23.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 217/52

(1)

2009 m. gegužės 18 d. Komisija gavo SES Astra S.A. (toliau – Astra) skundą. Skunde nurodyta įtariama valstybės pagalbos schema, kurią Ispanijos valdžios institucijos patvirtino dėl perėjimo nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos atokiuose ir mažiau urbanizuotuose Ispanijos regionuose. Pasak Astra, apie šią schemą nebuvo pranešta ir todėl ji yra neteisėta pagalba, iškreipusi palydovinio ir antžeminio televizijos transliavimo platformų konkurenciją.

(2)

Schemos, kuriai prieštaraujama, pagrindas yra 2005 m. birželio 14 d. Įstatymas Nr. 10/2005 dėl skubių priemonių skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui skatinti, kabelinei televizijai liberalizuoti ir įvairovei remti (2). Kiti siekiant pereiti prie skaitmeninės antžeminės televizijos priimti teisės aktai yra, be kita ko, 2005 m. liepos 29 d. Karaliaus dekretas Nr. 944/2005 dėl Nacionalinio skaitmeninės antžeminės televizijos techninio plano (3) (toliau – NTP) patvirtinimo; 2005 m. liepos 29 d. Karaliaus dekretas Nr. 945/2005 dėl skaitmeninės antžeminės televizijos transliavimo paslaugų teikimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo; 2005 m. liepos 29 d. Įsakymas ITC/2476/2005 dėl skaitmeninės antžeminės televizijos transliavimo paslaugų teikimo bendrųjų nuostatų ir tvarkos patvirtinimo; 2005 m. liepos 28 d. Karaliaus dekretas Nr. 920/2006 dėl radijo ir kabelinės televizijos transliavimo paslaugų teikimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo.

(3)

2010 m. rugsėjo 29 d. raštu Komisija pranešė Ispanijos Karalystei apie savo sprendimą pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą oficialią tyrimo procedūrą dėl minėtos pagalbos teikimo visoje Ispanijos teritorijoje, išskyrus Kastilijos-La Mančos regioną, dėl kurio pradėta atskira procedūra (4). Komisijos sprendimas pradėti procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) 2010 m. gruodžio 14 d. paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (5). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl šios priemonės.

(4)

Po termino pratęsimo Ispanija 2011 m. lapkričio 30 d. raštu atsakė į sprendime pradėti procedūrą pateiktą prašymą pateikti pastabų. Savo pastabas ir (arba) atsakymus į sprendime pradėti procedūrą užduotus klausimus pateikė ne tik centrinės valdžios, bet ir Astūrijos, Aragono, Baskų krašto, Kastilijos ir Leono, Kastilijos-La Mančos (6), Estremadūros, Galisijos, La Riochos, Madrido ir Mursijos regionų valdžios institucijos.

(5)

Komisija taip pat gavo pastabų iš Radiodifusion Digital SL2011 m. sausio 11 d. raštu, iš Grupo Antena 3 ir UTECA (Union de Televisiones Comerciales Asociadas) 2011 m. sausio 28 d. raštais, iš Gestora La Sexta2011 m. sausio 31 d. raštu, iš Abertis Telecom SA (toliau – Abertis) 2011 m. vasario 2 d. raštu, taip pat iš Astra ir Telecinco2011 m. vasario 4 d. raštais. 2011 m. sausio 19 d. ir 2011 m. vasario 9 d. raštais Komisija perdavė šias pastabas Ispanijai, kuriai buvo suteikta galimybė į jas atsakyti. Ispanija savo pastabas pateikė 2011 m. vasario 22 d. ir 2011 m. kovo 14 d. raštais.

(6)

Atliekant tyrimą buvo surengti keli susitikimai: Komisijos ir Ispanijos 2011 m. balandžio 11 ir 12 d., Komisijos ir Astra2011 m. balandžio 14 d., Komisijos ir Abertis2011 m. gegužės 5 d., Komisijos ir UTECA 2011 m. liepos 5 d. Po to, kai Ispanija kelis kartus suteikė informacijos savo iniciatyva, įskaitant Baskų krašto valdžios institucijų 2011 m. vasario 24 d. pateiktas pastabas, 2012 m. vasario 14 d. raštu Ispanijai pateiktas oficialus prašymas suteikti informacijos. Po termino pratęsimo Ispanija pateikė savo atsakymą balandžio 16 d. raštu ir vėliau 2012 m. birželio 15, 19 ir 25 d. raštais. Kadangi dalies informacijos vis dar trūko, 2012 m. rugpjūčio 9 d. Komisija paprašė suteikti papildomos informacijos. Po termino pratęsimo Ispanija pateikė savo atsakymus 2012 m. spalio 10 d. raštu ir vėliau 2012 m. spalio 30 d. raštu.

(7)

Be to, Abertis savo iniciatyva atsiuntė papildomų dokumentų 2011 m. birželio 22 d. ir 2012 m. liepos 25 d. raštais. Astra suteikė papildomos informacijos 2011 m. liepos 21 d., 2011 m. gegužės 16 d., 2011 m. rugsėjo 8 d. ir 2011 m. lapkričio 11 d. raštais; visi jie buvo nusiųsti Ispanijai, kad ši galėtų pateikti savo pastabas.

(8)

Skundo pateikėjas yra palydovinės platformos operatorius. Įsteigtas 1985 m. kaip Société Européenne des Satellites (SES), SES ASTRA (toliau – Astra) tapo pirmu privačiu palydovinio ryšio operatoriumi Europoje. Astra valdomoje ASTRA palydovinėje sistemoje Europos ir užsienio klientams teikiama visapusiška transliavimo ir plačiajuosčio ryšio sprendimų pasiūla. Jis tiesiogiai transliuoja radijo ir televizijos programas milijonams gyventojų ir teikia interneto prieigos bei tinklo paslaugas valdžios institucijoms, didelėms bendrovėms, MVĮ ir atskiriems namų ūkiams.

(9)

Savo skunde Astra tvirtina, kad atokiems ir mažiau urbanizuotiems Ispanijos regionams skirtos Vyriausybės ir autonominių bendruomenių priemonės pažeidžia technologinio neutralumo principą, nes pagal jas vienintelė numatoma skaitmeninimo forma yra antžeminis transliavimas. Astra ypač remiasi Kantabrijos regiono atveju: Kantabrijos regiono valdžia, 2008 m. sausio mėn. surengusi konkursą dėl skaitmeninės televizijos aprėpties plėtros visoje Kantabrijos regiono teritorijoje, pasirinko Astra, kad šis transliuotų nemokamus kanalus per savo platformą. Tačiau 2008 m. lapkričio mėn. regiono valdžia šią sutartį nutraukė. Pasak Astra, valdžios institucijos nutraukė sutartį tik sužinojusios, kad centrinė valdžia ketina finansuoti analoginio antžeminio tinklo modernizavimą. Ir iš tiesų Kantabrijos valdžios institucijos 2008 m. lapkričio 7 d. raštu paaiškino, kodėl sutartis nutraukta – dėl centrinės valdžios tuo laikotarpiu priimtų sprendimų išplėsti skaitmeninės televizijos aprėptį visoje Ispanijos teritorijoje (7). Taigi iš Kantabrijos atvejo matyti tai, kad Astra pirmiau galėjo konkuruoti rinkoje, ir tai, kad dėl centrinės valdžios sprendimų ši konkurencija tapo nebeįmanoma.

(10)

Tiriamas atvejis yra susijęs su transliavimo sektoriumi, kuriame dalyvauja daug veikėjų įvairiais transliavimo paslaugų produkcijos grandinės lygmenimis.

(11)

Transliuotojai yra televizijos kanalų redaktoriai, kurie perka arba patys kuria televizijos turinį ir iš jo sudaro televizijos kanalus. Tada šie kanalai pateikiami visuomenei per įvairias platformas (pvz., palydovų, skaitmeninės antžeminės televizijos, kabelinio ryšio, IPTV). Ispanijos teisės aktų leidėjas nustatė, kad transliavimo paslaugos yra viešosios paslaugos, todėl jas teikia tiek valstybei priklausantys (RTVE), tiek valstybės koncesijas turintys privatūs transliuotojai (8). Šie nemokami (angl. free-to-air) kanalai pateikiami žiūrovams be jokio mokesčio. Užtikrinant, kad gyventojai iš tiesų galėtų naudotis šia viešąja paslauga, įstatymo yra nustatyta būtina transliavimo aprėptis, kurios privalo laikytis tiek visuomeninis transliuotojas, tiek privatūs koncesijas turintys veiklos vykdytojai. Todėl visuomeninių transliuotojų transliacijas turi turėti galimybę žiūrėti bent 98 %, o privačių – bent 96 % Ispanijos gyventojų. Nuosavo nacionalinio transliavimo tinklo neturintys Ispanijos nacionaliniai transliuotojai sudaro sutartis su platformų operatoriais, kad šie transliuotų jų turinį, taigi reikalavimai dėl aprėpties būtų įvykdyti.

(12)

Techninės įrangos tiekėjai yra įvairioms platformoms sukurti būtinos infrastruktūros ir įrangos gamintojai ar įrengėjai.

(13)

Platformų operatoriai (arba tinklų operatoriai) (9) yra privatūs ar valstybės kontroliuojami subjektai, kurie valdo reikalingą infrastruktūrą (t. y. perduoda ir transliuoja signalus), kad transliuotojų sukurti kanalai būtų prieinami visuomenei. Iš pat pradžių vienintelė turima platforma televizijos pramonėje buvo analoginė antžeminė platforma. Vėliau tobulėjant technologijai rinkoje atsirado ir daugiau platformų, t. y. palydovinė platforma, kabelinė platforma ir visai neseniai IPTV (10), per kurią televizijos signalai perduodami plačiajuosčio ryšio priemonėmis.

(14)

Antžeminio transliavimo televizijos signalai iš TV studijos siunčiami į transliavimo centrą (angl. head-end), kuris paprastai priklauso tinklo operatoriui ir yra jo valdomas. Tada iš šio transliavimo centro signalai perduodami ir siunčiami į tinklo operatoriaus valdomus transliavimo centrus (pvz., bokštą), o kartais perduodami per palydovą. Galiausiai iš transliavimo centrų transliuojami signalai pasiekia žmonių namus. Skaitmeninant analoginį antžeminį tinklą yra būtina pakeisti antžeminius siųstuvus; tačiau kadangi skaitmeninių signalų spektras yra siauresnis nei analoginių ir naujajai technologijai reikalingas labiau „kapiliarinis“ tinklas, kai kuriais atvejais plečiant aprėptį taip pat yra būtina statyti naujus transliavimo centrus.

(15)

Palydovinio transliavimo signalai siunčiami į transliavimo centrą (angl. head-end) ir iš jo perduodami į palydovą, iš kurio transliuojami į žmonių namus. Kitu atveju signalai gali būti siunčiami tiesiai į palydovą iš TV studijos, jei ji turi tam reikalingą įrangą. Žiūrovui reikalinga įranga – palydovinė antena ir dekoderis. Didinant palydovinio transliavimo aprėptį regione reikia įdiegti antžeminę įrangą abonento namuose. Todėl transliavimo naudojant palydovinę platformą geografinė aprėptis galėtų pasiekti beveik 100 %, o aprėptis naudojant antžeminę platformą siekia beveik 98 % Ispanijos teritorijos.

(16)

Tiriamą priemonę būtina įvertinti atsižvelgiant į užbaigtą ar šiuo metu vykstantį antžeminės, palydovinės ir kabelinės platformų transliavimo skaitmeninimo procesą. Skaitmenintas transliavimas yra pranašesnis už analoginį savo didesniu perdavimo pajėgumu efektyviau naudojant radijo spektrą. Prie skaitmeninės technologijos pereiti ypač svarbu ribotą dažnių spektrą turintiems antžeminiams transliuotojams; kita vertus, palydovinio transliavimo pranašumas yra tas, kad jam naudojama visai kita dažnių juosta ir dažnių tikrai netrūksta.

(17)

Analoginę televiziją pakeitus skaitmenine atlaisvinama nemažai aukštos kokybės radijo spektro – tai vadinamasis skaitmeninis dividendas, kurį bus galima panaudoti teikiant elektroninių ryšių paslaugas. Šis skaitmeninis dividendas ir ypač 790–862 MHz dažniai (vadinamoji 800 MHz juosta) gali sustiprinti elektroninių ryšių pramonę, labai paskatinti konkurencingumą bei augimą ir būti labai įvairiais atžvilgiais naudingi visuomenei ir kultūrai (11).

(18)

Šį skaitmeninį dividendą galima gauti arba pereinant nuo antžeminės prie kitokios platformos, arba analoginį antžeminį transliavimą keičiant skaitmeniniu. Taip pat įmanoma rinktis mišrų sprendimą – suderinti įvairias platformas (12).

(19)

Vis dėlto antžeminio transliavimo atveju, net ir po skaitmeninimo, dažnių trūkumo problema išlieka. Tai rodo faktas, kad netrukus po to, kai 2010 m. balandžio mėn. galutinai pereita nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos, Ispanijos Vyriausybė turėjo vietoj 800 MHz juostos skirti transliuotojams kitą dažnių juostą. Perkeliant transliuotojams paskirtus skaitmeninės antžeminės televizijos tankintuvus prireikė papildomų išlaidų ir daugiau valstybės pagalbos, kurią Komisija šiuo metu tiria per pradėtą oficialią tyrimo procedūrą (13).

(20)

Kalbant apie televiziją, jos antžeminį skaitmeninį transliavimą ateityje būtų galima pakeisti plačiajuosčio ryšio technologija, nes naujos kartos plačiajuosčio ryšio tinklai (PRT) ateityje turbūt taps svarbiausia transliavimo technologija. Tačiau tokių PRT tinklų geografinė aprėptis Ispanijoje kol kas nėra visuotinė.

(21)

Šiuo metu Ispanijoje veikia keturios transliavimo platformos: skaitmeninė antžeminė technologija (DBV-T), palydovinė platforma (DBV-S), kabelinė platforma (DVB-C) ir IPTV. Skaitmeninė antžeminė televizija – pagrindinė nemokamų visuomeninių ir privačių Ispanijos televizijos kanalų platforma (14). Pagrindinis antžeminio tinklo operatorius yra Abertis, taip pat kontroliuojantis palydovinio ryšio operatorių Hispasat. Skaitmeninės antžeminės televizijos signalus taip pat perduoda keli vietos telekomunikacijų operatoriai, paprastai prisijungę prie nacionalinio Abertis tinklo. Mokami televizijos kanalai daugiausia transliuojami per palydovinę ir kabelinę platformas ir IPTV. Pagrindiniai palydovinio ryšio operatoriai yra Astra ir Hispasat.

(22)

Skaitmeninimo procese pereidama nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos Ispanija, kaip aprašyta 2.2 skirsnyje, 2005–2008 m. priėmė antžeminio tinklo reguliavimo priemonių rinkinį. Taip visa Ispanijos teritorija padalyta į tris atskiras zonas:

(23)

Tiriamos schemos pagrindas – sudėtinga Ispanijos centrinės valdžios institucijų nuo 2005 m. priimtų teisės aktų nuostatų sistema. Remdamosi šiomis nuostatomis valstybės pagalbą skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui II zonoje 2008–2009 m. teikė autonominės bendruomenės ir miestų tarybos, pagalbos gavėjams skyrusios centrinio biudžeto ir savo atitinkamų biudžetų lėšų. Be to, autonominės bendruomenės nuo 2009 m. nuolat teikia pagalbą II zonoje esančių tinklų priežiūrai ir eksploatavimui.

(24)

Perėjimas prie skaitmeninės televizijos technologijos pradėtas reguliuoti 2005 m. birželio 14 d. priėmus Įstatymą Nr. 10/2005 (15). Jame nurodyta, kad reikia skatinti perėjimą nuo analoginės prie skaitmeninės antžeminės technologijos, ir Vyriausybė įpareigota tinkamomis priemonėmis šį perėjimą užtikrinti.

(25)

Po šio įgaliojimo Karaliaus dekretu Nr. 944/2005 Ministrų Taryba patvirtino Nacionalinį techninį planą, kuriame nustatyta analoginio transliavimo nutraukimo Ispanijoje data – 2010 m. balandžio 3 d. (16)

(26)

Priėmus Nacionalinio techninio plano papildomą 12 nuostatą jau numatyta galimybė vietos ir regioninės valdžios institucijoms išplėsti aprėptį iki 96–100 % gyventojų II ir III zonose. Šiuo tikslu Techniniame plane aiškiai nurodyta remtis skaitmenine antžemine televizija ir nustatytos šešios sąlygos vietos valdžios institucijoms, norinčioms taip išplėsti aprėptį; pagal e sąlygą vietos įrenginiai turi atitikti Skaitmeninės antžeminės televizijos techninį planą.

(27)

Vėliau 2007 m. rugsėjo 7 d. Ministrų Taryba patvirtino Nacionalinį perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos planą (toliau – Perėjimo planas (17)), kuriuo įgyvendinamas Nacionalinis techninis planas. Perėjimo plane visa Ispanijos teritorija padalyta 90-iai techninio perėjimo prie skaitmeninės televizijos projektų (18) ir nustatytas galutinis kiekvieno projekto terminas, iki kurio reikia nutraukti analoginį transliavimą.

(28)

2008 m. vasario 29 d. Pramonės, turizmo ir prekybos ministerija (toliau – MITyC) priėmė sprendimą patobulinti telekomunikacijų infrastruktūras ir nustatyti finansavimo kriterijus bei paskirstyti lėšas veiksmams, kuriais siekiama kurti informacinę visuomenę pagal 2008 m. planą „Plan Avanza“ (19). Šiuo sprendimu patvirtinto 558 mln. EUR biudžeto dalis skirta plačiajuosčio ryšio plėtrai, kita dalis – televizijos skaitmeninimui atokiuose ir mažiau urbanizuotuose Ispanijos regionuose, kuriuose komerciniai transliuotojai nėra įsipareigoję to daryti pagal įstatymus (20). Skaitmeninimas tokiose vietovėse paprastai vadintas „aprėpties plėtra“ ir vėliau įvykdytas pagal kelis priedus prie galiojančių bendrųjų susitarimų (21), MITyC pasirašytų su autonominėmis bendruomenėmis nuo 2008 m. liepos iki lapkričio mėn. (2006 m. bendrųjų susitarimų priedai, kiekvienai autonominei bendruomenei atskirai paskelbti Ispanijos oficialiajame leidinyje). Daugelyje iš šių sutarčių aiškiai nurodyta, kad bus finansuojama tik skaitmeninė antžeminė technologija. Pagal šias sutartis MITyC pervedė lėšas autonominėms bendruomenėms, o šios įsipareigojo iš savo biudžetų padengti likusias atitinkamos veiklos išlaidas. Šiuose prieduose vietos valdžios institucijos taip pat įpareigotos laikytis Nacionalinio techninio plano papildomos 12 nuostatos reikalavimų.

(29)

Kartu Ministrų Taryba 2008 m. spalio 17 d. sutiko skirti papildomą 8,72 mln. EUR sumą skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpties plėtrai ir jos užbaigimui pagal perėjimo prie skaitmeninės televizijos projektus, kuriuos numatyta užbaigti pirmojoje 2009 m. pusėje, Perėjimo plano I etape. Šios lėšos skirtos po to, kai MITyC su autonominėmis bendruomenėmis 2008 m. gruodžio mėn. pasirašė naujus bendruosius susitarimus (toliau – 2008 m. bendrieji susitarimai). Šių susitarimų, pagal kuriuos skirta minėtoji 8,72 mln. EUR lėšų suma, pavadinimas yra „Bendrasis Pramonės, turizmo ir prekybos ministerijos ir […] autonominės bendruomenės susitarimas dėl bendradarbiavimo rengiant Nacionalinį perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos planą“. Juose išvardyta, kokia veikla bus finansuojama centrinės ir regioninės valdžios institucijų siekiant, kad skaitmeninės televizijos transliavimo aprėptis prilygtų esamai analoginės televizijos aprėpčiai. Ši veikla susijusi su skaitmeninės antžeminės televizijos diegimu.

(30)

2009 m. gegužės 29 d. Ministrų Taryba patvirtino kriterijus dėl 52 mln. EUR skyrimo veiksmams, kuriais pereinama prie skaitmeninės antžeminės televizijos, siekiant finansuoti Perėjimo plano II ir III etapų projektų aprėpties plėtrą (22). Šiuo Ministrų Tarybos susitarimu patvirtintas tiesioginis ryšys su Perėjimo planu – nurodyta, kad „norint pasiekti Nacionaliniame perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos plane nustatytą tikslą, t. y. kad skaitmeninės antžeminės televizijos transliavimo aprėptis prilygtų esamai analoginės antžeminės televizijos aprėpčiai, reikalinga finansinė valdžios institucijų parama“ ir kad „šio bendradarbiavimo eiga bus oficialiai patvirtinta Nacionaliniame perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos plane nustatyta tvarka“.

(31)

Galiausiai 2009 m. spalio–gruodžio mėn. Ispanijos oficialiajame leidinyje paskelbti bendrųjų susitarimų (nurodytų 29 dalyje) priedai, be kita ko, dėl Perėjimo plano II ir III etapų aprėpties plėtros finansavimo. Šiuose prieduose apibrėžiant, kaip reikėtų suprasti „aprėpties plėtros veiksmus“, aiškiai minima tik antžeminė technologija (nors ir nėra oficialiai nustatyta, kad kitoms technologijoms tai netaikoma) (23).

(32)

Po to, kai buvo paskelbti 2008 m. bendrieji susitarimai ir minėti priedai (24), autonominių bendruomenių Vyriausybės ėmėsi vykdyti plėtrą. Jos arba pačios organizavo viešus konkursus, arba pavedė surengti konkursą valstybinei įmonei. Dėl dalies subsidijų buvo susitarta su MITyC, taigi joms skirta lėšų iš centrinio biudžeto, arba jas iš dalies finansavo pačios autonominės bendruomenės. Tam tikrais atvejais autonominės bendruomenės pavedė vykdyti plėtrą miestų taryboms.

(33)

Apskritai visoje šalyje pradėti rengti dviejų rūšių konkursai. Vieni iš jų – tai konkursai dėl aprėpties plėtros: konkursą laimėjusiai bendrovei pavesta sukurti (dažnai ir pastatyti) veikiantį skaitmeninės antžeminės televizijos tinklą. Tarp užduočių buvo tinklo projektavimas ir statybos darbai, signalų perdavimas, tinklo įdiegimas ir aprūpinimas reikiama įranga. Visi kiti konkursai – tai konkursai dėl techninės įrangos tiekimo, rengti tada, kai tinklai jau veikė. Konkurso nugalėtojui pavesta modernizuoti tinklą reikalinga įranga, t. y. tiekti, įrengti ir įjungti šią įrangą.

(34)

Rengdamos daugumą konkursų institucijos aiškiai kaip konkurso objektą (25) ir (arba) netiesiogiai, apibūdindamos technines specifikacijas ar finansuotiną įrangą (26), pamini antžeminę technologiją ir skaitmeninę antžeminę televiziją. Tais keliais atvejais, kai aiškiai minima palydovinė technologija, tai yra palydovinės antenos, skirtos palydoviniam signalui priimti ant antžeminių bokštų (27), arba įranga, suteikianti galimybę žiūrėti skaitmeninę televiziją III zonoje (28). Tik labai nedaug konkursų, surengtų dėl aprėpties plėtros, yra technologiškai neutralūs ir neatmeta kitų, ne skaitmeninės antžeminės televizijos, technologijų (29).

(35)

Aprėpties plėtrai II zonoje 2008–2009 m. iš viso skirta beveik 163 mln. EUR centrinio biudžeto lėšų (iš dalies lengvatinėmis paskolomis, MITyC suteiktomis autonominėms bendruomenėms (30)) ir 60 mln. EUR iš 16 tirtų autonominių bendruomenių biudžetų. Be to, miestų tarybos šiai plėtrai skyrė apie 3,5 mln. EUR.

(36)

Antras skaitmeninės antžeminės televizijos plėtros II zonoje etapas nuo 2009 metų buvo kai kurių autonominių bendruomenių surengti papildomi konkursai arba ne konkurso būdu sudarytos atitinkamos sutartys dėl šios plėtros procese skaitmenintos ir įdiegtos įrangos eksploatavimo ir priežiūros. Kitaip nei pagalba perėjimo procesui, pastarosios priemonės yra tęstinė pagalba. Kadangi jų tikslas – eksploatuoti ir prižiūrėti II zonoje įdiegtą antžeminį tinklą, šios sutartys taip pat nėra technologiškai neutralios. Visa po surengtų konkursų eksploatacijai ir priežiūrai skirtų lėšų suma (tęstinė pagalba) 2009–2011 m. siekė bent 32,7 mln. EUR.

(37)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pirmiausia pažymėjo, kad aprašytoji priemonė iš pažiūros atitinka visus 107 straipsnio 1 dalies kriterijus, todėl ją galima laikyti valstybės pagalba.

(38)

Kadangi transliavimo rinka yra kelių lygmenų, sprendime pradėti procedūrą nustatytos trys valstybės pagalbos gavėjų grupės: i) tinklų operatoriai, ii) techninės įrangos tiekėjai, dalyvaujantys konkursuose dėl plėtrai reikalingos įrangos tiekimo, ir iii) televizijos kanalų transliuotojai.

(39)

Komisija padarė pirminę išvadą, kad padengiant su skaitmeninės antžeminės televizijos platformos plėtra susijusias išlaidas pagal šią schemą galėjo būti arba buvo iškraipyta konkurencija tarp įvairių technologijų techninės įrangos tiekėjų ir tarp antžeminės bei palydovinės platformų.

(40)

Komisija atlikusi preliminarų vertinimą manė, kad tiriama priemonė yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ir nematė jokio pagrindo laikyti ją suderinama su vidaus rinka, nes neatrodė, kad būtų taikoma kuri nors nukrypti leidžianti nuostata.

(41)

Daugiau faktinės informacijos rasite sprendime pradėti procedūrą, kurį reikėtų laikyti neatsiejama šio sprendimo dalimi.

(42)

Atsakydamos į sprendimą pradėti procedūrą Ispanija ir jos autonominės bendruomenės pateikė įvairių argumentų (31), kuriuos apskritai galima suskirstyti į dvi grupes. Pirma, Ispanijos valdžios institucijų teigimu, valstybės pagalbos nėra: kadangi atitinkama paslauga yra visuotinės ekonominės svarbos paslauga, jai skirta priemonė nėra valstybės pagalba, nes priklauso su visuomeniniu transliavimu, kaip viešąja paslauga, susijusiems įgaliojimams. Be to, ji neteikia jokio pranašumo. Antra, net jeigu valstybės pagalba būtų teikiama, ji būtų suderinama su vidaus rinka pagal 106 straipsnio 2 dalį ar 107 straipsnio 3 dalies c punktą, nes: a) analoginis tinklas jau yra sukurtas ir, siekiant efektyvumo, modernizuoti esamą infrastruktūrą būtų pigiau nei pereiti prie visiškai naujos platformos; b) tik skaitmeninės antžeminės televizijos technologija geba atitikti būtinus kokybės kriterijus; ir c) surengti konkursai buvo technologiškai neutralūs, juose galėjo dalyvauti ir kitų platformų operatoriai. Šie argumentai apibendrinti toliau.

(43)

Tinklų operatoriai, pasak Ispanijos valdžios institucijų, teikia visuotinės ekonominės svarbos paslaugą, kaip apibrėžta Altmark bylos sprendime (32). Tačiau kadangi už aprėpties plėtros veiksmus yra atsakingos autonominės bendruomenės, Altmark sprendimo taikymą būtina įvertinti kiekvienu atveju atskirai ir autonominės bendruomenės turi įrodyti, kad Altmark sprendime nustatytos sąlygos tenkinamos. Geriausiai parengtų argumentų pateikė Baskų kraštas, kuriame skaitmeninimas vyko per valstybinę įmonę Itelazpi S.A. (toliau – Itelazpi).

(44)

Kalbant apie techninės įrangos tiekėjus, Ispanijos nuomone, to, kad jie laimėjo konkursus dėl įrangos tiekimo, pakanka įrodyti, jog atrankinio pranašumo nesuteikta.

(45)

Kalbant apie tinklų operatorius, nors Abertis yra pagrindinis operatorius I zonoje ir jam priklauso 29 % modernizuotų įrenginių II zonoje, II zonos tinklo jis nevaldo. Todėl Abertis nepasinaudotų tiriama priemone kaip tinklo operatorius.

(46)

Tinklą vietoj jo eksploatuoja kai kurie regioniniai operatoriai, autonominės bendruomenės ar vietos tarybos, kurios paprastai nuomojasi Abertis patalpas ir įrenginius. Autonominės bendruomenės ir vietos tarybos su kitais tinklų operatoriais nekonkuruoja, todėl neįgyja konkurencinio pranašumo. Jos taip pat negauna jokių pajamų, nes transliuotojai nemoka už transliavimo paslaugų teikimą II zonoje.

(47)

Kalbant apie skaitmeninės antžeminės televizijos transliuotojus, Ispanijos teigimu, tiriamos priemonės transliuotojams nedaro beveik jokio poveikio. Jos nepadidino transliuotojų žiūrovų auditorijos nuo tada, kai buvo transliuojamos analoginės televizijos programos, nes 2,5 % visų per aprėpties plėtrą pasiektų gyventojų jau turėjo galimybę žiūrėti analoginę antžeminę televiziją. Todėl tiriamos priemonės nedaro poveikio šių įmonių finansams.

(48)

Pasak Baskų krašto valdžios institucijų, Itelazpi suteikta valstybės pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnio nuostatas. Todėl jos mano, kad tiriama priemonė atitinka visas sąlygas, nustatytas 2005 m. lapkričio 28 d. Sprendime dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas (toliau – Sprendimas dėl 86 straipsnio 2 dalies) (33).

(49)

Tuo atveju, jei Komisija nuspręstų, kad priemonės, kurių ėmėsi Ispanijos valdžios institucijos diegdamos skaitmeninę antžeminę televiziją II zonoje, yra valstybės pagalba ir nėra suderinamos su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnį, Ispanijos teigimu, su vidaus rinka jos tikrai būtų suderinamos, nes jomis siekiama užtikrinti, kad būtų pasiektas bendrą interesą atitinkantis tikslas (perėjimas prie skaitmeninio transliavimo), todėl joms taikytina SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta išimtis.

(50)

Pasak Ispanijos, Nacionalinis techninis planas ir Perėjimo planas nacionaliniu lygmeniu nėra aprėpties plėtros planai, nes juose numatomas perėjimas prie skaitmeninės technologijos tik I zonoje. Todėl šie planai neriboja galimybių vykdant aprėpties plėtrą rinktis įvairias technologijas. Bendrieji susitarimai, kita vertus, neturi tokios teisinės galios kaip minėtieji planai ir yra pagrįsti susitarimais tarp centrinės ir regioninės valdžios institucijų. Be to, pasak Ispanijos, jie neatima galimybės naudoti palydovinę ar kitokią technologiją. Bet kokiu atveju aprėpties plėtrą vykdė ir technologiją rinkosi (paprastai konkurso tvarka) autonominės bendruomenės. Vienas toks Kastilijoje ir Leone surengtas konkursas buvo technologiškai neutralus ir vien to, kad toks konkursas įvyko, pakanka įrodyti, jog centrinės valdžios institucijos neįpareigojo autonominių bendruomenių naudoti antžeminės technologijos.

(51)

NET jei per kai kuriuos kitur vykusius konkursus iš tiesų reikalauta naudoti tam tikrus antžeminės technologijos techninius elementus, tai daryta todėl, kad tam tikrų antžeminiam transliavimui reikalingų elementų neturi palydovinė technologija, taigi norint, kad konkursui būtų galima pateikti antžeminį sprendimą, juos reikėjo įtraukti į konkurso sąlygas.

(52)

Ispanijos valdžios institucijos taip pat remiasi atliktu tyrimu dėl galimybės teikti universaliąją skaitmeninės antžeminės televizijos paslaugą įvairiomis (skaitmeninės antžeminės televizijos ir palydovinėmis) technologijomis; šį tyrimą atliko MITyC 2007 m. liepos mėn., t. y. dar iki pasiūlymo finansuoti skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpties plėtrą. Nors valdžios institucijos pripažįsta, kad šis tyrimas buvo tik vidaus reikmėms parengtas dokumentas ir į jį vėliau neatsižvelgta, jos vis tiek pabrėžia, kad jame atsižvelgta tiek į skaitmeninės antžeminės televizijos, tiek į palydovinio transliavimo realias išlaidas. Tyrimo išvadose nustatyta, kad neįmanoma iš anksto žinoti, kurią technologiją naudojant galima našiau ar pigiau plėsti televizijos transliavimo aprėptį. Dėl to reikėtų atskirai nuspręsti kiekviename regione, geriausia remiantis konkrečių autonominių bendruomenių tyrimais analizuojant tokius veiksnius kaip antai reljefas, teritorinis gyventojų paplitimas ir esamos infrastruktūros būklė.

(53)

Pateikti du kokybiniai argumentai. Pirma, atitinkamoje teritorijoje iki šiol nebuvo galimybės transliuoti nemokamų skaitmeninės antžeminės televizijos kanalų per palydovinį ryšį, tad jei būtų pereita prie palydovinės platformos, abonentai turėtų mokėti už tokią paslaugą.

(54)

Antra, reikia transliuoti ne tik nacionalinės, bet ir regioninės televizijos kanalus. Skaitmeninės antžeminės televizijos technologija teikia galimybę žiūrėti transliuojamus kanalus toje geografinėje teritorijoje, kuriai jie skirti. Tokiems regioniniams ir vietos kanalams skiriama iš viso 1 380 antžeminės televizijos transliavimo dažnių visoje Ispanijoje be jokių techninių apribojimų ir neperžengiant kiekvieno kanalo tikslinės teritorijos ribų. Pasak Ispanijos, tai nebūtų įmanoma palydoviniuose tinkluose, nes geografinė aprėptis juose negali būti apribota, todėl tektų taikyti sudėtingą sąlyginės prieigos sistemą. Dėl to palydovinio transliavimo išlaidos dar labiau padidėtų ir transliuotojai nenorėtų leisti naudotis savo kanalais nebūdami tikri, kad jų transliavimo aprėptį yra įmanoma apriboti.

(55)

Pasak Ispanijos, centrinės ir regioninės valdžios institucijų dvišaliais susitarimais nereikalaujama naudoti konkrečios skaitmeninimo technologijos. Jais tiesiog nustatytas proceso perdavimas autonominėms bendruomenėms atsižvelgiant į skaitmeninimo išlaidas, apskaičiuotas remiantis tuo, kas laikoma efektyvia pavyzdine technologija (pvz., tai gali būti skaitmeninė antžeminė televizija). Todėl, pasak Ispanijos, reikėtų atsižvelgti į tai, kad kai vyko plėtra, antžeminę analoginę televiziją buvo galima žiūrėti 98,5 % Ispanijos gyventojų namų.

(56)

Dėl Kantabrijos regiono konkurso, kuris minimas sprendime pradėti procedūrą, Ispanijos valdžios institucijos pabrėžia, kad šis Astra laimėtas konkursas vyko dėl II ir III zonų kartu, t. y. siekiant visuotinai teikti skaitmeninės televizijos paslaugas Kantabrijos regione. Tai turėtų dvejopą poveikį tiriamo atvejo vertinimui.

(57)

Pirma, Kantabrijos regiono projektas buvo nesėkmingas: pasirašius sutartį su Astra, kai kurie pagrindiniai transliuotojai pranešė Astra ir Kantabrijos regiono Vyriausybei neleisiantys transliuoti savo turinio per palydovinę platformą. Todėl tapo sunkiau pasiekti plane nustatytą tikslą. Antra, svarbiausia sutarties nutraukimo priežastis buvo centrinės valdžios sprendimas išplėsti palydovinės televizijos aprėptį visoje Ispanijos III zonoje, o ne sprendimas finansuoti aprėpties II zonoje plėtrą iš centrinės valdžios biudžeto. Be to, sutartis nutraukta 2008 m. lapkričio mėn., nes kaip tik tada išaiškėjo, kad Astra nepajėgs įvykdyti savo įsipareigojimų. Visų pirma Astra laiku neatliko reikiamų darbų ir negavo nemokamų kanalų transliuotojų leidimo transliuoti jų kanalus.

(58)

Šiam sprendimui Kantabrijos regiono projektas yra svarbus tik tuo, kad palydovinę platformą galima laikyti tinkama alternatyva antžeminei platformai. Todėl minėti argumentai netinka. Pasirinkusios naudoti palydovinę platformą III zonoje Ispanijos valdžios institucijos priėmė tam skirtą nacionalinį planą ir nustatė specialius reikalavimus transliuotojams koordinuoti veiklą tarpusavyje ir pasirinkti vieną bendrą palydovinės platformos teikėją. Panašų mechanizmą būtų buvę galima taikyti ir II zonoje. Pateiktos sutarties nutraukimo priežastys neteikia pagrindo abejoti tuo, kad palydovinė technologija galėjo būti tinkama televizijos transliavimo II zonoje platforma. Be to, jas paneigė nacionalinis Ispanijos teismas.

(59)

Dėl konkurencijos tarp tinklų operatorių Ispanija pareiškė nuomonę, kad antžeminė televizija ir palydovinė televizija yra dvi visiškai atskiros rinkos, todėl tiriamomis priemonėmis konkurencija tose rinkose iškraipyta nebuvo. Ispanija tvirtina, kad tiriamos priemonės nedaro poveikio Sąjungos vidaus rinkai, nes jos skirtos tik atskiros geografinės teritorijos gyventojams. Kadangi paslaugos teikiamos vietos lygmeniu, priemonė neturėtų paveikti valstybių narių tarpusavio prekybos.

(60)

Ispanijos valdžios institucijos taip pat pareiškė nuomonę, kad nemažai finansavimo daliai tikrai taikoma Komisijos reglamente (EB) Nr. 1998/2006 (34) nustatyta de minimis pagalbos taisyklė. Kiekviena autonominė bendruomenė ir vietos taryba techninę įrangą pirko savarankiškai, todėl de minimis nuostatų taikymą reikėtų nagrinėti būtent šiuo lygmeniu. Kadangi tokiais atvejais yra tiksliai žinoma, kokia suma sumokėta ir kokių prekių bei paslaugų įsigyta, suteikta pagalba buvo pakankamai skaidri, kad būtų taikytinos de minimis ribos.

(61)

Ispanijos centrinės valdžios institucijų manymu, transliavimo centrų eksploatavimas ir priežiūra neįeina į darbą išplėsti aprėptį, kurį iš dalies finansuoja MITyC. Ši ministerija nėra įgaliota reikalauti, kad tarybos ar autonominės bendruomenės tęstų eksploatavimą bei priežiūrą ir dėl aprėpties plėtros surengto konkurso sąlygose nustatytam laikotarpiui pasibaigus. Todėl negalima visiškai atmesti prielaidos, kad kai kurių centrų eksploatavimas ir priežiūra gali būti pertraukti vietos tarybai sumažinus biudžetą. Centrinės valdžios institucijų iš pradžių įvertintos metinės eksploatavimo ir priežiūros išlaidos sudarė 10 % pradinės investicijos. Atliekant šį tyrimą kelios autonominės bendruomenės pateikė daugiau išsamių duomenų apie skaitmeninės antžeminės televizijos tinklo eksploatavimui ir priežiūrai II zonoje panaudotas lėšas.

(62)

Astra pakartojo savo ankstesnę poziciją, kad priemonės, kuriomis siekta pereiti prie antžeminės skaitmeninės televizijos, buvo darnaus centrinės valdžios lygmeniu parengto ir regioninės valdžios institucijų įgyvendinto plano dalis. Tačiau net ir darant prielaidą, kad valstybės pagalba aprėpties plėtrai buvo planuojama, organizuojama ir įgyvendinama regioniniu lygmeniu, Astra įsitikinimu, ji būtų neteisėta ir su nesuderinama su vidaus rinka.

(63)

Dėl Kantabrijos regione surengto konkurso Astra tvirtina, kad priešingai Ispanijos teiginiams, Kantabrijos valdžios institucijos buvo įpareigotos gauti transliuotojų leidimus transliuoti jų kanalus per palydovinę platformą. Be to, nors atitinkami transliuotojų raštai buvo nusiųsti 2008 m. kovo mėn., Kantabrijos valdžios institucijos kitoms autonominėms bendruomenėms pasiūlė savo 2008 m. liepos mėn. pasirinktą alternatyvą.

(64)

Dėl tinklų operatorių, ypač Abertis, įgyto pranašumo Astra pažymi, kad Abertis kaip techninės įrangos tiekėjas laimėjo apie […] (35) visų konkursų dėl aprėpties plėtros zonose esančios antžeminės bazės pritaikymo skaitmeninei technologijai. Kadangi Abertis yra platformos operatorius, tinklo skaitmeninimas teigiamai veikia jo komercinę pasiūlą transliuotojams, nes nuo šiol skaitmeninės antžeminės televizijos tinklas be jokių papildomų išlaidų aprėps beveik 100 % gyventojų, palyginti su 96–98 % priešingu atveju, jeigu antžeminė bazė būtų skaitmeninta be ginčijamos priemonės. Be to, Abertis būtų naudinga tai, kad Astra kaip pagrindinis alternatyvios platformos operatorius konkurentas negalėtų įsitvirtinti Ispanijos rinkoje patekdamas į II zoną.

(65)

Negana to, pasak Astra, dėl tiriamų priemonių Abertis įgijo ir daugiau pranašumų. Pirma, pagal šias priemones Ispanijos valdžios institucijų skirtos lėšos buvo naudingos daugeliui Abertis antžeminių objektų, kuriuos jis pats eksploatuoja, ypač objektams toje teritorijoje (aprėpiančioje apie 2,5 % gyventojų), kurioje RTVE (visuomeninis transliuotojas) yra įpareigotas transliuoti, tačiau privatūs transliuotojai to daryti neprivalo. Antra, Astra teigimu, Abertis netiesiogiai pasinaudojo valstybės pagalba gretimose, pavyzdžiui, transporto, rinkose. Be to, skundo pateikėjas pažymėjo, kad tiriama priemone iškraipoma konkurencija III zonoje (36).

(66)

Astra manymu, palydovinė ir antžeminė platformos priklauso tai pačiai rinkai. Platformų konkurencija nepriklauso nuo to, ar transliuojami mokami, ar nemokami televizijos kanalai. Jau dabar antžeminė ir palydovinė platformos konkuruoja dėl mokamos televizijos transliavimo, nes per skaitmeninės antžeminės televizijos platformą jau galima rinktis mažiausiai du transliuojamus mokamus kanalus, o per palydovinę televiziją – tik vieną iš jų. Be to, pasak Astra, visi leidimus neseniai gavę transliuotojai jau paprašė Vyriausybės leidimo mokamai transliuoti savo turinį.

(67)

Tiriamos priemonės, Astra manymu, nėra proporcingos. Jis pažymi, kad pereinant prie skaitmeninės antžeminės televizijos reikėjo pritaikyti nemažai įrangos gyvenamuosiuose namuose ir skirti lėšų laidams tiesti. Be to, savo argumentą, kad aprėpties plėtra palydoviniu formatu nebūtų kainavusi daugiau nei plėtra per antžeminę platformą, Astra pagrindė 2008 m. lapkričio mėn. savo reikmėms atliktu išlaidų tyrimu, kurį pateikė kartu su skundu. Per šį tyrimą palyginta, kokios būtų aprėpties plėtros išlaidos naudojant abi – antžeminę ir palydovinę – technologijas. Prielaidos, kuriomis grįstas šis tyrimas, nuo Ispanijos ir Abertis darytų prielaidų skiriasi įvairiais atžvilgiais, be kita ko, dėl palydovinių antenų kainos ir poreikio pirkti papildomus priedėlius, kad būtų galima žiūrėti skaitmeninę antžeminę televiziją. Remiantis per šį tyrimą nustatytais faktais padaryta išvada, kad aprėpties plėtra per palydovinę technologiją nebūtinai daugiau kainavo negu naudojant antžeminę technologiją. Astra taip pat pateikė papildomų dokumentų siekdama įrodyti, kad abiejų technologijų diegimo ir eksploatavimo išlaidos labai nesiskiria.

(68)

Astra taip pat tvirtina, kad poreikis užtikrinti sąlyginę prieigą prie palydovinių transliacijų netrukdo transliuoti nemokamų kanalų. Sąlyginės prieigos sistemos veikia visame pasaulyje ir jomis naudotis nesunku (37). Be to, pasiūlytam sprendimui nustatyti sąlyginę prieigą Kantabrijos regione pritarė Kantabrijos valdžios institucijos, turinčios galią spręsti, kuriems abonentams suteikti galimybę naudotis tokia paslauga. Taigi šios paslaugos teikimo teritorines ribas kontroliavo Kantabrijos regiono Vyriausybė. Jokių specialių pakeitimų daryti neprireikė.

(69)

Dėl tiriamos priemonės tinkamumo Astra teigia, kad esant masto ekonomijai, kuo didesnė geografinė teritorija aprėpiama, tuo ekonomiškai patrauklesnė tampa palydovinė technologija. Palydovinės technologijos konkurencinė padėtis labai pablogėjo jau vien dėl to, kad tiriama priemonė II zonoje buvo suskaidyta į daugiau kaip 600 vietos ir regioniniu lygmeniu rengtų konkursų. Tačiau net jeigu Ispanijos Vyriausybė nebūtų galėjusi reikalauti ar rekomenduoti siekti naudingos tarpregioninės sąveikos kaip vienos iš finansavimo sąlygų, regionai galėjo atsižvelgti į šią galimybę siekdami pasirinkti juose gyvenantiems mokesčių mokėtojams ekonomiškai naudingiausią sprendimą. Astra teigimu, jie iš tiesų bandė tai daryti, kol Ispanijos centrinė valdžia savo intervencija suteikė pirmenybę antžeminei technologijai; ir išties Kantabrijos valdžia, Astra laimėjus jos rengtą viešą konkursą, iš pradžių bandė įtikinti kitus regionus taip pat pasirinkti palydovinę platformą, nes taip jos pačios išlaidos būtų dar mažesnės.

(70)

Astra pakartojo, kad dalis jo ginčijamų priemonių yra tęstinė valstybės pagalba, nes autonominių bendruomenių Vyriausybės ateityje nuolat dengs II zonos vietinių tinklų eksploatavimo ir priežiūros išlaidas. Astra įvertino, kad palydovinės technologijos eksploatavimo ir priežiūros išlaidos būtų 100 000 EUR per metus vienam kanalui, nors jos galėjo būti ir mažesnės, jeigu palydovinį sprendimą būtų pasirinkęs ne vienas, o daugiau regionų.

(71)

Abertis yra telekomunikacijų infrastruktūros operatorius ir tinklo įrangos tiekėjas. Tarp kitų jam priklausančių bendrovių yra Retevisión S.A. ir TradiaS.A., kurios valdo ir eksploatuoja telekomunikacijų tinklus ir infrastruktūrą.

(72)

Visų pirma Abertis pažymi, kad tiriamos priemonės nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Regioninės valdžios institucijos paprasčiausiai įsigijo prekių ir paslaugų rinkos sąlygomis per atvirus konkursus; jos tebėra II zonos transliavimo centruose įdiegtos įrangos savininkės. Todėl jokių lėšų ir jokios šias lėšas naudojant įsigytos skaitmeninės įrangos niekada nebuvo perduota jokiam kitam gavėjui.

(73)

Be to, Abertis mano, kad ginčijamomis priemonėmis nesuteikta jokio pastebimo ekonominio pranašumo tinklų operatoriams. Abertis teigia, kad jis nevaldo nė vieno iš vietinių tinklų II zonoje (net ir ten, kur jam priklauso susiję transliavimo centrai) ir todėl negali įgyti jokio tiesioginio pranašumo. Antra, Abertis II zonoje vykdė tik techninės įrangos tiekėjo veiklą. Trečia, net ir tais atvejais, kai Abertis pardavė skaitmeninę įrangą, kuri buvo panaudota transliavimo centrui modernizuoti, ir ši įranga vėliau įdiegta Abertis priklausančiame transliavimo centre, jokios naudos jis iš to negavo. Taip yra todėl, kad Abertis paprasčiausiai rinkos sąlygomis išnuomojo šiuos transliavimo centrus vietos tinklų operatoriams, kurių Abertis mokamų nuompinigių skaitmeninimo procesas nepaveikė. Ketvirta, Abertis tvirtina, kad skaitmeninės antžeminės televizijos tinklo aprėpties laipsniška 1–2 % plėtra visiškai nėra ekonomiškai naudinga Abertis kaip I zonos platformos operatoriui. Galiausiai nuo II zonos skaitmeninimo nepriklauso kaina, kurią Abertis gali nustatyti transliuotojams už savo transliavimo paslaugas, ypač todėl, kad Abertis didmeninę kainodarą reguliuoja Ispanijos reguliavimo institucija Comision del Mercado de Telecomunicaciones (toliau – CMT).

(74)

Dėl II zonos vietinių tinklų operatorių (miestų tarybų) Abertis mano, kad jokio ekonominio pranašumo būti negali, nes jie nėra įmonės pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį ir visais atvejais teikia viešąsias paslaugas.

(75)

Abertis taip pat pareiškė nuomonę, kad tiriama priemone nesuteikta jokio ekonominio pranašumo transliuotojams. Kai buvo pereita prie skaitmeninės technologijos II zonoje, televizijos žiūrovų nepadaugėjo, palyginti su tuo, kiek žiūrovų iki perėjimo prie skaitmeninio transliavimo proceso pradžios 2005 m. žiūrėjo analoginę televiziją.

(76)

Be to, Abertis mano, kad ginčijamos priemonės neturėjo jokio pastebimo poveikio tinklų operatorių konkurencijai. Faktas, kad nei Astra, nei joks kitas privatus operatorius per paskutinius 20 metų visiškai nesidomėjo galimybėmis teikti transliavimo paslaugas II zonoje, patvirtina, kad tam nebuvo rinkos ir kad reikėjo valstybės intervencijos šių paslaugų teikimui palengvinti. Ypač pažymėtina, kad palydovinės ir skaitmeninės antžeminės televizijos konkurencija neiškraipoma, nes tai yra dvi atskiros rinkos. Be to, II zonos antžeminių tinklų skaitmeninimas atitinkamų rinkų konkurencinės struktūros visiškai nepakeitė – tai buvo tik būtinas techninis esamos analoginės platformos atnaujinimas.

(77)

Abertis teigia, kad transliavimo paslaugos II zonos tinklais teikiamos tik tam tikrose atskirose vietovėse, todėl nedaro poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai.

(78)

Tuo atveju, jeigu atitinkamas valdžios institucijas arba jų partnerius Komisija laiko įmonėmis pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, Abertis manymu, perėjimui prie skaitmeninės televizijos II zonoje skirtos lėšos buvo kompensacija už teikiamą viešąją paslaugą. Šiuo klausimu Abertis mano, kad ginčijamos priemonės atitinka Altmark bylos sprendime nustatytas sąlygas ir nėra valstybės pagalba.

(79)

Pasak Abertis, II zonoje diegti transliavimo tinklus pradėta 1982 m., kai transliavimo sektorius dar nebuvo liberalizuotas. Tuo metu Ispanijos valstybė antžeminio transliavimo rinkoje turėjo įstatymų nustatytą monopolį. Dabar valstybės lėšos naudojamos II zonoje dar iki šio sektoriaus liberalizavimo veikusių vietinių tinklų įrengimui, priežiūrai ir eksploatavimui finansuoti. Todėl tiriama priemonė yra esama tęstinė valstybės pagalba.

(80)

Abertis teigia, kad bet kokia galima valstybės pagalba būtų suderinama su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnio nuostatas, nes ji atitinka visas sąlygas, kurios nustatytos Sprendimu dėl 86 straipsnio 2 dalies.

(81)

NET jei taip nėra, bet kokia galima pagalba vis tiek būtų suderinama su SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu. Pirma, Ispanijos valdžios institucijos savo priemonėmis siekia, kad Ispanijoje būtų greičiau pereita prie skaitmeninės televizijos, o tai pagal Komisijos praktiką priimant sprendimus dėl valstybės pagalbos pripažinta bendrus interesus atitinkančiu tikslu. Antra, suteikta pagalba buvo tinkama priemonė, nes skaitmeninės antžeminės televizijos technologija yra tinkamesnė aprėpčiai plėsti (38). Taip yra ne tik dėl ekonominių priežasčių – Abertis taip pat pažymi, kad transliuotojai vengia naudotis palydovinėmis platformomis dėl suvaržymų, su kuriais susiduria įgydami teises į savo nemokamų programų turinį. Daugeliu atvejų jie teįgyja teisę transliuoti šį turinį per konkrečią, t. y. skaitmeninės antžeminės televizijos, platformą, nes naudojant šią technologiją galima tikslingai transliuoti apibrėžtoje geografinėje teritorijoje. Be to, priemonės yra proporcingos, nes jomis padengiamos tik būtiniausios išlaidos, patirtos II zonoje pereinant nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos paslaugų. Vienintelės tinkamos finansuoti išlaidos pagal ginčijamas priemones yra susijusios su II zonos transliavimo centrų skaitmeninimu įsigyjant ir įdiegiant skaitmeninę įrangą.

(82)

Dėl priemonės technologinio neutralumo Abertis pažymi, kad antžeminė technologija nebuvo vienintelis Ispanijos Vyriausybės svarstytas sprendimas. Be to, palydovinė platforma buvo galiausiai pasirinkta skaitmeninės televizijos paslaugoms teikti tinkamiausiu technologiniu sprendimu III zonoje. Abertis teigimu, dar svarbiau yra tai, kad skaitmeninė antžeminė televizija laikoma tinkamiausia ir pigiausia platforma skaitmeninės televizijos paslaugoms teikti II zonoje, kad būtų galima pasiekti iki analoginio transliavimo nutraukimo buvusią aprėptį, kaip matyti iš pateiktų išlaidų tyrimų (39).

(83)

Radiodifusión yra gana naujas paslaugų teikėjas garso ir vaizdo transliavimo paslaugų rinkoje, CMT Veiklos vykdytojų registre užregistruotas 2005 m. lapkričio mėn.

(84)

Radiodifusión apskritai pritarė sprendimui pradėti procedūrą ir Komisijos nuomonei ir pateikė papildomų pastabų, kurios aprašytos toliau. Jis sutinka, kad valstybės pagalba neatitinka Altmark reikalavimų ir kad jai naudojama nemažai valstybės išteklių.

(85)

Tiriama valstybės pagalbos schema pasinaudojo žemės ūkio regionuose jau iki tol veikę tinklų operatoriai. Iš tiesų toje rinkoje, į kurią sunku patekti, ši priemonė, būdama naudinga jau iki tol dominavusiam operatoriui, atkartojo tas pačias istorines monopolijos raidos tendencijas. Ypač Abertis galėjo sustiprinti savo monopolinę poziciją ir išties panaudoti valstybės lėšas naujam, tankesniam tinklui sukurti, kad galėtų ateityje konkuruoti naujose rinkose.

(86)

Radiodifusión teigia, kad tiriama valstybės pagalba nėra proporcinga. Kad pagalba atitiktų proporcingumo reikalavimą, jos reikėtų teikti tik tiek, kiek tai būtina, t. y. tik atokiuose žemės ūkio regionuose, ir ji turėtų būti vienodai naudinga visiems tinklų operatoriams, šiuo tikslu nustačius veiksmingas prieigos sąlygas.

(87)

Transliuotojai teigia, kad aptariamos priemonės negalima laikyti valstybės pagalba, nes finansinio pranašumo dėl jos neįgijo jokia įmonė ir tikrai ne transliuotojai. Taikant šias priemones transliuotojų žiūrovų auditorija nepadidėjo nuo tada, kai jie transliavo analoginiu formatu. Be to, išplėstos aprėpties teritorijų, t. y. žemės ūkio, atokių ir retai apgyvendintų regionų, gyventojai nedaro poveikio reklamos rinkai ir nėra tikslinė transliuotojų auditorija. Tokiomis aplinkybėmis privatūs operatoriai reklamos kainų dėl šios plėtros nepadidino.

(88)

Transliuotojai taip pat pareiškė, kad nenorėtų pereiti prie palydovinės platformos, kurioje jų programoms tektų konkuruoti su šimtais kitų televizijos kanalų. Antžeminė platforma yra pranašesnė dėl jos riboto pajėgumo, kuris komerciniams nemokamos televizijos transliuotojams reiškia mažesnę konkurenciją. Be to, transliuotojai pabrėžė, kad jie paprastai perka tik antžeminei platformai skirtą turinį todėl, kad antžeminis – kitaip nei palydovinis – transliavimas turi užtikrintas geografines ribas.

(89)

Transliuotojai taip pat tvirtino, kad po Kantabrijos regiono sutarties pasirašymo su Astra jie pranešė Kantabrijos valdžios institucijoms, kad prieštarauja palydoviniam transliavimui, nes yra įgiję teises transliuoti turinį tik per antžeminę platformą.

(90)

Kaip išsamiai aprašyta 2.2 skirsnio 23–31 dalyse, perėjimo prie skaitmeninės televizijos teisinę sistemą Ispanijoje sudaro sudėtingas įvairių centrinės valdžios ir kartu regioninės bei vietos valdžios institucijų per ketverius metus priimtų teisės aktų rinkinys. Pagal 2005 m. Nacionalinį techninį planą ir 2007 m. Perėjimo planą daugiausia reguliuojamas perėjimas prie skaitmeninės antžeminės televizijos I zonoje, tačiau juose taip pat nustatytas pagrindas imtis tolesnės plėtros priemonių II zonoje. Šias plėtros priemones įgyvendino regioninės valdžios institucijos, sudariusios kelis bendruosius susitarimus su centrine valdžia (2008 m. bendrieji susitarimai) ir 2008 m. priėmusios priedus prie ankstesnių 2006 m. bendrųjų susitarimų, o 2009 m. – priedus prie 2008 m. bendrųjų susitarimų.

(91)

Sudariusios šiuos susitarimus su priedais regioninės ir (arba) vietos valdžios institucijos daugybe įvairių priemonių ėmėsi plėsti skaitmeninės antžeminės televizijos aprėptį II zonoje, daugiausia rengdamos viešus konkursus, kaip aprašyta 32–35 dalyse. Todėl Komisija mano, kad aprėpties plėtrai II zonoje skirtos pagalbos schemos pagrindas yra įvairūs centrinės valdžios priimti teisės aktai ir MITyC su autonominėmis bendruomenėmis sudaryti bei iš dalies pakeisti susitarimai. Šie teisės aktai ir susitarimai paskatino autonomines bendruomenes imtis priemonių, kurios nebuvo technologiškai neutralios (40). Nors pagal Nacionalinį techninį planą reguliuojamas perėjimas prie skaitmeninės antžeminės televizijos I zonoje, jame vietos valdžios institucijos taip pat įgaliotos bendradarbiaudamos su autonominėmis bendruomenėmis kurti papildomus transliavimo centrus, reikalingus užtikrinti, kad ir II zonoje būtų įmanomas skaitmeninės antžeminės televizijos transliavimas. Taigi centrinė valdžia tuo metu jau buvo numačiusi plėsti skaitmeninės antžeminės televizijos aprėptį. Šiame pagrindiniame perėjimą prie skaitmeninės televizijos reglamentuojančiame teisės akte yra nustatytas įgaliojimas tik dėl antžeminės platformos, todėl autonominės bendruomenės praktikoje vadovavosi centrinės valdžios gairėmis dėl skaitmeninės antžeminės televizijos plėtros (41).

(92)

Siekdama pagrįsti šį nustatytą faktą Komisija taip pat ištyrė kelis atskirus pačių autonominių bendruomenių surengtus konkursus. Šis tyrimas patvirtino minėtą išvadą, nes dauguma patikrintų konkursų nebuvo technologiškai neutralūs.

(93)

Valstybės pagalba skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui II zonoje buvo iš tikrųjų suteikta tada, kai centrinės ir regioninės valdžios institucijos pervedė lėšas jų gavėjams. Įvairiose autonominėse bendruomenėse tai buvo padaryta skirtingu metu. Sprendžiant iš gautos informacijos, pirmi konkursai įvyko 2008 m. liepos mėn. (42) Šio sprendimo priede apskaičiuotos pagalbos kiekvienam regionui sumos.

Teikti tęstinę pagalbą tinklų eksploatavimui ir priežiūrai nuspręsta ne centriniu lygmeniu – kai kurios autonominės bendruomenės (žr. šio sprendimo priedo skyrelį „Einamosios išlaidos“) pradėjo konkursus dėl esamų antžeminių skaitmeninių tinklų eksploatavimo ir priežiūros, apie kuriuos paskelbė savo oficialiuosiuose leidiniuose (43).

(94)

Atitinkamą priemonę, įskaitant 36 dalyje aprašytą tęstinę pagalbą eksploatavimui ir priežiūrai, galima apibūdinti kaip valstybės pagalbą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytos valstybės pagalbos buvimo sąlygos: pirma, ją teikiant dalyvauja valstybė arba naudojami valstybės ištekliai; antra, jos gavėjui suteikiamas antrankinis ekonominis pranašumas; trečia, ji iškraipo ar kelia grėsmę iškraipyti konkurenciją; ketvirta, tokia intervencija gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

(95)

Tiriamos priemonės pagrindas yra aprašytoji centrinio, regioninio ir vietos lygmens teisės aktų sistema, taip pat tarp įvairių Ispanijos administracijos lygmenų sudaryti susitarimai. Be to, Ispanija neprieštaravo sprendime pradėti procedūrą nustatytam faktui, kad ši priemonė buvo finansuojama iš biudžeto išteklių, tačiau tvirtino, kad ji buvo finansuojama ir iš centrinio, ir iš regioninių bei savivaldybių biudžetų. Ji taip pat pareiškė nuomonę, kad taikant šią priemonę iš tiesų tebuvo pervestos lėšos tarp administracijų. Taigi Ispanija neginčijo fakto, kad lėšos buvo paimtos daugiausia iš centrinio biudžeto, dalis jų iš regioninių ir vietos biudžetų. Be to, šia priemone nebuvo vien tik pervestos lėšos tarp administracijų, nes šios lėšos galiausiai panaudotos ekonominės veiklos vykdytojams diegiant skaitmeninės antžeminės televizijos tinklą (kaip paaiškinta 5.2.1.2 skirsnyje).

(96)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes daroma išvada, kad tiriama priemonė buvo tiesiogiai finansuojama iš valstybės biudžeto ir iš konkrečių autonominių bendruomenių bei vietos savivaldybių biudžetų. Tęstinė pagalba, kaip aprašyta 36 dalyje, buvo finansuojama ne iš centrinio valstybės biudžeto, o tiesiogiai iš autonominių bendruomenių biudžetų. Todėl ši priemonė yra valstybės priemonė, kuriai naudojami valstybės ištekliai.

(97)

Tiriama priemone valstybės ištekliai buvo perduoti konkrečioms įmonėms. Nors Sutartyje nėra apibrėžta įmonės sąvoka, joje minima, kad tai gali būti bet koks fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis ekonominę veiklą, nepriklausomai nuo jo juridinio statuso ar finansavimo būdo. Pagal teismų patvirtintą Komisijos praktiką televizijos transliavimo tinklų eksploatavimas laikomas ekonomine veikla (44), panašiai kaip ir kitais atvejais, kai infrastruktūrą valdo regioninės valdžios institucijos (45). Tiriamu atveju dauguma valstybinių įmonių ir miestų tarybų yra CMT registre užregistruoti tinklų operatoriai, todėl galima manyti, kad jos teikia tam tikras paslaugas, kurios pagal nusistovėjusią teismų praktiką yra ekonominė veikla. Jeigu atitinkamą paslaugą norėtų arba galėtų teikti ir kiti veiklos vykdytojai, o pastaruoju atveju taip ir yra, tai reiškia, kad egzistuoja rinka. Pavyzdžiui, Astra iki aprėpties plėtros II zonoje kelis kartus susitiko su autonominių bendruomenių valdžios institucijomis, kad pateiktų joms savo pasiūlymą. Be to, 2008 m. kovo mėn. Astra dalyvavo ir laimėjo Kantabrijos regione paskelbtame technologiškai neutraliame konkurse dėl skaitmeninės televizijos paslaugų teikimo II ir III zonose. Jeigu valstybinės įmonės ir miestų tarybos negauna atlygio už suteiktas paslaugas, tai dar nereiškia, kad atitinkamos veiklos negalima laikyti ekonomine veikla (46).

(98)

Komisija nesutinka su Ispanijos argumentu, kad autonominės bendruomenės, valstybinės įmonės ir miestų tarybos, eksploatuodamos antžeminį tinklą, vykdo oficialius savo kaip valdžios institucijų įgaliojimus ir todėl joms SESV 107 straipsnis netaikomas. Pripažinta, kad su valstybės prerogatyvomis susijusi veikla, kurią vykdo pati valstybė arba jos institucijos pagal joms suteiktus valstybinės valdžios įgaliojimus, nėra ekonominė veikla pagal konkurencijos taisykles (47). Tai tokia veikla, kuri įeina į esmines valstybės funkcijas arba yra dėl savo pobūdžio, tikslo ar taikomų taisyklių iš esmės su jomis susijusi. Teismų praktikoje turimi keli šios rūšies veiklos pavyzdžiai, taigi tikra valstybinė veikla skiriama nuo komercinės veiklos, kuria gali užsiimti valstybė. Tokia veikla gali būti susijusi su kariuomene arba policija, saugios oro navigacijos priežiūra ir gerinimu, oro eismo kontrole (48), kovos su tarša priežiūra, kuri yra viešojo intereso užduotis, priskiriama esminėms valstybės funkcijoms, susijusioms su aplinkos apsauga jūrų zonose (49), ir standartizacijos veikla, taip pat susijusia mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veikla (50).

(99)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija laikosi nuomonės, kad nagrinėjamu atveju antžeminio transliavimo tinklo eksploatavimas nėra valstybės pareiga ar prerogatyva ir nėra viena iš įprastų veiklos, kurią gali atlikti tik valstybė, rūšių. Šios paslaugos nėra įprastai teikiamos valdžios institucijų ir yra iš esmės ekonominio pobūdžio, sprendžiant iš to, kad I zonos rinkoje veiklą vykdo kelios įmonės. Antra, šias paslaugas II zonoje norėjo teikti privati nepriklausoma nuo valdžios institucijų įmonė Astra (sprendžiant iš to, kad ji dalyvavo Kantabrijos regiono 2008 m. konkurse). Trečia, tinklas II zonoje diegiamas tik siekiant transliuoti privačius nacionalinės ir regioninės televizijos kanalus (51). Todėl daroma išvada, kad autonominių bendruomenių, valstybinių įmonių ir miestų tarybų vykdomas antžeminio tinklo eksploatavimas nėra jų kaip valdžios institucijų oficialių įgaliojimų vykdymas.

(100)

Skaitmeninės antžeminės televizijos platformos operatoriai yra tiesioginiai pagalbos gavėjai pagal ginčijamas priemones, nes jie gavo lėšas, skirtas jų tinklui II zonoje modernizuoti ir išplėsti. Jiems taip pat yra naudinga tęstinė pagalba šių tinklų eksploatavimui ir priežiūrai. Autonominės bendruomenės pasirinko aprėpties plėtrą vykdyti skirtingai, todėl nustatytos kelios tiesioginių pagalbos gavėjų rūšys.

(101)

Pirma, kai kuriose iš autonominių bendruomenių (52) atlikti užduotį išplėsti aprėptį pavesta valstybinei įmonei, kai kada vykdančiai telekomunikacijų bendrovės veiklą. Šios įmonės arba rengė konkursus dėl aprėpties plėtros ir šią užduotį atlikti pavedė konkurso nugalėtojui, arba įsigijusios reikiamą techninę įrangą vykdė aprėptį pačios.

(102)

Dabar šios valstybinės įmonės dėl valstybės joms suteiktų subsidijų gali eksploatuoti skaitmeninės antžeminės televizijos tinklą II zonoje. Jos taip pat gali naudotis naująja infrastruktūra teikdamos kitas paslaugas, pavyzdžiui, „WiMax“ (belaidžio plačiajuosčio ryšio standartai, kurie gali būti naudojami fiksuotajam arba judriajam plačiajuosčiam ryšiui teikti), skaitmeninio radijo, mobiliosios televizijos (DVB-H) arba paslaugas bendroje vietoje (angl. co-location services) su Telefonica bazinio plačiajuosčio ryšio tinklu žemės ūkio regionuose ir su judriojo ryšio operatoriais. Dėl tokios masto ekonomijos skaitmeninės antžeminės televizijos tinklo operatoriai gali gauti pajamų iš infrastruktūros, kurią finansuoja valstybė.

(103)

Kiekybiškai išreikštas pranašumas, kurį įgijo valstybinės įmonės, yra aprėpties plėtrai gautų lėšų suma.

(104)

Antra, kai kurios iš autonominių bendruomenių (53) pačios surengė regioninio lygmens konkursus dėl skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpties plėtros. Ispanija teigia, kad dauguma šių konkursų buvo siekiama įsigyti reikiamą techninę įrangą ir įrenginius, o tokius konkursus laimėjusios bendrovės veikė kaip techninės įrangos tiekėjos. Tokios bendrovės yra ir Abertis, Tradia bei Retevision. Tačiau per tyrimą nustatyti faktai skatina daryti išvadą, kad nemaža dalis konkursų vyko ne tik dėl įrangos tiekimo, bet ir dėl aprėpties plėtros (54). Todėl Komisija mano, kad priešingai Ispanijos teiginiams, Abertis ir kitos bendrovės dalyvavo tokiuose konkursuose kaip tinklų operatorės (55). Tokiu atveju šių konkursų nugalėtojai išties įgijo konkurencinį pranašumą prieš kitus tinklų operatorius, kurie net negalėjo dalyvauti atrankos procese. Jų pranašumą sudaro aprėpties plėtrai gautų lėšų suma laimėjus konkursą, kuris nebuvo technologiškai neutralus.

(105)

Trečia, kai kurios iš autonominių bendruomenių (56) skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpties plėtros lėšas skyrė miestų taryboms. Ispanija teigia, kad taip tebuvo pervestos lėšos tarp skirtingo lygmens administracijų ir kad miestų tarybos plėtodamos joms priklausančius tinklus paprasčiausiai vykdė savo administracinius įsipareigojimus gyventojams. Tačiau Ispanija pripažįsta, kad vietos savivaldybės veikė kaip tinklų operatorės, kad daugelis iš jų yra įtrauktos į CMT tinklų operatorių registrą ir kad jos iš tiesų vykdė tinklo plėtrą, kai kuriais atvejais konkurso tvarka. Todėl Komisija mano, kad tos vietos savivaldybės, kurios veikia kaip vietinio skaitmeninės antžeminės televizijos tinklo operatorės, yra tiesioginės pagalbos gavėjos. Jų įgytas pranašumas yra iš regioninės ir centrinės valdžios institucijų aprėpties plėtrai gauta lėšų suma. Taip yra ir tada, kai dalį lėšų plėtrai skiria vietos savivaldybė iš nuosavų išteklių, ir tai laikoma pagalba įmonei arba atitinkamai veiklai.

(106)

Apskritai Abertis ir Retevision yra daugiausia pagalbos gavę konkursų nugalėtojai. Remiantis gauta informacija, atrodo, kad jie gavo iš viso apie […] iš visos aprėpties plėtrai skirtų lėšų sumos – mažiausiai […] mln. EUR skirta jiems laimėjus tinklo aprėpties plėtros konkursus.

(107)

Be to, kai kurios autonominės bendruomenės suteikė valstybės pagalbą tinklų eksploatavimui ir priežiūrai. Šias užduotis atlieka valstybinės įmonės, miestų tarybos arba jos konkurso būdu pavedamos atlikti, pavyzdžiui, transliavimo centrų savininkams. Ispanijos centrinės valdžios institucijos tvirtino, kad jos nekėlė reikalavimo eksploatuoti ir prižiūrėti skaitmenintų objektų ir kad šį klausimą sprendė autonominės bendruomenės. Atliekant tyrimą iš įvairių autonominių bendruomenių pateiktų duomenų matyti, kad jos iš tiesų finansavo transliavimo centrų eksploatavimą ir priežiūrą II zonoje, ypač nuo 2009 m., kai baigėsi pradinis dvejų metų laikotarpis, per kurį konkursų nugalėtojai privalėjo atlikti eksploatavimą ir priežiūrą pagal sutartis. Tai laikoma tęstine pagalba, kurios tiesioginės gavėjos yra įmonės, turinčios eksploatuoti ir prižiūrėti skaitmenintą antžeminį tinklą II zonoje.

(108)

Galiausiai apibendrinant reikia pridurti, jog Abertis taip pat yra naudinga tai, kad į nemokamos televizijos transliavimo Ispanijoje rinką negalėjo patekti kitos platformos operatorius (57).

(109)

Tinklų operatoriai. Valstybinių įmonių pagal pirmąjį 101 dalyje aprašytą scenarijų surengtuose konkursuose dėl aprėpties plėtros dalyvavę tinklų operatoriai yra netiesioginiai pagalbos gavėjai. Pačios valstybinės įmonės aprėpties plėtros nevykdė ir jai skirtų lėšų nepasiliko sau, o perdavė jas tinklų operatoriams, laimėjusiems konkursus dėl aprėpties plėtros. Šiuose konkursuose galėjo dalyvauti tik antžeminio tinklo operatoriai, kuriems buvo naudinga tai, kad palydovinio ryšio operatoriai dalyvauti negalėjo. Be to, kadangi rinkoje veikia nedaug operatorių, antžeminio tinklo operatoriai patyrė tik nedidelį konkurencinį spaudimą. Kaip ir minėtiems tiesioginiams pagalbos gavėjams, taip ir šiems gavėjams yra naudinga naudotis naująja infrastruktūra teikiant ir kitas paslaugas (kaip antai „WiMax“, skaitmeninio radijo, mobiliosios televizijos ir kt.). Šių tinklų operatorių įgytą pranašumą sudaro lėšų suma, gauta laimėjus konkursą dėl aprėpties plėtros (58).

(110)

Techninės įrangos tiekėjai. Kitaip negu tinklų operatoriai, techninės įrangos tiekėjai nelaikomi netiesioginiais pagalbos gavėjais, nes jie neįgijo atrankinio pranašumo. Kaip ir Italijos skaitmeninių dekoderių atveju (59), įvairių rūšių skaitmeninės infrastruktūros gamintojų neįmanoma skirstyti į jokias kategorijas, nes iš gamintojų tikimasi, kad jie gamins visų rūšių įrangą. Konkursus laimėjusios bendrovės niekuo nesiskiria nuo tos įmonių grupės, kuri būtų dalyvavusi konkursuose, jeigu schema būtų buvusi technologiškai neutrali įvairių platformų operatorių atžvilgiu (60). Ispanijoje skaitmeninės antžeminės televizijos plėtrai reikalingą techninę įrangą susiejančios, diegiančios ir tiekiančios bendrovės paprastai teikia ir daugiau paslaugų. Tokios įrangos gamintojai, kaip ir telekomunikacijų operatoriai, kartu gali siūlyti antžeminio ar palydovinio formato, arba jų abiejų derinio, sprendimus (61).

(111)

Nei tiriamos priemonės objektas, nei jos bendra sandara nėra tokie, kad būtų siekiama suteikti pranašumo gamintojams. Skaitmeninės įrangos gamintojams iš tiesų būtų palanki bet kokia (net ir visiškai technologiškai neutrali) skaitmeninimui palanki vieša politika. Todėl tai, kad įrangos gamintojams buvo naudinga dėl taikomos priemonės padidėjusi apyvarta, galima laikyti jos savaiminiu šalutiniu poveikiu. Iš esmės bet kokios valstybės pagalbos poveikį netiesiogiai patiria tos pagalbos gavėjo tiekėjai, tačiau taip jiems nebūtinai suteikiamas atrankinis pranašumas. Pagalba nebuvo skirta techninės įrangos tiekėjams, taigi jie nepasinaudojo jos tiksliniu netiesioginiu poveikiu. Be to, kadangi jie buvo išrinkti per skaidrų konkursą, kuriame galėjo dalyvauti visi, taip pat ir kitų valstybių narių, įrangos tiekėjai, jų negalima laikyti gavusiais nepagrįstai didelį pelną.

(112)

Transliuotojai. Ispanija įtikinamai įrodė, kad aprėpties plėtra visai nebuvo naudinga antžeminės televizijos transliuotojams. Priešingai negu I zonoje, transliuotojai atsisakė mokėti už skaitmeninimą II zonoje, nes jie pačių pajamos dėl to nė kiek nedidėtų. Iš tiesų turint omenyje, kad susijusių gyventojų yra nedaug ir jie neatrodo esą tikslinė komercinės reklamos auditorija, išplėtus aprėptį II zonoje transliuotojai negalėjo labai padidinti reklamos kainų. Todėl antžeminės televizijos transliuotojai nėra netiesioginiai tiriamos priemonės pagalbos gavėjai.

(113)

Tiriama priemone, įskaitant tęstinę pagalbą, tinklų operatoriams suteiktas pranašumas yra atrankinis, nes jis patiriamas tik transliavimo sektoriuje. Šiame sektoriuje pranašumą įgijo tik antžeminės platformos rinkoje veikiančios įmonės. Įstatymų yra nustatyti pagalbos teikimo techniniai reikalavimai, kuriuos gali atitikti tik antžeminė technologija. Be to, tęstinę pagalbą tinklo eksploatavimui ir priežiūrai gavo tik antžeminės platformos rinkos įmonės. Todėl pagal šią priemonę pagalbos negauna tinklų operatoriai, kurie naudoja kitas, pavyzdžiui, palydovinę, kabelinę ar IPTV, platformas.

(114)

Ispanijos teigimu, dėl valstybinės administracinės santvarkos ir kompetencijos pasidalijimo tarp centrinės ir regioninės valdžios institucijų, remiantis Teismo praktika Altmark byloje, regionai gali įrodyti, kad valstybės pagalbos nėra. Kaip geriausią ir vienintelį pavyzdį Ispanijos valdžios institucijos nurodė Baskų krašto atvejį. Nė viena kita autonominė bendruomenė nepateikė argumentų, pagrindžiančių teiginį, kad antžeminio tinklo eksploatavimas yra viešoji paslauga.

(115)

Baskų krašto Vyriausybei priklausanti valstybinė įmonė Itelazpi S.A. (toliau – Itelazpi) teikia transporto paslaugas ir transliuoja radijo bei televizijos programas. Šiuo tikslu ji valdo apie 200 transliavimo centrų, kurių dauguma priklauso Baskų krašto Vyriausybei. Siekiant išplėsti aprėptį Itelazpi patikėta užduotis surengti dešimt regioninio lygmens konkursų dėl antžeminei infrastruktūrai skaitmeninti reikalingos įrangos tiekimo.

(116)

Pasak Baskų krašto valdžios institucijų, valstybės narės turi nemažai laisvės savo nuožiūra apibrėžti, kas yra visuotinės ekonominės svarbos paslauga (toliau – VESP). Šiai apibrėžčiai Komisija gali prieštarauti tik tuo atveju, jei padaroma akivaizdi klaida; visuomeninio transliavimo paslaugų sektoriuje ši veiksmų laisvė yra dar didesnė (62). Tuo remdamosi Baskų krašto valdžios institucijos teigė, kad transliavimo tinklų eksploatavimą galima laikyti VESP. Jį reikėtų vertinti ne atskirai, o kaip nuo visuomeninio transliavimo paslaugų neatsiejamą „būtiną paslaugą“, remiantis įvairiomis Ispanijos teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika (63).

(117)

Pasak Baskų krašto valdžios institucijų, Itelazpi skirtas finansavimas iš tiesų buvo Altmark bylos kriterijus atitinkanti kompensacija už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą.

(118)

Altmark bylos sprendime Teismas nusprendė, kad kompensacija už viešąją paslaugą neteikia ekonominio pranašumo pagal EB sutarties 107 straipsnio 1 dalį, jeigu tenkinamos šios keturios sąlygos: 1) įmonė pagalbos gavėja turi iš tiesų vykdyti su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, o jos užduotys ir susiję įsipareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti; 2) kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuojama kompensacija, turi būti nustatyti iš anksto objektyviu ir skaidriu būdu; 3) kompensacija negali viršyti išlaidų, patirtų vykdant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus; 4) siekiant užtikrinti mažiausias visuomenei išlaidas įmonė, vykdanti su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, išrenkama per viešuosius pirkimus arba visuotinės ekonomikos svarbos paslaugų teikimo išlaidos nustatomos pagal tipiškos, gerai valdomos įmonės išlaidas.

(119)

Ispanijos teisėje nenustatyta, kad antžeminio tinklo eksploatavimas yra viešoji paslauga. 1998 m. Telekomunikacijų įstatymu (64) nustatyta, kad telekomunikacijų paslaugos, įskaitant radijo ir televizijos pagalbinių tinklų eksploatavimą, yra visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, tačiau jos neturi viešųjų paslaugų statuso, kuris suteiktas tik kelioms telekomunikacijų paslaugoms (65). Šiuo metu galiojančiu Telekomunikacijų įstatymu (66) nustatyta ta pati išlyga. Televizijos transliacijų perdavimo, t. y. jos signalų perdavimo telekomunikacijų tinklais, paslaugos laikomos telekomunikacijų paslaugomis, todėl yra visuotinės svarbos, bet ne viešosios, paslaugos (67).

(120)

Bet kokiu atveju, Telekomunikacijų įstatymo nuostatos yra neutralios technologijų požiūriu. Įstatymo 1 straipsnyje telekomunikacijos apibrėžtos kaip elektroninių ryšių tinklų eksploatavimas ir paslaugų teikimas bei susijusios priemonės. Telekomunikacijos yra signalų perdavimas bet kuriuo telekomunikacijų, ne tik antžeminiu, tinklu (68). Be to, įstatymo 3 straipsnyje nustatytas vienas iš jo tikslų kiek įmanoma skatinti technologinį reguliavimo neutralumą.

(121)

Nors galiojančiu įstatymu, taikytu tuo metu, kai buvo pervestos lėšos Itelazpi, visuomeninis transliavimas apibrėžtas kaip viešoji paslauga, Komisijos teigimu, šios apibrėžties negalima susieti su konkrečios pagalbinės platformos eksploatavimu. Be to, esant kelioms transliavimo platformoms, vienos kurios nors iš jų negalima laikyti „būtina“ transliavimo signalams perduoti. Tad jeigu pagal Ispanijos įstatymus konkrečios platformos naudojimas transliavimo signalams perduoti būtų buvęs laikomas viešąja paslauga, tai būtų akivaizdi klaida.

(122)

Todėl daroma išvada, kad pagal Ispanijos įstatymus antžeminių tinklų eksploatavimas nėra viešoji paslauga.

(123)

Baskų krašto valdžios institucijų teigimu, pavesti Itelazpi teikti šią visuotinės ekonominės svarbos paslaugą yra aiškiai numatyta Baskų krašto Vyriausybės, Baskų krašto miestų tarybų asociacijos (EUDEL) ir trijų Baskų krašto regioninių tarybų tarpusavio susitarimais.

(124)

Šiais susitarimais Baskų krašto administracija pripažįsta, kad norint puoselėti tokias kaip antai informacijos visuotinio prieinamumo ir įvairovės vertybes, būtina visuotinai transliuoti nemokamą televiziją, ir įsipareigoja saugoti šias vertybes plėsdama valstybinių skaitmeninių tankintuvų aprėptį (69). Tačiau nė vienoje iš šių susitarimų nuostatų konkrečiai neminima, kad antžeminio tinklo eksploatavimas laikomas viešąja paslauga. Todėl Komisija mano, kad vien šių susitarimų teksto nepakanka viešosios paslaugos teikimo aprėpčiai aiškiai apibrėžti ir jais remiantis negalima tvirtinti, kad transliavimas antžeminiu tinklu yra viešoji paslauga.

(125)

Todėl nenustatyta, kad tenkinama pirmoji Altmark bylos sprendimo sąlyga.

(126)

Altmark bylos sprendime nustatyti kriterijai yra bendri, t. y. tik jei jie visi tenkinami, priemonė nelaikoma valstybės pagalba. Pirmasis kriterijus nėra tenkinamas, todėl Baskų krašto valdžios institucijų Itelazpi skirtas finansavimas negali būti kompensacija už teikiamą visuotinės ekonominės svarbos paslaugą.

(127)

Nerengiant konkurso, pagal ketvirtąją Altmark sprendimo sąlygą reikalingos kompensacijos dydis turi būti nustatomas remiantis išlaidų, kurių tipiška, gerai valdoma ir turinti pakankamai transporto priemonių, kad galėtų atitikti būtinus viešosios paslaugos reikalavimus, įmonė būtų patyrusi vykdydama tuos įsipareigojimus, analize. Šiuo tikslu reikėtų atsižvelgti į atitinkamas su šių įsipareigojimų vykdymu susijusias pajamas ir pagrįstą pelną.

(128)

Kadangi konkurso nebuvo, Baskų krašto valdžios institucijos teigia, jog šis kriterijus tenkinamas todėl, kad pati Itelazpi yra gerai valdoma įmonė, turinti pakankamai išteklių reikiamai veiklai vykdyti. Remdamosi išlaidų palyginimu Baskų krašto valdžios institucijos daro išvadą, kad teikti paslaugas palydoviniu formatu būtų buvę brangiau negu modernizuoti Itelazpi antžeminį tinklą (70). Tačiau kad būtų tenkinamas ketvirtasis Altmark sprendimo kriterijus, palyginimo su palydovine technologija nepakanka Itelazpi tinkamumui nustatyti. Galėjo būti ir kitų antžeminės platformos operatorių, kurie būtų teikę šią paslaugą už mažesnę kainą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad ir Baskų krašto atveju netenkinama ketvirtoji Altmark sprendimo sąlyga. Kadangi šios sąlygos taikomos visos kartu, negalima manyti, jog Baskų krašto valdžios institucijų Itelazpi skirtas finansavimas nėra valstybės pagalba, remiantis vien tik tuo, kad jis atitinka sąlygas dėl kompensavimo už teikiamą visuotinės ekonominės svarbos paslaugą.

(129)

Ispanija ir Abertis teigia, kad skaitmeninė antžeminė ir palydovinė technologijos yra dvi atskiros rinkos. Skaitmeninės antžeminės televizijos platforma yra pagrindinė platforma, per kurią transliuojama nemokama antžeminė televizija, o jos nacionalinėje rinkoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų skaičius priklauso nuo to, kiek licencijų išduoda Ispanijos Vyriausybė. Transliuojant nemokamus antžeminės televizijos kanalus lėšos uždirbamos iš reklamos. Daugelis palydovinės televizijos kanalų yra prieinami per vienintelę Ispanijoje mokamos televizijos platformą, kurios tinklo operatorius yra Astra. Šie kanalai finansuojami iš abonentinių mokesčių, paprastai už tam tikrą sudarytą transliuojamų kanalų paketą. Ispanijos valdžios institucijos taip pat pažymi, kad skaitmeninio signalų perdavimo kaina transliuotojams Ispanijoje yra kur kas didesnė negu antžeminio transliavimo, todėl nemokamų kanalų, įskaitant regioninę ir vietos televiziją, transliuotojai nėra suinteresuoti pereiti prie šios platformos.

(130)

Dėl kelių priežasčių daroma išvada, kad antžeminė ir palydovinė platformos yra toje pačioje rinkoje.

(131)

Pirma, 2008 m. Astra dalyvavo ir laimėjo konkurse dėl skaitmeninės televizijos aprėpties plėtros Kantabrijos regione. Astra per 2008 m. kelis kartus susitiko su autonominių bendruomenių valdžios institucijomis ir pateikė joms pasiūlymą transliuoti skaitmeninės televizijos kanalus, kurie iki tol transliuoti per antžeminę platformą. Nors dėl to sudaryta sutartis su Kantabrijos regionu vėliau valdžios institucijų buvo nutraukta, iš to, kad palydovinio ryšio operatorius norėjo teikti paslaugas konkuruodamas su antžemine platforma, galima spręsti, kad palydovinio ryšio operatoriai gali teikti tokio pobūdžio paslaugas.

(132)

Antra, palydovinio ryšio operatorius Hispasat (Abertis patronuojamoji įmonė) teikia paslaugas kai kuriose II zonos teritorijose (71), o III zonoje naudojama tik palydovinė platforma. Kitos valstybės narės taip pat naudojasi palydovinio ryšio paslaugomis, kad nemokami televizijos kanalai būtų transliuojami ir atokesniuose jų regionuose (72).

(133)

Trečia, keli per antžeminę platformą transliuojami visuomeniniai ir privatūs kanalai yra transliuojami ir per palydovines (įskaitant, beje, ir Astra) platformas (73).

(134)

Ketvirta, kai kurie regioninės televizijos kanalai yra arba dar visai neseniai buvo transliuojami per palydovinę platformą. Tai prieštarauja teiginiui, kad palydovinė platforma nedomina regioninių transliuotojų.

(135)

Penkta, Komisija taip pat atkreipia dėmesį į Astra argumentą dėl palydovinės platformos pajėgumo transliuoti 1 380 kanalų neperžengiant tikslinės geografinės teritorijos ribų. Astra teigia, kad tiek kanalų per palydovinę platformą galima transliuoti be jokių apribojimų. Be to, atrodo, kad pateiktas regioninių kanalų skaičius (1 380) yra perdėtas. Nors tiek dažnių iš viso įmanoma skirti visoje Ispanijoje transliuojamiems nacionaliniams, regioniniams ir vietos televizijos kanalams, iš tiesų licencijų išduota kur kas mažiau (žr. 13 išnašą). Be to, ne visi licencijas gavę transliuotojai iš tikrųjų transliuoja jiems skirtais dažniais.

(136)

Šešta, kai kurie transliuotojai pareiškė, kad jie teikia pirmenybę antžeminiam transliavimui, nes yra įgiję teises transliuoti turinį tik per antžeminę platformą. Tačiau tai nereiškia, kad egzistuoja atskiros antžeminio ir palydovinio transliavimo rinkos. Kadangi transliuotojai įgijo teises transliuoti turinį per antžeminę platformą, jei reikėtų, jie galėtų įgyti tokias teises ir dėl palydovinės platformos. Be to, jeigu palydovinė platforma pasirenkama viešo konkurso būdu, kaip tai padaryta III zonoje, transliuotojams galima nustatyti reikalavimą „užtikrinti transliavimą“.

(137)

Galiausiai, 2010 m. gegužės mėn. duomenimis (74), skaitmeninės antžeminės televizijos aprėptis Ispanijoje siekia 98,85 % gyventojų, tačiau tik 93,5 % namų ūkių žiūri televiziją per antžeminę platformą. Taigi 5 % namų ūkių turi galimybę žiūrėti skaitmeninę antžeminę televiziją, bet renkasi to nedaryti, nes dauguma iš jų yra mokamos palydovinės televizijos abonentai.

(138)

Kadangi palydovinio ir antžeminio transliavimo platformos konkuruoja viena su kita, daroma išvada, kad atitinkama skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui, eksploatavimui ir priežiūrai II zonoje skirta priemonė iškraipo abiejų platformų konkurenciją. Reikia pažymėti, kad ši priemonė yra nepalanki ir kitoms platformoms, ypač IPTV. Nors plačiajuostis ryšys dar nėra prieinamas visoje II zonoje, labai tikėtina, kad jo aprėptis ateityje labai padidės.

(139)

Atitinkama priemonė daro įtaką Sąjungos vidaus prekybai. Pagal Europos teismų praktiką, kai „valstybės arba iš valstybinių išteklių teikiama finansinė pagalba sustiprina įmonės poziciją prieš kitas Bendrijos vidaus prekyboje konkuruojančias įmones, tokią pagalbą reikia laikyti darančia įtaką šiai prekybai“ (75).

(140)

Tinklų operatorių veiklos sektoriuje vyksta prekyba tarp valstybių narių. Abertis, kaip ir skundo pateikėjas Astra,priklauso tarptautinei įmonių grupei. Todėl skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui, eksploatavimui ir priežiūrai II zonoje skirta priemonė daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(141)

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, Komisija mano, kad priemonė atitinka SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Tokiomis aplinkybėmis priemonę reikia laikyti valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(142)

Komisija aktyviai remia perėjimą nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo. Perėjimo prie skaitmeninės technologijos pranašumai akcentuoti veiksmų plane „El. Europa 2005 m.“ ir abiejuose komunikatuose dėl perėjimo prie skaitmeninės technologijos (76). Komisija taip pat pripažįsta, kad jeigu šis procesas būtų patikėtas tik rinkos jėgoms, perėjimas prie skaitmeninės technologijos gali būti vėlyvas.

(143)

Valstybės narės gali teikti pagalbą siekdamos panaikinti konkretų rinkos nepakankamumą arba užtikrinti socialinę ar regioninę sanglaudą (77). Tačiau tokiais atvejais kaskart reikia įrodyti, kad toji pagalba yra tinkama priemonė problemai spręsti, kad ji yra apribota iki būtino minimumo ir neleistinai neiškraipo konkurencijos. Komunikate dėl perėjimo prie skaitmeninio transliavimo taip pat numatoma, kad konkrečioje skaitmeninimo srityje valstybės intervencija būtų pateisinama dviem atvejais: pirma, jei kyla pavojus visuomenės interesams, ir antra, jei yra rinkos nepakankamumas, t. y. jei vien rinkos jėgų nepakanka visuomenės labui nustatytiems tikslams pasiekti. Bet kokiu atveju, remiantis komunikatu, valstybės intervencija turėtų būti pagrįsta nuodugniu rinkos tyrimu.

(144)

Komunikate dėl perėjimo prie skaitmeninio transliavimo taip pat nurodoma, kad šis perėjimas yra didelė užduotis visai pramonei, kurią įvykdyti turi rinkos jėgos. Iš esmės kiekvienas tinklas turėtų konkuruoti savo jėgomis. Siekiant laikytis šio principo, bet kokia valstybės intervencija turėtų būti kiek įmanoma technologiškai neutralesnė. Išimtys iš šio principo galimos tik tokiu atveju, jei planuojama intervencija siekiama panaikinti konkretų rinkos nepakankamumą arba sutrikimą ir jei ji yra tinkama, būtina bei proporcinga šiems sunkumams įveikti.

(145)

Jei šis procesas būtų patikėtas tik rinkos jėgoms, kiltų pavojus, kad kai kurios visuomenės grupės dėl savo nepalankios socialinės padėties negalės naudotis skaitmeninės televizijos teikiamais pranašumais. Dėl šios socialinės sanglaudos problemos valstybės narės gali norėti užtikrinti, kad nutraukus analoginės televizijos transliavimą visi gyventojai galėtų žiūrėti skaitmeninę televiziją. Kadangi pereinant prie skaitmeninio transliavimo vartotojai patiria išlaidų ir turi keisti savo įpročius, valstybės narės gali norėti padėti ypač nepalankioje padėtyje esančioms visuomenės grupėms, kaip antai pagyvenusiems žmonėms, mažiau pajamų gaunantiems namų ūkiams arba žmonėms atokiuose regionuose.

(146)

Keliuose sprendimuose dėl valstybės pagalbos, remdamasi Komunikatu dėl perėjimo prie skaitmeninio transliavimo, Komisija šiame sektoriuje taikė valstybės pagalbos taisykles (78). Valstybės narės turi kelias galimybes viešosiomis lėšomis remti perėjimą prie skaitmeninio transliavimo siekdamos užtikrinti pakankamą televizijos aprėptį visuose geografiniuose regionuose. Šiuo tikslu reikia, be kita ko, finansuoti transliavimo tinklo diegimą tuose regionuose, kuriuose televizijos aprėptis be to nebūtų pakankama (79). Tačiau tokį finansavimą galima skirti tik jei jis nederamai neiškraipo konkurencijos tarp technologijų arba įmonių ir nėra didesnis už būtiną minimumą.

(147)

Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad priemonė yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, Ispanijos valdžios institucijos ją grindžia SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu ir 106 straipsnio 2 dalimi. Toliau Komisija vertina priemonės suderinamumą su vidaus rinka pagal šias nuostatas, atsižvelgdama į pirmiau pateiktas pastabas.

(148)

Vertindama, ar pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal 107 straipsnio 3 dalies c punktą, Komisija atsižvelgia į jos teigiamo ir neigiamo poveikio pusiausvyrą. Atlikdama šį pusiausvyros tyrimą Komisija siekia atsakyti į tokius klausimus:

(149)

Pagalbos schema siekiama paspartinti perėjimo prie skaitmeninio transliavimo procesą Ispanijoje ir užtikrinti, kad transliuojama televizija ir ateityje pasiektų tam tikrų atokių ir žemės ūkio regionų gyventojus. Taigi šia priemone siekiama sudaryti tokiuose regionuose gyvenantiems žmonėms sąlygas žiūrėti televiziją. Piliečiams naudojantis savo konstitucine teise gauti informaciją yra svarbi žiniasklaida, įskaitant televizijos transliavimą. Komisija pripažino skaitmeninio transliavimo svarbą ir naudą veiksmų plane „El. Europa 2005 m.“ (80) ir dviejuose savo komunikatuose dėl perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo (81). Komunikate „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“ (82) Komisija pažymi, kad planuojamas analoginės antžeminės televizijos transliavimo nutraukimas iki 2012 m. pagerins naudojimąsi dažnių spektru Europoje. Kadangi transliuojant skaitmeniniu būdu dažnių spektras naudojamas efektyviau, daugiau spektro lieka kitiems naudotojams, kaip antai naujoms transliavimo ir mobiliosios telefonijos paslaugoms, o tai savo ruožtu paskatins televizijos ir elektroninių ryšių pramonės sektorių inovacijas bei augimą.

(150)

Todėl daroma išvada, kad šia priemone siekiama aiškiai nustatyto bendrąjį interesą atitinkančio tikslo.

(151)

Kaip pažymi Ispanijos valdžios institucijos, esama visuotinai pripažinto pavojaus, kad ne visos gyventojų grupės galės pasinaudoti skaitmeninės televizijos teikiamais pranašumais (tai – socialinės ir regioninės sanglaudos problema). Rinkos nepakankamumas gali atsirasti, kai rinkos dalyviai nepakankamai atsižvelgia į perėjimo prie skaitmeninės televizijos naudą visuomenei, nes neturi tam tinkamos ekonominės paskatos (teigiamų išorės veiksnių). Be to, valstybės narės siekdamos socialinės sanglaudos gali norėti užtikrinti, kad nutraukus analoginės televizijos transliavimą visi gyventojai galėtų žiūrėti skaitmeninę televiziją, todėl taip pat ieškoti priemonių užtikrinti, kad televizijos aprėptis toliau būtų pakankama visuose geografiniuose regionuose.

(152)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pripažino, kad yra rinkos nepakankamumas – transliuotojai nenori dengti papildomų išlaidų, kai aprėpties plėtra viršija įstatymų nustatytus jų įsipareigojimus. Be to, nei palydovinės platformos teikėjai, nei privatūs namų ūkiai nesiėmė investuoti į tai, kad būtų užtikrintas skaitmeninės televizijos kanalų prieinamumas palydoviniu formatu visiems II zonos gyventojams. Todėl Komisija pripažįsta, kad jeigu skaitmeninės aprėpties plėtra būtų patikėta tik rinkos jėgoms, nuolatiniai žemės ūkio regiono gyventojai gali visai neturėti galimybės žiūrėti nemokamai transliuojamos skaitmeninės televizijos ir kad valstybė gali padėti paremdama lėšomis privačius asmenis.

(153)

Nagrinėjant perėjimo prie skaitmeninio transliavimo atvejus technologinio neutralumo principas gerai įtvirtintas keliais Komisijos sprendimais (83). Jį patvirtino Bendrasis Teismas ir Teisingumo Teismas (84).

(154)

Technologiją paprastai reikėtų rinktis per technologiškai neutralų konkursą, kaip tai padaryta kitose valstybėse narėse (85). Nerengiant tokio konkurso konkrečią technologiją galima pagrįstai išsirinkti remiantis išankstiniu tyrimu, kurio išvados patvirtina, kad atsižvelgiant į kokybę ir kainą įmanoma rinktis vienintelį technologinį sprendimą (86). Prievolė įrodyti tenka valstybei narei, kuri turi įtikinamai parodyti, kad toks tyrimas yra pakankamai patikimas ir buvo visiškai nepriklausomai atliktas (87).

(155)

Kaip pažymima 2.2 skirsnyje, dauguma konkursų nebuvo technologiškai neutralūs, nes per juos antžeminė technologija ir skaitmeninė antžeminė televizija buvo aiškiai nurodytos kaip konkurso objektas arba netiesiogiai įtrauktos aprašant technines specifikacijas. Tokius reikalavimus gebėjo atitikti tik skaitmeninės antžeminės televizijos operatoriai (ir iš tiesų tik jie dalyvavo šiuose konkursuose). Ispanijos teigimu, tai, kad rengiant konkursą buvo konkrečiai minima skaitmeninė antžeminė televizija arba jo specifikacijose minima skaitmeninės antžeminės televizijos įranga ir transliavimo centrai, tai nereiškia, kad dalyviams buvo privaloma naudotis tokiais centrais. Vis dėlto tokių nurodymų negalima pagrįstai aiškinti taip, kaip tai daro Ispanija. Bet kokiu atveju, net jeigu šis aiškinimas būtų teisingas, toks formalus argumentas neatitinka verslo tikrovės. Norint dalyvauti konkursuose reikia daug išteklių, todėl konkursas kiekvienam jo dalyviui brangiai kainuoja. Valstybės intervenciją II zonoje padalijus į kelis šimtus atskirų konkursų, labai padaugėjo išlaidų ir tai yra rimta kliūtis patekti į konkursą bet kuriam dalyviui, norinčiam teikti paslaugas visoje II zonoje. Todėl po centrinės valdžios intervencijų, kurios, kaip paaiškinta 88 ir 89 dalyse, buvo palankesnės skaitmeninės antžeminės televizijos technologijai, kartu su tuo, kad per konkursus buvo konkrečiai minima skaitmeninė antžeminė televizija ir reikėjo dalyvauti šimtuose skirtingų konkurso procedūrų, kitų platformų operatoriai aiškiai įsitikino, kad dalyvavimas tokiuose konkursuose neturi komercinės perspektyvos. Todėl daroma išvada, kad dėl tokių nurodymų kitų platformų operatoriai beveik visais atvejais nebegalėjo konkuruoti (88).

(156)

Ispanijos valdžios institucijos savo pateiktu išankstiniu tyrimu, kaip rašyta 52 dalyje, nepakankamai įrodė antžeminės platformos pranašumą prieš palydovinę. Priešingai, šiame tyrime padaryta išvada, kad kiekviename regione, atsižvelgiant į jo reljefo ir demografinius ypatumus, reikėtų atskirai nuspręsti dėl to, koks technologinis sprendimas būtų tinkamas aprėpčiai plėsti. Remiantis šia išvada reikėtų surengti technologiškai neutralų konkursą ir nustatyti, kuri platforma yra pati tinkamiausia.

(157)

Atliekant tyrimą kai kurios autonominės bendruomenės pateikė savo vidaus skaičiavimų, kuriais palygintos išlaidos, patiriamos aprėpties plėtrai naudojant abi technologijas. Tačiau šių skaičiavimų atlikimo data nebuvo aiški, be to, jie visi buvo nepakankamai išsamūs ir patikimi, kad pateisintų sprendimą aprėpties plėtrai rinktis antžeminę technologiją. Negana to, nė vienas iš jų nebuvo atliktas nepriklausomo eksperto.

(158)

Reikia pažymėti, kad abu išlaidų tyrimai, kuriuos pateikė Abertis, buvo atlikti 2010 m., praėjus daug laiko po tiriamų priemonių įgyvendinimo. Nepaisant to, ar šiuos tyrimus galima laikyti nepriklausomais ir pakankamai patikimais, jie buvo atlikti jau įgyvendinus ginčijamas priemones, todėl tokiais tyrimais negalima pagrįsti teiginio, kad Ispanijos Vyriausybė nesurengė technologiškai neutralaus konkurso. Be to, šių tyrimų rezultatams prieštarauja Astra pateikti išlaidų vertinimai, kuriais įrodyta, kad palydovinė technologija yra ekonomiškai efektyvesnė.

(159)

Be to, tiriamos priemonės negalima laikyti tinkama.

(160)

Tai, kad kai kuriems II zonos namų ūkiams nemokami televizijos kanalai transliuojami palydoviniu formatu (89), įrodo, kad antžeminė technologija ne visada yra efektyviausia ir tinkamiausia platforma. Taip pat pažymėtina, kad kai kuriose kitose valstybėse narėse pasirinktas palydovinis sprendimas (90).

(161)

Be to, faktas, kad Astra dalyvavo ir laimėjo technologiškai neutraliame konkurse dėl skaitmeninės televizijos aprėpties plėtros Kantabrijos regione, mažų mažiausiai įrodo, kad šią paslaugą galima teikti per palydovinę platformą (91).

(162)

Dėl priemonės tinkamumo vis dar abejojama. Nors perėjimas nuo analoginės prie skaitmeninės antžeminės televizijos 800 MHz dažnių juostoje Ispanijoje užbaigtas 2010 m. balandžio 3 d., 2011 m. nuspręsta 800 MHz juostos dažnius parduoti aukcione. Todėl būtina ne vėliau kaip iki 2014 m. sausio 1 d. perkelti transliavimą į kitus iki 790 MHz dažnio kanalus. Kadangi dėl to bus patirta papildomų išlaidų, 2011 m. lapkričio 5 d. Ispanija pranešė apie dvi namų ūkiams ir transliuotojams skirtas priemones, kurių biudžetas bus 600–800 mln. EUR I zonoje (apie jokią II zonai skirtą priemonę dar nepranešta) (92). Pasirinkus kitas (IPTV, kabelinę ar palydovinę) platformas tokių išlaidų nebūtų.

(163)

Be to, nurodyta, kad skaitmeninės antžeminės televizijos signalų transliavimą trikdo LTE tinklo 4G judriojo ryšio dažniai, todėl namų ūkiams tenka pirkti brangiai kainuojančius filtrus, kad apsaugotų savo skaitmeninės antžeminės televizijos signalus nuo LTE bangų (93). Negalima atmesti tikimybės, kad panašūs trikdžiai yra platesnio masto problema, kelianti grėsmę antžeminio transliavimo tinkamumui ateityje, ypač kai daugiau ir plačiau diegiami plačiajuosčio ryšio tinklai.

(164)

Ispanija savo nuomonę, kad palydovinis transliavimas kainuotų brangiau negu skaitmeninė antžeminė televizija, pagrindė dar dviem argumentais. Pirma, pagal susitarimus su kai kuriais turinio teikėjais transliuotojai turi laikytis teritorinių apribojimų. Palydovine technologija užtikrinti tokią sąlyginę prieigą kainuotų brangiau. Antra, palydovinės technologijos pajėgumo nepakaktų daugybei regioninės televizijos kanalų transliuoti. Šie tvirtinimai nėra pagrįsti; jiems prieštarauja faktas, kad Astra su Kantabrijos regionu sudarytoje sutartyje buvo numatyta profesionali sąlyginės prieigos sistema. Be to, pagal Astra išlaidų skaičiavimus palydovinė technologija kainuotų pigiau, net jeigu reikėtų su kiekvienu Ispanijos regionu sudaryti atskirą susitarimą. Dėl regioninės televizijos transliavimo Astra tvirtina, kad Ispanijos Vyriausybės pateiktas skaičius – 1 380 kanalų – yra labai perdėtas (94). Taip pat ir šiuo atžvilgiu, Astra skaičiavimais, net ir su regioniniais bei vietiniais kanalais naudoti palydovinę technologiją kainuotų pigiau.

(165)

Taip pat turima įrodymų, kad regioninės valdžios institucijos žinojo apie antžeminės platformos plėtrai alternatyvią technologiją. Tyrimas atskleidė, kad pačioje proceso pradžioje kai kuriuose regionuose įvyko susitikimai su Astra atstovais. Juose Astra išdėstė savo palydovinio sprendimo pasiūlymą, tačiau regioninės valdžios institucijos šio pasiūlymo toliau nesvarstė.

(166)

Siekiant proporcingumo, centrinei valdžiai planuojant intervenciją II zonoje derėjo pirma atlikti išlaidų palyginimą (arba surengti konkursą) nacionaliniu lygmeniu. Kadangi palydoviniame tinkle daugiausia išlaidų tenka palydovinio ryšio pajėgumui, šiai platformai yra svarbi masto ekonomija (95). Iš Astra derybų su regioninės valdžios institucijomis matyti, kad jis pasiūlė labai sumažinti kainas, jeigu vieną sutartį su juo bendrai pasirašys keli regionai. Todėl buvo galima tikėtis, kad surengus nacionalinio lygmens konkursą kainos dar labiau sumažėtų. Vietoj to taikytos decentralizuotos ir nesuderintos – kartais net atskirose savivaldybėse – priemonės iškart pasmerkė nepalankesnei padėčiai šią technologiją, kuriai būdinga tokia didelė masto ekonomija. Dėl to padidėjo bendra valstybės pagalbos suma, reikalinga, kad būtų galima teikti skaitmeninės televizijos paslaugas II zonos namų ūkiams. Nors pati Ispanija sprendžia dėl savo centrinės valdžios finansavimo administracinės tvarkos, jos Vyriausybė, užuot teikusi pirmenybę skaitmeninei antžeminei televizijai, galėjo bent paraginti autonomines bendruomenes per konkursus atsižvelgti į kai kurių konkrečių platformų teikiamas galimybes efektyviai sumažinti išlaidas.

(167)

Apibendrindama Komisija mano, kad tiriama priemonė neatitinka technologinio neutralumo principo. Kaip pirmiau paaiškinta, tokia priemonė nėra proporcinga; ji nėra tinkama užtikrinti, kad nemokami televizijos kanalai būtų transliuojami II zonos gyventojams.

(168)

Valstybės subsidijomis remiamų tinklų eksploatavimo ir priežiūros tęstinio finansavimo negalima laikyti technologiškai neutraliu, nes jis skiriamas kaip priedas prie pagalbos tokių tinklų diegimui. Juo siekiama išsaugoti antžeminių platformų transliavimo centrus. Todėl tokia pagalba taip pat nėra suderinama su vidaus rinka.

(169)

Apie bet kokią eksploatavimui ir priežiūrai numatomą teikti pagalbą ateityje būtina pranešti. Ji turi atitikti technologinio neutralumo principą.

(170)

Nors valstybės intervencija gali būti pagrįsta dėl esamo rinkos nepakankamumo ir galimų sanglaudos problemų, ši priemonė dėl savo pobūdžio nederamai iškraipo konkurenciją.

(171)

Daroma išvada, kad tiriama priemonė, įskaitant tęstinę pagalbą, nėra nustatytam rinkos nepakankamumui pašalinti tinkama, būtina ir proporcinga priemonė.

(172)

106 straipsnio 2 dalies išimtimi, kuri gali būti taikoma valstybei kompensuojant viešosios paslaugos teikimo išlaidas, negalima remtis nei apskritai nagrinėjamu atveju, nei konkrečiu Baskų krašto atveju. Komisija mano, kad nacionalinės (arba regioninės) valdžios institucijos turi aiškiai apibrėžti, kas yra visuotinės ekonominės svarbos paslauga, ir pavesti ją teikti konkrečiai įmonei. Kaip įvertinta 119–122 dalyse, manoma, kad Ispanijos ir Baskų krašto valdžios institucijos aiškiai neapibrėžė antžeminės platformos eksploatavimo kaip viešosios paslaugos.

(173)

Abertis teigimu, antžeminio transliavimo tinklo diegimas II zonoje buvo finansuojamas beveik vien tik Ispanijos regionų viešosiomis lėšomis pagal įstatymus, kurie priimti dar 1982 metais, t. y. dar iki Ispanijos stojimo į Europos ekonominę bendriją 1986 m. Todėl, pasak Abertis, šią schemą galima priskirti vietos antžeminių tinklų veikimo tęstiniam viešajam finansavimui, taigi ją galima laikyti esama pagalba.

(174)

Antžeminio tinklo plėtra regionų lėšomis iš tiesų buvo pradėta finansuoti 9-ojo dešimtmečio pradžioje, tačiau tuo metu rinkoje nebuvo privačių transliuotojų. Dėl to ši išplėsta infrastruktūra tenkino tik visuomeninio transliuotojo poreikius, o šis transliuotojas visais atvejais privalėjo teikti savo transliavimo paslaugas daugumai šalies gyventojų. Be to, antžeminė televizija tuo metu buvo vienintelė televizijos transliavimo platforma Ispanijoje, todėl šio vienintelio tinklo plėtra neiškreipė konkurencijos su kitomis platformomis.

(175)

Nuo tada buvo pakeisti teisės aktai ir patobulinta technologija, todėl atsirado naujų transliavimo platformų ir naujų rinkos dalyvių, ypač privačių transliuotojų. Kadangi labai pasikeitė pagalbos gavėjo pobūdis ir bendros viešojo finansavimo aplinkybės, tiriamos priemonės negalima laikyti vien tik formalaus ar administracinio pobūdžio pakeitimu – ja visiškai iš esmės pakeista ankstesnė schema, todėl ją reikia laikyti nauja pagalbos schema (96). Bet kokiu atveju perėjimas nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos yra įmanomas tik dėl nesenos technologinės pažangos, taigi tai yra naujas reiškinys. Todėl Ispanijos valdžios institucijoms derėjo pranešti apie šią naujai teikiamą pagalbą.

(176)

Manoma, kad Ispanijos suteiktas finansavimas (įskaitant Ispanijos autonominių bendruomenių ir vietos savivaldybių teiktą pagalbą) antžeminio tinklo operatoriams, siekiant modernizuoti ir skaitmeninti jų tinklą ir juo transliuoti nemokamus televizijos kanalus II zonoje, yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Ši pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka, nes netenkinami technologinio neutralumo kriterijai. Be to, apie pagalbą nepranešta (97) Komisijai, nors tai yra privaloma pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, ir ji neteisėtai suteikta be Komisijos leidimo. Todėl būtina susigrąžinti pagalbą iš antžeminio tinklo operatorių.

(177)

Be to, Komisija mano, kad tęstinė pagalba skaitmeninto tinklo eksploatavimui ir priežiūrai, teikta be konkurso arba po konkursų, kurie techniniu požiūriu nebuvo neutralūs, taip pat yra nesuderinama su bendrąja rinka. Negana to, apie šią pagalbą nebuvo pranešta Komisijai, nors tai yra privaloma pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, ir ji neteisėtai suteikta be Komisijos leidimo.

(178)

Apie bet kokią eksploatavimui ir priežiūrai numatomą teikti pagalbą ateityje būtina pranešti. Ji turi atitikti technologinio neutralumo principą.

(179)

Pagal SESV ir nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką Komisija yra kompetentinga nuspręsti, kad atitinkama valstybė turi panaikinti arba pakeisti pagalbą (98), jeigu nustatyta, kad ta pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka. Teismas taip pat ne kartą nusprendė, kad reikalavimu valstybei panaikinti pagalbą, kurią Komisija laiko nesuderinama su vidaus rinka, siekiama atkurti pirmiau buvusią padėtį (99). Šiuo atžvilgiu Teismas yra nustatęs, kad šis tikslas pasiekiamas, kai tik gavėjas sugrąžina jam neteisėtai suteiktos pagalbos sumas, taip atsisakydamas rinkoje prieš konkurentus įgyto pranašumo, ir atkuriama iki pagalbos buvusi padėtis (100).

(180)

Pagal tą Teismo praktiką Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (101) 14 straipsnyje nustatyta: „Jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo“.

(181)

Todėl, kadangi antžeminės platformos modernizavimo ir skaitmeninimo ir vėlesnės priežiūros bei eksploatavimo finansavimas Ispanijoje nuo 2008–2009 m. yra neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama pagalba, Ispanija turėtų būti įpareigota šią nesuderinamą pagalbą susigrąžinti, kad būtų atkurta iki jos suteikimo rinkoje buvusi padėtis.

(182)

Platformos operatoriai yra tiesioginiai pagalbos gavėjai, kai jie tiesiogiai gauna jų tinklams modernizuoti ir išplėsti ir (arba) eksploatuoti ir prižiūrėti skirtas lėšas. Kadangi pagalbos lėšos buvo pervestos valstybinėms įmonėms, kurios vėliau surengė konkursus dėl aprėpties plėtros, pasirinktas platformos operatorius laikomas netiesioginiu pagalbos gavėju. Neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama pagalba susigrąžinama iš platformos operatorių nepaisant to, ar jie yra tiesioginiai, ar netiesioginiai pagalbos gavėjai.

(183)

Tais atvejais, kai neteisėta pagalba suteikta aprėpties plėtros tikslais po konkurso, kuris nebuvo technologiškai neutralus, valstybė narė turi toliau nustatytomis sąlygomis priskirti tokius konkursus techninės įrangos tiekimo arba aprėpties plėtros kategorijai.

(184)

Konkursą dėl aprėpties plėtros laimėjusiai bendrovei pavedama sukurti (dažnai ir pastatyti) veikiantį skaitmeninės antžeminės televizijos tinklą. Tarp šiam tikslui pasiekti būtinų užduočių yra tinklo projektavimas ir statybos darbai, signalų perdavimas, tinklo įdiegimas ir aprūpinimas reikiama įranga.

(185)

Konkursą dėl techninės įrangos tiekimo laimėjusi bendrovė turi tiekti tinklui modernizuoti reikalingą įrangą. Tarp šiam tikslui pasiekti būtinų užduočių yra įrangos tiekimas, įrengimas ir įjungimas, taip pat darbuotojų mokymas. Per tokius įrangos tiekimo konkursus suteiktos pagalbos susigrąžinti nereikia.

(186)

Nustačiusi, kad šie konkursai yra skirti aprėpties plėtrai, Ispanija privalo susigrąžinti pagalbą visais atvejais, kai toks konkursas netenkina abiejų iš šių sąlygų: 1) konkursu siekiama plėsti skaitmeninės televizijos (o ne konkrečiai skaitmeninės antžeminės televizijos) aprėptį ir (arba) į jį įtraukta nuostata dėl technologinio neutralumo; ir 2) techninės konkurso specifikacijos tinka ne tik antžeminei, bet ir kitoms technologijoms. Jeigu Ispanija mano, kad abi sąlygas tenkina ne tik tie, kuriuos pati Komisija laiko technologiškai neutraliais, bet ir kiti konkursai, ji turi pateikti Komisijai susijusius konkursų dokumentus.

Pavyzdys

Iš Komisijos patikrintų konkursų kaip aprėpties plėtrai skirto konkurso, kuris nebuvo technologiškai neutralus, pavyzdys pateikiamas Estremadūros autonominės bendruomenės surengtas konkursas (102). Nepaisant pavadinimo, kuriame minimas tik techninės įrangos tiekimas, šio konkurso objektas iš tikrųjų apėmė ir tinklo projektavimą bei diegimą (103). Šis konkursas dėl nustatytų specifikacijų nėra technologiškai neutralus (104), nepaisant įtrauktos nuostatos, kuri iš pažiūros yra nuostata dėl technologinio neutralumo (105).

Kitas aprėpties plėtrai skirto konkurso, kuris nebuvo technologiškai neutralus, pavyzdys yra valstybinės įmonės (AICCM) surengtas konkursas Madrido autonominėje bendruomenėje (106). Šiuo atveju ir iš konkurso pavadinimo, ir iš jo turinio galima spręsti, kad šiuo konkursu siekiama plėtros (107) tik per antžeminę platformą (108).

(187)

Konkursai klasifikuojami ne tik pagal pavadinimą, bet ir visų pirma pagal jų turinį, nes vien iš pavadinimo neįmanoma aiškiai nustatyti konkurso aprėpties.

(188)

Pagalba, suteikta po konkursų, kuriais siekta aprėpties plėtros ir kurie nebuvo neutralūs, turės būti susigrąžinta.

(189)

Toliau aprašomos įvairios pagalbos gavėjų kategorijos. Remiantis iš Ispanijos gauta informacija, atitinkamos autonominės bendruomenės ir apytikrės pagalbos kategorijos surašytos lentelėse. Kadangi Ispanija nepateikė išsamios informacijos apie pagalbos gavėjus, ji turi suklasifikuoti gavėjus pagal nurodytas kategorijas ir pateikti Komisijai reikiamus patvirtinamuosius įrodymus. Kaip jau pabrėžta 138 dalyje, pati sistema iš esmės yra diskriminacinė.

(190)

Be to, nustatyta, kad dauguma Komisijos patikrintų aprėpties plėtros konkursų neatitiko technologinio neutralumo principo. Vis dėlto Komisija taip pat įsitikino, jog negalima atmesti prielaidos, kad išimtiniais pavieniais atvejais konkursas buvo technologiškai neutralus.

Todėl Ispanija pagal 186 dalyje nustatytas sąlygas turi nurodyti konkrečius konkursus, kurie buvo technologiškai neutralūs, ir pateikti pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų.

(191)

Tais atvejais, kai autonominės bendruomenės surengė aprėpties plėtrai skirtus konkursus, kurie nebuvo technologiškai neutralūs (kaip antai pateiktasis Estremadūros pavyzdys), tokių konkursų nugalėtojai yra tiesioginiai neteisėtos pagalbos, kurią reikia susigrąžinti, gavėjai. Susigrąžintina suma yra lygi visai tokių aprėpties plėtros konkursų nugalėtojų gautų lėšų sumai. Iš Ispanijos pateiktos informacijos Komisija nustatė, kad tokius konkursus surengė (mažų mažiausiai) Andalūzijos, Estremadūros, Mursijos, La Riochos ir Valensijos autonominės bendruomenės.

(192)

Tais atvejais, kai antžeminiam tinklui modernizuoti skirta neteisėta pagalba buvo suteikta miestų taryboms, veikiančioms kaip tinklų operatorės, miestų tarybos yra tiesioginės pagalbos gavėjos. Susigrąžintina suma yra lygi visai miestų tarybų iš centrinės ir regioninės valdžios institucijų savo tinklo aprėpties plėtrai gautų lėšų sumai. Remdamasi iš Ispanijos gauta informacija Komisija nustatė, kad tai tinka mažų mažiausiai Andalūzijos, Kanarų, Estremadūros ir Mursijos (sąrašas neišsamus) autonominių bendruomenių miestų taryboms.

Pavyzdys

Mursijos regiono miestų tarybos naudodamosi iš regioninės valdžios ir MITyC gautomis lėšomis surengė beveik visus iš 143 konkursų, apie kuriuos žinoma. Jei tai nėra de minimis pagalba, jie priskirtini šiai kategorijai.

(193)

Tais atvejais, kai tinklo aprėpties plėtrą autonominėje bendruomenėje vykdė valstybinė įmonė, veikianti kaip tinklo operatorė, tokia įmonė laikoma tiesiogine pagalbos gavėja ir pagalbą iš jos reikia susigrąžinti. Komisija nustatė, kad šiai kategorijai priklauso bendrovės Aragón Telecom, Gestión de Infraestructuras Públicas de Telecomunicaciones del Principado de Asturias, S.A., Multimedia de les Illes Balears S.A., Instituto Tecnologico de Canarias, Sociedad Regional de Cantabria I+D+I (IDICAN), Fundación Centro Tecnológico en Logística Integral de Cantabria (CTL), Promoción de Viviendas, Infraestructuras y Logística, S.A in Castilla y León (Provilsa), Redes de Telecomunicación Galegas Retegal, S.A. (Retegal), Obras Publicas y Telecomunicaciones De Navarra, S.A. (Opnatel), Itelazpi S.A., Centre de Telecomunicacions i Tecnologies de la Informació (CTTI) Katalonijoje ir Agencia de Informática y Comunicaciones de la Comunidad de Madrid (AICCM). Susigrąžintina suma yra lygi visai iš valdžios institucijų aprėpties plėtrai gautų lėšų sumai.

(194)

Vis dėlto tokiais atvejais neatmetama tikimybė, kad valstybinės įmonės aprėpties plėtrą tik iš dalies vykdė pačios, o kitą dalį po konkurso sudaryta sutartimi pavedė vykdyti tinklo operatoriui. Pastaruoju atveju neteisėta pagalba iš tiesų buvo perduota konkursus laimėjusioms bendrovėms ir jos yra tikrosios, nors ir netiesioginės, pagalbos gavėjos. Todėl siekiant, kad ta pati pagalba nebūtų susigrąžinta kelis kartus, neteisėta pagalba susigrąžinama iš jos tikrųjų gavėjų, t. y. a) iš valstybinės įmonės susigrąžinama suma, jos gauta aprėpties plėtrai, atėmus lėšas, pervestas tinklų operatoriams po aprėpties plėtrai skirtų konkursų, kurie nebuvo technologiškai neutralūs; ir b) iš tinklų operatorių susigrąžinamos sumos, jų gautos pagal sutartį, pasirašytą laimėjus atitinkamos valstybinės įmonės surengtą konkursą dėl aprėpties plėtros, kuris nebuvo technologiškai neutralus.

Pavyzdys

Madrido autonominės bendruomenės, kurios valstybinės įmonės (AICCM) surengtas konkursas pateiktas kaip aprėpties plėtrai skirto konkurso, kuris nebuvo technologiškai neutralus, pavyzdys (žr. 186 dalį), atveju visą 3 622 744 EUR sumą, skirtą bendrovei Retevision S.A., su kuria buvo sudaryta sutartis, reikia susigrąžinti iš Retevision kaip konkurso, kuris nebuvo technologiškai neutralus, nugalėtojos ir atimti ją iš sumos, kurią reikia susigrąžinti iš valstybinės įmonės AICCM – tiesioginės pagalbos gavėjos (109).

(195)

Tęstinė pagalba teikiama skaitmeninės antžeminės televizijos tinklams eksploatuoti ir prižiūrėti. Šių tinklų operatoriai yra priežiūrai ir eksploatavimui skirtos pagalbos gavėjai, todėl pagalbą reikia susigrąžinti iš šių tinklų operatorių.

(196)

Tais atvejais, kai konkretaus gavėjo gautos lėšos neviršijo 2006 m. gruodžio 15 d. Reglamente (EB) Nr. 1998/2006 pagalbai nustatytų ribų, tokios lėšos nelaikomos valstybės pagalba ir jų susigrąžinti nereikia, jeigu tenkinamos visos reglamente nustatytos sąlygos.

(197)

Pagalba susigrąžinama nuo tos dienos, kai pagalbos gavėjams buvo suteiktas pranašumas, t. y. kai pagalba perduota gavėjui, ir už ją mokamos palūkanos iki tol, kol bus sugrąžinta visa pagalba.

a)

pagalbos pagal 1 straipsnyje nurodytą schemą gavėjų sąrašą ir bendrą pagalbos, kurią gavo kiekvienas iš jų pagal šią schemą, sumą, suskirsčius pagal 6.2 skirsnyje nurodytas kategorijas;

b)

bendrą sumą (pagrindinę dalį ir palūkanas), susigrąžintiną iš kiekvieno gavėjo;

c)

išsamų priemonių, kurių ėmėsi ar ketina imtis šiam sprendimui įvykdyti, aprašymą;

d)

dokumentus, kuriais įrodoma, kad gavėjų pareikalauta pagalbą grąžinti.