I PRIEDAS

DIDŽIAUSIA LEISTINA EKSPLOATACINĖ MASĖ

1.

Didžiausią techniškai leistiną eksploatacinę masę, kurią nurodo gamintojas, kompetentinga administracija laiko didžiausia leistina eksploatacine mase, jeigu: 1.1. bet kokių bandymų, kuriuos atlieka ši administracija, ypač tikrindama stabdžių sistemą ir vairo mechanizmą, rezultatai atitinka reikalavimus, 1.2. didžiausia leistina eksploatacinė masė ir didžiausia leistina ašiai tenkanti masė atsižvelgiant į transporto priemonės kategoriją neviršija 1 lentelėje nurodytų verčių. 1   lentelė Didžiausia leistina eksploatacinė masė ir didžiausia leistina ašiai tenkanti masė atsižvelgiant į transporto priemonės kategoriją Transporto priemonės kategorija Ašių skaičius Didžiausia leistina masė (t) Didžiausia leistina ašiai tenkanti masė Varomoji ašis (t) Nevaromoji ašis (t) T1, T2, T4.1 2 18 (eksploatacinė) 11,5 10 3 24 (eksploatacinė) 11,5 10 T3 2 arba 3 0,6 (konstrukcinė)  (1)  (1) T4.3 2, 3 arba 4 10 (eksploatacinė)  (1)  (1)

2.	Neatsižvelgiant į tai, kokia yra traktoriaus eksploatacinė masė, priekinės ašies ratų apkrova kelio dangai privalo būti ne mažesnė kaip 20 % konstrukcinės traktoriaus masės.

---

(1)  Nėra būtina nustatyti ašiai tenkančios masės ribojimo T3 ir T4.3 kategorijos transporto priemonėms, kadangi joms iš esmės ir taip taikomi apribojimai dėl didžiausios leistinos eksploatacinės ir (arba) konstrukcinės masės.

II PRIEDAS

1.   VIETOS, KURIOJE MONTUOJAMI GALINIO NUMERIO ŽENKLAI, PAVIDALAS IR MATMENYS

Vieta, kurioje montuojami numerio ženklai – tai keturkampis arba beveik keturkampis paviršius, kurio mažiausi matmenys:

—	ilgis: 255 arba 520 milimetrų,

—	plotis: 165 arba 120 milimetrų.

Pasirenkant atsižvelgiama į paskirties valstybėje narėje galiojančius matmenis.

2.   NUMERIO ŽENKLŲ MONTAVIMO IR PRITVIRTINIMO VIETA

Numerio ženklai montuojami tokioje vietoje, kad tinkamai pritvirtinus numerius, jiems būtų būdingos šios charakteristikos:

2.1.   Numerio ženklo skersinė padėtis

Numerio ženklo centras negali būti į dešinę nuo traktoriaus simetrijos plokštumos.

Kairysis šoninis numerio ženklo kraštas negali būti į kairę nuo vertikalios plokštumos, kuri yra lygiagreti traktoriaus simetrijos plokštumai ir liečia plačiausio traktoriaus skerspjūvio šoninį tašką.

2.2.   Numerio ženklo padėtis atsižvelgiant į išilginę traktoriaus simetrijos plokštumą

Numerio ženklas turi būti statmenas arba beveik statmenas traktoriaus simetrijos plokštumai.

2.3.   Numerio ženklo padėtis atsižvelgiant į vertikalią plokštumą

Numerio ženklo nuokrypis nuo vertikalios padėties yra 5°. Tačiau, jeigu būtina atsižvelgiant į traktoriaus kontūrą, numerio ženklo nuokrypis nuo vertikalios padėties gali būti:

2.3.1.

ne didesnis kaip 30°, kai paviršius, prie kurio pritvirtintas numerio ženklas, pasviręs į priekį, jeigu atstumas tarp numerio ženklo viršutinio krašto ir žemės yra ne didesnis kaip 1,2 metro;

2.3.2.

ne didesnis kaip 15°, kai paviršius, prie kurio pritvirtintas numerio ženklas, pasviręs atgal, jeigu atstumas tarp numerio ženklo viršutinio krašto ir žemės yra didesnis kaip 1,2 metro.

2.4.   Numerio ženklo atstumas nuo žemės

Atstumas tarp numerio ženklo apatinio krašto ir žemės negali būti mažesnis kaip 0,3 metro; atstumas tarp numerio ženklo viršutinio krašto ir žemės turi būti ne didesnis kaip 4 metrai.

2.5.   Atstumo tarp numerio ženklo ir žemės nustatymas

2.3 ir 2.4 punktuose nurodyti atstumai matuojami tuomet, kai traktorius yra nepakrautas.

III PRIEDAS

SKYSTŲJŲ DEGALŲ BAKAI

1.

Degalų bakai turi būti atsparūs korozijai. Gamintojas privalo atlikti sandarumo bandymus, naudodamas slėgį, kuris yra du kartus didesnis už darbinį, tačiau bet kuriuo atveju ne mažesnį kaip 0,3 baro. Bet koks perteklinis arba darbinį viršijantis slėgis privalo būti automatiškai sumažinamas tinkamais įtaisais (alsuokliais, apsauginiais vožtuvais ir t. t.). Alsuokliai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų pašalintas bet koks gaisro pavojus. Degalai neturi tekėti per degalų bako dangtį arba per įtaisus, skirtus slėgiui sumažinti, net ir visiškai apvertus baką: leidžiama, kad degalai lašėtų.

2.	Degalų bakai turi būti pritaisyti taip, kad jie būtų apsaugoti nuo poveikio, jeigu traktoriaus priekį arba galą veiktų smūginė apkrova; arti degalų bakų neturi būti kyšančių dalių, aštrių briaunų ir t. t. Kuro tiekimo vamzdynas ir pildymo anga turi būti kabinos išorėje.

IV PRIEDAS

BALASTINIAI SVARMENYS

Jei, norint, kad būtų laikomasi kitų EB tipo patvirtinimo reikalavimų, traktoriuje turi būti įmontuoti balastiniai svarmenys, kuriuos turi pateikti traktoriaus gamintojas; jie turi būti skirti įmontuoti ir būti paženklinti gamintojo ženklu ir nurodyta jų masė kilogramais ± 5 % tikslumu. Priekiniai balastiniai svarmenys, kurie yra skirti dažnai išimti ir įdėti, turi turėti suėmimo rankenoms skirtą ne mažiau kaip 25 milimetrų saugos laisvąjį tarpą. Balastiniai svarmenys turi būti sudėti taip, kad netyčia neiškristų (pvz., traktoriui apvirtus).

V PRIEDAS

GARSO SIGNALO ĮTAISAS

1.   Garso signalas privalo būti su EB tipo patvirtinimo ženklu, numatytu 1970 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvoje 70/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių garsinio signalizavimo įtaisus, suderinimo (1).

2.   Traktoriuje įmontuoto garso signalo įtaiso rodikliai

2.1.   Akustiniai bandymai

Kai traktoriui suteiktas tipo patvirtinimas, tam tikro tipo traktoriuje įmontuoto garso signalo įtaiso rodikliai turi būti išbandyti šiuo būdu:

2.1.1.

Garso signalo įtaiso, kai jis įmontuotas traktoriuje, garso slėgio lygis matuojamas stovint 7 metrų atstumu nuo traktoriaus priekio atviroje ir kuo lygesnėje vietoje. Traktoriaus variklis turi būti išjungtas. Efektinė įtampa yra tokia, kokia nurodyta Direktyvos 70/388/EEB I priedo 1.2.1 punkte.

2.1.2.

Matuojant naudojama IEC (Tarptautinės elektrotechnikos komisijos) standarto „A“ svertinė skalė.

2.1.3.

Didžiausias garso slėgio lygis nustatomas nuo 0,5 iki 1,5 metrų atstumu nuo žemės.

2.1.4.

Didžiausia garso slėgio lygio vertė turi būti ne mažesnė kaip 93 dB (A) ir ne didesnė kaip 112 dB(A).

---

(1)  OL L 176, 1970 8 10, p. 12.

VI PRIEDAS

1.   LEISTINI GARSO LYGIAI

1.1.   Apribojimai

Šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytas garso lygis, išmatuotas laikantis šiame priede nustatytų reikalavimų, negali viršyti šių lygių:

—	89 dB (A) – traktoriams, kurių svoris be krovinio didesnis kaip 1,5 metrinės tonos,

—	85 dB (A) – traktoriams, kurių svoris be krovinio ne didesnis kaip 1,5 metrinės tonos.

1.2.   Matuokliai

Traktoriaus keliamas triukšmas matuojamas triukšmamačiu, aprašytu Tarptautinės elektrotechnikos komisijos publikacijos Nr. 179 1 leidime (1965).

1.3.   Matavimų sąlygos

Matuojamas nepakrauto traktoriaus triukšmo lygis pakankamai tylioje ir atviroje vietoje (aplinkos ir vėjo triukšmas turi būti bent 10 dB (A) mažesnis už matuojamą triukšmą).

Ši vieta gali būti, pavyzdžiui, atvira 50 metrų spindulio aikštelė, kurios vidurinė dalis bent 20 metrų spinduliu iš esmės yra lygi; aikštelė gali būti betonuota, asfaltuota arba išklota panašia medžiaga ir negali būti užsnigta puriu sniegu, užaugusi aukšta žole, išpilta puria dirva ar pelenais.

Paviršius, kuriuo bandymo metu rieda traktoriaus ratai, turi būti toks, kad padangos nekeltų pernelyg didelio triukšmo. Šis reikalavimas taikomas tik matuojant triukšmą, kai traktorius važiuoja.

Matuojama geru oru, pučiant silpnam vėjui. Arti traktoriaus arba mikrofono negali būti jokio kito asmens išskyrus asmenį, fiksuojantį aparatūros pateiktus duomenis, nes jeigu arti traktoriaus arba mikrofono stovėtų žiūrovai, jie galėtų padaryti didelę įtaką aparatūros pateikiamiems duomenims. Didelių rodyklės svyravimų, kurie pasirodo nesusiję su garso bendro lygio rodikliais, fiksuojant duomenis nepaisoma.

1.4.   Matavimų metodas

1.4.1.   Važiuojančio traktoriaus triukšmo matavimas (tipui patvirtinti).

Kiekvienoje traktoriaus pusėje matuojama bent du kartus. Parengtinius matavimus galima atlikti derinimo tikslais, tačiau į šiuos matavimus neatsižvelgiama.

Mikrofonas pastatomas 1,2 metro virš žemės ir 7,5 metrų atstumu nuo trajektorijos, kuria slenka traktoriaus vidurio linija CC, matuojant pirmiau nurodytai trajektorijai statmenoje linijoje PP’ (l paveikslas).

Dvi linijos – AA’ ir BB’, lygiagrečios linijai PP’, – nubrėžiamos traktoriaus važiavimo kelyje: viena – 10 metrų iki linijos PP’, kita – 10 metrų už pastarosios linijos. Traktoriai linijos AA’ link važiuoja tolygiu greičiu, kaip nurodyta toliau. Tada degalų tiekimo sklendė kuo staigiau visiškai atidaroma ir paliekama visiškai atidaryta tol, kol traktoriaus galinė dalis (1) kerta liniją BB’; tada degalų tiekimo sklendė kuo staigiau uždaroma.

Matavimo rezultatas – tai didžiausias užfiksuoto garso lygis.

1.4.1.1.   Bandymo greitis – trys ketvirčiai didžiausio greičio, kuriuo traktorius važiuoja įjungus aukščiausią pavarą, naudojamą važiuoti keliu.

1.4.1.2.   Rezultatų aiškinimas

1.4.1.2.1.   Kad būtų atsižvelgiama į matuoklių netikslumus, kiekvieną kartą matuojant gauti rezultatai nustatomi iš prietaisais užfiksuotų duomenų atimant 1 dB (A).

1.4.1.2.2.   Matavimai laikomi galiojančiais, jeigu einančių vienas po kito dviejų matavimų, atliktų toje pačioje traktoriaus pusėje, rezultatai skiriasi ne daugiau kaip 2 dB (A).

1.4.1.2.3.   Bandymo rezultatas – tai didžiausias užfiksuotas garso lygis. Jeigu šis rezultatas viršija 1 dB (A), didžiausią leistiną išbandyto traktoriaus garso lygį, matuojama dar du kartus. Trijų iš keturių tokiu būdu gautų matavimų rezultatai privalo atitikti nustatytas ribas.

Matavimų vietos, kai traktorius važiuoja

1.4.2.   Nejudančio traktoriaus triukšmo matavimas (ne tipui patvirtinti, tačiau turi būti užregistruotas)

1.4.2.1.   Triukšmamačio vieta

Matuojama X taške (parodytas 2 paveiksle) 7 metrų atstumu nuo traktoriaus artimiausio paviršiaus.

Mikrofonas pastatomas 1,2 metro atstumu virš žemės.

1.4.2.2.   Matavimų skaičius

Matuojama bent du kartus.

1.4.2.3.   Traktoriaus bandymų sąlygos

Traktoriaus variklis, kuriame nėra greičio reguliatoriaus, paleidžiamas trimis ketvirčiais sūkių per minutę. Varikliui veikiant tokiu greičiu, kaip nurodyta traktoriaus gamintojo, variklio galia būna didžiausia. Variklio sūkių skaičius per minutę matuojamas atskiru prietaisu, pvz., bandymo stendu ir tachometru. Jeigu varikliui sumontuotas greičio reguliatorius, kad variklis neviršytų greičio, kuriuo veikiant variklio galia didžiausia, variklis paleidžiamas veikti didžiausiu greičiu, kurį riboja reguliatorius.

Prieš pradedant bet kokius matavimus, variklis įšildomas iki įprastos jo veikimo temperatūros.

1.4.2.4.   Rezultatų aiškinimas

Ataskaitoje pateikiami visi užfiksuoti garso lygio duomenys.

Jeigu įmanoma, nurodomas variklio galiai apskaičiuoti naudotas būdas. Taip pat nurodoma traktoriaus eksploatacinė masė.

Matavimai laikomi galiojančiais, jeigu einančių vienas po kito dviejų matavimų, atliktų toje pačioje traktoriaus pusėje, rezultatai skiriasi ne daugiau kaip 2 dB (A).

Matavimo rezultatai – tai didžiausias matavimo metu užfiksuotas skaičius.

Matavimų vietos, kai traktorius stovi

2.   IŠMETIMO SISTEMA (SLOPINTUVAS)

2.1.   Jeigu traktoriuje sumontuotas įtaisas, suprojektuotas išmetimo dujų triukšmui sumažinti (slopintuvas), taikomi šio 2 punkto reikalavimai. Jeigu prie įleidimo angos variklyje yra sumontuotas oro filtras, reikalingas, kad būtų laikomasi reikalavimų dėl leistino garso lygio, filtras laikomas slopintuvo sudėtine dalimi ir filtrui galioja šio 2 punkto nuostatos.

Išmetamasis galinis vamzdis turi būti tokioje vietoje, kad išmetamosios dujos negalėtų patekti į kabiną.

2.2.   Prie traktoriaus tipo patvirtinimo sertifikato turi būti pridėtas išmetimo sistemos brėžinys.

2.3.   Slopintuvas turi būti įskaitomai ir nenutrinamai pažymėtas ženklu, nurodančiu slopintuvo modelį ir tipą.

2.4.   Slopintuvo konstrukcijoje naudoti pluoštinę sugeriamąją medžiagą galima tik tada, jeigu laikomasi šių sąlygų:

2.4.1.

pluoštinės sugeriamosios medžiagos negalima dėti į slopintuvo dalis, kuriomis teka dujos;

2.4.2.

atitinkami įtaisai turi užtikrinti, kad pluoštinė sugeriamoji medžiaga išliks savo vietoje per visą slopintuvo naudojimo laiką;

2.4.3.

pluoštinė sugeriamoji medžiaga turi būti atspari temperatūrai, bent 20 % aukštesnei už darbinę temperatūrą (C laipsniai), galinčiai būti toje slopintuvo dalyje, kurioje yra pluoštinės sugeriamosios medžiagos.

---

(1)  Jeigu traktorius velka priekabą, į tai neatsižvelgiama nustatant, kada kertama linija BB’.

VII PRIEDAS

A DALIS

Panaikinama direktyva su vėlesniais pakeitimais)

(nurodyta 6 straipsnyje)

Tarybos direktyva 74/151/EEB (OL L 84, 1974 3 28, p. 25).
Tarybos direktyva 82/890/EEB (OL L 378, 1982 12 31, p. 45).	tik 1 straipsnio 1 dalies nuorodos į Direktyvą 74/151/EEB
Komisijos direktyva 88/410/EEB (OL L 200, 1988 7 26, p. 27).
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/54/EB (OL L 277, 1997 10 10, p. 24).	tik 1 straipsnio pirmos įtraukos nuorodos į Direktyvą 74/151/EEB
Komisijos direktyva 98/38/EB (OL L 170, 1998 6 16, p. 13).
Komisijos direktyva 2006/26/EB (OL L 65, 2006 3 7, p. 22).	tik 1 straipsnis

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminai

(nurodyti 6 straipsnyje)

Direktyva	Perkėlimo terminas	Taikymo pradžios data
74/151/EEB	1975 m. rugsėjo 8 d.	—
82/890/EEB	1984 m. birželio 22 d.	—
88/410/EEB	1988 m. rugsėjo 30 d. (1)	—
97/54/EB	1998 m. rugsėjo 22 d.	1998 m. rugsėjo 23 d.
98/38/EB	1999 m. balandžio 30 d. (2)	—
2006/26/EB	2006 m. gruodžio 31 d. (3)	—

---

(1)  Pagal Direktyvos 88/410/EEB 2 straipsnį:

(2)  Pagal Direktyvos 98/38/EB 2 straipsnį:

(3)  Pagal Direktyvos 2006/26/EB 5 straipsnį:

VIII PRIEDAS

Atitikties lentelė

Direktyva 74/151/EEB	Direktyva 2006/26/EB	Ši direktyva
1 straipsnis		1 straipsnis
2 straipsnio 1 dalis		2 straipsnio 1 dalis
	5 straipsnio 2 dalis	2 straipsnio 2 dalis
	5 straipsnio 3 dalis	2 straipsnio 3 dalis
3 straipsnis		3 straipsnis
4 straipsnis		4 straipsnis
5 straipsnio 1 dalis		—
5 straipsnio 2 dalis		5 straipsnis
—		6 straipsnis
—		7 straipsnis
6 straipsnis		8 straipsnis
I–VI priedai		I–VI priedai
—		VII priedas
—		VIII priedas