2008 m. rugsėjo 24 d., trečiadienis
P6_TC2-COD(2005)0238

Europos Parlamento pozicija, priimta per antrąjį svarstymą 2008. rugsėjo 24 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/ …/EB dėl uosto valstybės kontrolės (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)	1995. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/21/EB dėl uosto valstybės laivybos kontrolės (4) buvo keletą kartų iš esmės keičiama. Kadangi turi būti padaryta daugiau pakeitimų, siekiant aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

(2)	Bendrija yra labai susirūpinusi dėl laivybos avarijų ir jūrų bei valstybių narių pakrančių taršos.

(3)	Bendrija taip pat yra susirūpinusi dėl gyvenimo ir darbo sąlygų.

(4)	Saugą, taršos prevenciją ir gyvenimo bei darbo sąlygas laivuose galima veiksmingai pagerinti radikaliai sumažinus standartų neatitinkančių laivų skaičių Bendrijos vandenyse griežtai taikant konvencijas, tarptautinius kodeksus ir rezoliucijas.

(5)	Valstybės narės, siekdamos šio tikslo, turėtų imtis priemonių, reikalingų Tarptautinės darbo organizacijos 2006 m. Darbo jūroje konvencijai, kurios 5.2.1 reglamente pateiktos nuostatos dėl uosto valstybės pareigų, ratifikuoti.

(6)

Valstybės narės turėtų imtis priemonių, reikalingų pritaikyti savo nacionalinę teisę prie 1976 m. Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo su pakeitimais, padarytais 1996 m. protokolu (1996 m. Konvencija), suvestinio teksto nuostatų, susijusių su atsakomybės ribojimu. Remiantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-188/07  (5) , matyti, kad, vadovaujantis 1975. liepos 15 d. Tarybos direktyva 75/442/EEB dėl atliekų  (6) ir 2004. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)  (7) , už žalą, kurią tretieji asmenys patiria išmetant atliekas, atlyginama remiantis principu „moka teršėjas“, taigi atsiranda galimybė gauti kompensaciją už visą padarytą žalą, taip pat ir tuo atveju, kai ne visa žala padengiama pagal nacionalines konvencijų perkėlimo nuostatas arba viršijamos pagal šias nuostatas numatytos ribinės vertės.

(7)

Atsakomybė stebėti, ar laivai laikosi tarptautinių saugos, taršos prevencijos ir gyvenimo bei darbo sąlygų laivuose standartų pirmiausiai tenka vėliavos valstybei. Tinkamais atvejais pasitelkdama pripažintąsias organizacijas, vėliavos valstybė besąlygiškai garantuoja, kad dėl atitinkamų liudijimų išdavimo vykdomas inspektavimas ir apžiūros būtų išsamūs ir efektyvūs. Už laivo būklės ir įrangos priežiūrą po apžiūros ir už tai, kad laivas atitiktų jam taikomų konvencijų reikalavimus, atsako laivybos kompanija. Tačiau tam tikras skaičius vėliavos valstybių iš esmės nesusidorojo su tarptautinių standartų įgyvendinimo ir jų vykdymo užtikrinimo užduotimis. Todėl, siekiant išspręsti standartų neatitinkančių laivų problemą, nuo šiol taip pat ir uosto valstybė turėtų užtikrinti tarptautinių saugumo, taršos prevencijos ir gyvenimo bei darbo sąlygų laivuose standartų laikymosi priežiūrą, tuo pačiu pripažįstant, kad uosto valstybės kontrolės inspektavimas nėra apžiūra ir susiję inspektavimo aktai nėra tinkamumo laivybai liudijimai.

(8)	Valstybėms narėms suderinus veiksmingą minėtų tarptautinių standartų taikymą jų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse plaukiojantiems ir jų uostais besinaudojantiems laivams būtų išvengta konkurencijos sąlygų iškraipymo.

(9)	Laivybos pramonė neapsaugota nuo teroro aktų. Reikėtų veiksmingai įgyvendinti transporto apsaugos priemones, o valstybės narės, atlikdamos apsaugos patikrinimus, turėtų aktyviai prižiūrėti kaip laikomasi apsaugos taisyklių.

(10)	Reikėtų pasinaudoti patirtimi, sukaupta taikant 1982. sausio 26 d. Paryžiuje pasirašytą Paryžiaus susitarimo memorandumą dėl uosto valstybės kontrolės (Paryžiaus SM).

(11)

Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), įsteigta 2002. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 (8), turėtų teikti reikiamą paramą, siekdama užtikrinti suderintą ir veiksmingą uosto valstybės kontrolės sistemos įgyvendinimą. EMSA turėtų ypač prisidėti kuriant ir įdiegiant inspektavimo duomenų bazę, parengtą pagal šią direktyvą, ir suderintą Bendrijos sistemą, skirtą valstybių narių vykdomam uosto valstybės kontrolės inspektorių mokymui ir kompetencijos įvertinimui.

(12)

Veiksmingu uosto valstybės kontrolės režimu turėtų būti siekiama užtikrinti, kad visi į Europos Sąjungos teritorijoje esantį uostą atplaukiantys laivai būtų reguliariai inspektuojami. Inspektavimo metu daugiausia dėmesio reikėtų skirti standartų neatitinkantiems laivams; kokybės reikalavimus atitinkantys laivai, t. y. tie, kurių inspektavimo rezultatų įrašai yra patenkinami, arba kurie plaukioja su valstybės, atitinkančios Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) valstybių narių savanoriškos audito sistemos reikalavimus, vėliava, turėtų būti rečiau inspektuojami. Šios inspektavimo naujovės turėtų būti įtrauktos į Bendrijos uosto valstybės kontrolės režimą, kai tik bus apibrėžti įvairūs jo aspektai, taip pat remiantis inspektavimo užduočių pasidalijimo schema, pagal kurią kiekviena valstybė narė pakankamai prisideda siekiant Bendrijos tikslo įgyvendinti visuotinę inspektavimo sistemą. Be to, valstybės narės turėtų įdarbinti ir nuolat turėti reikiamą darbuotojų skaičių, įskaitant kvalifikuotus inspektorius, atsižvelgdamos į laivų eismo apimtį ir pobūdį kiekviename uoste.

(13)

Šia direktyva nustatytas inspektavimo režimas parengtas atsižvelgiant į Paryžiaus SM šalių atliktą darbą. Kadangi tam, kad iš Paryžiaus SM kylančios nuostatos taptų taikytinomis ES, joms turėtų būti pritarta Bendrijos lygmeniu, tarp Bendrijos ir Paryžiaus SM reikėtų užmegzti ir palaikyti glaudų bendradarbiavimą, kad būtų sudarytos palankios sąlygos kuo didesnei konvergencijai.

(14)

Komisija turėtų administruoti ir atnaujinti inspektavimo duomenų bazę artimai bendradarbiaudama su Paryžiaus SM. Inspektavimo duomenų bazėje turėtų būti saugomi valstybių narių ir visų valstybių, kurios yra Paryžiaus SM Šalys, inspektavimo duomenys. Kol Bendrijos jūrų informacinė sistema SafeSeaNet nėra pilnai įdiegta ir dar nėra galimybių automatiškai įvesti duomenis, susijusius su laivų įplaukimu į uostus, į duomenų bazę, valstybės narės turėtų pateikti Komisijai būtiną šios direktyvos taikymui stebėti informaciją, visų pirma su laivų judėjimu susijusią informaciją. Komisija, remdamasi valstybių narių pateiktais inspektavimo duomenimis, iš inspektavimo duomenų bazės turėtų paimti duomenis apie laivų rizikos lygį, inspektuotinus laivus ir laivų judėjimo duomenis ir turėtų apskaičiuoti kiekvienos valstybės narės įsipareigojimus atlikti inspektavimus. Taip pat turėtų būti įmanoma inspektavimo duomenų bazės sąsaja su kitomis Bendrijos laivybos saugos duomenų bazėmis.

(15)	Valstybės narės turėtų stengtis peržiūrėti laivų vėliavų valstybių baltojo, pilkojo ir juodojo sąrašo sudarymo mechanizmą atsižvelgiant į Paryžiaus SM, siekiant užtikrinti jo sąžiningumą ir, visų pirma, mažus laivynus turinčių vėliavų valstybių atžvilgiu.

(16)

Uosto valstybės kontrolės inspektavimo taisyklės ir procedūros, įskaitant laivų sulaikymo kriterijus, turėtų būti derinamos, kad būtų užtikrintas nuolatinis jų veiksmingumas visuose uostuose – dėl to taip pat labai sumažėtų atvejų, kai siekiant išvengti tinkamos kontrolės pasirinktinai plaukiama tik į tam tikrus paskirties uostus.

(17)

Kiekvieno laivo periodiško ar papildomo inspektavimo metu iš anksto turėtų būti nustatoma, kas turi būti tikrinama, o tai priklauso nuo laivo tipo, inspektavimo rūšies ir anksčiau atlikto uosto valstybės kontrolės inspektavimo rezultatų. Inspektavimo duomenų bazėje turėtų būti nurodyti elementai, skirti nustatyti rizikos sritis, kurios turi būti patikrinamos kiekvieno inspektavimo metu.

(18)	Suėjus nustatytam eksploatavimo laiko terminui, tam tikrų kategorijų laivai kelia didelį avarijų ar taršos pavojų, todėl turėtų būti atliekamas išplėstinis jų inspektavimas. Reikėtų nustatyti tokių išplėstinių inspektavimų detales.

(19)	Pagal šioje direktyvoje nustatytą inspektavimo režimą, intervalus tarp periodiško laivų inspektavimo lemia laivų rizikos lygis, kuris nustatomas remiantis tam tikrais baziniais ir istoriniais parametrais. Didelės rizikos laivams šie intervalai neturėtų būti ilgesni kaip šeši mėnesiai. ▐

(20)

Kai kurie laivai dėl savo blogos techninės būklės, vėliavos valstybės ▐ ar istorijos kelia grėsmę jūrų saugumui ir jūros aplinkai. Todėl šiems laivams turėtų būti draudžiama įplaukti į Bendrijos uostus ir į inkaravimo vietas, nebent įrodoma, kad laivas gali būti saugiai eksploatuojamas Bendrijos vandenyse. Turėtų būti priimtos gairės, pagal kurias nustatomos draudimo įplaukti ir jo panaikinimo atveju taikomos procedūros . Siekiant skaidrumo, reikėtų viešai skelbti sąrašą tų laivų, kuriems atsisakyta leisti įplaukti į Bendrijos uostus ir į inkaravimo vietas .

(21)

Siekiant sumažinti tam tikroms administracijoms ir įmonėms dėl pakartotinių inspektavimų padidėjusį darbo krūvį, apskaičiuojant laivo rizikos lygį, laikotarpius tarp inspektavimų ir kiekvienos valstybės narės inspektavimo įsipareigojimų atlikimą reikėtų atsižvelgti į ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų apžiūras, kurias pagal 1999. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 1999/35/EB dėl privalomų patikrinimų sistemos, užtikrinančios saugų ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų, kuriais teikiamos reguliarios paslaugos, plaukiojimą (9) atlieka priimančioji valstybė, kuri nėra laivo vėliavos valstybė. Taip pat Komisija turėtų išnagrinėti, ar reikėtų ateityje iš dalies pakeisti Direktyvą 1999/35/EB siekiant sustiprinti ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų, plaukiojančių į ir iš valstybių narių uostų, saugumo reikalavimų lygį.

(22)	Reikėtų imtis priemonių atitinkamų konvencijų nuostatų nesilaikymui ištaisyti. Laivai, kuriems turi būti taikomi ištaisomieji veiksmai, turėtų būti sulaikyti tol, kol ištaisomi trūkumai, jeigu nustatyti trūkumai akivaizdžiai kelia pavojų saugumui, sveikatai arba aplinkai.

(23)	Siekiant užkirsti kelią nepagrįstiems sprendimams, leidžiantiems nederamai sulaikyti laivą arba jį gaišinti, turi būti suteikta teisė apeliacine tvarka apskųsti kompetentingų institucijų priimtus nurodymus sulaikyti laivą.

(24)

Institucijoms ir inspektoriams, atliekantiems uosto valstybės kontrolę, neturėtų kilti jokio interesų konflikto inspektavimo uostų ar inspektuojamų laivų atžvilgiu, ir neturi būti susijusių interesų. Inspektoriai turėtų būti deramos kvalifikacijos ir tinkamai mokomi, kad neprarastų savo įgūdžių atlikti inspektavimą. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti kurdamos ir skatindamos naudoti suderintą Bendrijos inspektorių mokymo ir kompetencijos įvertinimo sistemą.

(25)	Locmanams ir uosto administracijoms arba įstaigoms turėtų būti sudarytos sąlygos teikti naudingą informaciją apie akivaizdžius laivuose aptiktus gedimus.

(26)	Teisėtą interesą turinčių asmenų skundai dėl gyvenimo ir darbo laivuose sąlygų turėtų būti tiriami. Skundą pateikęs asmuo turėtų būti informuojamas apie tai, kokių tolesnių veiksmų buvo imtasi dėl to skundo.

(27)	Valstybių narių kompetentingos institucijos ir kitos institucijos bei organizacijos turi bendradarbiauti, kad užtikrintų veiksmingą paskesnių priemonių taikymą turintiems trūkumų laivams, kuriems buvo leista toliau plaukti, ir kad keistųsi informacija apie uostuose esančius laivus.

(28)	Kadangi inspektavimo duomenų bazė yra esminė uosto valstybės kontrolės dalis, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ji būtų atnaujinama atsižvelgiant į Bendrijos reikalavimus.

(29)

Informacijos apie tarptautinių saugumo, sveikatos ir jūrų aplinkos apsaugos standartų neatitinkančius laivus ir jų operatorius ar įmones paskelbimas gali būti veiksminga atgrasymo priemonė krovinio siuntėjams, raginanti atsisakyti naudojimosi tokių laivų paslaugomis, ir paskata laivų savininkams imtis ištaisomųjų veiksmų. Pateiktinos informacijos srityje Komisija turėtų artimai bendradarbiauti su Paryžiaus SM ir atsižvelgti į visą paskelbtą informaciją, kad būtų išvengta nereikalingo dubliavimosi. Valstybės narės turėtų pateikti atitinkamą informaciją tik vieną kartą.

(30)	Visas laivų, kurių inspektavimas pateisina jų sulaikymą, inspektavimo išlaidas ir su atsisakymo duoti leidimą įplaukti panaikinimu susijusias išlaidas turėtų padengti savininkas arba operatorius.

(31)	Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (10).

(32)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus iš dalies pakeisti šią direktyvą tam, kad tolesnius pakeitimus būtų galima taikyti su ja susijusioms konvencijoms, tarptautiniams kodeksams ir rezoliucijoms ir nustatyti 7 ir 9 straipsnių nuostatų įgyvendinimo taisykles. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(33)

Kadangi šios direktyvos tikslų, tai yra sumažinti galimybę nustatytų standartų neatitinkantiems laivams plaukioti valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse patobulinant Bendrijos jūrų laivų inspektavimo sistemą ir parengiant priemones, numatančias prevencinius veiksmus jūrų taršos srityje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jų masto ir poveikio tų tikslų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(34)	Prievolė perkelti šios direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios lyginant su Direktyva 95/21/EB yra pakeistos iš esmės. Prievolė perkelti nepakeistas nuostatas nustatyta toje direktyvoje.

(35)	Ši direktyva neturėtų daryti įtakos valstybių narių įsipareigojimams, susijusiems su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nustatytais XV priedo B dalyje.

(36)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (11) 34 punktą, valstybės narės yra skatinamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kiek įmanoma geriau iliustruotų šios direktyvos bei perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio koreliaciją, ir viešai jas paskelbti.

(37)

Siekiant prieigos prie jūros neturinčioms valstybėms narėms neužkrauti neproporcingos administracinės naštos, pagal de minimis taisyklę tokioms šalims turėtų būti leista nukrypti nuo šios direktyvos nuostatų, tai reiškia, kad tokios valstybės narės, jei jos atitinka tam tikrus kriterijus, neprivalo šios direktyvos perkelti į savo nacionalinę teisę.

(38)

Siekiant atsižvelgti į tai, kad Prancūzijos užjūrio padaliniai priklauso kitai geografinei sričiai ir didžiąja dalimi yra ne Paryžiaus SM, o kito regioninio uosto valstybės kontrolės memorandumo Šalimis, ir atsižvelgiant į nedidelius laivų eismo srautus tarp jų ir žemyninės Europos, atitinkamai valstybei narei turėtų būti leidžiama šiems uostams netaikyti Bendrijoje taikomos uosto valstybės kontrolės sistemos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Tikslas

Šios direktyvos tikslas – padėti radikaliai sumažinti galimybę nustatytų standartų neatitinkantiems laivams plaukioti valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse:

a)	padidinant tarptautinių ir atitinkamų Bendrijos teisės aktų, susijusių su sauga jūroje, laivybos apsauga, jūrų aplinkos apsauga ir gyvenimo bei darbo sąlygomis laikymąsi visų vėliavų laivuose;

b)	nustatant uosto valstybės laivų kontrolės bendrus kriterijus ir derinant inspektavimo ir sulaikymo procedūras, remiantis Paryžiaus SM šalių profesinėmis žiniomis ir patirtimi.

c)	įgyvendinant Bendrijoje uosto valstybės kontrolės režimą , pagrįstą inspektavimais, atliekamais Bendrijoje ir Paryžiaus SM regione, siekiant inspektuoti visus laivus, o inspektavimo dažnumą nustatant pagal laivo rizikos lygį, kruopščiau ir dažniau inspektuojant didesnės rizikos laivus.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje taikomos tokios sąvokų apibrėžtys:

1)

„Konvencijos“ – toliau išvardytos konvencijos ir jų protokolai bei pakeitimai ir susiję privalomi kodeksai; jų naujausia redakcija: a) 1966 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo (LL 66); b) 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS 74); c) 1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos bei jos 1978 m. protokolas (MARPOL 73/78); d) 1978 m. Tarptautinė jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų konvencija (STCW 78); e) 1972 m. Tarptautinė konvencija dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti susidūrimų jūroje (COLREG 72); f) 1969 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų matmenų nustatymo (ITC 69); g) 1976 m. Konvencija dėl prekybinės laivybos minimalių standartų (TDO Nr. 147); h) 1992 m. Tarptautinė konvencija dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą (CLC 92).

2)	„Paryžiaus SM“ – 1982. sausio 26 d. Paryžiuje pasirašyto Susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės naujausia redakcija.

3)	„TJO valstybės narės savanoriška audito schemos sistema ir procedūros“ – TJO asamblėjos Rezoliucija A.974(24).

4)	„Paryžiaus SM regionas“ – geografinė zona, kurioje Paryžiaus SM narėmis esančios valstybės atlieka inspekcijas pagal Paryžiaus SM.

5)	„Uostas“ – tai žemės ir vandens teritorija, sudaryta iš infrastruktūros ir iš įrangos, kurioje iš esmės užtikrintos sąlygos priimti laivus, juos pakrauti ir iškrauti, sandėliuoti prekes, priimti ir pristatyti šias prekes, taip pat įlaipinti ir išlaipinti keleivius.

6)	„Laivas“ – bet koks jūrų laivas, kuriam taikoma viena ar daugiau konvencijų, plaukiojantis ne su uosto valstybės vėliava.

7)	„Laivo ir uosto sąveika“ – sąveikos, atsirandančios, kai laivui tiesiogiai ir betarpiškai įtakos turi veiksmai, susiję su asmenų ar prekių judėjimu iš laivo ar į laivą, arba laivui ar laivo teikiamomis paslaugomis.

8)	„Inkarą išmetęs laivas“ – uoste ar kitoje uosto jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje esantis laivas, tačiau ne prisišvartavęs prie krantinės laivas, palaikantis laivo ir uosto sąveiką.

9)	„Inspektorius“ – valstybinio sektoriaus darbuotojas arba kitas asmuo, valstybės narės kompetentingos institucijos deramai įgaliotas atlikti inspektavimą vykdant uosto valstybės kontrolę ir atsakingas tai kompetentingai institucijai.

10)	„Kompetentinga institucija“ – laivybos institucija, atsakinga už uosto valstybės kontrolę pagal šią direktyvą.

11)	„Laivybos apsaugos kompetentinga institucija“ – laivybos apsaugos kompetentinga institucija, kaip apibrėžta 2004. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo (12) 2 straipsnio 7 punkte. ▐

12)	„Pirminis inspektavimas“ – inspektoriaus apsilankymas laive, kuriuo siekiama patikrinti, ar laivas atitinka reikiamas konvencijas ir taisykles, atliekant bent 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus patikrinimus.

13)

„Išsamus inspektavimas“ – inspektavimas, kurio metu 13 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis laivas, jo įranga ir įgula kaip visuma arba, jeigu reikia, jų atskiros dalys yra atidžiai tikrinami, ir šis tikrinimas apima laivo konstrukciją, įrangą, įgulos sukomplektavimą, gyvenimo ir darbo sąlygas laive bei laive atliekamų darbų tvarkos laikymąsi.

14)	„Išplėstinis inspektavimas“ – inspektavimas, kuris apima bent VII priede išvardytus punktus. Išplėstinį inspektavimą gali papildyti išsamus inspektavimas, kai tam yra akivaizdus pagrindas pagal 13 straipsnio 3 dalį.

15)	„Skundas“ – informacija ar pranešimas, pateikti bet kokio fizinio ar juridinio asmens, turinčio teisėtą interesą dėl saugos laive, įskaitant suinteresuotumą įgulos sauga ar apsisaugojimu nuo pavojų jos sveikatai, darbo ir gyvenimo laive sąlygomis ir taršos prevencija.

16)	„Sulaikymas“ – oficialus draudimas laivui išplaukti į jūrą dėl to, kad buvo nustatyti trūkumai, dėl kiekvieno iš kurių arba visų kartu laivas nėra tinkamas plaukioti.

17)	„Draudimo įplaukti nurodymas“ – laivo kapitonui, už laivą atsakingai laivybos kompanijai ir vėliavos valstybei išduotas sprendimas, kuriuo jiems pranešama, kad laivui atsisakyta leisti įplaukti į visus Bendrijos uostus ir inkaravimo vietas .

18)	„Eksploatavimo sustabdymas“ – oficialus draudimas toliau eksploatuoti laivą dėl to, kad buvo nustatyti trūkumai, dėl kiekvieno iš kurių arba visų kartu tolesnis laivo eksploatavimas keltų pavojų.

19)

„Kompanija“ – laivo savininkas arba kita organizacija ar asmuo, pavyzdžiui, valdytojas ar laivo be įgulos frachtuotojas, kuris iš laivo savininko yra perėmęs atsakomybę už laivo eksploatavimą ir kuris, prisiimdamas šią atsakomybę, sutiko perimti visas Tarptautiniu saugos valdymo (ISM) kodeksu nustatytas pareigas ir atsakomybę.

20)	„Pripažintoji organizacija“ – klasifikacinė bendrovė ar kita privati įstaiga, vėliavos valstybės administracijos vardu atliekanti teisės aktais nustatytas užduotis.

21)	„Teisės aktų nustatytas liudijimas“ – vėliavos valstybės arba jos vardu pagal konvencijas išduotas liudijimas.

22)	„Klasifikacijos liudijimas“ – dokumentas, patvirtinantis atitikimą SOLAS 74 II-1 skyriaus A-1 dalies 3–1 taisyklei.

23)	„Inspektavimo duomenų bazė“ – informacinė sistema, skirta padėti taikyti uosto valstybės kontrolės režimą Bendrijoje ir apimanti duomenis, susijusius su inspektavimu, atliktu Paryžiaus SM regione.

24)	„1996 m. konvencija“ – tai Tarptautinės jūrų organizacijos 1976 m. konvencijos dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo su pakeitimais, padarytais 1996 m. protokolu, suvestinis tekstas;

3 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma kiekvienam laivui, įplaukiančiam į valstybės narės uostą ar į inkaravimo vietą laivo ir uosto sąveikos tikslu, ir jo įgulai.

▐

Prancūzija gali nuspręsti, kad šioje dalyje minimiems uostams nepriskiriami Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje nurodyti užjūrio padalinių uostai.

Jei valstybė narė inspektuoja laivą savo teritoriniuose vandenyse, tačiau už uosto ribų , laikoma, kad ji atlieka inspektavimą taikydama šią direktyvą.

Jokia šio straipsnio nuostata neturi įtakos valstybės narės teisei įsikišti pagal atitinkamas tarptautines konvencijas.

Jūrų uostų neturinčios valstybės narės tam tikromis sąlygomis gali nukrypti nuo šios direktyvos taikymo. Komisija, laikydamasi 31 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu, tvirtina šio nukrypimo sistemos įgyvendinimo priemones.

▐

2.   Laivams, kurių bendras tonažas mažesnis kaip 500, valstybės narės taiko atitinkamos konvencijos taikytinus reikalavimus, o toje srityje, kurioje konvencijos nuostatos netaikomos, imasi tokių veiksmų, kurie būtini, kad būtų užtikrinta, jog atitinkami laivai nekels akivaizdžios grėsmės saugai, sveikatai arba aplinkai. Taikydamos šios dalies nuostatas valstybės narės vadovaujasi Paryžiaus SM 1 priedu.

3.   Valstybės narės, inspektuodamos laivą, plaukiojantį su vienos iš konvencijų Šalimi nesančios valstybės vėliava, užtikrina, kad tam laivui ir jo įgulai taikoma tvarka nebūtų palankesnė už tvarką, taikomą su konvencijos Šalimi esančios valstybės vėliava plaukiojančiam laivui.

4.   Ši direktyva netaikoma žvejybos, karo, pagalbiniams laivams, mediniams primityvios konstrukcijos laivams, valstybiniams laivams, naudojamiems nekomerciniais tikslais, ir pramoginėms jachtoms, nenaudojamoms prekybai.

4 straipsnis

Inspektavimo įgaliojimai

1.   Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad būtų teisiškai įgaliotos užsienio laivuose atlikti šioje direktyvoje numatytus inspektavimus pagal tarptautinę teisę.

2.   Valstybės narės laivams inspektuoti turi tinkamas ║ kompetentingas institucijas, kurioms skirta pakankamai personalo, įskaitant galimybę juos samdyti, ypač kvalifikuotų inspektorių, ir imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad inspektoriai atliktų savo pareigas kaip nustatyta šioje direktyvoje ir visų pirma, kad jos galėtų atlikti pagal šią direktyvą privalomą inspektavimą.

5 straipsnis

Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų savo nacionalinei teisei derinti pagal nuostatas, susijusias su 1996 m. konvencijoje numatytu atsakomybės ribojimu.

Atlyginant tretiesiems asmenims už žalą, kuri patiriama dėl atliekų išmetimo, remiamasi principu „moka teršėjas“, kaip nurodoma Direktyvoje 75/442/EEB ir Direktyvoje 2004/35/EB: taip atsiranda galimybė gauti kompensaciją už visą padarytą žalą, įskaitant atvejus, kai ne visa žala padengiama pagal nacionalines konvencijų perkėlimo nuostatas arba viršijamos pagal šias nuostatas numatytos ribinės vertės.

Valstybės narės gali taikyti arba priimti griežtesnes nuostatas negu tos, kurios išdėstytos šiame straipsnyje.

6 straipsnis

Inspektavimo režimas ir metiniai įsipareigojimai atlikti inspektavimus

1.   Valstybės narės vykdo inspektavimą remdamosi atrankos schema, aprašyta 12 straipsnyje, ir I priede pateiktomis nuostatomis.

2.   Siekdama įvykdyti savo metinį įsipareigojimą atlikti inspektavimus, kiekviena valstybė narė:

a)	inspektuoja visus į jos uostus ar inkaravimo vietas įplaukiančius I pirmenybės laivus, nurodytus 12 straipsnio a punkte, ir

b)

kasmet iš viso įvykdo bent savo inspektavimų dalį I ir II pirmenybės laivuose, nurodytuose 12 straipsnio a ir b punktuose, kiek jai priklauso iš bendro inspektavimų, kurie kasmet turi būti atlikti Bendrijoje ir SM regione, skaičiaus. Kiekvienos valstybės narės inspektavimo dalis grindžiama atskirų laivų, įplaukiančių į atitinkamos valstybės uostus ar į inkaravimo vietas Bendrijoje ir Paryžiaus SM regione, skaičiumi, susiejant jį su atskirų laivų, įplaukiančių į kiekvienos valstybės uostus ar į inkaravimo vietas Bendrijoje ir Paryžiaus SM regione, bendru skaičiumi.

3.   Apskaičiuojant 2 dalies b punkte nurodytą bendro inspektavimų, kuriuos reikia kasmet atlikti Bendrijoje ir Paryžiaus SM regione, skaičiaus dalį, inkarą išmetę laivai neįskaitomi, nebent atitinkama valstybė narė nurodo kitaip.

7 straipsnis

Bendrijos inspektavimo režimo laikymasis

Pagal 5 straipsnį kiekviena valstybė narė:

a)	tikrina visus I pirmenybės laivus, įplaukiančius į jos uostus ir į inkaravimo vietas, kaip nurodyta 12 straipsnio a punkte, ir

b)	pagal 12 straipsnio a ir b punktus kasmet atlieka tiek I pirmenybės ir II pirmenybės laivų inspektavimų, kad tai bent jau atitiktų kasmetinius valstybių inspektavimo įsipareigojimus .

▐

8 straipsnis

Aplinkybės , kai tam tikri laivai nėra inspektuojami

1.   Valstybė narė gali nuspręsti atidėti I pirmenybės laivo inspektavimą esant tokioms aplinkybėms:

i)	jei inspektavimą galima atlikti kitame laivo įplaukimo uoste toje pačioje valstybėje narėje, jei tas laivas pakeliui neįplaukia į jokį kitą Bendrijos ar Paryžiaus SM regiono uostą ar į inkaravimo vietą , ir kai atidedama ne ilgesniam kaip 15 dienų laikotarpiui, arba

ii)	jei inspektavimą per 15 dienų laikotarpį galima atlikti kitame Bendrijos ar Paryžiaus SM regiono uoste, jei valstybė, kurioje yra tas įplaukimo uostas, ▐ sutiko atlikti inspektavimą.

Jeigu inspektavimas atidedamas , bet neatliekamas pagal i ir ii punktus ir neįregistruojamas inspektavimo duomenų bazėje, jis laikomas valstybės narės, kuri atidėjo inspektavimą, neatliktu inspektavimu.

2.    Esant tokioms išskirtinėms aplinkybėms, dėl veiklos priežasčių neatliktas I pirmenybės laivų inspektavimas nelaikomas neatliktu inspektavimu, jei inspektavimo duomenų bazėje įregistruojama inspektavimo neatlikimo priežastis ir jei kompetentingos institucijos nuomone, inspektavimo vykdymas keltų pavojų inspektoriams, laivui, jo įgulai, uostui arba jūros aplinkai.

▐

3.   Jei neatliekamas inkarą išmetusio laivo inspektavimas, tai nelaikoma neatliktu inspektavimu , su sąlyga, kad jei taikomas ii punktas, inspektavimo duomenų bazėje įregistruojama inspektavimo neatlikimo priežastis ir jeigu :

i)	laivas pagal I priedo nuostatas per 15 dienų yra inspektuojamas kitame Bendrijoje arba Paryžiaus SM regione esančiame uoste, arba ▐

ii)	kompetentingos institucijos nuomone, inspektavimo atlikimas keltų pavojų inspektorių, laivo, įgulos, uosto ar jūros aplinkos saugumui ▐.

4.   Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, susijusios su šio straipsnio įgyvendinimo taisyklėmis, tvirtinamos pagal 31 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

9 straipsnis

Pranešimai apie laivų atvykimą

1.   Į valstybės narės uostą ar į inkaravimo vietą plaukiančio laivo, kuriame pagal 14 straipsnį gali būti atliktas išplėstinis inspektavimas, operatorius, atstovas ar kapitonas praneša pirmajam Bendrijos uostui ar inkaravimo vietai, į kurią šis laivas įplaukia, apie atvykimą pagal III priedo nuostatas.

2.   Gavusi šio straipsnio 1 dalyje ir 2002. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/59/EB, įdiegiančios Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą (13), 4 straipsnyje nurodytą pranešimą, atitinkama uosto administracija ▐ perduoda šią informaciją kompetentingai institucijai bei Bendrijos uostų ir inkaravimo vietų, į kurias laivas paeiliui įplauks, kompetentingoms institucijoms.

3.   ▐ Šiame straipsnyje numatytai informacijai perduoti naudojamos elektroninio ryšio priemonės. Kitos priemonės naudojamos tik tuomet, kai nėra elektroninio ryšio priemonių.

4.   ▐ Valstybių narių parengtos III priedo įgyvendinimo procedūros ir formatai turi atitikti ▐ Direktyvos 2002/59/EB nuostatas ▐.

10 straipsnis

Laivo rizikos lygis

1.   Visiems inspektavimo duomenų bazėje esantiems laivams , įplaukiantiems į valstybės narės uostą ar į inkaravimo vietą, priskiriamas laivo rizikos lygis, kuriuo nustatoma atitinkama laivo inspektavimo pirmenybė, laikotarpiai tarp inspektavimų ir inspektavimų mastas.

2.   Laivo rizikos lygis nustatomas pagal šių bazinių ir istorinių parametrų derinį:

a)	Baziniai parametrai Baziniai parametrai turi būti nustatomi remiantis laivo tipu, amžiumi, vėliava, pripažintomis susijusiomis organizacijomis ir įmonės veikla pagal I priedo I dalies 1 punktą ir II priedą.

b)	Istoriniai parametrai Istoriniai parametrai turi būti nustatomi remiantis trūkumų ir sulaikymų skaičiumi per tam tikrą laikotarpį pagal II priedo I dalies 2 punktą ir II priedą.

3.    Komisija pagal 31 straipsnio 3 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu patvirtina šio straipsnio įgyvendinimo taisykles, visų pirma apibūdindama :

—	kiekvienam rizikos parametrui priskirtą vertę,

—	kiekvieną rizikos laipsnį atitinkančių rizikos parametrų derinį,

—	I priedo I.1 dalies c punkto iii papunktyje išvardytų vėliavos valstybės nustatytų kriterijų, susijusių su naudojamų prietaisų atitiktimi, taikymo sąlygas.

▐

11 straipsnis

Inspektavimų dažnumas

║ Į Bendrijos uostus ar į inkaravimo vietas įplaukiantys laivai periodiškai inspektuojami arba papildomai inspektuojami tokia tvarka:

a)	Laivai periodiškai inspektuojami iš anksto nustatytais laiko tarpais priklausomai nuo jų rizikos lygio, nustatomo pagal I priedo I dalį. Tarpai tarp didelio rizikos lygio laivų periodiškų inspektavimų trunka neilgiau nei šešis mėnesius .

b)

Laivai papildomai inspektuojami nepaisant nuo paskiausio periodiško inspektavimo praėjusio laiko tarpo tokia tvarka: — Kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų inspektuojami laivai, kuriems taikomi I priedo II dalies 2A punkte išvardyti itin svarbūs veiksniai. — Laivai, kuriems taikomi I priedo II dalies 2B punkte išvardyti nenumatyti veiksniai, gali būti inspektuojami. Sprendimą dėl tokio papildomo inspektavimo atlikimo remdamasi profesiniu vertinimu priima kompetentinga institucija.

12 straipsnis

Laivų atranka inspektavimui

Kompetentinga institucija užtikrina, kad laivai inspektavimui atrenkami remiantis jų rizikos lygiu, kai apibrėžta I priedo I dalyje, ir kai iškyla itin svarbūs ar nenumatyti veiksniai, kaip nurodyta I priedo II dalies 2A ir 2B punktuose.

Laivų inspektavimui kompetentinga institucija:

a)	laikydamasi I priedo II dalies 3A punkte apibrėžtos atrankos schemos, atrenka laivus, kuriems turi būti atliktas privalomas inspektavimas, vadinamuosius „I pirmenybės“ laivus,

b)	laikydamasi I priedo II dalies 3B punkto nuostatų, gali atrinkti laivus, kuriems gali būti atliktas inspektavimas, vadinamuosius „II pirmenybės“ laivus.

13 straipsnis

Pirminis ir išsamus inspektavimas

Valstybės narės užtikrina, kad laivų, kurie yra atrenkami inspektavimui remiantis 12 straipsniu, pirminis arba išsamus inspektavimas būtų atliekamas tokia tvarka:

1.

Kiekvieną kartą atlikdama laivo pirminį inspektavimą, kompetentinga institucija užtikrina, kad inspektorius bent jau: a) patikrintų liudijimus ir dokumentus, išvardytus IV priede, kurie pagal Bendrijos jūrų teisės aktus ir konvencijas, susijusius su sauga ir apsauga, turi būti laive; b) atitinkamais atvejais patikrintų, ar ankstesnio valstybės narės ar Paryžiaus SM pasirašiusios Šalies atlikto inspektavimo metu aptikti trūkumai buvo ištaisyti; c) įsitikintų, kad bendroji laivo būklė, mašinų skyrius ir gyvenamosios patalpos bei higienos sąlygos laive, yra tinkami.

2.	Kai po 1 dalyje nurodyto inspektavimo trūkumai, kurie turi būti ištaisyti kitame įplaukimo uoste, užfiksuojami inspektavimo duomenų bazėje, to kito uosto kompetentinga institucija gali nuspręsti neatlikti patikrinimų, nurodytų 1 dalies a ir c punktuose.

3.	Kai atlikus 1 dalyje nurodytą inspektavimą, yra akivaizdus pagrindas manyti, kad laivo būklė, jo įranga arba įgula iš esmės neatitinka tam tikrų vienos iš konvencijų reikalavimų, atliekamas išsamus inspektavimas, įskaitant ir papildomą gebėjimo atlikti tam tikras operacijas laive patikrinimą.

„Akivaizdus pagrindas“ egzistuoja tuomet, kai inspektorius randa įrodymų, kurie jo, kaip specialisto, vertinimu pateisina išsamų laivo, jo įrangos arba įgulos inspektavimą.

„Akivaizdaus pagrindo“ pavyzdžiai pateikti V priede.

14 straipsnis

Išplėstiniai inspektavimai

1.   Šių kategorijų laivuose išplėstinį inspektavimą galima atlikti remiantis I priedo II dalies 3A ir 3B punktais:

—	Didelio rizikos lygio laivuose,

—	Senesniuose kaip 12 metų keleiviniuose laivuose, naftos tanklaiviuose, dujų arba cheminių medžiagų tanklaiviuose arba balkeriuose,

—	Didelio rizikos lygio senesniuose kaip 12 metų laivuose arba keleiviniuose laivuose, naftos tanklaiviuose, dujų arba cheminių medžiagų tanklaiviuose arba balkeriuose, esant svarbių ar netikėtų veiksnių ║,

—	Laivuose, kuriuose atliekamas pakartotinis inspektavimas po draudimo įplaukti nurodymo, išduoto remiantis 16 straipsniu.

2.    Laivo operatorius ar kapitonas užtikrina, kad darbo tvarkaraštyje būtų numatyta pakankamai laiko išplėstiniam inspektavimui atlikti.

Nepažeidžiant apsaugos sumetimais taikomų kontrolės priemonių, laivas lieka uoste iki inspektavimo pabaigos.

3.     Gavusi išankstinį laivo, kuriame galima periodiškai atlikti išplėstinį inspektavimą, pranešimą, kompetentinga institucija turi informuoti laivo vadovybę, jei išplėstinis inspektavimas nebus atliekamas.

4.    Išplėstinio inspektavimo apimtis, įskaitant tikrintinas rizikos sritis, išdėstyta VII priede. Komisija pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą priima VII priedo įgyvendinimo priemones.

15 straipsnis

Saugos ir apsaugos gairės ir procedūros

1.   Valstybės narės užtikrina, kad jų inspektoriai laikytųsi VI priede nurodytų procedūrų ir gairių.

2.   Apsaugos patikrinimų srityje valstybės narės šios direktyvos VI priede išdėstytas tinkamas procedūras taiko visiems laivams, nurodytiems Reglamento (EB) Nr. 725/2004 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, įplaukiantiems į šių valstybių uostus, nebent jie plaukia su inspektavimą atliekančios uosto valstybės vėliava.

3.   Su išplėstiniu inspektavimu susijusios šios direktyvos 14 straipsnio nuostatos taikomosro-ro keltams ir greitaeigiams keleiviniams laivams, nurodytiems Direktyvos 1999/35/EB 2 straipsnio a ir b punktuose.

Jei laivo apžiūrą pagal Direktyvos 1999/35/EB 6 ir 8 straipsnius atlieka priimančioji valstybė, kuri nėra laivo vėliavos valstybė, ta konkreti apžiūra inspektavimo duomenų bazėje bus atitinkamai įregistruota kaip išsamus arba išplėstinis inspektavimas ir, jei patikrinti visi VII priede nurodyti aspektai, į ją bus atsižvelgta taikant šios direktyvos 10, 11 ir 12 straipsnius ir apskaičiuojant kiekvienos valstybės narės įsipareigojimą atlikti inspektavimus.

Nepažeidžiant ro–ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų eksploatavimo uždraudimo pagal Direktyvos 1999/35/EB 10 straipsnį, taikomos šios direktyvos nuostatos, susijusios atitinkamai su trūkumų pašalinimu, sulaikymu ir atsisakymu leisti įplaukti bei tolesne veikla po inspektavimo, sulaikymo ir atsisakymo leisti įplaukti.

4.   Prireikus Komisija pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą gali priimti šio straipsnio 1 ir 2 dalies suderinto įgyvendinimo taisykles.

16 straipsnis

Tam tikriems laivams taikomos draudimo įplaukti priemonės

1.   Valstybė narė užtikrina, kad kiekvienam laivui , atitinkančiam šios dalies kriterijus, nebus leista įplaukti į jos uostus ir į inkaravimo vietas, išskyrus 21 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus, jeigu šis laivas :

—	▐ plaukioja su valstybės, kuri, ║ remiantis inspektavimo duomenų bazėje registruota informacija , įtraukta į juodąjį ar pilkąjį sąrašus, sudarytus laikantis Paryžiaus SM ir ║ kasmet viešai skelbiamus Komisijos, vėliava, ir ▐

—	▐ per paskutinius 36 mėnesius Europos Sąjungos valstybės ar Paryžiaus SM pasirašiusios valstybės uoste buvo daugiau nei du kartus sulaikytas arba jį buvo uždrausta eksploatuoti pagal Direktyvą 1999/35/EB.

Taikant šią dalį atsižvelgiama į tai, kad Paryžiaus SM apibrėžtas sąrašas įsigalioja kiekvienų metų liepos 1 d.

Draudimas įplaukti panaikinamas tiktai praėjus trims mėnesiams po šios priemonės skyrimo dienos, jeigu įvykdomos IX priedo 4–10 dalyse išvardytos sąlygos .

Jeigu laivui uždraudžiama įplaukti antrą kartą, draudimo laikotarpis padidinamas iki dvylikos mėnesių. Bet koks vėlesnis laivo sulaikymas viename iš Bendrijos uostų tampa pagrindu visam laikui uždrausti šiam laikui įplaukti į bet kokį Bendrijos teritorijoje esantį uostą ar inkaravimo vietą.

▐

2.   Pagal šio straipsnio nuostatas valstybės narės turi laikytis VIII priede nustatytų procedūrų.

17 straipsnis

Inspektavimo ataskaita laivo kapitonui

Baigęs inspektavimą, išsamų ar išplėstinį inspektavimą, inspektorius parengia ataskaitą pagal IX priedą. Laivo kapitonui pateikiama inspektavimo ataskaitos kopija.

18 straipsnis

Skundai

Kompetentinga institucija turi atlikti skubų pirminį visų skundų įvertinimą. Šis įvertinimas padeda nustatyti ar skundas motyvuotas, konkretus ir akivaizdžiai pagrįstas.

Jei taip, kompetentinga institucija atlieka reikiamus tolesnius su skundu susijusius veiksmus. Visų pirma, ji numato galimybę kapitonui, laivo savininkui ir bet kuriam kitam asmeniui, tiesiogiai susijusiam su skundu, įskaitant skundėją, pateikti savo nuomonę.

Jei kompetentinga institucija mano, kad skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas, ji informuoja skundo pateikėją apie savo sprendimą ir jo priežastis.

Skundą pateikusio asmens tapatybė atitinkamo laivo kapitonui arba savininkui neatskleidžiama. Inspektorius užtikrina visų pokalbių su įgulos nariais konfidencialumą.

Valstybės narės informuoja vėliavos valstybės administraciją apie skundus, kurie nėra akivaizdžiai nepagrįsti, ir apie veiksmus, kurių buvo imtasi, taip pat prireikus pranešimo apie skundą kopiją pateikia Tarptautinei darbo organizacijai (TDO).

19 straipsnis

Trūkumų pašalinimas ir laivo sulaikymas

1.   Kompetentingos institucijos įsitikina, kad bet kokie trūkumai, patvirtinti arba užfiksuoti atliekant inspektavimą, yra šalinami arba bus pašalinti pagal konvencijų reikalavimus.

2.   Jei nustatomi trūkumai, akivaizdžiai keliantys pavojų saugai, sveikatai arba aplinkai, uosto valstybės, kurioje inspektuojamas laivas, kompetentinga institucija užtikrina, kad laivas būtų sulaikytas arba kad jo eksploatavimas, kurio metu atskleidžiami trūkumai, būtų sustabdytas. Nurodymas sulaikyti laivą arba sustabdyti jo eksploatavimą galioja tol, kol nepašalinamas pavojus arba kol pirmiau minėta institucija nenustato, kad laivas, kuriam taikytinos tam tikros būtinos sąlygos, gali išplaukti į jūrą arba kad tą laivą vėl galima pradėti eksploatuoti nesukeliant grėsmės keleivių arba įgulos saugai ir sveikatai ar kitiems laivams, arba nėra pernelyg didelės grėsmės padaryti žalos jūros aplinkai.

3.   Naudodamasis savo, kaip specialisto, teise išduoti nurodymą sulaikyti laivą ar ne, inspektorius taiko X priede nustatytus kriterijus.

4.   Jeigu inspektavimo metu nustatoma, kad laive nėra veikiančio reiso duomenų registravimo įrenginio tais atvejais, kai tokio įrenginio naudojimas yra būtinas pagal Direktyvą 2002/59/EB, kompetentinga institucija užtikrina, kad laivas būtų sulaikytas.

Jei tokio trūkumo negalima pašalinti sulaikymo uoste, kompetentinga institucija gali leisti laivui plaukti į tinkamą artimiausią nuo sulaikymo uosto remonto įmonę, kur trūkumą galima nedelsiant pašalinti, arba, kaip numatyta Paryžiaus SM šalių parengtose gairėse, gali pareikalauti pašalinti trūkumus ne vėliau kaip per 30 dienų. Tokiu atveju taikomos 21 straipsnyje nustatytos procedūros.

5.   Išimtinėmis aplinkybėmis, kai bendroji laivo būklė akivaizdžiai neatitinka nustatytų standartų, kompetentinga institucija tokio laivo inspektavimą gali laikinai sustabdyti, kol atsakingos šalys imasi būtinų veiksmų užtikrinti, kad laivas atitiktų atitinkamus konvencijų reikalavimus.

6.   Tuo atveju, kai laivas sulaikomas, kompetentinga institucija nedelsdama raštu informuoja, pateikdama ir inspektavimo ataskaitą, vėliavos administraciją arba, jeigu tai neįmanoma, konsulą, ar, jei jo nėra, artimiausią tos valstybės diplomatinį atstovą apie visas aplinkybes, dėl kurių buvo nustatyta intervencijos būtinybė. Be to, prireikus taip pat informuojami paskirti ekspertai arba pripažintosios organizacijos, pagal konvencijas išduodančios klasifikacijos liudijimus arba teisės aktų nustatytus liudijimus.

7.   Ši direktyva nuostatos nedaro įtakos papildomiems konvencijų reikalavimams dėl pranešimo ir ataskaitos pateikimo procedūrų uosto valstybės kontrolės srityje.

8.   Pagal šios direktyvos nuostatas vykdant uosto valstybės kontrolę, imamasi visų įmanomų veiksmų, kad laivas nebūtų nepagrįstai sulaikomas ar gaišinamas. Kai laivas nepagrįstai sulaikomas ar gaišinamas, jo savininkui arba operatoriui suteikiama teisė gauti kompensaciją už bet kokius patirtus nuostolius arba padarytą žalą. Įrodymus dėl kiekvieno tariamai nepagrįsto sulaikymo arba nepagrįsto gaišinimo pateikia laivo savininkas arba operatorius.

9.   Siekdama sumažinti grūstį uoste, kompetentinga institucija gali leisti sulaikytam laivui plaukti į kitą uosto dalį, jei tai yra saugu. Tačiau į grūsties uoste riziką neatsižvelgiama priimant sprendimus dėl laivo sulaikymo ar paleidimo.

Kompetentinga institucija kuo skubiau informuoja uosto administraciją ar įstaigas apie išduotą sulaikymo orderį.

Uosto administracijos arba įstaigos bendradarbiauja su kompetentinga institucija, kad būtų lengviau uoste sutalpinti sulaikytus laivus.

20 straipsnis

Apeliacijos teisė

1.   Laivo savininkas ar operatorius arba jo atstovas valstybėje narėje turi teisę apeliacine tvarka apskųsti kompetentingos institucijos nurodymą sulaikyti laivą ar neduoti jam leidimo įplaukti. Apeliacinio skundo pateikimas nesustabdo nurodymo sulaikyti laivą ar draudimo įplaukti nurodymo.

2.   Laikydamosi savo nacionalinės teisės aktų valstybės narės šiuo tikslu nustato ir palaiko atitinkamas procedūras ir bendradarbiauja visų pirma siekdamos užtikrinti pagrįstą skundų nagrinėjimo terminą.

3.   Kompetentinga institucija 1 dalyje nurodyto laivo kapitoną deramai informuoja apie teisę pateikti apeliacinį skundą ir apie su tuo susijusią praktinę tvarką .

4.   Kai laivo kapitonui, operatoriui ar jo atstovui pateikus apeliacinį skundą ar prašymą nurodymas sulaikyti laivą ar draudimo įplaukti nurodymas yra atšaukiamas ar pakeičiamas:

a)	valstybės narės užtikrina, kad inspektavimo duomenų bazė būtų nedelsiant atitinkamai pakeista,

b)	valstybė narė, kurioje išduodamas nurodymas sulaikyti laivą ar draudimo įplaukti nurodymas, per 24 valandas nuo tokio sprendimo priėmimo užtikrina, kad pagal 26 straipsnį paskelbta informacija būtų ištaisyta.

21 straipsnis

Priemonės, kurių imamasi po inspektavimų ir laivo sulaikymų

1.   Kai inspektavimo uoste negalima ištaisyti 19 straipsnio 2 dalyje nurodytų trūkumų, tos valstybės narės kompetentinga institucija atitinkamam laivui gali leisti tiesiogiai plaukti į laivo kapitono ir atitinkamų institucijų pasirinktą tinkamą nuo sulaikymo uosto arčiausiai esančią laivų remonto įmonę, kur galima imtis tolesnių veiksmų, jeigu laikomasi vėliavos valstybės kompetentingos institucijos nustatytų sąlygų, kurioms pritaria pirmiau minėta valstybė narė. Šios sąlygos užtikrina galimybę laivui plaukti nekeliant grėsmės keleivių arba įgulos saugai ir sveikatai bei kitiems laivams, ir užtikrina, kad nebus pernelyg didelės grėsmės pakenkti jūros aplinkai.

2.   Kai sprendimas siųsti laivą į remonto įmonę priimamas todėl, kad nesilaikoma TJO rezoliucijos A. 744(18) dėl gairių dėl pagerintos inspektavimo programos atliekant tyrimus dėl krovinių vežėjų ir naftos tanklaivių nuostatų dėl laivo dokumentų arba laivo konstrukcinių gedimų ar trūkumų, kompetentinga institucija gali pareikalauti sulaikymo uoste atlikti būtinus storio matavimus prieš leidžiant laivui išplaukti.

3.   1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis valstybės narės inspektavimo uosto kompetentinga institucija apie visas reiso sąlygas informuoja valstybės, kurioje yra laivų remonto įmonė, kompetentingą instituciją, 19 straipsnio 6 dalyje paminėtas šalis ir prireikus bet kurią kitą instituciją.

Tokį pranešimą gaunanti valstybės narės kompetentinga institucija informuoja pranešimą atsiuntusią instituciją apie veiksmus, kurių imtasi.

4.   Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad nebūtų duotas leidimas įplaukti į jokį Bendrijos uostą ar inkaravimo vietą 1 dalyje nurodytiems į jūrą plaukiantiems laivams, kurie:

a)	neįvykdė sąlygų, kurias tikrinimo uoste nustatė bet kurios valstybės narės kompetentingos institucijos; arba

b)	atsisako laikytis taikomų konvencijų reikalavimų – neplaukia į nurodytą laivų remonto įmonę.

Toks atsisakymas galioja tol, kol laivo savininkas arba operatorius valstybės narės, kurioje buvo nustatyta, kad laivas neatitinka reikalavimų, kompetentingai institucijai nepateikia jai priimtinų įrodymų parodančių, kad laivas visiškai atitinka visus konvencijų taikytinus reikalavimus.

5.   Susiklosčius 4 dalies a punkte nurodytoms aplinkybėms, valstybės narės, kurioje buvo nustatyta, kad laivas turi defektų, kompetentinga institucija nedelsdama įspėja visų kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

Susiklosčius 4 dalies b punkte nurodytoms aplinkybėms, valstybės narės, kurioje yra laivų remonto įmonė, kompetentinga institucija nedelsdama įspėja visų kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

Prieš atsisakydama duoti leidimą įplaukti į uostą valstybė narė gali prašyti konsultacijų su atitinkamo laivo vėliavos valstybės administracija.

6.   Nukrypdama nuo 4 dalies nuostatų , uosto valstybės atitinkama institucija dėl susiklosčiusių force majeure aplinkybių arba dėl itin svarbių saugumo priežasčių, arba siekdama sumažinti arba minimizuoti taršos riziką, arba tam, kad būtų pašalinti trūkumai, gali duoti leidimą įplaukti į konkretų uostą ar inkaravimo vietą , su sąlyga, kad laivo savininkas, operatorius arba kapitonas įgyvendino pakankamas, tos valstybės narės kompetentingai institucijai priimtinas priemones, užtikrinančias saugų įplaukimą į uostą.

22 straipsnis

Profesiniai reikalavimai inspektoriams

1.   Inspektavimą atlieka tik XII priede nustatytus kvalifikacijos kriterijus atitinkantys inspektoriai, kurie yra kompetentingos institucijos įgalioti atlikti uosto valstybės kontrolę.

2.   Kai uosto valstybės kompetentinga institucija negali užtikrinti atitinkamo profesinių žinių lygio, šios kompetentingos institucijos inspektoriui gali talkinti bet koks kitas asmuo, turintis atitinkamą žinių lygį.

3.   Kompetentinga institucija, uosto valstybės kontrolę vykdantys inspektoriai ir jiems padedantys asmenys negali turėti komercinių interesų, susijusių su inspektavimo uostu ar inspektuojamais laivais, ir šie inspektoriai negali dirbti nevyriausybinėse organizacijose, išduodančiose teisės aktų nustatytus ir klasifikacijos liudijimus laivams arba atliekančiose būtinus tyrimus pirmiau minėtų liudijimų išdavimui, bei negali dirbti tokių organizacijų vardu.

4.   Kiekvienas inspektorius turi turėti savo kompetentingos institucijos pagal 1996. birželio 25 d. Komisijos direktyvą 96/40/EB, nustatančią bendro pavyzdžio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą inspektoriams, vykdantiems uosto valstybės kontrolę (14), išduotą asmens dokumentą – tapatybės kortelę.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad prieš suteikiant inspektoriams įgaliojimus atlikti inspektavimą ir vėliau periodiškai pagal 7 dalyje nurodytą mokymo sistemą būtų tikrinama jų kompetencija ir atitikimas XI priede nurodytiems būtiniausiems kriterijams.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad inspektoriai gautų tinkamus mokymus, susijusius su Bendrijoje taikomo uosto valstybės kontrolės režimo pasikeitimais, kaip numatyta šioje direktyvoje ir konvencijų pakeitimuose.

7.   Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija rengia ir ragina taikyti suderintą Bendrijos sistemą, skirtą valstybių narių vykdomam uosto valstybės kontrolės inspektorių mokymui ir kompetencijos įvertinimui.

23 straipsnis

Locmanų ir uostų administracijų pranešimai

1.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad jų locmanai, dalyvaujantys laivo prisišvartavimo ar atsišvartavimo manevruose arba dirbantys į valstybės narės uostą ar tranzitu per jos teritorinius vandenis plaukiančiuose laivuose nedelsdami informuotų atitinkamai uosto valstybės arba pakrantės valstybės kompetentingą instituciją, jei atlikdami įprastas savo pareigas jie nustato akivaizdžius defektus, dėl kurių gali kilti grėsmė saugiam laivo plaukiojimui arba žalos jūros aplinkai grėsmė.

2.   Jeigu uosto administracijos ar įstaigos, atlikdamos savo įprastas pareigas, nustato, kad jos uoste esantis laivas turi laivo saugai grėsmę kelti galinčių defektų arba kelia pernelyg didelę žalos jūros aplinkai grėsmę, jos nedelsdamos informuoja atitinkamos uosto valstybės kompetentingą instituciją.

3.   Valstybės narės reikalauja, kad locmanai ir uostų administracijos arba įstaigos, kai įmanoma, elektronine forma praneštų bent šią informaciją:

—	informaciją apie laivą (pavadinimas, TJO identifikavimo numeris, šaukinys ir vėliava),

—	informaciją apie maršrutą (paskutinis įplaukimo uostas, paskirties uostas),

—	laive nustatytų akivaizdžių defektų aprašymą.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų tolesnių veiksmų dėl akivaizdžių trūkumų, apie kuriuos pranešė locmanai ar uostų administracijos arba įstaigos, ir užregistruoja išsamią informaciją apie veiksmus, kurių imtasi.

5.   Komisija pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą gali patvirtinti šio straipsnio įgyvendinimo priemones, įskaitant pranešimų apie akivaizdžius defektus, kuriuos teikia locmanai ir uostų administracijos arba įstaigos, suderintą elektroninį formatą ir procedūras bei tolesnius veiksmus, kurių ėmėsi valstybės narės.

24 straipsnis

Inspektavimo duomenų bazė

1.   Komisija kuria, palaiko ir atnaujina inspektavimo duomenų bazę, remdamasi Paryžiaus SM šalių profesinėmis žiniomis ir patirtimi.

Inspektavimo duomenų bazėje saugoma visa informacija, reikalinga inspektavimo sistemai, nustatytai pagal šią direktyvą, įgyvendinti; taip pat ši bazė turi atlikti XIII priede nustatytas funkcijas.

2.     Valstybės narės imasi tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad informacija apie tikrą visų laivų, įplaukiančių į jų uostus, atvykimo ir išvykimo laiką atitinkamai per valandą nuo laivo atvykimo ir per tris valandas nuo jo išvykimo perduodama į inspektavimo duomenų bazę per nacionalines jūrų informacijos valdymo sistemas, minimas Direktyvos 2002/59/EB 25 straipsnio 4 dalyje.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad informacija, susijusi su pagal šią direktyvą vykdomais inspektavimais, būtų perduodama į inspektavimo duomenų bazę nedelsiant po to, kai parengiama inspektavimo ataskaita ir sulaikymas atšaukiamas.

Valstybės narės užtikrina, kad į inspektavimo duomenų bazę persiųsta informacija per 72 valandas būtų patvirtinta, kad ją būtų galima paskelbti viešai.

4.   Remdamasi valstybių narių pateiktais inspektavimo duomenimis, Komisija gali iš inspektavimo duomenų bazės gauti visus su šios direktyvos įgyvendinimu susijusius duomenis, visų pirma duomenis, susijusius su laivo rizikos lygiu, inspektuotinais laivais, laivų judėjimo duomenimis ir kiekvienos valstybės narės įsipareigojimais atlikti inspektavimus.

Valstybės narės turi prieigą prie visos inspektavimo duomenų bazėje saugomos informacijos, kuri yra reikalinga pagal šią direktyvą nustatytoms inspektavimo procedūroms atlikti.

Valstybėms narėms ir trečiosioms valstybėms, kurios yra Paryžiaus SM šalys, suteikiama prieiga prie visų jų įvestų į inspektavimo duomenų bazę duomenų, taip pat prie duomenų apie su jų vėliava plaukiojančius laivus.

25 straipsnis

Keitimasis informacija ir bendradarbiavimas

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos uostų administracijos arba įstaigos ir kitos susijusios institucijos ar įstaigos pateiktų kompetentingai uosto valstybės kontrolės institucijai šią jų turimą informaciją:

—	informaciją, kuri pranešama pagal 9 straipsnį ir III priedą;

—

informaciją apie laivus, kurie nepranešė informacijos, pagal šios direktyvos reikalavimus ir pagal 2000. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams (15) ir Direktyvą 2002/59/EB, taip pat, jei reikia, Reglamentą (EB) Nr. 725/2004/EB;

—	informaciją apie laivus, kurie išplaukė į jūrą, neįvykdę Direktyvos 2000/59/EB 7 ir 10 straipsnių reikalavimų;

—	informaciją apie laivus, kuriems atsisakyta duoti leidimą įplaukti į uostą ar kurie buvo išsiųsti iš uosto dėl saugumo priežasčių;

—	informaciją apie akivaizdžius defektus pagal 23 straipsnį.

26 straipsnis

Informacijos paskelbimas

Komisija viešame tinklapyje skelbia ir prižiūri informaciją apie inspektavimus, sulaikymus ir atsisakymus duoti leidimą įplaukti pagal XIII priedą remdamasi Paryžiaus SM šalių profesinėmis žiniomis ir patirtimi.

27 straipsnis

Kompanijų, kurių veiklos rezultatų lygis yra žemas ir labai žemas, sąrašo paskelbimas

Komisija sudaro ir reguliariai viešoje interneto svetainėje skelbia informaciją apie kompanijas, kurių per trijų mėnesių ar ilgesnį laikotarpį vykdytos veiklos nustatant laivų rizikos lygį, nurodytą II priedo I dalyje, rezultatų lygis laikomas žemu arba labai žemu.

Komisija pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą nustato šio straipsnio įgyvendinimo taisykles užtikrindama, kad būtų atsižvelgta į bendrovių eksploatuojamo laivyno dydį ir visų pirma nustatydama viešo skelbimo būdus.

28 straipsnis

Išlaidų apmokėjimas

1.   Jeigu atlikus 13 ir 14 straipsniuose nurodytą inspektavimą patvirtinami arba nustatomi konvencijos reikalavimus pažeidžiantys trūkumai, pateisinantys laivo sulaikymą, visas kiekvieno įprasto ataskaitinio laikotarpio inspektavimo išlaidas padengia laivo savininkas arba operatorius ar jo atstovas uosto valstybėje.

2.   Visas valstybės narės kompetentingos institucijos pagal 16 straipsnio ir 21 straipsnio 4 dalies nuostatas vykdyto inspektavimo išlaidas apmoka laivo savininkas arba operatorius.

3.   Jei laivas sulaikomas, visas su sulaikymu uoste susijusias išlaidas apmoka laivo savininkas arba operatorius.

4.   Laivas būna sulaikytas tol, kol neapmokamos visos išlaidos arba kol nepateikiama pakankamai garantijų, kad išlaidos bus apmokėtos.

29 straipsnis

Duomenys, skirti įgyvendinimui stebėti

Valstybės narės Komisijai pateikia XIV priede išvardytą informaciją tame priede nustatytu dažnumu.

30 straipsnis

Valstybių narių atitikties reikalavimams ir veiklos stebėsena

Siekdama užtikrinti veiksmingą šios direktyvos įgyvendinimą ir stebėti Bendrijos uosto valstybės kontrolės režimo bendrą veikimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 2 straipsnio b dalies i punktą, Komisija renka būtiną informaciją ir lankosi valstybėse narėse.

31 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS), įsteigtas pagal 2002. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002 (16) 3 straipsnį.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

32 straipsnis

Pakeitimų tvarka

Komisija:

a)	pritaiko priedus, išskyrus I priedą, kad būtų atsižvelgta į įsigaliojusius Bendrijos teisės aktų saugumo jūroje ir laivybos apsaugos srityje pakeitimus ir atitinkamų tarptautinių organizacijų konvencijas, tarptautinius kodeksus ir rezoliucijas bei pasikeitimus Paryžiaus SM;

b)	iš dalies pakeičia sąvokų apibrėžtis, kuriose daroma nuoroda į konvencijas, tarptautinius kodeksus bei rezoliucijas ir Bendrijos teisės aktus, susijusius su šios direktyvos tikslais.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinamos pagal 31 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 5 straipsnį ši direktyva gali būti netaikoma 2 straipsnyje nurodytų tarptautinių teisės aktų pakeitimams.

33 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Komisija pagal 31 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą procedūrą nustatydama 8 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje, 14 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnio 5 dalyje ir 27 straipsnyje nurodytas įgyvendinimo taisykles, ypač atidžiai užtikrina, kad šiose taisyklėse būtų atsižvelgta į profesines žinias ir patirtį, susijusias su inspektavimo sistema Bendrijoje ir Paryžiaus SM.

34 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato nuobaudų sistemą už nacionalinės nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus, bei imasi visų būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad tos nuobaudos būtų taikomos. Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

35 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 18 mėnesių nuo … (17), Komisija peržiūri šios direktyvos įgyvendinimą , ypač atsižvelgdama į vienodą Bendrijos inspektavimo režimo taikymą . Peržiūros metu, inter alia, bus patikrinta, kaip Bendrija laikosi 6 straipsnyje nustatyto bendro įsipareigojimo vykdyti inspektavimus, taip pat kiekvienos valstybės narės uosto valstybės kontrolės inspektorių skaičius atliktų inspektavimų skaičius, ir kiekvienos valstybės narės metinių įsipareigojimų atlikti inspektavimą vykdymas bei 7 ir 8 straipsnių įgyvendinimas.

Peržiūros išvadas Komisija pateiks Europos Parlamentui bei Tarybai ir remdamasi peržiūra nuspręs, ar reikia teikti pasiūlymą keisti direktyvą ar kitus šios srities teisės aktus.

36 straipsnis

Įgyvendinimas ir pranešimas

1.    Ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo 38 straipsnyje nustatytos datos valstybės narės ▐ priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įgyvendina … straipsnius ir … priedų … punktus [straipsniai ar jų sudėtinės dalys ir priedų punktai, kurių turinys pasikeitė palyginti su ankstesne direktyva]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos koreliacijos lentelę.

2.   Valstybės narės, patvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jose taip pat pateikiamas pareiškimas, kad esamuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose esančios nuorodos į direktyvą, kurią panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir jos redakciją nustato valstybės narės.

3.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

4.   Be to, Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie valstybių narių pažangą įgyvendinant šią direktyvą.

37 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 95/21/EB su pakeitimais, padarytais XV priedo A dalyje išvardytomis direktyvomis, yra panaikinama nuo … (18), nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų dėl XV priedo B dalyje išvardytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų.

Nuorodos į panaikintą direktyvą yra laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir aiškinamos naudojantis XVI priede pateikta koreliacine lentele.

38 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

… straipsniai ir … priedų … punktai [straipsniai ar jų sudėtinės dalys ir priedų punktai, kurių turinys pasikeitė palyginus su ankstesne direktyva] taikomi nuo …  (19).

39 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva yra skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OL C 318, 2006 12 23, s. 195.

(2)  OL C 229, 2006 9 22, s. 38.

(3)  2007. balandžio 25 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 74 E, 2008 3 20, p. 584), 2008. birželio 6 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 198 E, 2008 8 5, p. 1) ir 2008. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento pozicija.

(4)  OL L 157, 1995 7 7, s. 1. ║.

(5)   2008. birželio 24 d. sprendimas (Meskero savivaldybė) dar neskelbtas ETT Rinkinyje.

(6)   OL L 194, 1975 7 25, s. 39.

(7)   OL L 143, 2004 4 30, s. 56.

(8)  OL L 208, 2002 8 5, s. 1. ║.

(9)  OL L 138, 1999 6 1, s. 1. ║.

(10)  OL L 184, 1999 7 17, s. 23. ║.

(11)  OL C 321, 2003 12 31, s. 1.

(12)  OL L 129, 2004 4 29, s. 6.

(13)  OL L 208, 2002 8 5, s. 10.

(14)  OL L 196, 1996 8 7, s. 8.

(15)  OL L 332, 2000 12 28, s. 81. ║.

(16)  OL L 324, 2002 11 29, s. 1. ║.

(17)  36 straipsnio 1 dalyje nurodyta data.

(18)  OL: Šios direktyvos įsigaliojimo diena.

(19)   Šios direktyvos įsigaliojimo data.