6.6.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/1

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 479/2008

2008 m. balandžio 29 d.

dėl bendro vyno rinkos organizavimo, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1493/1999, (EB) Nr. 1782/2003, (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 3/2008 ir panaikinantis Reglamentus (EEB) Nr. 2392/86 bei (EB) Nr. 1493/1999

TURINYS

I ANTRAŠTINĖ DALIS.

ĮVADINĖS NUOSTATOS

II ANTRAŠTINĖ DALIS.

PARAMOS PRIEMONĖS

I skyrius.

Paramos programos

1 skirsnis.

Įvadinės nuostatos

2 skirsnis.

Paramos programų teikimas ir turinys

3 skirsnis.

Specialios paramos priemonės

4 skirsnis.

Bendrosios nuostatos

II skyrius.

Lėšų pervedimas

III ANTRAŠTINĖ DALIS.

REGULIAVIMO PRIEMONĖS

I skyrius.

Bendrosios taisyklės

II skyrius.

Vynininkystės metodai ir apribojimai

III skyrius.

Kilmės vietos nuorodos, geografinės nuorodos ir tradiciniai terminai

IV skyrius.

Kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos

1 skirsnis.

Sąvokų apibrėžtys

2 skirsnis.

Paraiška dėl apsaugos

3 skirsnis.

Apsaugos suteikimo procedūra

4 skirsnis.

Specifiniai atvejai

5 skirsnis.

Apsauga ir kontrolė

6 skirsnis.

Bendrosios nuostatos

V skyrius.

Tradiciniai terminai

VI skyrius.

Ženklinimas ir pateikimas

VII skyrius.

Gamintojų ir tarpšakinės organizacijos

IV ANTRAŠTINĖ DALIS.

PREKYBA SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

I skyrius.

Bendrosios nuostatos

II skyrius.

Importo ir eksporto licencijos

III skyrius.

Apsauga bei įvežimas ir išvežimas perdirbti

IV skyrius.

Importui taikomos taisyklės

V ANTRAŠTINĖ DALIS.

GAMYBOS POTENCIALAS

I skyrius.

Neteisėtai apsodinti plotai

II skyrius.

Sodinimo teisių tvarka pereinamuoju laikotarpiu

III skyrius.

Vynmedžių išnaikinimo schema

VI ANTRAŠTINĖ DALIS.

BENDROSIOS NUOSTATOS

VII ANTRAŠTINĖ DALIS.

PAKEITIMAI, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

I skyrius.

Pakeitimai

II skyrius.

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 ir 37 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)	Vyno sektoriui taikoma Bendrijos tvarka yra nustatyta 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (3) ir jį įgyvendinančiuose reglamentuose.

(2)	Vyno suvartojimas Bendrijoje nuolat mažėja, o nuo 1996 m. iš Bendrijos eksportuojamo vyno kiekis didėja daug lėčiau nei atitinkamas importas. Dėl to pablogėjo pasiūlos ir paklausos pusiausvyra, o tai turi įtakos gamintojų kainoms ir pajamoms.

(3)

Paaiškėjo, kad ne visos šiuo metu Reglamente (EB) Nr. 1493/1999 numatytos priemonės yra veiksmingos siekiant konkurencingo ir tvaraus vyno sektoriaus vystymosi. Rinkos mechanizmo priemonės dažnai buvo nepakankamai ekonomiškai naudingos ir skatino struktūrinio pertekliaus susidarymą nereikalaujant struktūrinių patobulinimų. Be to, kai kurios galiojančios reguliavimo priemonės pernelyg apribojo konkurencingų gamintojų veiklą.

(4)	Todėl galiojanti teisinė sistema, atrodo, nesuteikia galimybės pasiekti tvaraus Sutarties 33 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo ir visų pirma stabilizuoti vyno rinką bei užtikrinti tinkamą atitinkamos žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygį.

(5)

Todėl, atsižvelgiant į įgytą patirtį, tikslinga iš esmės pakeisti vyno sektoriui taikomą Bendrijos tvarką, kad būtų pasiekti šie tikslai: didinti Bendrijos vyno gamintojų konkurencingumą; gerinti Bendrijos rūšinio vyno, kaip geriausio vyno pasaulyje, reputaciją; susigrąžinti senąsias rinkas ir įsitvirtinti naujose Bendrijos ir viso pasaulio rinkose; sukurti vyno sektoriaus tvarką nustatant aiškias, paprastas ir veiksmingas taisykles, kurios subalansuotų pasiūlą ir paklausą; sukurti vyno sektoriaus tvarką, palaikančią geriausias Bendrijos vyno gamybos tradicijas, gerinančią daugelio kaimo vietovių socialinę struktūrą ir užtikrinančią, kad visa gamyba būtų vykdoma laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Todėl tikslinga panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 1493/1999 ir jį pakeisti šiuo reglamentu.

(6)

Prieš pateikiant šį reglamentą buvo atliktas įvertinimas ir surengtos konsultacijos siekiant geriau nustatyti vyno sektoriaus poreikius ir į juos atsižvelgti. Buvo užsakyta išorinio įvertinimo ataskaita, kuri buvo paskelbta 2004 m. lapkričio mėn. 2006 m. vasario 16 d. Komisija surengė seminarą, kad suinteresuoti subjektai turėtų galimybę pareikšti savo nuomonę. 2006 m. birželio 22 d. buvo paskelbtas Komisijos komunikatas „Tvaraus Europos vyno sektoriaus link“ ir poveikio įvertinimas, kuriame išvardyta nemažai vyno sektoriaus reformos galimybių.

(7)

Nuo 2006 m. liepos iki lapkričio mėn. vyko diskusijos Tarybos lygiu. 2006 m. gruodžio mėn. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas priėmė ataskaitas dėl siūlomų vyno sektoriaus reformos galimybių, išdėstytų Komisijos komunikate. 2007 m. vasario 15 d. Europos Parlamentas savo iniciatyva priėmė pranešimą dėl komunikato pateikdamas išvadas, į kurias atsižvelgta šiame reglamente.

(8)

2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (4), vėliau turėtų būti taikomas ir vyno sektoriui. Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas apima tam tikras horizontalaus pobūdžio nuostatas, visų pirma dėl prekybos su trečiosiomis šalimis, konkurencijos taisykles, kontrolę ir sankcijas bei Komisijos ir valstybių narių keitimąsi informacija. Kad ateityje jas būtų galima lengvai įtraukti į Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą, su tais horizontaliaisiais klausimais susijusios šio reglamento nuostatos turėtų būti kuo labiau suderintos su Bendrame bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamente esančiomis nuostatomis.

(9)

Svarbu numatyti paramos priemones, kurios gali sustiprinti konkurencingas struktūras. Nors šias priemones finansuoti ir nustatyti turėtų Bendrija, valstybėms narėms turėtų būti suteikta laisvė pasirinkti reikiamą priemonių rinkinį, geriausiai atitinkantį jų regioninių įstaigų poreikius, prireikus atsižvelgiant į regionų ypatumus, ir taip pat įtraukti jas į nacionalines paramos programas. Už tokių programų vykdymą turėtų būti atsakingos valstybės narės.

(10)

Skirstant lėšas valstybių narių nacionalinėms paramos programoms, finansinis pagrindas turėtų būti siejamas su ankstesnių metų vyno biudžetu, kaip pagrindiniu kriterijumi, vynmedžiais apsodintais plotais ir ankstesnių metų gamyba. Tačiau šis finansinis pagrindas turėtų būti koreguojamas, atsižvelgiant į atvejus, kai kaip pagrindiniu kriterijumi remiantis ankstesnių metų vyno biudžeto dalimi būtų netinkamai paskirstytos lėšos.

(11)

Viena pagrindinių nacionalinių paramos programų priemonių turėtų būti Bendrijos vynų rėmimas ir prekyba jais trečiosiose šalyse. Toliau reikėtų finansuoti restruktūrizavimo ir konversijos veiklą dėl jos teigiamo struktūrinio poveikio vyno sektoriui. Taip pat turėtų būti numatyta parama investicijoms į vyno sektorių, kuriomis būtų siekiama gerinti įmonių ekonominius rezultatus. Toms valstybėms narėms, kurios norėtų pasinaudoti galimybe teikti paramą šalutinių produktų distiliavimui siekiant užtikrinti vyno kokybę tausojant aplinką, tokia galimybė turėtų būti numatyta.

(12)	Prevencinėms priemonėms, pvz., derliaus draudimui, savitarpio fondams ir neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimui, turėtų būti skiriama parama iš paramos programų, kad būtų skatinamas atsakingas požiūris į krizines situacijas.

(13)

Tolesnis kai kurių tradicinių priemonių taikymas pereinamuoju laikotarpiu pateisinamas siekiant sušvelninti įprastinių rinkos priemonių, kurios iki šiol buvo finansuojamos Bendrijos lėšomis, taikymo nutraukimo poveikį. Tokios priemonės yra parama geriamojo alkoholio distiliavimui, parama distiliavimui krizės atveju ir parama koncentruotos vynuogių misos naudojimui.

(14)

Galiausiai, valstybės narės dėl įvairių priežasčių gali pageidauti teikti atsietą paramą pagal bendrąją išmokos schemą ūkininkams. Todėl valstybės narės turėtų turėti tokią galimybę ir, atsižvelgiant į bendrosios išmokos schemos specifiką, tokie pervedimai turėtų būti negrįžtami ir turėtų atitinkamai sumažinti nacionalinėms paramos programoms skirto biudžeto dalį vėlesniais metais.

(15)	Bendrijos parama reikalavimus atitinkančioms priemonėms, jei įmanoma, turėtų būti skiriama pagal tai, ar atitinkami gamintojai laikosi tam tikrų galiojančių aplinkosaugos taisyklių. Jei nustatoma, kad tokių taisyklių nesilaikoma, turėtų būti atitinkamai mažinamos išmokos.

(16)	Parama vyno sektoriui taip pat turėtų būti skiriama iš struktūrinių priemonių, numatytų 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (5).

(17)

Vyno sektoriui turėtų būti svarbios šios Reglamente (EB) Nr. 1698/2005 numatytos priemonės: jaunų ūkininkų steigimasis ir investicijos į techninius įrenginius bei prekybos gerinimas, profesinis mokymas, parama prie kokybės schemų prisijungusioms gamintojų organizacijoms informavimo ir rėmimo srityje, parama agrarinei aplinkosaugai, ankstyvas išėjimas į pensiją, kuriuo gali pasinaudoti ūkininkai, kurie nusprendžia nutraukti visą komercinę ūkininkavimo veiklą, kad perduotų savo valdą kitiems ūkininkams.

(18)	Kad būtų padidintos finansinės lėšos, skiriamos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005, turėtų būti vykdomas laipsniškas lėšų pervedimas į tame reglamente numatytą biudžetą, kai atitinkamos sumos yra pakankamai svarbios.

(19)	Vyno sektoriuje turėtų būti taikomos tam tikros reguliavimo priemones, ypač sveikatos, kokybės ir vartotojų lūkesčių požiūriu.

(20)	Valstybės narės, pagaminančios daugiau nei 50 000 hektolitrų per metus, toliau turėtų būti atsakingos už vyninių vynuogių veislių, iš kurių jų teritorijose galima gaminti vyną, klasifikavimą. Tam tikrų vyninių vynuogių veislių reikėtų atsisakyti.

(21)	Tam tikri produktai, kuriems taikomas šis reglamentas, Bendrijoje turėtų būti parduodami atsižvelgiant į specifinį vynuogių produktų klasifikavimą ir atitinkamas specifikacijas.

(22)

Produktai, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų būti gaminami pagal tam tikras vynininkystės metodų taisykles ir apribojimus, kad būtų užtikrinta sveikatos apsauga ir tenkinami vartotojų lūkesčiai kokybės bei gamybos metodų požiūriu. Siekiant lankstumo šie metodai turėtų būti atnaujinami ir nauji metodai turėtų būti tvirtinami priimant įgyvendinimo priemones, išskyrus politiniu požiūriu svarbius aspektus, susijusius su sodrinimu ir parūgštinimu, kurių keitimas ir toliau turėtų priklausyti Tarybos kompetencijai.

(23)

Alkoholio kiekio vyne didinimui turėtų būti taikomos tam tikros ribinės vertės ir, kai taikoma, jis turėtų būti didinamas į vyną pridedant koncentruotos vynuogių misos ar rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos arba sacharozės, jeigu tai leidžiama. Turėtų būti numatyti griežtesni nei iki šiol leidimo didinti sodrinimą ribojimai.

(24)	Dėl vyno, pagaminto pernelyg spaudžiant vynuoges, prastos kokybės tokį metodą reikėtų uždrausti.

(25)	Siekdama laikytis tarptautinių standartų šioje srityje, Komisija turėtų iš esmės remtis Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (OIV) rekomenduojamais vynininkystės metodais.

(26)

Vyno, kurio kilmės vieta yra trečioji šalis, kupažavimas su Bendrijos vynu ir vynų, kurių kilmės vieta yra trečiosios šalys, kupažavimas Bendrijoje turėtų būti ir toliau draudžiami. Panašiai iš tam tikrų vynuogių misos, vynuogių sulčių ir šviežių vynuogių rūšių, kurių kilmės vieta yra trečiosios šalys, neturėtų būti gaminamas vynas arba jų neturėtų būti pridedama į vyną Bendrijos teritorijoje.

(27)

Bendrijoje rūšinių vynų sąvoka yra pagrįsta, inter alia, specifinėmis savybėmis, priskiriamomis vyno geografinei kilmei. Apie tokius vynus vartotojas informuojamas pateikiant saugomas kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas, nors šiuo požiūriu dabartinė sistema nėra visiškai išplėtota. Kad būtų galima parengti skaidrią ir išsamesnę sistemą teiginiui apie atitinkamų produktų kokybę pagrįsti, reikėtų nustatyti tvarką, pagal kurią paraiškos suteikti kilmės vietos nuorodą arba geografinę nuorodą būtų nagrinėjamos pagal požiūrį, atitinkantį Bendrijos horizontaliąją kokybės politiką, taikytiną maisto produktams, išskyrus vyną ir spiritinius gėrimus, nurodytiems 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (6).

(28)	Siekiant išsaugoti specifines vynų, kuriems suteikta kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda, kokybės savybes, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama šiuo požiūriu taikyti griežtesnes taisykles.

(29)

Kad kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos būtų saugomos Bendrijoje, jos turėtų būti pripažintos ir registruotos Bendrijos lygiu. Siekiant užtikrinti, kad atitinkami pavadinimai atitiktų šiame reglamente nustatytas sąlygas, paraiškas turėtų nagrinėti atitinkamos valstybės narės nacionalinės valdžios institucijos, laikydamosi būtiniausių bendrųjų nuostatų, įskaitant nacionalinę prieštaravimų pateikimo tvarką. Šiuos sprendimus vėliau turėtų nagrinėti Komisija, kad užtikrintų, jog paraiškos atitiktų šiame reglamente nustatytas sąlygas ir visose valstybėse narėse būtų taikomas vienodas metodas.

(30)	Trečiųjų šalių kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos turėtų būti saugomos, jeigu jos yra saugomos jų kilmės šalyje.

(31)	Registracijos tvarka turėtų suteikti galimybę bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, turinčiam teisėtą interesą valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, naudotis savo teisėmis, pranešant apie savo prieštaravimus.

(32)

Registruotos kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos turėtų būti saugomos, kad nebūtų netinkamai naudojamasi reikalavimus atitinkančių produktų reputacija. Siekiant skatinti sąžiningą konkurenciją ir neklaidinti vartotojų, tokią apsaugą taip pat reikėtų taikyti produktams ir paslaugoms, kuriems šis reglamentas netaikomas, įskaitant Sutarties I priede nenurodytus produktus ir paslaugas.

(33)	Reikėtų numatyti tvarką, pagal kurią būtų galima pakeisti produkto specifikacijas pradėjus taikyti kilmės vietos arba geografinių nuorodų apsaugą arba ją panaikinus, visų pirma tais atvejais, kai nebeužtikrinamas atitinkamo produkto specifikacijų laikymasis.

(34)

Bendrijos teritorijoje saugomoms kilmės vietos nuorodoms ir geografinėms nuorodoms turėtų būti taikoma kontrolė, jei įmanoma, laikantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (7), įskaitant patikrinimų sistemą, kad būtų užtikrinta atitinkamų vynų atitiktis produkto specifikacijoms.

(35)	Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama imti mokestį patirtoms išlaidoms padengti, įskaitant išlaidas, patirtas nagrinėjant paraiškas dėl apsaugos, prieštaravimo pareiškimus, paraiškas dėl pakeitimų ir prašymus panaikinti apsaugą pagal šį reglamentą.

(36)

Siekiant teisinio tikrumo, naujos nagrinėjimo tvarkos reikėtų netaikyti Bendrijoje jau esančioms kilmės vietos nuorodoms ir geografinėms nuorodoms. Tačiau atitinkamos valstybės narės turėtų Komisijai pateikti pagrindinę informaciją ir aktus, kuriais remiantis tos nuorodos buvo pripažintos nacionaliniu lygiu, o to nepadarius, kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsauga turėtų būti panaikinta. Siekiant teisinio tikrumo, jau galiojančių kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų panaikinimų taikymo sritis turėtų būti apribota.

(37)	Kokybės politika tam tikrose valstybėse narėse reguliuojama nacionaliniu lygiu, vadovaujantis nacionalinėmis nuostatomis ir praktika. Tokias nuostatas ir praktiką galima taikyti ir toliau.

(38)

Tam tikri terminai yra tradiciškai vartojami Bendrijoje ir suteikia vartotojams informacijos apie vynų savybes ir kokybę, papildant informaciją, kurią suteikia kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos. Siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą ir sąžiningą konkurenciją bei išvengti vartotojų klaidinimo, tokiems tradiciniams terminams Bendrijoje turėtų būti taikoma apsauga.

(39)	Produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, aprašymas, pavadinimas ir pateikimas gali turėti didelės įtakos jų perkamumui. Valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių vyno produktų ženklinimą, skirtumai gali trukdyti sklandžiam vidaus rinkos veikimui.

(40)	Todėl reikėtų nustatyti taisykles, kuriose būtų atsižvelgta į teisėtus vartotojų ir gamintojų interesus. Dėl šios priežasties yra tikslinga taikyti Bendrijos ženklinimo taisykles.

(41)

Šiose taisyklėse turėtų būti numatytas privalomas tam tikrų terminų vartojimas, kad produktą būtų galima nustatyti pagal pardavimų kategorijas, o vartotojams būtų pateikiama tam tikra svarbi informacija. Bendrijos lygiu taip pat turėtų būti numatytas tam tikros kitos papildomos informacijos naudojimas.

(42)

Jeigu nenumatyta kitaip, ženklinimo taisyklės vyno sektoriuje turėtų papildyti taisykles, nustatytas 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (8), kurios taikomos horizontaliai. Patirtis parodė, kad taikant ženklinimo taisykles diferencijavimas pagal vyno produktų kategoriją dažnai yra netikslingas. Todėl iš esmės taisykles reikėtų taikyti visoms skirtingoms vyno kategorijoms, įskaitant importuotus produktus. Visų pirma pagal jas turėtų būti leidžiama pateikti vyninės vynuogių veislės ir derliaus metų nuorodą be kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos, laikantis teisingo ženklinimo ir atitinkamos stebėsenos reikalavimų ir išimčių, taip pat atsižvelgiant į vartotojų klaidinimo pavojų.

(43)

Veikiančios ir besikuriančios gamintojų organizacijos ir toliau prisideda prie vyno sektoriaus poreikių tenkinimo, kaip apibrėžta Bendrijos lygiu. Jų naudingumas turėtų pasireikšti jų nariams siūlomų paslaugų apimtimi ir veiksmingumu. Tas pat taikytina ir tarpšakinėms organizacijoms. Todėl valstybės narės turėtų pripažinti organizacijas, kurios atitinka tam tikrus Bendrijos lygiu nustatytus reikalavimus.

(44)	Siekdamos, kad geriau veiktų vynų rinka, valstybės narės turėtų turėti galimybę įgyvendinti tarpšakinių organizacijų priimtus sprendimus. Tačiau tokie sprendimai neturėtų numatyti metodų, kurie galėtų iškraipyti konkurenciją.

(45)

Kuriant bendrą Bendrijos rinką reikia įvesti prekybos prie Bendrijos išorės sienų sistemą. Šioje sistemoje turėtų būti taikomi importo muitai, o ji pati turėtų iš esmės stabilizuoti Bendrijos rinką. Prekybos sistema turėtų būti pagrįsta Bendrijos tarptautiniais įsipareigojimais, kurie visų pirma numatyti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimuose.

(46)

Prekybos srautų stebėsena yra pirmiausia susijusi su valdymu, kuris turėtų būti vykdomas lanksčiai. Todėl sprendimą nustatyti licencijų reikalavimus turėtų priimti Komisija, atsižvelgdama į importo ir eksporto licencijų poreikį atitinkamoms rinkoms valdyti ir visų pirma atitinkamų produktų importui stebėti. Tačiau tokių licencijų bendrieji reikalavimai turėtų būti nustatyti šiame reglamente.

(47)	Jeigu yra numatytos importo ir eksporto licencijos, turėtų būti pateikiamas užstatas, užtikrinantis, kad bus įvykdyti sandoriai, kuriems suteiktos tokios licencijos.

(48)

Importo muitų sistema suteikia galimybę panaikinti visas kitas apsaugos priemones prie Bendrijos išorės sienų. Vidaus rinkos ir muitų mechanizmas išskirtinėmis aplinkybėms galėtų būti nepakankamas. Tokiais atvejais, kad Bendrijos rinka neliktų neapsaugota nuo galimų sutrikdymų, Bendrija turėtų nedelsdama imtis visų reikalingų priemonių. Tokios priemonės turėtų atitikti Bendrijos tarptautinius įsipareigojimus.

(49)	Siekiant išvengti neigiamo poveikio Bendrijos rinkai, kurį konkrečiai gali sukelti vynuogių sulčių ir vynuogių misos produktų importas, arba jį neutralizuoti, tokių produktų importui turėtų būti taikomas, jei įvykdomi tam tikri reikalavimai, papildomas muitas.

(50)

Siekiant užtikrinti tinkamą vyno rinkos veikimą ir visų pirma išvengti rinkos sutrikdymų, turėtų būti numatyta galimybė uždrausti įvežimo ar išvežimo perdirbti tvarką. Kad šio pobūdžio rinkos valdymo priemonė būtų sėkminga, paprastai ją reikia taikyti nedelsiant. Todėl Komisijai reikėtų suteikti atitinkamus įgaliojimus.

(51)	Iš trečiųjų šalių importuojamiems produktams turėtų būti taikomos Bendrijos taisyklės dėl produktų kategorijų, ženklinimo ir kilmės vietos nuorodų bei geografinių nuorodų. Prie jų turėtų būti pridėta analizės ataskaita.

(52)	Tam tikromis sąlygomis tikslinga Komisijai suteikti įgaliojimus pradėti naudoti ir administruoti tarifines kvotas pagal tarptautinius susitarimus, sudarytus pagal Sutartį, arba Tarybos aktus.

(53)	Perteklinė vyno gamyba Bendrijoje dar labiau padidėjo dėl pereinamojo laikotarpio draudimo sodinti naujus vynmedžius pažeidimų. Bendrijoje yra daug neteisėtai apsodintų plotų, ir tai yra nesąžiningos konkurencijos priežastis, dėl kurios didėja vyno sektoriaus problemos.

(54)

Reikėtų skirti neteisėtai apsodintus plotus, apsodintus iki ir po 1998 m. rugpjūčio 31 d. tiek, kiek tai susiję su gamintojo prievolėmis dėl tokių plotų. Laikantis Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 2 straipsnio 3 dalyje išdėstytų sąlygų turėtų būti suteikta paskutinė galimybė išspręsti klausimą, susijusį su neteisėtai apsodintų plotų sureguliavimu, iki 1998 m. rugsėjo 1 d. Todėl atitinkamos šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos atgaline tvarka.

(55)

Iki šiol plotams, neteisėtai apsodintiems iki 1998 m. rugsėjo 1 d., prievolė išnaikinti vynmedžius netaikoma. Atitinkami gamintojai turėtų būti įpareigoti sureguliuoti šiuos plotus sumokant mokestį. Jeigu iki 2009 m. gruodžio 31 d. tokie plotai nebus sureguliuoti, gamintojams turėtų būti nustatyta prievolė savo sąskaita išnaikinti vynmedžius šiuose plotuose. Jei nesilaikoma prievolės išnaikinti tokius vynmedžius, turėtų būti taikomos baudos.

(56)	Plotuose, kurie buvo apsodinti pažeidžiant atitinkamą draudimą po 1998 m. rugpjūčio 31 d., vynmedžiai turėtų būti išnaikinti – ši sankcija nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1493/1999. Jei nesilaikoma prievolės išnaikinti tokius vynmedžius, turėtų būti taikomos baudos.

(57)

Kol bus įgyvendintos sureguliavimo ir vynmedžių išnaikinimo priemonės, vynas iš plotų, kurie buvo apsodinti pažeidžiant draudimą ir nebuvo sureguliuoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, į rinką turėtų būti pateikiamas tik distiliavimui atitinkamo gamintojo sąskaita. Gamintojų pateiktos distiliavimo sutartys turėtų užtikrinti geresnę šios taisyklės laikymosi stebėseną, nei iki šiol.

(58)	Nors pereinamojo laikotarpio draudimas sodinti naujus vynmedžius turėjo tam tikros įtakos pasiūlos ir paklausos pusiausvyrai vyno rinkoje, dėl jo taip pat atsirado kliūtis konkurencingiems gamintojams, kurie nori lanksčiai reaguoti į padidėjusią paklausą.

(59)

Kadangi dar nesukurta rinkos pusiausvyra ir reikia laiko, kol įsigalios papildomos priemonės (pvz., vynmedžių išnaikinimo schema), tikslinga toliau iki 2015 m. gruodžio 31 d. taikyti draudimą sodinti naujus vynmedžius, tačiau nuo tos datos šį draudimą reikėtų galutinai panaikinti, kad konkurencingi gamintojai galėtų laisvai veikti pagal rinkos sąlygas. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pratęsti šio draudimo taikymą savo teritorijoms iki 2018 m. gruodžio 31 d., jeigu jos mano, kad tai būtina.

(60)	Nustatyta, kad esantis leidimas iš naujo apsodinti skiepų daigynams skirtas teritorijas, žemės stambinimas, privalomas pirkimas ir vynuogių auginimo eksperimentai pernelyg netrikdo vyno rinkos ir todėl, taikant tinkamą kontrolę, tokia praktika ir toliau turėtų būti leidžiama.

(61)	Atsodinimo teisės turėtų būti ir toliau suteikiamos, jeigu gamintojai įsipareigoja išnaikinti vynmedžius lygiaverčiuose apsodintuose plotuose, kadangi paprastai toks atsodinimas neturi grynojo poveikio gamybai.

(62)

Be to, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama perleisti atsodinimo teises kitai valdai, tokį perleidimą griežtai kontroliuojant, su sąlyga, kad tokiu perleidimu būtų siekiama kokybės, arba kad jis būtų susijęs su skiepų daigynams skirtais plotais arba su valdos dalies perleidimu. Tokie perleidimai turėtų būti vykdomi toje pačioje valstybėje narėje.

(63)	Siekiant pagerinti vynuogių auginimo potencialo valdymą bei skatinti veiksmingai naudotis sodinimo teisėmis ir tokiu būdu toliau švelninti pereinamojo laikotarpio sodinimo apribojimų padarinius, reikėtų išlaikyti nacionalinių arba regioninių rezervų sistemas.

(64)

Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama savo nuožiūra valdyti rezervus taikant reikiamą kontrolę, kad tokių rezervų sodinimo teisių naudojimą jos galėtų geriau pritaikyti vietos poreikiams. Tai turėtų apimti galimybę pirkti sodinimo teises, finansuoti rezervą ir parduoti jo sodinimo teises. Šiuo tikslu valstybėms narėms turėtų būti ir toliau leidžiama netaikyti rezervų sistemos, jei jos gali įrodyti, kad jau turi veiksmingą sodinimo teisių valdymo sistemą.

(65)	Suteikiant specialias lengvatas jauniems vyno gamintojams gali būti sukuriamos palankesnės sąlygos ne tik jų įsisteigimui, bet ir naujų įsteigtų valdų struktūriniams pakeitimams, todėl tokiems gamintojams teisės iš rezervų turėtų būti suteikiamos nemokamai.

(66)

Siekiant užtikrinti, kad ištekliai būtų kuo efektyviau panaudojami, ir geriau derinti pasiūlą su paklausa, sodinimo teisėmis jų turėtojai turėtų pasinaudoti per priimtiną laikotarpį. Jei per tą laikotarpį jomis nepasinaudojama, jos turėtų būti įtrauktos ar pakartotinai įtrauktos į rezervus. Dėl tų pačių priežasčių teises rezervų srityje reiktų suteikti per priimtiną laikotarpį.

(67)	Valstybėse narėse, kuriose iki 2007 m. gruodžio 31 d. nebuvo taikoma sodinimo teisių tvarka, pereinamojo laikotarpio draudimas sodinti naujus vynmedžius neturėtų būti taikomas.

(68)

Turėtų būti įdiegta vynmedžių išnaikinimo schema, kuri būtų dar viena papildoma priemonė, skirta su rinkos sąlygomis suderintam vyno sektoriui sukurti. Jeigu gamintojai mano, kad tam tikrų plotų sąlygos yra nepalankios perspektyviai gamybai, jiems turėtų būti suteikta galimybė sumažinti savo išlaidas ir galutinai nutraukti vyno gamybą tuose plotuose; jiems turėtų būti suteikta galimybė atitinkamame plote verstis kita veikla arba visiškai nutraukti žemės ūkio gamybą.

(69)

Remiantis patirtimi, jeigu valstybėms narėms paliekama teisė leisti išnaikinti vynmedžius mokant išmokas, yra rizika, kad priemonė ir jos atitinkamas poveikis tiekimui bus neveiksmingi. Todėl, kitaip nei taikant esamą tvarką, gamintojams apskritai reikėtų suteikti teisę dalyvauti vynmedžių išnaikinimo schemoje ir išimtinę teisę nuspręsti, ar ja pasinaudoti. Už tai jiems turėtų būti mokamos išmokos už kiekvieną išnaikintų vynmedžių hektarą. Tačiau valstybės narės, kuriose pagaminama mažiau kaip 50 000 hektolitrų vyno per metus, neturėtų turėti galimybės naudotis vynmedžių išnaikinimo schema, kadangi jos nedaro esminio poveikio gamybai Bendrijoje.

(70)	Valstybėms narėms reikėtų suteikti teisę, remiantis objektyviais kriterijais, nustatyti konkrečius vynmedžių išnaikinimo išmokų dydžius neviršijant tam tikrų Komisijos nustatytų ribų.

(71)	Siekiant užtikrinti atsakingą išnaikintų vynmedžių plotų tvarkymą, išmokos turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į tai, ar atitinkami gamintojai laikosi taikomų aplinkosaugos taisyklių. Jei nustatoma, kad tokios taisyklės pažeidžiamos, turėtų būti atitinkamai mažinamos vynmedžių išnaikinimo išmokos.

(72)

Siekiant išvengti aplinkosaugos problemų, valstybės narės turėtų turėti galimybę drausti vynmedžių išnaikinimą plotuose, kurie yra kalnuose, ant stačių šlaitų ir kai kuriose mažose salose, ir, iškilus aplinkos problemoms, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas. Laikantis Bendrijos politikos atokiausių regionų atžvilgiu, vynmedžių išnaikinimo schema netaikoma Azorų, Madeiros ir Kanarų salose. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nutraukti išnaikinimą, jeigu bendras išnaikintų vynmedžių plotas siekia 8 % šalies vynmedžiais apsodintų plotų (10 % regionų lygiu).

(73)

Jei valstybėje narėje išnaikintų vynmedžių plotas viršytų 15 % šalies vynmedžiais apsodinto ploto, turėtų būti sudaryta galimybė toje valstybėje narėje nustatyti 15 % išnaikinimo ribinį dydį, kad būtų išvengta neproporcingo vynmedžių išnaikinimo išteklių sutelkimo sumažinant tokius išteklius kitose valstybėse narėse. Be to, turėtų būti sudaryta galimybė sustabdyti vynmedžių išnaikinimą konkrečiais metais, jeigu plotas, kuriame išnaikinami vynmedžiai, tais metais sudaro 6 % viso vynmedžiais apsodinto ploto.

(74)

Turėtų būti laikoma, kad žemės ūkio paskirties plotai, kuriuose anksčiau buvo auginami vynmedžiai ir kuriuose vynmedžiai dabar išnaikinti, atitinka reikalavimus pagal bendrosios išmokos schemą, ir už juos turėtų būti skiriama vidutinio dydžio atsieta regioninė tiesioginė išmoka, kuri pagal biudžeto reikalavimus neturėtų viršyti tam tikros sumos.

(75)

Nepagrįstai skiriant nacionalinę pagalbą, kiltų pavojus tinkamam bendros rinkos veikimui. Todėl Sutarties nuostatos, reglamentuojančios valstybės pagalbą, iš esmės turėtų būti taikomos produktams, kuriems taikomas bendras vyno rinkos organizavimas. Tačiau pačios nuostatos dėl vynmedžių išnaikinimo išmokų ir tam tikrų priemonių pagal paramos programas neturėtų kliudyti teikti nacionalinę pagalbą tais pačiais tikslais.

(76)

Siekiant pagerinti vynuogių auginimo potencialo valdymą, pageidautina, kad valstybės narės Komisijai pateiktų gamybos pajėgumų sąrašą. Jame esanti informacija turėtų būti pagrįsta vynuogynų registro, kuris turėtų būti tvarkomas ir reguliariai atnaujinamas, duomenimis. Išsami registro informacija turėtų būti nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente. Todėl turėtų būti panaikintas 1986 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2392/86, įsteigiantis Bendrijos vynuogynų registrą (9). Siekiant paskatinti valstybes nares pateikti tokį sąrašą, parama restruktūrizavimui ir konversijai turėtų būti skiriama tik sąrašą pateikusioms valstybėms narėms.

(77)

Siekiant sukaupti informaciją, būtiną atitinkamai politikai formuoti ir administraciniams sprendimams priimti, vynui skirtų vynuogių, misos ir vyno gamintojai turėtų teikti derliaus deklaracijas. Valstybės narės turėtų galėti reikalauti, kad vyno gamybai skirtų vynuogių prekiautojai kasmet deklaruotų parduotus paskutinio derliaus kiekius. Misos ir vyno gamintojai ir prekiautojai, išskyrus mažmenininkus, turėtų deklaruoti savo misos ir vyno atsargas.

(78)	Siekiant numatyti pakankamą atitinkamų produktų atsekamumo lygį, visų pirma siekiant apsaugoti vartotojų interesus, turėtų būti numatyta nuostata, kad visi Bendrijoje apyvartoje esantys produktai, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų lydraščius.

(79)

Siekiant reaguoti į pagrįstus krizės atvejus, net ir pasibaigus paramos programose numatytų pereinamojo laikotarpio distiliavimui krizės atveju priemonių taikymui 2012 m., valstybės narės turėtų galėti teikti paramą distiliavimui krizinės padėties atveju skirdamos ne daugiau kaip 15 % savo nacionalinei paramos programai iš atitinkamų metų biudžeto numatytos sumos. Prieš suteikiant tokią paramą apie tai turėtų būti pranešama Komisijai ir ji turėtų būti patvirtinta pagal šį reglamentą.

(80)	Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (10).

(81)	Dėl prievolių, kylančių taikant šį reglamentą, valstybių narių patirtas išlaidas Bendrija turėtų finansuoti pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (11).

(82)	Valstybės narės ir Komisija turėtų keistis tarpusavyje šio reglamento taikymui reikalinga informacija.

(83)

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų prievolių, būtina numatyti kontrolės mechanizmus ir sankcijų taikymą, jeigu šių prievolių nebūtų laikomasi. Dėl to Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti atitinkamas taisykles, įskaitant nepagrįstai išmokėtų sumų išieškojimo taisykles ir valstybių narių prievoles teikti ataskaitas.

(84)	Valstybių narių valdžios institucijos turėtų būti atsakingos už tai, kad būtų užtikrintas šio reglamento laikymasis, ir turėtų būti nustatyta tvarka, kad Komisija galėtų stebėti ir užtikrinti šį laikymąsi.

(85)

Siekiant vyno sektorių įtraukti į bendrosios išmokos schemą, visi plotai, kuriuose intensyviai auginamos vynuogės, turėtų galėti dalyvauti bendrosios išmokos schemoje, numatytoje 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams (12).

(86)

Vynmedžių augintojai Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje turėtų naudotis vyno komponento įtraukimu į bendrąją išmokos schemą tokiomis pat sąlygomis, kaip ir Bendrijos vynmedžių augintojai, kaip nustatyta 2004 m. balandžio 30 d. Todėl į bendrąją išmokos schemą įtrauktam vyno komponentui neturėtų būti taikomas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143a straipsnyje numatytas išmokų didinimo tvarkaraštis.

(87)	Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 ir 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (13) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti.

(88)

Keičiant Reglamente (EB) Nr. 1493/1999 ir kituose vyno sektoriui taikomuose reglamentuose numatytą tvarką šiame reglamente numatyta tvarka, galėtų kilti sunkumų, kurie šiame reglamente nenumatyti. Siekiant išspręsti tokį galimą atvejį, reikėtų numatyti, kad Komisija priima reikiamas pereinamojo laikotarpio priemones. Komisija taip pat turėtų būti įgaliota spręsti konkrečias praktines problemas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatomos konkrečios taisyklės, taikomos produktų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 I priedo XII dalyje, gamybai ir prekybai jais.

2.   Dėl 1 dalyje nurodytų produktų šiame reglamente numatytos:

a)	paramos priemonės;

b)	reguliavimo priemonės;

c)	prekybos su trečiosiomis šalimis taisyklės;

d)	gamybos potencialą reglamentuojančios taisyklės.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Taikant šį reglamentą taikomos I priede nustatytos sąvokų apibrėžtys.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

PARAMOS PRIEMONĖS

I SKYRIUS

Paramos programos

1 skirsnis

Įvadinės nuostatos

3 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skyriuje nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas Bendrijos lėšų skyrimas valstybėms narėms ir šių lėšų naudojimas valstybėse narėse pagal nacionalines paramos programas (toliau – paramos programos) specifinėms paramos vyno sektoriui priemonėms finansuoti.

4 straipsnis

Atitiktis ir suderinamumas

1.   Paramos programos atitinka Bendrijos teisės aktus ir yra suderintos su Bendrijos veikla, politika ir prioritetais.

2.   Valstybės narės yra atsakingos už paramos programas ir užtikrina, kad jos šalies viduje būtų suderintos ir būtų objektyviai rengiamos bei vykdomos, atsižvelgiant į atitinkamų gamintojų ekonominę padėtį ir į tai, kad būtina išvengti nepagrįsto nevienodų sąlygų taikymo gamintojams.

Valstybės narės atsako už reikiamų patikrinimų vykdymą ir sankcijų nustatymą bei taikymą, jei nesilaikoma paramos programų reikalavimų.

3.   Parama neteikiama:

a)	mokslinių tyrimų projektams ir mokslinių tyrimų projektų rėmimo priemonėms;

b)	priemonėms, kurios yra įtrauktos į valstybių narių kaimo plėtros programas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005.

2 skirsnis

Paramos programų teikimas ir turinys

5 straipsnis

Paramos programų teikimas

1.   Pirmą kartą iki 2008 m. birželio 30 d. kiekviena II priede nurodyta valstybė narė gamintoja Komisijai pateikia penkerių metų paramos programos projektą, kuriame būtų numatytos priemonės pagal šį skyrių.

Paramos programų paramos priemonės parengiamos tokiu geografiniu lygiu, kokį valstybės narės laiko tinkamiausiu. Prieš pateikiant paramos programą Komisijai, dėl jos konsultuojamasi su kompetentingomis institucijomis ir organizacijomis atitinkamu teritoriniu lygiu.

Kiekviena valstybė narė pateikia vieną paramos programos projektą, kuriame galima atsižvelgti į regiono ypatumus.

2.   Paramos programos taikomos praėjus trims mėnesiams nuo jų pateikimo Komisijai dienos.

Tačiau jeigu pateikta paramos programa neatitinka šiame skyriuje nustatytų reikalavimų, Komisija apie tai informuoja valstybę narę. Tokiu atveju valstybė narė pateikia Komisijai patikslintą paramos programą. Patikslinta paramos programa taikoma praėjus dviems mėnesiams nuo jos pateikimo dienos, nebent neatitikimas nebūtų ištaisytas – tokiu atveju taikoma ši pastraipa.

3.   Valstybių narių pateiktų paramos programų pakeitimams mutatis mutandis taikoma 2 dalis.

4.   6 straipsnis netaikomas, jeigu valstybės narės vienintelė priemonė paramos programoje yra pervedimas į bendrosios išmokos schemą, nurodytą 9 straipsnyje. Tokiu atveju taikoma 21 straipsnio 1 dalis ir tik tais metais, kuriais buvo atliktas pervedimas.

6 straipsnis

Paramos programų turinys

Paramos programas sudaro šie elementai:

a)	išsamus siūlomų priemonių aprašymas ir jų skaičiais išreikšti tikslai;

b)	surengtų konsultacijų rezultatai;

c)	įvertinimas, kuriame numatomas techninis, ekonominis, aplinkosauginis ir socialinis poveikis;

d)	priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis;

e)	bendra finansavimo lentelė, kurioje nurodomi naudotini ištekliai ir numatomas preliminarus šių išteklių paskirstymas priemonėms pagal II priede numatytas viršutines ribas;

f)	stebėsenai ir vertinimui taikytini kriterijai bei kiekybiniai rodikliai, taip pat veiksmai, kuriais būtų užtikrinamas tinkamas ir veiksmingas paramos programų vykdymas;

g)	už paramos programos vykdymą atsakingų kompetentingų institucijų ir organizacijų paskyrimas.

7 straipsnis

Reikalavimus atitinkančios priemonės

1.   Paramos programas sudaro viena ar kelios toliau išvardytos priemonės:

a)	bendrosios išmokos schemoje numatyta parama pagal 9 straipsnį;

b)	rėmimas pagal 10 straipsnį;

c)	vynuogynų restruktūrizavimas ir konversija pagal 11 straipsnį;

d)	neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas pagal 12 straipsnį;

e)	savitarpio fondai pagal 13 straipsnį;

f)	derliaus draudimas pagal 14 straipsnį;

g)	investicijos pagal 15 straipsnį;

h)	šalutinių produktų distiliavimas pagal 16 straipsnį;

i)	geriamojo alkoholio distiliavimas pagal 17 straipsnį;

j)	distiliavimas krizės atveju pagal 18 straipsnį;

k)	koncentruotos vynuogių misos naudojimas pagal 19 straipsnį.

2.   Paramos programose numatomos tik 9–19 straipsniuose išvardytos priemonės.

8 straipsnis

Bendrosios paramos programų taisyklės

1.   Bendrijos lėšų skirstymas ir biudžeto ribos yra numatyti II priede.

2.   Bendrijos parama skiriama tik reikalavimus atitinkančioms išlaidoms, kurios patiriamos po atitinkamos paramos programos pateikimo, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje.

3.   Valstybės narės neprisideda prie priemonių, kurias finansuoja Bendrija pagal paramos programas, išlaidų finansavimo.

4.   Nukrypdamos nuo 3 dalies, valstybės narės gali pagal atitinkamas Bendrijos taisykles dėl valstybės pagalbos suteikti nacionalinę pagalbą 10, 14 ir 15 straipsniuose nurodytoms priemonėms.

Visuotiniam viešajam finansavimui, įskaitant Bendrijos ir nacionalines lėšas, taikomas didžiausias paramos dydis, kaip nustatyta atitinkamose Bendrijos taisyklėse dėl valstybės pagalbos.

3 skirsnis

Specialios paramos priemonės

9 straipsnis

Bendrosios išmokos schema ir parama vynmedžių augintojams

1.   Valstybės narės gali teikti paramą vynmedžių augintojams skirdamos jiems teises į išmokas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 3 skyriuje, laikydamosi to reglamento VII priedo O punkto.

2.   Valstybės narės, ketinančios pasinaudoti 1 dalyje nurodyta galimybe, numato tokią paramą savo paramos programose, o vėlesnio lėšų pervedimo į bendrosios išmokos schemą atžvilgiu pakeičia tas programas pagal 5 straipsnio 3 dalies nuostatas.

3.   Pradėjus teikti 1 dalyje nurodytą paramą:

a)	ši parama turi likti bendrosios išmokos schemoje ir ja nebegalima naudotis arba jos teikti pagal 5 straipsnio 3 dalį 10–19 straipsniuose išvardytoms priemonėms finansuoti vėlesniais paramos programų vykdymo metais;

b)	ši parama atitinkamai atimama iš lėšų, kurias galima skirti šio reglamento 10–19 straipsniuose išvardytoms priemonėms finansuoti pagal paramos programas, sumos.

10 straipsnis

Rėmimas trečiųjų šalių rinkose

1.   Parama pagal šį straipsnį skiriama informavimo apie Bendrijos vynus trečiosiose šalyse ir jo rėmimo priemonėms, tokiu būdu didinant jų konkurencingumą tose šalyse.

2.   1 dalyje nurodytos priemonės skiriamos vynams, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda, arba vynams, kuriems suteikta vyninės vynuogių veislės nuoroda.

3.   1 dalyje nurodytos priemonės gali būti tik šios:

a)	viešųjų ryšių, rėmimo arba reklamos priemonės, kuriomis visų pirma pabrėžiami Bendrijos produktų privalumai, ypač kokybės, maisto saugos arba aplinkosaugos požiūriu;

b)	dalyvavimas tarptautinės svarbos renginiuose, mugėse arba parodose;

c)	informavimo kampanijos, ypač dėl Bendrijos sistemų, taikomų kilmės vietos ir geografinėms nuorodoms bei ekologiškos produkcijos nuorodoms;

d)	naujų rinkų tyrimai, reikalingi prekybos rinkoms išplėsti;

e)	tyrimai rėmimo ir informavimo priemonių taikymo rezultatams įvertinti.

4.   Bendrijos įnašas remiant rėmimo veiklą neviršija 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų.

11 straipsnis

Vynuogynų restruktūrizavimas ir konversija

1.   Vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai skirtų priemonių tikslas – padidinti vyno gamintojų konkurencingumą.

2.   Vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai parama skiriama pagal šį straipsnį tik tuo atveju, jei valstybės narės pateikia savo gamybos pajėgumų sąrašą remdamosi 109 straipsniu.

3.   Parama vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai gali apimti tik vieną ar kelias iš toliau nurodytų veiklos rūšių:

a)	veislių konversiją, įskaitant skiepijimo pagalba;

b)	vynuogynų vietos keitimą;

c)	vynuogynų valdymo metodikos patobulinimus.

Įprastam natūraliai pasenusių vynuogynų atnaujinimui parama neskiriama.

4.   Parama vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai gali būti teikiama tik tokiomis formomis:

a)	kompensacijos gamintojams už pajamų praradimą įgyvendinant priemonę;

b)	dalinis restruktūrizavimo ir konversijos išlaidų apmokėjimas.

5.   Kompensacijos gamintojams už 4 dalies a punkte minimą pajamų praradimą gali būti mokamos iki 100 % atitinkamų nuostolių ir gali būti tokios formos:

a)	nepaisant V antraštinės dalies II skyriaus nuostatų, leidimas vienu metu auginti ir senus, ir naujus vynmedžius, kuris suteikiamas nustatytam ne daugiau kaip trejų metų laikotarpiui, iki sodinimo teisėms taikomo pereinamojo laikotarpio pabaigos;

b)	finansinė kompensacija.

6.   Bendrijos įnašas apmokant faktines vynuogynų restruktūrizavimo ir konversijos išlaidas neviršija 50 % tokių išlaidų. Regionuose, kurie pagal Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 (14) priskiriami konvergencijos regionams, Bendrijos įnašas apmokant restruktūrizavimo ir konversijos išlaidas neturi viršyti 75 % visų išlaidų.

12 straipsnis

Neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas

1.   Šiame straipsnyje neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas – visiškas neprinokusių vynuogių kekių sunaikinimas arba pašalinimas, taip iki nulio sumažinant derlių atitinkamame plote.

2.   Parama neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimui padeda atkurti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą Bendrijos vyno rinkoje, kad būtų užkirstas kelias rinkos krizėms.

3.   Parama neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimui gali būti teikiama kaip vienodo dydžio kompensacinė išmoka už hektarą, kurios dydį nustato atitinkama valstybė narė.

Tokia išmoka neviršija 50 % vynuogių kekių sunaikinimo arba pašalinimo tiesioginių išlaidų sumos ir prarastų pajamų dėl vynuogių kekių sunaikinimo arba pašalinimo.

4.   Atitinkamos valstybės narės nustato objektyviais kriterijais grindžiamą sistemą siekdamos užtikrinti, kad dėl neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimo priemonės atskiri vyno gamintojai negautų kompensacijos, viršijančios 3 dalies antroje pastraipoje nurodytas viršutines ribas.

13 straipsnis

Savitarpio fondai

1.   Parama savitarpio fondų steigimui skiriama siekiant padėti gamintojams, kurie pageidauja apsidrausti nuo rinkos svyravimų.

2.   Parama savitarpio fondų steigimui gali būti skiriama kaip laikina mažėjanti parama fondų administracinėms išlaidoms padengti.

14 straipsnis

Derliaus draudimas

1.   Parama derliaus draudimui padeda apsaugoti gamintojų pajamas, kai joms poveikį daro stichinės nelaimės, nepalankios klimato sąlygos, ligos arba kenkėjų antplūdžiai.

2.   Parama derliaus draudimui gali būti skiriama kaip finansinis Bendrijos įnašas, kuris neturi viršyti:

a)	80 % draudimo įmokų sumos, kurią moka gamintojai už draudimą nuo nuostolių, patirtų dėl nepalankių klimato sąlygų, prilygintinų stichinėms nelaimėms;

b)	50 % draudimo įmokų sumos, kurią moka gamintojai už draudimą nuo: i) a punkte nurodytų nuostolių ir kitų nuostolių, kuriuos sukėlė nepalankios klimato sąlygos; ii) gyvūnų, augalų ligų arba kenkėjų antplūdžių padarytų nuostolių.

3.   Parama derliaus draudimui gali būti skiriama tik tuo atveju, jeigu atitinkamomis draudimo išmokomis gamintojams nekompensuojama daugiau kaip 100 % prarastų pajamų, atsižvelgiant į visas kompensacijas, kurias gamintojai galėjo būti gavę pagal kitas paramos schemas, susijusias su draudžiama rizika.

4.   Parama derliaus draudimui neturi iškreipti konkurencijos draudimo rinkoje.

15 straipsnis

Investicijos

1.   Parama gali būti teikiama investicijoms į perdirbimo įrengimų materialųjį ir nematerialųjį turtą, vyno gamybos infrastruktūrą ir vyno pardavimą, kurios gerina bendrus įmonės ekonominius rezultatus, ir yra susijusios su viena iš šių sričių:

a)	IV priede nurodytų produktų gamyba arba pardavimu;

b)	naujų produktų, procesų ir technologijų, susijusių su IV priede nurodytais produktais, kūrimu.

2.   Didžiausios normos parama pagal 1 dalį skiriama tik mikroįmonėms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (15). Skiriant paramą Azorų, Maderos, Kanarų, mažosiose Egėjo jūros salose, kaip apibrėžta 2006 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1405/2006, nustatančiame konkrečias žemės ūkio priemones mažosioms Egėjo jūros saloms (16), ir Prancūzijos užjūrio departamentų teritorijose paramos normos dydis nuo įmonių dydžio nepriklauso. Įmonėms, kurioms netaikoma Rekomendacijos 2003/361/EB priedo I antraštinės dalies 2 straipsnio 1 dalis, kuriose dirba mažiau kaip 750 darbuotojų arba kurių apyvarta yra mažesnė nei 200 mln. EUR, didžiausios normos parama mažinama per pusę.

Parama neskiriama sunkumų turinčioms įmonėms, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos, skirtos sunkumų turinčių įmonių gelbėjimui ir restruktūrizavimui.

3.   Reikalavimus atitinkančiose išlaidose neturi būti elementų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 71 straipsnio 3 dalies a–c punktuose.

4.   Bendrijos įnašui taikomos šios didžiausios paramos normos, susijusios su reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis investicijoms:

a)	50 % regionuose, kurie pagal Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 priskiriami konvergencijos regionams;

b)	40 % ne konvergencijos regionuose;

c)	75 % atokiausiuose regionuose pagal 2006 m. sausio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 247/2006, nustatantį specialias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams (17);

d)	65 % mažosiose Egėjo jūros salose, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1405/2006.

5.   1 dalyje nurodytai paramai mutatis mutandis taikomas Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 72 straipsnis.

16 straipsnis

Šalutinių produktų distiliavimas

1.   Gali būti skiriama parama vyno gamybos, vykdomos pagal VI priedo D punkte išdėstytas sąlygas, savanoriškam arba privalomam šalutinių produktų distiliavimui.

Paramos suma nustatoma už pagaminto alkoholio koncentraciją tūrio proc. ir mokama už hektolitrą. Tuo atveju, jei alkoholio koncentracija distiliavimui skirtuose šalutiniuose produktuose viršija 10 % pagaminto vyno alkoholio koncentracijos, parama neskiriama.

2.   Didžiausios skiriamos paramos normos grindžiamos surinkimo ir perdirbimo sąnaudomis ir nustatomos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

3.   Alkoholis, gautas atliekant 1 dalyje nurodytą distiliavimą, už kurį skiriama parama, naudojamas tik pramonės ar energetikos tikslais siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo.

17 straipsnis

Distiliavimas į geriamąjį alkoholį

1.   Iki 2012 m. liepos 31 d. gamintojams gali būti skiriama parama už vyną, kuris distiliuojamas į geriamąjį alkoholį, skiriant išmokas už hektarą.

2.   Prieš suteikiant paramą pateikiamos atitinkamos sutartys dėl vyno distiliavimo ir atitinkami įrodymai, kad vynas distiliavimui buvo pristatytas.

18 straipsnis

Distiliavimas krizės atveju

1.   Parama savanoriškam arba privalomam vyno pertekliaus distiliavimui pagrįstais krizės atvejais valstybės narės sprendimu gali būti skiriama iki 2012 m. liepos 31 d., kad būtų sumažintas arba panaikintas perteklius ir tuo pat metu siekiant užtikrinti tiekimo tęstinumą nuo vieno derliaus iki kito.

2.   Didžiausios skiriamos paramos normos nustatomos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

3.   Alkoholis, gautas atliekant 1 dalyje nurodytą distiliavimą, už kurį skiriama parama, naudojamas tik pramonės ar energetikos tikslais siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo.

4.   Distiliavimo krizės atveju priemonei naudojama turimo biudžeto dalis neturi viršyti toliau nurodytų procentinių dalių, apskaičiuotų atsižvelgiant į visas turimas lėšas, nurodytas II priede kiekvienai valstybei narei atitinkamais biudžeto metais:

—	20 % – 2009 m.,

—	15 % – 2010 m.,

—	10 % – 2011 m.,

—	5 % – 2012 m.

5.   Valstybės narės gali padidinti turimas lėšas, skirtas distiliavimo krizės atveju priemonei, viršydamos 4 dalyje numatytas metines didžiausias normas, papildo jas nacionalinėmis lėšomis laikantis toliau nurodytų ribų (išreikštų atitinkamos metinės didžiausios normos, numatytos 4 dalyje, procentine dalimi):

—	5 % – 2010 vyno metais,

—	10 % – 2011 vyno metais,

—	15 % – 2012 vyno metais.

Prieš skirdamos tokias lėšas, valstybės narės, kai taikoma, praneša Komisijai apie pirmoje pastraipoje nurodytą papildomų nacionalinių lėšų skyrimą, o Komisija patvirtina sandorį.

19 straipsnis

Koncentruotos vynuogių misos naudojimas

1.   Iki 2012 m. liepos 31 d. gali būti skiriama parama vyno gamintojams, kurie produktų natūraliai alkoholio koncentracijai padidinti laikantis V priede nustatytų sąlygų naudoja koncentruotą vynuogių misą, įskaitant rektifikuotą koncentruotą vynuogių misą.

2.   Paramos suma nustatoma už potencinės alkoholio koncentracijos tūrio proc. ir sodrinimui naudotos misos hektolitrą.

3.   Didžiausios skiriamos paramos normos šiai priemonei skirtingose vynuogių auginimo zonose nustatomos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

20 straipsnis

Kompleksinis paramos susiejimas

Nustačius, kad ūkininkai savo valdoje bet kuriuo metu per trejų metų laikotarpį nuo išmokos pagal paramos restruktūrizavimui ir konversijai programas gavimo arba bet kuriuo metu per vienerius metus nuo išmokos pagal paramos neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimui programas gavimo nesilaikė teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų ir Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 3–7 straipsniuose nurodytų geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų, išmokos suma, kai reikalavimų nesilaikymo priežastis yra ūkininko tyčiniai veiksmai arba neveikimas, visiškai arba iš dalies sumažinama arba neišmokama, atsižvelgiant į reikalavimų nesilaikymo sunkumą, mastą, pastovumą ir pasikartojimą, o ūkininkui, kai taikoma, nurodoma grąžinti išmoką pagal tose nuostatose nurodytas sąlygas.

4 skirsnis

Bendrosios nuostatos

21 straipsnis

Ataskaitų pateikimas ir įvertinimas

1.   Kiekvienais metais iki kovo 1 d., o pirmą kartą iki 2010 m. kovo 1 d., valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą apie jų paramos programose numatytų priemonių įgyvendinimą ankstesniais finansiniais metais.

Šiose ataskaitose išvardijamos ir apibūdinamos priemonės, kurioms buvo suteikta Bendrijos parama pagal paramos programas, ir visų pirma pateikiami išsamūs duomenys apie 10 straipsnyje nurodytos rėmimo priemonės įgyvendinimą.

2.   Iki 2011 m. kovo 1 d., o antrą kartą – iki 2014 m. kovo 1 d., valstybės narės pateikia Komisijai paramos programų sąnaudų ir naudos įvertinimą bei rekomendacijas, kaip pagerinti programų efektyvumą.

Komisija iki 2011 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl 10 straipsnyje nurodytų rėmimo priemonių įgyvendinimo.

22 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šio skyriaus įgyvendinimui būtinos priemonės tvirtinamos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

Šios priemonės visų pirma gali apimti:

a)	paramos programų pateikimo formą;

b)	taisykles dėl paramos programų pakeitimų jas pradėjus taikyti;

c)	išsamias 10–19 straipsniuose numatytų priemonių įgyvendinimo taisykles;

d)	informavimo ir skelbimo apie paramą iš Bendrijos fondų sąlygas;

e)	išsamią informaciją apie ataskaitų pateikimą.

II SKYRIUS

Lėšų pervedimas

23 straipsnis

Lėšų pervedimas kaimo plėtrai

1.   2 dalyje nustatytos sumos, pagrįstos ankstesnėmis išlaidomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, skirtos intervencijos priemonėms siekiant reguliuoti žemės ūkio rinkas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 1 dalies b punkte, nuo 2009 biudžetinių metų skiriamos kaip papildomos Bendrijos lėšos priemonėms vynininkystės regionuose pagal kaimo plėtros programas, finansuojamas vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1698/2005.

2.   Konkrečiais kalendoriniais metais skiriamos tokios sumos:

—	2009: 40,5 mln. EUR,

—	2010: 80,9 mln. EUR,

—	2011 m. ir vėlesniais metais: 121,4 mln. EUR.

3.   2 dalyje nustatytos sumos paskirstomos valstybėms narėms pagal III priedą.

Valstybės narės, kurių sumos dabartinėje III priede pateiktoje lentelėje nėra nurodytos, kadangi taikant kitus metodus gautos sumos yra nedidelės atsižvelgiant į finansinį kriterijų, taikomą apskaičiuojant III priede nurodytas sumas (mažiau nei 2,5 mln. EUR, kurie turi būti pervesti 2009 m.), gali nuspręsti visas į II priedą dabar įtrauktas sumas arba jų dalį pervesti į III priedą ir naudoti savo kaimo plėtros programoms. Tokiu atveju atitinkamos valstybės narės iki 2008 m. birželio 30 d. informuoja Komisiją apie tokį pervedimą, o Komisija atitinkamai pakeičia 2 dalį ir II bei III priedus.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

REGULIAVIMO PRIEMONĖS

I SKYRIUS

Bendrosios taisyklės

24 straipsnis

Vyninių vynuogių veislių klasifikavimas

1.   Atsižvelgiant į 2 dalį valstybės narės klasifikuoja, kurias vyninių vynuogių veisles leidžiama sodinti, atsodinti arba skiepyti jų teritorijoje vyno gamybos tikslu.

Valstybės narės gali klasifikuoti tik tas vyninių vynuogių veisles, kurios atitinka toliau nurodytas sąlygas:

a)	atitinkama veislė priklauso Vitis vinifera rūšiai arba yra išvesta sukryžminus Vitis vinifera rūšį su kitomis Vitis genties rūšimis;

b)	veislė nepriklauso vienai iš toliau nurodytų veislių: Noah, Othello, Isabelle, Jacquez, Clinton ir Hebermont.

Kai vyninių vynuogių veislė išbraukiama iš pirmoje pastraipoje nurodytos klasifikacijos, tokios veislės vynmedžiai išnaikinami per 15 metų nuo jos išbraukimo dienos.

2.   Valstybėms narėms, kuriose vyno gamyba, apskaičiuojama remiantis paskutinių penkerių vyno metų gamybos vidurkiu, neviršija 50 000 hektolitrų per vyno metus, netaikoma prievolė vykdyti 1 dalyje nurodytą klasifikaciją.

Tačiau ir pirmoje pastraipoje nurodytose valstybėse narėse vyno gamybos tikslu galima sodinti, atsodinti ar skiepyti tik tas vyninių vynuogių veisles, kurios atitinka 1 dalies a ir b punktus.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos ir antros pastraipų ir 2 dalies antros pastraipos, mokslinių tyrimų ir eksperimentiniais tikslais leidžiama sodinti, atsodinti ar skiepyti toliau nurodytas vyninių vynuogių veisles:

a)	1 dalyje nurodytų valstybių narių atveju – vyninių vynuogių veisles, kurios nėra klasifikuotos;

b)	2 dalyje nurodytų valstybių narių atveju – vyninių vynuogių veisles, kurios neatitinka 1 dalies a ir b punktų.

4.   Plotuose, kurie pažeidžiant 1–3 dalis buvo apsodinti vyninių vynuogių veislių vynmedžiais vyno gamybos tikslu, vynmedžiai išnaikinami.

Tačiau nenustatoma pareiga išnaikinti vynmedžių tokiuose plotuose, kai atitinkama produkcija yra skirta išskirtinai vyno gamintojų namų ūkiams.

5.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos patikrinti, ar augintojai laikosi 1–4 dalių.

25 straipsnis

Gamyba ir prekyba

1.   IV priede išvardyti ir Bendrijoje gaminami produktai yra pagaminti iš vyninių vynuogių veislių, klasifikuojamų pagal 24 straipsnio 1 dalį.

2.   IV priede numatyta vynuogių produkto kategorijos nuoroda Bendrijoje gali būti naudojama tik parduodant produktą, atitinkantį tame priede nustatytas atitinkamas sąlygas.

Tačiau, nepaisant 59 straipsnio 1 dalies a punkto, valstybės gali leisti vartoti terminą „vynas“, jeigu:

a)	jis vartojamas sudėtiniame pavadinime kartu su vaisiaus pavadinimu, siekiant parduoti produktus, gautus fermentuojant ne vynuoges, o kitus vaisius; arba

b)	jis yra sudėtinio pavadinimo dalis.

Reikia vengti painiavos su produktais, atitinkančiais IV priede nurodytas vyno kategorijas.

3.   IV priede išvardytos vynuogių produktų kategorijos gali būti keičiamos pagal 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

4.   Išskyrus į butelius išpilstytą vyną, jei turima įrodymų, kad jis išpilstytas iki 1971 m. rugsėjo 1 d., vynas, pagamintas iš klasifikatoriuose, sudarytuose pagal 24 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, nurodytų vyninių vynuogių veislių, bet neatitinkantis vienos iš IV priede nurodytų kategorijų, naudojamas tik atskirų vyno gamintojų namų ūkių vartojimui, vyno acto gamybai arba distiliavimui.

II SKYRIUS

Vynininkystės metodai ir apribojimai

26 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius susijęs su leidžiamais vynininkystės metodais ir apribojimais, taikomais gaminant ir parduodant produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, bei su procedūra, pagal kurią priimami sprendimai dėl tokių metodų ir apribojimų.

27 straipsnis

Vynininkystės metodai ir apribojimai

1.   Bendrijoje gaminant ir laikant produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, naudojami tik pagal Bendrijos teisės aktus, kaip nurodyta V priede, arba laikantis pagal 28 ir 29 straipsnius priimto sprendimo, leidžiami vynininkystės metodai.

Pirma pastraipa netaikoma:

a)	vynuogių sultims ir koncentruotoms vynuogių sultims;

b)	vynuogių misai ir koncentruotai vynuogių misai, skirtoms vynuogių sultims gaminti.

2.   Leidžiami vynininkystės metodai naudojami tik tinkamai produkto fermentacijai, tinkamam išlaikymui ar tinkamam rafinavimui užtikrinti.

3.   Produktai, kuriems taikomas šia reglamentas, gaminami Bendrijoje laikantis atitinkamų VI priede nustatytų apribojimų.

4.   Produktai, kuriems taikomas šis reglamentas, neparduodami Bendrijoje, jeigu jie buvo pagaminti naudojant Bendrijoje neleidžiamus vynininkystės metodus arba, kai taikoma, neleidžiamus nacionalinius vynininkystės metodus arba metodus, pažeidžiančius VI priede nustatytus apribojimus.

28 straipsnis

Valstybių narių nustatytos griežtesnės taisyklės

Valstybės narės gali apriboti arba uždrausti naudoti tam tikrus vynininkystės metodus ir numatyti griežtesnius apribojimus, taikomus pagal Bendrijos teisės aktus leidžiamiems vynams, gaminamiems jų teritorijoje, siekdamos geriau išlaikyti esmines vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, ir putojančių vynų bei likerinių vynų savybes.

Valstybės narės praneša apie tokius draudimus ir apribojimus Komisijai, kuri apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

29 straipsnis

Leidimas naudoti vynininkystės metodus ir apribojimai

1.   Išskyrus V priede nustatytus vynininkystės metodus, susijusius su konkrečių produktų, kuriems tas priedas taikomas, sodrinimu, parūgštinimu ir rūgštingumo sumažinimu, bei VI priede išvardytus apribojimus, leidimas naudoti vynininkystės metodus ir taikomi apribojimai gaminant bei laikant produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, nustatomi pagal 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

2.   Valstybės narės gali leisti naudoti neleidžiamus vynininkystės metodus eksperimentiniais tikslais, laikydamosi sąlygų, kurios turi būti nustatytos pagal 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

30 straipsnis

Leidimo suteikimo kriterijai

Komisija, leisdama naudoti vynininkystės metodus pagal 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą:

a)	remiasi Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (toliau – OIV) rekomenduojamais ir paskelbtais vynininkystės metodais, taip pat dar neleidžiamų vynininkystės metodų eksperimentinio naudojimo rezultatais;

b)	atsižvelgia į žmonių sveikatos apsaugą;

c)	atsižvelgia į galimą vartotojų suklaidinimo pavojų dėl jų įprastų lūkesčių ir suvokimo, atsižvelgdama į informacinių priemonių, galinčių padėti išvengti tokio pavojaus, buvimą ir tinkamumą;

d)	leidžia išsaugoti natūralias bei esmines vyno savybes, labai nekeičiant atitinkamo produkto sudėties;

e)	užtikrina priimtiną minimalų aplinkos apsaugos lygį;

f)	laikosi bendrųjų taisyklių dėl vynininkystės metodų ir taikomų apribojimų, nustatytų atitinkamai V ir VI prieduose.

31 straipsnis

Analizės metodai

Produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, sudėties nustatymo analizės metodai ir taisyklės, pagal kurias galima nustatyti, ar šiems produktams buvo naudojami leidžiamų vynininkystės metodų neatitinkantys procesai, yra OIV rekomenduojami ir paskelbti metodai ir taisyklės.

Jeigu nėra OIV rekomenduojamų ir paskelbtų metodų ir taisyklių, atitinkami metodai ir taisyklės tvirtinami pagal 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

Kol bus priimtos tokios taisyklės, yra naudojami tokie metodai ir taisyklės, kuriuos leidžia atitinkama valstybė narė.

32 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šio skyriaus ir V bei VI priedų įgyvendinimui būtinos priemonės, jeigu šiuose prieduose nesurodyta kitaip, tvirtinamos pagal 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

Šios priemonės visų pirma gali apimti:

a)	nuostatas, kad Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 IV priede išvardyti Bendrijos vynininkystės metodai laikomi leidžiamais vynininkystės metodais;

b)	leidžiamus vynininkystės metodus ir taikomus apribojimus, įskaitant sodrinimą, parūgštinimą ir rūgštingumo sumažinimą, susijusius su putojančiais vynais, rūšiniais putojančiais vynais ir rūšiniais aromatiniais putojančiais vynais;

c)	leidžiamus vynininkystės metodus ir taikomus apribojimus, susijusius su likeriniais vynais;

d)	pagal VI priedo C punktą – misos ir vynų maišymą ir kupažavimą reglamentuojančias nuostatas;

e)	taikant vynininkystės metodus naudojamų medžiagų grynumo ir identifikavimo specifikacijas, jei jos nėra nustatytos Bendrijos taisyklėmis;

f)	leidžiamų vynininkystės metodų naudojimo administracines taisykles;

g)	27 straipsnio nuostatų neatitinkančių produktų laikymo, apyvartos ir naudojimo sąlygas bei galimas tame straipsnyje nustatytų reikalavimų taikymo išimtis, taip pat kriterijų nustatymą, kad atskirais atvejais būtų išvengta sunkumų;

h)	sąlygas, kurioms esant valstybės narės gali leisti šio skyriaus nuostatų, išskyrus 27 straipsnį, o taip pat šio skyriaus įgyvendinimo nuostatų neatitinkančių produktų laikymą, apyvartą ir vartojimą.

III SKYRIUS

Kilmės vietos nuorodos, geografinės nuorodos ir tradiciniai terminai

33 straipsnis

Taikymo sritis

1.   IV ir V skyriuose nustatytos taisyklės, susijusios su kilmės vietos nuorodomis, geografinėmis nuorodomis ir tradiciniais terminais, taikomos produktams, nurodytiems IV priedo 1, 3–6, 8, 9, 11, 15 ir 16 dalyse.

2.   1 dalyje nurodytos taisyklės grindžiamos:

a)	toliau išvardytų grupių teisėtų interesų apsauga: i) vartotojų; ir ii) gamintojų;

b)	siekimu užtikrinti, kad sklandžiai veiktų atitinkamų produktų bendra rinka;

c)	aukštos kokybės produktų gamybos skatinimu, tuo tarpu leidžiant naudoti nacionalines kokybės politikos priemones.

IV SKYRIUS

Kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos

1 skirsnis

Sąvokų apibrėžtys

34 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

1.   Šiame reglamente taikomos tokios sąvokų apibrėžtys:

a)

kilmės vietos nuoroda – regiono, konkrečios vietos arba, išskirtiniais atvejais, šalies pavadinimas, naudojamas apibūdinti produktą, nurodytą 33 straipsnio 1 dalyje, kuris atitinka toliau nurodytus reikalavimus: i) jo kokybę ir savybes iš esmės arba išimtinai lėmė tam tikra geografinė aplinka ir jam būdingi gamtos ir žmogaus veiklos veiksniai; ii) vynuogės, iš kurių pagaminti toks produktas, yra užaugintos tik toje geografinėje vietovėje; iii) jis gaminami toje geografinėje vietovėje; iv) jis pagamintas iš Vitis vinifera priklausančių veislių vynuogių;

b)

geografinė nuoroda – nuoroda į regioną, konkrečią vietą arba, išskirtiniais atvejais, šalį, naudojama apibūdinti produktą, nurodytą 33 straipsnio 1 dalyje, kuris atitinka toliau nurodytus reikalavimus: i) jo specifinė kokybė, reputacija ar kitos savybės sietinos su ta geografine kilme; ii) ne mažiau kaip 85 % produkto gamybai naudojamų vynuogių yra užaugintos išskirtinai toje geografinėje vietovėje; iii) jis gaminamas toje geografinėje vietovėje; iv) jis pagamintas iš Vitis vinifera priklausančių veislių vynuogių arba iš veislių, išvestų sukryžminus Vitis vinifera rūšį su kitomis Vitis genties rūšimis, vynuogių.

2.   Tam tikri tradiciškai naudojami pavadinimai laikomi kilmės vietos nuoroda, kai jie:

a)	naudojami vynui pavadinti;

b)	yra nuoroda į geografinį pavadinimą;

c)	atitinka 1 dalies a punkto i–iv papunkčiuose nurodytus reikalavimus;

d)	jiems taikoma šiame skyriuje nustatyta procedūra, pagal kurią suteikiama kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsauga.

3.   Kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos, įskaitant nuorodas į trečiosiose šalyse esančias geografines vietoves, atitinka apsaugos Bendrijoje reikalavimus pagal šiame skyriuje nustatytas taisykles.

2 skirsnis

Paraiška dėl apsaugos

35 straipsnis

Paraiškų dėl apsaugos turinys

1.   Paraiškos dėl pavadinimų kaip kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsaugos apima techninę bylą, kurioje pateikiama:

a)	pavadinimas, kurį siekiama apsaugoti;

b)	pareiškėjo vardas, pavardė (arba pavadinimas) ir adresas;

c)	2 dalyje nurodyta produkto specifikacija;

d)	vienas bendras dokumentas, kuriame apibendrinama 2 dalyje nurodyta produkto specifikacija.

2.   Remdamosi produkto specifikacija, suinteresuotosios šalys gali patikrinti atitinkamas produkto su kilmės vietos nuoroda arba geografine nuoroda gamybos sąlygas.

Produkto specifikaciją sudaro bent:

a)	pavadinimas, kurį siekiama apsaugoti;

b)	vyno (-ų) apibūdinimas: i) vynų, kuriems suteikta kilmės nuoroda, atveju – jų pagrindinių analitinių bei juslinių savybių apibūdinimas; ii) vynų, kuriems suteikta geografinė nuoroda, atveju – jų pagrindinių analitinių savybių apibūdinimas bei jų juslinių savybių įvertinimas ar nurodymas;

c)	kai taikoma, specifinių vynininkystės metodų, naudojamų gaminant vyną (-us), ir atitinkamų vyno (-ų) gamybos apribojimų apibūdinimas;

d)	atitinkamos geografinės vietovės ribų nustatymas;

e)	informacija apie didžiausią hektaro derlingumą;

f)	vyninių vynuogių, iš kurių pagamintas vynas (-ai), veislės arba veislių pavadinimai;

g)	išsamūs duomenys, kuriais nurodoma 34 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje arba atitinkamai 34 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nurodyta sąsaja;

h)

taikomi reikalavimai, kurie yra nustatyti Bendrijos ar nacionalinėse nuostatose, arba, jeigu tai numato valstybės narės, kuriuos nustato organizacija, administruojanti saugomą kilmės vietos nuorodą ar geografinę nuorodą, atsižvelgiant į tai, kad tokie reikalavimai turi būti objektyvūs bei nediskriminuojantys ir atitikti Bendrijos teisės aktus;

i)	valdžios institucijų arba įstaigų, tikrinančių, kaip laikomasi produkto specifikacijos nuostatų, pavadinimai, adresai ir jų konkrečios užduotys.

36 straipsnis

Paraiška dėl apsaugos, susijusi su geografine vietove trečiojoje šalyje

1.   Kai paraiška dėl apsaugos yra susijusi su geografine vietove trečiojoje šalyje, kartu su 35 straipsnyje numatytais duomenimis pateikiamas įrodymas, kad atitinkamas pavadinimas yra saugomas jo kilmės šalyje.

2.   Pareiškėjas, tiesiogiai arba per atitinkamas trečiosios šalies valdžios institucijas, siunčia paraišką Komisijai.

3.   Paraiška dėl apsaugos pildoma viena iš Bendrijos oficialiųjų kalbų arba prie jos pridedamas patvirtintas vertimas į vieną iš tokių kalbų.

37 straipsnis

Pareiškėjai

1.   Dėl kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugos gali kreiptis bet kuri suinteresuota gamintojų grupė arba, išskirtiniais atvejais, atskiras gamintojas. Paraišką kartu gali pateikti kitos suinteresuotosios šalys.

2.   Gamintojai gali pateikti paraišką tik dėl jų pačių gaminamų vynų pavadinimų apsaugos.

3.   Tarpvalstybinę geografinę vietovę nurodančio pavadinimo arba tradicinio pavadinimo, sietino su tarpvalstybine geografine vietove, atveju galima pateikti bendrą paraišką.

3 skirsnis

Apsaugos suteikimo procedūra

38 straipsnis

Preliminari nacionalinė procedūra

1.   Paraiškoms dėl Bendrijos kilmės vynų pavadinimuose naudojamų kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsaugos pagal 34 straipsnį taikoma šiame straipsnyje nurodyta preliminari nacionalinė procedūra.

2.   Paraiška dėl apsaugos pateikiama toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos kilmės vieta.

3.   Valstybė narė patikrina, ar paraiška dėl apsaugos atitinka šiame skyriuje nustatytas sąlygas.

Valstybė narė taiko nacionalinę procedūrą, kuria užtikrinamas tinkamas paraiškos paskelbimas ir suteikiamas ne mažiau kaip dviejų mėnesių nuo paskelbimo dienos laikotarpis, per kurį fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir įsisteigęs arba gyvenantis tos valstybės narės teritorijoje, gali pareikšti prieštaravimą dėl siūlomos apsaugos, pateikdamas tokiai valstybei narei tinkamai pagrįstą pareiškimą.

4.   Jeigu valstybė narė mano, kad kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda neatitinka atitinkamų reikalavimų, įskaitant galimą atvejį, kad ji yra iš esmės nesuderinama su Bendrijos teisės aktais, ji paraišką atmeta.

5.   Jeigu valstybė narė mano, kad atitinkamų reikalavimų yra laikomasi, ji:

a)	bent internete paskelbia vieną bendrą dokumentą ir produkto specifikaciją; ir

b)

perduoda Komisijai paraišką dėl apsaugos, kurioje pateikiama tokia informacija: i) pareiškėjo vardas, pavardė (arba pavadinimas) ir adresas; ii) 35 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas vienas bendras dokumentas; iii) valstybės narės pareiškimas, kad, jos nuomone, pareiškėjo pateikta paraiška atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas; iv) nuoroda apie paskelbimą, kaip nurodyta a punkte.

Ši informacija pateikiama viena iš Bendrijos oficialiųjų kalbų arba prie jos pridedamas patvirtintas vertimas į vieną iš tokių kalbų.

6.   Iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės priima šio straipsnio nuostatas įgyvendinančius įstatymus arba kitus teisės aktus.

7.   Jeigu valstybėje narėje nėra nacionalinės teisės aktų, susijusių su kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsauga, ji gali tik laikinai nacionaliniu lygiu pavadinimui suteikti apsaugą pagal šiame skyriuje nustatytas sąlygas, kuri įsigalioja nuo paraiškos pateikimo Komisijai dienos. Tokia laikinoji nacionalinė apsauga baigiasi sprendimo dėl įregistravimo ar atsisakymo pagal šį skyrių priėmimo dieną.

39 straipsnis

Komisijos vykdomas tikrinimas

1.   Komisija viešai paskelbia paraiškos dėl kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugos pateikimo datą.

2.   Komisija patikrina, ar 38 straipsnio 5 dalyje nurodytos paraiškos dėl apsaugos atitinka šiame skyriuje nustatytas sąlygas.

3.   Jeigu Komisija mano, kad laikomasi šiame skyriuje nustatytų sąlygų, ji Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia 35 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą vieną bendrą dokumentą ir nuorodą į 38 straipsnio 5 dalyje nurodytą produkto specifikacijos paskelbimą.

Jei Komisija taip nemano, pagal 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą nusprendžiama atmesti paraišką.

40 straipsnis

Prieštaravimų pateikimo procedūra

Per du mėnesius nuo 39 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje numatyto paskelbimo dienos valstybė narė arba trečioji šalis arba fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir įsisteigęs arba gyvenantis bet kurioje valstybėje narėje, išskyrus paraišką dėl apsaugos pateikusią valstybę narę, arba trečiojoje šalyje, gali pareikšti prieštaravimą dėl siūlomos apsaugos, pateikdamas Komisijai tinkamai pagrįstą pareiškimą, susijusį su šiame skyriuje nustatytais atitikties reikalavimais.

Fizinis ar juridinis asmuo, įsisteigęs arba gyvenantis trečiojoje šalyje, tokį pareiškimą pateikia tiesiogiai arba per atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijas per pirmoje pastraipoje nurodytą dviejų mėnesių laikotarpį.

41 straipsnis

Sprendimas dėl apsaugos

Remiantis Komisijos turima informacija, pagal 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą priimamas sprendimas suteikti apsaugą kilmės vietos nuorodai arba geografinei nuorodai, atitinkančioms šiame skyriuje nustatytus reikalavimus ir atitinkančioms Bendrijos teisės aktus, arba atmesti paraišką, jei tokios sąlygos nėra tenkinamos.

4 skirsnis

Specifiniai atvejai

42 straipsnis

Homonimai

1.   Pavadinimas, dėl kurio pateikiama paraiška ir kuris yra homoniminis ar iš dalies homoniminis pavadinimui, jau įregistruotam pagal šį reglamentą, įregistruojamas deramai atsižvelgiant į vietinę bei tradicinę vartoseną ir suklaidinimo pavojų.

Vartotoją klaidinantis homoniminis pavadinimas, verčiantis tikėti, kad produktai kilę iš kitos teritorijos, nėra registruojamas, net jeigu pavadinimas yra tikslus realios teritorijos, regiono ar vietos, iš kurios kilę atitinkami produktai, pavadinimas.

Įregistruotas homoniminis pavadinimas vartojamas su sąlyga, kad vėliau įregistruotas homonimas ir registre jau esantis pavadinimas yra aiškiai skiriami, atsižvelgiant į būtinybę taikyti vienodas sąlygas suinteresuotiems gamintojams ir neklaidinti vartotojo.

2.   1 dalis taikoma mutatis mutandis, jeigu pavadinimas, dėl kurio pateikiama paraiška, yra homoniminis ar iš dalies homoniminis pagal valstybių narių teisės aktus saugomai geografinei nuorodai.

Valstybės narės neturi registruoti neidentiškų geografinių nuorodų, kad suteiktų apsaugą pagal jų atitinkamus teisės aktus dėl geografinių nuorodų, jeigu kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda yra saugoma Bendrijoje pagal Bendrijos teisės aktus, susijusius su kilmės vietos nuorodomis arba geografinėmis nuorodomis.

3.   Išskyrus atvejus, kai Komisijos teisės aktų įgyvendinimo priemonėse numatyta kitaip, jei vyninių vynuogių veislės pavadinime yra saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, arba jų pavadinimą sudaro saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, tas pavadinimas nenaudojamas produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, ženklinimui.

4.   Taikant 34 straipsnyje nurodytų produktų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugą, nepažeidžiamos saugomos geografinės nuorodos, taikomos spiritiniams gėrimams pagal 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos (18), ir atvirkščiai.

43 straipsnis

Atsisakymo suteikti apsaugą priežastys

1.   Bendriniais tapę pavadinimai nėra saugomi kaip kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda.

Šiame skyriuje „bendriniu tapęs pavadinimas“ – vyno pavadinimas, kuris, nors ir sietinas su vieta ar regionu, kuriuose šis produktas buvo pirmiausia pagamintas ar juo buvo pradėta prekiauti, tapo įprastu vyno pavadinimu Bendrijoje.

Siekiant nustatyti, ar pavadinimas tapo bendriniu, reikia atsižvelgti į visus svarbius veiksnius, visų pirma į:

a)	dabartinę padėtį Bendrijoje, visų pirma vartojimo vietose;

b)	atitinkamas nacionalines ar Bendrijos teisės nuostatas.

2.   Pavadinimas nėra saugomas kaip kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, jei, atsižvelgiant į prekės ženklo reputaciją ir pripažinimą, apsauga gali suklaidinti vartotoją dėl tikrosios vyno tapatybės.

44 straipsnis

Santykis su prekės ženklais

1.   Kai kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda saugoma pagal šį reglamentą, atsisakoma registruoti prekės ženklą, atitinkantį vieną iš 45 straipsnio 2 dalyje nurodytų situacijų ir susijusį su vienai iš IV priede išvardytų kategorijų priklausančiu produktu, jeigu paraiška įregistruoti prekės ženklą buvo pateikta po paraiškos dėl kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos apsaugos pateikimo Komisijai dienos, o kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda buvo pradėta saugoti.

Prekės ženklai, kurie buvo įregistruoti pažeidžiant pirmą pastraipą, pripažįstami negaliojančiais.

2.   Nepažeidžiant 43 straipsnio 2 dalies, prekės ženklas, kurio naudojimas atitinka vieną iš 45 straipsnio 2 dalyje nurodytų situacijų, dėl kurio registracijos yra kreiptasi, kuris yra registruotas, arba, jeigu tokia galimybė numatyta atitinkamuose teisės aktuose, įgytas jį naudojant Bendrijos teritorijoje prieš paraiškos dėl kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos apsaugos pateikimo Komisijai datą, gali būti toliau naudojamas ir atnaujinamas neatsižvelgiant į kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos apsaugą, jeigu nėra pagrindo prekės ženklo pripažinti negaliojančiu ar anuliuoti, kaip nurodyta 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmojoje Tarybos direktyvoje 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (19) arba 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (20).

Tokiais atvejais leidžiama tuo pat metu naudoti kilmės vietos nuorodą ar geografinę nuorodą ir atitinkamus prekės ženklus.

5 skirsnis

Apsauga ir kontrolė

45 straipsnis

Apsauga

1.   Vynu prekiaujantis ūkio subjektas gali naudoti saugomas kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas, jei toks vynas buvo pagamintas laikantis atitinkamos produkto specifikacijos.

2.   Saugomos kilmės vietos nuorodos ir saugomos geografinės nuorodos bei vynai, kuriems pavadinti naudojami tokie saugomi pavadinimai laikantis produkto specifikacijos, turi būti apsaugoti nuo:

a)	tiesioginio ar netiesioginio saugomo pavadinimo naudojimo komerciniais tikslais: i) jeigu saugomas pavadinimas suteikiamas panašiems produktams, neatitinkantiems produkto su saugomu pavadinimu specifikacijos; arba ii) jeigu išnaudojama kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos reputacija;

b)

netinkamo naudojimo, imitavimo ar įvaizdžio atkūrimo, net ir tuo atveju, jei yra nurodoma tikroji produkto ar paslaugos kilmė, arba jeigu saugomas pavadinimas yra išverstas arba prie jo įrašomi tokie žodžiai, kaip „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „pagamintas“, „imitacija“, „skonis“, „panašus“, ar kiti panašūs žodžiai;

c)

kitos melagingos ar klaidinančios nuorodos į produkto kilmės vietą, kilmę, pobūdį ar esmines produkto ypatybes, esančios ant vidinės ar išorinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su atitinkamu vyno produktu susijusiuose dokumentuose, ir nuo produkto įpakavimo į tokią tarą, kuri gali sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę;

d)	kitos praktikos, galinčios suklaidinti vartotoją dėl tikrosios produkto kilmės.

3.   Saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos negali tapti bendriniais pavadinimais Bendrijoje, kaip nurodyta 43 straipsnio 1 dalyje.

4.   Valstybės narės imasi reikalingų veiksmų siekdamos sustabdyti neteisėtą saugomų kilmės vietos nuorodų ar saugomų geografinių nuorodų naudojimą, kaip nurodyta 2 dalyje.

46 straipsnis

Registras

Komisija sudaro ir tvarko su vynu susijusių saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų elektroninį registrą, kuris yra prieinamas viešai.

47 straipsnis

Kompetentingos kontrolės institucijos paskyrimas

1.   Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją ar institucijas, atsakingas už šiuo skyriumi pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 4 straipsnyje nustatytus kriterijus nustatytų pareigų vykdymo kontrolę.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad šio skyriaus nuostatų besilaikantis ūkio subjektas turėtų teisę, kad jam būtų taikoma tokia kontrolės sistema.

3.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie 1 dalyje nurodytą kompetentingą instituciją ar institucijas. Komisija viešai paskelbia jų pavadinimus bei adresus ir reguliariai šią informaciją atnaujina.

48 straipsnis

Specifikacijų laikymosi tikrinimas

1.   Saugomų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, susijusių su geografine vietove Bendrijoje, atveju, patikrinimą, ar laikomasi produkto specifikacijos vyno gaminimo ir išpilstymo metu, taip pat po išpilstymo, kasmet užtikrina:

a)	47 straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija ar institucijos; arba

b)	viena ar kelios kontrolės institucijos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 882/2004 2 straipsnio antros pastraipos 5 punkte, veikiančios kaip produktų sertifikavimo įstaigos pagal to reglamento 5 straipsnyje nustatytus kriterijus.

Tokio patikrinimo išlaidas padengia tikrinami ūkio subjektai.

2.   Saugomų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, susijusių su geografine vietove trečiojoje šalyje, atveju, patikrinimą, ar laikomasi produkto specifikacijos vyno gaminimo ir apdorojimo metu, taip pat po apdorojimo, kasmet užtikrina:

a)	viena ar kelios valdžios institucijos, paskirtos trečiosios šalies; arba

b)	viena ar kelios sertifikavimo įstaigos.

3.   1 dalies b punkte ir 2 dalies b punkte nurodytos sertifikavimo įstaigos laikosi Europos standarto EN 45011 arba ISO/IEC 65 vadovo (Bendrieji reikalavimai produktų sertifikavimo sistemas valdančioms institucijoms) ir nuo 2010 m. gegužės 1 d. mėn. turi būti pagal juos akredituotos.

4.   Kai 1 dalies a punkte ir 2 dalies a punkte nurodyta institucija ar institucijos tikrina, kaip laikomasi produkto specifikacijos, jos turi suteikti atitinkamas objektyvumo ir nešališkumo garantijas ir savo žinioje turėti kvalifikuotą personalą bei išteklius, būtinus jų užduotims atlikti.

49 straipsnis

Produkto specifikacijų pakeitimai

1.   37 straipsnyje nurodytas sąlygas atitinkantis pareiškėjas gali prašyti, kad būtų patvirtinti produkto su saugomos kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda specifikacijos pakeitimai, visų pirma siekdamas atsižvelgti į mokslo ir technikos žinių raidą arba iš naujo apibrėžti 35 straipsnio 2 dalies antros pastraipos d punkte nurodytą geografinę vietovę. Paraiškose apibūdinami prašomi pakeitimai ir pateikiamas jų pagrindimas.

2.   Kai siūlomas pakeitimas apima vieną ar daugiau 35 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto vieno bendro dokumento pakeitimų, paraiškai dėl pakeitimo mutatis mutandis taikomi 38–41 straipsniai. Tačiau, jeigu siūlomas tik nedidelis pakeitimas, pagal 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą nusprendžiama, ar paraišką galima patvirtinti netaikant 39 straipsnio 2 dalyje ir 40 straipsnyje nustatytos procedūros; jeigu paraiška patvirtinama, Komisija paskelbia 39 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją.

3.   Jei siūlomu pakeitimu vienas bendras dokumentas nekeičiamas, taikomos šios taisyklės:

a)	kai geografinė vietovė yra tam tikroje valstybėje narėje, ta valstybė narė pareiškia savo poziciją dėl pakeitimo ir, jeigu pozicija yra teigiama, paskelbia iš dalies pakeistą produkto specifikaciją ir informuoja Komisiją apie patvirtintus pakeitimus bei juos pagrindžia;

b)	kai geografinė vietovė yra trečiojoje šalyje, sprendimą dėl siūlomo pakeitimo patvirtinimo priima Komisija.

50 straipsnis

Panaikinimas

Jeigu nebeužtikrinamas atitinkamos produkto specifikacijos laikymasis, Komisijos iniciatyva arba valstybei narei ar trečiajai šaliai, ar teisėtą interesą turinčiam fiziniam arba juridiniam asmeniui pateikus tinkamai pagrįstą prašymą, gali būti nuspręsta panaikinti kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos apsaugą pagal 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

38–41 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

51 straipsnis

Šiuo metu saugomi vynų pavadinimai

1.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 51 ir 54 straipsnių ir Reglamento (EB) Nr. 753/2002 28 straipsnio nuostatas saugomi vynų pavadinimai yra automatiškai saugomi ir šio reglamento nuostatomis. Komisija juos išvardija šio reglamento 46 straipsnyje numatytame registre.

2.   1 dalyje nurodytų esamų saugomų vynų pavadinimų atveju valstybės narės Komisijai perduoda:

a)	35 straipsnio 1 dalyje numatytas technines bylas;

b)	valstybių narių sprendimus dėl patvirtinimo.

3.   1 dalyje nurodytų vynų pavadinimų, apie kuriuos 2 dalyje nurodyta informacija nebus pateikta iki 2011 m. gruodžio 31 d., saugojimas pagal šį reglamentą panaikinamas. Komisija imasi atitinkamų oficialių veiksmų išbraukti tokius pavadinimus iš 46 straipsnyje numatyto registro.

4.   50 straipsnis netaikomas 1 dalyje nurodytiems esamiems saugomiems vynų pavadinimams.

Komisijos iniciatyva ir pagal 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą gali būti nuspręsta iki 2014 m. gruodžio 31 d. anuliuoti 1 dalyje nurodytų esančių saugomų vynų pavadinimų saugojimą, jei jie neatitinka 34 straipsnyje nustatytų sąlygų.

6 skirsnis

Bendrosios nuostatos

52 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šio skyriaus įgyvendinimui būtinos priemonės tvirtinamos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

Tos priemonės visų pirma gali apimti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo šiame skyriuje nurodytų taisyklių ir reikalavimų taikymo:

a)	tiek, kiek tai susiję su svarstomomis paraiškomis dėl kilmės vietos arba geografines nuorodos apsaugos;

b)	tiek, kiek tai susiję su tam tikrų vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda, gamyba geografinėje vietovėje, kuri yra arti vynuogių kilmės geografinės vietovės;

c)	tiek, kiek tai susiję su tam tikrų vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, tradiciniais gamybos būdais.

53 straipsnis

Mokesčiai

Valstybės narės gali rinkti mokesčius savo išlaidoms padengti, įskaitant išlaidas, patirtas nagrinėjant paraiškas dėl apsaugos, prieštaravimo pareiškimus, paraiškas dėl pakeitimų ir prašymus panaikinti apsaugą pagal šį reglamentą.

V SKYRIUS

Tradiciniai terminai

54 straipsnis

Sąvokos apibrėžtis

1.   Tradicinis terminas – valstybėse narėse tradiciškai vartojamas su 33 straipsnio 1 dalyje nurodytais produktais susijęs terminas siekiant nurodyti:

a)	kad produktui suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda pagal Bendrijos ar valstybių narių teisės aktus;

b)	gamybos ar brandinimo būdą arba kokybę, spalvą, produkto, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda, vietovės tipą arba su istorija susijusį ypatingą įvykį.

2.   Tradiciniai terminai pripažįstami, apibrėžiami ir saugomi pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

55 straipsnis

Apsauga

1.   Saugomas tradicinis terminas gali būti naudojamas tik produktui, kuris buvo pagamintas laikantis 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos apibrėžties.

Tradiciniai terminai apsaugomi nuo neteisėto jų vartojimo.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių sustabdyti neteisėtą saugomų tradicinių terminų vartojimą.

2.   Bendrijoje tradiciniai terminai negali tapti bendriniais pavadinimais.

56 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šio skyriaus nuostatų įgyvendinimui būtinos priemonės tvirtinamos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą, visų pirma susijusios su:

a)	apsaugą suteikiančia procedūra;

b)	konkrečiu apsaugos lygiu.

VI SKYRIUS

Ženklinimas ir pateikimas

57 straipsnis

Sąvokos apibrėžtis

Šiame reglamente:

a)	ženklinimas – visi žodžiai, duomenys, prekių ženklai, registruotasis prekės pavadinimas, paveikslėliai arba simboliai, pateikti ant pakuotės, arba prie atitinkamo produkto pridedamame ar jį nurodančiame dokumente, pranešime, etiketėje, žiede ar lankelyje;

b)	pateikimas – informacija, perduodama vartotojams pasitelkiant atitinkamo produkto pakuotę, įskaitant butelių formą ir tipą.

58 straipsnis

Horizontaliųjų taisyklių taikymas

Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, Direktyva 89/104/EEB, 1989 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 89/396/EEB dėl nuorodų arba žymų maisto produkto partijai identifikuoti (21), Direktyva 2000/13/EB ir 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/45/EB, nustatanti taisykles dėl fasuotų produktų vardinių kiekių (22) taikomos produktų, kurie patenka į šių direktyvų taikymo sritį, ženklinimui ir pateikimui.

59 straipsnis

Privalomi duomenys

1.   Ženklinant ir pateikiant IV priedo 1–11, 13, 15 ir 16 dalyse nurodytus Bendrijoje parduodamus arba eksportuojamus produktus, nurodomi šie privalomi duomenys:

a)	vynuogių produkto kategorijos pavadinimas pagal IV priedą;

b)	jei tai vynas, kuriam pavadinti naudojama saugoma kilmės vietos ar geografinė nuoroda: i) terminas „saugoma kilmės vietos nuoroda“ arba „saugoma geografinė nuoroda“; ir ii) saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos pavadinimas;

c)	faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais;

d)	kilmės vieta;

e)	išpilstytojo nuoroda, arba, putojančio vyno, gazuoto putojančio vyno, rūšinio putojančio vyno ar rūšinio aromatinio putojančio vyno atveju gamintojo arba pardavėjo pavadinimas;

f)	importuotų vynų atveju – importuotojo nuoroda;

g)	putojančio vyno, gazuoto putojančio vyno, rūšinio putojančio vyno ar rūšinio aromatinio putojančio vyno atveju – cukraus kiekio nuoroda.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, nuoroda į vynuogių produkto kategoriją gali būti nepateikta, jei tai vynas, kurio etiketėse nurodytą pavadinimą sudaro saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, nuoroda į sąvoką „saugoma kilmės vietos nuoroda“ arba „saugoma geografinė nuoroda“ gali būti nepateikta šiais atvejais:

a)	kai 54 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas tradicinis terminas nurodytas etiketėje;

b)	jei išskirtiniais atvejais, nustatomais pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą, etiketėje nurodytas saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos pavadinimas.

60 straipsnis

Neprivalomi duomenys

1.   Ženklinant ir pateikiant 59 straipsnio 1 dalyje nurodytus produktus, visų pirma gali būti pateikiami tokie neprivalomi duomenys:

a)	derliaus metai;

b)	vienos ar daugiau vyninių vynuogių veislių pavadinimai;

c)	59 straipsnio 1 dalies g punkte nenurodytų vynų atveju – cukraus kiekiui nurodyti vartojami terminai;

d)	vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos arba saugoma geografinė nuoroda, atveju – tradiciniai terminai, kaip nurodyta 54 straipsnio 1 dalies b punkte;

e)	Bendrijos sutartinis ženklas, kuriuo žymima saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda;

f)	konkretiems gamybos metodams pavadinti naudojami terminai;

g)	vynų, kuriems suteikta saugomos kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, atveju – kito geografinio vieneto, kuris yra mažesnis ar didesnis už su kilmės vietos nuoroda ar geografine nuoroda susijusią teritoriją, pavadinimas.

2.   Nepažeidžiant 42 straipsnio 3 dalies, dėl 1 dalies a ir b punktuose nurodytų duomenų naudojimo vynų, kuriems nėra suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda, atveju:

a)	valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, užtikrinančius sertifikavimo, patvirtinimo ir kontrolės procedūras, kad būtų garantuotas atitinkamos informacijos teisingumas;

b)

vyno, gaminamo iš vyninių vynuogių veislių jų teritorijoje, atveju, remdamosi nediskriminaciniais bei objektyviais kriterijais ir deramai atsižvelgdamos į teisingos konkurencijos užtikrinimo principą, valstybės narės gali parengti neleidžiamų vyninių vynuogių veislių sąrašus, visų pirma, jeigu: i) kyla vartotojų suklaidinimo dėl tikrosios vyno kilmės pavojus dėl to, kad tam tikra vyninių vynuogių veislė yra neatskiriama šio metu saugomos kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos dalis; ii) atitinkama kontrolė nebūtų ekonomiškai naudinga dėl to, kad tam tikra vyninių vynuogių veislė auginama labai mažoje valstybės narės vynuogynų dalyje;

c)	jeigu naudojami skirtingų valstybių narių vynų mišiniai, pavadinime neturi būti žymima vyninių vynuogių veislė ar veislės, išskyrus atvejus, kai atitinkamos valstybės narės susitaria kitaip ir užtikrina, kad bus įgyvendintos atitinkamos sertifikavimo, patvirtinimo ir kontrolės procedūros.

61 straipsnis

Kalbos

1.   Privalomi ir neprivalomi duomenys, nurodyti 59–60 straipsniuose, jei išreikšti žodžiais, nurodomi viena ar keliomis oficialiosiomis Bendrijos kalbomis.

2.   Nepažeidžiant 1 dalies nuostatų, kalba arba kalbomis etiketėje pateikiamas saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos pavadinimas arba 54 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas tradicinis terminas, kuriems taikoma apsauga.

Kai saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos arba saugomas specifinis nacionalinis pavadinimas rašomas ne lotyniška abėcėle, pavadinimas taip pat gali būti rašomas viena ar keliomis oficialiosiomis Bendrijos kalbomis.

62 straipsnis

Įgyvendinimo užtikrinimas

Kompetentingos valstybių narių institucijos imasi priemonių užtikrinti, kad pagal šio skyriaus nuostatas nepaženklintas produktas, nurodytas 59 straipsnio 1 dalyje, nebūtų pateiktas į rinką arba būtų iš jos išimtas.

63 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šio skyriaus įgyvendinimui būtinos priemonės tvirtinamos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

Šios priemonės visų pirma gali apimti:

a)	duomenis apie atitinkamo produkto kilmės vietą;

b)	60 straipsnyje nurodytų neprivalomų duomenų naudojimo sąlygas;

c)	konkrečius reikalavimus, susijusius su etiketėse nurodytomis nuorodomis dėl derliaus metų ir vyninių vynuogių veislės, kaip nurodyta 60 straipsnio 2 dalyje;

d)	kitas, išskyrus 59 straipsnio 2 dalyje nurodytas leidžiančias nukrypti nuostatas, kuriose būtų numatyta, kad nuoroda į vynuogių produkto kategoriją gali būti nepateikta;

e)	taisykles, susijusias su apsauga, kuri turi būti suteikta pateikiant konkretų produktą.

VII SKYRIUS

Gamintojų ir tarpšakinės organizacijos

64 straipsnis

Gamintojų organizacijos

1.   Valstybės narės gali pripažinti gamintojų organizacijas:

a)	kurias sudaro produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, gamintojai;

b)	kurios yra suformuotos gamintojų iniciatyva;

c)

kurios siekia specifinio tikslo, kuris visų pirma gali būti susijęs su vienu ar keletu šių klausimų: i) bendrai vykdomu gamybos pritaikymu rinkos reikalavimams ir produkto pagerinimu; ii) jos narių pagamintų produktų tiekimo sutelkimo ir pateikimo į rinką skatinimu; iii) gamybos ir perdirbimo racionalizacijos ir gerinimo skatinimu; iv) gamybos ir rinkos valdymo išlaidų mažinimu ir gamintojų kainų stabilizavimu; v) techninės pagalbos skatinimu ir jos suteikimu naudojant aplinką tausojančius žemdirbystės ir gamybos metodus; vi) gaminant vynus gautų šalutinių produktų valdymo ir atliekų valdymo, visų pirma siekiant apsaugoti vandens, dirvožemio ir kraštovaizdžio kokybę ir išsaugoti bei skatinti biologinę įvairovę, iniciatyvų skatinimu; vii) tvarių gamybos metodų ir rinkos pokyčių mokslinių tyrimų vykdymu; viii) pagalba įgyvendinant paramos programas, kaip nurodyta II antraštinės dalies I skyriuje;

d)

kurios taiko narystės taisykles, kuriose reikalaujama, kad jų nariai visų pirma: i) taikytų gamintojo organizacijos priimtas duomenų apie gamybą tiekimo, gamybos, prekybos, ir aplinkos apsaugos taisykles; ii) teiktų gamintojo organizacijos statistiniais tikslais prašomą informaciją, visų pirma apie vynuogių auginimo zonas ir rinkos pokyčius; ii) mokėtų baudas už narystės taisyklėse numatytų įsipareigojimų nesilaikymą;

e)

kurios pateikė paraišką dėl pripažinimo gamintojo organizacija atitinkamoje valstybėje narėje; paraiškoje pateikiama ši informacija: i) įrodymas, kad šis subjektas atitinka a–d punktuose nustatytus reikalavimus; ii) įrodymas, kad jis turi minimalų narių skaičių, kurį turi nustatyti atitinkama valstybė narė; iii) įrodymas, kad toje vietovėje, kurioje ši organizacija vykdo veiklą, jos nariai tiekia minimalų rinkai reikalingą produkcijos kiekį, kurį turi nustatyti atitinkama valstybė narė; iv) įrodymas, kad jis gali tinkamai vykdyti savo veiklą laiko, veiksmingumo bei tiekimo sutelktumo požiūriu; v) įrodymą, kad jis veiksmingai suteikia galimybę savo nariams gauti techninę naudojimosi tinkamais auginimo metodais pagalbą.

2.   Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1493/1999 pripažįstamos gamintojų organizacijos laikomos pagal šį straipsnį pripažįstamomis gamintojų organizacijomis.

65 straipsnis

Tarpšakinės organizacijos

1.   Valstybės narės gali pripažinti tarpšakines organizacijas:

a)	kurias sudaro ekonominės veiklos, vykdomos gaminant produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, prekiaujant jais ar juos perdirbant, atstovai;

b)	kurios yra suformuotos visų arba kelių a punkte nurodytų atstovų iniciatyva;

c)

kurios, atsižvelgdamos į visuomenės sveikatą ir vartotojų interesus, viename ar daugiau Bendrijos regionų įgyvendina vieną ar daugiau nurodytų priemonių: i) gerina žinias ir gamybos bei rinkos skaidrumą; ii) padeda geriau koordinuoti produktų pateikimą į rinką, visų pirma vykdydamos mokslinius ir rinkos tyrimus; iii) sudaro standartines, Bendrijos taisykles atitinkančias sutarčių formas; iv) visapusiškiau panaudoja gamybos potencialą; v) suteikia informaciją ir atlieka mokslinius tyrimus, reikalingus pritaikant gamybą labiau rinkos reikalavimus bei vartotojų skonį ir lūkesčius atitinkantiems produktams gaminti, visų pirma produkto kokybės ir aplinkos apsaugos požiūriu; vi) suteikia informaciją apie konkrečias vyno, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, savybes; vii) ieško būdų, kaip apriboti augalų apsaugos produktų ir kitų medžiagų naudojimą, ir kaip užtikrinti produkto kokybę bei dirvožemio ir vandens apsaugą; viii) skatina integruotą gamybą arba kitus aplinką tausojančius gamybos metodus; ix) skatina saikingai ir atsakingai vartoti vyną ir informuoja apie pavojingo vyno vartojimo lygio žalą; x) vykdo vyno rėmimo veiksmus, visų pirma trečiosiose šalyse; xi) kuria metodus ir priemones produkto kokybei pagerinti visuose gamybos, fermentavimo ir pardavimo etapuose; xii) naudojasi ekologinio ūkininkavimo potencialu, jį saugo bei skatina; xiii) saugo ir skatina kokybės etiketes ir saugomas kilmės vietos bei geografines nuorodas, bei jomis naudojasi;

d)

kurios pateikė paraišką dėl pripažinimo atitinkamoje valstybėje narėje; paraiškoje pateikiama ši informacija: i) įrodymas, kad subjektas atitinka a–c punktų reikalavimus; ii) įrodymas, kad subjektas vykdo veiklą viename ar daugiau atitinkamos teritorijos regionų; iii) įrodymas, kad subjekto atstovaujami gamintojai arba prekybininkai parduoda arba pagamina nemažą produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, dalį; iv) įrodymas, kad subjektas negamina, neperdirba šiame reglamente nurodytų produktų ar jais neprekiauja.

2.   1 dalyje numatytus kriterijus atitinkančios organizacijos, kurias pripažino valstybės narės, laikomos pagal šį straipsnį pripažįstamomis tarpšakinėmis organizacijomis.

66 straipsnis

Pripažinimo procedūra

1.   Paraiškos dėl pripažinimo gamintojo organizacija arba tarpšakine organizacija pateikiamos nagrinėti valstybei narei, kurioje tokia organizacija turi savo būstinę.

2.   Per keturis mėnesius nuo paraiškos pateikimo dienos valstybė narė priima sprendimą dėl organizacijos pripažinimo.

67 straipsnis

Prekybos rinkoje taisyklės

1.   Siekiant pagerinti vyno, įskaitant vynuoges, misą ir iš jų pagamintą vyną, bendros rinkos funkcionavimą ir ją stabilizuoti, juos gaminančios valstybės narės, visų pirma įgyvendindamos tarpšakinių organizacijų priimtus sprendimus, gali nustatyti tiekimą reguliuojančias prekybos taisykles.

Tokios taisyklės yra proporcingos siekiamam tikslui ir:

a)	nėra susijusios su jokiais sandoriais po pirmojo tokios produkcijos pateikimo į rinką;

b)	neleidžia nustatyti kainų, įskaitant orientacines arba rekomendacines kainas;

c)	neuždraudžia naudotis didele derliaus dalimi, kuria įprastai būtų galima naudotis;

d)	nesudaro sąlygų atsisakyti išduoti vynų apyvartai ir prekybai reikalingą nacionalinį ir Bendrijos sertifikatą, kai tokia prekyba atitinka tas taisykles.

2.   1 dalyje nurodytos taisyklės paskelbiamos atitinkamos valstybės narės oficialiajame leidinyje, kad ūkio subjektai in extenso galėtų su jomis susipažinti.

68 straipsnis

Stebėsena

Valstybės narės:

a)	reguliariai atlieka patikrinimus, siekdamos įsitikinti, kad gamintojų organizacijos ir tarpšakinės organizacijos laikosi 64 ir 65 straipsniuose nurodytų pripažinimo terminų ir sąlygų;

b)	panaikina pripažinimą, jei gamintojas arba tarpšakinė organizacija nebesilaiko atitinkamų reikalavimų, ir taiko baudas tokių reikalavimų nesilaikančioms arba juos pažeidusioms organizacijoms.

69 straipsnis

Pranešimai

Iki kiekvienų metų kovo 1 d., o pirmą kartą – iki 2009 m. kovo 1 d. valstybės narės praneša Komisijai apie ankstesniais kalendoriniais metais pagal 66, 67 ir 68 straipsnius priimtus sprendimus arba atliktus veiksmus.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKYBA SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

70 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, produktams, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomos Bendrajame muitų tarife nustatytos muitų normos.

2.   Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente arba juo vadovaujantis priimtose nuostatose numatyta kitaip, prekiaujant su trečiosiomis šalimis draudžiama:

a)	nustatyti bet kokias rinkliavas, lygiavertes muitui;

b)	taikyti bet kokį kiekybinį apribojimą ar lygiaverčio poveikio priemonę.

71 straipsnis

Kombinuotoji nomenklatūra

Produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, klasifikavimui taikomos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės ir jos taikymo specialiosios taisyklės. Tarifų nomenklatūra, sudaryta taikant šį reglamentą, įskaitant, prireikus, I ir IV priede pateiktas sąvokų apibrėžtis ir kategorijas, įtraukiama į Bendrąjį muitų tarifą.

II SKYRIUS

Importo ir eksporto licencijos

72 straipsnis

Importo ir eksporto licencijos

1.   Pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą gali būti nuspręsta, kad importuojant į Bendriją arba eksportuojant iš jos vieną ar daugiau produktų, kurių KN klasifikaciniai kodai yra 2009 61, 2009 69 arba 2204, turi būti pateikiamos importo arba eksporto licencijos.

2.   Taikant 1 dalį, yra atsižvelgiama į licencijų poreikį atitinkamų rinkų valdymui ir, visų pirma, importo licencijų atvejų, atitinkamų produktų importo stebėsenai.

73 straipsnis

Licencijų išdavimas

Importo ir eksporto licencijas išduoda valstybės narės bet kuriam pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo įsisteigimo Bendrijoje vietos, išskyrus atvejus, kai Tarybos reglamente arba kitame Tarybos teisės akte numatyta kitaip, ir nepažeidžiant priemonių, kurių buvo imtasi taikant IV skyriaus nuostatas.

74 straipsnis

Licencijų galiojimas

Importo ir eksporto licencijos galioja visoje Bendrijoje.

75 straipsnis

Užstatas

1.   Išskyrus atvejus, kai pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą nurodyta kitaip, importo ir eksporto licencijos išduodamos pateikus užstatą, užtikrinantį, kad produktai bus importuoti arba eksportuoti licencijos galiojimo laikotarpiu.

2.   Jei per licencijos galiojimo laikotarpį produktai neimportuojami arba neeksportuojami, arba importuojama ar eksportuojama tik jų dalis, visas užstatas arba jo dalis negrąžinami, išskyrus force majeure atvejus.

76 straipsnis

Specialusis užstatas

1.   Sultys ir misa, kurių klasifikaciniai KN kodai yra 2009 61, 2009 69 ir 2204 30, kurioms Bendrojo muitų tarifo muitai taikomi priklausomai nuo produkto importo kainos, faktinė importo kaina tikrinama tikrinant kiekvieną siuntą arba taikant vienodo dydžio importo vertę, Komisijos apskaičiuotą remiantis tiems patiems produktams nustatyta kaina kilmės šalyse.

Jei siuntos deklaruojamoji įvežimo kaina yra didesnė nei vienodo dydžio importo vertė, jei tokia taikoma, padidinta pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą nustatyta ribine suma, kuri vienodo dydžio vertę gali viršyti ne daugiau kaip 10 %, pateikiamas užstatas, lygus importo muitui, nustatytam remiantis vienodo dydžio importo verte.

Jei siuntos įvežimo kaina nedeklaruojama, Bendrojo muitų tarifo taikymas priklauso nuo vienodo dydžio importo vertės arba nuo atitinkamų muitų teisės aktų nuostatų, nustatytų sąlygomis, kurios turi būti nustatytos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

2.   Jei importuojamiems produktams taikomos VI priedo B punkto 5 papunktyje arba C punkte numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, importuotojai, išleisdami tokius produktus į laisvą apyvartą, nurodytoms muitinės įstaigoms pateikia užstatą. Užstatas grąžinamas, kai importuotojas pateikia valstybės narės, kurioje produktai išleidžiami į laisvą apyvartą, muitinės įstaigas patenkinantį įrodymą, kad iš misų buvo pagamintos vynuogių sultys, jos buvo sunaudotos ne vyno sektoriaus produktams arba, jei iš jų buvo pagamintas vynas, jis buvo atitinkamai paženklintas.

77 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šio skyriaus įgyvendinimui būtinos priemonės tvirtinamos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

Šios priemonės visų pirma gali apimti:

a)	kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, kurį kontrolės būdą reikia taikyti;

b)	veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant vienodo dydžio importo vertes;

c)	75 ir 76 straipsniuose nurodytų užstatų dydį ir tų užstatų grąžinimo taisykles;

d)	kai taikoma, produktų, kurių importui ar eksportui reikalingos licencijos, sąrašą;

e)	kai taikoma, importo ar eksporto licencijų išdavimo sąlygas bei jų galiojimo laiką.

III SKYRIUS

Apsauga bei įvežimas ir išvežimas perdirbti

78 straipsnis

Apsaugos priemonės

1.   Importui į Bendriją taikomų apsaugos priemonių imasi Komisija, atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalį, pagal 1994 m. kovo 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 519/94 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (23) ir 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3285/94 dėl bendrų importo taisyklių (24).

2.   Išskyrus atvejus, kai kituose Tarybos teisės aktuose nurodyta kitaip, importui į Bendriją taikomų apsaugos priemonių, numatytų tarptautiniuose susitarimuose, sudarytuose pagal Sutarties 300 straipsnį, imasi Komisija pagal šio straipsnio 3 dalį.

3.   1 ir 2 dalyje nurodytų priemonių Komisija gali imtis valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva. Gavusi valstybės narės prašymą, Komisija priima sprendimą per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Valstybės narės informuojamos apie tokias priemones ir šios priemonės taikomos nedelsiant.

Per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie priemones pateikimo bet kuri valstybė narė gali pranešti Tarybai apie sprendimus, kuriuos Komisija priėmė remdamasi 1 ir 2 dalies nuostatomis. Taryba susirenka nedelsdama. Per mėnesį nuo tos dienos, kai Tarybai buvo pranešta apie priemones, kvalifikuota balsų dauguma ji gali iš dalies pakeisti arba panaikinti atitinkamas priemones.

4.   Jei Komisija mano, kad bet kuri pagal 1 arba 2 dalies nuostatas taikoma apsaugos priemonė turėtų būti panaikinta arba iš dalies pakeista, ji imasi tokių veiksmų:

a)	jeigu priemonė buvo nustatyta Tarybos, Komisija siūlo Tarybai priemonę panaikinti arba iš dalies pakeisti. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma;

b)	visais kitais atvejais Bendrijos apsaugos priemones panaikina arba iš dalies pakeičia Komisija.

79 straipsnis

Papildomi importo muitai

1.   Papildomas importo muitas, remiantis 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta muito norma, taikomas vynuogių sulčių ir vynuogių misos importui, kai jos yra pažymėtos daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde sudarytame Susitarime dėl žemės ūkio numatytu ženklu SSG – specialia apsaugos sąlygos nuoroda, kuri yra taikoma siekiant išvengti arba neutralizuoti tokio produkto importo sukeltą neigiamą poveikį Bendrijos rinkai, jei:

a)	importuojamų prekių kaina yra žemesnė nei Bendrijos PPO pranešta kaina; arba

b)	kuriais nors metais importo apimtys viršija tam tikrą lygį.

B punkte nurodytas lygis nustatomas remiantis galimybėmis patekti į rinką, kurios, prireikus, apibrėžiamos kaip atitinkamo produkto vidaus suvartojimo procentinė dalis per praėjusius trejus metus.

2.   Papildomi importo muitai netaikomi, jeigu nėra tikėtina, kad importas sutrikdys Bendrijos rinką, arba jeigu poveikis būtų neproporcingas siekiamam tikslui.

3.   Taikant 1 dalies a punktą importo kainos nustatomos remiantis atitinkamos siuntos CIF importo kainomis.

CIF importo kainos tikrinamos jas lyginant su tipinėmis to produkto kainomis pasaulinėje rinkoje arba Bendrijos importo rinkoje.

80 straipsnis

Įvežimo ir išvežimo perdirbti tvarkos sustabdymas

1.   Jei Bendrijos rinką trikdo arba gali sutrikdyti įvežimo ar išvežimo perdirbti tvarka, valstybės narės prašymu arba Komisijos iniciatyva ir pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą gali būti nuspręsta visiškai arba iš dalies nutraukti įvežimo ar išvežimo perdirbti tvarkos taikymą produktams, kuriems taikomas šis reglamentas. Jei Komisija gauna valstybės narės prašymą, sprendimas priimamas per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo.

Valstybės narės informuojamos apie tokias priemones ir šios priemonės taikomos nedelsiant.

Per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie priemones pateikimo bet kuri valstybė narė gali pranešti Tarybai apie priemones, kurias buvo nuspręsta taikyti remiantis pirmos pastraipos nuostatomis. Taryba susirenka nedelsdama. Per mėnesį nuo tos dienos, kai Tarybai buvo pranešta apie priemones, kvalifikuota balsų dauguma ji gali iš dalies pakeisti arba panaikinti atitinkamas priemones.

2.   Tiek, kiek to reikia tinkamam bendro vyno rinkos organizavimo funkcionavimui, Taryba pagal Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą gali visiškai ar iš dalies uždrausti įvežimo ar išvežimo perdirbti tvarkos taikymą produktams, kuriems taikomas šis reglamentas.

81 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šio skyriaus įgyvendinimui būtinos priemonės tvirtinamos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

IV SKYRIUS

Importui taikomos taisyklės

82 straipsnis

Importo reikalavimai

1.   Išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip, visų pirma pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytuose susitarimuose, šio reglamento III antraštinės dalies III ir IV skyrių nuostatos dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų bei žymėjimo, kai taikoma, ir šio reglamento 25 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos į Bendriją importuojamiems produktams, kurių KN klasifikaciniai kodai yra 2009 61, 2009 69 ir 2204.

2.   Išskyrus atvejus, kai pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytuose susitarimuose nurodyta kitaip, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai gaminami laikantis OIV rekomenduojamų ir paskelbtų vynininkystės metodų arba jų gamybą leidžia Bendrija pagal šį reglamentą ir jo įgyvendinimo priemones.

3.   Importuojant 1 dalyje nurodytus produktus, reikia pateikti:

a)	šalyje, iš kurios produktas importuojamas, sertifikatą, įrodantį, kad tas produktas atitinka 1 ir 2 dalių nuostatas, kurį turi parengti kompetentinga įstaiga, įtraukta į sąrašą, kurį viešai paskelbia Komisija;

b)	šalies, iš kurios importuojamas produktas, paskirtos įstaigos ar padalinio analizės ataskaitą apie produkto tinkamumą tiesioginiam žmonių vartojimui.

83 straipsnis

Tarifinės kvotos

1.   Importo tarifinės kvotos produktams, kuriems taikomas šis reglamentas, pagal susitarimus, sudarytus laikantis Sutarties 300 straipsnio, ar bet kurio kito Tarybos akto, pradedamos taikyti ir administruojamos pagal šio reglamento 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

2.   Tarifinės kvotos administruojamos vengiant bet kokios atitinkamų ūkio subjektų diskriminacijos, taikant vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį, arba kitą tinkamą metodą:

a)	metodą, grindžiamą chronologine paraiškų pateikimo tvarka (pagal principą „pirmas atėjęs – pirmas aptarnautas“);

b)	proporcingo paskirstymo pagal pateiktose paraiškose prašomą kiekį metodą (taikant „vienalaikio nagrinėjimo metodą“);

c)	metodą, grindžiamą tuo, kad atsižvelgiama į tradicinius prekybos modelius (taikant „tradicinių/naujų ūkio subjektų metodą“).

3.   Tarifinių kvotų valdymui taikant administravimo metodą, prireikus, tinkamai atsižvelgiama į Bendrijos rinkos pasiūlos reikalavimus ir į poreikį išlaikyti tos rinkos pusiausvyrą.

84 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šio skyriaus įgyvendinimui būtinos priemonės tvirtinamos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

Šios priemonės visų pirma gali apimti:

a)	išsamią informaciją apie importo reikalavimus;

b)	produkto pobūdžio, kilmės vietos ir kilmės garantijas;

c)	dokumento, skirto patikrinti b punkte nurodytas garantijas, pripažinimą.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

GAMYBOS POTENCIALAS

I SKYRIUS

Neteisėtai apsodinti plotai

85 straipsnis

Po 1998 m. rugpjūčio 31 d. neteisėtai apsodinti plotai

1.   Gamintojai savo sąskaita išnaikina be atitinkamos sodinimo teisės, kai taikytina, po 1998 m. rugpjūčio 31 d. vynmedžiais apsodintus plotus.

2.   Kol tokie vynmedžių plotai bus išnaikinti, kaip nurodyta 1 dalyje, iš toje dalyje nurodytuose plotuose užaugintų vynmedžių gautas vynuoges ir iš tokių vynuogių gautus produktus galima išleisti į apyvartą tik distiliavimo tikslais išskirtinai gamintojo sąskaita. Distiliuojant gautų produktų negalima naudoti alkoholiui, kuriame faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 80 % tūrio ar mažesnė, gaminti.

3.   Nepažeisdamos, jei taikytina, ankstesnių valstybių narių nustatytų baudžiamųjų sankcijų, valstybės narės nuo 2008 m. gruodžio 31 d. ir vėliau šių vynmedžių išnaikinimo įsipareigojimų nesilaikantiems gamintojams taiko skirtingas baudas, atsižvelgdamos į pažeidimo rimtumą, mastą ir trukmę.

4.   Iki kiekvienų metų kovo 1 d. valstybės narės praneša Komisijai apie plotus, apsodintus vynmedžiais po 1998 m. rugpjūčio 31 d., be atitinkamos sodinimo teisės, taip pat apie vynmedžių plotus, išnaikintus pagal 1 dalies nuostatas.

5.   Pereinamojo laikotarpio draudimo apsodinti naujus plotus pabaiga 2015 m. gruodžio 31 d., kaip nustatyta 90 straipsnio 1 dalyje, neturi poveikio šiame straipsnyje numatytiems įsipareigojimams.

86 straipsnis

Iki 1998 m. rugsėjo 1 d. neteisėtai apsodintų plotų privalomas sureguliavimas

1.   Gamintojai, sumokėję mokestį, ir ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d., sureguliuoja be atitinkamos sodinimo teisės, jei taikytina, iki 1998 m. rugsėjo 1 d. vynmedžiais apsodintus plotus.

Nepažeidžiant procedūrų, atliekamų vykdant sąskaitų patvirtinimą, pirmos pastraipos nuostatos netaikomos plotams, sureguliuotiems remiantis Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 2 straipsnio 3 dalimi.

2.   1 dalyje nurodytą mokestį nustato valstybės narės. Jis yra mažiausiai du kartus didesnis už atitinkamos sodinimo teisės atitinkamame regione vidutinę vertę.

3.   Kol tokie plotai bus pradėti reguliuoti, kaip nurodyta 1 dalyje, iš toje dalyje nurodytuose plotuose užaugintų vynmedžių gautas vynuoges arba iš tokių vynuogių gautus produktus galima išleisti į apyvartą tik distiliavimo tikslais išskirtinai gamintojo sąskaita. Šių produktų negalima naudoti alkoholiui, kuriame faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 80 % tūrio ar mažesnė, gaminti.

4.   1 dalyje nurodytus neteisėtai apsodintus plotus, kurie nėra sureguliuoti pagal tos dalies nuostatas iki 2009 m. gruodžio 31 d., atitinkami gamintojai išnaikina savo sąskaita.

Valstybės narės šių vynmedžių išnaikinimo įsipareigojimų nesilaikantiems gamintojams taiko skirtingas baudas, atsižvelgdamos į pažeidimo rimtumą, mastą ir trukmę.

Kol bus pradėtas vykdyti pirmoje pastaipoje nurodytas vynmedžių plotų išnaikinimas – mutatis mutandis taikoma 3 dalis.

5.   Iki kiekvienų atitinkamų metų kovo 1 d. valstybės narės praneša Komisijai apie:

a)	be atitinkamos sodinimo teisės iki 1998 m. rugsėjo 1 d. vynmedžiais apsodintus plotus;

b)	plotus, sureguliuotus pagal 1 dalies nuostatas, toje pačioje dalyje numatytus mokesčius bei vidutinę sodinimo teisių regione vertę, kaip numatyta 2 dalyje.

Valstybės narės praneša Komisijai (pirmą kartą iki 2010 m. kovo 1 d.) apie vynmedžių plotus, išnaikintus pagal 4 dalies pirmą pastraipą.

6.   Pereinamojo laikotarpio draudimo apsodinti naujus plotus pabaiga 2015 m. gruodžio 31 d., kaip nurodyta 90 straipsnio 1 dalyje, neturi poveikio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytiems įsipareigojimams.

87 straipsnis

Neišleidimo į apyvartą arba distiliavimo kontrolė

1.   85 straipsnio 2 dalies ir 86 straipsnio 3 ir 4 dalių atžvilgiu valstybės narės reikalauja, kad būtų įrodytas atitinkamų produktų neišleidimas į apyvartą arba, kai atitinkami produktai distiliuojami, būtų pateiktos sutartys dėl distiliavimo.

2.   Valstybės narės patikrina 1 dalyje nurodytą neišleidimą į apyvartą ir distiliavimą. Nustačiusios reikalavimų nesilaikymą, jos taiko baudas.

3.   Valstybės narės praneša Komisijai apie plotus, kuriuose gauta produkcija turi būti distiliuojama, ir atitinkamą alkoholio tūrį.

88 straipsnis

Papildomos priemonės

Už 86 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus plotus, kol jie nėra sureguliuoti, ir už 85 straipsnio 1 dalyje nurodytus plotus negali būti skiriamos jokios nacionalinės ar Bendrijos paramos priemonės.

89 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šio skyriaus įgyvendinimui būtinos priemonės tvirtinamos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

Šios priemonės visų pirma gali apimti:

a)	išsamią informaciją apie reikalavimus, kurie keliami valstybėms narėms pateikiant pranešimus, įskaitant galimus II priede nurodytų biudžeto asignavimų sumažinimus reikalavimų nesilaikymo atvejais;

b)	išsamią informaciją apie baudas, kurias valstybės narės gali skirti 85, 86 ir 87 straipsniuose nustatytų pareigų nesilaikymo atvejais.

II SKYRIUS

Sodinimo teisių tvarka pereinamuoju laikotarpiu

90 straipsnis

Draudimas sodinti vynmedžius pereinamuoju laikotarpiu

1.   Nepažeidžiant 24 straipsnio ir ypač jo trečios pastraipos nuostatų, pagal 24 straipsnio 1 dalį klasifikuojamų vyninių vynuogių rūšių vynmedžių sodinimas draudžiamas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

2.   Iki 2015 m. gruodžio 31 d. taip pat draudžiama pagal 24 straipsnio 1 dalį klasifikuojamas vyninių vynmedžių rūšis skiepyti į kitas nei tame straipsnyje nurodytas vyninių vynuogių rūšis.

3.   Nepaisant 1 ir 2 dalies nuostatų, sodinti ir skiepyti, kaip nurodyta tose pastraipose, leidžiama, jei suteikta:

a)	nauja sodinimo teisė, kaip numatyta 91 straipsnyje;

b)	atsodinimo teisė, kaip numatyta 92 straipsnyje;

c)	iš rezervo suteikta sodinimo teisė, kaip numatyta 93 ir 94 straipsniuose.

4.   3 dalyje nurodytos sodinimo teisės suteikiamos hektarais.

5.   91–96 straipsniai taikomi iki 2015 m. gruodžio 31 d.

6.   Valstybės narės gali nuspręsti toliau taikyti 1 dalyje nurodytą draudimą savo teritorijoje arba savo teritorijos dalyse ne ilgiau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. Tokiu atveju šiame skyriuje, įskaitant šį straipsnį, išdėstytos draudimą sodinti vynmedžius pereinamuoju laikotarpiu reglamentuojančios taisyklės atitinkamai taikomos konkrečioje valstybėje narėje.

91 straipsnis

Naujos sodinimo teisės

1.   Valstybės narės gali suteikti gamintojams naujas sodinimo teises šiuose plotuose:

a)	skirtuose naujam apsodinimui vykdant žemės stambinimo priemones arba privalomo pirkimo dėl viešųjų interesų priemones, priimtas pagal nacionalinius teisės aktus;

b)	skirtuose eksperimentiniam naudojimui;

c)	skirtuose skiepų daigynams; arba

d)	iš kurių gautas vynas arba vyno produktai skirti tik vynuogių augintojo namų ūkio vartojimui.

2.   Naujai suteiktos sodinimo teisės:

a)	yra naudojamos to gamintojo, kuriam jos buvo suteiktos;

b)	turi būti panaudotos iki kitų vyno metų pabaigos, skaičiuojant nuo tų metų, kai tokios teisės buvo suteiktos;

c)	turi būti panaudotos tuo tikslu, kuriuo jos buvo suteiktos.

92 straipsnis

Atsodinimo teisės

1.   Valstybės narės suteikia atsodinimo teises vynuogynų plotą jau išnaikinusiems gamintojams.

Tačiau atsodinimo teisė nesuteikiama už tuos išnaikintus plotus, už kuriuos yra skirta vynmedžių išnaikinimo išmoka pagal III skyrių.

2.   Valstybės narės gali suteikti atsodinimo teises gamintojams, kurie įsipareigoja išnaikinti vynmedžiais apsodintą plotą. Tokiais atvejais įsipareigotas išnaikinti plotas yra išnaikinamas ne vėliau kaip iki trečių metų po naujųjų vynmedžių, kuriems pasodinti buvo suteiktos atsodinimo teisės, pasodinimo, pabaigos.

3.   Atsodinimo teisės suteikiamos lygiaverčiam pagal gaunamą derlių išnaikintam plotui.

4.   Atsodinimo teisėmis naudojamasi valdoje, kuriai jos buvo suteiktos. Valstybės narės gali papildomai numatyti, kad tokiomis atsodinimo teisėmis gali būti naudojamasi tik plote, kuriame vynmedžiai buvo išnaikinti.

5.   Valstybės narės, nukrypdamos nuo 4 dalies, gali nuspręsti, kad atsodinimo teises, visas ar tik jų dalį, galima perleisti kitai valdai toje pačioje valstybėje narėje šiais atvejais:

a)	kai dalis atitinkamos valdos yra perleidžiama tai kitai valdai;

b)	kai plotai toje kitoje valdoje yra skirti: i) vyno su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda gamybai; arba ii) skiepų daigynams.

Valstybės narės užtikrina, kad dėl pirmoje pastraipoje nurodytos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo jų teritorijoje bendras gamybos potencialas nepadidės, visų pirma tais atvejais, kai atsodinimo teisės perleidžiamos iš nedrėkinamų plotų drėkinamiems plotams.

6.   Teisėms, panašioms į atsodinimo teises, įgytoms pagal ankstesnius Bendrijos ar nacionalinius teisės aktus, 1–5 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis.

7.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 4 straipsnio 5 dalį suteiktomis atsodinimo teisėmis turi būti pasinaudota per toje dalyje numatytus laikotarpius.

93 straipsnis

Nacionalinis ir regioninis sodinimo teisių rezervas

1.   Siekdamos pagerinti gamybos potencialo valdymą, valstybės narės sudaro nacionalinį sodinimo teisių rezervą arba regioninius rezervus.

2.   Valstybės narės, kurios sudarė nacionalinį arba regioninius sodinimo teisių rezervus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, gali jais naudotis tol, kol taiko pereinamojo laikotarpio sodinimo teisių tvarką pagal šį skyrių.

3.   Toliau nurodytos sodinimo teisės, jei jos nepanaudojamos per nurodytą laikotarpį, perduodamos nacionaliniam rezervui arba regioniniams rezervams:

a)	naujos sodinimo teisės;

b)	atsodinimo teisės;

c)	iš rezervo suteiktos sodinimo teisės.

4.   Gamintojai gali perleisti atsodinimo teises nacionaliniam rezervui arba regioniniams rezervams. Valstybė narė, atsižvelgdama į Šalių teisėtus interesus, nustato tokio perleidimo, suteikiamo, prireikus, už užmokestį iš nacionalinių fondų, sąlygas.

5.   Nukrypdamos nuo 1 dalies nuostatų, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti rezervų sistemos, jeigu jos gali įrodyti, kad jų teritorijoje egzistuoja veiksminga alternatyvi sodinimo teisių valdymo sistema. Ta alternatyvi sistema, prireikus, gali nukrypti nuo šio skyriaus atitinkamų nuostatų.

Pirmos pastraipos nuostatos taip pat taikomos toms valstybėms narėms, kurios nutraukia nacionalinių arba regioninių rezervų naudojimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1493/1999.

94 straipsnis

Sodinimo teisių suteikimas iš rezervo

1.   Valstybės narės gali suteikti teises iš rezervo:

a)	be užmokesčio, jaunesniems kaip 40 metų gamintojams, kurie, turėdami atitinkamus profesinius įgūdžius ir kompetenciją, pirmą kartą kuriasi valdoje, ir kurie yra tokios valdos vadovai;

b)	už užmokestį į nacionalinį arba, atitinkamai, regioninius fondus gamintojams, kurie ketina panaudoti teises vynuogynams, kurių produkcija turi garantuotas pardavimo rinkas, sodinti.

Valstybės narės nustato b punkte nurodyto mokesčio sumos nustatymo kriterijus; ši suma gali skirtis priklausomai nuo galutinio ketinamo pagaminti produkto atitinkamuose vynuogynuose ir nuo likusio pereinamojo laikotarpio, kuriuo taikomas draudimas sodinti naujus vynmedžius, kaip numatyta 90 straipsnio 1 ir 2 dalyje.

2.   Kai išnaudojamos rezervo sodinimo teisės, valstybės narės užtikrina, kad:

a)	vieta, naudojamos veislės ir auginimo metodika garantuotų, jog galutinė produkcija būtų pritaikyta rinkos poreikiams;

b)	atitinkamas derlius yra tipiškas to regiono vidutinis derlius, visų pirma, kai sodinimo teisės, kurios buvo suteiktos nedrėkinamiems plotams, naudojamos drėkinamuose plotuose.

3.   Iš rezervo suteiktos sodinimo teisės, kurios nepanaudojamos iki kitų vyno metų pabaigos nuo jų suteikimo, yra panaikinamos ir grąžinamos į rezervą.

4.   Rezerve nustatytos sodinimo teisės, kurios nesuteikiamos iki penktų vyno metų pabaigos nuo jų skyrimo į rezervą, yra panaikinamos.

5.   Jei valstybėje narėje egzistuoja regioniniai rezervai, ji gali nustatyti taisykles, pagal kurias vieno regioninio rezervo sodinimo teisės gali būti perleistos kitam regioniniam rezervui. Jei valstybė narė turi nacionalinį rezervą ir regioninius rezervus, ji taip pat gali leisti vieno rezervo sodinimo teises perleisti kitam (kitiems).

Perleidžiamoms teisėms gali būti taikomas sumažinimo koeficientas.

95 straipsnis

De minimis

Šio skyriaus nuostatos netaikomos tose valstybėse narėse, kuriose Bendrijos sodinimo teisių tvarka nebuvo taikoma iki 2007 m. gruodžio 31 d.

96 straipsnis

Griežtesnės nacionalinės taisyklės

Valstybės narės gali priimti griežtesnes nacionalines naujų sodinimo teisių arba atsodinimo teisių suteikimo taisykles. Jos gali reikalauti, kad kartu su atitinkamomis paraiškomis ir su jomis pateikiama susijusia informacija būtų pateikiama papildoma informacija, kuri yra reikalinga gamybos potencialo vystymosi stebėsenai.

97 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šio skyriaus įgyvendinimui būtinos priemonės tvirtinamos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

Šios priemonės visų pirma gali apimti:

a)	nuostatas, skirtas užkirsti kelią pernelyg didelėms administravimo išlaidoms taikant šio skyriaus nuostatas;

b)	92 straipsnio 2 dalyje numatytą vynmedžių koegzistavimą;

c)	94 straipsnio 5 dalyje nurodytą sumažinimo koeficiento taikymą.

III SKYRIUS

Vynmedžių išnaikinimo schema

98 straipsnis

Taikymo sritis ir sąvokos apibrėžtis

Šiame skyriuje nustatytos sąlygos, kuriomis vynmedžių augintojai gauna išmokas už vynmedžių išnaikinimą (toliau – vynmedžių išnaikinimo išmoka).

99 straipsnis

Schemos taikymo trukmė

Vynmedžių išnaikinimo schema taikoma iki 2010–2011 vyno metų pabaigos.

100 straipsnis

Atitikimo reikalavimams sąlygos

Vynmedžių išnaikinimo išmoka gali būti išmokama tik tada, jei atitinkamas plotas atitinka šiuos reikalavimus:

a)	10 vyno metų iki prašymo dėl išnaikinimo pateikimo už tą plotą nebuvo gauta Bendrijos ar nacionalinė parama restruktūrizavimo ir konversijos pobūdžio priemonėms vykdyti;

b)	5 vyno metus iki prašymo dėl išnaikinimo pateikimo už tą plotą nebuvo gauta Bendrijos parama pagal kitą bendro rinkos organizavimo schemą;

c)	jis yra apdirbamas;

d)	jis yra ne mažesnis kaip 0,1 hektaro. Tačiau valstybė narė gali nuspręsti, kad tam tikruose tos valstybės narės administraciniuose regionuose, kuriuose vynmedžiais užsodinto sklypo vidutinis plotas yra didesnis nei vienas hektaras, mažiausias dydis yra 0,3 hektaro;

e)	jis buvo apsodintas nepažeidžiant taikomos Bendrijos ar nacionalinės nuostatos;

f)	jis yra apsodintas pagal 24 straipsnio 1 dalį klasifikuojamų vyninių vynuogių veislių vynmedžiais.

Nepažeidžiant e punkto nuostatų, vynmedžių išnaikinimo išmokos gali būti skiriamos už plotus, sureguliuotus pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 2 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šio reglamento 86 straipsnio 1 dalies nuostatas.

101 straipsnis

Vynmedžių išnaikinimo išmokos suma

1.   Išmokamų vynmedžių išnaikinimo išmokos sumų skalė nustatoma pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

2.   Konkrečią vynmedžių išnaikinimo išmokos sumą nustato valstybės narės pagal 1 dalyje nurodytą skalę ir remdamosi ankstesniais derliais atitinkamoje valdoje.

102 straipsnis

Procedūra ir biudžetas

1.   Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugsėjo 15 d. gamintojai pateikia paraiškas dėl vynmedžių išnaikinimo išmokų atitinkamoms valstybių narių valdžios institucijoms. Valstybės narės gali nustatyti ankstesnę datą nei rugsėjo 15 d., su sąlyga, kad ji būtų vėlesnė nei birželio 30 d. ir kad jos deramai atsižvelgtų, kai taikoma, į jų taikomas 104 straipsnyje nustatytas išimtis.

2.   Valstybės narės vykdo gautų paraiškų administracinę kontrolę, išnagrinėja reikalavimus atitinkančias paraiškas ir iki kiekvienų metų spalio 15 d. praneša Komisijai apie visą tokiose paraiškose nurodytą plotą ir sumas, suskirstydamos informaciją pagal regionus ir derlingumo ribas.

3.   VII priede yra nurodytas didžiausias vynmedžių išnaikinimo metinis biudžetas.

4.   Jei bendra valstybių narių Komisijai pranešta suma viršija turimas biudžeto lėšas, iki kiekvienų metų lapkričio 15 d. pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą nustatoma, kiek procentų paraiškų dėl prašomų išmokų bus priimta, atsižvelgiant, prireikus, į 104 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymą.

5.   Valstybės narės kasmet iki vasario 1 d. priima paraiškas:

a)	dėl plotų, nurodant visą jų dydį, jei Komisija nenustatė 4 dalyje nurodyto procentinio dydžio; arba

b)

dėl plotų, kurie nustatomi taikant 4 dalyje nurodytą procentinį dydį, remiantis objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais ir laikantis toliau išvardytų prioritetų: i) valstybės narės teikia pirmenybę pareiškėjams, kurie pateikia paraiškas dėl išmokų už vynmedžių išnaikinimą visame vynuogyne; ii) valstybės narės teikia antrą pirmenybę ne mažesnio nei 55 metų amžiaus pareiškėjams arba vyresniems, jeigu valstybės narės tai numato.

Iki kiekvienų metų kovo 1 d. valstybės narės praneša Komisijai kiek paraiškų buvo priimta, suskirstydamos informaciją pagal regionus ir derlingumo ribas bei visą kiekvienam regionui išmokėtą vynmedžių išnaikinimo išmokos sumą.

6.   Valstybės narės iki kiekvienų metų gruodžio 1 d. pateikia Komisijai tokią toliau nurodytą informaciją apie praėjusius vyno metus:

a)	išnaikintų vynmedžių plotus, suskirstydamos informaciją pagal regionus ir derlingumo ribas;

b)	visą kiekvienam regionui išmokėtų vynmedžių išnaikinimo išmokų sumą.

103 straipsnis

Kompleksinis paramos susiejimas

Kai nustatoma, kad ūkininkai bet kuriuo metu per trejus metus nuo vynmedžių išnaikinimo išmokos išmokėjimo nesilaikė valdoje įstatymais numatytų valdymo reikalavimų ir Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 3–7 straipsniuose numatytų geros žemės ūkio ir aplinkosaugos būklės sąlygų, išmokos suma, kai pažeidimas yra ūkininko tyčinių veiksmų arba neveikimo rezultatas, yra sumažinama arba panaikinama visiškai arba iš dalies, priklausomai nuo pažeidimo rimtumo, masto, trukmės ir pasikartojimo ir, prireikus, ūkininkui nurodoma ją grąžinti pagal tose nuostatose nurodytas sąlygas.

104 straipsnis

Išimtys

1.   Valstybė narė gali nuspręsti atmesti visas vėlesnes 102 straipsnio 1 dalyje nurodytas paraiškas, kai visas jos teritorijoje išnaikintų vynmedžių plotas pasiekia 8 % jos vynmedžiais apsodinto ploto, kaip nurodyta VIII priede.

Jeigu bendras vynuogynų išnaikinimo plotas regione pasiekia 10 % to regiono vynmedžiais apsodinto ploto, valstybė narė gali nuspręsti nebepriimti dėl to regiono pateikiamų paraiškų, nurodytų 102 straipsnio 1 dalyje.

2.   Pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą gali būti nuspręsta sustabdyti vynuogynų išnaikinimo schemos taikymą valstybėje narėje, jeigu, atsižvelgiant į pateiktas paraiškas, dėl tolesnio vynmedžių išnaikinimo bendras išnaikintas plotas viršytų 15 % viso tos valstybės narės vynmedžiais apsodinto ploto, kaip nurodyta VIII priede.

3.   Pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą gali būti nuspręsta sustabdyti vynmedžių išnaikinimo schemos taikymą valstybėje narėje konkrečiais metais, jeigu, atsižvelgiant į pateiktas paraiškas, dėl tolesnio vynmedžių naikinimo bendras išnaikintas plotas konkrečiais schemos taikymo metais viršytų 6 % viso tos valstybės narės vynmedžiais apsodinto ploto, kaip nurodyta VIII priede.

4.   Valstybės narės, laikydamosi pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą nustatytų sąlygų, gali paskelbti, kad vynmedžių išnaikinimo schema netaikoma vynmedžiams kalnuotose ir stačios nuokalnės vietovėse.

5.   Valstybės narės gali paskelbti, kad vynmedžių išnaikinimo schema netaikoma vietovėse, kuriose jos taikymas būtų nesuderinamas su aplinkosaugos aspektais. Vietovių, kuriose, paskelbta, kad jose vynmedžių išnaikinimo schema netaikoma, plotas negali viršyti 3 % viso vynmedžiais apsodinto ploto, kaip nurodyta VIII priede.

6.   Graikija gali vynmedžiais apsodintus plotus Egėjo jūros salose ir Graikijos Jonijos jūros salose, išskyrus Kretą ir Euboją, paskelbti neatitinkančiais vynmedžių išnaikinimo schemos reikalavimų.

7.   Šiame skyriuje nustatyta vynmedžių išnaikinimo schema netaikoma Azorų, Madeiros ir Kanarų salose.

8.   Valstybės narės, nusprendusios pasinaudoti 4–6 dalyse numatyta galimybe, iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d., o pirmą kartą 2008 m. rugpjūčio 1 d. pateikia Komisijai informaciją, susijusią su ketinama taikyti vynmedžių išnaikinimo priemone:

a)	apie vietoves, kuriuose, kaip paskelbta, vynmedžių išnaikinimo schema netaikoma;

b)	apie pagrindimą, kad vynmedžių išnaikinimo schema negali būti taikoma, remiantis 4 ir 5 dalių nuostatomis.

9.   Valstybės narės gamintojams, vykdantiems veiklą vietovėse, kurios neatitinka vynmedžių išnaikinimo schemos reikalavimų arba kuriose, kaip paskelbta, vynmedžių išnaikinimo schema netaikoma pagal 4–7 dalių nuostatas, suteikia prioritetą pagal kitas šiame reglamente nurodytas paramos priemones, visų pirma, kai taikoma, pagal perplanavimo ir konversijos priemonę, įgyvendinamą vykdant paramos programas, ir pagal kaimo plėtros priemones.

105 straipsnis

De minimis

Šio skyriaus nuostatos netaikomos tose valstybėse narėse, kuriose vyno gamyba neviršija 50 000 hektolitrų per vyno metus. Ši produkcija apskaičiuojama remiantis ankstesnių penkerių vyno metų gamybos vidurkiu.

106 straipsnis

Papildoma valstybės pagalba

Kartu su išmokėta vynmedžių išnaikinimo išmoka valstybės narės gali skirti papildomą nacionalinę pagalbą, neviršijančią 75 % taikomos vynmedžių išnaikinimo išmokos.

107 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šio skyriaus įgyvendinimui būtinos priemonės tvirtinamos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

Šios priemonės visų pirma gali apimti:

a)	išsamią informaciją apie atitikimo reikalavimams sąlygas, nurodytas 100 straipsnyje, visų pirma susijusias su įrodymu, kad plotai buvo tinkamai apdirbami 2006 m. ir 2007 m.;

b)	101 straipsnyje nurodytą išmokų skalę ir ribas;

c)	kriterijus, leidžiančius netaikyti schemos, kaip nurodyta 104 straipsnyje;

d)	valstybių narių keliamus reikalavimus ataskaitoms apie vynmedžių išnaikinimo plano įgyvendinimą, įskaitant baudas, kai vėluojama pateikti ataskaitas, ir valstybių narių gamintojams suteikiamą informaciją apie galimybę taikyti schemą;

e)	ataskaitų apie papildomą nacionalinę pagalbą reikalavimus;

f)	išmokų mokėjimo terminus.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

108 straipsnis

Vynuogynų registras

1.   Valstybės narės veda vynuogynų registrą, kuriame pateikiama naujausia informacija apie gamybos potencialą.

2.   Valstybėms narėms, kuriose bendras vyninių vynuogių veislių, klasifikuojamų pagal 24 straipsnio 1 dalį, vynmedžiais apsodintas plotas yra mažesnis nei 500 hektarų, 1 dalyje nurodytas įpareigojimas netaikomas.

109 straipsnis

Sąrašas

Valstybės narės, kurios pagal 11 straipsnį savo paramos programose numato vynuogynų restruktūrizavimo ir konversijos priemonę, remdamosi 108 straipsnyje nurodytu vynuogynų registru iki kiekvienų metų kovo 1 d. ir pirmą kartą – 2009 m. kovo 1 d. Komisijai nusiunčia atnaujintą savo gamybos pajėgumų sąrašą.

110 straipsnis

Vynuogynų registro ir sąrašo galiojimo trukmė

Pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą gali būti nuspręsta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. 108 ir 109 straipsniai nebegalioja.

111 straipsnis

Privalomasis deklaravimas

1.   Vynuogių, skirtų vyno gamybai, gamintojai ir misos bei vyno gamintojai kiekvienais metais kompetentingoms nacionalinėms institucijoms deklaruoja iš paskutiniojo derliaus pagamintą kiekį.

2.   Valstybės narės gali reikalauti, kad vynuogių, skirtų vyno gamybai, pardavėjai kiekvienais metais deklaruotų parduotą kiekį iš paskutiniojo derliaus.

3.   Misos ir vyno gamintojai bei pardavėjai, išskyrus mažmenininkus, kiekvienais metais kompetentingoms nacionalinėms institucijoms deklaruoja turimas misos ir vyno atsargas, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra tų ar ankstesniųjų metų derliaus. Atskirai nurodoma misa ir vynas, įvežti iš trečiųjų šalių.

112 straipsnis

Lydraščiai ir registras

1.   Produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, galima išleisti į apyvartą Bendrijoje tik jei yra oficialiai patvirtintas lydraštis.

2.   Fiziniai arba juridiniai asmenys ar tokių asmenų grupės, kurie produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, turi verslo tikslais, visų pirma gamintojai, išpilstytojai ir perdirbėjai bei prekiautojai, nustatyti pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą, pildo tokių įvežamų ir išvežamų produktų registrą.

113 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikoma Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalis.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį:

a)	Komisijai padeda reguliavimo komitetas;

b)	taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai;

c)	Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas laikotarpis – trys mėnesiai.

114 straipsnis

Finansiniai ištekliai

II antraštinės dalies I skyriuje numatytos priemonės, išskyrus 7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą priemonę, ir V antraštinės dalies III skyriuje numatytos priemonės priskiriamos intervencijai siekiant sureguliuoti žemės ūkio rinkas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

115 straipsnis

Valstybių narių ir Komisijos keitimasis informacija

1.   Valstybės narės ir Komisija teikia viena kitai visą informaciją, reikalingą šiam reglamentui taikyti, visų pirma rinkos stebėsenos ir analizės tikslais bei siekiant laikytis tarptautinių įsipareigojimų dėl šiame reglamente nurodytų produktų.

2.   Pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą patvirtinamos išsamios taisyklės, skirtos nustatyti, kokia informacija yra būtina šio straipsnio 1 dalies nuostatoms taikyti, bei tokios informacijos pateikimo formą, turinį, laiką ir terminus, taip pat informacijos ir dokumentų perdavimo arba pateikimo tvarką.

116 straipsnis

Stebėsena

Taikydamos šį reglamentą valstybės narės užtikrina, kad su plotais susijusios administravimo ir kontrolės procedūros būtų suderintos su Integruotąja administravimo ir kontrolės sistema (IAKS), suderinant:

a)	kompiuterines duomenų bazes;

b)	Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 20 straipsnio 1 dalyje nurodytas žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemas;

c)	administracinius patikrinimus.

Šios procedūros turi sudaryti sąlygas bendram, jokių problemų ar konfliktų nesukeliančiam IAKS funkcionavimui arba keitimuisi duomenimis.

117 straipsnis

Kontrolė ir administracinės baudos pranešimas apie jas

Išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 145 straipsnio n punkto a papunktyje nurodytą klausimą, pagal šio reglamento 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą priimamos:

a)	Bendrijos nuostatų vyno sektoriuje vienodo taikymo užtikrinimo taisyklės, visų pirma susijusios su patikrinimais, ir taisyklės, reglamentuojančios konkrečias finansines procedūras, kuriomis siekiama geriau atlikti patikrinimus;

b)	administracinių ir fizinių patikrinimų, kuriuos turi vykdyti valstybės narės dėl įsipareigojimų, kylančių taikant šį reglamentą, taisyklės;

c)	administracinių sankcijų taikymo, kai nustatomas šiame reglamente nustatytų įsipareigojimų nesilaikymas, sistema, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo rimtumą, mastą, pastovumą ir pasikartojimą;

d)	taikant šį reglamentą išmokėtų neteisėtų išmokų išieškojimo taisyklės;

e)	ataskaitų apie atliktu patikrinimus ir jų rezultatus teikimo taisyklės.

118 straipsnis

Atsakingų nacionalinių institucijų paskyrimas

1.   Nepažeisdamos 47 straipsnio nuostatų, valstybės narės paskiria vieną ar kelias institucijas, atsakingas už Bendrijos taisyklių vyno sektoriuje laikymąsi. Visų pirma valstybės narės paskiria laboratorijas, įgaliotas atlikti oficialius tyrimus vyno sektoriuje. Paskirtos laboratorijos turi atitikti bandymo laboratorijų bendruosius veiklos kriterijus, nustatytus ISO/IEC 17025 standarte.

2.   Valstybės narės Komisijai praneša 1 dalyje nurodytų institucijų ir laboratorijų pavadinimus ir adresus. Komisija šią informaciją skelbia viešai.

119 straipsnis

Nacionalinė pagalba distiliavimui krizės atveju

1.   Nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės gali skirti nacionalinę pagalbą vyno gamintojams savanoriškam ar privalomam vyno distiliavimui pagrįstais krizės atvejais.

2.   1 dalyje nurodyta parama turi būti proporcinga ir turi padėti panaikinti krizinę padėtį.

3.   Visa paramos suma, kurią gali skirti valstybė narė konkrečiais metais tokiai paramai, neviršija 15 % visų valstybei narei tiems metams skirtų lėšų, nustatytų II priede.

4.   Valstybės narės, kurios pageidauja pasinaudoti 1 dalyje nurodyta pagalba, Komisijai pateikia tinkamai pagrįstą pranešimą. Sprendimas dėl priemonės patvirtinimo ir pagalbos skyrimo priimamas pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

5.   Alkoholis, gautas atliekant 1 dalyje nurodytą distiliavimą, turi būti naudojamas tik pramonės ar energetikos tikslais siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo.

120 straipsnis

Komisijos ataskaita

Iki 2012 m. pabaigos Komisija parengia ataskaitą, kurioje visų pirma bus atsižvelgta į patirtį, įgytą įgyvendinant reformą.

121 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šios antraštinės dalies įgyvendinimui būtinos priemonės tvirtinamos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

Šios priemonės visų pirma gali apimti:

a)	108 straipsnyje numatyto vynuogynų registro duomenis, visų pirma dėl jo naudojimosi gamybos potencialo stebėsenos ir kontrolės tikslais;

b)	109 straipsnyje numatyto vynuogynų sąrašo duomenis, visų pirma dėl jo naudojimosi gamybos potencialo stebėsenos ir kontrolės tikslais;

c)	plotų išmatavimo duomenis;

d)	sankcijas reikalavimų pranešti nesilaikymo atveju;

e)	111 straipsnyje numatytus privalomuosius deklaravimus;

f)	112 straipsnyje numatytus lydraščius ir registrą;

g)	duomenis apie nacionalinę pagalbą, nurodytą 119 straipsnyje.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

PAKEITIMAI, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

Pakeitimai

122 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 2 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje žodžiai „2002 m. liepos 31 d.“ pakeičiami taip:

„2008 m. liepos 31 d.“.

123 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 iš dalies keičiamas taip:

1.

33 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip: „a) jiems buvo skirta išmoka pagal bent vieną VI priede nurodytų paramos schemų 38 straipsnyje nurodytu referenciniu laikotarpiu arba, kai tai alyvuogių aliejus, 37 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytais prekybos metais, arba, kai tai cukriniai runkeliai, cukranendrės ar cikorijos, jei rinkos parama jiems buvo suteikta VII priedo K punkte nurodytu referenciniu laikotarpiu, arba, kai tai bananai, jei VII priedo L punkte nurodytu referenciniu laikotarpiu buvo išmokėta kompensacija už juos auginant negautas pajamas, arba, kai tai vaisiai ir daržovės, jei gamintojai gamino vaisių ir daržovių produktus, maistines bulves ir daigynus valstybių narių pagal VII priedo M punktą tiems produktams taikomą referencinį laikotarpį, arba, kai tai vynas, jei jo gamintojai gavo teisę į išmokas kaip nurodyta VII priedo N ir O punktuose;“.

2.	37 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Už vyną referencinė suma apskaičiuojama ir koreguojama pagal VII priedo N ir O punktus.“.

3.

į 41 straipsnį įterpiama ši dalis: „1b.   Kai tai vynas, Komisija, atsižvelgdama į naujausius valstybių narių jai pateiktus duomenis pagal 2008 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 479 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (25) 9 straipsnį ir 102 straipsnio 6 dalį, pagal šio reglamento 144 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą pakeičia šio reglamento VIII priede nustatytas nacionalines viršutines ribas.“ Iki metų, einančių prieš tuos metus, kuriais tikslinamos nacionalinės viršutinės ribos, gruodžio 1 d. valstybės narės praneša Komisijai apie teisių į išmokas vertės regioninį vidurkį, nurodytą šio reglamento VII priedo N punkte.

4.	į 43 straipsnio 2 dalį, įterpiamas šis punktas: „ad) kai tai vynas, hektarų skaičius, apskaičiuotas pagal VII priedo N ir O punktus;“.

5.	44 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2.   Reikalavimus atitinkantis hektaras – valdos žemės ūkio paskirties žemė, išskyrus miškus ar ne žemės ūkio veiklai naudojamus plotus.“.

6.

51 straipsnis pakeičiamas taip: „51 straipsnis Žemės naudojimas žemės ūkio paskirčiai Ūkininkai gali naudoti pagal 44 straipsnio 3 dalį deklaruotus sklypus bet kuriai žemės ūkio veiklai. Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos nuostatų, valstybės narės iki 2007 m. lapkričio 1 d. gali nuspręsti, kad iki datos, kurią turi nustatyti valstybės narės, bet ne vėliau nei iki 2010 m. gruodžio 31 d., sklypai viename ar keliuose valstybių narių regionuose ir toliau gali būti nenaudojami: a) vienam ar keliems Reglamento (EB) Nr. 2200/96 1 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 2201/96 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems produktams gaminti. Tačiau tokiu atveju valstybės narės gali nuspręsti leisti reikalavimus atitinkančiuose hektaruose nuo kiekvienų metų rugpjūčio 15 d. ne ilgesnį nei trijų mėnesių laikotarpį auginti antrines kultūras; tačiau 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ši data valstybės narės prašymu keičiama tų regionų atžvilgiu, kuriuose grūdinių kultūrų derlius dėl klimato sąlygų paprastai nuimamas anksčiau; b) maistinėms bulvėms auginti; ir (arba) c) daigynams.“.

7.	63 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa: „Atsižvelgdamos į vyno komponento įtraukimą į bendrąją išmokos schemą, valstybės narės gali iki 2009 m. balandžio 1 d. nuspręsti taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą, numatytą pirmoje pastraipoje.“.

8.

71c straipsnis papildomas šia dalimi: „Kai tai vynas, Komisija, atsižvelgdama į naujausius valstybių narių jai pateiktus duomenis pagal Reglamento (EB) Nr. 479 9 straipsnį ir 102 straipsnio 6 dalį, pagal šio reglamento 144 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą patikslina šio reglamento VIIIa priede nustatytas nacionalines viršutines ribas. Iki metų, einančių prieš tuos metus, kuriais tikslinamos nacionalinės viršutinės ribos, gruodžio 1 d. valstybės narės praneša Komisijai apie teisių į išmokas vertės regioninį vidurkį, nurodytą šio reglamento VII priedo N punkte.“.

9.

145 straipsnyje — įterpiamas šis punktas: „de) išsamios taisyklės, susijusios su paramos vyno sektoriui įtraukimu į bendrosios išmokos schemą pagal Reglamentą (EB) Nr. 479;“, — įterpiamas šis punktas: „na) vyno atžvilgiu, išsamios taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 479 20 ir 103 straipsniuose;“.

10.	IV priedo antroje skiltyje paskutinė įtrauka pakeičiama šia įtrauka: „— Alyvmedžių giraičių ir vynmedžių gerų vegetacinių sąlygų išsaugojimas.“.

11.

VII priedas papildomas šiais punktais: „N.   Vynas (vynmedžių išnaikinimas) Ūkininkams, dalyvaujantiems vynmedžių išnaikinimo schemoje, nustatytoje Reglamento (EB) Nr. 479 V antraštinės dalies III skyriuje, kitais metais po tų metų, kuriais buvo išnaikinti vynmedžiai, skiriamos teisės į išmokas, lygios skaičiui hektarų, už kuriuos jie gavo vynmedžių išnaikinimo išmoką. Šių teisių į išmokas vieneto vertė lygi nacionalinių teisių į išmokas vertės vidurkiui atitinkamame regione. Tačiau vieneto vertė bet kuriuo atveju neturi viršyti 350 EUR/ha. O.   Vynas (pervedimas iš paramos programų) Jeigu valstybės narės nusprendžia teikti paramą pagal Reglamento (EB) Nr. 479 9 straipsnį, jos nustatyto kiekvienam ūkininkui taikomą referencinę sumą ir atitinkamus šio reglamento 43 straipsnio 2 dalyje nurodytus hektarus: — remdamosi objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais, — atsižvelgdamos į vienerių arba kelių vyno metų, pradedant nuo 2005–2006 vyno metų, tipinį referencinį laikotarpį. Tačiau referenciniai kriterijai, pagal kuriuos nustatoma referencinė suma ir atitinkami hektarai, neturi būti grindžiami referenciniu laikotarpiu, į kurį būtų įskaitomi vyno metai po 2007–2008 vyno metų, jeigu pervedimas iš paramos programų yra susijęs su kompensacija ūkininkams, kurie iki to laiko gavo paramą už geriamojo alkoholio distiliavimą arba gavo ekonominę paramą už koncentruotos vynuogių misos naudojimą vynui sodrinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 479, — neviršydamos bendros šiai priemonei skirtinos sumos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 479 6 straipsnio e punkte.“.

12.	VIII priede — pirmoje lentelės skiltyje po žodžio „Italija“ įterpiama žvaigždutė, — po lentele įterpiamas šis tekstas: „* Italijai skirtos sumos 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. sumažinamos 20 mln. EUR (žr. Reglamento (EB) Nr. 479 II priedo išnašą.)“.

124 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 12 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

125 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3/2008 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 3/2008 iš dalies keičiamas taip:

1.

2 straipsnyje — 1 dalies c punktas pakeičiamas taip: „c) informavimo kampanijos apie Bendrijos sistemas, skirtas informacijai apie vynus su saugomos kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda, apie vynus su vyninių vynuogių veislių nuoroda, ir apie spiritinius gėrimus su saugoma geografine nuoroda;“, — 2 dalis pakeičiama taip: „2.   Vidaus rinkoje 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės gali apimti informavimo apie atsakingo alkoholio vartojimo modelius ir žalą, susijusią su pavojingu alkoholio vartojimu, veiksmus. Vidaus rinkoje reikalavimus atitinkančios priemonės taip pat gali būti dalyvavimas nacionalinės ir europinės reikšmės renginiuose, mugėse ir parodose įrengiant stendus Bendrijos produktų įvaizdžiui gerinti.“.

2.

3 straipsnio 1 dalies e punktas pakeičiamas taip: „e) siekimas pateikti informaciją apie Bendrijos sistemą, kuri apima vynus su saugomos kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, vynus su vyninių vynuogių veislių nuoroda, ir spiritinius gėrimus su saugoma geografine nuoroda, bei poreikis informuoti apie atsakingo alkoholio vartojimą ir pavojingo alkoholio vartojimo lygio daromą žalą;“.

3.	13 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa: „Pagal pirmą dalį 60 % skiriama Bendrijoje įgyvendinamoms informavimo apie atsakingo alkoholio vartojimo modelius ir žalą, susijusią su pavojingu alkoholio vartojimu, priemonėms.“.

II SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

126 straipsnis

Nuostatos, sudarančios palankesnes pereinamojo proceso sąlygas

Pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą gali būti patvirtintos priemonės:

a)	siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pereiti nuo Reglamente (EB) Nr. 1493/1999 numatytos tvarkos prie šiame reglamente nustatytos tvarkos;

b)	prireikus, spręsti specifinio pobūdžio praktines problemas. Jei tokios priemonės yra tinkamai pagrįstos, jos gali nukrypti nuo tam tikrų šio reglamento nuostatų.

127 straipsnis

Valstybės pagalbos taisyklių taikymas

1.   Atsižvelgiant į 2 dalies nuostatas, produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, gamybai ir prekybai jais taikomi Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai.

2.   Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi:

a)	šio reglamento 3 straipsnyje nurodytai paramai, įskaitant pagal 18 straipsnio 5 dalį finansuojamą paramą;

b)	106 straipsnyje nurodytai papildomai nacionalinei pagalbai;

c)	119 straipsnyje nurodytai nacionalinei pagalbai.

128 straipsnis

Panaikinimai, tolesnis taikymas pereinamuoju laikotarpiu ir nuorodos

1.   Atsižvelgiant į 2 ir 3 dalių nuostatas, Reglamentai (EEB) Nr. 2392/86 ir (EB) Nr. 1493/1999 panaikinami.

2.   Reglamentas (EB) Nr. 2392/86 ir V antraštinės dalies I ir II skyriai, VI antraštinė dalis, 24 ir 80 straipsniai bei atitinkamos nuostatos, visų pirma išdėstytos atitinkamuose Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 prieduose, toliau taikomos, kol bus pradėti taikyti atitinkami šio reglamento skyriai pagal 129 straipsnio 2 dalies e punktą.

3.   Reglamente (EB) 1493/1999 nustatytos toliau nurodytos priemonės toliau taikomos, jei pagal tą reglamentą galimos taikyti priemonės buvo pradėtos taikyti ar vykdytos iki 2008 m. rugpjūčio 1 d.:

a)	priemonės, numatytos II antraštinės dalies II ir III skyriuose (auginimo nutraukimo išmokos, restruktūrizavimas ir konversija). Tačiau po 2008 m. spalio 15 d. paramos išmokos pagal II antraštinės dalies III skyrių nebus mokamos;

b)	priemonės, numatytos III antraštinėje dalyje (rinkos mechanizmai);

c)	priemonės, numatytos VII antraštinės dalies 63 straipsnyje (eksporto grąžinamosios išmokos).

4.   Nuorodos į panaikintą Reglamentą (EEB) Nr. 1493/1999, kai taikoma, laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

129 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.   Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Jis taikomas nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d., išskyrus:

a)	5–8 straipsniai taikomi nuo 2008 m. birželio 30 d.;

b)	122 straipsnis taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.;

c)	123 straipsnis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.;

d)	V antraštinės dalies III skyrius taikomas nuo 2008 m. birželio 30 d.;

e)

III antraštinės dalies II, III, IV, V ir VI skyriai, 108, 111 ir 112 straipsniai bei atitinkamos nuostatos, visų pirma išdėstytos atitinkamuose prieduose, taikomi nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d., jeigu reglamente, kuris turi būti priimtas pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą, nenurodyta kitaip.

3.   V antraštinės dalies II skyrius taikomas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

---

(1)  2007 m. gruodžio 12 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2007 m. gruodžio 12 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  OL L 179, 1999 7 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 299, 2007 11 16, p. 1).

(4)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 248/2008 (OL L 76, 2008 3 19, p. 6).

(5)  OL L 277, 2005 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 146/2008 (OL L 46, 2008 2 21, p. 1).

(6)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

(7)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 301/2008 (OL L 97, 2008 4 9, p. 85).

(8)  OL L 109, 2000 5 6, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/68/EB (OL L 310, 2007 11 28, p. 11).

(9)  OL L 208, 1986 7 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1631/98 (OL L 210, 1998 7 28, p. 14).

(10)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(11)  OL L 209, 2005 8 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1437/2007 (OL L 322, 2007 12 7, p. 1).

(12)  OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 293/2008 (OL L 90, 2008 4 2, p. 5).

(13)  OL L 3, 2008 1 5, p. 1.

(14)  2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (OL L 210, 2006 7 31, p. 25). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1989/2006 (OL L 411, 2006 12 30, p. 6).

(15)  OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

(16)  OL L 265, 2006 9 26, p. 1.

(17)  OL L 42, 2006 2 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1276/2007 (OL L 284, 2007 10 30, p. 11).

(18)  OL L 39, 2008 2 13, p. 16.

(19)  OL L 40, 1989 2 11, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Sprendimu 92/10/EEB (OL L 6, 1992 1 11, p. 35).

(20)  OL L 11, 1994 1 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1891/2006 (OL L 386, 2006 12 29, p. 14).

(21)  OL L 186, 1989 6 30, p. 21. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 92/11/EEB (OL L 65, 1992 3 11, p. 32).

(22)  OL L 247, 2007 9 21, p. 17.

(23)  OL L 67, 1994 3 10, p. 89. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 427/2003 (OL L 65, 2003 3 8, p. 1).

(24)  OL L 349, 1994 12 31, p. 53. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2200/2004 (OL L 374, 2004 12 22, p. 1).

(25)  OL L 148, 2008 6 6, p. 1“.

(26)  OL L 95, 2007 4 5, p. 1.

(27)  OL L 148, 2008 6 6, p. 1.“.

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---