10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 75/28

Pranešėjas

Thierry LIBAERT

1.1.

Nudges praktika – tai ES valdžios institucijų naudojama papildoma (šalia informavimo ir informuotumo didinimo, finansinių paskatų, teisėkūros ir teigiamų pavyzdžių pateikimo) viešosios politikos priemonė. Tačiau ši priemonė labai svarbi siekiant išspręsti tam tikrus socialinius, aplinkosaugos ir ekonominius uždavinius.

1.2.

Skatinti taikyti nudges praktiką viešojoje politikoje šalia tradicinių priemonių, visų pirma pasinaudoti kitokiais šios praktikos metodais keičiant individualią elgseną. Taigi nudges praktika galėtų būti įtraukta į bendrąją viešąją politiką ir taip paspartinti jos įgyvendinimą mažesnėmis sąnaudomis. Dėl lankstumo ir paprastumo šį metodą tuo pačiu metu įvairiomis aplinkybėmis gali taikyti įvairių kategorijų subjektai: tarpvyriausybinės organizacijos, kiekvienos ministerijos vidaus padaliniai, vietos ir regionų valdžios institucijos, NVO, privatūs subjektai ir pan.

1.3.

Pirmenybę teikti nudges praktikai, kuria siekiama aplinkosaugos, socialinių ir kt. tikslų (perėjimo prie tvarios ir (arba) ekologiškos energijos gamybos modelio, kovos su išteklių švaistymu, socialinės gerovės, visuomenės sveikatos gerinimo ir pan.). Taigi ji gali tapti viena iš priemonių, atitinkančių iš anksto apibrėžtus kolektyvinius tikslus, kurių siekiant tradicinės viešosios politikos priemonės pasirodo esančios neveiksmingos ir (arba) per brangios.

1.4.

Skatinti potencialiai susijusius visų kategorijų subjektus (valdžios institucijas, teritorines bendrijas, įmones, asociacijas, NVO ir pan.) ES lygmeniu keistis informacija ir gerąja nudges praktikos taikymo patirtimi. Būtų galima įsteigti iniciatyvų registravimo platformą ir (arba) stebėsenos centrą.

1.5.

Išsamiau išnagrinėti įvairų nudges praktikos poveikį skirtingomis kultūrinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis, skirtingoms teritorijoms ir pan. Tai padėtų geriau suprasti nudges praktikos sklaidos ir perkėlimo į skirtingas šalis, sektorius ir pan. pranašumus bei ribas. Visų pirma reikėtų išsamiau ištirti nudges praktikos poveikio elgsenai trukmę.

1.6.

Nustatyti, kokiomis bendrosiomis nudges praktikos taikymo sąlygomis galima sumažinti jos neigiamą poveikį ir užtikrinti etiškumą. Šias sąlygas būtų galima aprašyti įvairių suinteresuotųjų subjektų kartu parengtoje gerosios patirties chartijoje, kuri būtų priimta ES mastu, o vėliau pritaikyta valstybių narių. Taip pat būtų galima parengti atitinkamą vadovą ir jį išplatinti suinteresuotiesiems subjektams.

1.7.

Diegti informavimo apie įvairių rūšių nudges praktikos panaudojimą procedūras siekiant užtikrinti, kad ši praktika būtų skaidri asmenų, kuriems ji taikoma, atžvilgiu. Siekiant, kad nudges praktika būtų priimta kuo palankiau, reikia ją suprasti, apie ją diskutuoti ir dalytis patirtimi. Tai padėtų išvengti nukrypimų ir galimos manipuliacijos taikant nudges praktiką.

1.8.

Sukurti tikras nudges praktikos etikos taisykles siekiant išvengti neatsakingų tikslų. Su nudges praktika susiję veiksmai turėtų būti vykdomi laikantis keturių sąlygų: proceso skaidrumo, lankstumo suinteresuotųjų asmenų atžvilgiu (jie visuomet turėtų turėti galimybę pasirinkti veiksmų kryptį), jiems teikiamos informacijos patikimumo ir atskirų asmenų nekaltinimo.

1.9.

Sukurti įvairiais (socialiniais, aplinkosaugos, ekonominiais) kriterijais grindžiamų nudges praktikos stebėsenos ir vertinimo priemonių. Todėl pirmuoju etapu gali tekti eksperimentuoti siekiant perprasti konkretų nudges praktikos poveikį atsižvelgiant į jos pobūdį, tikslines gyventojų grupes, aplinkybes ir pan. Tuo etapu būtų galima greitai ištaisyti padėtį, jeigu nudges praktikos rezultatai nuviltų, ar netgi atsisakyti šios praktikos, jeigu ji pasirodytų esanti neveiksminga.

1.10.

Į profesinio mokymo (pradinio ir tęstinio) programas įtraukti su elgsenos ekonomika susijusius dalykus. Tai padėtų pagilinti žinias apie šią priemonę ir paskatinti įvairius visuomenės narius (viešojo sektoriaus darbuotojus, įmonių samdomus darbuotojus, renkamus valdžios organų narius ir pan.) ja naudotis protingai bei kritiškai. Kadangi nudges praktika grindžiama horizontaliu požiūriu, siekiant šio tikslo taip pat reikėtų panaikinti skiriamąsias ribas tarp universitetuose dėstomų disciplinų.

1.11.

Užtikrinti tam tikrą nudges praktikos taikymo lankstumą siekiant kuo geriau išnaudoti jos potencialą. Kaip ir kitos valdžios institucijų turimos priemonės, nudges praktika nėra stebuklinga ar visiškai nauja priemonė, bet ja galima puikiai pasinaudoti tobulinant tam tikrą elgseną. Jos pagrindinis tikslas – skatinti kuriant viešąją politiką atsižvelgti į elgsenos psichologinę plotmę, o ne vien į „ekonominį racionalumą“.

1.12.

EESRK iniciatyva būtų galima surengti pirmuosius svarstymus Europoje nudges praktikos klausimais. Šie svarstymai suinteresuotiesiems subjektams taptų unikalia galimybe pasikeisti nudges praktikos taikymo Europos Sąjungoje patirtimi.

1.13.

Siekiant sėkmingo svarbaus perėjimo prie naujo ekonomikos modelio, kuris turės didelių sisteminių pasekmių daugelyje sričių, sukurti EESRK naują horizontalią nuolatinę struktūrą, kuriai būtų pavesta analizuoti šiuos pokyčius, įskaitant nudges praktiką ir tokius susijusius klausimus kaip žiedinė ekonomika, bendro vartojimo ekonomika, funkcionalumo ekonomika.

2.1.

Siekdamos teigiamų asmenų elgsenos pokyčių, valdžios institucijos tradiciškai taiko keturių tipų priemones: informavimą ir informuotumo didinimą, finansines paskatas, teisėkūrą (draudimą arba prievolės nustatymą) ir teigiamų pavyzdžių rodymą. Tačiau šios keturios priemonės pasirodė esančios ribotos, ypač atsakingos elgsenos ir atsakingo vartojimo (kai siekiama sunaudoti mažiau gamtos išteklių) srityse. Iš tikrųjų dažnu atveju esama atotrūkio tarp asmenų suvokimo ir jų kasdienės elgsenos.

2.2.

Tokio ketinimų ir veiksmų nesutapimo priežastis nagrinėja elgsenos ekonomika ir elgsenos mokslas – disciplina, kurios specializacija – poveikio žmonių elgsenai veiksnių supratimas. Pasak šios srities mokslininkų, individualius veiksmus lemia įvairūs veiksniai. Esame sudėtingos būtybės, nesame visiškai racionalūs, mums didelę įtaką daro ne tik emocijos, kiti asmenys, socialinės sąveikos, bet ir aplinkybės bei aplinka, kurioje priimame sprendimus.

2.3.

Galiausiai mūsų sprendimai ir elgsena labai priklauso nuo to, ką Nobelio ekonomikos premijos laureatas Daniel Kahneman vadina mūsų „1-ąja sistema“ – daugeliu atvejų nesąmoningo, automatiško, ypač greito mąstymo, kuris mums padeda priimti daugybę kasdienių sprendimų dedant labai mažai pastangų ir taupant mūsų dėmesio išteklius, bet minta stereotipais bei asociacijomis ir dažnai mus atitolina nuo matematinio racionalumo.

3.1.

Elgsenos ekonomikos (angl. Behavioral Economics) tyrėjų nuomone, tradicinių viešosios politikos svertų gali nepakakti elgsenai pakeisti, nes juos nustatant neatsižvelgiama į įvairias plotmes, galinčias daryti poveikį sprendimų priėmimui. Būtent remdamiesi šia nuostata, du JAV profesoriai – Richard Thaler (Čikagos universiteto ekonomikos profesorius ir vienas svarbiausių elgsenos ekonomikos tyrėjų) ir Cass Sunstein (Harvardo universiteto teisės profesorius) 2008 m. paskelbė pirmąjį nudges  (1) praktikos tyrimą, paremtą idėja, kad elgsenos pokyčių turi būti siekiama „švelniomis paskatomis“. Autoriai apibrėžia nudges praktiką kaip „bet kokį pasirinkimo struktūros aspektą, kuriuo prognozuojamai iš dalies keičiama žmonių elgsena, bet neuždraudžiama nė viena pasirinkimo galimybė ir iš esmės nekeičiamos finansinės paskatos“. Veiksmas laikomas paprasčiausia nudges praktika, kai galima lengvai jo išvengti, nes nudges praktika yra visiškai neprivaloma.

3.2.

Nudges praktika siekiama kurti „pasirinkimo struktūras“, kuriose pirmenybė būtų teikiama pasirinkimui, laikomam naudingu individui ir (arba) kolektyvui, nekeičiant pasirinkimo galimybių skaičiaus ar pobūdžio. Siekiama paskatinti vartotoją ar naudotoją pasirinkti geriausią galimybę. Nudges praktika turi tris ypatumus: visiška individo pasirinkimo laisvė, taikymo paprastumas ir nedidelės sąnaudos.

3.3.

Tam tikrų šalių valdžios institucijų susidomėjimas nudges praktika sparčiai auga, nes ši praktika turi du didelius privalumus: ja nevaržoma asmens laisvė, ji nedaug kainuoja, o jos poveikis gali būti didelis. Taigi nudges praktika gali tapti papildoma priemone įgyvendinant viešąją politiką, kuria siekiama individualią elgseną padaryti „atsakingesne“ sveikatos, aplinkos ir pan. požiūriu. Individui nudges praktika padeda pasirinkti vieną iš turimų galimybių bei paprasčiau priimti sprendimus.

4.1.

Numatytasis pasirinkimas. Siekiama pasiūlyti vienintelį galimą automatišką sprendimą, kurį siūlanti valdžios institucija laiko labiausiai pageidautinu ir kurį paprasčiausia įgyvendinti. Jis grindžiamas individų inertiškumu. Pavyzdžiui, nuo 2005 m. Prancūzijoje teikiant pajamų mokesčio deklaracijas numatoma, kad namų ūkyje yra vienas televizorius. Tai leido sukčiavimo procentinio koeficiento įvertį sumažinti nuo 6 % iki 1 % Numatomojo pasirinkimo principą vis dažniau naudoja bankai, energijos išteklių tiekėjai ir kitos įmonės, sąskaitas dažniau teikiančios elektronine, o ne popierine forma, iš karto automatiškai spausdinamas abiejose lapo pusėse ir pan.

4.2.

Socialinį standartą nudges praktikos šalininkai laiko galingu elgseną lemiančiu veiksniu. Taigi, jis gali būti panaudojamas siekiant paskatinti asmenis imtis tam tikrų konkrečių veiksmų. Pavyzdžiui, visų pirma nustatoma daugumai artimiausių asmenų (kaimynams, kolegoms ir pan.) būdinga elgsena. Tokiu veiksmu siekiama paskatinti asmenis elgtis taip pat, kad jie atitiktų socialinį standartą. 2011 m. JAV energijos išteklių tiekėjas OPOWER atliko eksperimentą. Remiantis informacija apie elektros energijos vartojimą 600 000 namų ūkių, jiems buvo išsiųsti pranešimai, kuriuose teigiama: „pastarąjį mėnesį jūs suvartojote 15 % daugiau elektros energijos nei taupiausi jūsų kaimynai“. Grafikuose buvo galima palyginti savo namų ūkio suvartotą energijos kiekį su savo kaimynų ir kitų vartotojų suvartotu energijos kiekiu. Jeigu vartojimas buvo sumažėjęs, duomenys buvo paženklinti šypsenėlės simboliu. OPOWER duomenimis, išsiuntus šiuos pranešimus, elektros suvartojimas tuose namų ūkiuose vidutiniškai sumažėjo 2 %, o iš viso sutaupyta 250 mln. JAV dolerių (2). Atliekant daug panašių eksperimentų, sutaupyta nuo 1 iki 20 % energijos.

4.3.

Asmuo informuojamas apie nuostolį (visų pirma finansinį), kuris jam gresia, jeigu jis nepakeis savo elgsenos, pavyzdžiui, energijos taupymo srityje. Taigi jam nurodoma apytikslė suma, kurią jis praranda nekeisdamas įpročių, arba, priešingai, suma, kurią jis galėtų sutaupyti, jeigu juos pakeistų. Nuostolingumas gali būti vizualizuojamas ir nurodant nefinansinius rodiklius (kalorijų kiekį, CO2 išlakų kiekį ir pan.).

4.4.

Rungtyniavimas organizuojant konkursus, kurių tikslas paskatinti tam tikrą praktiką, pavyzdžiui, kovą su švaistymu. Prancūzijos NVO Prioriterre nori atkreipti visuomenės dėmesį į energijos taupymą. Šiuo tikslu ji kasmet rengia konkursą „Pozityvios energijos šeima“, kuriame 2014 m. dalyvavo 7 500 šeimų. Siekdamos laimėti įvairius prizus, jos turėjo energijos suvartojimą sumažinti 8 % (3).

4.5.

Žaidimų ir žaidybinių prezentacijų panaudojimas. Amsterdamo oro uostas pagarsėjo vienu žinomiausių nudges praktikos atvejų: vyrų tualetuose esančiuose pisuaruose pripiešta musių, kad klientai taptų taiklesni. 2009 m. įmonė Volkswagen pavertė Stokholmo Odenplan stoties laiptus didžiule pianino klaviatūra. Kaskart atsistojus ant laiptelio pasigirsdavo muzikos garsas (4). Taip siekta paskatinti keleivius naudotis ne eskalatoriais, o šiais laiptais. Pietų Korėjoje žymomis grindyse informuojama apie galimą eskalatoriais važinėjančių žmonių antsvorį.

4.6.

Nudges praktika taip pat galima siekti pakeisti tam tikrų gaminių pasirinkčių pristatymą arba jų išvaizdą, siekiant į pirmą planą iškelti tuos, kurie laikomi sveikiausiais, ekologiškiausiais ir pan. Tokio tipo nudges praktiką kartais galima prilyginti etiketės principui. Valgyklose atlikta daug eksperimentų siekiant paskatinti klientus vartoti sveikus maisto produktus. Kai tokie maisto produktai buvo išdėstyti prekystalio pradžioje, juos pasirinkusių asmenų skaičius tam tikrais atvejais buvo dvigubai didesnis nei tada, kai tie produktai buvo prekystalio viduryje ar gale. Kitose valgyklose bandyta sumažinti maisto švaistymą pateikiant mažesnes lėkštes: joms užpildyti prireikdavo mažiau produktų (panorėję klientai galėdavo maisto įsidėti pakartotinai) (5).

5.1.

Nuo 2008 m. vis daugiau šalių domisi su nudges praktika susijusių viešosios politikos priemonių potencialu, nes jos teikia trigubą naudą: yra priimtinesnės viešajai nuomonei nei standartai ar mokesčiai, nebrangios ir veiksmingos. Tolesniuose punktuose pateikiama keletas tokių pavyzdžių.

5.2.

2010 m. Davido Camerono valdomoje Jungtinėje Karalystėje įsteigta „Elgsenos įžvalgų komanda“ (angl. Behavioural Insights Team), kurios vadovu buvo paskirtas David Halpern ir kuriai buvo pavesta elgsenos mokslo metodus pritaikyti Britanijos viešajai politikai. Ši komanda iš dalies pakeitė Vyriausybės interneto svetainės puslapį, skirtą potencialiems organų donorams. Puslapyje buvo įrašyta: „Kiekvieną dieną tūkstančiai žmonių, pamatę šį puslapį, nusprendžia užsiregistruoti“ ir paskelbė Britanijos socialinio draudimo įstaigos NHS (angl. National Health Service) logotipą. Per vienerius metus programos dalyvių procentinė dalis išaugo nuo 2,3 % iki 3,2 % (96 000 naujų dalyvių). Nuo 2014 m. Nudge Unit veikia savarankiškai ir konsultuoja užsienio valstybių Vyriausybes, vietos valdžios institucijas, įmones ir pan (6).

5.3.

B. Obamos vadovaujama JAV administracija 2014 m. irgi įsteigė Nudge Squad ir jos vadove paskyrė Maya Shankar. Viename 2015 m. paskelbtame dekrete JAV Prezidentas B. Obama paragino Vyriausybės departamentus ir agentūras pasinaudoti elgsenos mokslo (angl. behavioral science) laimėjimais (7). Elgsenos ekonomikos ekspertų grupes sukūrė ir Singapūro, Australijos ir Vokietijos Vyriausybės.

5.4.

Prancūzijoje nuo 2013 m. įvairius su nudges praktika susijusius eksperimentus vykdo Viešosios administracinės veiklos modernizavimo Generalinis sekretoriatas (SGMAP) ir Viešųjų finansų generalinis direktoratas (DGFIP) (8).

5.5.

Europos Komisija Jungtiniame tyrimų centre įsteigė Perspektyvų tyrimo ir elgsenos įžvalgų padalinį, kuriam vadovauja Xavier Troussard. 2016 m. šis padalinys paskelbė ataskaitą, kuriame pabrėžiama, kad Europos Sąjungos viešojoje politikoje vis dažniau atsižvelgiama į elgsenos ekonomikos indėlį (9). Jo nuomone, reikėtų plėtoti politikos ir mokslo bendruomenių diskusijas šia tema. Jis visų pirma rekomenduoja aktyviau naudotis elgsenos ekonomikos priemonėmis visais viešosios politikos etapais kartu tobulinant informavimą apie jų panaudojimą ir gilinant žinias apie jų poveikį.

6.1.

Nudge praktikai būdingas tam tikras ribotumas. Kuriant ir įgyvendinant koncepcijas turi būti ypač griežtai laikomasi taisyklių, kyla techninių ir etinių problemų. Nudges praktika nepanaikintų piliečių informavimo būtinybės ir šviečiamosios veiklos, kuria siekiama geriau supažindinti piliečius su pasirinkimo galimybėmis bei klasikiniais valdžios veiklos metodais – teisės aktais ir ekonominėmis skatinimo priemonėmis. Be to, reikia atsižvelgti į šios praktikos pavojus ir apribojimus.

6.2.

Kol kas atlikta nedaug nudges praktikos vidutinės trukmės ir ilgalaikio veiksmingumo tyrimų. Kai kuriuose pabrėžiama individualių reakcijų į šią priemonę įvairovė. Per OPOWER vykdytą eksperimentą namų ūkiai, kurių elektros energijos vartojimo rodikliai buvo mažesni nei vidutiniai, gavę informaciją apie savo padėtį, buvo linkę jos suvartoti daugiau. O gyventojams, kurie suvartoja gerokai daugiau elektros nei kaimynai, nudges praktika gali sukelti kaltės ar nevisavertiškumo jausmą. Tam tikrų tyrimų duomenimis, imlumas nudges praktikai gali priklausyti ir nuo asmens vertybių bei nuomonės (10), ir nuo sąlygų (politinių, kultūrinių ir pan.). Apskritai atliktų tyrimų rezultatuose pabrėžiamas nudges praktikos poveikio skirtumas skirtingoms visuomenėms, kultūroms ir sąlygoms. Todėl būtina įvertinti nudges praktikos poveikį tiesiogiai arba atsitiktine tvarka.

6.3.

Taip pat kyla nudge poveikio trukmės klausimas. Vandens ir elektros energijos vartojimo tyrimų rezultatai parodė, kad pakartotinis socialinių standartų poveikis laikui bėgant mažėja, nors nedidelis poveikis gali išlikti ir po daugelio metų (11). Nudges praktikos ilgalaikis poveikis priklauso nuo pajėgumo iš esmės pakeisti įpročius. Jeigu automatiško pasirinkimo galimybė pakeičiama ir išsaugoma ilgą laiką, nėra priežasčių manyti, kad elgsena neišliks tokia pat. Problema susijusi veikiau su galimybe imtis platesnio užmojo arba pritaikomųjų veiksmų. Iš tikrųjų lengviau laipsniškai pritaikyti mokestį ar standartą, o ne nuspėjamąjį pasirinkimą.

6.4.

Nudges praktika gali turėti neigiamą poveikį; po to, kai pasielgė blogai, individas bus linkęs elgtis geriau, ir atvirkščiai. Eksperimentų rezultatai parodė, kad po „žaliųjų“ vartojimo prekių pirkimo tam tikromis aplinkybėmis gali padažnėti neigiamos elgsenos atvejų, kaip antai apgavysčių ar vagysčių (12). Taigi pastangos paskatinti deramą elgseną tam tikrose srityse gali turėti neigiamų padarinių kitose. Jeigu toks neigiamas poveikis pasitvirtins, bus labai sudėtinga įvertinti visuotinį nudges praktikos poveikį. Panašu, kad toks poveikis yra labai retas ir neleidžia abejoti nudges praktikos nauda. Tačiau svarbu atsižvelgti į tokio poveikio galimybę.

6.5.

Nudges praktikos veiksmingumas nustatomas pagal pageidautiną elgseną, todėl kyla klausimas, kas ir kokia apimtimi pageidautina. Iš tikrųjų gali būti labai sudėtinga sužinoti, ką piliečiai mano apie savo pačių gerovę. Taikant nudges praktiką, taip pat kyla klausimas, kas priima sprendimą, koks yra siektinas tikslas, taigi, ko turėtų norėti atskiras asmuo ir (arba) visuomenė. Jeigu sprendimus priima viešasis subjektas, jis gali siekiamą tikslą ir nudges praktiką nukreipti norima linkme, bet taip pat gali to imtis neturėdamas aiškaus ketinimo, nes stokoja informacijos.

6.6.

Galiausiai kartais sudėtinga atskirti informavimą, komunikaciją ir manipuliavimą. Pavyzdžiui, daugelis viešbučių, kurie kviečia savo klientus dar kartą pasinaudoti jų paslaugomis, sąmoningai „išpučia“ juose pakartotinai apsistojančių svečių skaičių (13). Tokiais pranešimais siekiama ne apgauti jų adresatus, o, tam tikra prasme, suformuluoti savaime išsipildančią pranašystę ir siekti, kad nurodyti rezultatai taptų tikrove. Tačiau faktiškai klientų elgsenos pasirinkimai grindžiami melagyste. Toks naudojimasis melagyste, net jeigu ja skatinama elgtis geriau, moralės požiūriu a fortiori nepriimtinas sprendimus priimančiai viešajai institucijai. Dėl jo gali būti sugadinta tokius sprendimus priimančios institucijos reputacija, nudges praktikos veiksmingumas laipsniškai sumažėtų, o vartotojai būtų apgauti.