19.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/9

(1)

Taryba 2013 m. lapkričio 19 d. Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1194/2013 (2) (toliau – galutinis reglamentas) importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatė galutinį antidempingo muitą.

(2)

Nagrinėdama ginčą „Europos Sąjunga. Antidempingo priemonės Argentinos kilmės biodyzelinui“ (WT/DS473/15) 2016 m. spalio 26 d. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ginčų sprendimo taryba patvirtino Apeliacinės tarybos ataskaitą (3) ir Kolegijos ataskaitą (4) su pakeitimais, padarytais Apeliacinės tarybos ataskaita (toliau – ataskaitos). Ginčų sprendimo taryba nurodė, kad Kolegijos ataskaita turėtų būti skaitoma kartu su Apeliacinės tarybos ataskaita. Apeliacinės tarybos ataskaitoje nustatyta, kad, inter alia, Europos Sąjunga veikė nesilaikydama:

(3)

Be to, Kolegija nustatė, inter alia, kad, Europos Sąjunga veikė nesilaikydama:

(4)

Apeliacinė taryba rekomendavo, kad Ginčų sprendimo taryba pareikalautų Europos Sąjungos suderinti savo priemones su ADS ir GATT 1994.

(5)

2016 m. gruodžio 20 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) pranešimu (5) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė inicijuojanti peržiūrą (toliau – peržiūra) pagal PPO įgaliojimų suteikimo reglamento 1 straipsnio 3 dalį. Komisija tyrimo, po kurio buvo priimtas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1194/2013 (toliau – pradinis tyrimas), suinteresuotosioms šalims pranešė apie peržiūrą ir tai, kaip Komisija ketina atsižvelgti į ataskaitų išvadas.

(6)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl peržiūros tyrimo inicijavimo ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(7)

Komisija Europos biodyzelino tarybai nusiuntė klausimyną, skirtą Sąjungos pramonės gamybos ir gamybos pajėgumų duomenims nustatyti, ir vėliau jos patalpose surengė tikrinamąjį vizitą.

(8)

Nagrinėjamasis produktas yra Argentinos ir Indonezijos kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, tiek gryni, tiek mišinio pavidalo, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98, ex 1518 00 91, ex 1518 00 95, ex 1518 00 99, ex 2710 19 43, ex 2710 19 46, ex 2710 19 47, 2710 20 11, 2710 20 15, 2710 20 17, ex 3824 99 92, 3826 00 10 ir ex 3826 00 90 (toliau – nagrinėjamasis produktas, kuris paprastai vadinamas biodyzelinu).

(9)

Ataskaitos neturi poveikio galutinio reglamento 16–27 konstatuojamosiose dalyse išdėstytoms išvadoms dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto.

(10)

Kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, Komisija iš naujo įvertino pradinio tyrimo galutines išvadas atsižvelgdama į Ginčų sprendimo tarybos rekomendacijas ir sprendimus. Atliekant šį vertinimą remtasi per pradinį tyrimą surinkta informacija ir paskelbus pranešimą apie inicijavimą iš suinteresuotųjų šalių gauta informacija.

(11)

Atliekant pradinį dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2011 m. liepos 1 d. – 2012 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Atliekant žalai įvertinti svarbių parametrų tyrimą, nagrinėti laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenys.

(12)

Šiuo reglamentu siekiama ištaisyti PPO neatitinkančius galutinio reglamento aspektus ir galutinį reglamentą suderinti su ataskaitomis.

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatytas antidempingo priemones, kurios buvo nustatytos tuo pačiu galutiniu reglamentu. Dabar šių priemonių taikymas priklauso nuo Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) nagrinėjamo Indonezijos ir Sąjungos ginčo (6) („Indonezijai nustatytos ES priemonės“). Tame ginče Indonezija pateikė tokių pačių kaip ataskaitose išnagrinėti tvirtinimų. Apeliacinės tarybos ataskaitose pateiktas teisinis išaiškinimas taip pat yra svarbus atliekant tyrimą dėl Indonezijos, todėl Komisija manė, jog būtų tikslinga, kad per šią pagal PPO įgaliojimų suteikimo reglamento 2 straipsnio 1 dalį atliekamą peržiūrą taip pat būtų nagrinėjamos Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatytos antidempingo priemonės, visų pirma kiek jos susijusios su nustatytu faktu, kad galutinis reglamentas neatitinka ADS 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunkčio.

(14)

Bendro faktų atskleidimo dokumento 12–20 konstatuojamosiose dalyse Komisija išdėstė, kaip su Indonezija susijusiame tyrime taikomas Apeliacinės tarybos pateiktas ADS 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunkčio išaiškinimas.

(15)

Po faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys pateikė pastabų, kuriose abejojama Komisijos analize ir, inter alia, ginčijamas Apeliacinės tarybos išaiškinimo pagrįstumas, taip pat Komisijos įgaliojimai veikti ex officio remiantis šiuo išaiškinimu pagal PPO įgaliojimų suteikimo reglamentą.

(16)

Kadangi šiai analizei atlikti reikia daugiau laiko, Komisija nusprendė šiuo metu nenutraukti su Indonezija susijusios peržiūros ir ją pratęsti atsižvelgdama į gautas pastabas. Todėl pagal PPO įgaliojimų suteikimo reglamento 2 straipsnio 1 dalį inicijuota peržiūra tebevykdoma ir Indonezijos atžvilgiu vis dar neužbaigta. Visos suinteresuotosios šalys buvo atitinkamai informuotos 2017 m. liepos 31 d. patikslintu faktų atskleidimo dokumentu ir joms buvo suteikta galimybė pateikti pastabų.

(17)

Indonezijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija pažeidė bendrus Europos Sąjungos teisės principus pirmiausia atskleidusi savo ketinimą iš dalies pakeisti su Indonezija susijusias galutinio reglamento nuostatas ir vėliau atšaukusi šį ketinimą, kad galėtų tęsti su Indoneziją susijusį tyrimą.

(18)

Pirma, Indonezijos vyriausybė manė, kad dėl šios priežasties požiūris į Indonezijos gamintojus, palyginti su Argentinos eksportuojančiais gamintojais, yra nevienodas ir diskriminuojantis, atsižvelgiant į tai, kad Komisija tariamai pripažino, jog, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, Indonezijos biodyzelino importo padėtis yra panaši į Argentinos importo padėtį. Vilkinant su Indonezija susijusią peržiūrą, Indonezijos eksportuojantys gamintojai akivaizdžiai yra nepalankioje padėtyje, palyginti su Argentinos eksportuotojais.

(19)

Antra, atsižvelgiant į tai, kad Komisija inicijavo peržiūrą tiek dėl iš Indonezijos, tiek dėl iš Argentinos importuojamo biodyzelino, Indonezijos eksportuotojai galėjo pagrįstai ir teisėtai tikėtis, jog su Indonezija susijusi peržiūra bus užbaigta tuo pačiu metu, kaip ir su Argentina susijusi peržiūra. Šie lūkesčiai buvo dar labiau sustiprinti pirmuoju faktų atskleidimo dokumentu, kuriame Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti ir su Indonezija susijusias galutinio reglamento nuostatas. Todėl Komisija, pakeitusi savo poziciją patikslintame faktų atskleidimo dokumente, tariamai pažeidė teisėtų lūkesčių principą.

(20)

Trečia, Indonezijos vyriausybė pareiškė, kad Komisija pažeidė sąžiningumo principą pašalindama importą iš Indonezijos iš peržiūros vėlyvame procedūros etape nepaisant to, kad viso tyrimo metu šis importas buvo nagrinėjamas.

(21)

Iš pradžių Komisija priminė, kad PPO Ginčų sprendimo taryba jau padarė galutines išvadas dėl ES priemonių, taikomų iš Argentinos importuojamam biodyzelinui, o atskiras ginčas dėl iš Indonezijos importuojamam biodyzelinui taikomų antidempingo priemonių vis dar nagrinėjamas PPO. Todėl pastarosios priemonės yra laikomos neginčijamomis priemonėmis pagal PPO įgaliojimų suteikimo reglamento 2 straipsnio 1 dalį. Tai nurodyta, inter alia, PPO įgaliojimo suteikimo reglamento 1 straipsnio 1 dalyje pavartotu terminu „ataskaita“ apibūdinant ginčijamą priemonę, kurią nagrinėjo PPO Ginčų sprendimo taryba ir dėl kurios priėmė sprendimą.

(22)

Komisija taip pat priminė, kad vadovaujantis Europos Sąjungos teise vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai draudžia be objektyvios priežasties panašioms padėtims taikyti skirtingą požiūrį arba skirtingoms padėtims takyti vienodą požiūrį (7). Įgyvendinant PPO ataskaitas, Indonezijos ir Argentinos eksportuojančių gamintojų padėtis objektyviai nėra tokia pati: įgyvendinimo procedūra dėl Argentinos kilmės nagrinėjamojo produkto žalingo dempingo tyrimo buvo vykdoma pagal PPO įgyvendinimų suteikimo reglamento 1 straipsnio 1 dalį ir šiuo reglamentu yra užbaigiama, o įgyvendinimo procedūra dėl tokių pačių Indonezijos veiksmų tyrimo buvo vykdoma pagal PPO įgyvendinimų suteikimo reglamento 2 straipsnio 1 dalį ir tebėra neužbaigta. Diskriminacinė padėtis gali susidaryti tik tada, jei tokioje pačioje padėtyje esantiems veiklos vykdytojams taikomi skirtingi teisiniai režimai.

(23)

Tačiau, kadangi PPO Ginčų sprendimo tarybos išvadų dėl Argentinos ir Indonezijos įgyvendinimo peržiūra buvo pradėta remiantis skirtingais teisiniais pagrindais, Argentinos vykdomo žalingo dempingo tyrimo peržiūros užbaigimas pirmiau nei Indonezijos nereiškia skirtingo požiūrio į panašias padėtis. Taip yra todėl, kad veiklos vykdytojų padėtis skiriasi.

(24)

Todėl, priešingai nei tvirtina Indonezijos vyriausybė, vienodo požiūrio ar nediskriminavimo principai pagal Europos Sąjungos teisę nepažeidžiami. Bet kuriuo atveju PPO įgaliojimų suteikimo reglamento 2 straipsnio 1 dalyje pavartodami negriežtas formuluotes („gali“ ir „jeigu, jos nuomone, tai tikslinga“) ES teisėkūros subjektai Komisijai suteikė daug veiksmų laisvės sprendžiant, ar įgyvendinti PPO rekomendaciją dėl neginčijamos priemonės ar jos neįgyvendinti.

(25)

Kaip pažymėta 16 konstatuojamojoje dalyje, Komisija, išnagrinėjusi po faktų atskleidimo gautas pastabas, manė, kad tikslinga ne šiuo metu užbaigti peržiūros tyrimą, kiek jis susijęs su Indonezija, o tęsti šių taip pat su Indonezija susijusių nustatytų faktų tinkamumo vertinimą atsižvelgiant į gautas pastabas.

(26)

Be to, Komisija negali pritarti tvirtinimui, kad faktų atskleidimo dokumentas suteikia teisėtų lūkesčių dėl galutinių tyrimo išvadų. Priešingai, faktų atskleidimo dokumento tikslas yra informuoti suinteresuotąsias šalis apie Komisijos preliminarias išvadas ir suteikti joms galimybę veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą. Todėl pats faktų atkleidimas suteikia Komisijai galimybę atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių pateiktus argumentus ir faktus.

(27)

Dėl šios priežasties visoms suinteresuotosioms šalims skirtame pridedamame rašte aiškiai nurodyta, kad „šis faktų atskleidimas neturi įtakos kitiems sprendimams, kuriuos gali priimti Komisija, tačiau jei tokie sprendimai yra grindžiami bet kokiais kitais faktais ir aplinkybėmis, jie nedelsiant bus atskleisti jūsų bendrovei“. Šiuo konkrečiu atveju po šios procedūros Komisija nusprendė, kad jai reikia daugiau laiko išnagrinėti PPO Ginčų sprendimo tarybos išvadų, susijusių su Indonezija, pagrįstumą. Šis sprendimas yra parengiamojo pobūdžio ir nebūtinai turi įtakos galutinei Komisijos išvadai. Šis sprendimas taip pat priimtas Komisijai pasinaudojus didele veiksmų laisve, suteikta vykdant peržiūras, inicijuojamas pagal PPO įgaliojimų suteikimo reglamentą ir priskiriamas bendrai prekybos politikai.

(28)

Taigi suinteresuotoji šalis negali tikėtis, kad bus apginti teisėti lūkesčiai, kol Komisija nebaigė peržiūros procedūros, jei ji nusprendė pasinaudoti Sąjungos teisės aktų leidėjo jai suteiktais įgaliojimais (8). Todėl šis tvirtinimas taip pat turi būti atmestas.

(29)

Galiausiai, negalima laikyti nesąžiningu fakto, kad šis pozicijos pasikeitimas įvyko po Komisijos preliminarios pozicijos pradinio atskleidimo; Indonezijos vyriausybė taip pat nepateikė atitinkamų įrodymų. Komisija tiksliai įvykdė visus peržiūros tyrimo etapus visapusiškai paisydama visų suinteresuotųjų šalių teisių į tinkamą procesą.

(30)

Todėl Komisija atmetė tvirtinimus, kad pažeidė pagrindinius ES teisės principus naudodamasi sprendimo laisve šiame peržiūros etape nekeisti Indonezijai taikomų antidempingo priemonių, visapusiškai paisydama visų suinteresuotųjų šalių teisių į tinkamą procesą.

(31)

Po patikslinto faktų atskleidimo vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas („Wilmar“) paprieštaravo Komisijos nuomonei, kad jai reikia daugiau laiko užbaigti peržiūrą, kiek ji susijusi su Indonezija, atsižvelgiant į aiškias PPO ataskaitose pateiktas išvadas. Jis taip pat teigė, kad Indonezijai taikomos priemonės turėtų būti iš dalies pakeistos. Jo nuomone, pagal PPO įgaliojimų suteikimo reglamentą Komisija yra kompetentinga iš dalies pakeisti neginčijamą priemonę ir todėl negalima kvestionuoti jos įgaliojimo veikti ex officio. Galiausiai „Wilmar“ teigė, kad jei bus atidėtos Komisijos išvados dėl Indonezijos, tuomet išvados dėl Argentinos taip pat turėtų būti atidėtos. Jo požiūriu, PPO svarstymai dėl Indonezijos susiję su teisiniais dalykais, kurie taip pat gali būti aktualūs ir susiję su priemonėmis, susijusiomis su iš Argentinos importuojamu biodyzelinu, visų pirma kalbant apie pelno dydį.

(32)

Komisija pritarė „Wilmar“ dėl to, kad ji iš esmės yra kompetentinga priimti išvadas dėl neginčytinos priemonės pagal PPO įgaliojimų suteikimo reglamento 2 straipsnio 1 dalį. Tačiau, kaip paaiškinta 16 konstatuojamojoje dalyje, Komisija, išnagrinėjusi gautas pastabas, nemanė, jog šiuo metu yra tikslinga užbaigti peržiūros tyrimą, kiek jis susijęs su Indonezija, teisėtai naudojantis savo veiksmų laisve, numatyta PPO įgaliojimų suteikimo reglamento 2 straipsnio 1 dalyje.

(33)

Dėl „Wilmar“ tvirtinimo, kad išvados dėl Argentinos taip pat turėtų būti atidėtos, Komisija priminė, kad PPO ataskaitose patvirtintas pelno dydžio nustatymo metodas, naudotas galutiniame reglamente. Nagrinėjant Argentinos atvejį, su nagrinėjamu Indonezijos atveju susijęs klausimas neiškilo. Bet kuriuo atveju Sąjunga ir Argentina susitarė dėl pagrįsto laikotarpio, per kurį turi būti įgyvendintos ataskaitose pateiktos išvados, ir šio susitarimo turėtų būti laikomasi.

(34)

Šiame skirsnyje išdėstytos iš naujo įvertintos pradinio tyrimo išvados dėl ataskaitose pateiktų rekomendacijų ir sprendimų, kurių nesilaikė Sąjunga:

(35)

Kaip minėta galutinio reglamento 28 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad turėjo būti apskaičiuota normalioji vertė, nes pardavimas vidaus rinkoje nebuvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis. Ši išvada nebuvo užginčyta ir lieka galioti.

(36)

Galutinio reglamento 29–34 konstatuojamosiose dalyse Komisija nustatė, kad dėl Argentinos nustatytų eksporto mokesčių pagrindinėms žaliavoms (sojų aliejui ir sojai Argentinoje) ir gatavam produktui (biodyzelinui) skirtumo buvo smukdomos Argentinos vidaus rinkos kainos, todėl apskaičiuojant normaliąją vertę į tai reikėtų atsižvelgti.

(37)

Todėl apskaičiuodama normaliąją vertę Komisija pakeitė eksportuojančių gamintojų įrašuose nurodytas pagrindinių žaliavų sąnaudas nagrinėjamųjų šalių susijusių institucijų paskelbtomis referencinėmis kainomis.

(38)

Be to, Komisija savo išvadas pradinio tyrimo metu grindė ADS 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunkčio išaiškinimu, kad tyrimą atliekanti institucija gali atsisakyti naudoti eksportuojančių gamintojų įrašus, jei ji nustato, kad tie įrašai arba i) neatitinka bendrųjų apskaitos principų, arba ii) tinkamai neatspindi su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusių sąnaudų (galutinio reglamento 42 konstatuojamoji dalis).

(39)

Kolegija ir Apeliacinė taryba vienodai sutarė, kad Komisijos išvada, jog dėl to, kad sojos kainos Argentinos vidaus rinkoje buvo mažesnės už tarptautines kainas, kalta Argentinos eksporto apmokestinimo sistemos, pati savaime nebuvo pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad gamintojų įrašai tinkamai neatspindėjo su biodyzelino gamyba ir pardavimu susijusių sojų sąnaudų, arba neatsižvelgti į tuose įrašuose nurodytas susijusias sąnaudas apskaičiuojant biodyzelino normaliąją vertę.

(40)

Gavusi ataskaitas Komisija perskaičiavo normaliąją vertę Argentinos eksportuojantiems gamintojams. Perskaičiuojant taikyta tokia pati metodika, kokia yra pateikta Komisijos reglamento (ES) Nr. 490/2013 (9) 40–49 konstatuojamosiose dalyse ir taikoma Argentinai.

(41)

Dėl laikinojo reglamento 45 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių pardavimas vidaus rinkoje nebuvo laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis, o panašaus produkto normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis. Tai padaryta prie pakoreguotų gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį pridėjus patirtas pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (PBA) ir pagrįstą pelno dydį.

(42)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 46 konstatuojamojoje dalyje, Komisija manė, kad pelno dydžio negalima pagrįsti faktiniais atrinktų Argentinos bendrovių duomenimis. Todėl pelno suma, naudota apskaičiuojant normaliąją vertę, buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą remiantis pagrįsta pelno suma, kurios galėtų tikėtis šio tipo nauja, inovatyvi ir kapitalo imli pramonė veikdama įprastomis konkurencijos sąlygomis laisvoje ir atviroje rinkoje, t. y. 15 % nuo apyvartos.

(43)

Per šią peržiūrą pateikdama informaciją Europos biodyzelino taryba kelis kartus tvirtino, kad ataskaitos nekliudo Komisijai apskaičiuojant normaliąją vertę koreguoti žaliavų sąnaudų, jei tai yra tinkamai pagrįsta. Ji tvirtino, kad atsižvelgiant į diferencijuotos eksporto apmokestinimo sistemos didžiulį poveikį Sąjungos rinkai ir į įvairias šiose ataskaitose svarstytas teisines galimybes kaip pagrindą tokiam koregavimui atlikti, Argentinai toliau turėtų būti taikomos esamo dydžio priemonės, tik remiantis kitu pagrindimu.

(44)

Europos biodyzelino taryba visų pirma nurodė teiginį Apeliacinės tarybos ataskaitoje, kad ES institucijų išvada, jog dėl to, kad sojos kainos Argentinos vidaus rinkoje buvo mažesnės už tarptautines kainas, kalta Argentinos eksporto apmokestinimo sistema, pati savaime nebuvo pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad gamintojų įrašai tinkamai neatspindėjo sojų sąnaudų (Apeliacinės tarybos ataskaitos 6.55 punktas), ir tvirtino, kad PPO ataskaitose numatyta galimybė neatsižvelgti į žaliavų sąnaudas ir jas koreguoti, jei būtų nustatyta, kad jos yra nepatikimos.

(45)

Europos biodyzelino tarybos teigimu, diferencijuota eksporto apmokestinimo sistema iškreipia žaliavų rinką tiek, kad įprastos pasiūlos ir paklausos sąlygos nebėra lemiamas sandorio veiksnys, ir atitinkamai dėl to vertė perkeliama nuo žaliavos gamintojų biodyzelino gamintojams, nors tai nėra pagrįsta rinkos požiūriu. Europos biodyzelino tarybos teigimu, tai yra panašu į sandorius ne įprastomis rinkos sąlygomis ir (arba) kitą praktiką, kurie gali turėti poveikio eksportuojančio gamintojo įrašuose nurodytų sąnaudų patikimumui ir kurie yra pagrįsta priežastis į tokias sąnaudas neatsižvelgti, nors jos yra faktiškai susidariusios.

(46)

Grįsdama tvirtinimą, kad dėl diferencijuotos eksporto apmokestinimo sistemos iškraipoma žaliavų rinka, Europos biodyzelino taryba visų pirma remiasi jos ekspertų atlikta analize ir jų užsakytu tyrimu „Biodyzelino kainų Argentinoje iškraipymo dėl diferencijuotų sojos produktams taikomų eksporto mokesčių poveikio nustatymas“ („Measuring the Distortion to Biodiesel Costs in Argentina Caused by Differential Export Taxes on Soybean Products“, toliau – Heffley tyrimas), kurie abu tariamai įrodė, kad diferencijuota eksporto apmokestinimo sistema dirbtinai ir reikšmingai smukdo susijusios žaliavos vidaus rinkos kainas, dėl to šios kainos yra nepatikimos.

(47)

Heffley tyrimo metu buvo renkami Argentinos ir Jungtinių Valstijų biodyzelino gamybos sąnaudų 2010–2016 m. duomenys. Į jį taip pat įtraukta 2011 m. spalio mėn. – 2012 m. rugsėjo mėn. konkreti rinkos analizė. Tyrimo metu nustatyta, kad biodyzelino iš sojos gamybos sąnaudos Argentinoje buvo mažesnės nei tokio paties produkto gamybos sąnaudos Jungtinėse Valstijose. Atlikus tyrimą padaryta išvada, kad šis 27 proc. skirtumas susidarė iš esmės dėl diferencijuotos eksporto apmokestinimo sistemos.

(48)

Antrame tyrimo etape buvo palyginta biodyzelino iš sojos eksporto iš Argentinos kaina (nenurodant paskirties valstybės) ir biodyzelino iš sojos vidutinė rinkos kaina Jungtinėse Valstijose. Vidutinė eksporto iš Argentinos kaina – 875 USD už metrinę toną – buvo mažesnė už JAV šalies rinkos kainą – 1 198 USD už metrinę toną. Tai būtų didelė paskata importuoti biodyzeliną iš Argentinos. Tyrime padaryta išvada, kad šis iškraipymas „tiesiogiai kyla“ iš diferencijuotos eksporto apmokestinimo sistemos.

(49)

Europos biodyzelino taryba taip pat pabrėžė, kad vadovaujantis antidempingo tyrimų tvarka tokius iškraipymus tikrai reikėtų ištaisyti. Ji tvirtino, kad tokius iškraipymus reikėtų ištaisyti atitinkamai koreguojant sąnaudas, visų pirma žaliavų sąnaudas, kad jos būtų tokio dydžio, kokio būtų susidariusios, jei nebūtų tokių iškraipymų. Taip darydama Komisija tariamai nustatytų realias sąnaudas, kurios faktiškai susidarytų eksportuotojo rinkoje įprastomis rinkos sąlygomis gaminant ir parduodant susijusį produktą.

(50)

Keli biodyzelino gamintojai nesutiko su Europos biodyzelino tarybos pozicija, kad Komisija turėtų neatsižvelgti į įrašuose nurodytas žaliavų sąnaudas remiantis tuo, kad dėl diferencijuotos eksporto apmokestinimo sistemos šios sąnaudos yra nepatikimos. Jie pakartojo, kad Kolegija ir Apeliacinė taryba būtent atmetė argumentą, kad pati diferencijuota eksporto apmokestinimo sistema kaip tokia galėtų būti pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima neatsižvelgti į įrašuose nurodytas sąnaudas, ir kad bet kuriuo atveju tyrimą atliekanti institucija negali atmesti įrašuose nurodytų sąnaudų, jei įrašai tiksliai ir sąžiningai atspinti faktiškai susidariusias sąnaudas.

(51)

Komisija pripažino, kad Apeliacinė taryba per se neatmeta galimybės, kad tyrimą atliekanti institucija tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis gali neatsižvelgti į įrašuose nurodytas sąnaudas, jei per tyrimą būtų nustatyta, kad sąnaudos buvo, pvz., per daug išpūstos arba sumažintos arba dėl sandorių ne įprastomis rinkos sąlygomis arba kitos praktikos buvo padarytas poveikis praneštų sąnaudų patikimumui (Apeliacinės tarybos ataskaitos 6.41 punktas).

(52)

Tačiau Apeliacinė taryba taip pat nustatė, kad pati Argentinos eksporto apmokestinimo sistema nėra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad gamintojų įrašai tinkamai neatspindėjo su biodyzelino gamyba ir pardavimu susijusių žaliavų sąnaudų, arba apskaičiuojant biodyzelino normaliąją vertę neatsižvelgti į tuose įrašuose nurodytas susijusias sąnaudas (Apeliacinės tarybos ataskaitos 6.55 punktas).

(53)

Europos biodyzelino tarybos argumentai paremti tuo, kad dėl tariamo iškraipomojo diferencijuotos eksporto apmokestinimo sistemos poveikio susijusių žaliavų sąnaudos būtų nepatikimos ir dėl to į jas reikėtų neatsižvelgti. Europos biodyzelino taryba laikosi nuomonės, kad sojų kainos Argentinos vidaus rinkoje už tarptautines kainas buvo mažesnės dėl Argentinos taikomos eksporto apmokestinimo sistemos. Tačiau priimti šį argumentą būtų tas pat, kas sutikti, priešingai nei nustatė Apeliacinė taryba, kad diferencijuota eksporto apmokestinimo sistema kaip tokia padarė tokį poveikį, kad į faktiškai susidariusias ir bendrovės įrašuose nurodytas sąnaudas reikėtų neatsižvelgti tik todėl, kad jos yra mažesnės už tarptautines kainas. Dėl to Komisija taip pat primena, kad per pradinį tyrimą buvo patvirtinta, jog faktinės susidariusios žaliavų sąnaudos buvo tinkamai ir sąžiningai atspindėtos bendrovių įrašuose.

(54)

Todėl Komisija atmetė Europos biodyzelino tarybos tvirtinimą, kadangi su juo sutikus būtų neatsižvelgta į ataskaitose pateiktas išvadas.

(55)

Todėl Komisija manė, jog tam, kad priemonės atitiktų ataskaitas ir PPO nuostatas, normaliąją vertę reikia apskaičiuoti remiantis susidariusiomis faktinėmis sąnaudomis, nurodytomis atitinkamuose bendrovės įrašuose.

(56)

Po faktų atskleidimo Europos biodyzelino taryba pakartojo, kad remdamasi PPO sprendimu šioje byloje Komisija sąnaudas galėjo koreguoti. Ji tvirtino, kad Komisija neteisingai suprato PPO sprendimą ir Europos biodyzelino tarybos tvirtinimą.

(57)

Europos biodyzelino tarybos nuomone, Komisija nepaisė ataskaitose pateikto teiginio, kad sojų kainos Argentinos vidaus rinkoje už tarptautines kainas buvo mažesnės dėl Argentinoje taikomos eksporto apmokestinimo sistemos. Europos biodyzelino taryba teigė, kad sprendime nenurodyta, kaip tvirtina Komisija, kad diferencijuotos eksporto apmokestinimo sistemos iškreipiamasis poveikis pats savaime nebūtų pakankamas pagrindas koreguoti sąnaudas.

(58)

Europos biodyzelino taryba taip pat pakartojo ir pabrėžė, kad tai, jog kainos šalies rinkoje buvo nepatikimos dėl diferencijuotos eksporto apmokestinimo sistemos, buvo pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad gamintojų įrašai tinkamai neatspindėjo su sojomis susijusių biodyzelino gamybos ir pardavimo sąnaudų. Dėl vidaus rinkos kainų nepatikimumo buvo galima neatsižvelgti į įrašuose nurodytas sąnaudas ir Europos biodyzelino taryba Komisijai pateikė visą informaciją, reikalingą sąnaudų koregavimui.

(59)

Europos biodyzelino taryba primygtinai teigė, kad Kolegija ir Apeliacinė taryba nusprendė, jog tyrimą atliekančios institucijos galėjo laisvai išnagrinėti gamintojų ir (arba) eksportuotojų įrašuose pateiktų sąnaudų patikimumą, visų pirma, ar visos susidariusios sąnaudos buvo įtrauktos, ar susidariusios sąnaudos per daug išpūstos arba sumažintos ir ar sandoriai neįprastomis rinkos sąlygomis arba kita praktika turėjo įtakos įrašuose nurodytų sąnaudų patikimumui. Pasak Europos biodyzelino tarybos, diferencijuotos eksporto apmokestinimo sistemos poveikis buvo panašus į sandorių neįprastomis rinkos sąlygomis poveikį ir (arba) prilygo kitai praktikai, kuri galėjo turėti poveikio įrašuose nurodytų sąnaudų patikimumui (10).

(60)

Komisija iš naujo įvertino šį tvirtinimą atsižvelgdama į 2017 m. liepos 20 d. vykusį posėdį, kuriame dalyvavo bylas nagrinėjantis pareigūnas. Komisija 51–55 konstatuojamosiose dalyse nurodė, kad susidariusios faktinės žaliavų sąnaudos buvo tinkamai ir sąžiningai atspindėtos Argentinos bendrovių įrašuose ir kad pirmiau atliktas sąnaudų koregavimas neatitinka ES įsipareigojimų PPO.

(61)

Komisija nesutiko su tuo, kaip Europos biodyzelino taryba aiškina Kolegijos ir Apeliacinės tarybos išvadas. Pavyzdžiui, Kolegijos ataskaitos 400 išnašoje yra daugiau niuansų, nei teigiama Europos biodyzelino tarybos pateiktose pastabose. Kolegija nustatė, kad įrašų vertinimas, susijęs su 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunktyje pateikta sąvoka „tinkamai atspindi“, neapima pačių įrašuose nurodytų sąnaudų tinkamumo vertinimo, jei nustatoma, kad gamintojo ar eksportuotojo įrašuose faktinės sąnaudos yra nurodytos tiksliai ir sąžiningai neviršijant priimtinų ribų.

(62)

Tačiau, tvirtindama, kad diferencijuotos eksporto apmokestinimo sistemos poveikis buvo panašus į sandorių neįprastomis rinkos sąlygomis poveikį ir (arba) prilygo kitai praktikai, Europos biodyzelino taryba aiškiai turėjo omenyje tokį įrašuose pateiktų sąnaudų tinkamumo vertinimą.

(63)

Be to, diferencijuotos eksporto apmokestinimo sistemos poveikis nebuvo i) nei panašus į sandorių neįprastomis rinkos sąlygomis poveikį, ii) nei prilygo kitai praktikai, kuri galėtų daryti poveikį eksportuojančio gamintojo įrašuose nurodytų sąnaudų patikimumui. Kad ir kokia yra tiksli šių sąvokų taikymo sritis, Kolegija ir Apeliacinė taryba būtent atmetė Komisijos pradinius argumentus, kad Argentinos eksporto apmokestinimo sistemos sukeltas kainų iškraipymas pats savaime buvo pagrindas neatsižvelgti į eksportuojančio gamintojo įrašuose nurodytas sąnaudas (11).

(64)

Po patikslinto faktų atskleidimo Europos biodyzelino taryba laikėsi pozicijos, kad Komisija klaidingai suprato Apeliacinės tarybos ataskaitos 6.55 punkte pateiktą pareiškimą ir neatsižvelgė į tos pačios ataskaitos 6.41 punkte numatytą galimybę išnagrinėti įrašuose nurodytų žaliavų sąnaudų patikimumą ir, nustačius, kad šios sąnaudos yra nepatikimos, į jas neatsižvelgti, ir pateikė tai pagrindžiančių papildomų argumentų.

(65)

Dėl pirmojo argumento Europos biodyzelino taryba tvirtino, kad Apeliacinės tarybos 6.55 punkte pateiktas pareiškimas, jog „… ES institucijų išvada, jog sojos kainos Argentinos vidaus rinkoje už tarptautines kainas buvo mažesnės dėl Argentinos eksporto apmokestinimo sistemos, pati savaime nebuvo pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad gamintojų įrašai tinkamai neatspindėjo su biodyzelino gamyba ir pardavimu susijusių sojų sąnaudų, arba apskaičiuojant biodyzelino normaliąją vertę neatsižvelgti į tas sąnaudas“, nėra Apeliacinės tarybos atliktas teisinis vertinimas, kaip teigė Komisija, o tik pačios Komisijos padarytos išvados, pateiktos galutiniame reglamente, citavimas. Europos biodyzelino taryba taip pat tvirtino, kad formuluotė „pati savaime nebuvo pakankamas pagrindas“ reiškia, jog Argentinos eksporto apmokestinimo sistema galėjo būti pakankamas pagrindas neatsižvelgti į sąnaudas, tačiau Komisija neatliko reikiamos analizės. Galiausiai, Komisija, aiškindama 6.55 punktą, taip pat neatsižvelgė į tai, kad Apeliacinė taryba mano, jog taip pat būtina atsižvelgti į vėliau iškilusį lyginamojo dydžio klausimą. To būtų nereikėję, jei Apeliacinė taryba būtų besąlygiškai atmetusi faktą, jog sąnaudų pakoregavimą būtų galima pagrįsti Argentinos eksporto apmokestinimo sistema.

(66)

Komisija nepritarė Europos biodyzelino tarybos pasiūlytam išaiškinimui.

(67)

Pirma, 6.55 punkte pateiktas pirmiau minėtas Apeliacinės tarybos pareiškimas nėra tik Komisijos išvadų citavimas. Priešingai, jis neatsiejamas nuo ADS 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunkčio Apeliacinės tarybos išaiškinimo, pateikto 6.56 punkte. Apeliacinė taryba aiškiai pritarė Kolegijai, kad ši nuostata nėra pakankama, kad būtų galima pagrįsti Komisijos išvadą neatsižvelgti į Argentinos biodyzelino gamintojų įrašuose nurodytas sąnaudas, kadangi dėl Argentinos eksporto apmokestinimo sistemos sojų kainos Argentinos vidaus rinkoje buvo mažesnės už tarptautines kainas. Apeliacinė taryba šį norminį faktą pažodžiui pakartojo 6.56 punkto antraštinėje dalyje „Išvados“.

(68)

Antra, Komisijos nuomone, formuluotė „pati savaime nebuvo pakankamas pagrindas“ reiškia, kad eksporto apmokestinimo sistemos egzistavimo faktas pats savaime nebuvo pakankamas pagrindas sąnaudų koregavimui pagrįsti, kaip buvo padaryta pradiniame tyrime. Jei (kaip teigia Europos biodyzelino taryba) pagrindinė priežastis, dėl kurios Apeliacinė taryba nustatė, jog ES priemonės neatitinka PPO nuostatų, buvo Komisijos nepakankamas argumentavimas pradiniame reglamente, ji būtų aiškiai tai nurodžiusi. Tačiau nei Apeliacinė taryba, nei Kolegija nieko panašaus nepareiškė. Tikriau sakant, formuluotė „pat-i savaime“ greičiausiai buvo pavartota tam, kad būtų aišku, jog pats eksporto apmokestinimo sistemos Argentinoje taikymas negali būti pagrindas sąnaudoms koreguoti pagal ADS 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunktį, kad ir kaip tinkamai būtų argumentuotas ar dokumentais pagrįstas šios sistemos iškraipomasis poveikis.

(69)

Trečia, Komisija nesutiko su Europos biodyzelino tarybos išvada, pagrįsta tuo, kad Apeliacinė taryba argumentą dėl lyginamųjų dydžių išnagrinėjo 6.58–6.83 punktuose ir taip parodė, jog Argentinos eksporto apmokestinimo sistema iš tiesų galėjo būti pakankamas pagrindas neatsižvelgti į įrašuose nurodytas žaliavų sąnaudas. Kaip galima spręsti iš prieš 6.58 punktą esančios antraštės, Apeliacinė taryba tuose punktuose nagrinėjo kitą Argentinos tvirtinimą pagal ADS 2 straipsnio 2 dalį.

(70)

Tada Komisija atkreipė dėmesį į antrą Europos biodyzelino tarybos tvirtinimą, būtent į tai, kad Apeliacinės tarybos ataskaitos 6.41 punkte aiškiai nurodyta, jog gali būti neatsižvelgiama į bendrovės įrašuose nurodytas sąnaudas, jei jos grindžiamos praktika, kuri turi poveikio įrašuose nurodytų sąnaudų patikimumui. Europos biodyzelino taryba taip pat nurodė faktą, kad Kolegija savo argumentavimą pateikė tik išnašoje, o Apeliacinė taryba nusprendė jį pateikti pagrindiniame savo ataskaitos tekste. Pasak Europos biodyzelino tarybos, tai reikštų, kad Apeliacinė taryba norėjo išsklaidyti pernelyg ribotą ADS 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunkčio išaiškinimą ir aiškiai nurodyti, kad tomis aplinkybėmis vis dar įmanoma pakoreguoti sąnaudas.

(71)

6.41 punkte Apeliacinė taryba nagrinėjo ES tvirtinimą, jog Kolegijos ataskaitoje lyg ir nurodyta, kad tyrimą atliekanti institucija turi remtis visomis bendrovės įrašuose nurodytomis sąnaudomis, jei jos tiksliai atspindi faktiškai patirtas sąnaudas, nepaisant to, kokios nepagrįstos jos būtų, palyginti su pakaitiniu kintamuoju arba lyginamuoju dydžiu, atitinkančiu įprastas rinkos sąlygas. Ji atmetė tokį išaiškinimą ir priminė, kad Kolegija iš esmės pritarė tam, jog tyrimą atliekanti institucija gali įvertinti gamintojų įrašuose nurodytų sąnaudų patikimumą ir tikslumą. Todėl tyrimą atliekanti institucija galėjo nustatyti, ar įtrauktos visos susidariusios sąnaudos, ar susidariusios sąnaudos buvo per daug išpūstos arba sumažintos ir ar sandoriai neįprastomis rinkos sąlygomis arba kita praktika turi įtakos praneštų sąnaudų patikimumui.

(72)

Komisija pritarė Europos biodyzelino tarybai, kad Apeliacinė taryba patvirtino Kolegijos sprendimą, jog į įrašuose nurodytas sąnaudas gali būti neatsižvelgta, jei tyrimą atliekanti institucija nustato sandorių neįprastomis rinkos sąlygomis arba kitą praktiką, kuri turi įtakos jų patikimumui. Jos nuomone, taip pat yra normalu tai, kad Apeliacinė taryba tvirtinimą nagrinėjo pagrindiniame savo sprendimo tekste, o ne išnašoje, kaip tai padarė Kolegija. Tačiau nei Kolegija, nei Apeliacinė taryba nepateikė išvadų ar pasiūlymų dėl to, kad Argentinos eksporto apmokestinimo sistemai, kaip praktikai, turinčiai įtakos patikimumui, gali būti taikoma ši išimtis. Jei Kolegija ar Apeliacinė taryba būtų maniusios, kad Argentinos eksporto apmokestinimo sistema galėjo būti laikoma kita praktika, turinčia įtakos patikimumui, jos būtų aiškiai tai nurodžiusios ir nebūtų nustačiusios, kad ES priemonės neatitinka PPO nuostatų.

(73)

Todėl Komisija ir toliau laikosi to, kaip aiškino ataskaitas, būtent, kad ES, apskaičiuodama Argentinos biodyzelino normaliąją vertę, remdamasi iškraipymais, atsiradusiais tik dėl paties Argentinos eksporto apmokestinimo sistemos egzistavimo fakto, negalėjo neatsižvelgti į faktiškai susidariusias ir tiksliai įrašuose nurodytas sąnaudas.

(74)

Bet kuriuo atveju Komisija toliau svarstė Europos biodyzelino tarybos pateiktus teiginius ir, FEDIOL (Sąjungos biodyzelino pramonės tiekėjui) atkleidus faktus, tai, kad Komisija, koreguodama sąnaudas, kad būtų neutralizuotas eksporto apmokestinimo sistemos sukeltas biodyzelino gamybos sąnaudų Argentinoje iškraipomasis poveikis, turėtų atsižvelgti į kitokius įrodymus. Šiuo klausimu ji pažymėjo, kad šio peržiūros tyrimo tikslas nėra surinkti kitokių sąnaudų koregavimo, kuriuo siekiama neutralizuoti eksporto apmokestinimo sistemos sukeltą iškraipomąjį poveikį, įrodymų.

Bet kuriuo atveju Komisija pažymėjo, kad Heffley tyrime pateikti įrodymai negali būti laikomi pakankamai rimtu pagrindu naujam sąnaudų koregavimui atlikti dėl toliau nurodytų priežasčių.

(75)

Visų pirma, TL apėmė 2011 m. liepos mėn. – 2012 m. birželio mėn., o konkreti Heffley tyrimo analizė apima 2011 m. spalio mėn. – 2012 m. rugsėjo mėn. Todėl nagrinėjamieji laikotarpiai sutampa tik iš dalies ir dėl to kyla abejonių, ar tyrimo išvados gali būti pritaikytos pagrindiniam tyrimui jų nekoreguojant. Komisija negalėjo ištaisyti šio neatitikimo neturėdama 2011 m. liepos mėn. – rugsėjo mėn. laikotarpio duomenų.

(76)

Antra, tyrime gamybos sąnaudos JAV nustatytos remiantis sojos kaina JAV rinkoje. Šis ekonominis metodas yra grindžiamas prielaidomis, tačiau juos nepateikiama patikimų duomenų siekiant nustatyti faktines JAV biodyzelino gamybos sąnaudas. Net jei būtų galima remtis vien tik prielaidomis, tvirtinimas, kad biodyzelino gamybos iš nerafinuoto sojų aliejaus sąnaudos JAV ir Argentinoje būtų identiškos, yra nepagrįstas. Trečia, naudojant vidutinę eksporto iš Argentinos kainą, neatsižvelgiama į tai, jog eksporto į Sąjungą kaina iš tiesų gali būti didesnė už vidutinę. Iš tikrųjų, pradinio tyrimo TL Argentinos biodyzelino eksporto į ES kaina buvo 967 EUR už metrinę toną, o tai atitinka 1 294 USD už metrinę toną, taikant to laikotarpio valiutos kursą, kaip nurodyta byloje. Tačiau tyrime šiam laikotarpiui pasirinkta vidutinė eksporto kaina buvo 1 071 USD už metrinę toną. Tai reiškia, kad tariama nauda dėl diferencijuotos eksporto apmokestinimo sistemos negalėjo kilti tiesiogiai iš eksporto į Sąjungą kainų.

(77)

Ketvirta, tyrime tiesiog daroma prielaida nepateikiant tinkamų įrodymų, kad (mažos) gamybos sąnaudos Argentinos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu susidarė išimtinai dėl diferencijuotos eksporto apmokestinimo sistemos. Iš tikrųjų, tyrime nenagrinėjami kiti lyginamojo pranašumo aspektai, dėl kurių biodyzelino gamyba Argentinoje galėtų būti pigesnė nei Jungtinėse Valstijose.

(78)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad ji negalėjo tiksliai pakeisti Argentinos biodyzelino gamintojų įrašuose nurodytų išlaidų Heffley tyrime pasiūlytu lyginamuoju dydžiu.

(79)

Po patikslinto faktų atskleidimo Europos biodyzelino taryba paaiškino, kad tyrimu buvo siekiama tik parodyti, kaip Komisija, pavyzdžiui, galėtų kokybiškai ir kiekybiškai įvertinti Argentinos eksporto apmokestinimo sistemos sukeltą iškraipymą (nepatikimumą), o ne iš dalies ar visiškai pakeisti Komisijos atliktą analizę, remiantis savo duomenimis, surinktais ir patikrintais pradinio tyrimo metu.

(80)

Europos biodyzelino taryba taip pat pateikė patikslintą tyrimą, įtraukusi pradinį tiriamąjį laikotarpį visiškai atitinkančius bazinius duomenis, ir šio tyrimo rezultatai buvo labai panašūs, t. y. sojų vidaus rinkos kainų iškraipymas buvo apie 27 proc. Europos biodyzelino taryba taip pat nesutiko su Komisijos nuomone, kad tyrimas buvo grindžiamas gamybos JAV sąnaudomis. Priešingai, tyrimas buvo grindžiamas numatomomis biodyzelino gamybos Argentinoje sąnaudomis. Be to, Komisijos kritika, kad tyrimas buvo grindžiamas vidutine eksporto kaina, yra netinkama, kadangi pagal tą kainą negalima apskaičiuoti biodyzelino sąnaudų Argentinoje iškraipymo, kuris atsirado dėl eksporto apmokestinimo sistemos. Galiausiai, Europos biodyzelino taryba tvirtina, kad kainų skirtumo (apie 30 proc.) negalima paaiškinti jokiais tariamais lyginamaisiais pranašumais ir kad, nesant įrodymų, jog yra priešingai, vienintelis pagrįstas tokio skirtumo paaiškinimas yra eksporto apmokestinimo sistema Argentinoje.

(81)

Komisija išnagrinėjo Europos biodyzelino tarybos pateiktus paaiškinimus ir paaiškinimus. Komisija pritarė tam, kad patikslintame tyrime nustatytas vietos rinkos sojų kainų iškraipymas tiriamuoju laikotarpiu buvo apie 27 proc. Tačiau kiti trys punktai jos neįtikino.

(82)

Kaip Europos biodyzelino taryba pati pripažino, numatytos Argentinos gamintojo apdorojimo sąnaudos buvo grindžiamos trimis analizėmis: viena iš jų grindžiama Jungtinių Valstijų ir Argentinos šešerių metų laikotarpio vidutine kaina ir duomenimis apie kainas, antra – tais pačiais Jungtinių Valstijų ir Argentinos vienerių metų laikotarpio duomenimis, o trečia – Argentinos vienerių metų laikotarpio duomenimis, Argentinos eksporto kainą traktuojant kaip pasaulinės kainos pakaitinį kintamąjį. Akivaizdu, kad padėtis Jungtinėse Valstijose buvo naudojama kaip išorinis lyginamasis dydis siekiant nustatyti, kokios būtų sąnaudos Argentinoje, jei nebūtų eksporto apmokestinimo sistemos sukelto iškraipymo.

(83)

Be to, nebuvo pagrįstos priežasties neatsižvelgti į Argentinos eksporto į Europą kainas siekiant nustatyti galimą Argentinos biodyzelino gamintojo pranašumą dėl diferencijuotos eksporto apmokestinimo sistemos.

(84)

Komisija taip pat niekada neginčijo to, kad diferencijuota eksporto apmokestinimo sistema dirbtinai mažino Argentinos biodyzelino gamintojų gamybos sąnaudas, o tik kvestionavo prielaidą, kad diferencijuota eksporto apmokestinimo sistema buvo vienintelė tokio didelio (apie 30 proc.) pranašumo priežastis.

(85)

Po faktų atskleidimo keletas Argentinos eksportuojančių gamintojų pateikė su konkrečiomis bendrovėmis susijusių pastabų dėl tariamų klaidų apskaičiuojant dempingą. Kur tinkama, Komisija ištaisė šias klaidas ir atitinkamai patikslino dempingo skirtumus ir muitus.

(86)

Patikslintos muito normos, taikomos visiems Argentinos eksportuotojams atsižvelgiant į PPO ataskaitose pateiktas išvadas ir rekomendacijas, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

(87)

Ataskaitose, inter alia, nustatyta, kad ES, tirdama importo dempingo kaina poveikį vidaus pramonei, būtent gamybos pajėgumams ir pajėgumų naudojimui, veikė nesilaikydama ADS 3 straipsnio 1 ir 4 dalių. Tačiau ataskaitose išvada, kad Sąjungos pramonei per nagrinėjamąjį laikotarpį padaryta materialinė žala, nepripažinta negaliojančia.

(88)

Kolegija nustatė, kad ES institucijos veikė nesilaikydamos ADS 3 straipsnio 1 ir 4 dalių, nes priėmė patikslintus duomenis, kuriuos vėlyvu tyrimo etapu pateikė ES vidaus pramonė, ir neįsitikino, ar duomenys yra tikslūs ir patikimi (Kolegijos ataskaitos 7.395 punktas). Buvo patikslinti su nepanaudotais pajėgumais susiję duomenys. Tuo pačiu metu Kolegija teigė, kad patikslinti duomenys neturi didelio poveikio ES institucijų galutiniame reglamente padarytai išvadai dėl perteklinių pajėgumų kaip kito veiksnio, dėl kurio buvo padaryta žala (patvirtinta Apeliacinės tarybos ataskaitos 6.174 punkte).

(89)

Kai kurie eksportuojantys gamintojai ir Argentinos biodyzelino eksportuotojų asociacija CARBIO tvirtino, kad šiame pramonės sektoriuje nepanaudotų pajėgumų sąvoka, kaip ji paaiškinta galutiniame reglamente, yra gana nereikšminga. Pajėgumų arba buvo, arba ne.

(90)

Importuotojo „Gunvor“ ir asociacijos CARBIO nuomone, žalą vidaus pramonei padarė pramonės struktūriniai pertekliniai pajėgumai, atsiradę dėl nepagrįsto gamybos pajėgumų didėjimo nepaisant mažo pajėgumų naudojimo koeficiento, o ne pats pajėgumų naudojimo koeficientas.

(91)

Asociacija CARBIO ir Argentinos bei Indonezijos eksportuojantys gamintojai taip pat tvirtino, kad Komisija turėjo iš naujo nagrinėti gamybos pajėgumus ir pajėgumų naudojimą remdamasi „teigiamais įrodymais“. Šis nagrinėjimas turėtų būti objektyvus šių veiksnių nagrinėjimas.

(92)

Komisija į šią pastabą atsakė 6.1–6.4 skirsniuose.

(93)

Komisija Europos biodyzelino tarybai nusiuntė klausimyną ir paprašė paaiškinti, i) koks metodas taikytas Sąjungos pramonės gamybos pajėgumams ir pajėgumų naudojimui per nagrinėjamąjį laikotarpį apskaičiuoti ir ii) kodėl per pradinį tyrimą šie duomenys buvo patikslinti ir kokiu pagrindu gauti nauji duomenys.

(94)

Komisija Europos biodyzelino tarybos taip pat paprašė paaiškinti, kaip ji supranta sąvoką „nepanaudoti pajėgumai“; kodėl, jos nuomone, nepanaudotus pajėgumus reikėjo išbraukti iš Sąjungos pramonės viso pajėgumų naudojimo per nagrinėjamąjį laikotarpį ir kaip buvo apskaičiuoti Europos biodyzelino tarybai nepriklausančių įmonių nepanaudoti pajėgumai.

(95)

Komisija gavo klausimyno atsakymus, juos nagrinėjo ir vėliau 2017 m. balandžio 26 d. surengė tikrinamąjį vizitą Europos biodyzelino tarybos patalpose. Komisijos prašymu Europos biodyzelino taryba tikrinamajam vizitui parengė visus patvirtinamuosius dokumentus ir informacijos lapus, kurie buvo naudoti rengiant klausimyno atsakymus, visų pirma tuos, kurie pateiktą informaciją susieja su tvarkymo ir apskaitos įrašais, pateiktais Komisijos surengtam patikrinimui vietoje.

(96)

Komisija tikrino patvirtinamuosius dokumentus, sutikrino pateiktus nagrinėjamojo laikotarpio duomenis jų šaltinio vietoje ir galėjo palyginti tvarkymo ir apskaitos įrašų duomenis su gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo duomenimis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos, kurie buvo patikslinti per pradinį tyrimą. Dokumentuose pateikiami konfidencialūs konkrečios bendrovės duomenys, todėl jie negali būti atskleisti.

(97)

„Gunvor“ ir CARBIO pateikė pastabų, kad Europos biodyzelino tarybai skirto Komisijos klausimyno nepakako, kad būtų įvykdyti ADS 3 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimai. Europos biodyzelino taryba turėjo paaiškinti, kaip patikslinti duomenys buvo pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais, o Komisija paprasčiausiai neturėjo priimti Europos biodyzelino tarybos pateiktos informacijos.

(98)

Be to, „Gunvor“ ir CARBIO tvirtino, kad Europos biodyzelino tarybos klausimyno atsakymai buvo gerokai paredaguoti, dėl to suinteresuotosios šalys negalėjo suprasti, kaip duomenys buvo surinkti, kaip jie buvo įvertinti ir kaip sutikrinti su kitais šaltiniais, todėl jos negalėjo nuspręsti, ar susijusi Europos biodyzelino tarybos pateikta informacija yra patikima.

(99)

Abi šalys pateikė Eurostato surinktus gamybos, pajėgumų ir biodyzelino suvartojimo ES duomenis ir pažymėjo, kad šie duomenys ir laikinajame reglamente paskelbti duomenys, kuriuos surinko ir Komisijai pateikė Europos biodyzelino taryba, yra panašūs. Jos teigė, kad Komisija turėjo naudoti ne Europos biodyzelino tarybos duomenis, kurie buvo pakoreguoti atsižvelgiant į nepanaudotus pajėgumus, o Eurostato duomenis.

(100)

Jos taip pat tvirtino, kad Europos biodyzelino tarybos pateikta nepanaudotų pajėgumų apibrėžtis buvo gana neaiški, o pasiūlymas gamybos pajėgumus sumažinti iš jų išskaičiuojant nepanaudotus pajėgumus pateiktas jau paskelbus laikinąjį reglamentą, kai buvo akivaizdu, kad remiantis laikinajame reglamente cituojamais duomenimis būtų daug sunkiau pagrįstai nustatyti tariamo importo dempingo kaina ir ES pramonės tariamai patirtos žalos priežastinį ryšį.

(101)

Komisija šiuos tvirtinimus atmetė, kaip paaiškinta 6.2–6.4 skirsniuose. Ji atidžiai išnagrinėjo klausimyno atsakymus, tada per tikrinamąjį vizitą Europos biodyzelino tarybos patalpose patikrino duomenis ir nustatė, kad pateikti ir patikslinti duomenys buvo tikslūs ir patikimi ir kad nereikėjo keisti patikslintų duomenų, naudotų galutiniame reglamente (taip pat žr. 53–58 konstatuojamąsias dalis).

(102)

Be to, Komisija pažymi, kad Europos biodyzelino tarybos surinkti duomenys atitinka Eurostato duomenis, todėl Eurostatas (nepriklausomai) patvirtina, kad Europos biodyzelino tarybos duomenys yra tikslūs ir patikimi. Tačiau Eurostato duomenų rinkinys nebuvo paskelbtas iki 2014 m., todėl per pradinį tyrimą nebuvo galima jo naudoti.

(103)

Todėl galutiniame reglamente (131 konstatuojamojoje dalyje) naudoti patikslinti duomenys (žr. lentelę) buvo teisingi ir po tikrinamojo vizito patvirtinti.

(104)

2013 m. kovo mėn., prieš paskelbiant laikinąsias priemones, Europos biodyzelino taryba Komisijai pateikė Sąjungos gamybos duomenis (tiek Europos biodyzelino tarybai priklausančių, tiek jai nepriklausančių įmonių).

(105)

Pateikti gamybos duomenys – tai kiekvienos įmonės, nepriklausomai nuo to, ar ji priklauso Europos biodyzelino tarybai, ar ne, duomenys. Pagal šį principą „iš apačios į viršų“ užtikrinta, kad pagal gamybos duomenis būtų sudarytas tikslus ES gamybos vaizdas.

(106)

Europos biodyzelino tarybai priklausančios įmonės gamybos duomenis Europos biodyzelino tarybai teikia kiekvieną ketvirtį, naudodamos Europos biodyzelino tarybos siunčiamą formą, o vėliau šie duomenys yra sutikrinami su rinkos tyrimų šaltinių duomenimis. Europos biodyzelino taryba gamybos duomenims skiria didelį dėmesį, nes pagal juos nustatomas Europos biodyzelino tarybos narių finansinis įnašas.

(107)

Europos biodyzelino tarybai nepriklausančių įmonių gamybos duomenys renkami per tiesioginius kontaktus su įmonėmis. Tada gauti duomenys sutikrinami su kitų rinkos tyrimų šaltinių, įskaitant nacionalines asociacijas, kitus gamintojus ir specializuotus leidinius, duomenimis.

(108)

Todėl Europos biodyzelino tarybos pateikti duomenys yra geriausia turima informacija apie visos ES gamybą – tiek Europos biodyzelino tarybai priklausančių, tiek jai nepriklausančių įmonių gamybą, remiantis reguliariomis Europos biodyzelino tarybos kiekvienos ES įmonės, gaminančios biodyzeliną, faktinės gamybos duomenų ataskaitomis.

(109)

Europos biodyzelino taryba naudojo šiuos duomenis visai Sąjungos gamybai nustatyti ir jais remiantis ji teikė pastabas.

(110)

2013 m. kovo mėn., prieš paskelbiant laikinąsias priemones, Europos biodyzelino taryba Komisijai pateikė Sąjungos gamybos pajėgumų duomenis (tiek Europos biodyzelino tarybai priklausančių, tiek jai nepriklausančių įmonių).

(111)

Kaip ir gamybos duomenys, šie duomenys buvo kiekvienos įmonės, nepriklausomai nuo to, ar ji priklauso Europos biodyzelino tarybai, ar ne, duomenys.

(112)

Europos biodyzelino tarybai priklausančių įmonių gamybos pajėgumų duomenis šios įmonės teikia du kartus per metus, naudodamos Europos biodyzelino tarybos siunčiamą formą, vėliau šie duomenys yra sutikrinami su rinkos tyrimų šaltinių duomenimis. Siekdama užtikrinti duomenų nuoseklumą Europos biodyzelino taryba reikalauja, kad jai priklausančios įmonės nurodytų kiekvienos gamyklos 330 darbo dienų per metus pajėgumus, atsižvelgdamos į neišvengiamas gamyklų eksploatacijos sąnaudas.

(113)

Europos biodyzelino tarybai nepriklausančių įmonių gamybos pajėgumų duomenys renkami per tiesioginius kontaktus su įmonėmis, vėliau, kaip ir gamybos duomenys, šie duomenys yra sutikrinami kryžminiu būdu.

(114)

Kadangi Europos biodyzelino taryba reikalauja pateikti tik įmonės gamybos pajėgumų konkrečią dieną apžvalgą, o pajėgumų sąvoką ne visos įmonės suvokia vienodai, Europos biodyzelino tarybos pateiktus gamybos pajėgumų duomenis reikėtų laikyti mažiau tiksliais nei gamybos duomenis.

(115)

Tačiau Europos biodyzelino tarybos pateikti duomenys yra geriausia turima informacija apie visos ES gamybos pajėgumus – tiek Europos biodyzelino tarybai priklausančių, tiek jai nepriklausančių įmonių, remiantis reguliariomis Europos biodyzelino tarybos kiekvienos ES įmonės, gaminančios biodyzeliną, faktinių gamybos pajėgumų duomenų ataskaitomis.

(116)

Paskelbus laikinąjį reglamentą ir kaip aprašyta galutiniame reglamente, buvo akivaizdu, kad paskelbti gamybos pajėgumų duomenys tiksliai neatspindi tikrosios Sąjungos pramonės padėties. Todėl Komisija paprašė Europos biodyzelino tarybos pateikti paaiškinimų dėl jos surinktų gamybos pajėgumų duomenų.

(117)

Europos biodyzelino taryba Komisijai pateikė atnaujintus jai priklausančių ir nepriklausančių įmonių duomenis, kuriuose nurodė neturimus vadinamuosius neveikiančius gamybos pajėgumus arba nepanaudotus pajėgumus, kurie pradžioje buvo nurodyti kaip visų ES gamybos pajėgumų dalis.

(118)

Europos biodyzelino taryba nepanaudotus pajėgumus nustatė skaičiuodama gamybos ir gamybos pajėgumų duomenis pagal atskirų įmonių pateiktus duomenis. Dėl pirmiau aprašytos duomenų rinkimo procedūros reikėjo peržiūrėti pateiktus Europos biodyzelino tarybai nepriklausančių įmonių duomenis, kad būtų įsitikinta, jog gamybos pajėgumų duomenys kuo tiksliau parodytų tikrąją ES pramonės padėtį.

(119)

Europos biodyzelino tarybos tarp laikinojo ir galutinio reglamentų pateikti duomenys buvo geriausia turima informacija apie visos ES gamybos pajėgumus – tiek Europos biodyzelino tarybai priklausančių, tiek jai nepriklausančių įmonių, remiantis reguliariomis Europos biodyzelino tarybos kiekvienos ES bendrovės, gaminančios biodyzeliną, faktinių gamybos pajėgumų duomenų ataskaitomis.

(120)

Atskleidus Komisijos išvadas dėl žalos, keletas suinteresuotųjų šalių pateikė dėl jų pastabų.

(121)

Argentinos biodyzelino gamintojų asociacija CARBIO pakartojo savo nuomonę, pateiktą peržiūros tyrimo metu, kad dabartinėje žalos ir priežastinio ryšio analizėje turėtų būti naudojami dabartiniai Eurostato duomenys dėl biodyzelino gamybos ir pajėgumų, o ne pradiniame tyrime naudoti duomenys.

(122)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Eurostato duomenys sutapo su pradiniais Europos biodyzelino tarybos pateiktais duomenimis. Tačiau Europos biodyzelino taryba šiuos duomenis patikslino, kad jie geriau atspindėtų pradinio tyrimo metu nepanaudotus pajėgumus. Kaip teigiama 6.4 skirsnyje, Komisija šiuos duomenis patikrino dabartinio peržiūros tyrimo metu. Todėl pradiniai Eurostato duomenys neatspindi tiksliausios gamybos ir biodyzelino situacijos, kurią Komisija šiuo atveju konkrečiai patikrino ir ja rėmėsi.

(123)

CARBIO taip pat teigė, kad Komisija turėtų tiksliau apibrėžti nepanaudotus pajėgumus. Komisija pakartojo, kad ji apibrėžė nepanaudotus pajėgumus galutinio reglamento 131 ir 132 konstatuojamosiose dalyse. Kadangi Komisijos pateikta nepanaudotų pajėgumų sąvoka PPO ataskaitose nekvestionuojama, šioje peržiūroje jos nereikėjo keisti.

(124)

Visoms šalims buvo pranešta apie Komisijos nustatytus faktus ir nustatytas terminas pastaboms pateikti.

(125)

Po faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas „Molinos de la Plata“ pranešė Komisijai, kad tuo metu eksportuodamas į Sąjungą jis vadinosi „Molinos Agro S.A.“, o ne „Molinos Río de la Plata S.A.“, ir pateikė įrodymų.

(126)

Komisija išnagrinėjo pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, kad pavadinimo pakeitimas yra pakankamai pagrįstas ir todėl neprieštaravo.

(127)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indonezijos eksportuotojas „Wilmar“ paprašė išklausyti ir šis prašymas buvo patenkintas. Jis pateikė su konkrečia bendrove susijusius tvirtinimus dėl dempingo ir žalos apskaičiavimo ir visų pirma paprašė sumažinti jo pelno dydį.

(128)

Komisija atmetė šiuos tvirtinimus, kadangi jie nesusiję su PPO ataskaitos įgyvendinimu Argentinos atžvilgiu. Be to, dauguma jų šiuo metu nagrinėjami svarstant PPO ginčą, kurį pateikė Indonezija.

(129)

Po patikslinto faktų atskleidimo „Wilmar“ teigė, kad jo tvirtinimo, susijusio su normaliajai vertei apskaičiuoti naudojamu jo pelno dydžiu, PPO šiuo metu nenagrinėja ir kad tai yra atskiras klausimas, o tvirtinimas yra grindžiamas tik pagrindinio antidempingo reglamento nuostatomis. Todėl šis tvirtinimas turėtų būti išnagrinėtas per šią peržiūrą. „Wilmar“ taip pat teigė, kad tolesnis priemonių taikymas nėra naudingas Sąjungai ir todėl jos turėtų būti nebetaikomos.

(130)

Komisija priminė, kad ši peržiūra buvo inicijuota remiantis PPO įgaliojimų suteikimo reglamentu siekiant įgyvendinti Kolegijos ir Apeliacinės tarybos išvadas bei rekomendacijas, pateiktas nagrinėjant ginčą „Europos Sąjunga. Antidempingo priemonės Argentinos kilmės biodyzelinui“ (WT/DS473/15). Todėl peržiūros metu nagrinėjami tik PPO sprendžiami klausimai ir su jais susijusios pasekmės ir (arba) techniniai pakeitimai. Todėl nei vienas „Wilmar“ tvirtinimas nėra priimtinas. Komisija taip pat priminė, kad jau pradinio tyrimo metu „Wilmar“ buvo pateikęs panašų tvirtinimą dėl pelno dydžio ir jis buvo atmestas (žr. Reglamento (ES) Nr. 1194/2013 43–46 konstatuojamąsias dalis). Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Argentinos eksportuojantis gamintojas „COFCO Argentina S.A.“ (ankstesnis pavadinimas „Noble Argentina S.A.“) pateikė prašymą, kad bendrovė būtų laikoma naujoke ir į bendrovių, kurioms taikomos individualios muitų normos, sąrašą būtų įtraukta kaip kita bendradarbiaujanti bendrovė.

(131)

Komisija informavo bendrovę, kad ji turėtų laikytis galutinio reglamento 3 straipsnyje nustatytos procedūros, skirtos naujiems eksportuojantiems gamintojams.

(132)

Po faktų atskleidimo Europos biodyzelino taryba paprašė išklausyti dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui teigdama, kad Komisijos pozicija buvo nustatyta ne remiantis objektyviais teisiniais motyvais, o politiniais interesais.

(133)

2017 m. liepos 20 d. įvykusiame klausyme bylas nagrinėjantis pareigūnas nenustatė, kad Europos biodyzelino tarybos kaip suinteresuotosios šalies teisės buvo pažeistos. Tuo pačiu metu jis paprašė Komisijos pagrįsti savo nuomonę, kodėl ji negalėjo atmesti Argentinos sojos kainų kaip nepatikimų. Komisija šį klausimą įtraukė į po faktų atskleidimo gautų pastabų vertinimą, kaip nuodyta 60–63 konstatuojamosiose dalyse.

(134)

Remdamasi nauju vertinimu, Komisija padarė išvadą, kad pradiniame tyrime nustatytas žalingas dempingas pasitvirtino.

(135)

Todėl turėtų būti toliau taikomos Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1194/2013 Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatytos antidempingo priemonės, o Argentinos patikslinti dempingo skirtumai turėtų būti perskaičiuoti, kaip nurodyta pirmiau.

(136)

Nagrinėjamajam produktui taikoma tokia galutinio antidempingo muito norma:

(137)

Todėl galutinio reglamento 1 straipsnio 2 dalis turėtų būti atitinkamai pakeista.

(138)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 (12) 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,