13.2.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/14

1.

Ar Direktyvos 2011/95 (1) 12 straipsnio 1 dalies a punktas, siejamas su Direktyvos 2013/32 (2) 10 straipsnio 2 dalimi ir SESV 78 straipsnio 2 dalies а punktu, turi būti aiškinamas taip, kad:

2.

Ar Direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punktas, siejamas su šios direktyvos 5 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiama nacionalinės teisės nuostata, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamas Prieglobsčio ir pabėgėlių įstatymo (Zakon za ubezhishteto i bezhantsite) 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kurios atitinkamoje redakcijoje aiškiai nenumatyta apsaugos išlyga dėl Palestinos pabėgėlių ir sąlyga, kad pagalba būtų sustabdyta kokiu nors pagrindu, ir ar Direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punktas yra besąlyginė, pakankamai aiški ir todėl tiesiogiai veikianti nuostata, kuri turi būti taikoma net jei ja aiškiai nesiremia tarptautinės apsaugos prašymą pateikęs asmuo, jeigu šis prašymas turi būti nagrinėjamas pagal 1951 m. Ženevos konvencijos 1 straipsnio D skirsnio antrą sakinį?

3.

Ar Direktyvos 2013/32 46 straipsnio 3 dalis, siejama su Direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punktu, turi būti aiškinama taip, kad apskundus teismui sprendimą atsisakyti suteikti tarptautinę apsaugą, priimtą remiantis Direktyvos 2013/32 10 straipsnio 2 dalimi, ir atsižvelgiant į pagrindinės bylos aplinkybes, pirmos instancijos teismas gali nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymą kaip pateiktą remiantis 1951 m. Ženevos konvencijos 1 straipsnio D skirsnio antru sakiniu ir vertinti jį pagal Direktyvos 2011/95 12 straipsnio 1 dalies a punktą, jeigu tarptautinės apsaugos prašymą pateikė iš Palestinos kilęs asmuo be pilietybės, UNRWA įregistruotas kaip pabėgėlis ir iki prašymo pateikimo nuolat gyvenęs šios agentūros veiklos teritorijoje (Gazos Ruože) ir jeigu sprendime atsisakyti suteikti tarptautinę apsaugą šis prašymas nebuvo nagrinėtas atsižvelgiant į nurodytas nuostatas?

4.

Ar Direktyvos 2013/32 46 straipsnio 3 dalis nuostatos dėl teisės į veiksmingą teisių gynimo priemonę kartu su reikalavimu dėl „išsamaus ir ex nunc faktinio ir teisinio <…> nagrinėjimo“, aiškinamu atsižvelgiant į šios direktyvos 33, 34 straipsnius ir 35 straipsnio antrą pastraipą ir Direktyvos 2011/95 21 straipsnio 1 dalį, siejamus su ES pagrindinių teisių chartijos 18, 19 ir 47 straipsniais, reiškia, kad teismui nagrinėjant skundą dėl sprendimo atsisakyti suteikti tarptautinę apsaugą, priimto remiantis Direktyvos 2013/32 10 straipsnio 2 dalimi:

5.

Ar Jungtinių Tautų paramos ir darbo Palestinos pabėgėliams agentūros (UNRWA) teikiama pagalba gali būti laikoma kitokia apsauga, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2013/32 35 straipsnio pirmos pastraipos b punktą, atitinkamoje šalyje, kurioje veikia ši agentūra, su sąlyga, kad ši šalis laikosi 1951 m. Ženevos konvencijoje įtvirtinto negrąžinimo principo agentūros pagalbą gaunančių asmenų atžvilgiu?

6.

Ar Direktyvos 2013/32 46 straipsnio 3 dalis, siejama su ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad teisė į veiksmingą teisių gynimo priemonę, kiek tai susiję su „tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimu <…> atitinkamais atvejais <…> pagal Direktyvą 2011/95“, reiškia, jog apskundus teismui sprendimą, kuriuo, išnagrinėjus tarptautinės apsaugos prašymą iš esmės, atsisakyta suteikti tokią apsaugą, pirmos instancijos teismas turi priimti sprendimą: