30.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/1

Pranešėjas

Tony ZAHRA

1.1.

Atsižvelgdamas į tokias kliūtis kaip atstumas, prieinamumas ir izoliuotumas, EESRK mano, kad reikėtų ieškoti saloms palankaus mokesčių režimo atsižvelgiant į ypatingas pastangas investicijų srityje išsaugoti ir kurti darbo vietas ir pritaikyti įmonių darbo laiką siekiant sušvelninti sezoniškumo poveikį.

1.2.

Nepaisant didelio atsparumo ir greito turizmo atsigavimo krizės laikotarpiu, Komitetas mano, jog svarbu analizuoti ir spręsti numatomus laivybos ir jūrų turizmo iššūkius bei tirti jų teikiamas galimybes, ypač Viduržemio jūros regione dėl jo didelės svarbos ir esminio indėlio į Europos ekonomiką. Vertinimo procese reikėtų deramai atsižvelgti į konkuruojančių turistinių vietovių palyginamumą. Pažangesni teisės aktai ir politika yra labai svarbūs, kaip ir MVĮ tenkančios biurokratinės naštos mažinimas.

1.3.

Reikia kurti daugiau maršrutų, apimančių keletą turistinių vietovių regione, ir jas populiarinti, kartu remiant bendras/regionines populiarinimo priemones tarp valstybių narių. EESRK siūlo valstybėms narėms parengti tvirtas rinkodaros įvairinimo strategijas, kuriomis būtų atsižvelgta į besikeičiančius klientų pageidavimus ir pomėgius. Tačiau šiame procese taip pat būtina įvertinti galimą piliečiams siūlomų turizmo paslaugų įperkamumo atotrūkį.

1.4.

Atsižvelgiant į didelę laivybos ir pakrančių turizmo priklausomybę nuo jūrų ekosistemų, svarbu, kad Viduržemio jūros regiono šalys glaudžiau bendradarbiautų siekdamos jas apsaugoti. Šiomis aplinkybėmis Komitetas siūlo sutelkti Vakarų Viduržemio jūros regiono valstybių narių ir trečiųjų šalių išteklius bendram mėlynojo augimo (1) ir mėlynosios ir žaliosios infrastruktūros klausimų sprendimui nualintoms ekosistemoms atkurti.

1.5.

Statybos sekliame žemyniniame šelfe ir jo atgavimas iš jūros negrįžtamai sunaikina povandenines buveines. Viduržemio jūros kontinentinis šelfas yra ribotas ir šias jūros zonas reikia apsaugoti nuo tokio vystymo. Tokio vystymo atveju reikėtų pagalvoti apie kompensacines priemones ir fiskalinius rezervus.

1.6.

Laivybos ir jūrų turizmo vystymas turi būti grindžiamas ilgalaikio darnaus vystymo principais. Tam reikės parengti veiksmingą ir išmatuojamą priemonę. EESRK rekomenduoja sukurti suderintą tvarų šio sektoriaus rodiklių mechanizmą, ypač skirtą salų valstybėms ir regionams, kurie labai priklauso nuo pakrančių veiklos. Europos Komisijos parengta Europos turizmo rodiklių sistema galėtų būti puiki platforma šiam tikslui pasiekti.

1.7.

Norint sukurti tvarų rodiklių mechanizmą taip pat reikia kaupti tikslius ekonominius duomenis. Turizmas yra labai sudėtinga pramonė, susijusi su įvairiais skirtingų suinteresuotųjų subjektų santykiais. Šiuo tikslu ekstrapoliuojant iš palydovinės sąskaitos pavyzdžio galėtų būti parengtos santykinių ekonominių duomenų rinkimo priemonės.

1.8.

Dėl klimato kaitos poveikio jūros aplinkai reikia pradėti dialogą dėl inovatyvių sprendimų. Pirmenybę reikia teikti pažeidžiamoms teritorijoms skirtoms specialioms priemonėms. Komitetas atkreipia dėmesį į naują Komisijos komunikatą dėl tarptautinio vandenynų valdymo ir į jį įtraukto 14 veiksmų rinkinio (2). Septintoji ES aplinkosaugos veiksmų programa iki 2020 m. ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo tikslai sutelkti į infrastruktūros, pavyzdžiui, energetikos ir transporto, sektorius, ir į su pakrančių ir jūrų turizmu susijusius konkrečius aspektus. Be to, Europos investicijų bankas MVĮ teiks finansavimą investicijoms į turizmą ir (arba) konvergencijos regionus.

1.9.

Didelį susirūpinimą kelianti laivybos ir jūrų turizmo problema yra atliekų tvarkymas, kadangi turizmas yra vienas didžiausių atliekų gamybos šaltinių. Pasaulio gamtos fondo duomenimis, daugiau kaip 80 % jūrų taršos lemia sausumoje vykdoma veikla. Problema tampa dar didesnė dėl į jūrą išmetamų šiukšlių. Dėl to, be suderintų ir veiksmingai vykdomų reglamentų, reikia imtis inovatyvių priemonių, kuriomis galima sušvelninti su atliekomis susijusias problemas. Komitetas ragina darniai įgyvendinti tarptautines konvencijas, kad būtų paskatintas gebėjimų stiprinimas trečiosiose šalyse.

1.10.

Atsižvelgiant į šio sektoriaus augimo perspektyvas, visa atliekų tvarkymo grandinė (nuo surinkimo iki šalinimo) yra didelė problema, ypač tokiose izoliuotose vietovėse kaip salos. Šiomis aplinkybėmis EESRK taip pat siūlo sukurti „gamtos paveldo koaliciją“, apimančią salas ir pakrančių teritorijas ir tokius svarbius aplinkos srities dalyvius kaip fondai ir tarptautinės organizacijos, kad Europos salos ir pakrančių teritorijos pradėtų pirmauti įgyvendinant visuotines švarios aplinkos priemones, kurios skatinamos integruotu požiūriu į turizmą.

1.11.

Kad būtų užtikrintas darnus ir konkurencingas augimas, būtina investuoti į žmones. Vis dėlto šis sektorius nepritraukia pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, dažniausiai dėl to, kad jis nėra patrauklus karjeros siekimo ir ilgalaikio darbo požiūriu. Komitetas rekomenduoja į strateginį veiksmų planą įtraukti specialias priemones, kuriomis būtų siekiama pritraukti nuolatinį kvalifikuotų darbuotojų, kuriuos domina ilgalaikis darbas šiame sektoriuje, srautą ir jį išsaugoti. Veiksmų plane turi būti pateikti konkretūs pasiūlymai, pagrįsti moksliniu ir praktiniu požiūriu, kad būtų pasiektas tikslas padidinti pramonės patrauklumą.

2.1.

Tarybai pirmininkaujanti Malta paprašė EESRK pateikti tiriamąją nuomonę Laivybos ir jūrų turizmo įvairinimo strategijos, kurioje būtų platesniu mastu atsižvelgta į inovatyvias konkurencingesnės aplinkos kūrimo Europoje, ypač Viduržemio jūros regione, strategijas.

2.2.

Turizmas yra galinga pasaulio pramonės šaka, turinti dideles užimtumo ir ekonominio vystymosi galimybes, kaip pripažįstama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 195 straipsnyje. 2014 m. turizmo sektoriuje sukurta daugiau kaip 1,6 trln. EUR, t. y. beveik 10 % viso ES BVP, o dėl jo tiesioginio, netiesioginio ir sukelto poveikio sukurta 25 mln. darbo vietų ES (3). Malta jūrų turizmo pasektorį įvardijo viena iš prioritetinių pirmininkavimo ES laikotarpio sričių. Kuriant atitinkamus turizmo produktus ir jūrų paslaugas, būtų galima prisidėti prie augimo potencialo ES pakrančių ir salų vietovėse. Dėl to reikia nustatyti dabartines tendencijas ir prognozes, kad būtų aiškiau apibūdintos inovatyvios galimybės, atitinkančios specifinį laivybos ir jūrų turizmo pobūdį.

2.3.

Laivybos ir jūrų turizmas yra svarbiausias turizmo pasektoris ir didžiausias jūrinės veiklos sektorius Europoje. Jame dirba beveik 3,2 mln. žmonių, kurie bendrai sukuria 183 mlrd. EUR bendrosios pridėtinės vertės (4) ir turi potencialą kurti darbo vietas ir tvarų mėlynąjį augimą. Siekiant populiarinti Europą kaip pagrindinę laivybos turistinę vietovę pasaulyje, Europos pakrančių ir salų turizmo infrastruktūra turi naudotojams teikti tinkamas, inovatyvias ir prieinamas paslaugas, kartu užtikrindama darnų vietos bendruomenių vystymąsi. Šiam sektoriui priklauso vidaus vandenų laivybos turizmas, kuris vykdomas daugybės valstybių narių ežeruose, upėse, kt., ir peržiūros procese turi būti atsižvelgta ir į šį sektorių. Šis sektorius taip pat apima labai svarbią pramoginių ir kruizinių laivų statybos pramonę, kur Europa užima svarbią vietą pasaulio ekonomikoje.

3.1.

Per daugelį metų Komitetas priėmė nuomonių dėl turizmo politikos apskritai ir ypač dėl salų ir pakrančių turizmo. Jis siūlė kurti konkrečiai turizmo sektoriuje dirbantiems salų darbuotojams skirtas mokymosi visą gyvenimą programas ir strateginėje vietoje esančioje saloje įsteigti tarpregioninę mokyklą, kurios koncepcija būtų panaši į programą „Erasmus“ turizmo sektoriaus studentams ir darbuotojams.

3.2.

EESRK mano, kad ES salų apibrėžtis yra netinkama ir turėtų būti persvarstyta siekiant atsižvelgti į naujas išsiplėtusios Europos Sąjungos, į kurią įstojo salose esančios valstybės narės, realijas. Siekiant reklamuoti Europą kaip svarbią turistinę vietovę pasaulio mastu, jis taip pat rekomenduoja vystyti makroregioninį bendradarbiavimą (pvz., Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategija, Baltijos jūros strategija, Dunojaus strategija), kad būtų išspręstos tokios problemos kaip prieinamumas. Tam reikia, kad tarp salų ir žemyno būtų užtikrintas aukštos kokybės veiklos teritorinis tęstinumas.

3.3.

Visose salų ekonomikos srityse dėl klimato kaitos reikia imtis ryžtingų prisitaikymo priemonių, kad būtų sustiprintas salų atsparumas klimato kaitos poveikiui. EESRK rekomendavo atlikti salų pokyčių tyrimą sprendžiant tokius klausimus kaip energetika ir transportas (infrastruktūra ir prieinamumas), kylantis jūros lygis, biologinės įvairovės nykimas ir kitus svarbius klausimus.

3.4.

Salų ekonomika tapo pernelyg priklausoma nuo iš esmės sezoninio turizmo, todėl reikia ją įvairinti. Komitetas pabrėžė, kad nuomonė, jog mėlynoji ekonomika yra neišsenkantis neišnaudotų išteklių šaltinis ir atkaklus rėmimasis mėlynuoju augimu kaip panacėja nuo visų Europos ekonomikos problemų, gali padidinti įvairaus pobūdžio spaudimą, kurį jau patiria ES pakrantės ir jūros. Todėl rengiant ir įgyvendinant priemones ilgalaikis tvarumas turi išlikti visa apimančiu principu.

3.5.

2014 m. priimtame Komisijos komunikate „ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo plėtojant pakrančių ir jūrų turizmą strategija“ (5) aptariami esami valdymo trūkumai ir sukurtas pagrindas viešosios valdžios institucijų ir viešojo ir privataus sektorių partnerysčių bendradarbiavimui, įskaitant teritorinių klasterių kūrimą ir integruotas strategijas. Atsižvelgiant į kiekvieno jūros baseino ypatybes, komunikate siūloma 14 konkrečių veiksmų verslo investicijų, didelio sezoniškumo, produktų įvairinimo ir inovacijų, susisiekimo, prieinamumo, geresnės infrastruktūros, įgūdžių ugdymo ir jūrų aplinkos apsaugos klausimams spręsti. Veiksmų planas šiuo metu yra įgyvendinamas (6).

4.1.1.

Metams bėgant daug padaryta siekiant atkreipti aukšto lygio sprendimus priimančių asmenų ir suinteresuotųjų subjektų dėmesį į vandenynų ir klimato ryšį. Dėl to vandenynai įtraukti į 2015 m. Paryžiaus susitarimą ir į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją vandenynams skirtą ataskaitą. Šiais veiksmais raginama remti Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą, įskaitant valstybių narių techninių pajėgumų stiprinimą, kad būtų kuriamos technologijos, kuriomis ateityje bus užtikrintas mažataršių technologijų taikymas.

Jūrų transportui tenka maždaug 2,5 % pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. ES ragina laikytis visuotinio požiūrio į dėl tarptautinės laivybos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, tačiau prognozuojama, kad iki 2050 m. laivų išmetamas teršalų kiekis gerokai padidės. Remiantis 2-uoju Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) šiltnamio efektą sukeliančių dujų tyrimu, taikant veiksmingas priemones ir įgyvendinant dabartines technologijas galima iki 75 % sumažinti laivų suvartojamos energijos ir išmetamą CO2 kiekį. Daugelis šių priemonių yra ekonomiškai efektyvios ir jomis užtikrinama grynoji nauda, nes bet kokios veiklos ar investicinės sąnaudos bus grąžintos mažesnių sąskaitų už kurą forma. Mažinti kuro sąnaudas galima diegiant naujas inovatyvias technologijas.

4.1.2.

Viduržemio jūros regionas dėl išskirtinių biologinės įvairovės savybių yra vienas svarbiausių pasaulyje, tačiau klimato kaitos požiūriu jis pažeidžiamesnis nei kiti regionai. Didelio masto pakrančių turizmas – vienas pagrindinių ekologinės žalos veiksnių regione. Vis dėlto Viduržemio jūros regionas taip pat turi didelę gamtinę vertę, dėl to nepaprastai svarbu apsaugoti jo biologinę įvairovę. Šiuo požiūriu, kad būtų apsaugotos jūrų ekosistemos, privalomas regioninis bendradarbiavimas. Pagal Europos Sąjungos finansavimo programą LIFE+ remiami ES biologinės įvairovės strategijos tikslai ir suteikiama galimybė finansuoti inovatyvius pakrančių ir jūrų turizmo projektus.

4.1.3.

Atliekų tvarkymas kelia didžiulį susirūpinimą, visų pirma salose, kurios labai priklauso nuo sezono. Daugeliui salų gali būti sunku susidoroti su dideliu lankytojų skaičiumi piko laikotarpiais, o tai reikalauja didelių investicijų į aprūpinimą tinkamu vandeniu arba atliekų tvarkymo įrenginius. Biologinės įvairovės konvencijos sudarymas yra visuotinai pripažintas veiksmų pagrindas kovai su grėsmėmis gamtos paveldui – nuo į jūrą išmetamų šiukšlių ir mikroplastiko iki tvaraus vienkartinių plastikinių maišų naudojimo sumažinimo ir panaikinimo.

4.1.4.

Įvairiuose tyrimuose ir ataskaitose pabrėžiama, kad žalinimas – derama Europos pakrančių turizmo pramonės verslo priemonė. ES turi paraginti valstybes nares padidinti pastangas pereiti prie žaliojo turizmo praktikos ir parengti žaliąsias programas, kuriomis būtų sušvelnintas klimato kaitos poveikis. Tai reikėtų remti skatinant ekologinį turizmą kaip laivybos turizmą remiantį segmentą.

4.1.5.

Dėl šių iššūkių svarbu, kad vystant laivybos ir jūrų turizmą būtų laikomasi darnaus vystymosi principų. Tačiau darnumas turi būti grindžiamas veikiančiu ir išmatuojamu modeliu, nustatančiu rodiklių sistemą jūrų turizmo veiklai ir pokyčiams stebėti ir sekti, ypač salų valstybėse ir regionuose. Turistinės vietovės taip pat turi apsvarstyti galimybę nustatyti turizmo intensyvumo ribas, kurių nesilaikant kils įvairių problemų, turėsiančių neigiamos įtakos šiam sektoriui ir jo ilgalaikiam tvarumui. Šios ribos, visų pirma, yra:

4.1.6.

Europos turizmo rodiklių sistema – tai Europos Komisijos 2013 m. parengta ir 2016 m. peržiūrėta (7) savanoriška valdymo priemonė, kuri nustato tam tikrus pagrindinius rodiklius, padedančius turizmo vietovėms stebėti ir įvertinti jose vykdomos tvarios turizmo veiklos rezultatus.

4.1.7.

Šiuo požiūriu Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) yra vertingiausias informacijos, statistinių duomenų ir patarimų, kurie labai svarbūs nustatant darnumo principus, teikimo šaltinis.

4.1.8.

Taip pat derėtų paminėti EESRK nuomonę „Pažangiosios salos“, ypač dėl joje nustatytos geriausios praktikos.

4.1.9.

Pagal ERA-LEARN 2020 (paramos priemonė – koordinavimo ir paramos veiksmas) vykdomas projektas „Europos veiklos sekimas jūrų ekosistemų srityje“, kuris finansuojamas pagal programą „Horizontas 2020“, gali būti dar vienas vertingas išteklius siekiant šio tikslo.

4.1.10.

Daugelis organizacijų ir institucijų, pavyzdžiui, Pasaulio gamtos fondas, Ocean & Climate Platform, Periferinių jūros regionų konferencija (CPMR), Greenpeace ir įvairios JT struktūros, kurios bendradarbiavo su įvairiomis ES struktūromis, prisidėjo prie aplinkos apsaugos proceso ir glaudesnio Vyriausybių ir viešųjų bei privačių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo. Jeigu norime eiti sėkmingu keliu, šis procesas turi būti darnus.

4.1.11.

Geros būklės jūrų ekosistema ir išsaugotos pakrančių ir (arba) salų vietovės daugeliu atžvilgiu prisideda prie tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo. Turizmas ir žemės ūkis, žuvininkystė, akvakultūra ir miškininkystė yra pagrindiniai sektoriai, kurie daro didelę įtaką ir yra svarbūs integruojant biologinę įvairovę. Darni produktų gamyba ir apsirūpinimo maistu saugumas yra kiti susiję klausimai, kuriems reikia skirti ypatingą dėmesį. Reikia, laikantis integruotos sistemos, parengti sektorių politiką, kuria būtų išsaugota biologinė įvairovė. Jūrų ekosistemų klausimu EESRK atkreipia dėmesį į Jūrinių teritorijų planavimo direktyvą (8) ir į 1995 m. Barselonos konvenciją (9).

4.1.12.

Jūrų taršą dažnai sukelia neapdorotos nuotekos ir žemės ūkis, tačiau grėsmę jūrų ekosistemai taip pat kelia komercinis peržvejojimas, naftos išsiliejimai ir kitos pavojingosios medžiagos bei nevietinių rūšių introdukcija. Netinkamas balastinio vandens tvarkymas taip pat gali turėti didelį poveikį aplinkai (10). Jūrų ekosistemos – svarbus biologinės įvairovės šaltinis, ir Europos Sąjunga imasi įvairių veiksmų, kad jūrų ekosistemos aplinka būtų sveika ir kad taip ekosistemos iki 2020 m. taptų atsparesnės klimato kaitai Europos jūrų vandenyse. Tam reikia, kad visi suinteresuotieji subjektai glaudžiai bendradarbiautų.

4.1.13.

Šiame kontekste strategiškai svarbu pasirinkti įgyvendinimo priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad visiems ekonomikos sektoriams būtų naudingos sveikų ekosistemų teikiamos naujos galimybės. Kartu būtina laikytis skaidrumo, atskaitomybės ir vykdyti tinkamas konsultacijas, kad turizmas patektų į bendrą gero valdymo sąvoką. Kaip teigiama Biologinės įvairovės konvencijoje (11), efektyvus išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika būtini norint pasiekti pažangą ir darnumą šioje srityje.

4.1.14.

Reikia parengti informuotumo didinimo politiką, kad būtų didinama atitiktis, pasitelkiant švarios laivybos ir jūrų turizmo veiklos paskatas (įskaitant tokias susijusias pramonės sritis kaip buriavimas, žuvininkystė, maisto produktų tiekimas ir kt.). Šioje srityje reikia kurti išsamias, keletą sektorių apimančias mokymo programas, kuriomis būtų siekiama sudėtingų tvarių tikslų, o svarbių turistinių vietovių tinklas suteiktų galimybę keistis duomenimis ir gerąja patirtimi.

4.1.15.

Europa turi tinkamai naudotis savo gamtiniais ištekliais ir reklamuoti patraukliausias savo vietoves, kuriose pakrančių ir jūrų vietovių gamta ir teritorijų planavimas dera tarpusavyje. Kadangi pakrantės yra ypatingai svarbios strateginiu aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriais, priemonės šių vietovių problemoms spręsti turi būti įgyvendinamos pagal integruotą darnaus vystymosi politiką, kuri teritorijų planavimui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo pusiausvyrai ir kitai pakrančių veiklai bei miestų planavimo taisyklėms teikia ypatingą svarbą (12). Reikia užtikrinti, kad valstybės narės kuo geriau įgyvendintų Jūrinių teritorijų planavimo direktyvą. Kadangi šioje direktyvoje nesprendžiamas pakrančių vietovių klausimas, naudinga dar kartą atkreipti dėmesį į Barselonos konvenciją, į kurią įtrauktas protokolas dėl pakrančių valdymo.

4.2.

4.2.1.1.

Reikia tinkamai įvertinti dabartinę padėtį po to, kai baigėsi 2016 m. sausio 18 d. terminas, iki kurio ES valstybės narės turėjo iš dalies pakeisti savo nacionalinės teisės aktus ir į nacionalinę teisę perkelti Direktyvą 94/25/EB dėl pramoginių laivų su pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/44/EB. Ši direktyva priimta tam, kad, nustačius standartinius reikalavimus dėl naudotojų saugos bei išmetalų ir triukšmo skleidimo, būtų skatinamas darnus šio sektoriaus vystymasis ir būtų sumažintas jūroje įvykstančių laivų avarijų skaičius.

4.2.1.2.

Šia Europos teisine sistema siekta panaikinti valstybių narių skirtumus, kurie gali pakenkti judėjimui ES viduje. Dėl šio privalomo suderinimo proceso kilo daugybė sunkumų, kuriuos reikia kuo skubiau nustatyti ir išanalizuoti, nes akivaizdu, kad Europos Sąjungos lygmeniu vis dar netaikomi vienodi reikalavimai. Iš skirtingų nacionalinių kapitonų mokymo sistemų matyti, kad trūksta koordinavimo ir vienodumo (13). Jeigu tarpinis perkėlimo į nacionalinę teisę procesas nebus veiksmingai ir tikslingai valdomas, jis gali būti visiškai nenaudingas ir gali pakenkti pramoginės laivybos pramonės konkurencingumui bei gali turėti pasekmių, kurios būtų priešingos laivybos ir jūrų turizmo sektoriui nustatytiems tikslams.

4.2.2.1.

Pastaraisiais metais įvairiems šios pramonės pasektoriams įtaką darė paklausos kintamumas ir svyravimai visoje turizmo pramonėje, kurią taip pat paveikė kilmės šalyse susidariusi ekonomikos padėtis. Neseniai įvykdyti teroristiniai išpuoliai Europoje ir išaugusios kitos terorizmo grėsmės, be abejonės, turės poveikio turizmui. Vis dėlto laikas parodė, kad turizmas yra labai atsparus, net ir sunkmečiu, ir tai matyti iš greito jo atsigavimo po 2008–2009 m. ekonomikos krizės ir vėlesnių įvairių krizių.

4.2.2.2.

Kokybiški turizmo produktai ir paslaugos tampa vis svarbesni ir turime būti novatoriški, kartu užtikrindami investicijas. Reikia išnagrinėti galimybę visoje vertės grandinėje įvairinti ir gerinti produktus. Ši galimybė gali duoti esminį postūmį laivybos ir jūrų turizmui ir galimų turistinių vietovių patrauklumui. Tai taip pat mums suteiks galimybę prisitaikyti prie besikeičiančių vartojimo įpročių ir demografinių pokyčių, kurie daro įtaką kelionių modeliams.

4.2.2.3.

Klientai vis dažniau renkasi nuotykines keliones ir yra linkę išbandyti naujas keliavimo priemones ir potyrius. Komisijos neseniai paskelbtas kvietimas dalyvauti 1,5 mln. EUR vertės projekte laivybos maršrutams, kuriais būtų skatinamas laivybos turizmas, kurti – žingsnis tinkama linkme. Šia iniciatyva bus padedama skatinti sąsajas su kitais ekonomikos sektoriais ir pritraukti konkrečių interesų, pavyzdžiui, gastronomijos, kultūros ir laisvalaikio veiklos srityse, turinčius lankytojus.

4.2.2.4.

Neviršydama savo kompetencijos, Komisija imasi priemonių, kuriomis remiamas turizmo sektoriaus konkurencingumas ir darnumas, kurios galėtų būti naudingos laivybos ir jūrų turizmo plėtojimui.

4.2.2.5.

Viena tokių priemonių – programa COSME, kuri per pastaruosius šešerius metus padėjo sukurti tarptautinių teminių turizmo produktų ir juos populiarinti tokiose srityse kaip jūrų turizmas, kultūrinis turizmas, gastronomija, sportas ir sveikatingumas (14). Iniciatyva EDEN supažindina su netradicinėmis turistinėmis vietovėmis, kurios demonstruoja aukštą darnaus turizmo plėtojimo lygį (15). 2010 m. iniciatyva pagrindinį dėmesį skyrė turistinėms pakrančių, upių ir ežerų vietovėms, pasižyminčioms inovatyviu požiūriu į jų siūlomą vandens turizmą.

4.2.2.6.

Regionai taip pat gali pasinaudoti Europos struktūriniais ir investicijų fondais (16) investicijoms į pakrančių zonų, prieplaukų ir uostų modernizavimą ir į gamtos bei kultūros paveldo pakrančių zonose išsaugojimą, kai tai padeda įgyvendinti atitinkamus teminius tikslus ir yra teritorinės strategijos dalis. Be to, Komisija paskelbė vadovą (17), kuriame išsamiai apžvelgtos ES turizmo sektoriaus finansavimo galimybės. Pakrančių ir jūrų turizmo sektoriaus suinteresuotosios šalys gali kreiptis dėl šių lėšų skyrimo pagal šias programas.

4.2.2.7.

Šias paslaugas galima susieti ir skatinti sutelkiant produktus ir paslaugas, kuriais galima pagerinti lankytojų patirtį, t. y. skatinant juos visapusiškai pasirinkti pageidaujamus produktus ir paslaugas, kurie juos konkrečiai domina. Turizmo sektoriuje populiarėja klasterių, siūlančių specializuotus turizmo produktus ir paslaugas, kūrimo idėja. Tikslinė rinkodara suteikia galimybę visomis priemonėmis, ypač skaitmeninėmis, tiesiogiai susisiekti su visais potencialiais lankytojais, kad potencialūs lankytojai ir turistinė vietovė užmegztų tiesioginį ryšį.

4.2.3.1.

Savo nuomonėje dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo plėtojant pakrančių ir jūrų turizmą (18) EESRK teigė, kad siūlymas atlikti tyrimą ir nustatyti mokymo poreikius ir sukurti „mėlynųjų darbo vietų“ skiltį EURES portale yra svarbus. Tačiau taip pat svarbu, kad Komisija plačiai tai viešintų ir didintų informuotumą valstybėse narėse apie būtinybę atsižvelgti į šio tyrimo rezultatus savo vidaus mokymo politikoje. Mokymas turėtų būti skirtas ne tik darbuotojams bei darbdaviams, bet ir turizmo institucijoms. Į mokymo programą taip pat turėtų būti įtrauktas platesnis supažindinimas su turizmo, Europos paveldo ir aplinkos svarba. Tai turi būti privalomojo švietimo sistemoje, kad jauni žmonės būtų šviečiami apie tai nuo ankstyvo amžiaus.

4.2.3.2.

Komisija ėmėsi daugelio iniciatyvų, pavyzdžiui, „Nauja įgūdžių darbotvarkė“ (19), kuriomis siekiama ugdyti įgūdžius turizmo srityje, kurie taip pat bus naudingi mėlynosioms darbo vietoms. Šiame svarbiame politikos dokumente pateiktas „sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planas“, kuriame pripažįstama, kad turizmas yra vienas iš šešių bandomųjų sektorių, kur konkrečių veiksmų būtų imamasi remiantis pramonės diktuojamu požiūriu. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. sausio mėn. pabaigoje buvo paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus pagal programą „Erasmus +“ projektui, kurio biudžetas – 4 mln. EUR. Šio fondo lėšomis bus remiamas pagrindinių sektoriaus suinteresuotųjų subjektų (įskaitant pramonės ir švietimo paslaugų teikėjus) platformos sukūrimas, kur jie galės siūlyti priemones ir rekomendacijas artimiausiems 5–10 metų. Ši platforma analizuos pagrindines tendencijas ir įgūdžių poreikius šiame sektoriuje, parengs konkrečius veiksmus artimiausiems ir vidutinės trukmės laikotarpio įgūdžių poreikiams patenkinti, peržiūrės profesinius profilius, atnaujins mokymo programas, skatins sektoriaus patrauklumą ir studentų bei darbo ieškančių asmenų judumą.

4.2.3.3.

2017 m. kovo mėn. pagal programą COSME bus skelbiamas konkursas projektui, kurio biudžetas 800 000 EUR, remti veiksmus, kuriais gerinamas su turizmu susijusių profesijų įvaizdis. Šie veiksmai apims informuotumo apie esamas iniciatyvas ir priemones, skirtas įgūdžiams turizmo srityje ugdyti, ir apie su turizmu susijusių profesijų įvaizdį didinimo kampanijas, aprūpinant pagalbine medžiaga, darbo pokalbių pavyzdžiais ir rengiant seminarus internete apie teigiamus su turizmu susijusių profesijų aspektus (t. y. kad šios profesijos yra tarptautinio pobūdžio, madingos, dinamiškos). Veiksmai bus orientuoti į turizmo įmones (įskaitant MVĮ) ir pradedančiąsias įmones, taip pat studentus ir darbo ieškančius asmenis.

4.2.4.1.

Laivybos ir jūrų turizmo pramonė labai sudėtinga ir yra susijusi su įvairiais skirtingų suinteresuotųjų subjektų santykiais. Įvairi ekonominė veikla, kuri kartu sudaro šią pramonę, labai skiriasi. Valstybėse narėse ne visada prieinama statistinė informacija apie jūrų ir pakrančių turizmą, o jos rinkimo būdas įvairiose šalyse gali skirtis. Dėl to gali būti gaunami nenuoseklūs duomenys ir pateikiami skaičiai, kuriais remiantis gali būti gauti netikslūs rezultatai. Atsižvelgiant į sektoriaus svarbą Europos ekonomikai, būtini nuoseklūs ir tikslūs duomenys. Tai taip pat padės visiems sektoriaus dalyviams tiksliai suprasti ir išsiaiškinti laivybos pramonės dinamiką ir jos poveikį Europos ekonominei veiklai. Turizmo palydovinės sąskaitos (20) metodika gali būti būtina sektoriaus priemonė. Ekonominiai duomenys, gauti per šią sistemą, gali būti derinami su kitų svarbių duomenų rinkimu ir kartu gali sudaryti tvarių rodiklių mechanizmą. Daugeliui valstybių narių ši priemonė jau žinoma ir tai palengvins šį procesą.