4.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 117/13

(1)

Reglamente (EEB) Nr. 2913/92 (3) nustatytos importuojamų arba eksportuojamų prekių muitinės priežiūros taisyklės.

(2)

Būtina nustatyti lygiavertį apsaugos lygį atliekant į Bendrijos muitų teritoriją įvežamų arba iš jos išvežamų prekių muitinį tikrinimą. Siekiant šio tikslo, būtina nustatyti lygiavertį muitinio tikrinimo lygį Bendrijoje ir užtikrinti, kad valstybės narės, kurios visų pirma yra atsakingos už muitinį tikrinimą, suderintai taikytų šio tikrinimo veiksmus. Siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti riziką, kylančią Bendrijai, jos piliečiams ir Bendrijos prekybos partneriams, minėto tikrinimo veiksmai turėtų būti grindžiami bendrai suderintais standartais ir rizikos kriterijais, taikomais prekių bei ekonominių operacijų vykdytojų atrankai. Todėl valstybės narės ir Komisija turėtų sukurti Bendrijoje taikomą rizikos valdymo sistemą bendram požiūriui įtvirtinti, kad būtų galima veiksmingai nustatyti prioritetus ir veiksmingai paskirstyti išteklius, siekiant išlaikyti tinkamą muitinio tikrinimo veiksmų ir teisėtos prekybos palengvinimo pusiausvyrą. Tokia sistema taip pat turėtų numatyti bendrus kriterijus ir suderintus reikalavimus, taikomus įgaliotiems ekonominių operacijų vykdytojams, ir užtikrinti suderintą šių kriterijų ir reikalavimų taikymą. Visoms valstybėms narėms skirtos bendros rizikos valdymo sistemos sukūrimas neturėtų kliudyti valstybėms narėms tikrinti prekes pasirinktinio tikrinimo būdu.

(3)

Valstybės narės turėtų suteikti įgalioto ekonominių operacijų vykdytojo statusą visiems ekonominių operacijų vykdytojams, atitinkantiems bendruosius kriterijus, taikomus operacijų vykdytojų kontrolės sistemoms, mokumui ir nustatytų reikalavimų laikymuisi. Vienos valstybės narės suteiktą įgalioto ekonominių operacijų vykdytojo statusą turėtų pripažinti ir kitos valstybės narės, nors šis statusas ir nesuteikia teisės automatiškai naudotis muitinės veiklos taisyklėse numatytais supaprastinimais kitose valstybėse narėse. Tačiau kitos valstybės narės turėtų leisti įgaliotiems ekonominių operacijų vykdytojams naudotis tam tikrais supaprastinimais, jeigu jie atitinka visus konkrečius reikalavimus, taikomus norint jais naudotis. Svarstydamos prašymą leisti naudotis supaprastinimais, kitos valstybės narės neturėtų pakartotinai įvertinti operacijų vykdytojų kontrolės sistemų, mokumo ar nustatytų reikalavimų laikymosi, ką jau atliko valstybė narė, suteikusi operacijų vykdytojui įgalioto ekonominių operacijų vykdytojo statusą, tačiau turėtų užtikrinti, kad būtų įvykdyti kiti konkretūs reikalavimai, taikomi norint naudotis tam tikrais supaprastinimais. Naudojimosi supaprastinimais kitose valstybėse narėse sąlygos taip pat galėtų būti suderintos suinteresuotų muitinių susitarimu.

(4)

Supaprastinimai, kurie taikomi pagal muitinės veiklos taisykles, turėtų ir toliau nepažeisti Bendrijos muitinės kodekse apibrėžtų muitinio tikrinimo reikalavimų, visų pirma susijusių su sauga ir saugumu. Muitinėms tenka atsakomybė už tokio tikrinimo veiksmus ir, nepaisant to, kad minėtos institucijos turėtų pripažinti įgalioto ekonominių operacijų vykdytojo statusą vienu iš veiksnių, įvertintinu atliekant rizikos analizę ir leidžiant tam ekonominių operacijų vykdytojui naudotis palankesnėmis tikrinimo, susijusio su sauga ir saugumu, sąlygomis, teisė tikrinti turėtų išlikti.

(5)

Valstybių narių kompetentingos institucijos ir Komisija turėtų keistis informacija apie importuojamų ir eksportuojamų prekių keliamą riziką. Tuo tikslu turėtų būti sukurta bendra, saugi sistema, kuri suteiktų galimybę kompetentingoms institucijoms laiku ir efektyviai prieiti prie šios informacijos, ją perduoti ir ja keistis. Tokia informacija taip pat galėtų būti dalijamasi ir su trečiosiomis šalimis, jei tą numato tarptautinis susitarimas.

(6)

Reikėtų nustatyti, kokiomis sąlygomis ekonominių operacijų vykdytojų muitinei perduotą informaciją galima atskleisti kitoms tos pačios valstybės narės institucijoms, kitų valstybių narių institucijoms, Komisijai arba trečiųjų šalių institucijoms. Šiuo tikslu turėtų būti aiškiai nurodyta, kad 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (4) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (5) taikomi asmens duomenų tvarkymui, kai šiuos duomenis tvarko kompetentingos institucijos ir kitos institucijos, juos gaunančios pagal Bendrijos muitinės kodeksą.

(7)

Siekiant sudaryti sąlygas atitinkamam, rizika pagrįstam tikrinimui, būtina nustatyti reikalavimą iš anksto, prieš atgabenimą arba išsiuntimą, pateikti informaciją apie visas į Bendrijos muitų teritoriją įvežamas arba iš jos išvežamas prekes, išskyrus oru arba jūra be sustojimo šioje teritorijoje gabenamas prekes. Tokia informacija turėtų būti prieinama prieš įvežant prekes į Bendrijos muitų teritoriją arba išvežant iš jos. Atsižvelgiant į prekių, transporto priemonių arba ekonominių operacijų vykdytojų rūšis, arba tais atvejais, kai tarptautiniuose susitarimuose numatytos specialios saugumo priemonės, galėtų būti nustatomi skirtingi jos prieinamumo terminai ir taisyklės. Siekiant nepalikti saugumo spragų, šis reikalavimas taip pat turėtų būti nustatytas ir į laisvąją zoną įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms.

(8)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EEB) Nr. 2913/92,

1.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2.

įterpiamas šis skirsnis ir straipsnis:

„1A skirsnis

Įgalioti ekonominių operacijų vykdytojai

5a straipsnis

1.   Muitinė, jei būtina pasikonsultavusi su kitomis kompetentingomis institucijomis, suteikia įgalioto ekonominių operacijų vykdytojo statusą bet kuriam Bendrijos muitų teritorijoje įsteigtam ekonominių operacijų vykdytojui, atitinkančiam 2 dalyje nustatytus kriterijus.

Įgaliotas ekonominių operacijų vykdytojas naudojasi palankesnėmis muitinio tikrinimo, susijusio su saugumu ir sauga, sąlygomis ir (arba) muitinės veiklos taisyklėse numatytais supaprastinimais.

Įgalioto ekonominių operacijų vykdytojo statusą pripažįsta visų valstybių narių muitinės, atsižvelgdamos į 2 dalyje išdėstytas taisykles bei sąlygas ir nepažeisdamos muitinio tikrinimo reikalavimų. Remdamosi įgalioto ekonominių operacijų vykdytojo statuso pripažinimu ir įvertinusios, ar įvykdyti Bendrijos muitų teisės aktų nustatyti reikalavimai, taikytini tam tikros rūšies supaprastinimui, muitinės leidžia operacijų vykdytojui naudotis tokiu supaprastinimu.

2.   Įgalioto ekonominių operacijų vykdytojo statusas suteikiamas remiantis šiais kriterijais:

Komiteto procedūra taikoma šioms taisyklėms nustatyti:

ir šioms sąlygoms apibrėžti:

3.

13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

1.   Muitinė gali, laikydamasi galiojančių nuostatų nustatytų sąlygų, atlikti visų rūšių tikrinimą, kurį, jos nuomone, būtina atlikti norint užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomos muitinės veiklos taisyklės ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys prekių, gabenamų tarp Bendrijos muitų teritorijos ir trečiųjų šalių, įvežimo, išvežimo, tranzito, perkėlimo ir galutinio vartojimo tvarką bei Bendrijos prekių statuso neturinčių prekių laikymo tvarką. Muitinis tikrinimas, kuriuo norima užtikrinti tinkamą Bendrijos teisės aktų taikymą, gali būti atliekamas ir trečiojoje šalyje, jei tą numato tarptautinis susitarimas.

2.   Muitinis tikrinimas, išskyrus atliekamą pasirinktinio tikrinimo būdu, grindžiamas rizikos analize, atliekama naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, siekiant nustatyti ir kiekybiškai įvertinti rizikos veiksnius ir sukurti rizikos veiksniams įvertinti būtinas priemones, besiremiančias nacionalinio, Bendrijos ir, jei esama, tarptautinio lygmens kriterijais.

Komiteto procedūra taikoma bendro rizikos valdymo sistemai apibrėžti ir bendriems kriterijams bei prioritetinėms tikrinimo sritims nustatyti.

Valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, sukuria kompiuterinę sistemą rizikos valdymui įgyvendinti.

3.   Kai tikrinimą atlieka ne muitinė, o kita institucija, toks tikrinimas atliekamas pastarajai institucijai glaudžiai derinant savo veiksmus su muitine ir, jei įmanoma, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje.

4.   Atlikdamos šiame straipsnyje nurodytą tikrinimą muitinės ir kitos kompetentingos institucijos, pavyzdžiui veterinarijos ir policijos institucijos, gali perduoti gautus duomenis apie prekių, gabenamų tarp Bendrijos muitų teritorijos ir trečiųjų šalių, įvežimą, išvežimą, tranzitą, perkėlimą ir galutinį vartojimą bei apie Bendrijos statuso neturinčių prekių laikymą viena kitai, valstybių narių muitinės įstaigoms ir Komisijai, jei tai būtina siekiant iki minimumo sumažinti riziką.

Perduoti konfidencialius duomenis trečiųjų šalių muitinėms ir kitoms įstaigoms (pavyzdžiui, saugumo institucijoms) leidžiama tik tada, jei tą numato tarptautinis susitarimas ir jei laikomasi galiojančių duomenų apsaugos nuostatų, visų pirma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (6) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (7).“

4.

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Visa informacija, kuri pagal savo turinį arba pateikimo būdą yra konfidenciali, laikoma tarnybos paslaptimi. Kompetentingos institucijos neturi teisės jos atskleisti be tiesioginio informacijos pateikėjo – asmens arba institucijos – sutikimo. Tačiau informaciją perduoti leidžiama, jeigu kompetentingos institucijos yra įpareigotos ją teikti vadovaujantis galiojančiomis nuostatomis, visų pirma susijusiomis su procesiniais veiksmais. Informacija atskleidžiama arba pateikiama griežtai laikantis galiojančių duomenų apsaugos nuostatų, visų pirma Direktyvos 95/46/EB ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001.“

5.

16 straipsnyje žodžiai „kad muitinė galėtų juos patikrinti“ pakeičiami žodžiais „muitinio tikrinimo reikmėms“.

6.

III antraštinės dalies I skyriuje įterpiami šie straipsniai:

„36a straipsnis

1.   Į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės, išskyrus prekes, gabenamas transporto priemonėmis, kurios tik vyksta per muitų teritorijai priklausančius teritorinius vandenis arba oro erdvę be sustojimo šioje teritorijoje, turi būti nurodytos bendrojoje deklaracijoje.

2.   Bendroji deklaracija pateikiama įvežimo muitinės įstaigai.

Muitinė gali leisti pateikti bendrąją deklaraciją kitai muitinės įstaigai tuo atveju, jei pastaroji nedelsdama perduoda būtinus duomenis įvežimo muitinės įstaigai arba užtikrina, kad jie būtų prieinami elektroniniu būdu.

Muitinės gali leisti vietoj bendrosios deklaracijos pateikti pranešimą ir suteikti prieigą prie bendrosios deklaracijos duomenų, saugomų ekonominių operacijų vykdytojo kompiuterinėje sistemoje.

3.   Bendroji deklaracija pateikiama prieš įvežant prekes į Bendrijos muitų teritoriją.

4.   Taikant Komiteto procedūrą nustatomi:

įvertinant ypatingas aplinkybes ir pritaikant tam tikroms prekių srautų rūšims, transporto rūšims ar ekonominių operacijų vykdytojams, arba atsižvelgiant į tuos atvejus, kai tarptautiniuose susitarimuose numatytos specialios saugumo priemonės.

36b straipsnis

1.   Taikant Komiteto procedūrą ir, atitinkamais atvejais, atsižvelgiant į tarptautinius standartus ir verslo praktiką, nustatomas bendras bendrosios deklaracijos duomenų rinkinys ir bendri šių duomenų formatai, įtraukiant duomenis, būtinus rizikos analizei ir tinkamam muitinio tikrinimo veiksmų taikymui, pirmiausia saugumo ir saugos tikslais.

2.   Bendroji deklaracija pateikiama naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis. Šiam tikslui gali būti naudojama verslo, uostų arba transporto informacija, jeigu joje yra pateikiami būtini duomenys.

Ypatingomis aplinkybėmis muitinės gali priimti popieriuje surašytas bendrąsias deklaracijas, jei joms taikomas tas pats rizikos valdymo lygmuo, koks yra taikomas bendrosioms deklaracijoms, pateiktoms naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis.

3.   Bendrąją deklaraciją pateikia asmuo, kuris įveža prekes į Bendrijos muitų teritoriją arba prisiima atsakomybę už tokį prekių gabenimą.

4.   Nepaisant 3 dalyje nurodyto asmens prievolių, vietoj jo bendrąją deklaraciją gali pateikti:

5.   3 ir 4 dalyse nurodyto asmens prašymu jam gali būti leista iš dalies pakeisti vieną arba daugiau jau pateiktos bendrosios deklaracijos duomenų elementų. Tačiau jokių pakeitimų daryti neleidžiama po to, kai muitinės:

36c straipsnis

1.   Įvežimo muitinės įstaiga gali nereikalauti, kad būtų pateikta bendroji deklaracija, jeigu nepasibaigus 36a straipsnio 3 arba 4 dalyse nurodytam terminui, atitinkamos prekės deklaruojamos pateikiant muitinės deklaraciją. Tokiu atveju muitinės deklaracijoje turi būti pateikti bent jau tie duomenys, kuriuos būtina pateikti bendrojoje deklaracijoje, ir iki tol, kol muitinės deklaracija nepriimama vadovaujantis 63 straipsniu, ji laikoma turinčia bendrosios deklaracijos statusą.

Muitinė gali leisti muitinės deklaraciją pateikti importo muitinės įstaigai, kuri nėra įvežimo muitinės įstaiga, jei importo muitinės įstaiga nedelsdama perduoda būtinus duomenis įvežimo muitinės įstaigai arba užtikrina, kad jie būtų prieinami elektroniniu būdu.

2.   Tais atvejais, kai muitinės deklaracija pateikiama nesinaudojant duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, muitinė jos duomenims taiko tą patį rizikos valdymo lygmenį, koks yra taikomas muitinės deklaracijoms, pateiktoms naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis.“

7.

37 straipsnio 1 dalyje žodžiai „Jos gali būti muitinės tikrinamos“ pakeičiami žodžiais „Jų muitinį tikrinimą galima atlikti“ ir 38 straipsnio 3 dalyje žodžiai „Prekių, kurios dar joms esant už Bendrijos muitų teritorijos ribų gali būti tikrinamos valstybės narės muitinės vadovaujantis“ pakeičiami žodžiais „Prekės, kurių muitinį tikrinimą dar joms esant už Bendrijos muitų teritorijos ribų valstybė narė gali atlikti vadovaudamasi“.

8.

38 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   1–4 dalys, 36a-36c straipsniai ir 39-53 straipsniai netaikomi prekėms, kurios buvo laikinai išgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos jas gabenant tarp dviejų šioje teritorijoje esančių vietų jūra arba oru, su sąlyga, kad jas be sustojimo už Bendrijos muitų teritorijos ribų tiesioginiu maršrutu gabeno reguliarius reisus vykdanti oro transporto arba laivybos linija.“

9.

40 straipsnis pakeičiamas taip:

„40 straipsnis

Į Bendrijos muitų teritoriją įvežamas prekes, išskyrus gabenamas transporto priemonėmis, kurios tik vyksta per Bendrijos muitų teritorijai priklausančius teritorinius vandenis arba oro erdvę be sustojimo šioje teritorijoje, muitinei turi pateikti asmuo, kuris jas įveža į minėtą teritoriją arba, atitinkamais atvejais, asmuo, kuris prisiima atsakomybę už jau įvežtų prekių gabenimą. Prekes pateikiantis asmuo turi nurodyti anksčiau pateiktą ir su tomis prekėmis susijusią bendrąją deklaraciją arba muitinės deklaraciją.“

10.

III antraštinės dalies 3 skyriaus pavadinimas pakeičiamas į „Muitinei pateiktų prekių iškrovimas“.

11.

43–45 straipsniai išbraukiami.

12.

170 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Prekės pateikiamos muitinei, ir nustatyti muitinės formalumai atliekami tais atvejais, kai:

13.

176 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Jeigu prekės perkraunamos laisvojoje zonoje, su šia operacija susiję apskaitos registrai turi būti laikomi muitinės žinioje. Trumpas prekių saugojimas, susijęs su tokiu jų perkrovimu, laikomas sudėtine šios operacijos dalimi.

Tiesiogiai įvežant prekes į laisvąją zoną iš už Bendrijos muitų teritorijos ribų arba tiesiogiai išvežant prekes iš laisvosios zonos už Bendrijos muitų teritorijos ribų, turi būti pateikiama bendroji deklaracija laikantis atitinkamai 36a-36c straipsnių arba 182a-182d straipsnių nustatytos tvarkos.“

14.

181 straipsnis pakeičiamas taip:

„181 straipsnis

Kai prekės išvežamos už Bendrijos muitų teritorijos ribų iš laisvosios zonos arba laisvojo sandėlio, muitinės turi prižiūrėti, kad būtų laikomasi eksporto, laikinojo išvežimo perdirbti, reeksporto, sąlyginio neapmokestinimo procedūrų arba vidinio tranzito procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančių taisyklių ir V antraštinės dalies nuostatų.“

15.

182 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje išbraukiami žodžiai „reeksportą arba“.

16.

V antraštinėje dalyje (Iš Bendrijos muitų teritorijos išvežamos prekės) įterpiami šie straipsniai:

„182a straipsnis

1.   Iš Bendrijos muitų teritorijos išvežamos prekės, išskyrus prekes, gabenamas transporto priemonėmis, kurios tik vyksta per muitų teritorijai priklausančius teritorinius vandenis arba oro erdvę be sustojimo šioje teritorijoje, turi būti nurodytos muitinės deklaracijoje arba, kai muitinės deklaracijos nereikalaujama, - bendrojoje deklaracijoje.

2.   Taikant Komiteto procedūrą nustatomi:

įvertinant ypatingas aplinkybes ir pritaikant tam tikroms prekių srautų rūšims, transporto rūšims ar ekonominių operacijų vykdytojams, arba tais atvejais, kai tarptautiniuose susitarimuose numatytos specialios saugumo priemonės.

182b straipsnis

1.   Jeigu iš Bendrijos muitų teritorijos išvežamoms prekėms įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, kuriuos atliekant pagal muitinės veiklos taisykles reikalaujama muitinės deklaracijos, ši muitinės deklaracija turi būti pateikta eksporto muitinės įstaigai prieš išvežant prekes iš Bendrijos muitų teritorijos.

2.   Kai eksporto muitinės įstaiga nėra taip pat ir išvežimo muitinės įstaiga, eksporto muitinės įstaiga nedelsdama perduoda išvežimo muitinės įstaigai visus būtinus duomenis arba užtikrina, kad jie būtų prieinami elektroniniu būdu.

3.   Muitinės deklaracijoje pateikiami bent tie duomenys, kuriuos būtina pateikti 182d straipsnio 1 dalyje nurodytoje bendrojoje deklaracijoje.

4.   Jeigu muitinės deklaracija pateikiama nesinaudojant duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, muitinė jos duomenims taiko tą patį rizikos valdymo lygmenį, koks yra taikomas muitinės deklaracijoms, pateiktoms naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis.

182c straipsnis

1.   Jeigu iš Bendrijos muitų teritorijos išvežamoms prekėms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, kuriuos atliekant pagal muitinės veiklos taisykles reikalaujama muitinės deklaracijos, prieš išvežant prekes iš Bendrijos muitų teritorijos išvežimo muitinės įstaigai turi būti pateikta bendroji deklaracija.

2.   Muitinė gali leisti bendrąją deklaraciją pateikti kitai muitinės įstaigai tuo atveju, jei pastaroji nedelsdama perduoda būtinus duomenis išvežimo muitinės įstaigai arba užtikrina, kad jie būtų prieinami elektroniniu būdu.

3.   Muitinės gali leisti vietoj bendrosios deklaracijos pateikti pranešimą ir suteikti prieigą prie bendrosios deklaracijos duomenų, saugomų ekonominių operacijų vykdytojo kompiuterinėje sistemoje.

182d straipsnis

1.   Taikant Komiteto procedūrą ir, atitinkamais atvejais, atsižvelgiant į tarptautinius standartus ir verslo praktiką, nustatomas bendras bendrosios deklaracijos duomenų rinkinys ir bendri šių duomenų formatai, įtraukiant duomenis, būtinus rizikos analizei ir tinkamam muitinio tikrinimo veiksmų taikymui, pirmiausia saugumo ir saugos tikslais.

2.   Bendroji deklaracija pateikiama naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis. Šiam tikslui gali būti naudojama verslo, uostų arba transporto informacija, jeigu joje yra būtini duomenys.

Ypatingomis aplinkybėmis muitinės gali priimti popieriuje surašytas bendrąsias deklaracijas, jei joms taikomas tas pats rizikos valdymo lygmuo, koks yra taikomas bendrosioms deklaracijoms, pateiktoms naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis.

3.   Bendrąją deklaraciją pateikia:

4.   3 dalyje nurodyto asmens prašymu jam gali būti leista iš dalies pakeisti vieną arba daugiau jau pateiktos bendrosios deklaracijos duomenų elementų. Tačiau jokių pakeitimų daryti neleidžiama po to, kai muitinės: