24.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 219/1

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką;

(3)

2011 m. liepos 12 d. Taryba priėmė rekomendaciją (3) dėl Austrijos 2011 m. nacionalinės reformų programos ir pateikė savo nuomonę dėl atnaujintos 2011–2014 m. Austrijos stabilumo programos;

(4)

2011 m. lapkričio 23 d. Komisija patvirtino antrąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas antras ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“. 2012 m. vasario 14 d. Komisija pagal 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (4) priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nenurodė, kad Austrija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(5)

2011 m. gruodžio 1 d. Taryba priėmė išvadas, kuriose ragina Socialinės apsaugos komitetą, bendradarbiaujant su Užimtumo komitetu ir kitais komitetais, pateikti savo nuomonę dėl veiksmų, rekomenduojamų pagal strategijos „Europa 2020“ politikos ciklą. Ši nuomonė yra Užimtumo komiteto nuomonės dalis;

(6)

vykdant Europos semestro veiklą, Europos Parlamentas buvo tinkamai įtrauktas remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1466/97, ir 2012 m. vasario 15 d. priėmė rezoliuciją dėl užimtumo ir socialinių aspektų 2012 m. metinėje augimo apžvalgoje bei rezoliuciją dėl dalyvavimo rengiant 2012 m. metinę augimo apžvalgą;

(7)

2012 m. kovo 2 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimą skatinantį fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo problemą, šalinti krizės sukeltas socialines pasekmes ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(8)

2012 m. kovo 2 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas;

(9)

2012 m. balandžio 24 d. Austrija pateikė savo stabilumo programą, kuri apima 2011–2016 m. laikotarpį, o 2012 m. balandžio 25 d. – savo 2012 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(10)

remdamasi stabilumo programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, 2012 ir 2013 m. yra atsargus. 2014–2016 m. scenarijus yra optimistiškesnis – numatomas BVP augimas 2,1 %, t. y. nuolat didesnis nei pagal dabartines potencialaus augimo prognozes. Stabilumo programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – iki 2013 m. ištaisyti perviršinį deficitą, o iki 2016 m. – pasiekti vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslą. Stabilumo programoje vidutinės trukmės laikotarpio tikslas – subalansuotas biudžetas per verslo ciklo laikotarpį – pakeistas į 0,45 % BVP struktūrinį deficitą, tuo atitinkamai atsižvelgiant į Stabilumo ir užimtumo pakto reikalavimus. Numatyto perviršinio deficito ištaisymo terminas atitinka Tarybos rekomendacijoje, paskelbtoje taikant perviršinio deficito procedūrą 2009 m. gruodžio mėn., nustatytą terminą. Tačiau remiantis (perskaičiuotu) struktūriniu biudžeto balansu (5), fiskalinių priemonių vidutinis metinis poveikis, kuris, kaip numatyta, 2011–2013 m. turėtų būti 0,5 % BVP, yra mažesnis nei Tarybos rekomendacijoje nurodytas 0,75 % BVP kriterijus. Numatyta struktūrinė pažanga siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo 2015 m. yra pakankama, bet mažesnė nei Stabilumo ir augimo pakte 2014 ir 2016 m. nustatytas metinis 0,5 % BVP kriterijus. Tačiau 2014–2015 m. numatytas valdžios sektoriaus išlaidų augimas, atsižvelgiant į diskrecines pajamų priemones, atitinka Stabilumo ir augimo pakte nustatytą išlaidų kriterijų. Vis dėlto, esama rizikos, susijusios su fiskaliniais tikslais tiek dėl pajamų, tiek dėl išlaidų. Pavyzdžiui, kai kurių priemonių poveikį biudžetui sunku apskaičiuoti, nes jis priklauso nuo individualaus atvejo. Kadangi teisės aktai dar nepriimti, nėra tiksliai žinomas finansinių sandorių mokestis. Nėra tiksliai nustatyti numatyto išlaidų mažinimo tikslai subnacionaliniu lygmeniu. Stabilumo programoje numatyta, kad skolos ir BVP santykis, kuris 2011 m. pabaigoje siekė 72,2 %, 2013 m. padidės iki 75,3 %, o vėliau palaipsniui mažės iki 70,6 % 2016 m. Kalbant apie Stabilumo ir augimo pakte nustatytą skolos mažinimo kriterijų, 2014–2016 m. Austrijai galios pereinamasis laikotarpis, o programoje išdėstytais planais turėtų būti užtikrinta pakankama pažanga siekiant laikytis skolos mažinimo kriterijaus. Tačiau yra keletas su šia projekcija susijusių pavojų dėl didėjančių valstybės valdomų bendrovių, kurios nepriskiriamos valdžios sektoriui, įsiskolinimų ir galimos tolesnės naštos dėl valdžios paramos priemonių bankų sektoriui;

(11)

patvirtinusi naujausią fiskalinio konsolidavimo paketą, Austrija siekia didinti viešųjų finansų tvarumą. tačiau, pakete nenumatyta priemonių, kuriomis būtų iš esmės racionalizuojami federalinės, regioninės ir vietos vykdomosios valdžios fiskaliniai santykiai – tokia racionalizacija plačiai pripažįstama kaip svarbus galimo taupymo šaltinis. Iš esmės pasiektas federalinės ir regioninės vykdomosios valdžios susitarimas dėl sveikatos priežiūros finansavimo centralizavimo, tačiau dar reikia derėtis dėl tikslių sąlygų;

(12)

siekdama pailginti faktinį senatvės pensijos amžių, Austrija ėmėsi reformų, kuriomis daugiausia siekiama sugriežtinti sąlygas, kuriomis galima naudotis invalidumo pensijos sistema. Nesiimta veiksmų siekiant teisės aktais nustatyto vyrų ir moterų pensinio amžiaus suderinimo, kurį šiuo metu numatyta pasiekti 2024–2033 m. Reikia toliau didinti vyresnio amžiaus darbuotojų įsidarbinimo galimybes ir propaguoti aktyvaus senėjimo kultūrą įmonėse. Pasiūlytos priemonės gali būti nepakankamos, kad užtikrintų esminį faktinio senatvės pensijos amžiaus pailginimą;

(13)

Austrijos darbo rinka veikė labai gerai, tai parodo žemiausias nedarbo lygis Sąjungoje 2010 m. ir 2011 m. Tačiau numatoma, kad nuo 2020 m. Austrijos darbo jėgos potencialas ims mažėti. Todėl Austrija turės stengtis visiškai išnaudoti darbingo amžiaus gyventojų potencialą ir spręsti problemas, susijusias su žemu vyresnio amžiaus asmenų užimtumo lygiu, plačiai paplitusiu naudojimusi ankstyvo išėjimo į pensiją ir invalidumo pensijų sistemomis, darbo užmokesčiui tenkančiais dideliais mokesčiais bei socialinio draudimo įmokomis ir palyginti dideliu moterų, dirbančių mažai apmokamą darbą ne visą darbo dieną, skaičiumi. Be to, dėl žemo išsilavinimo arba sunkumų, susijusių su užsienyje įgytų įgūdžių pripažinimu, ne visiškai išnaudojamas migranto patirtį turinčių asmenų potencialas. Kaip matyti iš EBPO programos dėl Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) rezultatų, švietimo rezultatai yra žemesni už ES vidurkį, o socialinės ir ekonominės aplinkybės turi itin daug įtakos mokymosi pasiekimams. Pagrindinėmis spręstinomis problemomis ir toliau lieka dėl didelio atvykstančiųjų judumo nuolat augantis studentų skaičius (universitetai tampa masinio lavinimo įstaigomis) ir didelis nebaigusiųjų mokslo procentas (apie 40 %), taip pat didelis finansavimo trūkumas;

(14)

konkurencijos ir produktyvumo padėtis Austrijoje yra gera. Tačiau keliose srityse susiduriama su tam tikrais struktūriniais trūkumais, dėl kurių gali nukentėti šalies ilgalaikio augimo potencialas. Konkurencija paslaugų sektoriuje ne itin skatino vidaus paklausą. Nebuvo sprendžiamos problemos, susijusios su aukštomis tinklo prieigos kainomis ir konkurenciją iškraipančia veikiančių įmonių elgsena (kuriamos kliūtys patekti į rinką, trukdoma konkurencijai ir inovacijoms). Tebetaikomi nepagrįsti apribojimai laisvųjų profesijų atstovams: reglamentuojamų profesijų, apie kurias Austrija pranešė Komisijai, skaičius yra daug didesnis už ES vidurkį. Būtina įvertinti tokių profesijų reglamentavimo pagrįstumą ir proporcingumą. Austrija nepadarė didelės pažangos įgyvendindama įsipareigojimą stiprinti federalinę konkurencijos instituciją. Pagal 2011 m. Tarybos rekomendaciją priėmus horizontalųjį įstatymą ir atlikus pakeitimų provincijos lygmens teisės aktuose, pagaliau įgyvendinta 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (6) (Paslaugų direktyva);

(15)

Austrijos finansų sektoriaus stabilumui ypatingas pavojus kyla dėl to, kad jos bankai aktyviai veikia Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalyse, o kai kuriose tų šalių turto kokybė vis dar gali mažėti. Prieš priimant tarpvalstybinį poveikį turinčius politinius sprendimus, reikia keistis informacija ir derinti veiksmus su priimančiosios šalies priežiūros institucijomis. Institucijos taip pat turi atidžiai stebėti ir restruktūrizuoti viešojo sektoriaus paramą gavusius bankus, ypač nacionalizuotas kredito įstaigas;

(16)

Austrija prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų pagal paktą „euro plius“. Šie įsipareigojimai, taip pat 2011 m. prisiimti ir įgyvendinami įsipareigojimai yra susiję su užimtumo didinimu, konkurencingumo gerinimu ir viešųjų finansų tvarumo didinimu. Komisija įvertino, kaip įgyvendinami pagal paktą „euro plius“ prisiimti įsipareigojimai. Į šio vertinimo rezultatus buvo atsižvelgta rengiant rekomendacijas;

(17)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Austrijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Austrijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos rekomendacijų 1–7 punktuose toliau;

(18)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir savo nuomonę (7) visų pirma pateikė 1 rekomendacijoje,

1.

Kaip planuota, įgyvendinti 2012 m. biudžetą ir stiprinti bei griežtai įgyvendinti 2013 ir vėlesnių metų biudžeto strategiją; nustatyti pakankamas priemones (pirmiausia subnacionaliniu lygmeniu), skirtas užtikrinti, kad perviršinis deficitas būtų ištaisytas laiku ir kad būtų pasiekta vidutinė metinė struktūrinio koregavimo priemonių vertė, kaip numatyta Tarybos rekomendacijose pagal perviršinio deficito procedūrą. Vėliau užtikrinti tinkamą struktūrinį koregavimą, kad būtų padaryta pakankama pažanga siekiant vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslo, įskaitant išlaidų kriterijų.

2.

Imtis veiksmų toliau stiprinti nacionalinę biudžeto sistemą suderinant federalinės, regioninės ir vietos vykdomosios valdžios atsakomybę, visų pirma – įgyvendinti konkrečias reformas, kuriomis būtų siekiama gerinti sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų organizavimą, finansavimą ir veiksmingumą.

3.

Sparčiau vykdyti teisės aktais nustatyto vyrų ir moterų pensinio amžiaus derinimą; didinti vyresnio amžiaus darbuotojų įsidarbinimo galimybes ir atidžiai stebėti naujausių reformų, kuriomis griežtinamos sąlygos naudotis ankstyvo išėjimo į pensiją galimybėmis, įgyvendinimą, siekiant užtikrinti, kad teisės aktais numatytas ir faktinis pensinis amžius didėtų pagal vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčius.

4.

Imtis priemonių mažinti darbuotojams tenkančią faktinę mokesčių ir socialinio draudimo įmokų naštą, visų pirma atsižvelgiant į mažas pajamas gaunančius asmenis, siekiant didinti vyresnio amžiaus darbuotojų ir moterų užimtumo lygį ir atsižvelgiant į poreikį reaguoti į demografinių pokyčių pasekmes darbingo amžiaus gyventojams. Nedarant poveikio biudžetui perkelti mokesčių naštą – labiau apmokestinti nekilnojamojo turto, akcizo ir aplinkos mokesčiais. Mažinti didelį moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą ir sudaryti daugiau galimybių moterims dirbti visą darbo dieną, ypač teikiant papildomas išlaikomų asmenų priežiūros paslaugas.

5.

Imtis tolesnių įgyvendinimo priemonių mokymosi rezultatams gerinti, visų pirma sudaryti geresnes galimybes mokytis palankių sąlygų neturinčiam jaunimui. Imtis priemonių aukštojo mokslo nebaigusių asmenų skaičiui mažinti.

6.

Imtis tolesnių veiksmų konkurencingumui didinti paslaugų sektoriuje, šalinant kliūtis patekti į ryšių, transporto ir mažmeninės prekybos energija rinkas. Šalinti nepagrįstus laisvosioms profesijoms taikomus apribojimus. Stiprinti konkurencijos institucijų įgaliojimus ir spartinti konkurencijos įstatymo reformos įgyvendinimą.

7.

Aktyviau vykdyti valstybės paramą gavusių bankų restruktūrizaciją, drauge vengiant finansinio įsiskolinimo mažinimo. Toliau stiprinti bendradarbiavimą ir koordinavimą su kitų šalių finansų sektoriaus priežiūros institucijomis.