; ragina Komisiją parengti aiškią strategiją, kaip naudoti rinkos priemones siekiant įkainoti aplinkos žalą ir ištaisyti su tuo susijusius rinkos trūkumus, apimančius apmokestinimą, ES dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos (ILPS) peržiūrą, prekybą ir technologijų politiką;

8.   ragina Komisiją, rengiant savo rinkos priemonių įgyvendinimo strategiją, apsvarstyti ir parengti išsamią šiuo metu ES naudojamų aplinkosaugos reguliavimo priemonių veiksmingumo ataskaitą, siekiant nustatyti, kuriose srityse tiktų esamus teisės aktus pakeisti rinkos priemonėmis;

9.   prašo Komisiją pasinaudoti esamų rinkos priemonių lyginamuoju tyrimu, siekiant įvertinti šių priemonių veiksmingumą ir paskatinti keitimąsi gerąja patirtimi tarp valstybių narių;

10.   ragina Europos Sąjungą atskirti ekonominę gerovę „bruto“ vienam gyventojui nuo ekonominės, socialinės ir ekologinės gerovės „neto“, pvz., tikrojo pažangos rodiklio (TPR); todėl ragina Europos Komisiją ir valstybes nares: nuodugniau išnagrinėti galimybę įvertinti Europos augimą, naudojantis „žaliaisiais“ rodikliais (7), atsižvelgiant į prarastą turtą, susijusį su aplinkai padaryta žala;

11.   pripažįsta, kad visų aplinkosaugos išlaidų įskaičiavimas yra pagrindinė išankstinė sąlyga siekiant sukurti sąžiningą konkurenciją tarp įvairių įmonių ir padauginti ekonominių paskatų skatinti švarią gamybą ir švarų vartojimą bei raginti diegti naujoves švaresnių technologijų srityje;

12.   pripažįsta, kad nesugebėjimo įtraukti aplinkosaugos išlaidų reiškia aplinkai kenksmingos veiklos rėmimą;

13.   pabrėžia, kad ES valstybėse narėse teikiama daug subsidijų aplinkai kenksmingai veiklai, todėl didėja taršos mastas ir smarkiai pažeidžiamas principas „teršėjas moka“;

Principai

14.   pabrėžia, kad principas „teršėjas moka“ yra vienas iš ES aplinkosaugos politikos ramsčių, jo išorinės išlaidos įskaičiuojamos į rinkos kainas, kad atspindėtų realias gamybos išlaidas ar aplinkai bei sveikatai padarytą žalą; pažymi, kad principas „teršėjas moka“ daugumoje valstybių narių taikomas toli gražu nepakankamai;

15.   pažymi, kad rinkos priemonės apima daug būdų konkretiems tikslams siekti – perduodamus leidimus, kuriais siekiama sumažinti taršą (pavyzdžiui, išmetamą CO2 kiekį); ekologinius mokesčius, kuriais siekiama pakeisti kainas ir atitinkamai gamintojų ir vartotojų elgesį; ekologines rinkliavas, skirtas aplinkosaugos tarnybų išlaidoms padengti; aplinkosaugos subsidijas, skirtas švaresnių technologijų plėtrai remti, ir kt.;

16.   pripažįsta, kad aplinkosaugos tikslams remti skirtos rinkos priemonės yra veiksmingiausias būdas, kaip galima pasiekti aplinkosaugos tikslų už prieinamą kainą; pabrėžia, kad šios priemonės turi būti papildytos kitomis, pvz., efektyvumo standartai, taršos mažinimo tikslai ir kt.;

17.   pažymi, kad rinkos priemonės atliks svarbų vaidmenį siekiant, kad iki 2020 m. atsinaujinančios energijos dalis sudarytų 20 proc. bendro sunaudojamos energijos kiekio;

18.   mano, kad siekiant su tvariu vystymusi ir ekonomika be anglies dioksido susijusių pokyčių reikia derinti įvairias atgrasomąsias priemones (pvz., mokesčius, kitas rinkliavas) ir skatinamąsias priemones (pvz., prekybos sistemas);

19.   pabrėžia, kad sukūrus priemonių derinius taps lengviau optimaliai naudotis rinkos priemonėmis; šiuo atžvilgiu mano, kad RP gali labai padėti siekti Lisabonos darbotvarkės tikslų;

20.   mano, kad energetikos ir klimato politikos priemonės, dėl kurių, remiantis bendrąja koncepcija, sprendžiama ES ir valstybių narių lygmeniu, turi būti suderintos su tikslais, dėl kurių buvo susitarta Lisabonoje ir Geteborge;

21.   mano, kad rinkos priemonės – tinkamas ir veiksmingas būdas išorės poveikiui įtraukti – turėtų būti naudojamos gerokai dažniau, tačiau jos neturėtų pakeisti administracinių priemonių, o tik jas papildyti;

22.   pabrėžia, kad rinkos priemonių taikymas siekiant sumažinti taršą ir neigiamus jos padarinius aplinkai turi, būti pagrįstas veiksmingumu; mano, kad dėl rinkos priemonių taikymo atsiradusius socialinius padarinius galima būtų atitaisyti specifinėmis priemonėmis, pvz., nustatant mažiausias kainas, sumažintus tarifus, teikiant subsidijas nedideles pajamas gaunantiems namų ūkiams ir kt.; mano, kad būtina priimti priemones, pagal kurias būtų skiriamos nuobaudos už pernelyg didelį vartojimą;

23.   remia 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvoje 2003/96/EB, pakeičiančioje Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (8) (Energijos mokesčių direktyva) numatyta, jog tam tikromis aplinkybėmis apmokestinimas gali būti visiškai arba iš dalies pakeistas alternatyviomis rinkos priemonėmis, įskaitant ir ES ILPS;

24.   pabrėžia, kad svarbų vaidmenį, siekiant aplinkos apsaugos tikslų, atlieka aplinkos mokesčiai;

25.   mano, kad ES rinkos priemonės neturi būti apribotos vien tik išmetamųjų teršalų leidimų arba kvotų prekybos sistemomis ir kad reikia numatyti kitų galimų modelių, kaip antai anglies dioksido mokesčio įvedimas sumažinant subsidijas iškastinių energijos šaltinių sektoriui;

26.   pabrėžia, kad su aplinkosauga susiję mokesčiai visų pirma turėtų būti laikomi ne mokesčių įplaukų didinimo, o priimtinos kainos priemone užkirsti kelią bet kokiai kenksmingai taršai aplinkos būklės blogėjimui, taigi drauge ir priemone didinti visuomenės gerovę; pabrėžia, kad neigiamų veiksnių, pvz., taršos, apmokestinimas turėtų būti kompensuojamas sumažinant mokesčius, taikomus teigiamiems veiksniams, pvz., darbui;

27.   primena, kad, nepaisant vienbalsiškumo principo mokesčių srityje, sutartyse taip pat numatyta glaudesnio bendradarbiavimo galimybė ir kad taikomas atviro koordinavimo metodas; todėl ragina valstybes nares priimti sprendimus aplinkos mokesčių srityje Europos lygmeniu, kad būtų išvengta bet kokio mokesčių dempingo;

28.   pažymi, kad didesnis ES aplinkos mokesčių koordinavimas ir dalijimasis geriausiąja patirtimi palengvintų reformą; ypač remia pasiūlymus leisti valstybėms narėms mažinti PVM tarifus arba siūlyti mokesčių lengvatas už energiją taupančius produktus; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų nuspręsti, kas labiausiai tinka jų mokesčių sistemoms;

29.   atkreipia dėmesį į aplinkos mokesčių reformų naudą; ragina valstybes nares inter alia įgyvendinti reformas, skirtas energijos stygiui mažinti ir mažai anglies dioksido išskiriančioms technologijoms ir energijos taupymo, efektyvaus energijos naudojimo bei atsinaujinančių energijos šaltinių technologijoms remti;

30.   remia nuostatą dėl darbo mokesčių sumažinimo nacionaliniu lygmeniu, tačiau pabrėžia, kad šis sumažinimas susijęs ne tik su aplinkos mokesčių reforma;

31.   mano, kad kainų keitimas yra viena iš priemonių gamybos ir vartojimo būdams paveikti ir paskatinti vartotojus rinktis aplinką tausojančias transporto priemones (pvz., mažinti viešojo transporto priemonių naudojimo kainas); mano, kad bet koks kainų kilimas dėl rinkos priemonių naudojimo turi būti iš anksto numatytas ir turi būti atsižvelgta į konkrečias kiekvienos valstybės narės aplinkybes; tačiau pabrėžia, kad tokios priemonės poveikis gali būti ribotas dėl mažo kai kurių sektorių ir kai kurių vartotojų kategorijų lankstumo;

32.   pabrėžia, kad būtina turėti tikslius duomenis apie viso produktų ir paslaugų būvio ciklo aplinkos ir socialines sąnaudas; ragina Komisiją pasiūlyti šių sąnaudų įvertinimo metodų;

33.   džiaugiasi neseniai Komisijos, Europos Parlamento, ESBO, Pasaulio gamtos fondo ir Romos klubo surengta konferencija tema „Ne tik BVP“ ir pagrindinėmis jos išvadomis; pabrėžia, kad siekiant išmatuoti mūsų visuomenės gerovę ir pažangą, be BVP, svarbu remtis ir kitais rodikliais, ypač susijusiais su ekonomikos augimo poveikiu atmosferai ir ekosistemoms;

34.   mano, kad rinkos priemonės gali padėti skatinti ekologijos srities mokslinius tyrimus ir naujovių diegimą, kadangi aplinkai kenksmingų arba ekologijos standartų neatitinkančių gaminių ir paslaugų apmokestinimas gamintojams taps akstinu investuoti į energetikos požiūriu veiksmingesnių gaminių ir paslaugų mokslinius tyrimus;

Kokios priemonės kuriam sektoriui?

35.   pripažįsta, kad dabartinės formos ES prekybos šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų teršalų leidimais sistemos (ILPS) taikymo sritis per siaura turint mintyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių ir dalyvaujančių sektorių įvairovę ir tai, kad Komisija ir valstybės narės turi atlikti tobulinimo darbus, būtinus optimizuoti šią sistemą projekto trečiuoju etapu, prasidėsiančiu 2013 m.;

36.   ragina Komisiją stiprinti ES ILPS palaipsniui mažinant viršutinę ribą ir išplėsti sistemą įtraukiant pirmosios pakopos teršėjus – tai būtų pagrindinės priemonės siekiant 2020 m. tikslų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

37.   pabrėžia, kad būtina skubiai persvarstyti Bendrijos išmetimo leidimais prekybos sistemą (ILPS), siekiant veiksmingai ištaisyti per bandomąjį laikotarpį nustatytus trūkumus, įskaitant netikėtai didelį įmonių pelną, gautą dėl nemokamų CO2 dujų išmetimo leidimų, išduotų atsižvelgiant į jų ilgalaikį turtą (pvz., dideli elektros energijos gamintojai). pabrėžia, kad dėl Europos Sąjungos tvaraus vystymosi strategijoje reiškiamo stipraus pritarimo principui „teršėjas moka“ ILPS sistema būtų pagrįsta prekyba visų išmetamųjų teršalų leidimais aukcionuose ir būtų užtikrinama bendra viršutinė riba, atitinkanti tikslą iki 2020 m. sumažinti ES išmetamų teršalų kiekį 30 proc., įskaitant kiekybinius bei kokybinius reikalavimus, susijusius su kreditais, skiriamais projektams finansuoti pagal bendro įgyvendinimo ar švarios plėtros mechanizmą;

38.   šiuo atžvilgiu pabrėžia, kaip svarbu skatinti kurti pasaulinę anglies dioksido išmetimo leidimų prekybos rinką siekiant ekonomiškai ir iš esmės sumažinti teršalų išmetimą;

39.   mano, kad padidėjęs rinkos priemonių naudojimas transporto sektoriuje ypač svarbus į kainą įskaičiuojant visų rūšių transporto aplinkosaugos ir socialines sąnaudas; konkrečiai mano, kad tai, kad į kainą įskaičiuojama nedidelė automobilių eismo išlaidų dalis, turi neigiamų padarinių kitų rūšių transporto, pvz., geležinkelio, konkurencingumui bei veiksmingiausių ir švariausių technologijų rėmimui;

40.   džiaugiasi Komisijos pasiūlymu aviacijos sektorių įtraukti į Bendrijos sistemą ETS, bet mano esant būtina priimti lygiagrečių ir papildomų priemonių, kaip antai žibalo mokestį ir azoto oksidų (NOX) išmetimo mokesčius, siekiant atsilaikyti prieš klimato kaitos padarinius;

41.   primygtinai ragina Komisiją iki 2009 m. pateikti teisėkūros projektą dėl jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, kadangi jūrų transportui netaikomos jokios šios srities Bendrijos ar tarptautinės teisės normos;

42.   mano, kad energijos apmokestinimas turi likti antrinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo priemonė, skirta toms išlakoms, kurių tiesiogiai ar netiesiogiai negali paveikti ES ILPS;

43.   primena, kad transporto ir statybų sektoriuose sunaudojama daug energijos ir išmetama CO2 dujų ir kad jie dar nėra įtraukti į prekybos išmetimo leidimais sistemą;

44.   mano, jog vienu metu ir skubiai turėtų būti persvarstyti Energijos mokesčių direktyva ir sunkiųjų krovininių transporto priemonių (9) (Eurovinjetės direktyva) apmokestinimą reglamentuojantys Bendrijos teisės aktai, siekiant išvengti tuo pačiu tikslu taikomų priemonių dvejinimo, ir keisti aplinkos mokesčius siekiant, kad įvairių ekonomikos sektorių veiksmai dėl aplinkos mokesčių, ypač išorinių išlaidų įskaičiavimu į kainą, būtų greitai pakeisti aplinką tausojančiu elgesiu;

45.   mano, kad Eurovinjetės direktyvos taikymą būtina padaryti privalomą visose valstybėse narėse ir ją iš dalies pakeisti, siekiant infrastruktūrų, ypač automobilių transporto, tarifais išorės išlaidas įskaičiuoti į kainą; mano, kad, norint išvengti transporto nukreipimo tais keliais, kurie neįtraukti į Eurovinjetės direktyvą, direktyva turėtų būti taikoma visam kelių tinklui;

46.   pabrėžia, kad būtina taikyti geresnio reglamentavimo principus, nustatant kaip naudoti rinkos priemones, ir vengti iš dalies sutampančių ir sudėtingų priemonių; pritaria Energijos mokesčių direktyvos pakeitimui, kuriuo būtų užtikrinama, kad ES ILPS dalyviai, vykdant prekybą ir taikant mokesčius, nemokės du kartus už savo dujų išmetimą;

47.   mano, kad, persvarstant energetikos produktų apmokestinimą reguliuojančius teisės aktus, turėtų būti padidintas minimalus transporto, naudojamo pramoniniais ar komerciniais tikslais, mokesčių dydis; remia nuostatą, atsižvelgiant į CO2 dujų išmetimo lygį, padalyti apmokestinimo lygius į pavienius energetikos ir aplinkosaugos elementus;

48.   ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti Energetikos produktų mokesčių direktyvoje numatytas išimtis ir mokesčių lengvatas ir ištirti, koks iškastinės energijos šaltinis ateityje turėtų būti neapmokestinamas, laikantis direktyvos taikymo srities ir dvasios bei stengiantis, kad dėl kitų apmokestinimo arba prekybos sistemų taikymo operatoriams netektų per didelė prievolių našta;

49.   ragina aktyviau naudoti rinkos priemones bendriems aplinkosaugos politikos tikslams valstybėse narėse ir Europos Sąjungoje pasiekti ir ypač išorės sąnaudoms įtraukti; tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dėl valstybių narių taikomų mokesčių dydžio nebūtų iškraipoma konkurencija; siūlo, pavyzdžiui, panaudoti labiau su rinka susietas priemones pastatų energetiniam efektyvumui ir šiluminiam izoliavimui skatinti;

50.   ragina valstybes nares sustiprinti savo politines iniciatyvas, orientuotas į statybos sektorių, siekiant sumažinti energijos poreikį ir taršą CO2 dujomis; pabrėžia, kad būtina remti tausiojo būsto, kuriame naudojama gamtos teikiama energija, vystymą;

51.   siūlo, kad pagal Kioto protokole numatytas priemones kompensavimo sistemos būtų taikomos efektyvaus energijos naudojimo gerinimo darbams būsto sektoriuje ir miesto transporto išmetamo anglies dioksido kiekio matavimui finansuoti bei kad jas būtų galima pasitelkti taikant skatinamąsias finansines priemones;

Išskirtinės priemonės ir sektoriai

52.   mano, kad aplinkai kenksmingos veiklos subsidijų reforma neturi apsiriboti vien tik BŽŪP; mano, kad šioje srityje transporto, ypač automobilių, sektoriuje reikia imtis skubių ir ryžtingų veiksmų; prašo Komisiją skubiai pasiūlyti gaires, kaip laipsniškai, bet greitai panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas, vadovaujantis Europos Vadovų Tarybos sprendimu dėl ES tvaraus vystymosi strategijos peržiūros;

53.   pritaria Komisijai, kad subsidijų aplinkai kenksmingai veiklai pašalinimas yra būtina priemonė tvariam vystymuisi, ypač ES valstybių ir vyriausybių vadovų patvirtintiems integruotos klimato kaitos mažinimo ir energetikos darbotvarkės tikslams pasiekti;

54.   tikisi, kad Komisija, persvarstydama Bendrijos valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gaires, realiai įvertins būtinybę keisti gamybos, eismo, transporto ir vartojimo būdus ir sumažinti atliekų kiekį;

55.   primena Bendrijos nuostatas dėl atliekų tvarkymo, bet apgailestauja, kad jomis nebuvo siekiama išspręsti atliekų kiekio ES problemą; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti teisės aktų dėl atliekų apmokestinimo gaires, siekiant vykdyti atliekų susidarymo prevenciją ir per vidutinės trukmės laikotarpį sumažinti ES susidarančių atliekų kiekį;

56.   džiaugiasi, kad pabrėžiamas rinkos priemonių vaidmuo įgyvendinant Vandens pagrindų direktyvą (VPD) (10), ir mano, kad visų svarbiausia į nustatomą vandens kainą įskaičiuoti išlaidas, susijusias su paviršinio vandens išsiurbimu, vandens kokybės prastėjimu ir valymo stotimis; pabrėžia, kad Vandens pagrindų direktyva gali tapti gaire siekiant apibrėžti aplinkosaugos tikslams remti skirtas rinkos priemones; primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti šios direktyvos taikymą valstybėse narėse ir tiriant bei skatinant geriausiąją patirtį naudotis Bendrijos vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo strategija bei bandomaisiais upių baseinais; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant tinkamai įgyvendinti Vandens pagrindų direktyvą, ypač siekiant užtikrinti, kad bet kokiam vandens vartojimui būtų taikomas ekonominis vertinimas, kuris apimtų išteklių naudojimo ir aplinkosaugos sąnaudas, kad pasitelkus šiuos kriterijus būtų galima nustatyti vandens mokesčius;

57.   ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti mokesčių ir prievolių sistemą, kuria būtų siekiama sumažinti pesticidų naudojimą ir naudoti ne tokius toksiškus ir mažiau kenksmingus aplinkai bei sveikatai pesticidus;

58.   mano, kad, siekiant realios naudos vartotojams, turi būti nustatytas iš tiesų mažesnis PVM už ekologiškus produktus, taip pat turi būti taikomos pagalbinės priemonės, pvz., ekologinis ženklas, siekiant įdiegti sistemą, kurią naudojant būtų galima lengvai palyginti produktus;

59.   pripažįsta sunkumus, susijusius su rinkos priemonių diegimu siekiant didinti arba išsaugoti biologinę įvairovę ir su ekosistemomis susijusias tarnybas bei vietos lygmeniu spręsti aplinkosaugos problemas; ragina Komisiją toliau svarstyti biologinės įvairovės praradimo sąnaudų vertinimą ir galimą rinkos priemonių panaudojimą, būtinai pripažįstant, kad biologinės įvairovės išsaugojimas ar didinimas tam tikroje zonoje dėl vietos poveikio negali sukelti biologinės įvairovės praradimo kitoje;

60.   šiomis aplinkybėmis su susidomėjimu atkreipia dėmesį į prekybos NOX ir SO2 dujų leidimais sistemas, kai kurių valstybių narių įgyvendinamas siekiant rentabiliausiu būdu išspręsti šio tipo atmosferos teršalų keliamas problemas; pabrėžia, kad diegiant bet kokią prekybos leidimais sistemą NOX ir SO2 dujų srityje reikia atsižvelgti į vietos sąlygas ir ją taikyti tiktai iš anksto apibrėžtose geografinėse zonose;

61.   ragina Komisiją numatyti savo iniciatyvose remti šiuo metu valstybių narių priimtas atsinaujinančių energijos šaltinių vystymo priemones; pabrėžia, kad prieš finansiškai skatinant biokuro gamybą, reikia reikalauti atlikti papildomus vertinimus, siekiant nustatyti, ar jo gamybos metu tausojama aplinka;

62.   pabrėžia, kad rinkos priemonės turėtų būti kuriamos taip, kad nenukentėtų tarptautinio masto pramonės, pvz., daug energijos naudojančių pramonės sričių, konkurencingumas, siekiant išvengti pardavimo mažėjimo („nutekėjimo“) dėl importo bei galimo gamybos perkėlimo ir padarinių aplinkai už Europos Sąjungos ribų;

63.   prašo Komisiją parengti fizinių asmenų ir MVĮ „CO2 kortelės“, kurioje būtų nurodomas sunaudojamos energijos ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, įvedimo galimybių studiją;

64.   džiaugiasi, kad kuriamos apmokestinimą ir išmetimo leidimų prekybos sistemas papildančios finansinės priemonės – vis plačiau taikomos ekologinės ir (arba) etinės investicijos, ekologinės obligacijos, kuriomis skatinamas sąmoningumas ir rinkoje investuotojams sudaroma galimybė pasirinkti;

65.   pripažįsta, kad rizikos kapitalas ir privataus kapitalo įmonės atlieka svarbų vaidmenį investuojant į mažai anglies junginių išmetančių technologijų sritį;

Tarptautinė dimensija

66.   pažymi, kad Europos ekonomika sudaro daugiau nei 35 proc. pasaulio ekologinių prekių rinkos ir kad Europos įmonių padėtis gera ir jos gali pasinaudoti pasauline ekologine ekonomika – tai kompensuos bent dalį poveikio bendrajam vidaus produktui;

67.   pritaria tam, kad būtų nustatytas pasienio mokesčių koregavimo mechanizmas, kurį naudojant bus galima išvengti galimų „anglies dioksido nuotekų“, kurios galėtų sugriauti prievolę sumažinti išmetamą CO2 dujų kiekį ir išsaugoti ekonominį ES konkurencingumą; ragina Komisiją, remiantis kai kuriose valstybėse narėse atliktais tyrimais, parengti pranešimą Europos Parlamentui galimo tokio mechanizmo nustatymo klausimu; vis dėlto pabrėžia, kad pasienio mokesčių koregavimo priemonės turėtų būti diegiamos tik tuo atveju, jeigu žlugtų pastangos tarptautiniu mastu susitarti dėl privalomo CO2 dujų išmetimo mažinimo;

68.   mano, jog siekiant, kad šis mechanizmas būtų priimtinas tarptautiniu mastu, jis turi būti nustatytas remiantis geriausiomis turimomis technologijomis ir būti palankus trečiosioms šalims, ypač besivystančioms šalims;

69.   pripažįsta, kad būtų geriau ne derinti pasienio mokesčius prekybos partnerių konkurencijos iškraipymui kompensuoti, o nustatyti privalomus tarptautinius atskaitos rodiklius ir įsipareigojimus, apimančius visus konkurencijai jautrius sektorius;

*

* *

70.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

---

(1)  OL L 275, 1998 10 10, p. 1.

(2)  2006 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teminės miesto aplinkos strategijos (OL C 306 E, 2006 12 15, p. 182).

(3)  2007 m. vasario 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teminės atliekų perdirbimo strategijos (OL C 287 E, 2007 11 29, p. 168).

(4)  2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tausaus gamtinių išteklių naudojimo teminės strategijos (OL C 74 E, 2008 3 20, p. 660).

(5)  2007 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tausiojo pesticidų naudojimo teminės strategijos (Priimti tekstai, P6_TA(2007)0467).

(6)  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0537.

(7)  Aplinkosaugos rodikliai arba rodikliai, nustatomi atsižvelgiant į aplinkosaugą: ilgalaikės gerovės indeksai (IGI), tikrosios pažangos rodiklis (TPR).

(8)  OL L 283, 2003 10 31, p. 51.

(9)  1993 m. spalio 25 d. Tarybos direktyvą 93/89/EEB dėl mokesčių už tam tikras transporto priemones, naudojamas prekėms gabenti keliais, ir rinkliavų bei naudotojo mokesčių už naudojimąsi tam tikromis infrastruktūromis taikymo valstybėse narėse (OL L 279, 1993 11 12, p. 32).

(10)  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

---