23.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/88

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas visiškai pritaria Komisijos siūlomo reglamento tikslui – mažinti neteisėtos medienos ir jos šalutinių produktų patekimą į Europos rinką. Dėl miškų naikinimo ne tik 20 proc. padidėjo pasaulyje išmetamų šiltnamio dujų kiekis ir nyksta biologinė įvairovė, bet taip pat kyla didelių ekonominių ir ypač socialinių problemų. Numatyto tikslo reikia siekti drąsiau ir imtis ryžtingesnių veiksmų, taikant teisiškai privalomas priemones ir nustatant trumpus įgyvendinimo terminus.

1.2

Pasiūlymas priimti reglamentą, taip pat kaip ir FLEGT (1) savanoriškos partnerystės susitarimai, bendradarbiavimo programų dėl sertifikavimo ir tvaraus miško išteklių panaudojimo vystymas bei susitarimai su pagrindiniais medienos importuotojais, yra esminė kovos ne tik su neteisėta medienos ruoša, bet ir su neteisėtu jos pateikimu į medienos rinką, dalis.

1.3

Tvarumo sąvoka siejama ne vien tik su pajėgumais gaminti medieną, bet ir su socialiniais kriterijais (priimtinos darbo sąlygos, darbuotojų teisių laikymasis), apibrėžtais TDO (2), taip pat su ekonominiais (užkirsti kelią rinkos iškraipymams dėl nesąžiningos prekybos) ir aplinkosaugos (neteisėto miškų naikinimo poveikis aplinkai ir biologinės įvairovės nykimui) kriterijais.

1.4

Šiame reglamente Komisija siūlo nustatyti deramo patikrinimo sistemą, kurią taikant būtų mažinama neteisėtos medienos ir jos šalutinių produktų pateikimo į Europos rinką rizika. Vis dėlto siūlomą sistemą reikėtų šiek tiek pakoreguoti.

1.5

Pirmiausia, ji skirta tik pirmą kartą medieną ir medienos produktus į rinką teikiantiems prekiautojams. Komiteto nuomone, ši sistema turėtų būti taikoma plačiau, t. y. visiems medienos pramonės ūkio subjektams, numatant skirtingą tvarką ir taisykles. Atsekamumo sistema turėtų būti taikoma visiems ūkio subjektams; jie turi būti informuojami apie produkto kilmę ir jo savybes, nurodant šalį, mišką, rūšį, amžių ir tiekėją. Mažosios ir vidutinės įmonės, taip pat smulkieji gamintojai, turėtų turėti lankstesnes galimybes ir galimybę laipsniškai prisitaikyti prie naujos sistemos, kad nereikėtų patirti pernelyg didelės naštos.

1.6

Bet kuriuo atveju, vengiant dubliuoti jau esančias „atsekamumo“ sistemas, reikėtų pripažinti nacionalinius teisės aktus bei kontrolės mechanizmus, miškų sertifikavimo sistemas ir darbo organizavimo modelius, jei tik jie nepažeidžia tvarios miškotvarkos principų. Nėra prasmės taikyti papildomas biurokratines priemones, ypač tais atvejais, kai jau yra taikomi deramo tikrinimo principai. ES turi nustatyti taisyklių ir bendro pobūdžio standartus rizikos valdymo tvarkai užtikrinti, kurie būtų griežtesni toms sritims, kur yra didelė neteisėtos medienos valdymo rizika (3) ir kuriose prireikus galėtų būti pasinaudota išorės nepriklausomomis, įrodytą patirtį turinčiomis sertifikavimo įstaigomis.

1.7

Susitarimuose su trečiosiomis šalimis turėtų būti numatytas bendradarbiavimas darbo organizavimo ir (arba) valdymo srityse ir pateiktos socialinių paskatų sistemos, paremtos atvirkštiniu procentiniu ryšiu tarp neteisėtos medienos ruošos masto ir pajamų, tenkančių vienam gyventojui konkrečioje šalyje.

1.8

Deramą tikrinimą taikant visiems ūkio subjektams į rinką turėtų patekti tik teisėta mediena; tiesą sakant, tokia mediena yra priimtinesnė ne tiek dėl ekonominių padarinių, kiek dėl didelio socialinio poveikio. Dalykas tas, kad į ateitį orientuota miškotvarka ir teisėtų produktų vartojimas suteikia galimybę užtikrinti „tvarų“ vystymą medienos sektoriuje dirbantiems vietos gyventojams ir garantijas dėl Europos medienos pramonės ateities.

1.9

Šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas ir medienai bei medienos produktams, kurie naudojami energijai iš atsinaujinančių šaltinių gaminti.

1.10

Nuobaudos už įsipareigojimų dėl prekybos mediena ir medienos produktais nesilaikymą turi būti vienodos visose šalyse ir turėtų būti proporcingos atsakomybės laipsniui, netgi numatant komercinės veiklos sustabdymą už itin šiurkščius pažeidimus.

1.11

Kad sistema veiktų sklandžiai, Komitetas labai palankiai vertina idėją įsteigti patariamąją grupę dėl prekybos mediena, į kurią įeitų įvairios suinteresuotos šalys ir kuri padėtų Komisijai sprendžiant šios srities klausimus.

1.12

Reglamentui įsigaliojus, po dvejų metų Komisija turėtų atlikti jo poveikio vidaus rinkos medienos produktais veikimui įvertinimą. Jei padariniai pasirodytų esą neigiami, turėtų būti sudaryta galimybė persvarstyti visas trūkumų turinčias nuostatas.

2.1

Šio pasiūlymo priimti atitinkamą reglamentą tikslas – kovoti su neteisėta medienos ruoša skatinant tiekimą iš šalių, kurios laikosi teisėtos miškotvarkos praktikos. Tai yra ES reakcija į neteisėtą medienos ruošą, kuri yra viena iš miškų naikinimo priežasčių. 20 proc. pasaulio šiltnamio dujų kiekio atsiranda dėl miškų naikinimo, kuris yra ir pagrindinė biologinės įvairovės visame pasaulyje mažėjimo priežastis. Be to, neteisėta medienos ruoša lemia ekonominį, socialinį ir aplinkosaugos dempingą, o tai sumažina bendrovių, užsiimančių teisėta miško pramonės veikla, konkurencingumą.

2.2

Dėl socialinio dempingo reikėtų pažymėti, kad nuo 1996 m. Europos Sąjungoje būta pastangų įtraukti į PPO (Pasaulio prekybos organizacija) susitarimus nuostatas, ginančias pagrindines darbuotojų teises. Tačiau šiems pasiūlymams griežtai pasipriešino besivystančios šalys, įtarusios, kad tokiais pasiūlymais pramoninės šalys siekia sukurti naujas protekcionizmo formas, skirtas jų eksportuojamiems produktams. Šis klausimas šiuo metu yra atviras ir pačioje ES.

2.3

Todėl Komisija numatė keletą pasirinkimo galimybių, užtikrinančių, kad į ES rinką būtų teikiama tik teisėtai iškirsto miško mediena ir medienos produktai. Buvo atliktas šių pasirinkimo galimybių poveikio įvertinimas ir pagaliau buvo pasirinkta „deramo patikrinimo“ sistema. Žinoma, sienų kontrolės stiprinimas būtų gera ir labai veiksminga priemonė, tačiau ji pažeistų laisvos prekybos taisykles ir dėl to yra nepriimtina.

2.4

Medienos tiekimo šaltinio teisėtumas nustatomas remiantis šalies, kurioje buvo auginama atitinkama miško medžiaga, teisės aktais. Teisėtumas gali būti patikrintas FLEGT partnerėse šalyse pagal ES FLEGT licencijas, kurias numato dvišaliai savanoriškos partnerystės susitarimai (SPS) tarp Europos Komisijos ir atskirų eksportuojančių šalių, arba pagal CITES (4) leidimus. Kitos šalys teisėtumą gali patikrinti kitais būdais. Ūkio subjektai tikrina teisėtumą naudodamiesi sistemomis, kurios visiškai atitinka deramo patikrinimo sistemos kriterijus.

2.5

Deramo patikrinimo sistema paremta ūkio subjektų atsakomybe už neteisėtos medienos pateikimo į Bendrijos rinką rizikos sumažinimą naudojantis atsekamumo sistema, kuri remiasi prieinama informacija apie medienos kilmę ir savybes, taip pat laikantis teisėtų nacionalinės teisės aktuose numatytų reikalavimų. Šia sistema taip pat siekiama pateikti vartotojams informaciją, kuri jiems garantuotų, kad jų įsigyta mediena nėra susijusi su neteisėta medienos ruoša.

2.6

Kad šį reglamentą būtų lengviau įgyvendinti, ūkio subjektai gali pasinaudoti kontrolės įstaigų sukurtomis sistemomis, jei tokių yra. Visais atvejais valstybių narių paskirtos kompetentingos valdžios institucijos yra atsakingos už monitoringo organizacijų akreditavimą, tačiau pasilieka teisę reguliariai vykdyti patikrinimus ir įsitikinti, kad jos laikosi nurodytų reikalavimų.

2.7

Monitoringo organizacijos, iš anksto nustačiusios deramo patikrinimo įgyvendinimo taisykles, išduoda oficialų leidimą ūkio subjektams laikantis atitinkamų sistemų. Kompetentingos valdžios institucijos vykdo būtinus patikrinimus ir imasi atitinkamų drausminių priemonių prieš patvirtintus ūkio subjektus, kurie nesilaiko deramo patikrinimo sistemos reikalavimų.

2.8

Valstybės narės turi nustatyti nuobaudų, taikytinų pažeidus šio reglamento nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Taisyklės, kurios nustatytos reglamente remiantis PPO susitarimais, turi būti vieningai taikomos ir importuotiems, ir ES produktams.

3.3.1

Visi medienos sektoriaus ūkio subjektai turi būti tikri dėl jų turimos medienos teisėtumo ir privalo turėti esminę informaciją apie produkto kilmę: šalį, mišką, tiekėją, rūšis, amžių ir tūrį. Tai įgyvendinti įmanoma patvirtinus atsekamumo sistemą, kurioje būtų numatyta įvairių lygių atsakomybė. Nedidelių miškų savininkams, dalyvaujantiems nacionalinėse rinkose, kuriose veiksmingai galioja teisės aktai ir kontrolės taisyklės, suderinti su deramo patikrinimo sistema, nereikėtų taikyti papildomų biurokratinių reikalavimų. Tačiau stambūs ūkio subjektai, kurie medieną perka ir ja prekiauja Europos Sąjungoje arba ją importuoja iš trečiųjų šalių, privalo taikyti šiame reglamente numatytą sistemą.

4.1

Kad būtų galima įvykdyti šiuos uždavinius, būtina apibrėžti atitinkamas priemones, kurias taikant būtų galima patikrinti į ES rinką pateikiamos medienos ir medienos produktų teisėtumą. Be nacionalinių teisės aktų ir priemonių, kurios numatytos šiame pasiūlyme dėl reglamento, reikėtų atsižvelgti ir į kitas, įskaitant miškų sertifikavimo, sistemas, kurios atitinka deramo patikrinimo kriterijus. Be to, reikia apibrėžti atitinkamus mechanizmus, kaip atskirti tuos, kurie vykdo veiklą laikydamiesi nustatytų reikalavimų, ir bausti tuos, kurie teikdami į rinką medieną ir medienos produktus pažeidžia nustatytas taisykles. Taisykles, kurių negalima nustatyti Europos lygmeniu, turi numatyti pačios valstybės narės laikydamosi vienodų kriterijų.

4.2

Neteisėta medienos ruoša kelia grėsmę visiems tvarios miškotvarkos projektams. Todėl susitarimuose su trečiosiomis šalimis turėtų būti numatytas bendradarbiavimas darbo organizavimo ir (arba) valdymo srityse ir pateiktos socialinių paskatų sistemos, atsižvelgiant į atvirkštinį procentinį ryšį tarp neteisėtos medienos ruošos masto ir pajamų, tenkančių vienam gyventojui konkrečioje šalyje. Miškai labiausiai naikinami tankiai apgyvendintose tropikų šalyse, kuriose skurdas yra didžiausias (5). Panašiai yra ir Afrikoje – čia medieną eksportuojančios šalys yra tarp 50-ies skurdžiausių pasaulio šalių, kurių žmogaus raidos rodikliai yra patys žemiausi, o vienam žmogui tenkančios pajamos – pačios mažiausios (6).

4.3

Deramo patikrinimo sistemos taikymas visiems ūkio subjektams, o ne vien tik tiems medienos ir medienos produktų prekybininkams, kurie pirmą kartą pateikia į rinką medieną ir medienos gaminius, yra susijęs su papildoma administracine našta. Tačiau naudos galima tikėtis tik tuo atveju, jei į ES rinką pateks tik teisėtai iškirsto miško mediena, kurios teisėtumą būtų galima atsekti visoje tiekimo grandinėje. Nauda bus visapusiška, ne tik ekonominė (7), bet ir socialinė – didžiausia iš visų. Tokiu būdu aplinka yra įtraukiama į ekonominių ir socialinių svarstymų sritį, kad suinteresuotieji subjektai būtų skatinami aplinkos apsaugos, socialinio, kultūros bei ekonominio pobūdžio interesų.

4.4

Minėtu būdu įgyti produktai ne tik geriau atitiks rinkos, kuri skiria vis daugiau dėmesio aplinkosaugos klausimams, reikalavimus, bet ją ir sustipins. Visa tai gali duoti nemažą naudą ir tapti kitoms šalims sektinu pavyzdžiu. Taigi, į ateitį orientuota miškotvarka ir teisėtai iškirsto miško naudojimas užtikrintų vietos gyventojams vystymosi galimybę ir garantijas dėl Europos medienos pramonės ateities.

4.5

Vis tik įsipareigojimai turėtų būti proporcingi bendrovių dydžiui, kad mažosios ir vidutinės įmonės ir smulkūs gamintojai galėtų lanksčiau ir palaipsniui prisitaikyti prie deramo patikrinimo sistemos. Pirmiausia, medienos pirkėjai, kurie pirmą kartą perka medieną, turėtų sumažinti prekybos neteisėtais produktais riziką tikrindami dokumentus, kuriuose nurodoma produkto kilmė ir savybės (šalis, miškas, tiekėjas, rūšys, amžius ir tūris). Tolesni pasrovinio sektoriaus ūkio subjektai turi dokumentuose nurodyti, iš ko pirko medieną.

4.6

Rengiant reglamentą reikėtų visapusiškai atsižvelgti į tas nacionalines taisykles ir darbo organizavimo modelius, kurie geriausiai atitinka tvarios miškotvarkos kriterijus, ir nesiūlyti naujovių vien todėl, kad tai yra kažkas nauja. Šiuo atžvilgiu tvarumo sąvoka turėtų būti išplėsta ir siejama ne vien su pajėgumais gaminti medieną, bet ir su socialiniais kriterijais (sąlygos, kurios turi atitikti žmogaus ir darbuotojų teises), taip pat su ekonominiais kriterijais (užkirsti kelią konkurencijos iškraipymams dėl nesąžiningos konkurencijos) ir aplinkos apsaugos kriterijais (vykdomos veiklos poveikis aplinkai ir vietos biologinei įvairovei).

4.7

Reikia sukurti tinkamas verslo sąlygas taisyklių besilaikantiems ūkio subjektams, kurie informuoja pirkėjus apie medienos ir jos šalutinių produktų teisėtumą. Pagaliau, vertėtų vykdyti kampanijas, kurių metu vartotojai būtų informuojami apie tai, kad perkant medieną ir jos šalutinius produktus labai svarbu nustatyti (atsekamumo būdu), ar miškas buvo kertamas teisėtai.

4.8

Kad statybos sektorius, baldų ir kitų gaminių gamintojai būtų skatinami naudoti teisėtai iškirsto miško medieną, reikia imtis bendrų iniciatyvų ir platinti atitinkamą reklaminę ir informacinę medžiagą. Reikėtų plačiai aiškinti, kad tik iš tvariai tvarkomų miškų gauta mediena yra vienintelė tvari žaliava, kuri yra natūraliai atsinaujinanti medžiaga ir anglies dioksido saugykla visu savo gyvavimo ciklo laikotarpiu, ir kad šia savybe ji skiriasi nuo kitų medžiagų.

4.9

Komitetas tvirtai pritaria nuomonei sudaryti patariamąją grupę dėl prekybos mediena, į kurią būtų įtraukti visi suinteresuotieji subjektai ir kuri padėtų Komisijai užtikrinti sklandų minėtos sistemos veikimą.