17.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 51/29

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Bendrijos metodo atnaujinimo (gairės) (nuomonė savo iniciatyva)

2011/C 51/05

Pagrindinis pranešėjas Henri MALOSSE

Bendrapranešėjis Georges DASSIS

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2009 m. gruodžio 17 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Bendrijos metodo atnaujinimo (gairės).

Pakomitetis dėl „Bendrijos metodo atnaujinimo“, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2010 m. gegužės 19 d. priėmė savo nuomonę (pranešėjas Henri Malosse, bendrapranešėjis Georges Dassis).

Atsižvelgdamas į naują Komiteto kadenciją, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo 466-ojoje plenarinėje sesijoje, kuri įvyko 2010 m. spalio 19–21 d. (2010 m. spalio 21 d. posėdis), nusprendė pagrindiniu pranešėju skirti Henri Malosse ir priėmė šią nuomonę 187 nariams balsavus už, 5 – prieš ir 6 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Nepaisant didelių pasiekimų ir vis didėjančios įtakos Europos Sąjunga nepaliauja abejojusi ir pati kelia abejonių. Nors vainikuota euro sėkme, ekonominė ir pinigų sąjunga šiandien smarkiai krečiama finansų krizės labiau nei kur kitur pasaulyje. Lisabonos strategija nesudarė galimybės Europos Sąjungai užsitikrinti pasaulio lyderės pozicijos žinių ekonomikoje. Susidarius tokiai sunkiai padėčiai piliečiai vis labiau nerimauja ir daugelis jų kelia klausimą, ar Europos Sąjunga sugebės įveikti didžiuosius šio laikmečio iššūkius: globalizaciją, klimato kaitą, ekonomikos ir finansų krizę.

1.2   Kilus abejonėms visada naudinga peržiūrėti Europos integracijos pagrindus. Europos Sąjungai „gerus laikus“ padėjęs užtikrinti Bendrijos metodas turi būti peržiūrėtas ir atnaujintas.

1.3   EESRK siūlo taikyti Bendrijos metodą srityse, su kuriomis piliečiai sieja šiandienos lūkesčius: Europos ekonomikos atgaivinimo, mūsų švietimo sistemų, inovacijų ir mokslinių tyrimų veiksmingumo didinimo, energijos tiekimo saugumo, tvaraus vystymosi ir kovos su klimato padariniais, lygių galimybių skatinimo, verslumo, judėjimo laisvės ir asmenų judumo nepažeidžiant socialinių teisių, Europos lygio visuotinės svarbos paslaugų plėtojimo, visų pirma ryšių, aplinkos, sveikatos, saugumo ir civilinės saugos srityse.

1.4   Šis Bendrijos metodo atnaujinimas bus veiksmingas tik užtikrinus deramas priemones, visų pirma gerokai padidinus ES biudžeto lėšas, plėtojant viešąsias ir privačias partnerystes, užtikrinant geresnį valstybių ir ES biudžeto koordinavimą, konsoliduojant Europos valiutos fondą.

1.5   Galiausiai EESRK mano, kad 2010 m. Bendrijos metodas negali būti toks kaip septintajame ir devintajame dešimtmetyje. Šiandien reikia įtraukti piliečius ir užtikrinti jų dalyvavimą, visų pirma pasitelkiant dalyvaujamąją demokratiją ir pilietinę visuomenę. Todėl EESRK reikalauja suteikti Europos pilietinei visuomenei didesnį vaidmenį ne tik įgyvendinant Europos Sąjungos politines iniciatyvas, bet ir vertinant jų poveikį, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą jų įgyvendinimą arba sumažinti jų neigiamą poveikį.

1.6   Taip Bendrijos metodas, atitinkantis laikmečio iššūkius ir piliečių lūkesčius, remiamas veiksmingų įgyvendinimo priemonių ir atnaujintas užtikrinant aktyvesnį pilietinės visuomenės dalyvavimą, gali ir turi vėl tapti Europos Sąjungos integracijos atnaujinimo svertu.

2.   Kodėl reikia atnaujinti Bendrijos metodą

2.1   Nuo pat Europos projekto pradžios Bendrijos metodas užtikrino Europos integracijos unikalumą ir sėkmę bei padėjo sukurti tokią Europos Sąjungą, kokia ji yra šiandien. Europos Sąjungai būdinga:

—	bendri ištekliai bendriems tikslams pasiekti;

—	bendro intereso projektai;

—	atviros ir demokratinės diskusijos, į kurias įtraukiama pilietinė visuomenė;

—	sprendimai priimami balsų dauguma laikantis teisės nuostatų;

—	veiksminga administracinė ir teisminė kontrolė ir jos įgyvendinimas;

—	tiesioginis poveikis ekonominėms ir socialinėms interesų grupėms ir jų sąsaja.

Būtent remiantis šiuo Bendrijos metodu pasiekta didžiausios Europos Sąjungos pažangos.

2.2   Valstybės narės išsaugojo labai svarbias, dažnai išimtines, kompetencijas, sutartimis tiesiogiai nereglamentuojamose srityse pradedant tradiciškai nacionalinio savarankiškumo srityse, kaip, pavyzdžiui, gynybos ir vidaus reikalų, ir baigiant srityse, susijusiosiose su konkrečiais politiniais, kultūriniais ir istoriniais ypatumais, tokiais kaip mokesčiai arba socialiniai santykiai. Tarpvyriausybinis bendradarbiavimas šiose srityse yra svarbus Europos kūrimo proceso aspektas, kurį reikėtų išnagrinėti siekiant įvertinti realų jo poveikį ir atitikimą šiandienos Europos Sąjungos padėčiai ir tikslams.

2.3   Sėkmingai taikant Bendrijos metodą svarbiausiems bendriems tikslams pasiekti kartu vystėsi ekonomika ir vyko Europos integracijos proceso politinis gilinimas. Be to, šie pasiekimai suteikė Bendrijos metodui daug patrauklumo, jis tapo neprilygstamu Europos žemyne, o tai lėmė vieną po kito sekusius plėtros etapus: visų pirma vakarų, po to šiaurės, galiausiai, pietų valstybių, o griuvus „geležinei uždangai“ ir rytų šalių prisijungimą.

2.4   Pastaraisiais metais Bendrijos metodas vis dėlto prarado savo dinamiškumą ir pagreitį. Susidarė įspūdis, kad Europos Komisija ne visada turėjo galimybių ir noro įgyvendinti tikslus ir lūkesčius atitinkančias iniciatyvas. Tačiau šiandien Europos Sąjungai iškyla nauji uždaviniai, susiję su vis didėjančia globalizacija ir finansų bei ekonomikos krize, dėl kurių kyla sunkumų daugeliui įmonių, visų pirma MVĮ, didėja socialinis atotrūkis ir atsiranda vis daugiau jei ne atskirtį, tai bet bent jau didelius sunkumus patiriančių žmonių. Europos piliečiai vis labiau nepasitiki Europos kūrimo projektu, kadangi mano, kad dėl jo kyla daugiau problemų, nei jų išsprendžiama.

2.5   ES sprendimų poveikio stoka 2009 m. Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikime klimato kaitos klausimais ir ES nesugebėjimas vienai įveikti vienos iš euro zonos valstybių finansinių sunkumų sudarė dar slogesnį įspūdį, kuris sukėlė nerimą finansų pasaulyje.

2.6   Sparčiai didėjant globalizacijos procesui Europos Sąjunga atrodo gana vangi ir sustingusi savo prieštaravimuose, sudėtingume ir lėtume. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, EESRK siūlo atnaujinti Bendrijos metodą siekiant suteikti postūmį, kuris reikalingas, kad Europa įsitvirtintų pasaulio ekonomikos ir politikos arenoje. EESRK rekomendacijos visų pirma susijusios su šiais svarbiausiais klausimais:

—	Europos Sąjungos tapatybės ir bendro intereso propagavimas;

—	tikslų ir išteklių dermė;

—	pilietinės visuomenės dalyvavimas.

3.   Europos Sąjungos tapatybės ir bendro intereso skatinimas

3.1   Bendrijos metodo nepavyks atnaujinti, jei nebus labiau stiprinamas bendras Europos Sąjungos identitetas, skatinamas pranokstant nacionalinius interesus ir skirtumus. Taigi, kol sąvoka „europietiškas“ bus tapatinama su sąvoka „svetimas“, o valstybės narės ir jų nacionalinės valdžios institucijos netaikys jokių konkrečių paskatų, kuriomis būtų skatinama pirkti europietiškas prekes, baiminantis „jų“ mokesčių mokėtojų reakcijos ir „jų“ įmonių spaudimo, nieko vertos bus pastangos didinti teisinius reikalavimus siekiant atverti kelią dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Vis dėlto, globalizacijos sąlygomis tik į svarbiausius bendrus tikslus susitelkusi Europa sugebės juos pasiekti.

3.2   Todėl visų pirma būtina apibrėžti ES bendrą interesą. Komisija turėtų aktyviau skatinti diskusijas šiuo klausimu ir nelikti nuošalyje, kaip tai buvo galima neseniai stebėti kilus finansų krizei ir sunkumams vienoje iš euro zonos valstybių narių. Komisija pernelyg dažnai atrodo kreipianti dėmesį į valstybėms narėms ir jų nacionalinėms administracijoms iškylančias problemas, tuo tarpu teisingai suprantamas bendras interesas dažnai reikalauja priimti solidarumu ir interesų bendrumo idėja grindžiamus sprendimus.

3.3   Susidaro įspūdis, kad Europos Komisijai vis sunkiau šį ES bendrą interesą apibrėžti ir jam atstovauti. Tačiau būtent toks jos vaidmuo. Reikia, kad ES susigrąžintų 7-ojo ir 9-ojo dešimtmečio pagreitį Šiandien ji ne viena: naujas institucinis trikampis su sustiprintų galių Europos Parlamentu ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigybe turėtų paskatinti ES deramai atlikti pasiūlymus teikiančio ir kontroliuojančio organo vaidmenį.

3.4   Europos Parlamentas nuo šiol turi atlikti esminį vaidmenį apibrėžiant ES bendrą interesą, kadangi jis atstovauja piliečiams. Jam talkina du patariamieji komitetai (EESRK ir RK), kurie turėtų atlikti sverto vaidmenį, skatinti bei paremti Europos Komisijos iniciatyvas nepamirštant piliečių iniciatyvos teisės ir kitų sąsajų su pilietine visuomene.

3.5   Bendrijos metodo atnaujinimas bus prasmingas tik tada, jei bus peržiūrėta subsidiarumo principo sąvoka, kuri buvo suprantama vienpusiškai, t. y. kaip priemonė stabdyti Bendrijos metodo taikymą ir naujų ES politikos krypčių kūrimą. Naujas dinamiškesnis šios sąvokos suvokimas, grindžiamas principu, pagal kurį siekiant veiksmingumo ir masto ekonomijos vis dažniau bus naudinga į Europos lygmenį perkelti visa, ko įgyvendinimas reikalauja didelių išteklių: infrastruktūra, moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra, pramonės politika, gynyba, užsienio politika, saugumas, kova su didelėmis visuomenės sveikatos problemomis ir kt. Jei valstybių narių politiniai lyderiai neslėps tiesos, Europos piliečiai sugebės tokį pasirinkimą suprasti.

3.6   Vis didėjant atotrūkiui tarp piliečių ir ES institucijų svarbu, kad Europos Sąjunga nustatytų naujas, didelius piliečių lūkesčius atitinkančias Bendrijos metodo taikymo sritis.

3.6.1   Taigi, atėjo laikas plėtoti europines visuotinės svarbos paslaugas tose srityse, kurios atsižvelgiant į padėties raidą ir kylančius uždavinius šiuo metu yra būtinos, būtent civilinės saugos, skubios tarptautinės pagalbos, muitinės paslaugų, transporto, mokslinio tyrimo centrų, spartaus tinklo ir kt. Remiantis šiuo nauju pagrindu būtų galima skatinti bendro intereso Europos koncesijas kuriant viešąsias ir privačias partnerystes transeuropiniams tinklams (transporto, energijos, telekomunikacijų) kurti taip stiprinant Europos Sąjungoje sanglaudą ir jos konkurencingumą.

3.6.2   Siekiant palengvinti piliečių gyvenimą ir įmonių padėtį bei padėti jiems geriau suvokti bendrąją rinką, būtina nedelsiant įgyvendinti tam tikras iniciatyvas, kurių tikslingumas bendro intereso požiūriu jau seniai įrodytas: Europos pramonės politika, įgyvendinama užtikrinant sinergiją, kad būtų galima įveikti globalizacijos iššūkius, Europos statutas MVĮ, fondams ir asociacijoms, vieno langelio principas mokesčių srityje MVĮ vykdant tarpvalstybinę veiklą, Bendrijos patentas. Taip pat reikėtų parengti teisės aktų, kad būtų galima užtikrinti laisvą asmenų judėjimą nepažeidžiant socialinių teisių ir kolektyvinių sutarčių. Atsižvelgiant į piliečių iniciatyvas galėtų būti įgyvendinamos ir kitos iniciatyvos, kurias perimtų Europos Parlamentas ir EESRK, visų prima energijos tiekimo saugumo, tvaraus vystymosi ir vartotojų teisių apsaugos srityje.

3.6.3   Kaip jau ne kartą pabrėžė EESRK, direktyvų pasirinkimas labai svarbioje viešųjų pirkimų srityje buvo labai nesėkmingas ir, ko gero, tai yra pati didžiausia nesėkmė per visą bendrosios rinkos kūrimą. Praėjus daugiau nei trisdešimčiai metų po Suvestinio Europos akto viešieji pirkimai vis dar pernelyg susiskaidę. Daugybės labai išsamių Europos direktyvų, papildomų nacionalinių teisės aktų ir leidžiančių nukrypti nuostatų rezultatas, kurį lėmė Bendrijos dvasios nebuvimas – toliau išliekantis fragmentiškumas srities, kuri sudaro 15 proc. Europos BVP. Šioje, kaip ir kitose srityse, kuriose tai yra tikslinga, Europos Komisija nuo šiol pirmenybę turėtų teikti tiesiogiai taikomam reglamentui, o ne direktyvai, kurios įgyvendinimas susijęs su perkėlimu į nacionalinę teisę.

3.6.4   Europos Sąjunga turėtų daugiau investuoti į „žinių trikampį“ t. y. švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas. Ji negali palikti nuošalyje švietimo, kuris pripažintas svarbiausiu Europos atgaivinimo veiksniu. Remiantis Erasmus iniciatyvos sėkme, Europos mastu turėtų būti įgyvendinamos aukštesnių tikslų siekiančios judumo iniciatyvos, vykdomi Europos aukštųjų mokyklų tinklo remiami mainai, konkrečios Europos lygio iniciatyvos, kuriomis skatinama bendroji kompetencija, ugdoma verslumo dvasia ir įgyvendinamos tikslinėms grupėms skirtos priemonės atsižvelgiant į bendrą interesą. Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje Aštuntoji bendroji programa turi tapti naujosios Europos simboliu. Ją įgyvendinant dėmesys turi būti sutelktas į, pavyzdžiui, nanotechnologijų sritį kuriant ES mokslinių tyrimų centrus, įgyvendinant Europos pramonės projektą ir skiriant atitinkamus žmoniškuosius ir finansinius išteklius.

3.6.5   Ekonominė ir pinigų sąjunga turėtų tapti Europos tapatybės ir sanglaudos branduoliu. Šiandien padėtis toli gražu ne tokia, kaip aiškiai parodė skirtinga ES euro zonos valstybių narių nacionalinė politika ekonomikos ir finansų krizės metu. Užtikrindamos tvirtesnį tarpusavio bendradarbiavimą, suteikiantį teigiamą postūmį visos Europos Sąjungos dinamikai ir veiksmingumui, Europos zonos valstybės turėtų tapti pažangia ekonominės ir finansinės integracijos laboratorija. EESRK remia Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama užtikrinti valstybių narių ekonomikos politikos stebėseną. Šios stebėsenos tikslas – gerokai pranokti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliekamą tik auditoriaus vaidmenį ir atsižvelgti į ES piliečių politinius prioritetus, visų pirma socialinės sanglaudos, kovos su atskirtimi, darbo vietų kūrimo, kūrybingumo ugdymo ir verslumo srityje.

3.6.6   Stipri savo bendra valiuta, Europos Sąjunga taip pat turi būti vieninga tarptautiniuose ekonomikos ir finansų susitikimuose, visų pirma G20, ir ES lygiu aktyviau dalyvauti Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko veikloje.

3.6.7   Europos išorės politikos stiprinimas yra svarbiausias Lisabonos sutarties uždavinys. Jis visų pirma susijęs su diplomatinių tarnybų, vyriausiojo įgaliotinio pareigybės (derinamos su Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigomis) ir Europos Sąjungos atstovybių kūrimu trečiosiose šalyse vietoje Europos Komisijos delegacijų. Būtina kuo ryžtingiau įgyvendinti Sutartį, kad Europa iš tiesų būtų vieninga, laikytųsi ryžtingesnės ir nuoseklesnės pozicijos išorėje ir tuo pat metu užtikrintų struktūruotą politikos, ekonomikos, kultūros, mokslo ir prekybos srityse įgyvendinamos išorės veiklos veiksmingą koordinavimą, o ne varžytųsi, nes tai tik silpnina ES poziciją.

4.   Užtikrinti tikslų ir išteklių dermę

4.1   Daug Bendrijos tikslų buvo tik iš dalies pasiekta dažnai dėl to, kad trūko ryžto juos iki galo įgyvendinti ir nebuvo skirtos reikiamos Bendrijos lėšos.

4.1.1   Mario Monti ataskaitoje dėl vidaus rinkos atgaivinimo (1) pateikti labai naudingi pasiūlymai, kaip sukurti iš tiesų veiksmingą rinką: skatinti Solvit tinklo veiklą, vertinti direktyvų įgyvendinimą, įtraukti nacionalines valdžios institucijas, nacionalinius parlamentus ir pilietinę visuomenę, pašalinti dar likusias kliūtis, visų pirma asmenų judumo. Todėl EESRK rekomenduoja, atsižvelgiant į šią ataskaitą ir pasikonsultavus su atitinkamais pilietinės visuomenės atstovais, parengti tikslų veiksmų planą ir įgyvendinimo grafiką.

4.1.2   Kad būtų galima patenkinti naujų Bendrijos metodo taikymo sričių poreikius, prireiks Europos Sąjungos finansinės paramos tinkama forma (biudžeto asignavimai, paskolos, viešosios ir privačios partnerystės ir kt.). Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) sėkmę 1951 m. lėmė priemonių ir tikslų dermė. Dabartinis ES biudžetas (mažiau nei 1 proc. ES BVP) yra pernelyg mažas, kad būtų galima pasiekti tikslus, kurių įgyvendinimo tikisi piliečiai srityse, kuriose ES turėtų imtis veiksmų siekdama užtikrinti didesnį veiksmingumą. Reguliarus biudžeto didėjimas 2013–2020 m. laikotarpiu norint pasiekti 2 proc. BVP atrodo pasiekiamas tikslas ir, atsižvelgiant į masto ekonomiją, visiškai neprieštaraujantis valstybių narių valstybės skolos mažinimo reikalavimams, jei valstybių vyriausybės teisingai supras asignavimų perkėlimo iš nacionalinio į Europos lygį būtinybę ir tinkamai tai paaiškins piliečiams. Tai taip pat sudarys galimybę finansuoti su investicijomis ir didžiaisiais tinklais susijusius poreikius, paremti žinių trikampį (švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės), stiprinti sanglaudos politiką ir užtikrinti ES išorės politikai įgyvendinti reikalingus žmogiškuosius ir finansinius išteklius.

4.1.3   Šiems veiksmams iki 2020 m. finansuoti ES reikės nuosavų išteklių ir užtikrinti geresnį nacionalinių biudžetų ir Europos biudžeto koordinavimą. Atsižvelgiant į po 2008 m. finansų krizės vis didėjantį valstybės finansų deficitą bus nesunku įrodyti, kad bendrai sutelkiant išteklius valstybės išlaidoms finansuoti, pavyzdžiui, gynybai, sienų apsaugai, išorės pagalbai, moksliniams tyrimams, pramonės politikai ir kt. ir nedarant neigiamos įtakos augimui skola gali būti greitai sumažinta. Valstybės narės turi pademonstruoti savo politinę valią dirbti šia linkme.

4.1.4   Finansų krizės sąlygomis pirmasis reikšmingas žingsnis būtų sukurti Europos finansinės pagalbos ir euro zonos stabilizavimo fondą (tam tikrą Europos federalinį rezervą), kuris padėtų solidariai įveikti vienai iš euro zonos valstybių kylančius sunkumus. Prireikė euro nuosmukio ir krizės paaštrėjimo vienoje iš valstybių narių, kad valstybės sukurtų tokio fondo pagrindą ir priimtų sprendimą veikti jau nebe dvišaliu pagrindu, o kolektyviai kartu gaudamos TVF papildomą paramą.

4.1.5   Be to, akivaizdu, kad norint pasiekti integracijos ir sanglaudos tikslus, būtina pagerinti ES lėšų skyrimą siekiant labiau paremti tarpvalstybines programas, kurioms skiriamas tik 1 proc. biudžeto lėšų, nors jos yra labai svarbios geram bendrosios rinkos veikimui užtikrinti. Strategijos „Europos 2020“ sėkmė priklauso ne tik nuo turimų lėšų, bet ir nuo aktyvaus piliečių dalyvavimo įgyvendinant šios strategijos tikslus, o šiandien padėtis yra kitokia.

4.2   ES, kurią sudaro 27 valstybės narės, negali būti valdoma kaip 6 valstybių narių ES. Instituciniame trikampyje Europos Parlamentas pagrįstai užima svarbiausią vietą. Be to, reikėtų, kad institucijos ir įgyvendinama praktika kuo greičiau sudarytų galimybę pasireikšti piliečių iniciatyvai, kuri turi tapti veiksminga demokratijos priemone.

4.2.1   Išplėtus Bendrijos kompetencijos sritį išplėstas ir bendro sprendimo (tarp Europos Parlemento ir Tarybos) priėmimo procedūros taikymas. Tačiau šias naujas nuostatas įtvirtinusiomis sutartimis niekada nebuvo pakoreguotos konsultavimosi procedūros. Šiandien į EESRK kreipiamasi dėl Komisijos pasiūlymo prasidėjus bendro sprendimo priėmimo procedūrai, nors tai turėtų būti padaryta daug ankstesniame etape.

4.2.2   EESRK galėtų veiksmingiau atlikti savo patariamąjį vaidmenį, jei į jį būtų kreipiamasi prieš bendro sprendimo procedūrą, kai tik parengiamas preliminarus poveikio vertinimas. Tiriamoji nuomonė tokiu atveju būtų daug vertingesnė. Tokiu būdu Komiteto nuomonė ir poveikio vertinimas galėtų būti pridedami prie Komisijos pasiūlymo, kuris perduodamas Europos Parlamentui ir Tarybai. EESRK pranešėjui taip pat turėtų būti sudaryta galimybė išsakyti savo nuomonę kompetentingam Europos Parlamento komitetui.

4.2.3   Be to, Komisija, numatydama atšaukti pirmiau parengtą pasiūlymą, visų pirma kai jis tiesiogiai susijęs su pilietinės visuomenės dalyviais, turėtų surengti atitinkamas konsultacijas. Taigi, nesurengusi konsultacijų, Komisija neturėjo atšaukti pasiūlymo dėl Europos asociacijų statuto.

4.2.4   Valdymo srityje Europos Sąjunga turi aktyviau siekti, kad būtų užtikrintas lyčių lygybės principas sudarant galimybę moterims turėti lygas galimybes sprendimų ir konsultacijų procesuose.

4.3   Lisabonos sutartimi dar kartą išplėstas kvalifikuota balsų dauguma priimamų sprendimų sąrašas, o taip priimti sprendimai tampa 27 valstybių narių ES veikimo pagrindu. Vis dėlto tam tikrose srityse, beje, glaudžiai susijusiose su ES reikalais, pavyzdžiui, mokesčių, ir toliau bus reikalingas vieningas balsavimas. Patirtis aiškiai rodo, kad toks reikalavimas gali greitai sutrikdyti ES veikimą srityse, kuriose būtinas vieningas balsavimas. Mažų mažiausiai paradoksalu tai, kad užsibrėžusi aukštą tikslą – tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje, Europos Sąjunga, nepaisant ne kartą išsakytų Tarybos raginimų, nesugebėjo panaikinti kliūčių, trukdančių priimti Bendrijos patentą, dėl kurio būtina balsuoti vieningai!

4.3.1   Nemažai ankstesnių faktų vis dėlto liudija, kad kartais, kai tai buvo reikalinga, Bendrijos metodas sudarė galimybes rasti priemonių apeiti kliūtį, kuri kyla dėl vieningo balsavimo reikalavimo. Taip socialinis protokolas ir Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartija buvo priimti tik vienuolikos valstybių narių, o Jungtinė Karalystė prie jų prisijungė tik vėliau. Ar negalima būtų tokio lankstumo taikyti ir kitose srityse, kur kyla sprendimo blokavimo pavojus, kaip pavyzdžiui, priimant Bendrijos patentą arba suderinant įmonių mokesčių bazę?

4.3.2   Ekonominė ir pinigų sąjunga – geras sėkmingo tvirtesnio bendradarbiavimo pavyzdys: pradžioje ją sudarė vos keletas šalių, tačiau ji išliko atvira visoms turinčioms galimybes prisijungti. O štai Eurogrupei dėl federalinio Europos centrinio banko pobūdžio vis dar nepavyko išplėtoti pinigų sąjungai prilygstančio bendro ekonominio valdymo. 2000 m. laikotarpiu susikaupęs vėlavimas šiandien kelia nerimą. Jei per artimiausius dešimt metų nebus laipsniškai pasivytas prarastas laikas, gali kilti pavojus sanglaudai, konkurencingumui ir užimtumui euro zonoje, žinoma, nepamirštant paties euro gyvavimo. Norint pataisyti tokią padėtį, būtinai reikia peržiūrėti Euro grupės veikimą ir užtikrinti didesnį jos veiklos veiksmingumą ir skaidrumą, visų pirma siekiant, kad būtų reguliariai (o ne tik kilus krizei) rengiami euro zonos valstybių arba vyriausybių vadovų susitikimai ir kad juose galėtų dalyvauti kiti ministrai, pavyzdžiui, socialinių reikalų, pramonės ir kt., kuriems įtakos turi euro vertė.

4.4   Žinoma, 27 valstybių narių Europos Sąjungoje lemiamą svarbą įgauna tinkamas direktyvų perkėlimas ir nacionalinės politikos suderinamumas su europine politika. Nėra prasmės lengvinti direktyvų priėmimo, jei valstybės narės reiškia nepasitenkinimą dėl jų įgyvendinimo laikantis numatytų terminų arba papildo jas bereikalingomis nacionalinėmis nuostatomis.

4.4.1   Komisija turėtų išplėsti direktyvų perkėlimo įvertinimo lentelių taikymą, kurios padeda daryti dažnai veiksmingą spaudimą atsiliekančioms valstybėms narėms. Tokiais atvejais reikėtų konsultuotis su įvairiais organizuotos pilietinės visuomenės atstovais.

4.4.2   Bendrijos pagalba turėtų būti tikslinčiau naudojama, kai tai reikalinga, sąlygų, kuriomis valstybės narės perkelia ir taiko bendrus teisės aktus, gerinimui ir šioje srityje vis dar egzistuojančių kliūčių bei nesutarimų panaikinimui.

5.   Pilietinės visuomenės dalyvavimo skatinimas

5.1   Pernelyg dažnai pamirštamas Europos kūrimo tikslas, kurį skelbė Jean Monnet: „mes nesujungiame tautų – mes vienijame žmones“. Pastaraisiais metais per konsultacijas dėl Europos ateities, rinkėjų parodytas nepasitikėjimas turėtų priversti susimąstyti apie pilietinės visuomenės dalyvavimo – kuris šiandien akivaizdžiai nepakankamas – formas.

5.2   Bendrijos teisės aktai vis dar rengiami pernelyg atitolus nuo piliečių. Jų teisėti lūkesčiai, susiję su laisvėmis, saugumu ir supaprastinimu, pernelyg dažnai lieka nepateisinti dėl valstybių narių ir nacionalinių administracijų blokuojamų sprendimų arba per didelių kompromisų. Todėl reikėtų užtikrinti aktyvesnį pilietinės visuomenės atstovų, visų pirma vartotojų, dalyvavimą reguliavimo komitetų veikloje, pagal tokį patį kaip su vidaus rinka susijusių teisės aktų supaprastinimo (SLIM) projekto metodą, tačiau šį kartą pradiniame teisėkūros proceso etape – o ne baigiamajame, kai teisės aktai jau priimti ir reikia skubiai taisyti tų pačių vartotojų patiriamus didžiausius trūkumus.

5.3   Taip pat būtina užtikrinti pilietinės visuomenės dalyviams erdvę, kurioje jiems būtų suteikta laisvė ir atsakomybė, taikant nepriklausomo savireguliavimo praktiką, apibrėžti juos liečiančias bendras taisykles arba patikslinti tam tikrus su jų sritimis susijusius viešųjų teisės aktų aspektus ir kviečiant teisės akto rengėją parengti bendrojo reguliavimo priemones. Europos socialinių partnerių sutartinis savarankiškumas jiems aktyviai prašant pripažintas Mastrichto sutartimi. Nors šioje sutartyje tokia praktika aiškiai nenumatyta, ji išplėtota ir kitose srityse: techninio standartizavimo, kompetencijų pripažinimo, paslaugų teikimo, ir visų pirma elektroninės prekybos, pristatymo ir apmokėjimo saugumo, vartotojų teisių, energijos ir aplinkos. Komitetas tokią praktiką nurodė ir pritarė informaciniame pranešime. 2003 m. tarpinstituciniame numatytos jos nuostatos. Šiuo metu būtina, kad Europos teisės aktų leidėjas rengiamuose teisės aktuose numatytų laisvės erdvę tokiai praktikai skatinti. Ji būtų vykdoma jam kontroliuojant ir papildytų jo vykdomą veiklą. Tokia parama taip pat turėtų būti išplėsta apimant alternatyvius ginčų sprendimo būdus, pavyzdžiui, taikinimą ir tarpininkavimą.

5.4   Jei Europos piliečiai nebus skatinami jaustis ir veikti kaip europiečiai, Europoje nebus pasiekta pažangos. Todėl reikia suteikti jiems dar trūkstamas priemones: užtikrinti aiškesnes ekonomines ir socialines teises, paprastesnes procedūras, daugiau laisvės suteikiančias teisines priemones, aiškų bendrą statutą (asociacijų, įmonių, fondų). Būtent vietos lygiu (piliečiai, asociacijos, vietos lygiu išrinkti atstovai) Europa turi būti suvokiama kaip būtinybė ir tapti bendru tikslu ir pasididžiavimu.

5.5   Taigi, reikia parengti daugiametę programą ir ateinančius dešimt metų apimantį tikslų įgyvendinimo grafiką, kad būtų sudaryta galimybė patiems europiečiams atlikti lemiamą vaidmenį, be kurio bus neįmanoma atnaujinti Bendrijos metodo.

5.6   EESRK ir didžiosios Europos pilietinės visuomenės organizacijos, susijusios su trimis Komiteto grupėmis („Darbdaviai“, „Darbuotojai“ ir „Įvairių interesų grupė“), būtinai remiant Europos Parlamentui, ateinančio dešimtmečio laikotarpiu galėtų numatyti konsultacijas svarbiausiomis bendro intereso temomis, kurios galėtų padėti atnaujinti Bendrijos metodą, t. y. naujas bendros politikos kryptis.

---

(1)  „Nauja strategija bendrajai rinkai: tarnaujant Europos ekonomikai ir visuomenei“ – Mario Monti ataskaita Europos Komisijos pirmininkui, 2010 m. gegužės 9 d.

---