13.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/96

—

palankiai vertina sumanymą parengti atskirą reglamentą dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB), nes juo svariai prisidedama prie teritorinės sanglaudos tikslo, taip pat palankiai vertina biudžeto asignavimų padidinimą; be to, Regionų komitetas ragina, kad ES lėšos būtų skiriamos pagal bendradarbiavimo programas, o ne pagal valstybes nares,

—

pažymi, kad dėl ETB daugiašalės prigimties jis negali būti valdomas partnerystės sutartimis. Todėl jos turi būti aiškiai pašalintos iš šios priemonės taikymo srities,

—

apgailestauja, kad naujasis reglamentas nepritaikytas mažiems projektams, ir prašo Europos Komisijos numatyti išimtis mažoms tarpvalstybinėms programoms ir veiksmams, ypač tiems, kuriems skiriama mažiau nei 35 000 EUR,

—

mano, kad Europos teritoriniam bendradarbiavimui negalima automatiškai taikyti lėšų telkimo pagal sritis modelio, nes jam susirūpinimą kelia tai, kad, jeigu šis bendradarbiavimas būtų griežtai orientuotas į pagrindinius strategijos „Europa 2020“ prioritetus ir teminius tikslus, jis neatliktų savo išskirtinio ir unikalaus vaidmens; todėl rekomenduoja teminių tikslų skaičių padidinti nuo keturių iki penkių ir išplėsti investicijų prioritetų sąrašą; todėl ragina į teminius tikslus įtraukti kitas sritis, tokias kaip turizmas, klimatą tausojantis jūrų transportas, kultūra ar demografinių pokyčių poveikis,

—

mano, kad Regionų komitetas turi atlikti svarbų vaidmenį skatinant ETB, nustatant jo įgyvendinimui iškylančias kliūtis ir jas įveikiant,

—

ragina mažiau išsivysčiusiems regionams nustatyti 85 proc. bendro finansavimo normą, kaip numatyta bendrajame reglamente Nr. 1083/2006,

—

pritaria atokiausiems regionams numatytai išimčiai dėl bendro finansavimo normos ir lėšų skyrimo ir prašo vietovėms, kurios iki 2004 m. balandžio 30 d. ar iki 2006 m. gruodžio 31 d. buvo prie Bendrijos išorės sienos, nustatyti specialias sąlygas,

—

ragina stiprinti visų fondų ir teritorinės sanglaudos programų veiklos koordinavimo mechanizmus; taip pat pabrėžia būtinybę geriau derinti ETB ir ES išorės finansines priemones ir patikslinti trečiųjų šalių dalyvavimo ETB programose taisykles,

—

pabrėžia Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) kaip esminės teritorinio bendradarbiavimo stiprinimo priemonės vaidmenį ir ragina valstybes nares panaikinti kliūtis, kurios arba atgraso nuo ETBG steigimo, arba trukdo ETBG veikimui.

Pranešėjas

Petr OSVALD (CZ / ESP), Pilzeno miesto tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų

COM(2011) 611 final – 2011/0273 (COD)

1.

palankiai vertina sumanymą parengti atskirą reglamentą dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB), kuris suteikia galimybę atsižvelgti į konkretų teritorinio bendradarbiavimo tikslą, aspektus ir šio bendradarbiavimo, kaip antrojo sanglaudos politikos tikslo, statusą; šiuo atskiru pasiūlymu dėl reglamento pabrėžiamas ETB indėlis remiant naują Sutartyje įtvirtintą teritorinės sanglaudos tikslą ir apskritai įgyvendinant sanglaudos politikos tikslus, taip pat didinama ETB, jį orientuojant į tarpvalstybinį, tarptautinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą, svarba;

2.

pritaria teiginiui, kad Europos teritorinio bendradarbiavimo vaidmuo tampa dar svarbesnis atsižvelgiant į tai, kad valstybių narių ir regionų problemos vis dažniau peržengia nacionalines ir (arba) regionines ribas, todėl reikalingos bendros bendradarbiavimo priemonės atitinkamu teritoriniu lygmeniu, ir kad ETB gali labai prisidėti siekiant naujojo Sutarties tikslo – teritorinės sanglaudos;

3.

iš esmės remia Komisijos pasiūlymus teritorinį bendradarbiavimą derinti su strategija „Europa 2020“, tačiau reikia užtikrinti pakankamą lankstumą, kad būtų galima tinkamai reaguoti į vietos poreikius; todėl palankiai vertina tai, kad išsaugomos trys (tarpvalstybinio, tarptautinio ir tarpregioninio) ETB kryptys visuose Europos regionuose. Bendradabiavimo per sieną projektais ir struktūromis jau šiandien veiksmingai prisidedama prie Europos integracijos. Teigiamai vertintinas ir aktyvesnis trečiųjų šalių dalyvavimas;

4.

mano, kad tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir toliau turėtų tekti svarbus vaidmuo vykdant Europos teritorinį bendradarbiavimą, todėl iš esmės pritaria pasiūlymui paskirstyti išteklius įvairiems ETB būdams;

5.

atkreipia dėmesį, kad visų pirma nedidelių tarpvalstybinių programų atveju reglamentas yra pernelyg painus, sudėtingas ir detalus ir kad tai gali trukdyti įgyvendinti nedidelio užmojo, tačiau dažnai labai efektyvius veiksmus; todėl ragina Europos Komisiją išnagrinėti, ar šioms programoms taip pat būtina taikyti visas nagrinėjamo reglamento nuostatas. Siekiant kuo didesnio veiksmingumo, negalima tų pačių reikalavimų taikyti tiek mažoms, tiek didelio masto programoms ir veiksmams;

6.

palankiai vertina šiuo metu taikomą metodą tarpvalstybinio bendradarbiavimo regionams nustatyti; ragina išplėsti tarpvalstybinio bendradarbiavimo (A kryptis) aprėptį, kad būtų galima atsižvelgti į funkcinius tarpvalstybinius santykius ir įtraukti juos į programą. Be to, sprendimai dėl funkciškai vienas kitą papildančiųų regionų, kurie ypač svarbūs tikslams pasiekti, susiejimo turėtų būti priimti iki patvirtinant programą; taip pat palankiai vertina atsiradusią geresnę galimybę įgyvendinti daugiašalius projektus vietovėse, kuriose nebus vykdomos daugiašalės bendradarbiavimo programos;

7.

pabrėžia, kad ETB atlieka esminį vaidmenį plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą, visų pirma skatinant susijusių teritorijų integruotą teritorinį vystymąsi ir remiant makroregioninių strategijų projektų plėtojimą; palankiai vertina tai, kad iš esmės bus išsaugotos pripažintos tarptautinio bendradarbiavimo sritys (B kryptis) ir kad dėl ES makrostrategijų nebus kuriamos naujos bendradarbiavimo sritys arba atsisakoma tam tikrų tarptautinio bendradarbiavimo sričių; be to, iš esmės palankiai vertina tai, kad pagal tarptautinio bendradarbiavimo kryptį bus remiamas makroregioninių strategijų kūrimas ir įgyvendinimas;

8.

atkreipia dėmesį į tarpregioninio bendradarbiavimo potencialą, visų pirma jo sverto poveikį naudojant struktūrinių fondų lėšas; mano, kad tarpregioninio bendradarbiavimo (C kryptis) finansavimas yra puiki priemonė remti vietos ir regionų valdžios institucijų keitimąsi patirtimi ir bendradarbiavimą sanglaudos politikos srityje, ir ragina labiau nei iki šiol atsižvelgti į šio keitimosi patirtimi rezultatus rengiant vietos ir regionų vystymosi strategijas (kapitalizavimas);

9.

vis dėlto atkreipia dėmesį, kad Europos teritorinis bendradarbiavimas visų pirma turėtų:

kaip nurodyta nagrinėjamo pasiūlymo dėl reglamento aiškinamajame memorandume;

10.

todėl mano, kad Europos teritorinis bendradarbiavimas turėtų padėti ugdyti priklausymo Europai jausmą ir tarpusavio priklausomumo suvokimą, panaikinti išankstinį nusistatymą ir paskatinti susijusių regionų vystymąsi. Todėl Regionų komitetas mano, kad Europos teritoriniam bendradarbiavimui negalima automatiškai taikyti lėšų telkimo pagal sritis modelio, kad reikia atsižvelgti į įvairių regionų lygį ir potencialą ir nesistengti taikyti angliškai vadinamo one size fits all principo, t. y. visiems nustatyti tuos pačius prioritetus, bet, priešingai, laikytis teritorija grindžiamo požiūrio (angl. place based approach). Regionų komitetui susirūpinimą kelia tai, kad, jeigu Europos teritorinis bendradarbiavimas ir ypač tarpvalstybinis bendradarbiavimas būtų griežtai orientuotas į pagrindinius strategijos „Europa 2020“ prioritetus ir teminius tikslus, šis bendradarbiavimas neatliktų savo išskirtinio ir unikalaus vaidmens ir taptų paprasta pagrindinės sanglaudos politikos atmaina, kuriai būdingas tik kitoks lėšų paskirstymo būdas;

11.

ragina demografinius pokyčius ir jų poveikį visuotinės svarbos paslaugoms, taip pat tvarų regionų vystymąsi įtraukti kaip savarankiškas ETB temas. Prioritetas turėtų būti teikiamas naujoms miesto ir kaimo partnerystės formoms, kurios yra teritorinės sanglaudos regionų lygmeniu pagrindas (remiantis Teritorine darbotvarke 2020). Be to, trūksta tokių svarbių temų kaip turizmas, klimatą tausojantis jūrų transportas ir kultūra;

12.

mano, kad tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje labai svarbu nustatyti kiekvienos pasienio teritorijos vystymosi potencialą atsižvelgiant į dabartinį konkrečių regionų lygį. Europos teritorinis bendradarbiavimas, ypač pasienio bendradarbiavimas, neturėtų būti išskirtinai orientuotas į strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą, visų pirma turėtų būti siekiama sukurti sąlygas, reikalingas jai įgyvendinti kuo platesniu mastu, t. y. visoje Europoje. Todėl visų pirma pasienio bendradarbiavimo programoms turėtų būti numatyta galimybė pasirinkti teminius tikslus ir jos neturėtų būti varžomos iš anksto joms nustatytomis gairėmis;

13.

pažymi, kad tvarią teritorinę sanglaudą bus galima pasiekti tik tada, kai pavyks regionuose įtraukti žmones ir užtikrinti jų dalyvavimą. Todėl reikėtų sudaryti galimybę, kad pagal ETB programas ir toliau galėtų būti remiamos pilietinės visuomenės ir kultūros sričių priemonės (pavyzdžiui, konkretūs mainų projektai), kurių labai teigiamų pavyzdžių galima rasti dabartinėse programose. Todėl raginama atitinkami išplėsti teminius tikslus;

14.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą užtikrinti tarptautinio bendradarbiavimo krypties tęstinumą; tačiau kritiškai vertina tai, kad papildomas investicijų prioritetas tarptautinio bendradarbiavimo srityje apsiriboja makroregioninių strategijų ir jūros baseino regionų strategijų kūrimu ir įgyvendinimu. Atsižvelgiant į gausius iššūkius, su kuriais regionai šiuo metu susiduria, taip pat į esamus trūkumus, tinkami investicijų prioritetai reikalingi ir kitiems regionams, subregionams ir funkcinėms sritims;

15.

pritaria požiūriui, kad tarpregioniniu bendradarbiavimu reikėtų siekti padidinti sanglaudos politikos veiksmingumą skatinant regionų dalijimąsi patirtimi ir panaudojant šių mainų rezultatus siekiant tikslo „Investicijos į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“. Komitetas mano, kad šiam dalijimuisi patirtimi būtinas platus pagrindas ir jis neturėtų būti laikomas tik Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos priedu;

16.

mano, kad Regionų komitetas turi aktyviai dalyvauti skatinant ETB, taip pat nustatant ir šalinant kliūtis tokio bendradarbiavimo plėtojimui siekiant užtikrinti kuo geresnę sinergiją su kitomis sanglaudos politikos kryptimis;

17.

palankiai vertina pasiūlymą padidinti Europos teritoriniam bendradarbiavimui numatytų išteklių sumą;

18.

Komiteto nuomone, neveiksminga, kad pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą įgyvendinamoms veiksmų programoms siūloma 75 proc. bendro finansavimo norma, kuri nustatyta bendrajame reglamente, yra žemesnė už mažiau išsivysčiusiems regionams numatytą bendro finansavimo normą pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą. Ši žemesnė bendro finansavimo norma gali sumažinti susidomėjimą Europos teritorinio bendradarbiavimo programomis šiuose mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Regionų komitetas mano, kad šis skirtumas yra nepagrįstas, ir prašo abiem tikslams numatyti vienodą 85 proc. bendro finansavimo normą. Jis taip pat mano, kad 50 proc. bendro finansavimo norma, nustatyta papildomoms išmokoms, skirtoms atokiausių regionų tarpregioniniam bendradarbiavimui stiprinti, yra nepagrįstai maža, ir prašo ją padidinti iki 85 proc.;

19.

nurodo, kad prie bendro finansavimo nevisada prisideda tik programos dalyviai, valstybės narės ar kitos viešosios institucijos, – prie jo gali prisidėti ir gavėjai. Todėl neturėtų būti apibendrintai reikalaujama, kad valstybės narės įsipareigotų skirti bendradarbiavimo programai reikalingas bendrojo finansavimo lėšas. Dėl šios priežasties turėtų būti atsisakyta Komisijos pasiūlyme numatyto įsipareigojimo;

20.

mano, kad, siekiant išlaikyti kokybišką bendradarbiavimą, reikia išsaugoti šiuo metu bendro finansavimo normai taikomas sąlygas, kurios numatytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 (bendrasis reglamentas) 53 straipsnio 3 ir 4 dalyse: „3. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo veiksmų programoms, kai ne mažiau kaip vienas dalyvis priklauso valstybėms narėms, kurių vidutinis bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui 2001–2003 m. buvo mažesnis nei 85 % 25 ES narių vidurkio tuo pačiu laikotarpiu, ERPF parama neviršija 85 % finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų. Visoms kitoms veiksmų programoms ERPF parama neviršija 75 % finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų, kurias bendrai finansuoja ERPF. 4. Fondų paramai prioritetinių krypčių lygiu III priedo 3 dalyje nustatytos viršutinės ribos netaikomos. Tačiau jos nustatomos tam, kad būtų laikomasi fondų paramos didžiausios sumos ir kiekvieno fondo didžiausių paramos dydžių veiksmų programų lygiu.“;

21.

mano, kad netikslinga kiekvienai prioritetinei krypčiai nustatyti didžiausią bendro finansavimo normą, kaip numatoma bendrajame reglamente. Turėtų būti galimybė diferencijuoti bendro finansavimo sumą pagal skirtingas prioritetines kryptis siekiant paskatinti paramos gavėjus įgyvendinti tam tikrus strateginius prioritetus. Reikėtų kiekvienoje programoje nustatyti kiekvienai priemonei skirto bendro finansavimo normą atsižvelgiant į jos tipą, kadangi ne visoms priemonėms turėtų būti teikiama didžiausia parama;

22.

pritaria minčiai, kad bendradarbiavimo programos, į kurias įtraukti atokiausi regionai, turėtų gauti bent 150 proc. ERPF paramos, gautos 2007–2013 m., ir kad dar 50 mln. eurų iš tarpregioninio bendradarbiavimo asignavimų būtų skiriama atokiausių regionų bendradarbiavimui;

23.

prašo vietovėms, kurios iki 2004 m. balandžio 30 d. ar iki 2006 m. gruodžio 31 d. buvo prie Bendrijos išorės sienos ir kurios nuo kitos dienos po šių datų nustojo tokiomis būti, nustatyti specialias sąlygas, kaip dabartinio programavimo laikotarpio atveju pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 (bendrasis reglamentas) 52 straipsnį. Septyneri paramos metai negali būti laikomi pakankamu laikotarpiu šių vietovių problemoms išspręsti. Regionų komitetas atkreipia dėmesį, kad didesnė parama prie buvusių ES sienų esančioms vietovėms ne tik atitinka tikslą kelti minėtų regionų ekonomikos lygį, bet ir turi didelės įtakos Europos identiteto kūrimui ir tarpusavio sąsajoms, taip pat padeda įveikti išankstinį nusistatymą;

24.

kritiškai vertina tai, kad dėl 7 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytų reikalavimų rengiant programos planą palyginti su dabartiniu programavimo laikotarpiu gerokai išaugs administracinė našta, tačiau nebus sukurta apčiuopiama pridėtinė vertė;

25.

nurodo, kad ETB dėl savo daugiašalio pobūdžio negali būti valdomas naudojant partnerystės susitarimo priemonę. Todėl ji turi būti vienareikšmiškai pašalinta iš šios priemonės taikymo srities;

26.

laikosi nuomonės, kad labai svarbu parengti direktyvą dėl ETB programoms skiriamos valstybės pagalbos taisyklių praktinio taikymo, ir ragina į galimų tarpvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonių gavėjų ratą įtraukti ir privačius subjektus, visų pirma mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), bet su sąlyga, kad tam pritars visos su atitinkama programa susijusios valstybės narės;

27.

apibrėžiant ETB programų tikslines grupes ragina labiau atsižvelgti į labai skirtingas Europos regionų ir vietos lygmens valdymo struktūras. Reikia siekti geriau atsižvelgti į viešųjų subjektų organizacinių formų valstybių narių regionuose įvairovę. Visų pirma neturėtų atsitikti taip, kad dėl privačios teisės organizacinės formos negalės dalyvauti viešojo sektoriaus subjektai;

28.

pažymi, kad pareigos teikti ataskaitas išplečiamos tiek ataskaitų apimties, tiek ir dažnumo požiūriu, ir ragina šiuo reikalavimus kiek galima sumažinti. Todėl Komitetas nepritaria siūlymui, metinių įgyvendinimo ataskaitų terminą vietoj iki šiol taikomo kitų metų birželio 30 d. paankstinti iki balandžio 30 d. Kai derinama su keletu skirtingomis kalbomis kalbančių partnerių, išauga sąnaudos, taigi reikia ir daugiau laiko.

29.

palankiai vertina tai, kad nustatomi bendri išdirbio ir rezultatų rodikliai, kad būtų galima veiksmingiau siekti tikslo ir labiau orientuotis į poveikį, taip pat atlikti bendrą programų vertinimą. Tačiau ETB reglamento priede siūlomi rodikliai labai dažnai neatitinka konkrečių ETB reikalavimų ir nesuteikia pakankamai galimybių aprašyti arba netgi įvertinti ETB kokybę. Todėl Komitetas ragina persvarstyti rodiklių rinkinį, kad juos taikant būtų galima tinkamai aprašyti konkrečius ETB rezultatus;

30.

iš esmės palankiai vertina techninei pagalbai skirtų 6 proc. bendros sumos, tačiau ne mažiau kaip 1,5 mln. eurų, nustatymą. Tačiau Komitetas mano, kad gali kilti problemų dėl įpareigojimo visą keitimąsi informacija perkelti į elektronines duomenų keitimosi sistemas iki 2014 m. gruodžio 31 d. tam naudojant techninę pagalbą;

31.

iš esmės pritaria 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu sėkmingai naudotų valdymo struktūrų išsaugojimą veiklos programoms įgyvendinti, taip pat bendrą struktūrų tęstinumą ir aiškesnį užduočių ir atsakomybės priskyrimą įvairioms institucijoms įgyvendinant programą;

32.

palankiai vertina galimybę susieti vadovaujančiosios ir tvirtinančiosios institucijų funkcijas (žr. Bendrojo reglamento 113 straipsnį), tačiau pasisako prieš jų susiejimą ETB srityje (žr. ETB reglamento 22 straipsnį) ir visiškai nesutinka su numatytu valdymo ir kontrolės įstaigų akreditavimu;

33.

palankiai vertina pastangas pagerinti Europos teritorinio bendradarbiavimo programų ir kitų sanglaudos politikos priemonių koordinavimą; šiuo tikslu per Bendrijos finansuojamų bendradarbiavimo projektų rezultatų sklaidą turi būti didinama šių projektų vertė, siekiant padidinti jų poveikį ir nedubliuoti priemonių, kurios jau išmėgintos ir išbandytos;

34.

vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad norint sukurti mechanizmą, padedantį užtikrinti fondų ir kitų priemonių koordinavimą, pirma reikia užtikrinti šių fondų ir priemonių koordinavimą ES lygmeniu, taip pat įgyvendinimo atskirose valstybėse narėse lygmeniu. Reikia įvesti vienodas ir suderintas procedūras, vienodą valdymą, stebėseną, išlaidų tinkamumą, rodiklių pateikimo metodą ir kt. Be to, vertėtų užtikrinti įvairių šalių tarpusavio koordinavimą, kadangi vis daugiau šalių dalyvauja Europos teritorinio bendradarbiavimo programose. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti suderinimui su išorės finansinėmis priemonėmis. Todėl Regionų komitetas ragina Europos Komisiją parengti programų koordinavimo metodiką;

35.

pastebi, kad pasiūlymo dėl reglamento dėl Europos socialinio fondo (COM(2011) 607 final) 10 straipsnyje kalbama apie tarptautinį bendradarbiavimą, kuris apima tą patį laikotarpį, kaip ir reglamentas dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo, tačiau nenurodomas joks ryšys su šiuo reglamentu. Vis dėlto Regionų komitetas mano, kad kaip tik svarbiausia užtikrinti iš ERPF ir iš ESF finansuojamų Europos teritorinio bendradarbiavimo veiksmų koordinavimą, kadangi tinkamai derinant šių dviejų fondų veiklą galima pasiekti reikiamą sinergiją. Apskritai galima tikėtis didelio iš ESF finansuojamos veiklos veiksmingumo, ypač tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje, kadangi kaimyninių šalių pasienio regionuose pastebima panaši padėtis turint omenyje darbo rinką, socialines problemas ir kt. ESF priklausančios teminės sritys yra labai svarbus visų Europos teritorinio bendradarbiavimo programų elementas, todėl Regionų komitetas prašo Europos Komisijos skirti deramą dėmesį šios veiklos koordinavimui. Jei nebus numatyta tobulesnė koordinavimo forma, reikėtų bent jau suteikti galimybę iš ERPF finansuoti ESF priklausančią teminę veiklą;

36.

mano, kad būtų labai naudinga naują Europos infrastruktūros tinklų priemonę suderinti su Europos teritorinio bendradarbiavimo programomis, kadangi taikant šią naują priemonę turės būti atsižvelgiama į pasienio ir tarptautinius santykius;

37.

mano, kad labai svarbu užtikrinti Europos teritorinio bendradarbiavimo programų ir finansinės pagalbos trečiosioms šalims priemonių koordinavimą. Į šias programas reikėtų tiesiogiai integruoti sistemą, kuri padėtų minėtas priemones suderinti su įvairiomis Europos teritorinio bendradarbiavimo programomis, kad nebūtų jokių kliūčių trečiųjų šalių subjektams dalyvauti bendruose projektuose. Ši sistema, be kita ko, turėtų padėti užtikrinti valstybėse narėse vykdomų ETB programų ir pasirengimo narystei bei kaimynystės programų procedūrų atitikimą, išlaidų tinkamumą ir kt. Be to, ji turėtų užtikrinti, kad trečiosios šalys garantuotų prieigą, administravimą ir pakankamus išteklius ETB programoms, skiriamus iš pasirengimo narystei ar kaimynystės programų;

38.

pritaria, viena vertus, būtinybei patikslinti galiojančias finansų valdymo, programavimo, stebėsenos, vertinimo ir kontrolės taisykles, susijusias su trečiųjų šalių dalyvavimu tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo programose, kita vertus, teiginiui, kad šios taisyklės turėtų būti nustatytos atitinkamose bendradarbiavimo programose ir (arba) svarbioje finansinėje sutartyje, kurią sudaro Komisija, kiekviena trečioji šalis ir valstybė narė, kurioje įsisteigusi atitinkamos bendradarbiavimo programos vadovaujančioji institucija. Regionų komitetas vis dėlto atkreipia dėmesį į būtinybę pasirūpinti, kad problemų ar trečiosios šalies neveikimo atveju šios tarpvalstybinės ir tarpregioninės programos nebūtų vilkinamos ir kad nekiltų pavojus visam šių programų įgyvendinimui;

39.

pabrėžia ETBG kaip esminės teritorinio bendradarbiavimo stiprinimo priemonės vaidmenį. Todėl dar kartą reikalauja nedelsiant priimti persvarstytą reglamentą dėl ETBG, kuris neturi didelio poveikio Europos Sąjungos biudžetui, ir nelaukti, kol bus priimtas visas teisės aktų paketas dėl sanglaudos politikos po 2013 m. Kartu ragina valstybes nares panaikinti visas administracines kliūtis, kurios arba atgraso nuo ETBG steigimo, arba diskriminuoja ETBG galimybę kitų teisinių priemonių atžvilgiu, visų pirma mokesčių ir personalo įdarbinimo srityje;

40.

pažymi, kad valstybės narės turėtų būti paskatintos suteikti ETBG vadovaujančiųjų institucijų vaidmenį, o Europos Komisija turėtų pasiūlyti standartinį mechanizmą, paaiškinantį pasiūlymo dėl reglamento 25 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią valstybės narės, kurių teritorijoje yra registruota ETBG arba yra įsisteigęs pagrindinis paramos gavėjas, privalo grąžinti kitų šalių paramos gavėjams nepagrįstai sumokėtą sumą. Dėl šios prievolės, nustatytos valstybėms, kurių teritorijoje registruota ETBG arba yra įsisteigęs pagrindinis paramos gavėjas, šių valstybių galimybė perduoti ETBG valdymo įgaliojimus gali būti labai apribota, kadangi joms gali tekti garantuoti tai, kas iš tikrųjų nepriklauso jų įtakos sričiai. Taigi Regionų komitetas mano, jog reikėtų patvirtinti, kad valstybės narės, kurios teritorijoje yra registruota ETBG, valdžios institucija gali įgalioti paramos gavėjo, kuriam buvo nepagrįstai sumokėta suma, valstybės narės valdžios instituciją išieškoti nepagrįstai sumokėtą sumą. Kitas variantas – taikyti galiojančias sąlygas programavimo laikotarpiu, kai atsakomybė tenka valstybei narei, kurioje yra įsisteigęs paramos gavėjas, kuris privalo grąžinti nepagrįstai sumokėtas lėšas;

41.

palankiai vertina nustatyto dydžio išmokos darbuotojams įvedimą, kadangi tai puiki priemonė, labai supaprastinanti paramos gavėjų reikalus. Nustatyto dydžio išmoka darbuotojams turi būti vienoda visose šalyse, kuriose vykdoma veikla, kadangi atliekamas tas pats darbas. Be to, reikalinga suderinta metodika šių išlaidų kontrolei vykdyti ir tinkamumui nustatyti. Tačiau Komitetas nesutinka su siūlymu apriboti nustatyto dydžio išmoką iki didžiausios 15 proc. visų sąnaudų dalies, nes paprastai teritoriniam bendradarbiavimui reikia daug darbuotojų ir 15 proc. dalis yra gerokai mažesnė už dabartinį personalo sąnaudų vidurkį;

42.

nors Regionų komiteto nuomone, aplinkos apsaugos, išteklių naudojimo efektyvumo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, rizikos prevencijos ir valdymo, lyčių lygybės skatinimo, diskriminacijos dėl lyties, rasės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos prevencijos, paramos lyčių lygybės ir lygių galimybių srityje bei kiti klausimai yra labai svarbūs, nereikėtų nustatyti reikalavimo juos nurodyti kiekvienoje programoje. Šios nuostatos gali labai apsunkinti ir paralyžiuoti visų pirma nedidelės apimties tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimą. Todėl Regionų komitetas rekomenduoja šių nuostatų netaikyti sistemingai, o tik tuomet, kai tai pagrįsta ir tinkama susijusių prioritetų ir veiksmų atžvilgiu; iš tikrųjų stengtis pagrįsti jų privalomą pobūdį būtų neprasminga ir nelogiška tuo atveju, kai vykdomi veiksmai neturi nieko bendra su minėtomis problemomis;

43.

mano, jog svarbu, kad paramos gavėjai prisidėtų prie kūrimo, įgyvendinimo, aprūpinimo personalu ir veiksmų finansavimo. Vis dėlto, kalbant apie nedidelio masto projektus, t. y., tuos, kuriems iš ERPF skirta mažiau nei 35 000 eurų, reikalavimas atitikti keturis kriterijus gali apsunkinti jų rengimą ir įgyvendinimą; todėl Komitetas mano, jog netikslinga reikalauti, kad šie projektai atitiktų šią sąlygą; siūlo, kad kaip ir buvo iki šiol, šiems nedidelio masto projektas būtų taikomas reikalavimas atitikti bent du iš keturių kriterijų;

44.

kadangi pabrėžiamas koordinavimas, veiksmingumas, skirtumų šalinimas ir integracija, siūlo nauju programavimo laikotarpiu imtis naujų iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama skatinti teminių ir vystymo (transportas, energetika, darbo rinka, aplinkos apsauga, mokslas, moksliniai tyrimai ir kt.) strategijų tarpvalstybinį koordinavimą ir integruotų metodų įgyvendinimą. Tokiu būdu pavyktų tarpvalstybiniu lygmeniu atkreipti dėmesį į spragas, vystymosi potencialą ir kompleksinius sprendimus. Siekiant išspręsti aiškiai nustatytas problemas ir išnaudoti atskleistą vystymosi potencialą, reikėtų įtraukti tiek viešuosius, tiek privačius subjektus ir įvairių šaltinių teikiamus finansinius išteklius. Kad būtų užtikrintas tinkamas šios priemonės veikimas, labai pageidautina išnaudoti ETBG ir euroregionų potencialą. Šiai iniciatyvai Europos teritorinio bendradarbiavimo srityje reikėtų suteikti pakankamą finansinę paramą, kad būtų užtikrintas jos veiksmingumas.