This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62011CN0354
Case C-354/11 P: Appeal brought on 6 July 2011 by Maurice Emram against the judgment of the General Court (Second Chamber) delivered on 10 May 2011 in Case T-187/10 Emram v OHIM
Byla C-354/11: 2011 m. liepos 6 d. Maurice Emram pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. gegužės 10 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-187/10 Emram prieš VRDT
Byla C-354/11: 2011 m. liepos 6 d. Maurice Emram pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. gegužės 10 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-187/10 Emram prieš VRDT
OL C 282, 2011 9 24, p. 7–8
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
24.9.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 282/7 |
2011 m. liepos 6 d. Maurice Emram pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. gegužės 10 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-187/10 Emram prieš VRDT
(Byla C-354/11)
2011/C 282/13
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantas: Maurice Emram, atstovaujamas advokato M. Benavï
Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Guccio Gucci Spa
Apelianto reikalavimai
|
— |
Panaikinti visą Bendrojo Teismo sprendimą tiek, kiek juo buvo atmestas ieškinys dėl 2010 m. vasario 11 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo panaikinimo. |
|
— |
Panaikinti Apeliacinės tarybos sprendimą remiantis Teisingumo Teismo statuto 61 straipsniu. |
|
— |
Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas Bendrajame Teisme bei Teisingumo Teisme ir iš Gucci bendrovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas VRDT ir Bendrajame Teisme. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantas nurodo 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (2) 17 straipsnio pažeidimą.
Šiuo klausimu apeliantas visų pirma pažymi, jog Bendrasis Teismas nusprendė, kad yra supainiojimo galimybė, tačiau neatsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes, o būtent į tai, kad ankstesni prekių ženklai rinkoje nenaudojami, į ankstesnių prekių ženklų skiriamuosius požymius, į tai, kad iš tikrųjų rinkoje yra kitų tos pačios rūšies prekių, turinčių žymenį „G“, ir į tai, kad atitinkama visuomenė skiria didelį dėmesį šios rūšies žymenims identifikuojant komercinį prekių ženklą. Be to, apeliantas tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė išvadą dėl netinkamo panašių prekių ženklų panašumo vertinimo, kurį lėmė be kita ko aplinkybių iškraipymas, netinkamas ankstesnių prekių ženklų skiriamųjų požymių ir dominuojančio pobūdžio vertinimas bei klaidingas nagrinėjamų prekių pobūdžio vertinimas.
Antra, apeliantas nurodo klaidingą Bendrojo Teismo praktikos vertinimą, nes, pažeidžiant minėto Reglamento 2007/2009 17 straipsnį, nebuvo atsižvelgta į ankstesnius nacionalinius sprendimus.
Galiausiai jis tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė vienodo požiūrio principą, nes jis tik iš dalies įvertino žymenų panašumą ir ignoravo prašomo prekių ženklo žodinį turinį ir žymenis lygino tik remdamasis labai plačiais kriterijais.
(1) OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146.
(2) OL L 78, p. 1.