5.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 170/50

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina tai, kad Europos Komisija galiausiai paskelbė ilgai lauktą ir ne kartą minėtą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pinigų rinkos fondų.

1.2

Šešėlinių bankų rinka yra labai didelė; Finansinio stabilumo tarybos duomenimis, pasaulio mastu jos vertė siekia 51 000 mlrd. EUR, t. y. 25–30 proc. visos finansų sistemos. Europoje dauguma Pinigų rinkos fondų (PRF) (maždaug 80 proc. turto ir 60 proc. fondų) veikia pagal Direktyvos 2009/65/EB (KIPVPS) taisykles. Kiti PRF nuo 2013 m. liepos mėn. veikia pagal Direktyvos 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų taisykles.

1.3

Vadinamųjų šešėlinių bankų veiklą reglamentuoti reikėjo dėl dviejų pagrindinių priežasčių: dėl to, kad šešėlinių bankų sistema gali būti naudojama kaip būdas apeiti taisykles, visų pirma kapitalo reikalavimus, arba vykdyti veiklą, kuri gali būti valdoma pagal tradicinę reguliuojamą sistemą, taip padidinant sisteminio įvykio tikimybę. Ir dėl to, kad šešėlinių bankų finansinė veikla turi didelį sverto poveikį ir, kaip ir tradiciniai bankai, finansų sektoriui gali kelti paniką ir sisteminę riziką.

1.4

EESRK pritaria Komisijos sprendimui šiam sektoriui reguliuoti parengti reglamentą, o ne direktyvą. Atsižvelgiant į PRF pobūdį ir į tai, kad jie veikia pasaulio lygmeniu, tačiau iš esmės yra įsikūrę trijose šalyse – Prancūzijoje, Airijoje ir Liuksemburge, – labai svarbu turėti vienodas ir nedelsiant taikytinas taisykles. Šis pasirinkimas visiškai atitinka proporcingumo ir subsidiarumo principus.

1.5

Finansinio stabilumo tarybos (FST) užsakymu Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (IOSCO) 2012 m. spalio mėn. parengė pirmąsias rekomendacijas, kad padėtų reguliavimo institucijoms orientuotis vykdant veiksmus PRF rinkose. 2012 m. lapkričio mėn. FST pasiūlė reguliavimo gaires siekdama sumažinti PRF pažeidžiamumą masinio išpirkimo atvejais, o 2012 m. lapkričio 20 d. EP pateikė savo orientacines pastabas. Galiausiai 2012 m. gruodžio mėn. (1) Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) pateikė savo rekomendaciją.

1.6

2010 m. Jungtinių Valstijų Vertybinių popierių ir biržos komisija paskelbė šiam klausimui skirtą taisyklę 2-a7, o 2012 m. lapkričio 19 d. (2) FSOC (Financial Sability Oversight Council), JAV reguliavimo institucija, inicijavo galiojančių taisyklių persvarstymą ir pateikė labai panašių pasiūlymų kaip ir EK: reikalavimas sukaupti kapitalo rezervą, privalomas perėjimas prie kintamos GTV PRF, reikalavimas investuoti labai trumpam laikotarpiui ir dažniau informuoti rinką apie investicinio portfelio sudėtį. EESRK, atsižvelgdamas į didelę rinkų integraciją, rekomenduoja kartu su valdžios institucijomis iš už Atlanto taikyti vienodas ir veiksmingas taisykles.

1.7

EESRK pritaria Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) dokumente pateiktam teiginiui. „Nors 2007–2008 m. finansų krizė kilo ne dėl PRF, jų elgesys finansinės sumaišties metu atskleidė, kad jos krizę gali išplatinti ar net sustiprinti. 2007–2008 m. patirtis parodė, kad PRF gali susidurti su masinio investicijų atsiėmimo atvejais ir jiems gali prireikti bendrovių paramos, visų pirma siekiant išlaikyti pastovią grynąją turto vertę.“

1.8

Komitetas dar kartą pabrėžia, kad, „nors finansų sistemos, kuri dar prieš finansų krizę daugiausia priklausė nuo šešėlinės bankų sistemos, likvidumo poreikiai yra neginčijami, krizės patirtis rodo, kad reguliavimo procese pirmenybę reikia teikti būtinam finansų sistemos stabilumui“. Iš tikrųjų „šešėlinės bankų veiklos būti neturėtų: šešėliniam bankų sektoriui turėtų būti taikomi tie patys reguliavimo ir rizikos ribojimo reikalavimai kaip ir visai finansų sistemai“. „Naujosiomis taisyklėmis turėtų būti siekiama užtikrinti aukštą Europos vartotojų apsaugos lygį.“

1.9

Komitetas, atsižvelgdamas į FST rekomendacijas, ne kartą ragino nedelsiant parengti reglamentą (3). Parlamentas ir Taryba turi kuo greičiau pasiekti reikiamą sutarimą, kad būtų priimtas šioje nuomonėje nagrinėjamas reglamentas atsižvelgus į EESRK siūlomus pakeitimus. Kyla konkretus pavojus, kad tai užtruks keletą mėnesių dėl besibaigiančios Parlamento ir Komisijos kadencijos.

1.10

EESRK nuomone, geresnė ir labiau atitinkanti tikslą yra FST ir ESRV (4) pateikta rekomendacija dėl pastovios GTV rizikingumo ir būtinybės ją pakeisti į kintamą GTV. Atsižvelgiant į tai, kad didžiausia galima rizika, su kuria teko susidurti, viršijo 6 proc., galima teigti, kad 3 proc. kapitalo rezervas yra nepakankamas norint patenkinti likvidumo poreikius tais atvejais, kai visi veiklos vykdytojai, numatydami didelius neramumus rinkoje, skuba atsiimti savo investicijas.

2.1

Komisijos pasiūlymas dėl reglamento yra prieš metus paskelbtos Žaliosios knygos dėl šešėlinės bankininkystės (angl. shadow banking) tąsa (žr. IP/12/253 ir MEMO/12/191). Jame apibendrinamas iki šiol atliktas darbas ir nustatomos galimų tolesnių reguliavimo veiksmų šiame svarbiame sektoriuje gairės.

2.2

Finansų krizės metu išryškėję faktai atskleidė daugelį PRF aspektų, dėl kurių jie tapo pažeidžiami iškilus sunkumų finansų rinkoje ir dėl kurių rizika gali pasklisti ir padidėti visose rinkose.

2.3

Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto (CESR) priimtos gairės, kuriomis Sąjungoje siekiama sukurti vienodas sąlygas PRF, po metų nuo jų įsigaliojimo buvo įgyvendintos tik 12 valstybių narių – tai rodo, kad vis dar vyrauja skirtingos nacionalinės taisyklės. Reikalingi skubūs ir ryžtingi veiksmai.

2.4

PRF negalės dirbti su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, jei nebus taikomos įprastos apsaugos nuo valiutos kurso ir palūkanų rizikos priemonės.

2.5

Be to, PRF turės sumažinti sandoriuose dalyvaujančių šalių riziką įvairindami investicijas: tai pačiai sandorio šaliai pagal atpirkimo sandorius sumokama suma turės neviršyti 20 proc. PRF turto.

2.6

Valdytojai turės susilaikyti ir neprašyti specializuotų išorės agentūrų nuomonės; be to, jie turės reguliariai testuoti PRF nepalankiausiomis sąlygomis, kad patikrintų jų tvirtumą.

2.7

Pasiūlymu dėl reglamento siekiama užtikrinti didesnį skaidrumą šiomis priemonėmis:

2.8

Pasiūlyme dėl reglamento siūloma apriboti pinigų rinkos fondų veiklą nustatant griežtesnius likvidumo reikalavimus. Komisijos nuomone, tai užtikrintų fondų pajėgumą nepakenkiant sistemai kompensuoti kapitalą tuo atveju, jei investuotojai nuspręstų jį atsiimti.

2.9

Konkrečiai kalbant, fondai turės užtikrinti, kad jų portfelį sudaro bent 10 proc. dienos termino turto ir 20 proc. savaitės termino turto, ir į vieno emitento priemones galės investuoti ne daugiau kaip 5 proc. turto. Be to, pastovios grynosios turto vertės fondams turės būti užtikrintas 3 proc. kapitalo rezervas.

3.1

Realiosios ekonomikos finansavimo srityje šešėlinė bankininkystė atlieka svarbų vaidmenį. Šešėlinė bankininkystės sistema prisidėjo prie finansų rinkų stiprinimo ekonomikoje ir padėjo susiformuoti nekilnojamojo turto burbului, kuris nuo 2007 m. turėjo įtakos įvairioms išsivysčiusioms šalims ir jų ekonomikai sukėlė žlugimo grėsmę; be to, reikia pripažinti, kad šiam sektoriui tenka nors ir ne išskirtinė, tačiau didžiausia atsakomybė už Jungtinių Amerikos Valstijų ir daugelio ES šalių patiriamą didelį ekonomikos nuosmukį. Visa finansų sistema turi tarnauti realiajai ekonomikai (5). MVĮ visų pirma patiria rimtų problemų, susijusių su sumažėjusiu kredito dydžiu. Susidaro įspūdis, kad bankų sektorius nesugeba įvykdyti savo pirminės realiosios ekonomikos rėmimo funkcijos.

3.2

Pinigų rinkos fondai užtikrina trumpalaikę grynųjų pinigų paklausą ir pasiūlą.

3.3

Kaip konstatavo ir Finansinio stabilumo taryba bei kitos svarbios institucijos, pavyzdžiui, Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (IOSCO) ir Europos sisteminės rizikos valdyba, nepaisant pripažįstamos pinigų rinkos fondų sisteminės svarbos, jie nebuvo adekvačiai reglamentuojami. Komitetas pritaria tokiam požiūriui.

3.4

Ir atvirkščiai, Europos bankų federacija (EBF) iškėlė tam tikrų abejonių dėl pinigų fondams taikomų pasiūlymų įgyvendinimo padarinių, nes, jos vertinimu, šie pasiūlymai yra varžantys ir fondams juos bus sunku įgyvendinti, o pastarųjų lėšas „bankai gali panaudoti finansuoti paskoloms, skirtoms realiajai ekonomikai“.

3.5

Nuo to laiko netgi Didysis dvidešimtukas (G20) ėmėsi spręsti šį klausimą. Pagrindinis dėmesys skiriamas sektoriaus veiklai (o ne subjektams). Įvairios pastabos, kurias pateikė G20 priklausančios šalys, leidžia manyti, kad atsižvelgiant į šešėlinės bankininkystės atliekamą svarbų vaidmenį užtikrinant bankų sektoriaus likvidumą, PRF sektorius bus reguliuojamas „švelniuoju“ metodu, kad būtų išvengta pernelyg didelių sukrėtimų pasaulio finansų srautams.

3.6

Kalbant apie įstaigas ir jų vykdomą veiklą, 2011 m. Finansinio stabilumo tarybos vertinimu, pasaulio mastu šešėlinės bankininkystės dydis buvo apie 51 trilijonų EUR, t. y. sudarė 25–30 proc. visos finansų sistemos ir pusę bankininkystės veiklos (euro zonoje – beveik 17 trilijonų EUR, Jungtinėje Karalystėje – beveik 7 trilijonus EUR, JAV – 17,5 trilijono EUR (6)).

3.7

Kaip vieni iš skirtingų tarpininkų, dalyvaujančių šioje sistemoje, PRF turi sisteminės svarbos ir yra didelis trumpalaikio finansavimo šaltinis finansų įstaigoms, įmonėms ir vyriausybėms. Todėl atliekant svarstomą tarptautinio reglamentavimo darbą, pinigų rinkos fondų funkcionavimui skiriamas pagrindinis dėmesys.

3.8

Europoje PRF priklauso maždaug 22 proc. vyriausybių ar įmonių sektoriaus išleistų trumpalaikių skolos vertybinių popierių ir 38 proc. bankų sektoriaus išleistų trumpalaikių skolos vertybinių popierių, o jų bendra suma sudaro apie 1 trilijoną EUR.

3.9

Kalbant apie bendrą pastovios GTV PRF geografinį pasiskirstymą, Europos Sąjungoje daugiausia PRF yra įsikūrę Prancūzijoje, Airijoje ir Liuksemburge ir jais labai dažnai naudojasi visų pirma Vokietijos ir Didžiosios Britanijos įmonės.

4.1

PRF sektorius yra labai glaudžiai susijęs su bankais, kurie dažnai valdo šiuos fondus ir net iš šių fondų apsirūpina finansais. Pasak Komisijos, bankai remia daugumą PRF: faktiškai devynis iš dešimt didžiausių PRF valdytojų finansuoja komerciniai bankai. Toks vertinimas parodo itin glaudžią sąveiką, kuri sieja ne tik šiuos du nagrinėjamus sektorius, bet ir PRF bei įmonių ir vyriausybių finansavimą.

4.2

Įmonėms PRF yra alternatyvi galimybė trumpam laikotarpiui investuoti turimus grynuosius pinigus. Faktiškai, naudodamosi šiomis priemonėmis, įmonės gali pelningiau investuoti savo rezervines lėšas nei uždirbtų, laikydamos jas indėlių sąskaitoje banke. Nors EESRK pripažįsta tokio lėšų investavimo būdo galimą vertę, jis pabrėžia jam būdingą riziką. Skirtingai negu bankams, susidarius sudėtingai padėčiai, fondams nebus suteikta centrinių bankų parama.

4.3

PRF aplinkoje netaikomos indėlių garantijų sistemos. Paskolas teikia šešėlinės bankininkystės tarpininkai (rizikos draudimo fondai, PRF arba struktūruotos investavimo priemonės).

4.4

Pagal dabartinį funkcionavimo mechanizmą PRF gali paskolinti visas pinigines lėšas, surinktas iš individualių asmenų ar įmonių. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu vienas ar daugiau lėšų pasiskolinusių subjektų nesugebėtų skolos grąžinti, PRF gali subankrutuoti, nes tuo pat metu kai kuriems indėlininkams ar investuotojams paprašius grąžinti lėšas fondas negalėtų to padaryti. Jeigu šitam mechanizmui nebus taikomos riziką ribojančios taisyklės, gali kilti nauja krizė.

4.5

Atsižvelgdamas į šias pastabas ir turėdamas omenyje tai, kad, kaip buvo nurodyta, didžiausi PRF finansuotojai (rėmėjai) yra patys bankai, EESRK tvirtai laikosi nuomonės, kad PRF sektoriui reikia taikyti tokias pačias taisykles ir kontrolės priemones, kurios jau yra taikomos bankų sistemai.

4.6

EESRK mano, kad Komisijos pasiūlymas panaikinti šią riziką nustatant privalomą 3 proc. grynųjų pinigų rezervą yra nepakankamas, kad būtų galima padengti riziką, būdingą PGTV PRF, kadangi yra buvę atvejų, kai rizika viršijo 6 proc.

4.7

Komisijos nuostatos yra nepakankamos ir atsižvelgiant į Finansinio stabilumo tarybos ir ESRV rekomendacijas. Siekdamos rizikos ribojimu pagrįstomis priemonėmis apsaugoti sistemą, ir FST, ir ESRV rekomendavo Komisijai patvirtinti kintama GTV pagrįstą fondų vertinimo mechanizmą, pagal kurį fondo vertė priklausytų nuo kainų svyravimo. Tačiau teisės akte išliko pradinis pastovios GTV mechanizmas ir tik buvo papildomai numatytas grynųjų pinigų rezervas, skirtas galimoms neigiamų vertės svyravimų problemoms spręsti. EESRK mano, kad minėtų dviejų rinkos reguliavimo institucijų rekomendacijos labiau atitinka finansų sistemos stabilumo apsaugojimo principą, kaip parodoma toliau pateiktoje lentelėje.

Pastovios grynosios turto vertės pinigų rinkos fondas (PGTV PRF) (25 straipsnis)

Lyginamoji lentelė (7)

Kalbant apie siūlomus produktus, EESSRK ragina apsvarstyti tai, kad siekiant išvengti griežtesnių kontrolės priemonių, taikomų bankų priežiūros srityje, šioje paralelinėje bankų sistemoje atsidūrė tradicinėje bankininkystėje platinami ir atitinkamai reglamentuojami produktai.

4.8

EESRK nuogąstauja, kad dabar tokia rizika perkeliama šešėlinei sistemai, siekiant išvengti priežiūros. Todėl Komitetas mano, kad tikslinga remtis principu „ta pati veikla – tos pačios taisyklės“.

4.9

EESRK pakartoja jau keletą kartų išbandytą principą, pagal kurį tinkamo lygio skaidrumas ir pakankama priežiūra užtikrina, kad finansinė sistema tarnautų ekonomikai ir duotų papildomos naudos didesnio pasitikėjimo, veiksmingumo, taigi – rezultatyvumo požiūriu. Teisės akto projekte taip pat draudžiami pinigų rinkos fondų išorės kredito reitingai. Tokia nuostata siekiama užtikrinti, kad galimi kredito reitingų sumažinimai nesukeltų panikos rinkose. Nors tokia nuostata prieštarauja skaidrumo ir veiksmingumo principui ir gali kenkti visiškai informacijos simetrijai, EESRK mano, kad PRF rinkoje veikia profesionalūs veikėjai ir kad kredito reitingų agentūros, paprasčiausiai pakeisdamos savo įvertinimą, gali sukelti paniką tarp investuotojų. Vidiniai kredito reitingo vertinimai, rizikos valdymo procedūrų ir priemonių sustiprinimas, griežtesnė ir nuoseklesnė priežiūra gali padėti veiksmingai apsaugoti atitinkamą turtą ir fondų užtikrinimo priemones.