5.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 170/61

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pritaria, kad partnerystės yra labai naudingos plėtojant inovacijas ir kad galima dar labiau pasinaudoti jų potencialu.

1.2

EESRK mano, kad svarbu tobulinti dešimt pasiūlytų iniciatyvų, užtikrinti jų sinergiją ir skirti programos „Horizontas 2020“ finansinę paramą, kadangi nuo kitų partnerystės formų jos skiriasi savo priemonėmis, forma ir turiniu.

1.3

Komitetas prašo užtikrinti šioms iniciatyvoms patikimą ilgalaikį finansavimą ir tvirtą reglamentavimo sistemą siekiant sumažinti joms būdingus didelės rizikos veiksnius ir sudaryti galimybę prisidėti prie ES bendrų tvaraus vystymosi, užimtumo ir aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo tikslų įgyvendinimo.

1.4

EESRK pažymi, kad šios priemonės yra svarbios siekiant užtikrinti daugiau lėšų investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas, tačiau jos turi būti lanksčios, paprastos, nebiurokratinės, atviros, skaidrios, atlikti papildomo finansavimo sverto poveikį ir sudaryti galimybę aktyviau dalyvauti mažosioms įmonėms, ypač nepalankių sąlygų regionų.

1.5

EESRK manymu, nustatyti tikslai turi būti išmatuojami ir orientuoti į inovacijas ir jų susiejimą su pramonės tikslais ir naujų vietų kūrimu, grindžiami bendra vidutinės ir ilgalaikės trukmės vizija, įgyvendinama suderintoje ir skaidrioje valdymo sistemoje, kurioje nustatyti aiškūs moksliniai ir techniniai bei socialiniai ir ekonominiai efektyvumo rodikliai.

1.6

Įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių institucinę partnerystę EESRK rekomenduoja daugiau dėmesio skirti mechanizmams, trukdantiems vykdyti prekybą vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija (angl. insider trading), labiau pasinaudoti sverto poveikiu, programose ir projektuose vis daugiau dėmesio skirti įvairių formų mažosioms įmonėms, įskaitant socialinės ekonomikos, ir įgyvendinti veiksmingą komunikacijos politiką užtikrinant aktyvų vaidmenį suinteresuotųjų subjektų forumui visose bendrosiose įmonėse.

1.7

EESRK mano, kad ES mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) biudžetas turi padėti proporcingiau paskirstyti ES išteklius viešojo sektoriaus subjektų partnerystei (P2P) didesnį dėmesį skiriant MVĮ, kurios grindžiamos aukštosiomis technologijomis ir klinikinėmis, medicinos ir technikinėmis inovacijomis ir skatina visų piliečių gerovę, visų pirma aktyvią gyvenseną ir pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms.

1.8

EESRK prašo vykdyti iniciatyvią komunikacijos politiką ir informuoti apie dešimties iniciatyvų įgyvendinimo pažangą ir rekomenduoja rengti kasmetines konferencijas, kuriose dalyvautų visi suinteresuotieji organizuotos pilietinės visuomenės subjektai, ir jose pristatyti metines ataskaitas apie pasiektus rezultatus ir būsimas strategijas, taip pat daugiakalbius praktinius vadovus apie pažangų dalyvavimą įvairiose ES partnerystės programose.

1.9

EESRK rekomenduoja Komisijai plėtoti iniciatyvią politiką, pavyzdžiui, įsteigti EESRK premiją už inovacijas ekonomikos ir socialinėje srityje. Turėtų būti orientuojamasi į tris svarbiausias kategorijas: susijusią mokslo ir verslo bendruomenę, novatoriškų rinkos pasiekimų naudotojus ir visus Sąjungos piliečius siekiant patenkinti visuomenės poreikius, visų pirma užimtumo ir mokymo srityje. Komitetas siūlo įsteigti Europos premiją už inovacijas ir ją skirti už novatoriškas prietaikas pramonės, ekonomikos arba socialinėje srityje, leidžiančias užtikrinti didesnį Europos pridėtinės vertės matomumą.

2.1

Iniciatyvoje „Horizontas 2020“ numatyta kurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę svarbiausiuose sektoriuose, kuriuose moksliniai tyrimai ir inovacijos gali padėti:

2.2

Reikia atkreipti dėmesį, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje yra įvairių partnerystės formų:

2.3

Institucinės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, kaip ES struktūra remiantis SESV 185 straipsniu (EB, EURATOM Nr. 1605/002) parodė, kad reikia įtraukti kitas kategorijas siekiant išplėsti turimas priemones ir privačioms partnerystėms pasiūlyti lankstesnes ir lengviau prieinamas priemones palyginti su tomis, kurios taikomos ES institucijoms.

2.4

Iniciatyvoje „Horizontas 2020“ numatytas viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes galima laikyti novatoriškomis finansinėmis priemonėmis, kurios apibrėžtos ir įgyvendinamos atvirai ir skaidriai remiantis nepriklausomų ekspertų atliktu vertinimu. Joms būdinga:

2.5

Jungtinės technologijų iniciatyvos (JTI) yra išbandyta viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo forma.

2.6

JTI dažniausiai susiję su Europos technologijų platformomis (ETP), dėl kurių EESRK jau turėjo progą išdėstyti savo nuomonę (1), ir, visų pirma ETP, kurioms esamų įprastų priemonių MTTP veiklai remti nepakanka, kad būtų galima pasiekti strateginėse programose numatytus tikslus.

2.7

EESRK pritaria, kad partnerystės yra labai naudingos ir kad reikia plačiau pasinaudoti jų potencialu. Todėl palankiai vertina „Komisijos ketinimą, įgyvendinant pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“, steigti ir skatinti Europos inovacijų partnerystes (EIP)“.

2.8

Be to, Komitetas jau pabrėžė „lemiamą inovacijų reikšmę strategijai „Europa 2020“ ir ne karta tvirtino, kad „inovacijos nebūtinai yra linijinio proceso [...] rezultatas, bet atsiranda sudėtingo proceso metu[...] (2).“

2.9

Nors moksliniai tyrimai ir inovacijos yra glaudžiai tarpusavyje susiję, negalima „nei inovacijų priskirti moksliniams tyrimams, nei mokslinių tyrimų priskirti inovacijoms. Tai būtų pagrindinių Europos vertybių kultūrinis nuskurdinimas (3).“

2.10

EESRK dar kartą pabrėžia, kad pritaria siekiui skatinti socialines inovacijas, ypač įgyvendinant ES finansuojamas programas, pavyzdžiui, struktūrinių fondų arba Socialinių pokyčių ir inovacijų programą, kadangi tai yra priemonė sudaryti sąlygas papildomai remti socialinių įmonių finansinio pajėgumo plėtojimą (4).

2.11

EESRK pabrėžė partnerystės svarbą siekiant padidinti Europos kaip pasaulinio masto dalyvės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje patrauklumą.

2.12

EESRK pabrėžė, kad remia partnerystės tikslą suburti ES ir nacionalinius viešojo sektoriaus dalyvius į viešojo sektoriaus subjektų partnerystes ir į viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes (5) siekiant įveikti didžiuosius socialinius iššūkius ir stiprinti ES konkurencingumą. Analizuojant tokias iniciatyvas kaip:

buvo galima šioje srityje pastebėti labai teigiamų aspektų (6).

2.13

EESRK pritaria metodui, kurį Komisija taikė rengdama dešimt investicijų į inovacijas paketo pasiūlymų ir kuriame atsižvelgiama į viešų konsultacijų rezultatus, poveikio vertinimus ir veiksmų planus.

2.14

EESRK savo ruožtu 2013 m. spalio 31 d. surengė klausymą dėl pasiūlytų iniciatyvų rinkinio, kuriame dalyvavo nemažai suinteresuotų pilietinės visuomenės atstovų, įkurtų bendrų įmonių aukštų vadovų ir Komisijos atstovų.

3.1

EESRK tvirtai remia Komisijos iniciatyvų paketą ir mano, kad tiek pasiūlymai dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, kaip ji apibrėžta SESV 187 straipsnyje, tiek dėl P2P partnerystės remiantis SESV 185 straipsniu yra veiksmingos priemonės įveikti iššūkius, kurie daro poveikį ES konkurencingumui ir jos tvariam ekonominiam ir socialiniam vystymuisi.

3.2

EESRK manymu, svarbu nustatyti dešimt pagal „Horizontas 2020“ finansuojamų iniciatyvų, kadangi savo priemonėmis, forma ir turiniu jos skiriasi nuo kitų partnerystės formų, nors kartais jomis siekiama tokių pačių arba iš dalies panašių tikslų. Tai turėtų padėti išvengti veiklos dubliavimo, dalinio jos sutapimo ir galimų konfliktų ir pasiekti sinergijos ir papildomumo su kitomis iniciatyvomis. Bet kuriuo atveju valstybės narės nėra atleidžiamos nuo su partnerystės iniciatyvomis susijusiose srityse joms tenkančios atsakomybės.

3.3

Komitetas pabrėžia, jog svarbu, kad ES užtikrintų moksliniams tyrimams ir inovacijoms patikimą ilgalaikį finansavimą ir tvirtą reglamentavimo sistemą, o įmonės įgyvendintų iniciatyvas, kurios padėtų sumažinti joms būdingus didelės rizikos veiksnius, tačiau mano, kad finansinė parama iniciatyvoms turi būti skirstoma proporcingiau didesnį dėmesį skiriant kasdienį gyvenimą palengvinančiai aplinkai ir aukštųjų technologijų MVĮ programai.

3.4

Pačios priemonės yra svarbus veiksnys užtikrinant daugiau lėšų investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas, tačiau jos turi būti lanksčios, nesudėtingos, nebiurokratinės, atviros ir skaidrios, be to, siekiant tikslo teikti mokesčių mokėtojams ir vartotojams kuo aukštesnės kokybės paslaugas, turi būti išspręstos problemos, susijusios su tolygiu paskirstymu ir (arba) galimu prieštaravimu tarp konkurencijos taisyklių ir inovacijų skatinimo, intelektinės nuosavybės apsaugos, rezultatų sklaidos ir laisvos jų prieigos.

3.5

EESRK ypač pabrėžia, kad „būtina ir toliau užtikrinti mokslininkų ir jų organizacijų autorystę ir intelektualinę nuosavybę“ ir kad „laisva prieiga prie prasmingai atrinktų duomenų, kuriais remiantis rengiami laisvai prieinami moksliniai straipsniai, galėtų būti naudinga – ypač visiško Europos ir ne Europos šalių praktikos suderinimo šioje srityje atveju [...]“ (7)

3.6

EESRK mano, kad turi būti nustatyti išmatuojami tikslai, susiję ne tik su sektoriaus pramonės strategija: jie visų pirma turi padėti spręsti visuomenės, tvaraus ekonomikos ir socialinio vystymosi, ypač užimtumo, problemas ir būti grindžiami vidutinės ir ilgalaikės trukmės vizija, subalansuota ir skaidraus valdymo sistema, kurioje nustatyti aiškūs ir informatyvūs mokslinės ir techninės bei socialinės ir ekonominės pažangos vertinimo rodikliai.

3.7

EESRK palankiai vertina viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės kaip priemonės derinti įvairų finansavimą patirtį ir remia iš esmės supaprastintus sąnaudų finansavimo modelius siekiant padidinti modelio patikimumą, sumažinti pažeidimų naudos gavėjų išlaidų deklaracijose riziką, supaprastinti projektų buhalterinę apskaitą ir panaikinti nebūtinus tikrinimo etapus ir taip supaprastinti ir paspartinti taikymo procesą.

3.8

Todėl EESRK mano, kad siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visoms vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms reikia, kad pagal programą „Horizontas 2020“ skiriant finansavimą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei ir P2P partnerystei būtų laikomasi valstybės pagalbos skyrimo taisyklių siekiant užtikrinti viešųjų išlaidų veiksmingumą ir užkirsti kelią bet kokiam rinkos iškraipymui ir kartu atsižvelgiama į etikos reikalavimus.

3.9

EESRK visų pirma mano, kad kuriamoms viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystėms turi būti keliamos sąlygos užtikrinti veiksmingą ir konkurencingą aplinką ir galimybes naujiems dalyviams bet kuriuo metu prisijungti prie rinkos, taip pat į programas ir projektus sistemingai įtraukti galutinių vartotojų grupes.

3.10

EESRK manymu, reikia pripažinti intelektinės nuosavybės teisių svarbą. Visų pirma būtina skatinti susitarimus dėl bendro patentų naudojimo siekiant sudaryti sąlygas dalytis moksliniais duomenimis ir dėti daugiau pastangų bendradarbiavimo ir mokslinių tyrimų, susijusių su konkrečiomis technologijų šakomis srityje vengiant „patentų tankumyno“ (angl. patent thicket)  (8).

3.11

EESRK rekomenduoja parengti galutiniams vartotojams skirtą „instrukcijų vadovą“, kuriame būtų nurodytos įvairios su inovacijomis susijusios ES priemonės ir įvairios partnerystės formos, bendros iniciatyvos, pavyzdinės iniciatyvos, žinių bendrijos, platformos ir kiti panašūs MTTP srityje vykdomi ES veiksmai. Be to, daugelį sričių apimančių elementų įvedimas paskatintų investicijas (žr. nanotechnologijos ir pagalba vyresnio amžiaus žmonėms) ir padėtų aktyviau įtraukti įvairių formų įmones.

3.12

EESRK nuomone, reikia, kad sudėtinga priemonių sistema, ES sinergija ir susijusi politika – mokslinių tyrimų ir inovacijų, regioninė, sanglaudos ir pramonės politika – būtų patrauklesnė ir skaidresnė vartotojui, visų pirma MVĮ ir mažoms bei socialinės ekonomikos organizacijoms.

3.13

Be to, EESRK manymu, svarbu užtikrinti visų susijusių arba sietinų priemonių ir iniciatyvų matomumą ir pristatymą (įvairiomis kalbomis) ir šiuo tikslu vykdyti aktyvią komunikacijos politiką, rengti visų organizuotos pilietinės visuomenės interesuotųjų šalių kasmetines konferencijas ir jose pristatyti periodines ataskaitas apie pasiektus rezultatus ir apie būsimas strategijas.

3.14

EESRK, atsižvelgdamas į skiriamų išteklių mastą, skirtingą valstybių narių padėtį ir skirtingus realius jų poreikius, rekomenduoja plėtoti komunikacijos politiką, orientuotą į keturias tikslines grupes:

3.15

EESRK mano, kad reikėtų įsteigti EESRK premiją už inovacijas ekonomikos ir socialinėje srityje siekiant įvertinti rezultatus, kurių pasiekta 28 valstybėse narėse įgyvendinant dešimt įvairiose srityse pasiūlytų partnerysčių. Šioje iniciatyvoje turėtų dalyvauti Bendrųjų įmonių statute numatyti suinteresuotųjų subjektų forumai. Komitetas prašo Komisijos savo ruožtu plačiai informuoti ir šviesti apie viešojo ir privataus sektorių partnerystes.

4.1

ESRK palankiai vertina tai, kad akivaizdžiai dažniau vykdomos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės programos visuomenės sveikatos, „švaraus dangaus“, oro eismo vadybos, elektronikos ir informatikos, kuro elementų ir vandenilio srityse. Vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad būtina užtikrinti sinergiją su kitomis esamomis įvairių formų ir kitose ES politikos srityse įgyvendinamomis partnerystėmis ir iniciatyvomis.

4.2

Įgyvendinant Naujoviškų vaistų iniciatyvą EESRK rekomenduoja daugiau dėmesio skirti skurdžiausiems gyventojų sluoksniams prieinamų vaistų, skirtų ilgalaikiam ir retų ligų gydymui, kūrimui. EESRK taip pat rekomenduoja visų pirma spręsti ES mokslinių tyrimų produktų platinimo ES ir kainos už veikliosios medžiagos gramą taisyklių nustatymo klausimus atsižvelgiant į valstybių narių biudžeto sunkumus ir socialines sistemas.

4.3

Kalbant apie Kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės (KEV 2) iniciatyvą, EESRK mano, kad svarbu į šios iniciatyvos tikslus įtraukti anglies dioksido neišskiriančių vandenilio technologijų plėtojimą.

4.4

Iniciatyvoje „Švarus dangus“ turi būti skiriama daugiau dėmesio nurodytų parodomųjų projektų, įskaitant šiuo metu vykdomus, rezultatų poveikiui ir rizikos valdymo poveikiui saugumui ir aplinkai įgyvendinant Bendro Europos dangaus viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę.

4.5

Reikia atidžiai stebėti iniciatyvą, kuria plėtojama biologiniais ištekliais, ekologiško žemės ūkio produkcija ir biologinėmis medžiagomis grindžiama biologinė pramonė, siekiant, kad šiose technologijose būtų visapusiškai atsižvelgta į gyvąjį pasaulį, aplinką ir žemės ūkio maisto produktų tvarumą laikantis atsargumo principo. EESRK tikisi konkrečių teigiamų ir matomų šios iniciatyvos rezultatų.

4.6

Didelės pastangos, įskaitant finansines, skirtos skaitmeninių technologijų ir nanoelektronikos iniciatyvai ECSEL, kuri jau numatyta ir iniciatyvoje „Horizontas 2020“, turi duoti konkrečios naudos ir piliečiams mokesčių mokėtojams, t. y. užtikrinti jiems geresnę, paprastesnę ir nemokamą galimybę naudotis šiomis technologijomis (9).

4.7

EESRK taip pat ryžtingai remia keturias viešojo sektoriaus subjektų partnerystes, tačiau pabrėžia dviejų iš jų svarbą ir prašo jas paremti ištekliais. Tai:

4.8

Ypač dėl KGPA programos EESRK rekomenduoja atsižvelgti į skirtingą valstybių narių padėtį turint omenyje ir tai, kad dėl demografinės raidos 2024 m. ir vėliau šios problemos dar labiau ryškės: palyginti su 7BP reikėtų gerokai padidinti ES finansavimo lygį ir atsižvelgti į įvairių pilietinės visuomenės kategorijų atstovų nuomonę, kurią jie pateiks šiuo klausimu, ir sukurti ad hoc komitetą.

4.9

Siekiant spartesnio vystymosi, didesnių galimybių kurti darbo vietas ir daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, EESRK rekomenduoja šias institucines partnerystes plėtoti užtikrinant glaudžią sinergiją ir koordinavimą su kitomis panašiomis sanglaudos politikos srities ir regioninių inovacijų diegimo strategijų pavyzdinėmis pramonės politikos ir pažangiosios specializacijos iniciatyvomis.

4.10

Dėl metrologijos programos EESRK primena savo nuomonę šiuo klausimu (10) ir rekomenduoja labiau remti, įskaitant finansiškai, mažąsias įmones ir vartotojų grupes; dėl Europos ir Afrikos žemyno besivystančių šalių partnerystės klinikinių tyrimų srityje primena savo nuomonę dėl ES ir Afrikos strategijos (11) ir specialią rekomendaciją sugrįžus į Europą atkreipti dėmesį į ligų, kurios yra mokslinių tyrimų objektas, simptomus ir stebėti, ar protokoluose visapusiškai laikomasi etikos principų.