20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 373/1

1.

Šio Susitarimo, priimto pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 295 straipsnį, tikslas – užtikrinti biudžetinę drausmę ir pagerinti metinės biudžeto procedūros veikimą bei institucijų bendradarbiavimą biudžeto klausimais, taip pat užtikrinti patikimą finansų valdymą.

2.

Šiame Susitarime numatyta biudžetinė drausmė taikoma visoms išlaidoms. Kol galioja, Susitarimas privalomas visoms institucijoms.

3.

Šiuo Susitarimu nekeičiami Sutartyse, Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (1) (toliau – DFP reglamentas) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (2) (toliau – Finansinis reglamentas) nustatyti atitinkami institucijų biudžeto įgaliojimai.

4.

Bet kokiems šio Susitarimo pakeitimams būtinas bendras visų institucijų susitarimas.

5.

Šį Susitarimą sudaro trys dalys:

6.

Šis Susitarimas įsigalioja 2013 m. gruodžio 23 d. ir pakeičia 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (3).

7.

Informacija apie operacijas, neįtrauktas į Sąjungos bendrąjį biudžetą, ir numatomus įvairių Sąjungos nuosavų išteklių kategorijų pokyčius yra nurodoma atskirose lentelėse, darant atitinkamas nuorodas. Ta informacija atnaujinama kiekvienais metais kartu su dokumentais, pateikiamais su biudžeto projektu.

8.

Siekdamos patikimo finansų valdymo, institucijos biudžeto procedūros ir biudžeto priėmimo metu kuo labiau užtikrina, kad liktų pakankamos maržos iki įvairioms DFP išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų, išskyrus išlaidų pakategorę „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“.

9.

2017 m. Komisija atnaujins mokėjimų asignavimų prognozes po 2020 m. Tose atnaujintose prognozėse atsižvelgiama į visą susijusią informaciją, įskaitant biudžeto asignavimų įsipareigojimams ir biudžeto asignavimų mokėjimams realų vykdymą, taip pat į vykdymo prognozes. Jose taip pat vertinamos taisyklės, kurios skirtos užtikrinti, kad mokėjimų asignavimai tinkamai atitiktų įsipareigojimų asignavimus ir Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų augimo prognozes.

10.

Kai Komisija mano, kad reikia panaudoti Neatidėliotinos pagalbos rezervą, Europos Parlamentui ir Tarybai ji pateikia pasiūlymą dėl perkėlimo iš šio rezervo į atitinkamas biudžeto eilutes.

Tačiau iki Komisijai pateikiant pasiūlymą dėl perkėlimo iš rezervo, išnagrinėjamos galimybės perskirstyti asignavimus.

Nepavykus susitarti, inicijuojama trišalio dialogo procedūra.

Perkėlimai iš rezervo atliekami pagal Finansinį reglamentą.

11.

Komisija pateikia pasiūlymą mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas, kai įvykdomos atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytos to fondo mobilizavimo sąlygos. Kai yra galimybių perskirstyti asignavimus išlaidų kategorijoje, kurioje yra reikalingos papildomos išlaidos, Komisija, pagal Finansinį reglamentą pasinaudodama atitinkama biudžetine priemone, į tai atsižvelgia teikdama reikiamą pasiūlymą. Sprendimą mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas kartu priima Europos Parlamentas ir Taryba. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, o Europos Parlamentas – jį sudarančių narių balsų dauguma ir trijų penktadalių atiduotų balsų dauguma.

Nepavykus susitarti, inicijuojama trišalio dialogo procedūra.

12.

Pasiūlymą mobilizuoti Lankstumo priemonę Komisija pateikia išnagrinėjusi visas galimybes perskirstyti asignavimus išlaidų kategorijoje, kurioje yra reikalingos papildomos išlaidos.

Pasiūlyme nurodomi finansuotini poreikiai ir suma. Pasiūlymas bet kuriems atitinkamiems finansiniams metams gali būti pateikiamas biudžeto procedūros metu.

Sprendimą mobilizuoti Lankstumo priemonę kartu priima Europos Parlamentas ir Taryba. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, o Europos Parlamentas – jį sudarančių narių balsų dauguma ir trijų penktadalių atiduotų balsų dauguma.

Susitarimas pasiekiamas metinės biudžeto procedūros metu.

13.

Komisija pateikia pasiūlymą mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, kai įvykdomos atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytos to fondo mobilizavimo sąlygos. Sprendimą mobilizuoti Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas Europos Parlamentas ir Taryba priima kartu. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, o Europos Parlamentas – jį sudarančių narių balsų dauguma ir trijų penktadalių atiduotų balsų dauguma.

Pateikdama pasiūlymą dėl sprendimo mobilizuoti Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, tuo pačiu metu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl perkėlimo į atitinkamas biudžeto eilutes.

Nepavykus susitarti, inicijuojama trišalio dialogo procedūra.

Su Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu susiję perkėlimai atliekami pagal Finansinį reglamentą.

14.

Nuodugniai išanalizavusi visas kitas finansines galimybes, Komisija siūlo mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervo lėšas arba jų dalį. Toks pasiūlymas gali būti pateiktas tik dėl taisomojo biudžeto ar metinio biudžeto, kurių priėmimui toks pasiūlymas būtų reikalingas, projekto. Kartu su pasiūlymu mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervo lėšas Komisija pateikia pasiūlymą neviršijant esamo biudžeto perskirstyti nemažą sumą, kiek tai pagrįsta Komisijos analize.

Sprendimą mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervo lėšas Europos Parlamentas ir Taryba priima kartu tuo pačiu metu patvirtindami taisomąjį biudžetą ar Sąjungos bendrąjį biudžetą, kurio priėmimui nenumatytų atvejų rezervo lėšos sudaro palankesnes sąlygas. Europos Parlamentas ir Taryba sprendžia laikydamiesi SESV 314 straipsnyje numatytų balsavimo taisyklių, taikomų tvirtinant Sąjungos bendrąjį biudžetą.

15.

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu išsamiai apibūdinamas priede.

16.

Komisija parengia metinę ataskaitą, pridedamą prie Sąjungos bendrojo biudžeto, kurioje pateikiama visa turima ir nekonfidenciali informacija, susijusi su:

17.

Kiekviename teisėkūros akte, susijusiame su daugiamete programa, priimtame pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pateikiama nuostata, kurioje teisės aktų leidėjas nustato programos finansinį paketą.

Ta suma yra svarbiausia orientacinė suma Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto procedūros metu.

Europos Parlamentas ir Taryba bei Komisija, rengdama biudžeto projektą, įsipareigoja visą atitinkamos programos laikotarpį nenukrypti nuo tos sumos daugiau kaip 10 %, išskyrus atvejus, kai dėl aiškių ir tiksliai apibrėžtų priežasčių iškyla naujų objektyvių ilgalaikių aplinkybių, atsižvelgiant į programos įgyvendinimo rezultatus, visų pirma remiantis vertinimais. Bet koks dėl tokio nuokrypio atsiradęs padidėjimas neviršija atitinkamai išlaidų kategorijai nustatytos viršutinės ribos, nedarant poveikio DFP reglamente ir šiame susitarime minimų priemonių naudojimui.

Šis punktas netaikomas pagal įprastą teisėkūros procedūrą patvirtintiems ir iš anksto pagal valstybes nares paskirstytiems sanglaudai skirtiems asignavimams, į kuriuos įtrauktas viso programos laikotarpio finansinis paketas, ir didelio masto projektams, kurie nurodyti DFP reglamento 16 straipsnyje.

18.

Teisėkūros procedūra priimamuose aktuose, susijusiuose su daugiametėmis programomis, kuriems netaikoma įprasta teisėkūros procedūra, nenurodoma „reikalinga laikoma suma“.

Jeigu Taryba norėtų įtraukti finansinę orientacinę sumą, ta suma laikoma teisės aktų leidėjo valios išraiška ir neturi įtakos SESV nustatytoms Europos Parlamento ir Tarybos biudžeto galioms. Nuostata šiuo tikslu įtraukiama į visus teisėkūros procedūra priimamus aktus, kuriuose yra tokia finansinė orientacinė suma.

Jeigu atitinkama finansinė orientacinė suma patvirtinama taikinimo procedūros, numatytos 1975 m. kovo 4 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendroje deklaracijoje (4), metu pasiektu susitarimu, ji laikoma orientacine suma, kaip apibrėžta šio Susitarimo 17 punkte.

19.

Su žuvininkystės susitarimais susijusioms išlaidoms taikomos toliau pateiktos specialios taisyklės.

Komisija įsipareigoja nuolat pranešti Europos Parlamentui apie pasirengimą deryboms ir jų eigą, įskaitant jų poveikį biudžetui.

Su žuvininkystės susitarimais susijusios teisėkūros procedūros metu institucijos įsipareigoja visapusiškai stengtis užtikrinti, kad visos procedūros būtų vykdomos kuo greičiau.

Biudžete numatytos sumos, skirtos naujiems žuvininkystės susitarimams arba žuvininkystės susitarimų, kurie įsigalioja po susijusių finansinių metų sausio 1 d., atnaujinimui, įrašomos į rezervą.

Jeigu paaiškėja, kad su žuvininkystės susitarimais susijusių asignavimų (įskaitant rezervą) nepakanka, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia reikiamą informaciją, kad trišalio dialogo metu (galimai supaprastinta forma) būtų galima apsikeisti nuomonėmis apie tokią padėtį lėmusias priežastis ir priemones, kurių būtų galima imtis, laikantis nustatytų procedūrų. Prireikus Komisija siūlo atitinkamas priemones.

Kas ketvirtį Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia išsamią informaciją apie galiojančių žuvininkystės susitarimų įgyvendinimą ir finansines likusios metų dalies prognozes.

20.

Atsižvelgiant į Europos Parlamento galias žuvininkystės susitarimų srityje ir laikantis Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių (5) 25 ir 26 punktų, Europos Parlamento atstovai stebėtojų teisėmis gali dalyvauti dvišalėse ir daugiašalėse konferencijose, kuriose vyksta derybos dėl tarptautinių žuvininkystės susitarimų.

21.

Nedarydami poveikio atitinkamai procedūrai, kuria reglamentuojamos derybos dėl žuvininkystės susitarimų, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja, laikydamiesi bendradarbiavimo biudžeto srityje principų, laiku pasiekti susitarimą dėl tinkamo žuvininkystės susitarimų finansavimo.

22.

Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervui skirti asignavimai, numatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (6) 25 straipsnyje, tiesiogiai įtraukiami į Sąjungos bendrąjį biudžetą. Bet kuri rezervo suma, nepanaudota kovos su krizėmis priemonėms, grąžinama kaip tiesioginės išmokos.

Išlaidos, susijusios su priemonėmis, skirtomis kovai su krizėmis, kylančiomis nuo spalio 16 d. iki finansinių metų pabaigos, gali būti padengiamos iš kitų finansinių metų rezervo, laikantis trečioje pastraipoje nustatytų reikalavimų.

Jeigu Komisija mano, kad reikia panaudoti rezervą, remiantis atitinkamu teisėkūros procedūra priimtu aktu, ji Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl perkėlimo iš rezervo į biudžeto eilutes, iš kurių finansuojamos priemonės, kurias ji laiko reikalingomis. Prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą dėl perkėlimo iš rezervo, išnagrinėjamos galimybės perskirstyti asignavimus.

Perkėlimai iš rezervo atliekami pagal Finansinį reglamentą.

Nepavykus susitarti, inicijuojama trišalio dialogo procedūra.

23.

Visa BUSP veiklos išlaidų suma įtraukiama į vieną biudžeto skyrių, pavadintą BUSP. Ta suma padengiamos realios numatomos reikmės, įvertintos rengiant biudžeto projektą, remiantis Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) kasmet sudaromomis prognozėmis ir paliekant pakankamą maržą nenumatytiems veiksmams. Į rezervą negali būti įtraukiamos jokios lėšos.

24.

Kalbant apie BUSP išlaidas, kurios pagal Europos Sąjungos sutarties 41 straipsnį įtrauktos į Sąjungos bendrąjį biudžetą, institucijos Taikinimo komitete ir vadovaudamosi Komisijos parengtu biudžeto projektu kiekvienais metais stengiasi pasiekti susitarimą dėl į Sąjungos bendrąjį biudžetą įtrauktinos veiklos išlaidų sumos ir dėl tos sumos paskirstymo BUSP biudžeto skyriaus straipsniams, kaip numatyta šio punkto ketvirtoje pastraipoje. Nepasiekus susitarimo laikoma, kad Europos Parlamentas ir Taryba turi įtraukti į biudžetą ankstesniame biudžete buvusią sumą arba biudžeto projekte pasiūlytą sumą, priklausomai nuo to, kuri iš šių sumų yra mažesnė.

Bendra BUSP veiklos išlaidų suma paskirstoma BUSP biudžeto skyriaus straipsniams, kaip numatyta ketvirtoje pastraipoje. Į kiekvieną straipsnį įtraukiamos jau patvirtintos priemonės, taip pat numatytos, bet dar nepatvirtintos priemonės ir visos kitos būsimos, t. y. dar nenumatytos, priemonės, kurias Taryba patvirtins atitinkamais finansiniais metais.

Kadangi Komisija pagal Finansinį reglamentą turi įgaliojimus savarankiškai perkelti asignavimus iš vieno BUSP biudžeto skyriaus straipsnio į kitą, atitinkamai užtikrinamas sparčiam BUSP veiksmų įgyvendinimui reikalingas lankstumas. Jeigu per finansinius metus BUSP biudžeto skyriaus sumos nepakanka reikalingoms išlaidoms padengti, Komisijos pasiūlymu Europos Parlamentas ir Taryba stengiasi skubos tvarka rasti sprendimą, atsižvelgdami į DFP reglamento 3 straipsnį ir šio Susitarimo 10 punktą.

BUSP biudžeto skyriaus straipsniai, į kuriuos įrašytini BUSP veiksmai, galėtų būti tokie:

25.

Kiekvienais metais vyriausiasis įgaliotinis konsultuojasi su Europos Parlamentu dėl perspektyvų dokumento, kuris perduodamas ne vėliau kaip atitinkamų metų birželio 15 d. ir kuriame išdėstomi pagrindiniai BUSP aspektai ir esminės pasirinkimo galimybės, įskaitant finansinį poveikį Sąjungos bendrajam biudžetui, n–1 metais pradėtų priemonių vertinimą ir BUSP koordinavimo ir papildomumo su kitomis Sąjungos išorės finansinėmis priemonėmis įvertinimą. Be to, vyriausiasis įgaliotinis reguliariai teikia informaciją Europos Parlamentui, ne rečiau kaip penkis kartus per metus surengdamas bendrus konsultacijų posėdžius, kurie yra įprasto politinio dialogo BUSP klausimais dalis ir dėl kurių turi būti susitarta ne vėliau kaip per Taikinimo komiteto posėdį. Dėl dalyvavimo tuose posėdžiuose atitinkamai sprendžia Europos Parlamentas ir Taryba, atsižvelgdami į informacijos, kuria keičiamasi tuose posėdžiuose, tikslą ir pobūdį.

Komisija kviečiama dalyvauti tuose posėdžiuose.

Jeigu Taryba priima su išlaidomis susijusį sprendimą dėl BUSP, vyriausiasis įgaliotinis nedelsdamas ir kiekvienu atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po to siunčia Europos Parlamentui numatytų išlaidų sąmatą (toliau – finansinė pažyma), visų pirma išlaidų, susijusių su trukme, įdarbintu personalu, patalpų ir kitos infrastruktūros naudojimu, transporto priemonėmis, mokymo poreikiais ir saugumo susitarimais.

Kas ketvirtį Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie BUSP veiksmų įgyvendinimą ir finansines prognozes likusiam finansinių metų laikotarpiui.

26.

Komisija užmezga neoficialų dialogą su Europos Parlamentu vystymosi politikos klausimais, nepriklausomai nuo jų finansavimo šaltinio. Europos Parlamento vykdoma Europos plėtros fondo (toliau – EPF) priežiūra bus savanoriškais pagrindais prilyginama priežiūros teisėms pagal Sąjungos bendrąjį biudžetą, ypač kalbant apie vystomojo bendradarbiavimo priemonę, atsižvelgiant į išsamią tvarką, kuri bus nustatyta neoficialaus dialogo metu.

Europos Parlamentas ir Taryba pažymi, kad Komisija, siekdama, inter alia, stiprinti vystymosi politikos demokratinę priežiūrą, ketina pasiūlyti EPF įtraukti į biudžetą nuo 2021 m.

27.

Dėl 5 išlaidų kategorijos viršutinės ribos pritaikymo sutaupytos lėšos, kaip nustatyta DFP reglamento priede, proporcingai padalinamos visoms institucijoms bei kitoms Sąjungos įstaigoms, atsižvelgiant į santykinę jų administracinių biudžetų dalį.

Kiekviena institucija, įstaiga ar agentūra metinės biudžeto procedūros metu turi pateikti išlaidų sąmatas, kurios atitiktų pirmoje pastraipoje nurodytas gaires.

Siekiant neutralizuoti papildomus pajėgumus, atsiradusius dėl darbo laiko pailginimo iki 40 valandų per savaitę, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria palaipsniui 5 % sumažinti darbuotojų skaičių, kaip tai numatyta 2013 m. sausio 1 d. etatų plane (7). Šis sumažinimas turėtų būti taikomas visose institucijose, įstaigose bei agentūrose ir turėtų vykti 2013–2017 m. Sumažinimas neturi poveikio Europos Parlamento ir Tarybos biudžeto teisėms.

28.

Komisija užtikrina, kad Europos Parlamento, Tarybos ir Audito Rūmų prašymu jiems būtų pateikta informacija ir dokumentai, susiję su per tarptautines organizacijas išleistomis Sąjungos lėšomis, gauti pagal su tomis organizacijomis sudarytus patikrinimo susitarimus ir laikomi būtinais Europos Parlamento, Tarybos ir Audito Rūmų įgaliojimams pagal SESV vykdyti.

29.

SESV 318 straipsnyje numatytame įvertinimo pranešime Komisija atskiria vidaus politikas, orientuotas į strategiją „Europa 2020“, ir išorės politikas bei naudoja daugiau informacijos apie veiklą, įskaitant veiklos audito rezultatus, kad įvertintų Sąjungos finansus remiantis pasiektais rezultatais.

30.

Komisija du kartus per metus, pirmą kartą – balandžio arba gegužės mėn. (kartu su dokumentais, pateikiamais su biudžeto projektu), o antrą kartą – gruodžio arba sausio mėn. (priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą), pateikia išsamų DFP 1 išlaidų kategorijos (išskyrus išlaidų pakategorę „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“), 2 išlaidų kategorijos (tik „aplinka“ ir „žuvininkystė“), 3 ir 4 išlaidų kategorijų finansinio programavimo dokumentą. Tame pagal išlaidų kategorijas, politikos sritis ir biudžeto eilutes suskirstytame programavimo dokumente turėtų būti nurodyta:

Komisija turėtų apsvarstyti būdus, kuriais būtų galima daryti kryžmines nuorodas į finansinio programavimo dokumentą ir kartu į jos teisėkūros programavimo dokumentą, kad būtų galima pateikti tikslesnes ir patikimesnes prognozes. Kiekvieno pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto atveju Komisija turėtų nurodyti, ar jis yra įtrauktas į balandžio mėn. programą ar į gruodžio mėn. programą. Europos Parlamentas ir Taryba turėtų būti visų pirma informuojami apie:

Prireikus Komisija turėtų nurodyti, ar dėl naujų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų gali reikėti perprogramavimo.

31.

Prieš pateikdama pasiūlymą dėl naujos agentūros steigimo, Komisija turėtų parengti patikimą, išsamų ir objektyvų poveikio vertinimą atsižvelgdama, inter alia, į kritinę darbuotojų ir gebėjimų masę, ekonominės naudos aspektus, subsidiarumą ir proporcingumą, poveikį nacionalinei ir Sąjungos veiklai ir biudžetinį poveikį atitinkamai biudžeto išlaidų kategorijai. Remdamiesi ta informacija ir nedarydami poveikio teisėkūros procedūroms, kuriomis reglamentuojamas agentūros įsteigimas, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja, laikydamosi bendradarbiavimo biudžeto srityje principų, laiku pasiekti susitarimą dėl siūlomos agentūros finansavimo.

Laikomasi šios tvarkos:

Tokia pat procedūra būtų taikoma visiems teisės akto dėl agentūros pakeitimams, kurie turėtų įtakos atitinkamos agentūros ištekliams.

Jeigu agentūros užduotys būtų gerokai pakeistos nepakeitus teisės akto, kuriuo įsteigiama atitinkama agentūra, Komisija apie tai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai pateikdama patikslintą finansinę pažymą, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų laiku pasiekti susitarimą dėl agentūros finansavimo.

32.

Biudžeto procedūros metu turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į atitinkamas bendro požiūrio, pateikiamo 2012 m. liepos 19 d. pasirašyto Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos bendro pareiškimo dėl decentralizuotų agentūrų priede, nuostatas.

33.

Kai Valdytojų taryba numato įsteigti naują Europos mokyklą, panaši procedūra turi būti taikoma mutatis mutandis siekiant įvertinti biudžetinį poveikį Sąjungos bendrajam biudžetui.