24.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 122/18

(1)

reikėtų užtikrinti aukštą bendrą Sąjungos civilinės aviacijos saugos lygį ir dėti visas pastangas, kad sumažėtų avarijų bei incidentų ir taip būtų užtikrintas visuomenės pasitikėjimas oro transportu;

(2)

per pastarąjį dešimtmetį civilinės aviacijos avarijų, kuriose žuvo žmonės, skaičius iš esmės nepakito. Vis dėlto, manoma, kad dėl oro eismo intensyvėjimo ir didėjančio orlaivių techninio sudėtingumo avarijų skaičius per artimiausius dešimtmečius gali padidėti;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 996/2010 (3) siekiama užkirsti kelią avarijoms, sudarant palankesnes sąlygas sparčiai, veiksmingai ir kokybiškai atlikti saugos tyrimus. Taikant šį reglamentą neturėtų būti trukdoma avarijų ir incidentų tyrimo procesui, kurį, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 996/2010, vykdo nacionalinės saugos tyrimų institucijos. Avarijos arba pavojingo incidento atveju pranešimui apie įvykį taip pat taikomas Reglamentas (ES) Nr. 996/2010;

(4)

galiojančiais Sąjungos teisėkūros procedūra priimamais aktais, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 216/2008 (4) ir jo įgyvendinimo reglamentais, tam tikroms organizacijoms nustatomi reikalavimai jų saugos valdymo sistemose įdiegti pranešimų apie įvykius sistemas. Atitiktis Reglamentui (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo reglamentams neturėtų būti pagrindas nereikalauti organizacijų atitikties šiam reglamentui. Panašiai atitiktis šiam reglamentui neturėtų būti pagrindas nereikalauti organizacijų atitikties Reglamentui (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo reglamentams. Tačiau tai neturėtų būti pagrindu sukurti dvi lygiagrečias pranešimų sistemas, o Reglamentas (EB) Nr. 216/2008, jo įgyvendinimo reglamentai ir šis reglamentas turėtų būti laikomi vienas kitą papildantys;

(5)

patirtis rodo, kad dažnai prieš įvykstant avarijai yra su sauga susijusių incidentų ir trūkumų, perspėjančių apie saugos pavojų egzistavimą. Todėl su sauga susijusi informacija yra svarbus šaltinis nustatant esamus ar potencialius su sauga susijusius pavojus. Be to, nors gebėjimas pasinaudoti per avarijas įgyta patirtimi yra ypač svarbus, išimtinai reagavimu grindžiamos sistemos pasirodė esančios ribotomis toliau užtikrinant patobulinimus. Todėl reagavimu grindžiamos sistemos turėtų būti papildytos aktyviais veiksmais grindžiamomis sistemomis, kuriose naudojama kitų rūšių saugos informacija siekiant atlikti veiksmingus aviacijos saugumo patobulinimus. Sąjunga, jos valstybės narės, Europos aviacijos saugos agentūra (toliau – Agentūra) ir organizacijos turėtų prisidėti prie aviacijos saugumo didinimo įdiegiant aktyviais veiksmais ir įrodymais grindžiamas saugos sistemas, kuriose daugiausia dėmesio būtų skiriama avarijų prevencijai, grindžiamai visos svarbios saugos informacijos, įskaitant informaciją apie civilinės aviacijos įvykius, analize;

(6)

siekiant gerinti aviacijos saugą reikėtų, kad svarbi informacija apie civilinės aviacijos saugą būtų pranešama, renkama, saugoma, apsaugoma, ja būtų keičiamasi, ji būtų platinama ir analizuojama, ir kad remiantis surinkta informacija būtų imamasi tinkamų saugos veiksmų. Šį aktyviais veiksmais ir įrodymais grindžiamą metodą turėtų taikyti atitinkamos valstybių narių aviacijos saugos valdžios institucijos, organizacijos, įgyvendindamos savo saugos valdymo sistemą, taip pat Agentūra;

(7)

pranešimų apie įvykius reikalavimų nustatymas organizacijoms turėtų būti proporcingas atitinkamos organizacijos dydžiui ir jos veiklos mastui. Todėl turėtų būti suteikta galimybė, visų pirma mažesnėms organizacijoms, nuspręsti organizacijos darbuotojų funkcijas, susijusias su įvykių tvarkymu, sujungti ar prijungti vienas prie kitų, dalytis pranešimų apie įvykius užduotimis su kitomis to paties pobūdžio organizacijomis arba duomenų apie įvykius rinkimo, vertinimo, tvarkymo, analizės ir saugojimo paslaugų teikimą perduoti valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų patvirtintiems specializuotiems subjektams. Tokie subjektai turėtų laikytis šiame reglamente nustatytų apsaugos ir konfidencialumo principų. Perduodanti organizacija turėtų taikyti tinkamą pavestų užduočių vykdymo kontrolę ir ji turėtų būti galiausiai atskaitinga ir atsakinga už šiame reglamente nustatytų reikalavimų vykdymą;

(8)

būtina užtikrinti, kad šioje srityje dirbantys aviacijos specialistai praneštų apie įvykius, dėl kurių kyla didelė aviacijos saugos rizika. Savanoriškos pranešimų sistemos turėtų papildyti privalomas pranešimų sistemas, ir abiejų rūšių sistemomis turėtų būti sudarytos sąlygos asmenims pranešti duomenis apie įvykius, susijusius su aviacijos sauga. Organizacijose, Agentūroje ir valstybių narių kompetentingose valdžios institucijose turėtų būti sukurtos privalomos ir savanoriškos pranešimų sistemos. Surinkta informacija turėtų būti perduodama valdžios institucijai, kompetentingai atlikti tinkamą stebėseną, kad būtų padidinta aviacijos sauga. Organizacijos turėtų analizuoti įvykius, kurie galėtų daryti poveikį saugai, kad būtų nustatyti saugos pavojai ir imtasi atitinkamų taisomųjų ar prevencinių veiksmų. Organizacijos pirminius savo analizės rezultatus turėtų nusiųsti valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms arba Agentūrai, o galutinius rezultatus jos taip pat turėtų nusiųsti tuo atveju, jei tie rezultatai rodo esamą arba galimą aviacijos saugos riziką. Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos ir Agentūra turėtų įdiegti panašią procedūrą, skirtą tai informacijai apie įvykius, kuri buvo joms tiesiogiai pateikta, ir turėtų atitinkamai stebėti organizacijos atliekamą vertinimą ir taisomuosius ar prevencinius veiksmus, kurių imtasi;

(9)

įvairių kategorijų darbuotojai, dirbantys civilinės aviacijos srityje ar kitaip su ja susiję, stebi avarijų prevencijai svarbius įvykius. Todėl jie turėtų būti aprūpinti priemonėmis, kurios jiems leistų pranešti apie tokius įvykius, ir turėtų būti užtikrinta jų apsauga. Siekiant skatinti darbuotojus pranešti apie įvykius ir leisti jiems geriau įvertinti teigiamą pranešimų apie įvykius poveikį aviacijos saugai, reikėtų juos nuolat informuoti apie veiksmus, kurių buvo imtasi taikant pranešimų apie įvykius sistemas;

(10)

su sudėtingais varikliu varomais orlaiviais susiję pavojai ir rizika labai skiriasi nuo pavojų ir rizikos, susijusių su kitokių tipų orlaiviais. Todėl, nors šis reglamentas turėtų būti taikomas visam aviacijos sektoriui, jame nustatyti įpareigojimai turėtų būti proporcingi veiklos sričiai ir skirtingų tipų orlaivių sudėtingumui. Todėl surinktai informacijai apie įvykius, susijusius su orlaiviais, kurie nėra varomi sudėtingu varikliu, turėtų būti taikomi supaprastinti pranešimo įpareigojimai, kurie geriau pritaikyti tai aviacijos šakai;

(11)

siekiant surinkti papildomos informacijos, kuri gali padėti didinti aviacijos saugą, kartu su šiame reglamente reikalaujamomis sistemomis, reikėtų skatinti diegti kitas priemones informacijai apie saugą rinkti. Jei organizacijose jau egzistuoja ir gerai veikia saugos informacijos rinkimo sistemos, turėtų būti leista tas sistemas toliau taikyti greta sistemų, kurios turi būti įdiegtos taikant šį reglamentą;

(12)

saugos tyrimų valdžios institucijoms ir visiems subjektams, kuriems patikėtas civilinės aviacijos saugos reguliavimas Sąjungoje, turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su visais surinktais duomenimis apie įvykius bei jų valstybių narių saugomais pranešimais apie įvykius, kad jie galėtų nuspręsti, kuriems incidentams reikia saugos tyrimo, taip pat galėtų parengti išvadas aviacijos saugos didinimo tikslais ir vykdyti savo pareigas priežiūros srityje;

(13)

labai svarbu turėti geros kokybės ir išsamius duomenis, nes netiksliais duomenimis pagrįsta analizė ir tendencijos gali lemti klaidingus rezultatus ir paskatinti nukreipti pastangas netinkamų veiksmų linkme. Be to, dėl tokių netikslių duomenų gali būti prarastas pasitikėjimas informacija, gaunama naudojantis pranešimų apie įvykius sistemomis. Siekiant užtikrinti pranešimų apie įvykius kokybę ir sudaryti palankesnes sąlygas jų išsamumo užtikrinimui, juose turėtų būti pateikiama tam tikra būtiniausia informacija, kuri gali skirtis, atsižvelgiant į įvykio kategoriją. Be to, reikėtų įdiegti procedūras, kuriomis būtų tikrinama informacijos kokybė ir išvengiama pranešimo apie įvykį ir surinktų pirminių duomenų apie įvykį neatitikties. Padedant Komisijai, reikėtų taip pat parengti tinkamą rekomendacinę medžiagą, visų pirma siekiant užtikrinti duomenų kokybę ir sudaryti palankesnes sąlygas jų išsamumo užtikrinimui, taip pat nuoseklų ir vienodą duomenų integravimą duomenų bazėse. Be to, reikėtų rengti seminarus būtinai paramai suteikti; juos turėtų rengti, visų pirma, Komisija;

(14)

Komisija turėtų parengti bendrą Europos rizikos klasifikacijos sistemą, skirtą nustatyti, kokių skubių veiksmų būtina imtis, nagrinėjant didelės rizikos atskirus su sauga susijusius įvykius. Ta sistema taip pat turėtų sudaryti sąlygas nustatyti pagrindines rizikos sritis remiantis apibendrinta informacija. Tokia sistema turėtų padėti atitinkamiems subjektams vertinti įvykius ir nustatyti, kur tikslingiausia nukreipti jų pastangas. Bendra Europos rizikos klasifikacijos sistema turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos integruotam ir darniam požiūriui į rizikos valdymą visoje Europos aviacijos sistemoje ir taip sudaryti sąlygas organizacijoms, valstybėms narėms, Komisijai ir Agentūrai darniai sutelkti dėmesį į saugos gerinimo pastangas;

(15)

be to, remiantis apibendrinta informacija iš europinės perspektyvos, bendra Europos rizikos klasifikacijos sistema turėtų padėti tiek nustatyti pagrindines rizikos sritis Sąjungoje, tiek remti veiklą, vykdomą pagal Europos aviacijos saugos programą ir Europos aviacijos saugos planą. Komisija turėtų deramai remti pastangas užtikrinti nuoseklią ir vienodą rizikos klasifikaciją visose valstybėse narėse;

(16)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija, pranešimai apie įvykius turėtų būti saugomi duomenų bazėse, kurios turėtų būti suderinamos su Europos pranešimo apie aviacijos incidentus sistemų koordinavimo centro (Eccairs) programine įranga (įranga, kurią naudoja visos valstybės narės ir kuri naudojama Europos centrinėje saugykloje pranešimams apie įvykius saugoti) ir atitiktų ADREP taksonomiją (Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) taksonomija, taip pat naudojama Eccairs programinėje įrangoje). Agentūra ir Komisija turėtų teikti techninę paramą sistemų sąveikumui užtikrinti;

(17)

organizacijos turėtų vienoje duomenų bazėje arba keliose duomenų bazėse saugoti pranešimus apie įvykius, parengtus pagal privalomas ir, kai taikytina, pagal savanoriškas pranešimų sistemas. Reikėtų numatyti, kad duomenų bazės sudėtingumas būtų proporcingas atitinkamos organizacijos dydžiui ir (arba) jos svarbai atsižvelgiant į šio reglamento tikslus; duomenų bazę turėtų sudaryti bent duomenų rinkmena, kurioje yra bendri privalomi duomenų laukeliai ir, kai taikytina, specialūs privalomi duomenų laukeliai;

(18)

kai įvykis susijęs su valstybėje narėje registruotu arba valstybėje narėje įsisteigusios organizacijos naudojamu orlaiviu, apie tokį įvykį turėtų būti pranešama, net jei jis įvyko ne tos valstybės narės teritorijoje;

(19)

informacija apie įvykius turėtų būti keičiamasi Sąjungoje, siekiant padidinti galimybę nustatyti esamus arba galimus pavojus. Toks keitimasis informacija taip pat turėtų sudaryti galimybę valstybėms narėms susipažinti su visa informacija apie įvykius, įvykusius jų teritorijoje arba jų oro erdvėje, bet praneštus kitai valstybei narei. Tai taip pat turėtų sudaryti galimybę Agentūrai gauti tikslią informaciją apie įvykius ir susipažinti su visais Sąjungoje surinktais pranešimais apie įvykius, kad prireikus būtų galima imtis taisomųjų veiksmų, kuriais būtų pašalinta Sąjungoje nustatyta rizika. Toks keitimasis informacija turėtų sudaryti sąlygas valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms gauti tikslią informaciją apie jų oro erdvėje įvykusius įvykius, ir prireikus imtis taisomųjų veiksmų, kuriais būtų pašalinta jų teritorijoje nustatyta rizika;

(20)

informacijos apie įvykius keitimosi tikslas turėtų būti aviacijos avarijų ir incidentų prevencija. Jis neturėtų būti naudojamas kaltei ar atsakomybei nustatyti arba saugos veiksmingumui lyginti;

(21)

veiksmingiausias būdas užtikrinti valstybių narių, Komisijos ir Agentūros keitimąsi dideliais saugos informacijos kiekiais yra Europos centrinė saugykla, su sąlyga, kad valstybės narės, Komisija ir Agentūra galėtų visapusiškai ja naudotis;

(22)

visa su sauga susijusi informacija, gauta iš Sąjungoje surinktų pranešimų apie įvykius, turėtų būti laiku perkeliama į Europos centrinę saugyklą. Tai turėtų apimti informaciją apie incidentus ir informaciją apie avarijas ir pavojingus incidentus, tiriamus pagal Reglamentą (ES) Nr. 996/2010;

(23)

šis reglamentas turėtų būti taikomas informacijai apie įvykius, saugomai organizacijų, valstybių narių ir Agentūros duomenų bazėse;

(24)

civilinės aviacijos saugą Sąjungoje reguliuojantys subjektai, įskaitant Agentūrą, ir valdžios institucijos, atsakingos už avarijų bei incidentų Sąjungoje tyrimą, turėtų turėti galimybę susipažinti su visa su sauga susijusia informacija, laikoma Europos centrinėje saugykloje;

(25)

suinteresuotosios šalys turėtų turėti galimybę paprašyti susipažinti su tam tikra informacija, laikoma Europos centrinėje saugykloje, laikantis tokios informacijos konfidencialumą ir susijusių asmenų anonimiškumą reglamentuojančių taisyklių;

(26)

daugiausia žinių apie suinteresuotąsias šalis, įsisteigusias tam tikroje valstybėje narėje, turi nacionalinė ryšių palaikymo institucija, todėl būtent kiekviena nacionalinė ryšių palaikymo institucija turėtų nagrinėti jos valstybės narės teritorijoje įsisteigusių suinteresuotųjų šalių prašymus. Prašymus, pateiktus suinteresuotųjų šalių iš trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų, turėtų nagrinėti Komisija;

(27)

pranešimuose apie įvykius pateikta informacija turėtų būti analizuojama ir turėtų būti nustatoma saugos rizika. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti nustatyti ir laiku įgyvendinami tinkami veiksmai, jei jų reikia, aviacijos saugai gerinti. Informacija apie analizę ir tolesnę veiklą, susijusią su įvykiais, turėtų būti išplatinta organizacijoms, valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms bei Agentūrai, nes grįžtamosios informacijos apie praneštus įvykius teikimas yra paskata asmenims pranešti apie įvykius. Kai taikytina ir įmanoma, informacija apie analizę ir tolesnę veiklą, susijusią su įvykiais, turėtų būti taip pat teikiama asmenims, kurie apie įvykius pranešė tiesiogiai valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms arba Agentūrai. Tokia grįžtamoji informacija turėtų būti teikiama laikantis pagal šį reglamentą nustatytų konfidencialumo ir pranešėjo bei pranešime apie įvykį minimų asmenų apsaugos taisyklių;

(28)

šiuo reglamentu turėtų būti padedama valstybėms narėms, Agentūrai ir organizacijoms valdyti aviacijos saugos riziką. Organizacijų saugos valdymo sistemos papildomos valstybių narių ir Agentūros saugos valdymo sistemomis. Nors organizacijos valdo saugos riziką, susijusią su jų konkrečia veikla, valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos ir Agentūra valdo atitinkamai valstybių narių ir visos Sąjungos aviacijos sistemų saugos riziką, spręsdamos bendras aviacijos saugos rizikos problemas atitinkamoje valstybėje narėje arba Sąjungos lygiu. Agentūros ir valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų atsakomybė neturėtų atleisti organizacijų nuo jų tiesioginės atsakomybės už saugos, kuri būdinga jų tiekiamiems produktams ir teikiamoms paslaugoms, valdymą. Tuo tikslu organizacijos turėtų rinkti ir analizuoti informaciją apie įvykius, kad nustatytų ir sušvelnintų su savo veikla susijusius pavojus Jos taip pat turėtų įvertinti susijusią saugos riziką ir paskirstyti išteklius, siekdamos imtis skubių ir tinkamų saugos rizikos švelninimo priemonių. Visą procesą turėtų prižiūrėti atitinkama kompetentinga valdžios institucija, kuri prireikus turėtų pareikalauti imtis papildomų veiksmų tinkamam saugos trūkumų pašalinimui užtikrinti. Kita vertus, valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos ir Agentūra turėtų papildyti organizacijų saugos valdymo sistemas atitinkamai valstybių narių ir Europos lygiais;

(29)

nustatydamos veiksmus, įtrauktinus į jų valstybinę saugos programą ir valstybinį saugos planą, ir siekdamos užtikrinti, kad tie veiksmai būtų grindžiami įrodymais, valstybės narės turėtų naudoti informaciją, surinktą iš gautų pranešimų apie įvykius, ir šių įvykių analizę. Valstybines saugos programas ir valstybinius saugos planus Europos lygiu papildo Europos aviacijos saugos programa ir Europos aviacijos saugos planas;

(30)

kadangi aviacijos saugos gerinimo tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, nes valstybių narių atskirai naudojamos pranešimų sistemos nėra tokios veiksmingos kaip koordinuojamas tinklas, kuriame keičiantis informacija galima nustatyti galimas saugos problemas ir pagrindines rizikos sritis Sąjungos lygiu, nacionaliniu lygiu atliekamą analizę turėtų papildyti analizė ir tolesnė veikla Sąjungos lygiu, kad būtų užtikrinta geresnė aviacijos avarijų ir incidentų prevencija. Šią užduotį Sąjungos lygiu turėtų vykdyti Aviacijos saugos analitikų tinklas, derindamas veiksmus su Agentūra ir Komisija. Tam tinklui turėtų būti suteikta galimybė bendru sutarimu nuspręsti į savo posėdžius pakviesti stebėtojus, įskaitant pramonės darbuotojus arba jų atstovus;

(31)

Aviacijos saugos analitikų tinklo veikla turėtų būti naudinga visų pirma rengiant Europos aviacijos saugos programą ir Europos aviacijos saugos planą, siekiant nustatyti Sąjungos lygiu įgyvendintinus veiksmus, laikantis įrodymais grindžiamo požiūrio;

(32)

plačiajai visuomenei turėtų būti teikiama bendro pobūdžio apibendrinta informacija apie aviacijos saugos lygį valstybėse narėse ir Sąjungoje. Ta informacija visų pirma turėtų apimti informaciją apie tendencijas ir analizę, gautą šį reglamentą įgyvendinant valstybėse narėse, taip pat apibendrintą informaciją apie Europos centrinėje saugykloje sukauptos medžiagos turinį, ir gali būti pateikiama skelbiant saugos veiksmingumo rodiklius;

(33)

civilinės aviacijos saugos sistema yra sukurta remiantis grįžtamąja informacija ir patirtimi, įgyta per avarijas ir incidentus. Pranešimai apie įvykius ir informacijos apie įvykius naudojimas saugai gerinti yra grindžiami pranešėjo ir už tokios informacijos surinkimą bei vertinimą atsakingo subjekto tarpusavio pasitikėjimo santykiais. Tam būtina griežtai taikyti konfidencialumo taisykles. Apsaugant saugos informaciją nuo netinkamo naudojimo ir suteikiant ribotą prieigą prie Europos centrinės saugyklos tik suinteresuotosioms šalims, dalyvaujančioms civilinės aviacijos saugos gerinimo veikloje, turėtų būti siekiama užtikrinti galimybę nuolat gauti saugos informaciją, kad būtų galima laiku imtis tinkamų prevencinių veiksmų ir gerinti aviacijos saugą. Atsižvelgiant į tai, neskelbtina saugos informacija turėtų būti deramai apsaugoma, o jos surinkimas turėtų būti užtikrinamas garantuojant jos konfidencialumą, šaltinio apsaugą ir civilinės aviacijos srityje dirbančio personalo pasitikėjimą pranešimų apie įvykius sistemose. Reikėtų nustatyti tinkamas priemones, užtikrinančias informacijos, surinktos naudojantis pranešimų apie įvykius sistemomis, konfidencialumą, o prieiga prie Europos centrinės saugyklos turėtų būti apribota. Nacionalinėse taisyklėse dėl informacijos laisvės reikėtų atsižvelgti į būtiną tokios informacijos konfidencialumą. Surinkta informacija turėtų būti tinkamai apsaugota nuo neteisėto panaudojimo ar atskleidimo. Ją reikėtų naudoti griežtai tik aviacijos saugos palaikymo arba gerinimo tikslais, o ne kaltei ar atsakomybei nustatyti;

(34)

siekiant užtikrinti darbuotojų arba pagal rangos sutartis dirbančių darbuotojų pasitikėjimą organizacijos pranešimų apie įvykius sistema, pranešimuose apie įvykius esanti informacija turėtų būti tinkamai apsaugota ir naudojama tik aviacijos saugos palaikymo arba gerinimo tikslais. Organizacijų pagal šį reglamentą priimtos vidaus teisingumo kultūros taisyklės turėtų ypač padėti siekti šio tikslo. Be to, asmens duomenų arba informacijos, pagal kurią galima nustatyti pranešėjo arba kitų pranešime apie įvykį minimų asmenų tapatybę, perdavimo apribojimas aiškiai atskiriant pranešimus nagrinėjančius skyrius nuo kitų organizacijos skyrių, gali būti veiksmingu būdu padėti siekti šio tikslo;

(35)

pranešėjas arba pranešime apie įvykį minimas asmuo turėtų būti deramai apsaugotas. Todėl iš pranešimų apie įvykius turėtų būti pašalinti tapatybės duomenys, o su pranešėjo ir pranešime apie įvykį minimų asmenų tapatybe susiję duomenys neturėtų būti talpinami duomenų bazėse;

(36)

be to, civilinės aviacijos sistema turėtų būti skatinama saugos kultūra, sudarant palankesnes sąlygas savanoriškai pranešti apie įvykius, taip siekiant labiau įtvirtinti teisingumo kultūros principą. Teisingumo kultūra yra viena iš svarbiausių platesnės reikšmės sąvokos „saugos kultūra“, kuri yra patikimos saugos valdymo sistemos pagrindas, sudėtinių dalių. Saugos kultūros principais grindžiama aplinka neturėtų užkirsti kelio veiksmų, būtinų siekiant palaikyti ar didinti aviacijos saugos lygį, patvirtinimui;

(37)

teisingumo kultūra turėtų skatinti asmenis pranešti su sauga susijusią informaciją. Tačiau ji neturėtų atitraukti asmenų nuo jų įprastinių pareigų. Todėl darbuotojams ir pagal rangos sutartis dirbantiems darbuotojams neturėtų būti taikomos jokios nuobaudos, remiantis pagal šį reglamentą pateikta informacija, išskyrus tyčinio nusižengimo atvejais arba kai yra aiškus, sunkus ir rimtas akivaizdžios rizikos nepaisymas ir ypač sunkus profesinės pareigos imtis tokių atsargumo priemonių, kurių akivaizdžiai reikia tomis aplinkybėmis, nevykdymas, dėl ko padaroma iš anksto numatytina žala asmeniui arba turtui, arba smarkiai sumažėja aviacijos saugos lygis;

(38)

siekiant skatinti pranešti apie įvykius, būtų tikslinga apsaugoti ne tik pranešėjus, bet ir atitinkamuose pranešimuose apie įvykius minimus asmenis. Tačiau tokia apsauga neturėtų trukdyti tokiems asmenims vykdyti pranešimo įpareigojimo pagal šį reglamentą. Ypač tokiais atvejais, kai asmuo yra minimas pranešime apie įvykį ir pats yra įpareigotas pranešti apie tą įvykį, tačiau tyčia apie tai nepraneša, tuomet tas asmuo turėtų prarasti savo apsaugą ir jam turėtų būti taikomos sankcijos pagal šį reglamentą;

(39)

nedarant poveikio nacionalinei baudžiamajai teisei ir tinkamam teisingumo vykdymui, svarbu aiškiai atskirti pranešėjo ir kitų pranešimuose apie įvykius minimų asmenų apsaugos lygį nuo nuobaudų ar teisminio persekiojimo;

(40)

siekiant didinti asmenų pasitikėjimą sistema, pranešimų apie įvykius nagrinėjimas turėtų būti organizuotas taip, kad būtų tinkamai apsaugotas pranešėjo ir kitų pranešimuose apie įvykius minimų asmenų tapatybės konfidencialumas, puoselėjant teisingumo kultūrą. Tuo turėtų būti siekiama, jei tik galima, sudaryti sąlygas sukurti nepriklausomą pranešimų apie įvykius nagrinėjimo sistemą;

(41)

įvykių vertinimo, tvarkymo ar analizės veikloje dalyvaujantis organizacijų, valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų ir Agentūros personalas atlieka svarbų vaidmenį nustatant saugos pavojus ir saugos trūkumus. Patirtis rodo, kad kai įvykiai nagrinėjami padėtį vertinant iš laiko perspektyvos po avarijos, atlikus analizę nustatoma rizika ir trūkumai, kurie kitu atveju negalėjo būti nustatyti. Todėl yra tikimybė, kad įvykių vertinimo, tvarkymo ar analizės veikloje dalyvaujantys asmenys gali bijoti galimų pasekmių, susijusių su persekiojimu teisminėse institucijose. Nedarant poveikio nacionalinei baudžiamajai teisei ir tinkamam teisingumo vykdymui, valstybės narės neturėtų pradėti procesų prieš asmenis, kurie valstybių narių kompetentingose valdžios institucijose yra susiję su įvykių vertinimu, tvarkymu ar analize, dėl jų priimtų sprendimų, einant savo pareigas, kurie vėliau, padėtį vertinant iš laiko perspektyvos, pasirodė esą klaidingi arba neveiksmingi, bet jų priėmimo metu, remiantis tuo metu turėta informacija, buvo proporcingi ir tinkami;

(42)

darbuotojams ir pagal rangos sutartį dirbantiems darbuotojams turėtų būti suteikta galimybė pranešti apie jų apsaugos užtikrinimo principų, nustatytų šiuo reglamentu, pažeidimus ir jiems už tai neturėtų būti taikomos sankcijos. Valstybės narės turėtų apibrėžti pasekmes, kurias patirs pranešėjo ir kitų pranešimuose apie įvykius minimų asmenų apsaugos principus pažeidę asmenys, ir atitinkamais atvejais patvirtinti teisių gynimo priemones arba taikyti sankcijas;

(43)

baimė patiems būti inkriminuotiems ir sulaukti galimų pasekmių, susijusių su persekiojimu teisminėse institucijose, gali atgrasyti asmenis nuo pranešimo apie įvykius. Šio reglamento tikslus galima pasiekti be nederamo kišimosi į valstybių narių teisingumo sistemas. Todėl tikslinga numatyti, kad dėl neapgalvotų ar netyčia padarytų teisės pažeidimų, apie kuriuos valstybių narių valdžios institucijos sužino tik iš pagal šį reglamentą pateiktų pranešimų, neturėtų būti vykdomi drausminiai, administraciniai ar teisminiai procesai, išskyrus tuos atvejus, kai tai numatyta taikytinoje nacionalinėje baudžiamojoje teisėje. Tačiau trečiųjų šalių teisėms pradėti civilinį procesą šis draudimas neturėtų būti taikomas ir joms turėtų būti taikoma tik nacionalinė teisė;

(44)

tačiau plėtojant teisingumo kultūrą, valstybės narės turėtų išsaugoti galimybę taikyti draudimą naudoti pranešimus apie įvykius kaip įrodymus prieš pranešėjus ne tik administraciniame ir drausminiame procesuose, bet ir civiliniame ar baudžiamajame procese;

(45)

be to, saugos institucijų ir teisminių institucijų bendradarbiavimas turėtų būti sustiprintas ir įformintas išankstiniais jų susitarimais, kuriuose reikėtų išlaikyti įvairių susijusių viešųjų interesų pusiausvyrą ir kuriuose, visų pirma, reikėtų nustatyti, pavyzdžiui, prieigos prie nacionalinėse duomenų bazėse laikomų pranešimų apie įvykius bei jų naudojimo sąlygas;

(46)

siekiant remti šiuo reglamentu Agentūrai suteiktą didesnę atsakomybę, Agentūrai turėtų būti suteikta pakankamai išteklių, kad ji galėtų vykdyti jai priskirtas papildomas užduotis;

(47)

siekiant papildyti ar iš dalies pakeisti šį reglamentą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(48)

taikydama šį reglamentą Komisija turėtų konsultuotis su Agentūra ir šiame reglamente nurodytu Aviacijos saugos analitikų tinklu;

(49)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (5);

(50)

taikant šį reglamentą turėtų būti laikomasi visų duomenų tvarkymo ir asmenų apsaugos taisyklių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB (6) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 (7). Taikant šį reglamentą, išskyrus kai tai susiję su Europos centrinėje saugykloje laikomų duomenų ir informacijos, apsaugotų griežtesnėmis šiuo reglamentu nustatytomis taisyklėmis, sklaida, turėtų būti laikomasi visų galimybę susipažinti su duomenimis reglamentuojančių taisyklių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 (8);

(51)

sankcijos visų pirma turėtų būti taikomos asmeniui arba subjektui, kuris, nesilaikydamas šio reglamento, netinkamai naudoja pagal šį reglamentą apsaugotą informaciją, taiko pranešėjui arba kitiems pranešimuose apie įvykius minimiems asmenims nuobaudą, išskyrus atvejus, kai taikomos šiame reglamente nustatytos išimtys, nesudaro tinkamų sąlygų duomenims apie įvykius rinkti, neanalizuoja surinktos informacijos, nesiima veiksmų nustatytiems esamiems ar galimiems saugos trūkumams šalinti, arba nesidalija surinkta informacija taikant šį reglamentą;

(52)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti bendras pranešimų apie civilinės aviacijos įvykius taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo Sąjungos masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(53)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 996/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(54)

todėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB (9), Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1321/2007 (10) ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1330/2007 (11) turėtų būti panaikinti;

(55)

pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį buvo pasikonsultuota su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris 2013 m. balandžio 10 d. pateikė nuomonę (12),

a)

kad atitinkamais atvejais, remiantis surinktos informacijos analize, būtų laiku imamasi su sauga susijusių veiksmų;

b)

galimybė nuolat gauti saugos informaciją nustatant informacijos konfidencialumo ir tinkamo naudojimo, taip pat suderintos ir sustiprintos pranešėjų ir pranešimuose apie įvykius minimų asmenų apsaugos taisykles ir

c)

kad aviacijos saugos rizika būtų vertinama ir nagrinėjama Sąjungos bei nacionaliniu lygmenimis.

a)

kai Sąjungoje įsisteigusi suinteresuotoji šalis paprašo informacijos – kompetentinga valdžios institucija, kurią kiekviena valstybė narė paskiria pagal 6 straipsnio 3 dalį;

b)

kai prašymą dėl informacijos pateikia ne Sąjungoje įsisteigusi suinteresuotoji šalis – Komisija;

a)

pranešimo apie įvykius, kurie kelia pavojų arba kurie, nesiėmus taisomųjų veiksmų arba į juos nereaguojant, keltų pavojų orlaiviui, jame esantiems asmenims, bet kuriam kitam asmeniui, įrangai ar įrenginiui, turintiems įtakos orlaivio naudojimui, taip pat kitos su sauga susijusios informacijos perdavimo;

b)

įvykių, apie kuriuos pranešta, ir kitos su sauga susijusios informacijos analizės ir tolesnės veiklos;

c)

aviacijos sektoriaus specialistų apsaugos;

d)

tinkamo surinktos su sauga susijusios informacijos naudojimo;

e)

informacijos integravimo į Europos centrinę saugyklą ir

f)

anonimizuotos informacijos perdavimo suinteresuotosioms šalims, siekiant suteikti joms informacijos, kurios joms reikia aviacijos saugai gerinti.

a)

įvykiai, susiję su orlaivio naudojimu, pavyzdžiui:

b)

įvykiai, susiję su techninėmis sąlygomis, orlaivio technine priežiūra ir remontu, pavyzdžiui:

c)

įvykiai, susiję su oro navigacijos paslaugomis ir įranga, pavyzdžiui:

d)

įvykiai, susiję su aerodromais ir antžeminėmis paslaugomis, pavyzdžiui:

a)

Sąjungoje registruoto orlaivio arba ne Sąjungoje registruoto orlaivio, kurio naudotojo vykdomos naudojimo veiklos priežiūrą atlieka valstybė narė arba kurio naudotojas registruotas Sąjungoje, vadas arba, tais atvejais, kai vadas negali pranešti apie įvykį, bet kuris pagal pavaldumo tvarką kitas įgulos narys;

b)

asmuo, kuris, prižiūrint valstybei narei arba Agentūrai, dalyvauja projektuojant, gaminant orlaivį arba bet kurią jo įrangą ar dalį, vykdant nuolatinę jo skrydžių patikimumo stebėseną, atliekant jo techninę priežiūrą ar jį modifikuojant;

c)

asmuo, kuris, prižiūrint valstybei narei arba Agentūrai, pasirašo orlaivio arba bet kurios jo įrangos ar dalies tinkamumo skraidyti patikros pažymėjimą arba išleidimo naudoti pažymėjimą;

d)

asmuo, kuris vykdo funkciją, dėl kurios jam valstybė narė turi suteikti oro eismo paslaugų teikėjo darbuotojo, kuriam patikėtos su oro navigacijos paslaugomis susijusios pareigos, arba skrydžių informacijos paslaugų pareigūno įgaliojimus;

e)

asmuo, kuris vykdo funkciją, susijusią su oro uosto, kuriam taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 (13), saugos valdymu;

f)

asmuo, kuris vykdo funkciją, susijusią su oro navigacijos įrangos, kurios priežiūrą užtikrina valstybė narė, įrengimu, modifikavimu, technine priežiūra, remontu, kapitaliniu remontu, tikrinimu skrendant ar patikromis;

g)

asmuo, kuris vykdo funkciją, susijusią su antžeminėmis orlaiviui teikiamomis paslaugomis, įskaitant degalų pripylimą, krovinio važtaraščio parengimą, pakrovimą, ledo šalinimą ir vilkimą oro uoste pagal Reglamentą (EB) Nr. 1008/2008.

a)

informaciją apie įvykius, apie kuriuos gali būti nepranešama per privalomą pranešimų sistemą;

b)

kitą su sauga susijusią informaciją, kuri, pranešėjo vertinimu, susijusi su esamu arba galimu aviacijos saugos pavojumi.

a)

informaciją apie įvykius, apie kuriuos gali būti nepranešama per privalomą pranešimų sistemą;

b)

kitą su sauga susijusią informaciją, kuri, pranešėjo vertinimu, susijusi su esamu arba galimu aviacijos saugos pavojumi.

a)

informaciją apie įvykius, apie kuriuos gali būti nepranešama per privalomą pranešimų sistemą;

b)

kitą su sauga susijusią informaciją, kuri, pranešėjo vertinimu, susijusi su esamu arba galimu aviacijos saugos pavojumi.

a)

informacijai, kurios pagal 4 straipsnio 1 dalį neprivaloma pranešti;

b)

informacijai, kurią perduoda 4 straipsnio 6 dalyje nenurodyti asmenys.

a)

aviacijos sektoriaus atstovai;

b)

aviacijos sektoriaus darbuotojų profesinių organizacijų atstovai.

a)

nacionalinė civilinės aviacijos valdžios institucija; ir (arba)

b)

saugos tyrimų valdžios institucija; ir (arba)

c)

kita Sąjungoje įsikūrusi nepriklausoma įstaiga ar subjektas, kuriam pavedama tokia funkcija.

a)

standartizuoti, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija, ir

b)

suderinami su Eccairs programine įranga ir ADREP taksonomija.

a)

integruoti 1 dalyje nurodytą būtiniausią informaciją;

b)

atlikti 2 dalyje nurodytą įvykių rizikos klasifikaciją ir

c)

nustatyti 3 dalyje nurodytus duomenų kokybės tikrinimo procesus.

a)

teikiant rekomendacinę medžiagą;

b)

vedant seminarus ir

c)

organizuojant atitinkamą mokymą.

a)

tyrimo metu – preliminarią faktinę informaciją apie avarijas ir pavojingus incidentus;

b)

tyrimą baigus:

a)

gali sudominti kitas valstybes nares arba Agentūrą arba

b)

gali pareikalauti, kad kitos valstybės narės arba Agentūra imtųsi saugos veiksmų.

a)

jį pateikė suinteresuotoji šalis;

b)

ji įgaliota tą prašymą nagrinėti.

a)

prašoma informacija yra susijusi su suinteresuotosios šalies nuosava įranga, naudojimo veikla ar veiklos sritimi;

b)

bendro pobūdžio sprendimu nesuteikiama galimybė susipažinti su visu duomenų bazės turiniu;

c)

bendro pobūdžio sprendimas taikomas tik galimybei susipažinti su anonimizuota informacija.

a)

suinteresuotoji šalis naudoja informaciją tik prašymo formoje nurodytu tikslu, kuris turėtų atitikti šio reglamento 1 straipsnyje nustatytą tikslą, ir

b)

suinteresuotoji šalis negali atskleisti gautos informacijos be raštiško informacijos teikėjo leidimo ir imasi būtinų priemonių gautos informacijos tinkamam konfidencialumui užtikrinti.

a)

laiku įgyvendina tą veiksmą ir

b)

nustato veiksmo įgyvendinimo ir efektyvumo stebėsenos procesą.

a)

pateikia pagal 1 dalį atliktos, jei buvo atlikta, analizės pirminius rezultatus ir

b)

informuoja ją apie veiksmus, kurių turi būti imtasi pagal 2 dalį.

a)

pirminius pagal 1 dalį atliktos analizės, jei tokia atlikta, rezultatus ir

b)

informuoja ją apie visus veiksmus, kurių turi būti imtasi pagal 2 dalį.

a)

laiku įgyvendina atitinkamą veiksmą ir

b)

nustato to veiksmo įgyvendinimo ir efektyvumo stebėsenos procesą.

a)

pateikiama apibendrinta ir anonimizuota informacija apie įvykius ir kita su sauga susijusi informacija, kuri pateikta naudojantis jos nacionalinėmis privalomomis ir savanoriškomis pranešimų sistemomis;

b)

nustatomos tendencijos;

c)

identifikuojami veiksmai, kurių ji ėmėsi.

a)

kaltei ar atsakomybei nustatyti arba

b)

kitu tikslu nei aviacijos saugos palaikymas ar gerinimas.

a)

užtikrina tos informacijos konfidencialumą ir

b)

ta informacija naudojasi tik tokia apimtimi, kiek tikrai būtina su sauga susijusiems savo įpareigojimams vykdyti, nenustatydamos kaltės ar atsakomybės. Tuo atžvilgiu informacija visų pirma naudojama rizikos valdymui ir saugos tendencijų analizei, kuria remiantis gali būti parengtos saugos rekomendacijos arba imtasi veiksmų, kuriais siekiama pašalinti esamus ar galimus saugos trūkumus.

a)

pranešėjus arba

b)

pranešimuose apie įvykius minimus asmenis.

a)

tyčinio nusižengimo atvejais;

b)

tais atvejais, kai yra aiškus, sunkus ir rimtas akivaizdžios rizikos nepaisymas ir ypač sunkus profesinės pareigos imtis tokių atsargumo priemonių, kurių akivaizdžiai reikia tomis aplinkybėmis, nevykdymas, dėl ko padaroma iš anksto numatytina žala asmeniui arba turtui arba smarkiai sumažėja aviacijos saugos lygis.

a)

atnaujinti I priede nustatytą privalomų duomenų laukelių pranešimuose apie įvykius sąrašą, kai, atsižvelgiant į taikant šį reglamentą įgytą patirtį, paaiškėja, kad būtini pakeitimai aviacijos saugai pagerinti;

b)

atnaujinti III priede nustatytą Europos centrinės saugyklos informacijos prašymo formą, kad būtų atsižvelgta į įgytą patirtį ir naujus pokyčius;

c)

suderinti visus priedus su Eccairs programine įranga ir ADREP taksonomija, taip pat su Sąjungos priimtais teisės aktais bei tarptautiniais susitarimais.