18.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/4

(1)

2004 m. gegužės 19 d. Komisija Reglamentu (EB) Nr. 1008/2004 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) įvedė laikinąjį kompensacinį muitą tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui į Bendriją.

(2)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo nuspręsta įvesti laikinąsias kompensacines priemones, kelios suinteresuotos šalys raštu pateikė prašymą išreikšti savo nuomonę apie laikinąsias išvadas. Visiems to paprašiusiems buvo suteikta galimybė būti išklausytiems.

(3)

Komisija ir toliau ieškojo bei tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo būtina galutinėms išvadoms padaryti.

(4)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo ketinama rekomenduoti įvesti galutinį kompensacinį muitą tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui ir galutinai surinkti sumas, užtikrintas laikinuoju muitu. Be to, jiems buvo suteiktas laikotarpis, per kurį po šių esminių faktų ir aplinkybių atskleidimo jos gali kreiptis su skundu.

(5)

Buvo atsižvelgta į suinteresuotų šalių žodžiu bei raštu pateiktus argumentus ir prireikus buvo atitinkamai patikslintos išvados.

(6)

Kadangi naujų pastabų apie minimą produktą ir panašų produktą negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 12–16 konstatuojamosios dalys.

(7)

Po paskelbimo ėmus taikyti laikinąsias priemones ir vėliau po galutinio paskelbimo iš Indijos vyriausybės ir eksportuojančiųjų gamintojų gauta pastabų. Pirma, buvo tvirtinama, kad MTSLS po eksporto – tai grąžinimo schema ir todėl pagal šią schemą gauta bet kokia nauda turėtų būti apribota perteklinių importo muitų grąžinimu, kuris galėjo būti atliktas. Toliau tvirtinama, kad bet kokios naudos kiekybinis nustatymas turėtų remtis MTSLS licencijų gavimo data, o ne jų panaudojimo ar pardavimo data, kuria rėmėsi Komisija. Pagaliau buvo tvirtinama, kad naudos suma turėtų būti sumažinta, kadangi buvo teigiama, kad MTSLS norma šiam produktui 2004 m. vasario mėn., ypač po TL, buvo sumažinta nuo 19 % iki 11 %.

(8)

Atsakant į pirmą teiginį, laikinojo reglamento 33 konstatuojamojoje dalyje buvo pabrėžta, kad „pagrindiniame reglamente numatoma, inter alia, išimtis I priedo i punkte, II priede (grąžinimo sąvokos apibrėžimas ir grąžinimo taisyklės) ir III priede (pakeičiamojo grąžinimo sąvokos apibrėžimas ir pakeičiamojo grąžinimo taisyklės) nustatytas griežtas taisykles atitinkančioms grąžinimo ir pakeičiamojo grąžinimo sistemoms“.

(9)

Atsižvelgiant į šiuos dalykus, reikia pabrėžti, kad Indijos Vyriausybė neįdiegė veiksmingos tikrinimo sistemos arba procedūros tam, jog būtų patvirtinta, ar eksportuojamo produkto gamyba pareikalavo sąnaudų ir kiek jų buvo (pagrindinio reglamento II priedo II skyriaus 4 punktas ir, jei tai yra pakeičiamoji grąžinimo sistema – pagrindinio reglamento III priedo II skyriaus 2 punktas). Be to, Indijos Vyriausybė nevykdė tikraisiais sąnaudų kiekiais pagrįsto po eksporto atliekamo patikrinimo, kad būtų nustatyta, ar buvo atliktas perteklinis mokėjimas, nors tą patikrinimą paprastai privaloma atlikti, jeigu netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II skyriaus 5 punktas ir III priedo II skyriaus 3 punktas). Taip pat laikinojo reglamento 37 konstatuojamojoje dalyje sakoma, kad „po eksporto taikomos MTSLS pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunkčio negalima laikyti leidžiama grąžinimo arba pakeičiamojo grąžinimo sistema (III priedas)“. Dėl šių priežasčių galutinai patvirtinama laikinojo reglamento 38 konstatuojamosios dalies išvada, kad „kompensuotina nauda – tai bendro importo muito, kuris taikomas visam importui, grąžinimas“.

(10)

Kad įgytų teisę gauti išmokas pagal šią sistemą, bendrovė turi eksportuoti prekes. Vykdant eksporto sandorį, Indijos institucijoms eksportuotojas turi įteikti deklaraciją, patvirtinančią, kad eksportas buvo vykdomas pagal MTSLS schemą. Kad prekės būtų eksportuojamos, Indijos muitinė iš anksto, prieš eksportuojant prekes, išduoda formą prekių eksportui, kurioje, inter alia, nurodoma MTSLS kreditų suma, kuri turi būti skiriama už tą eksporto sandorį. Šiame eksporto vykdymo etape bendrovė žino, kokią išmoką ji gaus. Muitinei išdavus formą prekių eksportui, Indijos Vyriausybė neturi įgaliojimų skirti MTSLS kreditą. Taip pat buvo patikrinta, ar kaip nors pakeitus MTSLS tarifus tarp tikrojo eksporto ir MTSLS licencijos išdavimo nebūtų daroma įtaka skiriamos išmokos dydžiui. Atitinkamas MTSLS tarifas – tai tarifas, taikomas pateikiant eksporto deklaraciją. Dėl to nėra galimybės atgaline data iš dalies keisti išmokos dydį. Todėl, įvykdžius eksporto sandorį, Indijos Vyriausybė privalo mokėti muitus, kurie yra finansinis įnašas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje.

(11)

Pagrindinio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad „kompensuojamasis muitas gali būti įvestas norint atlyginti subsidiją, […] kuriai leidus laisvai judėti Bendrijoje būtų padaryta žalos […]“. Pagrindinė priežastis nustatyti tą muitą – importuojamų prekių kaina yra mažesnė, nes toms prekėms buvo skiriamos subsidijos, ir tokios mažos kainos daro žalą. Šiuo atveju, kai grafito elektrodų sistemų eksportuotojai derasi dėl pardavimo eksportui kainų, jie žino, kad parduodant bus naudojamasi subsidijomis pagal MTSLS schemą. Atsižvelgiant į faktą, kad eksportuotojai žino, jog jie gaus tokią subsidiją ir jog iš tikrųjų naudojasi kitomis schemomis, derantis dėl kainų, šių bendrovių padėtis konkurencijos atžvilgiu yra kur kas geresnė, t. y. naudodamos subsidijas, bendrovės gali siūlyti mažesnes kainas.

(12)

Indijos buhalterinės apskaitos standartai numato galimybę įrašyti kreditus kaip pajamas, pvz., gaunamus pagal MTSLS schemą ir kuriuos skiriant atsižvelgiama į didėjimą, jeigu i) tos išmokos buvo uždirbtos ir ii) nėra jokios abejonės, kad galiausiai bus gauta pajamų iš eksporto sandorio. Šiuo atveju svarbus yra teiginys, kad „išmokos buvo uždirbtos“. Kaip sakyta pirmiau minėtoje 10 konstatuojamojoje dalyje, muitinei išdavus formą prekių eksportui, kurioje, inter alia, nurodomas už tą eksporto sandorį skirtinas MTSLS kredito dydis, Indijos Vyriausybė neturi įgaliojimų skirti subsidiją arba jos neskirti ar nustatyti subsidijos dydį. Taip pat, kaip sakyta toje pačioje konstatuojamojoje dalyje, jeigu MTSLS tarifai būtų kaip nors keičiami tarp tikrojo eksporto ir MTSLS licencijos išdavimo, tas veiksmas neturi atgalinio poveikio suteikiamos išmokos dydžiui. Galiausiai, kaip nurodyta pirmiau minėtoje 11 konstatuojamojoje dalyje, eksporto sandorių kainos laikomos susijusiomis su subsidijomis (t. y. per mažesnes kainas), kuriomis galima naudotis sudarant eksporto sandorius. Šiomis aplinkybėmis manoma, kad išmokos yra uždirbamos, jeigu įvykdomas eksporto sandoris. Remdamosi pirmiau išdėstytais dalykais, bendrovės, laikydamosi Indijos buhalterinės apskaitos standartų, paraišką MTSLS kreditui kaip pajamoms gali pateikti vykdydamos eksporto sandorį.

(13)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį kompensuotinų subsidijų dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į naudą, kuri per tyrimo laikotarpį buvo suteikta gavėjui. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus dalykus, manoma esant tikslinga pagal šią schemą gautą naudą vertinti kaip per tyrimo laikotarpį pagal šią schemą už visus įvykdytus eksporto sandorius gautų kreditų sumą. Šis siūlymas skiriasi nuo požiūrio, kurio buvo laikomasi laikinajame reglamente, kuriame buvo vertinama panaudotų kreditų suma. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą mokesčiai, kuriuos buvo privaloma sumokėti subsidijai gauti, yra išskaitomi.

(14)

Dėl paskutinio argumento, susijusio su tariamu MTSLS tarifo sumažinimu, buvo pripažinta, kad buvo pateikta prima facie įrodymų, patvirtinančių, jog aptariamajam produktui MTSLS tarifas nuo 2004 m. vasario 9 d. buvo sumažintas iki 11 %. Tačiau kadangi naudos suma nustatoma atsižvelgiant į per tyrimo laikotarpį už visus eksporto sandorius gautos naudos dydį, MTSLS tarifo sumažinimas po šio laikotarpio neturės įtakos apskaičiuojamos subsidijos lygiui.

(15)

Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, šių dviejų bendradarbiaujančių bendrovių nauda pagal šią schemą buvo pakeista atitinkamai į 16,6 % ir 14,4 %.

(16)

Suinteresuotoms šalims nepateikus jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 56–58 konstatuojamųjų dalių išvados.

(17)

Buvo manoma, kad laikinuoju etapu vienas eksportuojantis Indijos gamintojas yra gavęs kompensuotinos naudos pagal šią schemą. Šio eksportuotojo atstovai tvirtino, kad i) schemos negalima laikyti kompensuotina ir ii) bet kokiu atveju visa gauta nauda buvo skirta komerciniam bendrovės skyriui, kuris negamina aptariamojo produkto, kurį bendrovė pardavė pasibaigus tyrimo laikotarpiui. Atitinkamai buvo tvirtinama, kad eksportuotojui neturėtų būtų priskiriama jokios naudos pagal ILS.

(18)

Dėl pirmojo teiginio nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, patvirtinančių, kad ILS nėra kompensuotina eksporto subsidija. Atsižvelgiant į tai, buvo prisiminta, kad Indijos Vyriausybė neįdiegė veiksmingos tikrinimo sistemos arba procedūros tam, jog būtų patvirtinta, ar eksportuojamo produkto gamyba pareikalavo sąnaudų ir kiek jų buvo (pagrindinio reglamento II priedo II skyriaus 4 punktas ir, jei tai yra pakeičiamoji grąžinimo sistema – pagrindinio reglamento III priedo II skyriaus 2 punktas). Be to, Indijos Vyriausybė nevykdė tikraisiais sąnaudų kiekiais pagrįsto po eksporto atliekamo patikrinimo, kad būtų nustatyta, ar buvo atliktas perteklinis mokėjimas, nors tą patikrinimą paprastai privaloma atlikti, jeigu netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II skyriaus 5 punktas ir III priedo II skyriaus 3 punktas). Dėl šių priežasčių patvirtinamos laikinojo reglamento 64–70 konstatuojamųjų dalių išvados.

(19)

Dėl antrojo teiginio buvo nustatyta, kad aptariamas eksportuotojas tyrimo laikotarpiu pasinaudojo schema ir todėl gavo kompensuotinos naudos. Be to, faktas, kad šį produktą gaminantis skyrius vėliau, pasibaigus TL, buvo parduotas, nelaikomas svarbiu įvertinant, ar bendrovė pasinaudojo subsidijomis per TL. Be to, vertinant bendrovės, kaip visumos, subsidijavimo laipsnį, nėra svarbu, ar subsidija buvo skirta bendrovės padaliniui, kuris pats negamina aptariamojo produkto. Iš tiesų tiriama visa bendrovė kaip organinė visuma, ir todėl laikoma, kad pasipelno visa bendrovė, jeigu naudą gauna vienas jos padalinys. Tuo tikslu patvirtinama, kad tyrimo laikotarpiu komercinis padalinys, kuris gavo naudos iš ILS, ir komerciniai aptariamąjį produktą gaminantys padaliniai sudarė vieną juridinį ekonominį subjektą. Dėl to patvirtinamos laikinojo reglamento 71 konstatuojamosios dalies išvados.

(20)

Suinteresuotoms šalims nepateikus jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 72 konstatuojamosios dalies išvados.

(21)

Suinteresuotoms šalims nepateikus jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 74 konstatuojamosios dalies išvados.

(22)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas išvadas, galutinai tvirtinama toliau pateikiama kompensuotinų subsidijų suma:

(23)

Kadangi šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta jokios iš esmės naujos informacijos arba argumentų, patvirtinamos laikinojo reglamento 76–79 konstatuojamosios dalys.

(24)

Po laikinojo paskelbimo Indijos eksportuotojai atkreipė dėmesį į vieno tam tikro aptariamojo produkto tipo kainos mažinimo skirtumus, jeigu jie būtų lyginami su panašaus tipo kainų mažinimu. Prašymas buvo tinkamai ištirtas ir nustatyta, kad nesutapimas atsirado dėl klaidos, įsivėlusios teikiant žinias apie vieno tam tikro Bendrijos gamintojo kredito avizų ir nuolaidų skaičių. Dėl to prašymas buvo priimtas ir šio tam tikro tipo ir, jeigu reikia, kitų tipų kainos mažinimo skirtumai buvo atitinkamai ištaisyti.

(25)

Be to, buvo nustatyta, kad nemažai prekybos sandorių, kuriuos Bendrijos pramonė naudojo kalkuliacijoms sumažinti, buvo suskaičiuoti du kartus. Todėl reikėjo išbraukti tokius sandorius ir atitinkamai pakeisti kalkuliacijas sumažinta kaina. Tačiau nustatant skaičius, taikomus žalos rodikliams įvertinti, sandoriai dar nebuvo suskaičiuoti du kartus. Todėl žalos rodiklių pakeisti nereikėjo.

(26)

Todėl palyginimas parodė, kad per TL aptariamojo produkto, kurio kilmės šalis yra Indija ir kuris parduodamas Bendrijoje, kainos numuša Bendrijos pramonės kainas 3 %–11 %.

(27)

Kadangi šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta jokios iš esmės naujos informacijos arba argumentų, patvirtinamos laikinojo reglamento 80–116 konstatuojamosios dalys, išskyrus 86 konstatuojamąją dalį (žr. 24–26 konstatuojamąsias dalis).

(28)

Indijos eksportuotojai pakartojo savo argumentą, kad subsidijuojamo importo siejimas su Bendrijos pramonės patiriama žala grindžiamas duomenimis, kurie nėra patikimi, nes iki 1998 m. pradžios veikė konkurenciją ribojantis susivienijimas. Tačiau per pastaboms šiuo konkrečiu klausimu numatytą terminą Indijos eksportuotojai nepateikė jokios naujos informacijos.

(29)

Kadangi šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta jokios iš esmės naujos informacijos arba argumentų, patvirtinamos laikinojo reglamento 117–137 konstatuojamosios dalys.

(30)

Naudotojams atstovaujanti asociacija ir naudotojo bendrovė pakartojo svarbiausią savo rūpestį, kad Indijos tiekėjus pašalinus iš Bendrijos rinkos ir ėmus taikyti kokias nors priemones, to produkto konkurencija iš esmės sumažėtų Bendrijos rinkoje, ir neišvengiamai didėtų kainos. Tačiau laikinojo reglamento 147 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad bet koks panašaus produkto kainos didėjimas galutiniams vartotojams būtų nedidelis. Be to, dar buvo priminta, kad jokia kompensacine priemone nesiekiama Indijos produktams užkirsti kelio patekti į Bendriją – veikiau atkurti vienodas galimybes, kurias iškraipė nesąžininga prekyba. Galiausiai, yra manoma, kad priemonės nėra tokios, kad Indijos gamintojams užkirstų kelią į Bendrijos rinką.

(31)

Kadangi šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta jokios iš esmės naujos informacijos arba argumentų, patvirtinamos laikinojo reglamento 138–151 konstatuojamosios dalys.

(32)

Paskelbus laikinąsias išvadas, kelios suinteresuotos šalys pareiškė, kad 9,4 % pelno lygis, kuris, manoma, atitinka Bendrijos pramonės finansinę padėtį, jeigu Indija nevykdytų žalingo subsidijavimo, būtų pernelyg didelis. Buvo tvirtinama, kad įprasta praktika būtų pramoninių prekių sektoriui (plienui, tekstilei ir pagrindiniams chemikalams) nustatyti 5 % pelno normą. Tos pačios šalys taip pat tvirtino, kad turėtų būti visiškai atskleista šiam skaičiui apskaičiuoti panaudota metodologija.

(33)

Laikinojo reglamento 154 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad 9,4 % pelno norma – tai pagrįstas įvertinimas, kuris buvo padarytas remiantis tam tikrais elementais, t. y. i) 1999 m. Bendrijos pramonės pasiekta pelno norma, kai subsidijuotam importui teko mažiausia rinkos dalis; ii) to meto rinkos sąlygomis ir iii) gamybos apimtimi, duomenys apie kurią surinkti iš bendrovių atsiskaitymo dokumentų duomenų bazės. Ši duomenų bazė yra sudaryta iš bendrovės ataskaitų duomenų, kuriuos pirmiausia ėmėsi rinkti didžiųjų pramoninių šalių, t. y. didesnės dalies Europos Sąjungos valstybių narių, JAV ir Japonijos, nacionaliniai centriniai bankai ir kuriuos Centrinių buhalterinio balanso duomenų įstaigų Europos komitetas ir Europos Komisija sugrupavo pagal sektorius. Duomenų bazė buvo atnaujinta tarp laikinojo ir galutinio nustatymo. Išanalizavus atnaujintus ES valstybių narių ir JAV bei Japonijos duomenis paaiškėjo, kad artimiausio esamo verslo sektoriaus bendrovių vidutinė pelno norma prieš įtraukiant nenumatytas išlaidas 2002 m. buvo 7,5 % (2002 m. – tai vėliausi metai, apie kuriuos bazėje prieinami duomenys).

(34)

Tačiau taip pat manoma, kad nustatant pelno normą, kurią būtų galima užtikrinti, jeigu nebūtų vykdomas subsidijavimas, reikėtų deramai atsižvelgti į visus kiekybinius ir kokybinius elementus, kurie yra svarbūs nustatant pelno normą. Visų pirma, kaip jau buvo nurodyta laikinojo reglamento 154 konstatuojamojoje dalyje, buvo tinkamai ištirtos Bendrijos pramonės pelno normos, kai subsidijuojamas importas užėmė mažiausią rinkos dalį (būtent 1999 m.), ir visos priežastys bei aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos paskutinio laikotarpio tipiškumui. Galiausiai buvo pabrėžta, kad aptariamasis produktas naudojamas paklausioms taikymo sritims ir griežtai turi atitikti tam tikrus parametrus visų pirma elektrinės varžos atžvilgiu. Tai apima ir intensyvaus kapitalo investavimo reikalaujantį gamybos procesą ir dideles išlaidas, skirtas moksliniam tiriamajam darbui ir technikos plėtrai. Kadangi pasaulyje tik keli gamintojai naudoja šią technologiją – tai dar vienas įrodymas, kad šio produkto negalima laikyti pagrindine žaliavine preke.

(35)

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes ir elementus, galutinai buvo nuspręsta, kad pelno marža, kurią pagrįstai būtų galima laikyti atitinkančia finansinę padėtį Bendrijos pramonėje, jeigu Indija nevykdytų žalingo subsidijavimo, ir kuri būtų naudojama žalos skirtumams apskaičiuoti, turėtų būti 8 %.

(36)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus dalykus ir išvadas dėl kainos mažinimo (žr. minėtas 24–26 konstatuojamąsias dalis), nustatomi šie žalos skirtumai.

(37)

Atsižvelgiant į išvadas, kurios buvo padarytos dėl subsidijavimo, žalos, priežastingumo ir Bendrijos intereso, manoma, kad galutinis kompensacinis muitas turėtų būti nustatytas, kad Bendrijos pramonei žalos nebedarytų subsidijuojamas importas. Turėtų būti taikomos tokio lygio galutinės priemonės, kad jos atitiktų nustatytą subsidijos skirtumą, tačiau nebūtų didesnės nei pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį apskaičiuotas žalos skirtumas. Atsižvelgiant į geranorišką Indijos bendradarbiavimą, visoms kitoms bendrovėms liekamasis subsidijos skirtumas buvo nustatytas toks, koks taikomas bendrovei, kurios yra didžiausias tas atskirasis skirtumas, t. y. 16,7 %.

(38)

Atsižvelgiant į eksportuojantiems Indijos gamintojams nustatyto subsidijos skirtumo dydį ir Bendrijos pramonei padarytos žalos lygį, būtina, kad laikinuoju kompensaciniu muitu, kurį nustatė laikinasis reglamentas, surenkamos sumos būtų galutinai surenkamos ne mažesnės nei galutiniu muitu nustatytieji kiekiai. Kadangi „Graphite India Limited (GIL)“ nustatytas galutinis kompensacinis muitas yra didesnis nei laikinasis kompensacinis muitas, laikinuoju kompensaciniu muitu, kuris buvo nustatytas laikinuoju reglamentu, užtikrinamos sumos turi būti surenkamos galutinai. Priešingai, kadangi galutinis kompensacinis muitas „Hindustan Electro Graphite (HEG)“ buvo nustatytas mažesnis nei laikinasis kompensacinis muitas, sumos, kurios laikinai buvo surinktos didesnės nei galutinis kompensacinis muito tarifas, turi būti grąžintos.

(39)

Atskiri kompensacinio muito tarifai, nurodyti šiame reglamente, buvo nustatyti atsižvelgiant į šio tyrimo išvadas. Dėl to juos būtina sieti su padėtimi, kuri, atliekant tyrimą, buvo nustatyta tų bendrovių atžvilgiu. Dėl to tie muitų tarifai (priešingai nei „visiems kitiems“ taikomi visos šalies muitai) taikomi tik importuotiems produktams, kurių kilmės šalis yra tam tikra konkreti šalis ir kuriuos pagamino bendrovės ir konkretūs minėti juridiniai subjektai. Importuotiems produktams, kuriuos pagamino kokia nors kita, o ne šio reglamento juridinės galios turinčioje dalyje konkrečiai nurodyta bendrovė, nurodant jos pavadinimą ir adresą, įskaitant su tomis konkrečiai nurodytosiomis susijusias įmones, negali naudoti tų tarifų ir joms galioja „visiems kitiems“ taikomas muito tarifas.

(40)

Visi prašymai taikyti tuos atskiruosius kompensacinio muito tarifus (pavyzdžiui, pakeitus įmonės pavadinimą arba įsteigus naujas gamybos arba pardavimo įmones) nedelsiant įteikiami Komisijai su visa atitinkama informacija, ypač apie visus bendrovės veiklos pakeitimus, susijusius su gamyba, pardavimais vidaus rinkoje ir pardavimu eksportui, jeigu pardavimas siejasi, pavyzdžiui, su tuo pavadinimo pakeitimu ar gamybos arba pardavimo įmonės pasikeitimu. Jeigu reikia, reglamentas būtų vėliau iš dalies taisomas atnaujinant bendrovių, kurioms nustatomi atskirieji muitai, sąrašą.

(41)

Per tyrimą du Indijos gamintojai eksportuotojai, „Graphite India Limited“ ir „Hindustan Electro Graphite Limited“, pasiūlė įsipareigojimus dėl kainų pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto buvo nustatyti reikšmingi žaliavos kaštų skirtumai tarp tyrimo laikotarpio ir esamo laikotarpio ryšium su bendru šios rinkos nepastovumu. Dėl to, jei šiuo atveju įsipareigojimai būtų priimti remiantis minimaliomis importo kainomis, nustatytomis tik pagal surinktą informaciją tyrimo laikotarpiu, kaip ir siūlyta, tai sąlygotų neigiamus padarinius šiems įsipareigojimams šalinant subsidijavimo žalą. Be to, vienas iš suinteresuotų eksportuojančių gamintojų dėl savo pasiūlyto įsipareigojimo įsigijo Bendrijoje esančią grafito elektrodus gaminančią bendrovę, dėl ko didėja šio pasiūlyto įsipareigojimo dėl kainos apėjimo rizika. Atsižvelgiant į šias abi aplinkybes, buvo neįmanoma užbaigti veiksmingo ir dėl to priimtino įsipareigojimo šio tyrimo laiko ribose,