1.

Ar, atsižvelgiant į teisės į gynybą užtikrinimo principą, kaip jis iki šiol formuluotas Teisingumo Teismo jurisprudencijoje (Solvay, Sopropé Organizações de Calçado Lda ir Ispas bylos), privataus asmens atžvilgiu priimtas mokestinis administracinis aktas gali ir turi būti pripažįstamas akivaizdžiai negaliojančiu tuo atveju, kai privatus asmuo neturėjo galimybės susipažinti su informacija, kuria remiantis jo atžvilgiu buvo priimtas mokestinis administracinis aktas, nepaisant to, kad tokiame akte daroma nuoroda į tam tikrus administracinės bylos dokumentus?

2.

Ar neutralumo, proporcingumo ir lygiavertiškumo principai draudžia atskaityti PVM ir pelno mokestį tuo atveju, kai šia teise nori pasinaudoti mokesčių požiūriu nepriekaištingo elgesio įmonė, kuriai atsisakoma leisti atskaityti pelno mokestį dėl tiekėjų elgesio mokesčių srityje, kuris, remiantis tokiais pagrindais kaip žmogiškųjų išteklių ir transporto priemonių trūkumas, laikomas netinkamu, turint omenyje tai, kad mokesčių institucija nepateikia įrodymų dėl jokios atitinkamų tiekėjų veiklos, dėl kurios būtų pripažįstama jų fiskalinė/baudžiamoji atsakomybė?

3.

Ar nacionalinė praktika, pagal kurią teisės atskaityti PVM ir pelno mokestį siejama su kitų, nei sąskaita faktūra, pateisinamųjų dokumentų, pavyzdžiui, išlaidų sąmata ir pažangos ataskaita, papildomų pateisinamųjų dokumentų, kurie nacionalinės mokesčių teisės aktais nėra aiškiai ir tiksliai nustatyti, turėjimu, suderinama su Sąjungos teise?

4.

Ar, atsižvelgiant į sprendimą byloje WebMindLicenses, atvejis, kai mokesčių mokėtojas perka prekes ir paslaugas iš kito mokesčių mokėtojo, kuriam taikoma kitokia, nei minėtam mokesčių mokėtojui taikoma mokesčių schema, gali būti laikomas sukčiavimu mokesčių srityje?