15.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/23

1.1

EESRK tvirtai įsitikinęs, kad tikroji visų organizuotos pilietinės visuomenės partnerių ir suinteresuotųjų subjektų partnerystė (1) rengiant ir įgyvendinant ES sanglaudos politikos programas ir projektus bei atliekant jų baigiamąjį vertinimą tiesiogiai prisideda prie geresnės jų kokybės ir veiksmingo įgyvendinimo. Partnerystės principas yra puikus pavyzdys, kaip geras valdymas gali būti taikomas kitose ES politikos srityse, taip padėdamas veiksmingai įgyvendinti strategiją „Europa 2020“.

1.2

Kadangi EESRK pats paprašė parengti gero elgesio kodeksą, jis tvirtai pritaria Komisijos iniciatyvai ir sutinka su jos pasiūlytomis rekomendacijomis. EESRK vertina tai, kad Europos Parlamentas ir Regionų komitetas remia kodeksą. Tačiau EESRK primena, kad partnerystėje visi viešojo ir privataus sektorių partneriai turi dalyvauti vienodomis sąlygomis.

1.3

Tačiau Komitetas labai nusivylęs, kad Taryba šiuo metu yra išbraukusi pasiūlytą elgesio kodeksą iš Komisijos pasiūlymo. EESRK ragina RK imtis bendrų veiksmų, kad apgintų elgesio kodeksą.

1.4

Komitetas labai susirūpinęs dėl didėjančio organizuotos pilietinės visuomenės narių nerimo dėl partnerystės principo įgyvendinimo. Kai kurių valstybių narių ataskaitose pastebima nuolatinė tendencija, susijusi su šio partnerystės principo silpnėjimu ir mažėjančiu organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimu. Tai, kad elgesio kodekso nebeliko Komisijos pasiūlymuose, taip pat labai neramina. Dabartinės krizės sąlygomis, būtinas net dar didesnis socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų ryžtas.

1.5

Net jeigu tai tik Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, šis dokumentas pasirodė tinkamu laiku, nes kelete valstybių narių ir regionų struktūrinių fondų programavimas 2014–2020 m. laikotarpiui jau prasidėjo. Komisija turėtų jį aktyviai išplatinti, kad suinteresuoti partneriai juo pasinaudotų. EESRK ragina savo narius aktyviai įtraukti savo organizacijas į ES sanglaudos politikos projektus ir programas, kurias įgyvendinant taikomas elgesio kodeksas.

1.6

Komitetas norėtų labai pabrėžti, kad veiklos programos turėtų būti nukreiptos į partnerystei palankius veiksmus ir priemones. Vienodos sąlygos ir pliuralizmas partnerystėje, tikslinių partnerystės ryšių užmezgimas tikslinėms programoms ir aktyvesnis gebėjimų ugdymas turėtų būti svarbios gairės.

1.7

EESRK mano, kad stebėsenos komitetai turėtų būti papildyti kitomis partnerystės priemonėmis. Šiuo klausimu Komitetas primena kad, EP pasiūlytoje BNR 5 straipsnio redakcijoje žodžiai „bendradarbiauti su partneriais“ turi būti pakeisti žodžiais „įtraukti partnerius“.

1.8

EESRK siūlo „partnerystės patikrinimą“, kurį valdytų patys partneriai. Tokia europinė stebėsenos sistema turėtų būti pagrįsta paprastu kontroliniu sąrašu ir tarpusavio vertinimais, kuriuos Komisija įgyvendintų kartu su europinėmis suinteresuotųjų subjektų organizacijomis. EESRK labai suinteresuotas aktyviai dalyvauti šiame procese.

1.9

Tinkamas elgesio kodekse numatyto partnerystės principo įgyvendinimas turėtų būti išankstinė sąlyga, kad Komisija pasirašytų partnerystės sutartis su įvairiomis valstybėmis narėmis. Atsižvelgiant į tai, ištekliai veiklos programoms galėtų būti skiriami kaip paskata patenkinti šią sąlygą.

2.1

Nuo 1988 m., kai partnerystės principas buvo inicijuotas, jo įgyvendinimas vyko fragmentiškai ir lėtai. Organizuota pilietinė visuomenė, ypač socialiniai partneriai, dalyvavo procese. Partnerystės principą lengviau įgyvendino tos šalys, kur partnerystė yra neatsiejama politikos formavimo dalis. Principas buvo sustiprintas, kai Komisija įgijo daugiau tiesioginės atsakomybės už sanglaudos politiką ir kai buvo įdiegtos tokios Komisijos iniciatyvos kaip EQUAL ir LEADER.

2.2

Tačiau dažniausiai partnerystė būdavo tik formali. 2006–2013 m. programavimo laikotarpiu partnerystė nebuvo aktyviai skatinama net ir tuomet, kai suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas tapo labai svarbus Lisabonos strategijai įgyvendinti. ES sanglaudos politikai iškilo nauji iššūkiai, kai 2004 m. 10 šalių įstojo į ES, o 2007 m. – dar Bulgarija ir Rumunija.

2.3

Trūkumus pastebėjo Komisija, kliūtis kritikavo pilietinės visuomenės partneriai. Reaguojant į besikeičiančius valstybių narių ir Komisijos santykius valdant ES sanglaudos politiką, buvo atkreiptas dėmesys į gerosios patirties pavyzdžių sklaidą.

2.4

2009 m. Komisija paprašė EESRK parengti tiriamąją nuomonę, kaip remiantis gerąja patirtimi skatinti partnerystę struktūrinių fondų srityje. EESRK nuomonė tuo metu buvo papildyta leidiniu „Vienas lauke ne karys“, kuriame buvo pateikta atrinktų valstybių narių gerosios patirties pavydžių. Nuo tada į EESRK pasiūlymą dėl gerosios patirties kodekso atsižvelgė Komisija.

2.5

Dabartinė padėtis rodo, kad partnerystė su organizuota pilietine visuomene evoliucionuoja daugumoje valstybių narių. Kai kuriais atvejais Lenkiją galima laikyti evoliucionuojančios gerosios patirties pavyzdžiu. Aišku, partnerystės įgyvendinimas yra iššūkis paskutinėms įstojusioms šalims, pavyzdžiui, Bulgarijai, Rumunijai ir netrukus įstosiančiai Kroatijai. Keletui valstybių narių, kurios į ES įstojo 2004 m., ir tokioms senbuvėms kaip Portugalija ir Graikija, taip pat kyla problemų.

2.6

Iš esmės organizuotos pilietinės visuomenės nariai jaučia didėjantį nerimą dėl partnerystės principo įgyvendinimo. Lūkesčiai neišsipildė. Kai kurių valstybių narių ataskaitose pastebima nuolatinė tendencija, susijusi su šio partnerystės principo silpnėjimu ir mažėjančiu organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimu bei Tarybos išbrauktu elgesio kodeksu. Kai kuriose šalyse programavimas 2014–2020 m. laikotarpiui jau prasidėjo, tačiau privatūs suinteresuotieji subjektai nebuvo deramai pakviesti jame dalyvauti. Jeigu siekiama tinkamai įgyvendinti EPEK, politinės valios turi būti daugiau.

3.1

Pagal Komisijos pasiūlymus dėl BSP fondų 2014–2020 m. laikotarpiu valstybės narės bus aiškiai įpareigotos užmegzti partnerystės ryšius. Jie bus paremti Europos partnerystės elgesio kodeksu (EPEK), kuriame bus nustatyti tikslai ir kriterijai, skirti padėti įgyvendinti partnerystės principą ir sudaryti sąlygas valstybėms narėms dalytis informacija, patirtimi, rezultatais ir gerąja patirtimi. EPEK turėtų būti Komisijos patvirtintas kaip deleguotasis aktas, kai tik įsigalios Bendrų nuostatų reglamentas (BNR).

3.2

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas yra pirmas žingsnis veiksmingai įgyvendinant partnerystės principą. Šešiuose skyriuose išvardijama 18 išsamių gairių. Šie šeši skyriai yra tokie:

3.3

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad siūlomas EPEK buvo išverstas į visas ES kalbas, nes taip lengviau jį platinti ir naudoti.

4.1

EESRK, konkrečiu Europos Komisijos prašymu, dirbo partnerystės principo srityje 2010 m. (ECO/258 – pranešėjas Jan OLSSON (2)) ir plačiai komentavo EK pasiūlymus partnerystės klausimu nuomonėje dėl BNR (ECO/314 – pranešėjas Ioannis VARDAKASTANIS).

4.2

Komitetas siūlo Gerosios patirties kodeksą paremti tam tikromis gairėmis, kurios beveik visos paminėtos Komisijos tarnybų darbiniame dokumente:

4.3

EESRK tvirtai įsitikinęs, kad Bendrų nuostatų reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų visų partnerių partnerystė rengiant ir įgyvendinant ES sanglaudos politikos projektus bei atliekant jų baigiamąjį vertinimą tiesiogiai prisidėtų prie jos sėkmės. Komitetas palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymo 5 straipsnio, pagal kurį horizontalioji partnerystė yra privaloma, tobulesnę redakciją, ir primena, kad partnerių, įskaitant partnerius, kurie turi teisę balsuoti stebėsenos komitetų posėdžiuose, dalyvavimas turi būti realus ir vykti visuose fondų paramos įgyvendinimo etapuose.

4.4

EESRK ragina RK imtis bendrų veiksmų, kad apgintų EPEK, ir ragina Europos Komisiją ir Europos Parlamentą įtraukti Tarybos išbrauktą EPEK, kaip yra griežtai pabrėžęs neoficialiame ministrų susitikime, vykusiame 2012 m. lapkričio 6 d. Nikosijoje.

5.1

Taryba atmetė Komisijos pasiūlymą dėl elgesio kodekso, todėl neabejotinai iš esmės susilpnės partnerystės principo įgyvendinimas.

5.2

Europos Parlamentas pasiūlė išsamų BNR 5 straipsnio dėl elgesio kodekso pakeitimą remiantis devyniais reikalavimais. EESRK pritaria tokiam požiūriui. Pakeitimas pateikiamas toliau (3). Tačiau EESRK susirūpinęs, kad Europos Parlamentas privačiojo sektoriaus partnerius atskiria nuo viešojo sektoriaus partnerių ir dėl to partneriams gali būti taikomos nevienodos sąlygos.

5.3

RK remia EPEK ir ragina suinteresuotas teritorines institucijas užmegzti partnerystės ryšius. Jis, be kita ko, pabrėžia, kad reikėtų apsvarstyti konkrečias sąlygas valstybėse narėse, subsidiarumo ir proporcingumo principų svarbą, remti pliuralizmą atrenkant partnerius, kad būtų įtrauktos ir atskirtį patiriančios grupės. RK kelia klausimą dėl partnerių teisių ir pareigų, tokiu būdu taip pat privačiojo sektoriaus partnerius atskirdamas nuo viešojo sektoriaus partnerių.

6.1

Europos organizuota pilietinė visuomenė mano, kad partnerystės nebuvimas buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl struktūrinių fondų poveikis 2007–2013 m. laikotarpiu kelete valstybių narių buvo mažesnis.

6.2

Reikėtų aiškiau pasakyti, kad organizuota pilietinė visuomenė kartu su valdžios institucijomis atstovauja bendriems interesams.

6.3

Neretai organizuota pilietinė visuomenė atskiriama nuo realios ir tikros partnerystės dėl bendro finansavimo taisyklėmis sukurtų kliūčių, administracinės naštos, netinkamų nacionalinėse veiksmų programose nustatytų tikslų ir nepakankamo dalyvavimo vykdant fondų stebėseną.

6.4

Organizuota pilietinė visuomenė vertina Europos Komisijos pastangas supaprastinti procedūras, tačiau mano, kad jų vis dar nepakanka, kad privatusis sektorius plačiąja prasme laiku ir lengvai įsisavintų lėšas. Dar išlieka pernelyg daug problemų ir administracinės naštos; biurokratiją būtina sumažinti. Būtina atsižvelgti į šiuos aspektus:

6.5

Organizuota pilietinė visuomenė pabrėžia, kad svarbu stiprinti partnerių gebėjimus, ir ragina įtraukti sąvokos „gebėjimų stiprinimas“ apibrėžtį. Sąvoka „gebėjimų stiprinimas“ turėtų būti apibrėžiama kaip aktyvesnis partnerių dalyvavimas visuose etapuose rengiant ir įgyvendinant struktūrinius fondus ir vykdant jų stebėseną.

6.6

Komitetas pabrėžia, kad reikia užmegzti plačią, įvairiausių interesų vienijamų subjektų partnerystę. Reikėtų aiškiai nustatyti, kaip apibrėžti įvairių partnerių teises ir pareigas.

7.1

Veiksmingas partnerystės principo įgyvendinimas yra nenutrūkstamas procesas. Komisijos pasiūlymas yra pirmas žingsnis formalizuojant ir kodifikuojant partnerystės principą ES lygmeniu. EESRK malonu atkreipti dėmesį į tai, kad ir Europos Parlamentas, ir RK remia veiksmingą partnerystės principą. Iš esmės, partnerystės principas yra puikus pavyzdys, kaip geras valdymas gali būti taikomas kitose ES politikos srityse, taip padėdamas veiksmingai įgyvendinti strategiją „Europa 2020“.

7.2

EESRK yra labai susirūpinęs, kad Taryba nori apriboti partnerystės principą ir grįžti prie dabartinių griežtesnių 2006–2013 m. programavimo laikotarpio taisyklių; jis ragina Komisiją ir Europos Parlamentą padėti pakeisti šią tendenciją.

8.1

Kadangi 2014–2020 m. struktūrinių fondų programavimo laikotarpis kelete valstybių narių jau prasidėjo, svarbu, kad ir viešojo administravimo institucijos, ir organizuota pilietinė visuomenė pasinaudotų Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu. EESRK palankiai vertina tai, kad elgesio kodeksas išverstas į visas ES kalbas. Komisija turėtų aktyviai platinti savo pasiūlymus valstybėse narėse, bendradarbiaudama su viešojo administravimo institucijomis ir organizuota pilietine visuomene.

8.2

EESRK mano, kad stebėsenos klausimas nebuvo pakankamai išsamiai aptartas Komisijos pasiūlymuose. Europinė stebėsenos sistema, pagrįsta paprastu kontroliniu sąrašu ir tarpusavio vertinimais, turėtų būti įgyvendinta kartu su europinėmis suinteresuotųjų subjektų organizacijomis. EESRK suinteresuotas aktyviai dalyvauti šiame procese.

8.3

Kontrolinis sąrašas turėtų būti paremtas būtiniausiais reikalavimais, pirmiausia dėl atrankos, dalyvavimo įvairiuose etapuose ir partnerių gebėjimų ugdymo. Be to, reikėtų įvertinti, kaip sprendžiami interesų konfliktai. Siekiant rasti būdų padėčiai pagerinti, reikalavimai galėtų būti pagrįsti SSGG analize (dėmesį sutelkiant į stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes).

8.4

Taikant šią sistemą privatūs suinteresuotieji subjektai/partneriai turėtų atlikti „partnerystės patikrinimą“ pagal pirmiau pasiūlytą kontrolinį sąrašą. EESRK siūlo paprastą vertinimo schemą su trimis lygmenimis: nepakankama/pakankama/puiki. Toks patikrinimas sustiprintų partnerių dalyvavimą vertinime, kaip siūloma Tarnybų darbiniame dokumente.

8.5

EESRK primena, kad EP pasiūlytoje BNR 5 straipsnio redakcijoje žodžiai „bendradarbiauti su partneriais“ turi būti pakeisti žodžiais „įtraukti partnerius“.

8.6

Komitetas pakartoja savo ankstesnį pasiūlymą, kad regionai, norintys pasidalyti savo patirtimi ir skleisti gerąją patirtį, sukuria „pažangios partnerystės regionų“ tinklą.

8.7

Geroji patirtis, apie kurią kalbama EESRK brošiūroje „Vienas lauke ne karys“, buvo plačiai įvertinta; šiuos pavyzdžius būtų galima išbandyti kitose šalyse (net ir tuo atveju, jeigu partnerystę reikėtų pritaikyti prie nacionalinių sąlygų). Komitetas siūlo šią brošiūrą papildyti ir parengti naują jos leidimą, pateikiant ir karčią patirtį.

8.8

EESRK pabrėžia, kaip svarbu partnerius kuo anksčiau įtraukti į dialogą pagal darbo programą (informavimas/konsultacijos/dalyvavimo planas) ir parengti tikslų veiksmų planą, kurį pasiūlė EESRK ir parėmė Komisija. Be to, procesas turi būti apibūdintas partnerystės sutartyje. Tinkamas elgesio kodekse numatyto partnerystės principo įgyvendinimas turėtų būti išankstinė sąlyga, kad Komisija pasirašytų partnerystės sutartis su įvairiomis valstybėmis narėmis. EESRK siūlo veiksmų programų išteklius panaudoti partnerių gebėjimų ugdymui kaip paskatą šiai sąlygai patenkinti.

8.9

Partnerių atranka turėtų vykti laikantis metodo „pliuralizmas partnerystėje“. Kartu su ekonominiais ir socialiniais partneriais bei atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis dalyvauti turėtų ir kiti subjektai – visuomenės inovaciniai, besiformuojantys ir atskirtį patiriantys visuomenės sluoksniai, kuriems turi būti suteikta galimybė dalyvauti partnerystėje ir ten atlikti svarbų vaidmenį. Šiems sektoriams koordinavimo platformų pavyzdys yra labai naudingas. Be to, ir labai mažos įmonės (kuriose darbo vietų kūrimo potencialas didelis) ir socialinė ekonomika (kaip socialinio verslo iniciatyvos tęsinys) turi dalyvauti partnerystėje kaip ekonominiai partneriai.

8.10

Siūlomas programų įgyvendinimas pagal temas, taip pat pagal kitus parametrus– geografinius, grupės, sektoriaus, kt. – sudarys geresnes sąlygas sukurti orientuotą ir veiksmingesnę partnerystę.

8.11

Darbas stebėsenos komitetuose dažnai būna labai formalus ir neatitinka realios partnerystės reikalavimo. Partnerystė turėtų būti papildyta konsultaciniais organais, darbo grupėmis ir kitomis partnerystės priemonėmis, kad partnerystės procesas sustiprėtų.

8.12

Gebėjimų ugdymas yra būtinas partneriams visose valstybėse narėse, kad indėlis į šį procesą būtų svarus. Ne tik techninė pagalba, bet ir valstybių narių nuosavos lėšos turėtų būti panaudotos šiam tikslui.

3a.

Europos elgesio kodekse, be kita ko, turi būti įtraukti šie reikalavimai: