13.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 63/32

1.

Ar Pamatinio sprendimo (1) preambulės aštuntoje konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta nukentėjusiojo teisė būti suprastam turi būti aiškinama kaip baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms ir už nusikalstamus veiksmus baudžiančioms valstybės institucijoms nustatyta pozityvi pareiga leisti nukentėjusiajam nurodyti, kaip jis vertina ir ką jis mano apie tiesiogines pasekmes jo gyvenimui, kurios gali kilti paskyrus bausmes smurtautojui, su kuriuo auka palaiko šeimos ar glaudžius emocinius santykius?

2.

Ar Pamatinio sprendimo 2001/220/TVR 2 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad valstybių pareiga pripažinti nukentėjusiojo teises ir teisėtus interesus įpareigoja atsižvelgti į jo nuomonę tuo atveju, kai proceso baudžiamosios pasekmės gali iš esmės ir tiesiogiai paveikti jo teisės į laisvą asmenybės vystymąsi ir privatų bei šeimos gyvenimą įgyvendinimą?

3.

Ar Pamatinio sprendimo 2001/220/TVR 2 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad valstybės institucijos negali atsisakyti atsižvelgti į nukentėjusiojo laisvą valią, šiam nesutinkant, jog būtų taikomos ar paliktos galioti draudimo prisiartinti priemonės, kai smurtautojas yra jo šeimos narys ir kai nėra konstatuota, jog egzistuoja reali grėsmė, kad smurtas pasikartos, ir nustatyta, jog atsižvelgiant į asmenines, socialines ir emocines savybes asmuo nepriklauso nuo smurtautojo, ar, priešingai, reikia palikti galioti tokią priemonę visais atvejais, atsižvelgiant į specifinę šių baudžiamųjų nusižengimų kategoriją?

4.

Ar Pamatinio sprendimo 2001/220/TVR 8 straipsnis, pagal kurį kiekviena valstybė narė nukentėjusiesiems užtikrina tinkamą apsaugos lygį, turi būti aiškinamas taip, kad juo leidžiama bendra tvarka ir privalomai nustatyti draudimo prisiartinti ar užmegzti bet kokį kontaktą priemones kaip papildomas bausmes visais atvejais, kai nukentėjusysis yra baudžiamojo nusižengimo šeimoje auka, atsižvelgiant į specifinę šių baudžiamųjų nusižengimų kategoriją, ar, priešingai, 8 straipsnis reikalauja individualiai įvertinti interesus, kad būtų galima kiekvienu atveju nustatyti, koks apsaugos lygis yra tinkamas atsižvelgiant į esamus interesus?

5.

Ar Pamatinio sprendimo 2001/220/TVR 10 straipsnis turi būti aiškinamas kaip leidžiantis bendrai nevykdyti tarpininkavimo baudžiamosiose bylose dėl nusižengimų šeimoje, atsižvelgiant į specifinę šių baudžiamųjų nusižengimų kategoriją, ar, priešingai, galima leisti tarpininkavimą nagrinėjant ir tokios rūšies bylas, kiekvienu atveju įvertinant esamus interesus?