3.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/3

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) dėkoja ES pirmininkaujančiai Vengrijai už suteiktą galimybę parengti nuomonę dėl svarbiausių klausimų, susijusių su Europos Sąjungos vartotojų galimybių bendrojoje rinkoje plėtojimu, ir taip prisidėti prie 2011 m. pirmąjį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės darbo.

1.2

EESRK mano, kad būtina atnaujinti diskusiją dėl naujo požiūrio į vartotojų politiką iki 2030 m., ir tikisi, kad ES pirmininkaujanti Vengrija, kitos institucijos ir socialiniai partneriai priims šį iššūkį.

1.3

Komitetas palankiai vertina tai, kad 2011 m. sausio 24 d. Taryba pritarė bendram požiūriui į vartotojų teisę, tačiau yra susirūpinęs dėl tolesnių Europos Parlamento veiksmų šiuo klausimu, todėl ragina ES pirmininkaujančią Vengriją laikytis Tarybos numatytos strategijos ir užtikrinti, kad galutinis rezultatas atkurtų vartotojų pasitikėjimą.

1.4

Dėl direktyvos dėl nesąžiningos komercinės praktikos peržiūros EESRK rekomenduoja ES pirmininkaujančiai Vengrijai pačioje diskusijų pradžioje, kai jau bus atliktas poveikio vertinimas, išsamiau apsvarstyti visiško suderinimo klausimą ir atsižvelgti į tai, kad dėl suderinimo valstybėse narėse, perkėlusiose direktyvą į savo teisės aktus, sumažėjo vartotojų apsauga.

1.5

Teisminės priemonės dėl kolektyvinio ieškinio ES lygmeniu klausimu EESRK ragina pirmininkaujančią Vengriją parodyti politinę drąsą ir užtikrinti, kad ji būtų kuo greičiau priimta, juo labiau kad daugybe tyrimų įrodyta, kad šis pasiūlymas tinkamas ir įvykdomas.

1.6

Dėl direktyvos dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketo ir teisės aktų dėl oro transporto keleivių teisių persvarstymo EESRK rekomenduoja pirmininkaujančiai Vengrijai spręsti šiuos klausimus vienu metu ir nustatyti teises, pareigas ir atsakomybę ginčų, nepatenkinamo arba nesąžiningo elgesio atvejais.

1.7

Dėl mažmeninių finansinių paslaugų bendrosios rinkos EESRK rekomenduoja pirmininkaujančiai Vengrijai siekti pažangos šiose srityse: minimalių banko paslaugų visiems Europos Sąjungos piliečiams, patikimos elektroninio mokėjimo sistemos, kuri būtų vienoda visose valstybėse narėse, griežto bankų įsipareigojimų suteikiant kreditus nustatymo, vienodos draudimo sistemos visoje Europos Sąjungos teritorijoje, nesąžiningų sąlygų ir nesąžiningos komercinės praktikos, būdingos finansinėms paslaugoms, klasifikavimo, banko mokesčių palyginamumo, indėlių garantijų ir sustiprintos prievolės patarti dėl sudėtingų finansinių priemonių. Finansinės priežiūros stiprinimas yra būtiniausia priemonė atsižvelgiant į dabartinę finansinę krizę.

1.8

Įgyvendinant skaitmeninę darbotvarkę ES pirmininkaujanti Vengrija turės priimti skubius sprendimus ir aiškiai apibrėžti pagrindines vartotojų teises skaitmeninėje aplinkoje, persvarstyti pagrindų direktyvą dėl duomenų apsaugos ir dėl autorių teisių apsaugos skaitmeninėje erdvėje.

1.9

Galiausiai dėl naujų Sutarties ir Pagrindinių teisių chartijos nuostatų dėl visuotinės svarbios paslaugų, EESRK ragina ES Tarybai pirmininkaujančią Vengriją aktyviai tęsti darbą 2010 m. gruodžio 6-7 d. Tarybos išvadose nurodyta kryptimi siekiant, kad visuotinės svarbos paslaugos neliktų užmirštos įgyvendinant strategiją „Europa 2020“.

1.10

Pirmininkaujanti Vengrija visų pirma iškėlė klausimą dėl pasienio regionų tarpvalstybinės prekybos. Iki šiol neatliktas nei vienas tyrimas, kuriame būtų įvertintos tokios prekybos poveikis valstybėse narėse. EESRK visų pirma rekomenduoja pirmininkaujančiai Vengrijai prašyti Komisijos atlikti tikslią šių sandorių statistinę analizę, o vėliau užsakyti tyrimus, kurie reikalingi nustatyti, ar tokio pobūdžio prekybai būdingi išskirtiniai ypatumai, pateisinantys konkrečią teisinę strategiją Europos Sąjungos lygmeniu. Galiausiai turėtų būti įvertinti tokio pobūdžio prekybos vartotojų poreikiai (informacija, sutarčių kalba, kainų palyginamumas, kai viena iš valiutų yra ne euras, valiutų kursai, komisiniai ir banko mokesčiai ir t. t.), taip pat veiksmingiausi būdai šiems poreikiams tenkinti vietos lygmeniu.

2.1

EESRK džiaugiasi, kad ES pirmininkaujanti Vengrija paprašė Komiteto parengti tiriamąją nuomonę dėl pastaruosius dvidešimt metų vieno prioritetinių Komiteto klausimų. 1995 m. lapkričio 7 d. priimtoje nuomonėje savo iniciatyva Bendroji rinka ir vartotojų apsauga: galimybės ir kliūtys  (1) EESRK apibendrino visas anksčiau šia tema priimtas nuomones ir iškėlė klausimą dėl vartotojams kylančių kliūčių ir sunkumų siekiant visapusiškai pasinaudoti bendrosios rinkos pranašumais ir įvardijo didžiausias susijusias problemas. Deja, dauguma toje nuomonėje iškeltų klausimų vis dar aktualūs.

2.2

Bendrosios rinkos sukūrimas, kuris yra vienas didžiausių Jacques Delors pradėtų Europos strateginių projektų ir kuriam pasiekti buvo nustatytas tikslus terminas, tebevykdomas, nors praėjo daugiau nei 30 metų. Tai patvirtinama neseniai paskelbtame Bendrosios rinkos akte. Komitetas visada pritarė bendrajai rinkai kaip priemonei, kuri būtų naudinga piliečiams ir (arba) vartotojams. Be to, vis dar būtina nustatyti aiškią, nuoseklią ir visapusišką Europos vartotojų politiką.

2.3

Taigi ES pirmininkaujančios Vengrijos prašymas, kurį gauti EESRK laiko garbe, yra visiškai pateisinamas, o Komitetas tokiu būdu gali prisidėti prie Komisijos programoje 2011 m. pirmąjį pusmetį numatyto darbo, kuris suderintas su anksčiau pirmininkavusių valstybių narių, visų pirma Belgijos, atliktu darbu.

2.4

Šia tiriamąja nuomone EESRK turės galimybę pagerbti Komiteto narį iš Vengrijos velionį Istvaną Garai, kuris buvo autoritetingos Vengrijos vartotojų asociacijos direktorius, didis vartotojų interesų ir teisių gynėjas ir svarbių nuomonių šiuo klausimu pranešėjas. Deja, I. Garai mirė 2008 m. eidamas šias pareigas.

3.1

Vieno pirmininkavimo ES laikotarpio nepakanka, kad būtų galima skaidriai ir užtikrinant dalyvavimą nustatyti kokios nors politikos gaires, atlikti tos politikos ex ante poveikio vertinimą, visoms ES institucijoms demokratiškai ją priimti, įgyvendinti valstybėse narėse ir atlikti ex post vertinimą.

3.2

Penkerių metų strateginių programų, kurioms, beje, dažniausiai įtakos turi vien ekonominiai veiksniai, taip pat nepakanka, nebent jos būtų platesnio masto viziją įtvirtinančios politikos dalis. 2007 m. liepos 13 d. priimta ir šiuo metu įgyvendinama 2007–2013 m. strategija yra tinkamas pavyzdys to, ką EESRK jau yra kritikavęs.

3.3

Strategijoje „Europa 2020“ svarbiausias dėmesys turėtų būti skiriamas vartotojų rėmimui ir apsaugai, nors taip nėra.

3.4

Vienintelis tokio pobūdžio politinis planas, žinomas kaip „Naujas akstinas“, kurį inicijavo Jacques Delors, o perėmė ir išplėtojo Europos Komisijos narė Emma Bonino (1995–1999 m.), atsirado dar 1985 m. Deja, dėl politinės valios trūkumo užsibrėžti tikslai nebuvo įgyvendinti, išskyrus keletą simbolinių pasiekimų.

3.5

Didžiausias bet kuriai ES pirmininkaujančiai valstybei narei galintis kilti iššūkis būtų būtent sukurti pagrindą ir nustatyti vartotojų rėmimo ir apsaugos politikos gaires iki 2030 m., remiantis F. Gonzálezo pranešimu, tačiau kartu atsižvelgiant į tai, kad jau vėluojama įgyvendinti kitas strategines iniciatyvas (pavyzdžiui, „Europa 2020“, Bendrosios rinkos aktą, pažangųjį reglamentavimą ir kt.).

3.6

Pagrindinės vidutinės ir ilgalaikės trukmės šios politikos kryptys:

3.7

Šiam paskutiniam punktui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, kadangi į jį nėra sistemingai atsižvelgiama Europos Sąjungos lygmeniu. Iš tiesų jau ilgą laiką tiek už vartotojų apsaugą atsakingos valstybių narių valdžios institucijos, tiek vartotojų apsaugos organizacijos ir asociacijos siūlo priimti bendruosius principus ir gaires dėl dalyvavimu grindžiamo vartotojų būrimosi į organizacijas ir vartotojų atstovavimo. Jeigu visos valstybės narės, ypač įvairių sektorių reguliavimo institucijos, sistemingiau ir remdamosi vienodais principais traktuotų vartotojų atstovavimą, išaugtų atitinkamų vartotojų organizacijų patikimumas ir vartotojų apsaugos veiksmingumas.

4.1

Užbaigtoje kurti bendrojoje rinkoje vartotojai turėtų turėti galimybę visapusiškai įgyvendinti jiems Bendrijos teisyne suteiktas teises, kad ir kur ES jie būtų, vienodomis sąlygomis kaip ir jų pačių šalyse. Tačiau nei įvairiomis vartotojų politikos priemonėmis, nei dabartinėmis iniciatyvomis nėra tinkamai pateisinami teisėti vartotojų lūkesčiai.

4.2

Į ES pirmininkaujančios Vengrijos politinę darbotvarkę įtraukti svarbūs tikslai. Kai kuriuos iš jų, žinoma, tęs kitos ES pirmininkausiančios valstybės narės.

4.3

Pirma, kalbant apie pasiūlymą dėl direktyvos dėl vartotojų teisių EESRK yra minėjęs (3), kad ji turėtų būti pakeista taip, kad nustatytų tik tam tikrus pagrindinius principus dėl teisių gauti informaciją ir teisės atsisakyti perkant nuotoliniu būdu ir vykdant prekybą ne prekybai skirtose vietose, o punktai dėl nesąžiningų sąlygų ir prekių pardavimo ir su tuo susijusių garantijų turėtų būti panaikinti.

4.4

Susipažinęs su Europos Komisijos požiūriu, kurį Komisijos narė Vivian Reding pristatė pastaruosiuose viešuose pareiškimuose, EESRK pabrėžia, kad 2011 m. sausio 24 d. Taryba patvirtino poziciją, kuri visiškai sutampa su Komiteto nuomone, ir tuo džiaugiasi, tačiau, atsižvelgdamas į pastarojo meto Europos Parlamento veiklą šioje srityje, IMPO ir JURI komitetų pasirinktas prieštaringas pozicijas ir į tai, kad sprendimą priimti numatoma artimiausiais mėnesiais, EESRK ragina ES pirmininkaujančią Vengriją tvirtai laikytis sausio mėn. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos numatytos strategijos, realistiškai ją susiejant su būsima bendra Europos sutarčių principų sistema (CRF), kaip rekomenduojama EESRK nuomonėje (4).

4.5

Direktyvos dėl nesąžiningos komercinės praktikos klausimu EESRK pabrėžia, jog labai gaila, kad vėluojama ją perkelti į daugelio valstybių narių teisės aktus, kaip Komitetas ir numatė savo nuomonėje (5). Teisingumo Teismas taip pat laikosi tokio paties požiūrio.

4.6

Todėl EESRK rekomenduoja ES pirmininkaujančiai Vengrijai remtis tyrimais, rodančiais smarkiai sumažėjusį vartotojų apsaugos lygį ir konkurencijos sukeltas pasekmes valstybėse, kurios perkėlė direktyvos dėl nesąžiningos praktikos nuostatas, ir išsamiau apsvarstyti visiško suderinimo principo netikslinio taikymo pagrįstumą pačioje diskusijų dėl tos direktyvos peržiūros pradžioje.

4.7

Dėl teisinės priemonės kolektyviniam ieškiniui pateikti Bendrijos lygmeniu EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos siekį atnaujinti diskusiją dar kartą surengiant konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis, tačiau svarsto, ar pakaks tikros politinės valios apčiuopiamiems rezultatams pasiekti po 30 metų įvairių diskusijų, konsultacijų, pranešimų, nuomonių, žaliųjų ir baltųjų knygų, komunikatų ir rezoliucijų, tyrimų, konferencijų ir simpoziumų.

4.8

Kelete tiek anksčiau, tiek neseniai priimtų nuomonių EESRK išreiškė labai aiškų pritarimą Europos Sąjungos teisinei priemonei, kuria vartotojai, manantys tapę kolektyvinės žalos aukomis, galės kolektyviniu būdu kreiptis į teismą ir siekti žalos atlyginimo. Tai visiškai atitiktų Europos Sąjungos teisinę tvarką, o už vartotojų bet kurioje valstybėje narėje vienodomis sąlygomis patirtą kolektyvinę materialinę ir (arba) moralinę žalą būtų sumokama kompensacija (atsisakymo sistema). Jeigu ES pirmininkaujanti Vengrija laikytųsi tokios pozicijos, tai būtų labai naudinga vartotojams ir kitiems kolektyvinių teisių turėtojams, o tai katu padėtų kurti bendrą rinką ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

4.9

Dėl direktyvos dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų persvarstymo EESRK dar nebuvo prašyta pateikti savo nuomonę. 2011 m. pradžioje Komisija ketina pateikti pasiūlymą ir jau pradėjo svarstyti galimybę persvarstyti su oro transporto keleivių teisėmis susijusius teisės aktus.

4.10

Nenorėdamas užbėgti už akių savo nuomonėms šiais dviem klausimais, EESRK rekomenduoja ES pirmininkaujančiai Vengrijai juos nagrinėti kartu siekiant užtikrinti nuoseklumą ir į direktyvos taikymo sritį įtraukti individualias ir kolektyvines transporto paslaugų sutartis, tiek su susijusiomis paslaugomis, tiek be jų, ir nustatyti ginčų nepatenkinamo ar nesąžiningo elgesio atvejais teises, pareigas ir atsakomybę. Ypatingą dėmesį būtina skirti ir šiam sektoriui būdingoms nesąžiningoms sąlygoms, ir nesąžiningai komercinei veiklai. Taip pat būtina griežtai reglamentuoti agentūrų, kelionių operatorių ir oro linijų bankroto padarinius.

4.11

Kuriant mažmeninių finansinių paslaugų bendrąją rinką, padaryta tam tikra pažanga – tokia kaip SEPA direktyva po euro įvedimo, MiFID direktyva, CAD direktyva ir pastarieji 2010 m. liepos 12 d. priimti Komisijos pasiūlymai dėl indėlių garantijų sistemų ir investuotojų kompensavimo sistemų (6). Tačiau dar daug ką reikia padaryti: trūksta bendros politinės krypties, kuri iš tikrųjų būtų naudinga vartotojams ir MVĮ bendrojoje rinkoje. Pati Komisija apibūdino mažmenines finansines paslaugas kaip sektorių, kuriame vartotojams kyla daugybė problemų (7).

4.12

EESRK daug kartų pareiškė nuomonę šiuo klausimu (tiek gavęs prašymą pateikti nuomonę, tiek pateikdamas nuomonę savo iniciatyva), tačiau dar nerasti ilgalaikiai, praktiški ir veiksmingi sprendimai. Priminsime atsakingo skolinimo ir per didelio įsiskolinimo klausimą, kuris nebuvo išspręstas direktyva dėl vartojimo kreditų; nesėkmingus pasiūlymus dėl hipotekos kreditų, kai jau prieš daugybę metų nuspręsta juos suvienodinti, ir nuostatų dėl tarptautinių mokėjimų ir kreditinių ir debetinių kortelių naudojimo spragas; tikro bankų sąskaitų ir minimalių universaliųjų banko paslaugų judumo trūkumą, nuostatų dėl finansų krizių įveikimo ir skubaus kompensavimo už bankų klientų patirtus nuostolius ir žalą silpnumą.

4.13

Vartotojai ir smulkūs investuotojai vis dar jaučia sunkias ekonomikos ir finansų krizės pasekmes. Tokios praktinės priemonės kaip universalių banko sąskaitų ir būtiniausių bankų paslaugų visiems Europos Sąjungos piliečiams sukūrimas, patikima, visose valstybėse narėse vienoda elektroninių mokėjimų sistema ir griežtas bankų įsipareigojimų suteikiant kreditus nustatymas taip pat galėtų būti galimi sprendimo būdai, kaip ir visoje Europos Sąjungoje vienoda draudimo sistema, finansinėms paslaugoms būdingų nesąžiningų sąlygų ir nesąžiningos komercinės praktikos klasifikavimas, banko mokesčių palyginamumas ir sugriežtinta prievolė patarti dėl sudėtingų finansinių priemonių. Dar daugiau, finansų priežiūra turėtų būti orientuota į vartotojų poreikius, turėtų būti sukurti veiksmingi ginčų sprendimo ir kompensacijų išmokėjimo mechanizmai patyrus nuostolių ar žalą dėl netinkamo finansų sistemų (bankų ir draudimo) veikimo.

4.14

EESRK palankiai vertina Komisijos požiūrį į vartotojų teises skaitmeninėje aplinkoje, kaip pagal strategiją „Europa 2020“ nustatyta Skaitmeninėje darbotvarkėje (8), tačiau dar daug reikia nuveikti, kad visi galėtų naudotis universaliosiomis paslaugomis telekomunikacijų ir informacijos srityje. Reikėtų nedelsiant priimti naują Komisijos komunikatą, o ES pirmininkaujančiai Vengrijai tai būtų galimybė pareikšti lemiamą poziciją dėl interneto neutralumo ir plačiajuosčio ryšio paslaugų įtraukimo į universaliąsias paslaugas, kaip EESRK jau buvo pasiūlęs.

4.15

EESRK ypač didelį dėmesį skiria vartotojų teisių pripažinimui ir apsaugai ne tik elektroninėje prekyboje, bet visoje skaitmeninėje aplinkoje. Būtina ne tik nedelsiant persvarstyti direktyvą dėl teisinių elektroninės prekybos aspektų, bet ir ieškoti būdų, kaip ištaisyti padėtį, kai elektroninės prekyba nėra pakankamai išplėtota.

4.16

ES pirmininkaujanti Vengrija turės priimti skubius sprendimus ir tiksliai apibrėžti pagrindines vartotojų teises skaitmeniniame pasaulyje, taip pat persvarstyti pagrindų direktyvą dėl duomenų apsaugos ir autorių teisių apsaugą skaitmeninėje erdvėje.

4.17

Galiausiai EESRK labai ragina ES pirmininkaujančią Vengriją įgyvendinti 2010 m. gruodžio 6-7 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos išvadas dėl visuotinės svarbos paslaugų siekiant visapusiškai atsižvelgti į spalio 26-27 d. pirmininkavusios Belgijos surengto trečiojo visuotinės svarbos socialinių paslaugų (VSSP) forumo rekomendacijas, ir taip padėti įgyvendinti naujas Lisabonos sutarties ir Pagrindinių teisių chartijos nuostatas dėl visuotinės svaros paslaugų.

5.1

ES pirmininkaujanti Vengrija paprašė EESRK pateikti nuomonę dėl klausimo, kuris, nors ir svarbus, dar nebuvo nuodugniai nagrinėtas ES lygmeniu. Tai pasienio regionų tarpvalstybinė prekyba, pavyzdžiui, prekių ir paslaugų pirkimas abiejose vartotojų valstybių geografinių sienų pusėse, prekybai vykstant tiek tarp ES valstybių narių, tiek su ES nepriklausančiomis valstybėmis.

5.2

Kai kurios valstybės narės jau nagrinėjo šį reiškinį dar prieš įvedant eurą, siekdamos nustatyti prekybos pobūdį, valiutų srautus, kainas ir jų poveikį pasienio regionams, konkurencijai ir t. t.

5.3

Tačiau nėra nei vieno Europos Sąjungos lygmeniu atlikto tyrimo, kuris leistų įvertinti tarpregioninių pasienio sandorių kiekį ir poveikį valstybėms narėms. Tiesą sakant, tokia prekyba neminima nei 1991 m. Komisijos komunikate (9), nei 1996 m. žaliojoje knygoje dėl prekybos (10) arba 1999 m. baltojoje knygoje (11). Todėl pirmiausia reikėtų Komisijos paprašyti nustatyti tikslų tokių sandorių pasiskirstymą ir pateikti jų statistinę analizę.

5.4

Beje, 20 amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje Komisija ir daugybė regioninių vartotojų organizacijų sukūrė informacijos ir pagalbos centrų tinklą, kurio tikslas padėti vartotojams, kuriems kyla problemų dėl tarpvalstybinės prekybos: Euroguichet. Pagrindinė centrų, kurie buvo įsteigti pasienio miestuose, užduotis – teikti informaciją vartotojams.

5.5

2001 m. Komisija sukūrė Europos neteisminių institucijų tinklą (EEJ Net), skirtą ginčams spręsti neteisminiu būdu. Tuo metu vienuolikos Europos vartotojų centrų devyniose valstybėse narėse buvo paprašyta papildomai, be jų įprastų pareigų, teikti teisinę pagalbą vartotojams.

5.6

Dabartinis Europos vartotojų centrų tinklas (EVC tinklas) įkurtas 2005 m. sausio mėn., sujungus EEJ Net ir Europos vartotojų centrus (Euroguichet).

5.7

Įvedus eurą ir, kaip tikėtasi, išaugus elektroninei ir nuotolinei prekybai, buvo naudinga sujungti šiuos du tinklus. Tačiau juos sujungus buvo panaikinti regioniniai Europos vartotojų centrai ir jų funkcijos pasienio regionų tarpvalstybinėje prekyboje.

5.8

Todėl kyla klausimas, ar tokio pobūdžio prekybai būdingi specifiniai bruožai, dėl ko būtų reikalingi specialūs Sąjungos veiksmai.

5.9

Taip pat reikėtų pagalvoti ir apie tokio pobūdžio prekybos vartotojų poreikius (informacija, sutarčių kalba, kainų palyginamumas, kai viena iš valiutų yra ne euras, valiutų kursai, komisiniai ir bankų mokesčiai ir kt.), taip pat apie veiksmingiausius būdus šiems poreikiams patenkinti vietos lygmeniu.