16.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 226/17

1.1.1

Savidraudos draugijos – kaip ir kooperatyvai, fondai ir asociacijos – yra Europos ekonominio ir socialinio modelio dalis. Nepriklausomai nuo to, kaip įmonės apibrėžiamos įvairiuose nacionaliniuose teisės aktuose, įmonių, įskaitant socialinės ekonomikos, formų įvairovė Europos verslo įvairovės skatinimo, investicijų ir plėtojimo požiūriu yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos bendrosios rinkos aspektų.

1.1.2

Savidraudos draugijos turi teisę įgyti Europos statutą, kad galėtų tenkinti poreikį užtikrinti rizikos draudimą, visų pirma socialinę ir sveikatos apsaugą darbuotojams, įmonėms ir piliečiams.

1.1.3

Savidraudos draugijos nesutinka, kad jų statuso keitimas yra neišvengiamas ir EESRK savo ruožtu norėtų pabrėžti verslo formų įvairovės, įskaitant socialinės ekonomikos dalyvius, svarbą užtikrinant Europos ekonominio ir socialinio paveldo apsaugą. Tačiau, nors informavimo kampanija gali būti naudinga, ji negali atstoti būtinos teisinės sistemos.

1.1.4

Europoje yra didelė savidraudos draugijų įvairovė (užregistruota apie 40 tipų), tačiau nepaisant įvairovės, 95 proc. jų vadovaujasi bendrais valdymo principais.

1.2.1

EESRK, atsižvelgdamas į Strasbūre vykusiame renginyje socialinio verslumo klausimu prisiimtus įsipareigojimus, prašo Komisijos nedelsiant pateikti teisės akto pasiūlymą dėl reglamento dėl savidraudos draugijos statuto projekto.

1.2.2

EESRK norėtų, kad savidraudos modelis būtų pripažintas Europos lygmeniu taikant nuoseklią teisinę sistemą, atitinkančią savidraudos draugijų ekonominę svarbą ir socialinį vaidmenį.

1.2.3

EESRK rekomenduoja parengti valdymo, o ne veiklos statutą, kad būtų išsaugota savidraudos draugijų įvairovė.

1.2.4

EESRK rekomenduoja statutu nesiekti suderinti nacionalinius teisės aktus ir siūlo jam suteikti neprivalomąjį pobūdį.

1.2.5

EESRK prašo viešai paskelbti tikslų Europos savidraudos draugijos statuto projekto pateikimo ir priėmimo procedūros grafiką.

2.1

Šios nuomonės tikslas – kiek galima paspartinti Komisijos pasiūlymo dėl reglamento dėl Europos savidraudos draugijos statuto priėmimą.

2.2

Europos pilietinė visuomenė ir suinteresuotosios šalys mano, kad nesant tinkamo teisinio pagrindo savidraudos draugijų veikla Europos lygmeniu iš esmės bus slopinama. Mažėjant valstybės pagalbai tai turės rimtų socialinių pasekmių, pasekmių sveikatos priežiūros srityje (Europos piliečiams bus sudarytos dar nevienodesnės galimybės pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis), užimtumo požiūriu (mažiau užimtumo galimybių, įskaitant specializuotas darbo vietas), taip pat pasekmių Europos socialinės sanglaudos ir Europos integracijos proceso stiprinimui.

2.3.1

Apie Europos savidraudos draugijos statuto projektą pradėta kalbėti labai senai: 1993 m. ir Europos direktyvose draudimo klausimais. Į tai atsižvelgdamos, savidraudos draugijos paprašė Europos statute pripažinti savitą jų ūkinių bendrijų valdymo formą.

2.3.2

2006 m. Komisija atšaukė pirmąjį pasiūlymą dėl reglamento, nors 2003 m. komunikate dėl bendrovių teisės buvo prisiėmusi įsipareigojimą įvesti naujas Europos teisines formas, visų pirma savidraudos draugijoms, ir šį įsipareigojimą pakartojo 2006 m. veiksmų plane, skirtame modernizuoti bendrovių teisę ir pagerinti įmonių valdymą – 2006 m. ji iš savo darbotvarkės išbraukė Europos savidraudos draugijos statuto projektą.

2.3.3

Naujos iniciatyvos dėl šio projekto 2007 m. ėmėsi Europos savidraudos draugijų asociacijos.

2.3.4

2010 m. kovo mėn. Europos Parlamentas priėmė rašytinį pareiškimą, kuriame parėmė Europos savidraudos draugijos statutą ir 2011 m. liepos mėn. parengė pranešimą dėl Europos savidraudos draugijų vaidmens, kuriame nurodyta būtinybė parengti statuto projektą.

2.3.5

2013 m. kovo mėn. Europos Parlamentas vieningai priėmė L. Berlinguer iniciatyva parengtą pranešimą dėl Europos savidraudos draugijos statuto įgyvendinamumo.

2.3.6

Tuo pat metu Komisija, vadovaudamasi Bendrosios rinkos aktu, nusprendė finansuoti tyrimą dėl savidraudos draugijų padėties ir sunkumų vidaus rinkoje (žinomas kaip Panteia tyrimas). Šis svarbus tyrimas, atliktas vadovaujant Komisijai ir paskelbtas 2012 m. spalio 12 d., pirmą kartą sudarė galimybę susidaryti išsamų vaizdą apie Europos Sąjungos savidraudos draugijų teisinę, ekonominę ir socialinę aplinką (1).

2.3.7

Vėliau Komisija surengė viešas konsultacijas dėl šio tyrimo išvadų (jų rezultatai paskelbti 2013 m. spalio mėn.) (2). Šių konsultacijų sėkmė (daugiau nei 300 atsakymų, iš kurių du trečdaliai – teigiami) paskatino Komisiją atlikti Europos savidraudos draugijų statuto projekto įgyvendinamumo poveikio vertinimą.

2.4

EESRK savo nuomonėje (2009 m. spalio mėn.) dėl Įmonių rūšių įvairovės (3) pabrėžė, kad „skirtingų, bet lygiateisių įmonių rūšių buvimą ir įvairovę įteisina Sutartis ir lemia realios sąlygos, tai numatyta jau patvirtintuose arba šiuo metu planuojamuose parengti teisiniuose statutuose“. Savidraudos draugijas Komitetas priskyrė socialinės ekonomikos įmonėms.

2.5

2014 m. sausio 16–17 d. Komisijos ir EESRK Strasbūre bendrai organizuotame renginyje socialinio verslumo klausimu paskelbtos deklaracijos priede nurodoma, kad daugelio suinteresuotųjų šalių nuomone, socialinio verslumo srityje vykdoma politika turėtų apimti visas socialinės ekonomikos įmones (kooperatyvus, savidraudos draugijas, asociacijas, fondus ir t. t.). ES turėtų pateikti pasiūlymą dėl Europos savidraudos draugijų statuto, kuris sudarytų joms galimybę vykdyti tarpvalstybinę veiklą, jungtis ir įveikti direktyvos „Mokumas II“ iššūkius, ir dėl Europos asociacijų statuto. Per šį renginį už įmones atsakingas Komisijos narys Antonio Tajani pranešė, kad Komisija ėmėsi t eisėkūros iniciatyvos dėl statuto projekto.

3.1

Įvairiose ES valstybėse yra didelė savidraudos draugijų teisinių formų įvairovė. Šios skirtingos savidraudos draugijų formos ir jų atliekamas vaidmuo priklauso nuo kiekvienos šalies savidraudos draugijų kultūros ir istorijos. Istoriškai savidraudos draugijos įvedė pirmąsias socialinės apsaugos formas Europoje. Šiuo metu Europos Sąjungoje pagrindinis savidraudos draugijų tikslas – ginant visuotinės svarbos interesus veikti savo narių labui ir apsaugoti juos nuo rizikos užtikrinant draudimo, socialines, sveikatos priežiūros, pagalbos asmeniui paslaugas.

3.2

Iš viso Europos Sąjungoje yra apie 40 savidraudos organizacijų tipų. Beveik 95 proc. savidraudos draugijų vadovaujasi penkiais bendrais valdymo principais:

3.3

Savidraudos draugijų užimama rinkos dalis Europoje vidutiniškai siekia 15,8 proc. (12,8 proc. gyvybės draudimo, 20,5 proc. ne gyvybės draudimo). Be to, manoma, kad savidraudos organizacijos teikia sveikatos ir socialines paslaugas beveik 230 mln. Europos piliečių, iš kurių apie 100 mln. apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Jose dirba apie 3 50  000 žmonių visoje Europoje. Plačiai pripažįstama, kad ekonomikai naudinga ją sudarančių struktūrų įvairovė, kadangi tai leidžia greičiau reaguoti į rinkos pokyčius. Be to, šiuo krizės laikotarpiu savidraudos organizacijų ilgalaikė vizija suteikia joms pranašumą prieš kapitalo bendroves.

4.1

Europos Sąjungoje tik akcinės bendrovės ir kooperatyvai turi Europos statutą; Europos fondų statuto projektas šiuo metu svarstomas. Savidraudos draugijos Europos statuto dar neturi (4).

4.2

Europos integracijos procesas lėmė didesnį darbuotojų, įmonių ir piliečių judumą. Būtina užtikrinti, kad jų sveikatos, socialinė ir kito pobūdžio draudiminė rizika bus dengiama visoje ES teritorijoje nesustabdant teisių, privilegijų ir apsaugos formų galiojimo.

4.3

Komisija ir Taryba šiuo metu svarsto finansinių ir draudimo paslaugų (Bazelis III, Mokumas II) bei darbuotojų komandiravimo ir judumo klausimus; naujoji direktyva dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų visose valstybėse narėse pradėta taikyti nuo 2014 m. sausio 1 d. Vis dėlto valstybių narių savidraudos draugijos neturi teisinės galimybės dalyvauti Europos integracijos ir vidaus rinkos plėtojimo procese, nebent pasitvarkytų, kad galėtų naudotis Europos kooperatyvo arba Europos akcinės bendrovės statusu. Savidraudos draugijos nesutinka, kad jų statuso keitimas yra neišvengiamas ir EESRK savo ruožtu nori pabrėžti verslo formų įvairovės, įskaitant socialinės ekonomikos dalyvius, svarbą užtikrinant Europos ekonominio ir socialinio paveldo apsaugą.

4.4

Be to, draudėjams numatyta rizikos ribojimo sistema „Mokumas II“ yra dar vienas Europos savidraudos draugijos statutui palankus elementas, kadangi sudaro galimybę savidraudos draugijoms turėti naudos iš vadinamojo „diversifikavimo“, vykdyti perdraudimo ir turto valdymo operacijas, kad sumažintų sąnaudas savo narių naudai.

4.5

Kadangi savidraudos draugijos neturi prieigos prie kapitalo rinkų, joms reikia bendradarbiavimo, įskaitant Europos lygmeniu, priemonių, kad sugebėtų išsilaikyti labai konkurencingoje rinkoje.

4.6

Europos lygmeniu vykdančias veiklą savidraudos draugijas dažniausiai motyvuoja ne tik konkurencija arba naujų rinkų paieška, bet noras gerinti savo nariams teikiamas paslaugas.

4.7

Apskritai savidraudos draugijoms svarbu, kad ES jas oficialiai pripažintų, nes tai joms suteiktų teisinį pagrindą ir legitimumą būti Europos integracijos proceso dalyvėmis.

4.8

Europos savidraudos draugijos statutas būtų savidraudos draugijų egzistavimo, jų ekonominės ir socialinės svarbos, išskirtinio vaidmens valdant su asmenimis susijusią riziką, ypač socialinės apsaugos ir sveikatos srityje, pripažinimas.

4.9

Apibendrindamas EESRK norėtų, kad savidraudos modelis būtų pripažintas Europos lygmeniu taikant nuoseklią teisinę sistemą, atitinkančią šių draugijų ekonominę svarbą ir socialinį vaidmenį. Be to, tai leistų išvengti bereikalingos administracinės naštos, pasiekti masto ekonomiją ir visose ES valstybėse narėse (įskaitant keturias valstybes nares, kuriose nėra savidraudos draugijų) plėtoti savidraudos modelį visapusiškai remiantis šiuo nauju statutu, įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas.

5.1

Europoje yra didelė savidraudos draugijų įvairovė (užregistruota apie 40 tipų), tačiau nepaisant įvairovės, 95 proc. jų vadovaujasi bendrais valdymo principais. Todėl EESRK rekomenduoja parengti ne veiklos, o valdymo statutą. Norint išsaugoti kuo didesnę nacionalinių struktūrų įvairovę, kuri yra visoje Europoje esančių savidraudos draugijų teisinės formos skiriamasis ženklas, EESRK rekomenduoja išsiskirti kuo didesne nariams suteikiama laisve dėl statuto ir struktūros.

5.2

Be to, Europos savidraudos draugijos statutui būdinga grupės forma leidžia išsaugoti Europos savidraudos draugijų struktūros įvairovę išlaikant jos savitumą, t. y. išsaugoti originalią sandarą ir kartu pasiekti masto ekonomiją pasinaudojant šia bendra priemone (pavyzdžiui, bendri pirkimai, bendri produktai).

5.3

Statutas turėtų būti neprivalomas siekiant išvengti poveikio nacionaliniams teisės aktams.

5.4

Svarbu numatyti savidraudos draugijoms galimybę jungtis tarpusavyje ir skatinti tarpvalstybinio lygmens veiksmus siekiant plėtoti savidraudos europinį aspektą.

5.5

Reglamento projektas turi padėti:

5.6

Europos savidraudos draugijoms – kaip ir nacionalinėms savidraudos bendrovėms – taikomos bendrosios valstybių narių taisyklės, pavyzdžiui, dėl darbuotojų dalyvavimo sprendimų priėmimo procese, darbo teisės, socialinių teisės aktų, mokesčių teisės, konkurencijos teisės, pramoninės ir intelektinės nuosavybės teisių, bankroto procedūrų ir taisyklės dėl mokėjimų nutraukimo. Specialios nacionalinės nuostatos dėl savidraudos draugijų veiklos ir priežiūros institucijų vykdomos stebėsenos turi būti be išlygų taikomos Europos savidraudos draugijoms. Todėl valstybių narių teisės aktų ir Bendrijos teisės nuostatos taikomos pirmiau minėtose bei kitose srityse, kurioms šis reglamentas netaikomas.

5.7

Darbuotojų dalyvavimo Europos savidraudos draugijoje taisyklės, nustatytos direktyvose dėl darbuotojų teisių, yra neatsiejama šio reglamento dalis ir privalo būti paraleliai taikomos.

5.8

Įmonių valdymo struktūra turi priklausyti nuo Europos savidraudos draugijų laisvės dėl statuto. Be visuotinio narių susirinkimo kaip aukščiausiojo organo lygiai taip pat turi būti galima rengti narių atstovų susirinkimą. Kalbant apie balsavimo teisę, ne tik reikėtų kiekvienam nariui suteikti vienodą balsavimo teisę („vienas žmogus – vienas balsas“), bet ir numatyti galimybę balsus paskirstyti pagal objektyvius kriterijus (pavyzdžiui, draudimo sumos dydis, įmokų dydis, narystės trukmė ir t. t.).

—

dėl Europos fondo statuto, OL C 351, 2012 11 15, p. 57;

—

dėl kooperatinių bendrovių, OL C 234, 2005 9 22, p. 1;

—

dėl Europos bendrovės statuto, OL C 129, 1998 4 27, p. 1.