(1)

Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, patvirtina priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (1) reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų patvirtinamos atsižvelgiant į prieinamas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai aktualu, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto parengtas ataskaitas;

(3)

priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant, kai tinkama, tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas, turi patvirtinti Taryba. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus, nustatytus to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žvejybos galimybės valstybėms narėms turi būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrinamas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno žuvų ištekliaus ar žvejybos atžvilgiu;

(4)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos pagal tuose planuose nustatytas taisykles;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1022 (2) buvo nustatytas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas, kuris įsigaliojo 2019 m. liepos 16 d. Remiantis to reglamento 4 straipsnio 1 dalimi, to reglamento 1 straipsnyje išvardytų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos taip, kad didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį atitinkantis mirtingumas dėl žvejybos palaipsniui pakopomis būtų pasiektas iki 2020 m., kai įmanoma, ir ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d. Žvejybos galimybės turėtų būti išreikštos didžiausiomis leidžiamomis žvejybos pastangomis ir nustatytos laikantis to Reglamento 7 straipsnyje nustatytos žvejybos pastangų sistemos. Todėl 2020 m. didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos turėtų būti sumažintos 10 %, palyginti su baziniu dydžiu, suskaičiuotu pagal to reglamento 7 straipsnio 4 dalį;

(6)

2018 m. 42-ajame metiniame susitikime Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM) priėmė rekomendaciją GFCM/42/2018/1 dėl europinių ungurių išteklių Viduržemio jūroje daugiamečio valdymo plano, kuria nustatomos europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla) Viduržemio jūroje (GFCM 1–27 geografiniuose parajoniuose) išteklių valdymo priemonės. Tarp tų priemonių numatytas kasmetinis draudimo žvejoti tris mėnesius iš eilės laikotarpis, kurį kiekviena valstybė narė turi nustatyti pagal Tarybos reglamente (EB) Nr. 1100/2007 (3) nustatytus išsaugojimo tikslus, taip pat pagal nacionalinį (-ius) upinių ungurių išteklių valdymo planą (-us) ir upinių ungurių migracijos laiko modelius valstybėje narėje. Toje rekomendacijoje nustatyta, kad draudimas žvejoti taikomas visuose Viduržemio jūros vandenyse ir sūrokuose vandenyse, pavyzdžiui, žiotyse, pakrančių lagūnose ir tarpiniuose vandenyse. Ta priemonė turėtų būti įgyvendinta Sąjungos teisėje;

(7)

2018 m. 42-ajame metiniame susitikime GFCM taip pat priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/8 dėl neatidėliotinų priemonių mažų pelaginių žuvų ištekliams Adrijos jūroje (17 ir 18 geografiniuose parajoniuose) 2019–2021 metais, kuria nustatyti 2019, 2020 ir 2021 m. laimikio limitai ir žvejybos pastangų apribojimai, taikomi smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliams GFCM 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose (Adrijos jūroje). Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais; Didžiausi laimikio limitai nustatomi tik vieneriems metams, nedarant poveikio nei kitoms ateityje priimsimoms priemonėms, nei galimai paskirstymo valstybėms narėms sistemai;

(8)

2019 m. 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė rekomendaciją GFCM/43/2019/5 dėl daugiamečio tausios demersinių žuvų žvejybos Adrijos jūroje (17 ir 18 geografiniuose parajoniuose) valdymo plano; šia rekomendacija sukurta tam tikrų demersinių žuvų išteklių žvejybos pastangų sistema. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

(9)

atsižvelgiant į Slovėnijos laivyno ypatumus ir labai nedidelį jo poveikį smulkiųjų pelaginių ir demersinių žuvų ištekliams, tikslinga išlaikyti esamus žvejybos modelius ir užtikrinti Slovėnijos laivynui galimybę sužvejoti minimalų smulkiųjų pelaginių rūšių žuvų kiekį ir išnaudoti minimalią demersinių žuvų išteklių žvejybos pastangų kvotą;

(10)

2019 m. 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/3, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija GFCM/40/2017/4 dėl daugiamečio paprastųjų otų žvejybos Juodojoje jūroje (GFCM 29 geografiniame parajonyje) valdymo plano. Toje rekomendacijoje nustatytas atnaujintas paprastųjų otų regioninis bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) ir kvotų skyrimo sistema, taip pat tolesnės to ištekliaus išsaugojimo priemonės, visų pirma dviejų mėnesių draudimo žvejoti laikotarpis ir žvejybos dienų apribojimas iki 180 dienų per metus. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;

(11)

remiantis GFCM pateiktomis mokslinėmis rekomendacijomis, tam, kad būtų užtikrintas atlantinių šprotų ištekliaus Juodojoje jūroje tvarumas, būtina išlaikyti dabartinį mirtingumo dėl žvejybos lygį. Todėl tikslinga ir toliau nustatyti autonominę to ištekliaus kvotą;

(12)

žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius, socialinius bei ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams, ir atsižvelgiant į per konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis pareikštas nuomones;

(13)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 (4) nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant to reglamento 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas dėl atsargumo principu pagrįsto BLSK ir analitiniu įvertinimu pagrįsto BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę jų būklę, to reglamento 3 arba 4 straipsnis netaikomas. Neseniai visiems ištekliams, kuriems galioja įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti metų sandūros lankstumo mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris kliudytų taikyti racionalaus ir atsakingo jūrų biologinių išteklių naudojimo principą, trukdytų siekti BŽP tikslų ir pablogintų biologinę išteklių būklę, turėtų būti nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi analitiniu įvertinimu pagrįstiems BLSK tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;

(14)

šiame reglamente nustatytomis Sąjungos žvejybos laivams skirtomis žvejybos galimybėmis naudojamasi pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 (5), ypač to reglamento 33 ir 34 straipsnius, susijusius su laimikio ir žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą teikimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos Komisijai duomenis apie iškraunamus išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, žuvų kiekius;

(15)

siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti pradėtas taikyti nuo 2020 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas;

(16)

žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos visapusiškai laikantis Sąjungos teisės,