Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 294/2008 dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto įsteigimo

(COM(2011) 817 final – 2011/0384 (COD)),

ir pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) Strateginės inovacijų darbotvarkės. EIT indėlis kuriant inovacinę Europą

(COM(2011) 822 final – 2011/0387 (COD))

2012/C 181/21

Pranešėjas Jacques LEMERCIER

Taryba, 2011 m. gruodžio 13 d., ir Europos Parlamentas, 2012 m. sausio 16 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 173 straipsnio 3 dalimi, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 294/2008 dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto įsteigimo

COM(2011) 817 final – 2011/0384 (COD)

ir

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) Strateginės inovacijų darbotvarkės. EIT indėlis kuriant inovacinę Europą

COM(2011) 822 final – 2011/0387 (COD).

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. kovo 8 d. priėmė savo nuomonę.

479-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. kovo 28–29 d. (kovo 28 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 123 nariams balsavus už, 5 prieš ir 4 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   EESRK iš esmės pritaria Komisijos veiksmams dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (toliau EIT).

1.2   Komitetas sutinka su pagrindiniais Komisijos pasiūlymais, pateiktais atsižvelgiant į konsultacijų su įvairiais susijusiais veikėjais, atliktų poveikio vertinimų ir eksperimentų rezultatus.

1.3   EESRK, suprasdamas, kad Europos Sąjunga atsilieka bendradarbiavimo, žinių perdavimo ir mokslinių tyrimų organizacijų ir aukštųjų mokyklų sutelkimo srityse, teigiamai vertina Komisijos pradėtą iniciatyvą.

1.4   Vykstant mokslinių tyrimų globalizacijai ir atsižvelgiant į lemiamą inovacijų reikšmę gamybai, Komitetas pritaria kompetencijos skatinimui.

2.   Bendrosios aplinkybės

2.1   Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) įsteigtas 2008 m.

2.2   EIT sukurtas atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą, kurį Taryba priėmė 2006 m. vasario 22 d. ir kuris pradėtas įgyvendinti pagal Lisabonos strategiją ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti.

2.3   EIT svarbiausias tikslas – įveikti Europos atsilikimą pramonės, pagrįstos technologinėmis naujovėmis, politikoje ir skatinti fundamentinių tyrimų, MTTP ir inovacijų diegimo ES pramonėje, visų pirma MVĮ ir MVPĮ (Mažos ir vidutinės įmonės, Mažos ir vidutinės pramonės įmonės), sąveiką.

2.4   EIT, kompetencijos centras, norėtų tapti vienu iš svarbiausių ES inovacijų, mokslinių tyrimų ir augimo skatinimo centrų. Todėl, siekdamas šio tikslo, EIT stengiasi veiklos ir geografiniu požiūriu sutelkti aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų struktūras.

2.5   Ši koncepcija labai artima Masačusetso technologijos instituto (angl. Massachusetts Institute of Technology – MIT) horizontalios trijų sektorių integracijos koncepcijai.

2.6   2008 m. birželio mėn. nuspręsta koordinacinę šio projekto buveinę įsteigti Budapešte.

2.7   Institutas tiesiogiai nefinansuoja atskirų projektų. Jo įnašas – 25 proc. decentralizuotų žinių ir inovacijų bendrijų (toliau ŽIB) (1) finansavimo.

2.8   Šie ŽIB, kuriuos sudaro universitetai, įmonės ir mokslinių tyrimų institutai, kartu bendradarbiauja įgyvendindami inovatyvius projektus ir kartu su vietos lygmens verslininkais ir įvairiausių inovacijų kūrėjais iki 75 proc. prisideda prie vietos lygmens projektų finansavimo.

2.9   2009 m. gruodžio mėn. buvo atrinkti pirmieji trys ŽIB ir sukurti koordinavimo centrai šiose šalyse: Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Belgijoje ir Lenkijoje.

3.   Komisijos pasiūlymai

3.1   EIT turėtų tapti pavyzdine institucija ir traukos centru universitetams, mokslinių tyrimų institutams, MTTP įmonėms, kurios yra vienos svarbiausių kvalifikuoto darbo vietų ir naujų profesijų kūrėjų.

3.2   Siekdamas dar labiau didinti poveikį ir skatinti inovacijas naujose visuomenei iškilusių uždavinių srityse, EIT vykdydamas 2014–2020 m. bendrąją mokslinių tyrimų finansavimo programą laipsniškai didins ŽIB skaičių.

3.2.1   Numatytas biudžetas bus kontroliuojamas ir tolesnę vieno ar kito ŽIB veiklą nulems konkretūs rezultatai.

3.2.2   EIT, laipsniškai steigdamas naujas ŽIB, užtikrins, kad būtų deramai atsižvelgta į ankstesniuose etapuose įgytą patirtį, ir kad ŽIB būtų steigiamos tik tose srityse, kurios turi aiškų inovacinį potencialą ir aukščiausio lygio kompetenciją, kad būtų galima pritraukti specialistus ir gauti būtiną finansavimą.

3.3   Todėl 2014–2020 m. naujos ŽIB bus steigiamos dviem etapais – po tris naujas ŽIB 2014 ir 2018 m., taigi 2014–2020 m. iš viso bus 9 ŽIB, o koordinavimo centrų visoje ES bus 40–50.

3.4   Turėdamos tvirtą mokslo ir mokslinių tyrimų pagrindą, ŽIB gali suburti mokymo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse veikiančius subjektus.

Visos ŽIB turi galimybes sutelkti investicijas, paskatinti verslo sektorių prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus, duoti impulsą naujų technologijų plėtrai ir socialinėms inovacijoms šiose teminėse srityse:

3.5   Decentralizuotos, sutelkiančios visus galimus vietos (regionų lygmeniu) partnerius ŽIB gali būti tinkamas būdas spręsti Sąjungai iškylančius uždavinius. Kadangi neįmanoma per priimtiną (taigi trumpą) laikotarpį suderinti įvairių valstybių narių mokslinių tyrimų, mokymo ir gamybos (šie klausimai sprendžiami laikantis subsidiarumo principo) sistemų, ŽIB steigimas yra konkretus sprendimas siekiant įveikti sunkumus ir sukurti naują pramonės ir paslaugų vystymo politikos modelį.

3.6   ŽIB suteikta autonomija samdyti darbuotojus, organizuoti vidaus struktūrą ir finansavimą suteiks galimybes pasirinkti kompetentingiausius ir motyvuotus mokslininkus ir, kaip tikisi Komisija, turėtų sudaryti sąlygas patirties mainams ir tarptautiniam bendradarbiavimui.

4.   Bendros ir konkrečios pastabos

4.1   Komisijos siūloma bendra struktūra yra novatoriška ir suteikianti daug galimybių. Komitetas norėtų priminti savo ankstesnę nuomonę dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto įsteigimo (2), kadangi mano, kad joje pateiktos bendros pastabos yra aktualios ir dabartiniu laikotarpiu.

4.2   Biudžeto klausimu Komitetas mano, kad atsižvelgiant į planuojamą sukurti ŽIB skaičių ir darbotvarkės trukmę, galima teigti, kad Komisijos projekte numatytas biudžetas iš esmės nepakeistas, ar netgi sumažintas vertinant lėšas numatytas iki 2020 m., nors EIT – tai priemonė skirta skatinti tvarų vidutinės ir ilgalaikės trukmės laikotarpiu MVĮ ir MVPĮ augimą, kuris sudarys galimybes diegti daug naujovių ir sukurti daug darbo vietų ir kurį reikėtų skatinti visų pirma didžiausią potencialą turinčiose srityse.

4.3   ŽIB finansavimo struktūra turi akivaizdžių privalumų, kadangi EIT finansuoja tik 25 proc., o likusius 75 proc. finansuoti turi įmonės partnerės, MVĮ, mokslinių tyrimų centrai, šioje iniciatyvoje dalyvaujantys viešieji ir privatūs subjektai. Ši lanksti struktūra sudaro galimybes paspartinti įsisavinimo procesus ir perėjimą nuo fundamentinių prie taikomųjų mokslinių tyrimų, nuo inovacijų kūrimo prie patentų pateikimo, taip pat leidžia kurti arba plėtoti inovacijas rinkoms teikiančias įmones.

4.4   Be to, bus suteikta didesnė veiksmų laisvė įgyvendinant valstybėse narėse vietos lygmens iniciatyvas.

4.5   Neabejotinai daug privalumų turi ŽIB valdymo struktūra, naudinga ir periodiška ŽIB narių kaita. Komitetas pritaria EIT vystymo koncepcijai ir mano, kad reikia išlaikyti ŽIB savarankiškumą ir autonomiją siekiant didesnio veiksmingumo, o jų veiklą vertinti pagal pasiektus rezultatus.

4.6   Vienas iš įdomesnių šios dviejų lygių struktūros aspektų – tai palankesnės sąlygos pateikti rinkai ŽIB patentus ir inovatyvius produktus.

Vykstant spartiems ir tradicinę pramonę neigiamai veikiantiems globalizacijos procesams, EESRK pritaria, kad kompetencija mokymo ir gamybos srityse ateityje taps vertybe ir veiksminga konkurencingumo priemone.

4.7   Ryžtingai siekiant tvaraus vystymosi, inovatyvių produktų ir paslaugų, papildoma nauda labiau nei bet kada bus svarbus veiksnys kuriant ES kvalifikuoto darbo vietas ir siekiant išvengti veiklos perkėlimo į pigios darbo jėgos šalis.

4.8   EESRK atkreipia dėmesį į ŽIB koncentraciją ribotame skaičiuje šalių. Komitetas norėtų, kad būtų dedamos konkrečios pastangos, kuo didesniame skaičiuje šalių užmezgant ryšius su jose esančiomis laboratorijomis, įmonėmis ir mokslinių tyrimų įstaigomis, kad būtų plėtojamas kūrybinis potencialas ir naudojami ŽIB žmogiškieji ir technologiniai ištekliai ir nebūtų didinami valstybių narių skirtumai mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo srityse. Komitetas pabrėžia, kad šioje iniciatyvoje dalyvauja daugiau kaip 200 partnerių iš visų valstybių narių.

4.9   EESRK ypač pritaria, kad būtų sukurtas EIT ženklas kvalifikacijai pripažinti, kuris atvertų didesnes galimybes mokslininkų judumui ir įmonių ir MVĮ vystymui kitose teritorijose.

4.10   EESRK norėtų, kad kuo daugiau informacijos būtų suteikta institutams, įmonėms ir galimiems partneriams siekiant paskatinti jų paramą ir norą dalyvauti kuriant ŽIB svarbiausiose strategijoje „Europa 2020“ nurodytose srityse.

Siekiant šio tikslo, EIT turėtų nedelsdama pradėti plačią informavimo kampaniją šiais klausimais, kad įmonės ir galimi partneriai galėtų kurti partnerystės projektus.

4.11   EESRK supranta, kad galima tikėtis nacionalinių institucijų nepritarimo ar netgi trukdymo, todėl ragina Komisiją skatinti platų EIT ir šių institucijų dialogą, kuris padėtų sukurti būtiną sinergiją.

Komitetas visų pirma atkreipia dėmesį į mokslinių tyrimų ir mokymo įstaigų vadovų nerimą dėl mažinamo jų įstaigų biudžeto ir didinamo ŽIB biudžeto.

(1)  Angliškai Knowledge and Innovation Communities (KIC)

(2)  OL C 161, 2007 7 13, p. 28.