(1)

kosmoso technologijos ir paslaugos bei palydovų duomenys tapo nepamainoma kasdienio europiečių gyvenimo dalimi ir yra itin svarbūs siekiant išsaugoti daugelį strateginių interesų. Sąjungos kosmoso pramonė jau yra viena konkurencingiausių pasaulyje. Tačiau naujų dalyvių atsiradimas ir naujų technologijų plėtra iš pagrindų keičia įprastus pramonės modelius. Todėl tam, kad Sąjunga tarptautiniu mastu ir toliau pirmautų kosmoso srityje ir turėtų didžiulę veiksmų laisvę, labai svarbu, kad ji skatintų mokslo bei technikos pažangą ir padėtų didinti Sąjungos kosmoso sektoriaus pramonės, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), startuolių ir novatoriškų įmonių, konkurencingumą ir inovacinį pajėgumą;

(2)

reikėtų pasinaudoti kosmoso teikiamomis galimybėmis Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo tikslais, kaip nurodyta visų pirma 2016 m. birželio mėn. Visuotinėje Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijoje, kartu išlaikant Sąjungos kosmoso programos (toliau – Programa) civilinį pobūdį ir paisant galimų valstybių narių konstitucinėje teisėje įtvirtintų nuostatų laikytis neutraliteto ir neprisijungti prie aljansų. Kosmoso sektoriaus plėtra nuo seno susijusi su saugumu. Daugeliu atvejų kosmoso sektoriuje naudojama įranga, komponentai ir prietaisai, taip pat palydovų duomenys ir kosmoso paslaugos yra dvejopo naudojimo. Tačiau Sąjungos saugumo ir gynybos politika nustatoma pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) V antraštine dalimi;

(3)

nuo XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigos Sąjunga plėtoja savo piliečių poreikius ir viešosios politikos reikalavimus atitinkančias kosmoso srities iniciatyvas ir programas, būtent, Europos geostacionarinę navigacinę tinklo sistemą (EGNOS), o vėliau – „Galileo“ ir programą „Copernicus“. Turėtų būti užtikrintas tų iniciatyvų ir programų tęstinumas, o jų teikiamos paslaugos turėtų būti patobulintos, kad atitiktų naujus naudotojų poreikius ir toliau būtų pavyzdinėmis, atsižvelgiant į naujų technologijų plėtrą ir skaitmeninių, informacinių ir ryšių technologijų transformaciją, ir atitiktų politikos prioritetus, pavyzdžiui, susijusius su klimato kaita, įskaitant pokyčių poliariniame regione stebėseną, transportu, saugumu ir gynyba;

(4)

siekiant skatinti platesnį naujų technologijų naudojimą, pavyzdžiui, e. skambučių, skaitmeninio tachografo, eismo priežiūros ir valdymo, autonominio vairavimo ir bepiločių transporto priemonių ir orlaivių, ir patenkinti saugaus ir sklandaus junglumo, patikimo padėties nustatymo, įvairiarūšio vežimo ir sąveikos poreikius, reikia pasinaudoti transporto, kosmoso ir skaitmeninio sektorių sinergija. Toks sinergijos panaudojimas padidintų transporto paslaugų ir transporto pramonės konkurencingumą;

(5)

siekiant pasinaudoti visais Programos teikiamais pranašumais visose valstybėse narėse ir visų jų piliečių labui taip pat labai svarbu skatinti naudoti ir pritaikyti duomenis, informaciją ir teikiamas paslaugas, taip pat remti šiais duomenimis, informacija ir paslaugomis grindžiamų galutinės grandies taikmenų kūrimą. Tuo tikslu valstybės narės, Komisija ir atsakingieji subjektai galėtų visų pirma reguliariai rengti informavimo apie Programos teikiamą naudą kampanijas;

(6)

kad būtų pasiekti veiksmų laisvės, nepriklausomumo ir saugumo tikslai, būtina, kad Sąjunga turėtų savarankišką prieigą prie kosmoso ir galėtų saugiai ja naudotis. Todėl labai svarbu, kad Sąjunga remtų savarankišką, patikimą ir ekonomiškai efektyvią prieigą prie kosmoso, visų pirma kiek tai susiję su ypatingos svarbos infrastruktūros objektais ir technologijomis, viešuoju saugumu ir Sąjungos bei jos valstybių narių saugumu. Todėl pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 189 straipsnio 2 dalį Komisijai turėtų būti suteikta galimybė Europos lygmeniu sutelkti paleidimo paslaugas tiek savo, tiek kitų poreikiams, t. y., paprašius kitiems subjektams, įskaitant valstybes nares. Be to, norint, kad Sąjunga išliktų konkurencinga sparčiai besikeičiančioje rinkoje, labai svarbu, kad Sąjunga ir toliau turėtų prieigą prie šiuolaikinės, veiksmingos ir lanksčios paleidimo infrastruktūros ir kad ji galėtų naudotis atitinkamomis paleidimo sistemomis. Todėl, nedarant poveikio priemonėms, kurių ėmėsi valstybės narės ar Europos kosmoso agentūra (toliau – EKA), pagal Programą turėtų būti galima remti kosmoso antžeminės infrastruktūros adaptacijas, įskaitant naujus Programos įgyvendinimui būtinus pakeitimus ir kosmoso paleidimo sistemų, kurios yra būtinos palydovams paleisti, adaptacijas, įskaitant alternatyvias technologijas ir novatoriškas sistemas, siekiant įgyvendinti Programos komponentus. Ta veikla turėtų būti įgyvendinama laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (2) (toliau – Finansinis reglamentas) ir siekiant užtikrinti didesnę Programos išlaidų ekonomiją. Atsižvelgiant į tai, kad nebus tam skirto biudžeto, veiksmai, kuriais remiamos galimybės naudotis kosmosu, neturėtų daryti poveikio Programos komponentų įgyvendinimui;

(7)

kad padidintų Sąjungos kosmoso pramonės konkurencingumą ir padidintų nuosavų sistemų projektavimo, kūrimo ir valdymo gebėjimą, Sąjunga turėtų remti visos kosmoso pramonės kūrimą, augimą ir plėtrą. Atsirandantys verslui ir inovacijoms palankūs modeliai turėtų būti remiami Europos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis įgyvendinant iniciatyvas, pavyzdžiui, kosmoso platformas, susiejančias kosmoso, skaitmeninį ir kitus sektorius, taip pat naudotojus. Tų kosmoso platformų tikslas turėtų būti verslumo ir įgūdžių skatinimas, kartu siekiant sinergijos su skaitmeninių inovacijų centrais. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungoje su kosmosu susijusiems startuoliams trūksta tinkamų galimybių gauti privataus akcinio kapitalo, Sąjunga turėtų skatinti Sąjungoje steigti kosmoso bendroves ir plėsti jų veiklą, kad jos būtų sėkmingos, be kita ko, padėdama joms gauti rizikos finansavimą ir skatindama paklausą, vadinamą pirma sutartimi grindžiamu požiūriu;

(8)

kosmoso vertės grandinė paprastai skirstoma į pradinės grandies sektorių ir galutinės grandies sektorių. Pradinės grandies sektorius apima veikiančios kosmoso sistemos kūrimo veiklą, įskaitant projektavimo, gamybos ir paleidimo veiklą bei tokios sistemos eksploatavimą. Galutinės grandies sektorius apima su kosmosu susijusių paslaugų teikimą ir produktų tiekimą naudotojams. Skaitmeninės platformos taip pat yra svarbus kosmoso sektoriaus vystymo elementas. Jos suteikia galimybę naudotis duomenimis ir produktais, taip pat priemonių rinkiniais, saugojimo ir skaičiavimo įrenginiais;

(9)

kosmoso srityje Sąjunga naudojasi kompetencija pagal SESV 4 straipsnio 3 dalį. Komisija turėtų užtikrinti pagal Programą vykdomos veiklos darną;

(10)

nors keletas valstybių narių turi aktyvių su kosmosu susijusių pramonės šakų tradiciją, reikėtų pripažinti poreikį plėtoti ir toliau vystyti kosmoso pramonės sektorius valstybėse narėse, kuriose pajėgumai tik kuriami, ir būtinybę reaguoti į tradicinės kosmoso pramonės problemas, kurias kelia „naujosios kosmoso įmonės“. Turėtų būti skatinami veiksmai, kuriais visoje Sąjungoje būtų plėtojami kosmoso pramonės pajėgumai ir sudaromos palankesnės sąlygos bendradarbiauti visose valstybėse narėse veikiančioms kosmoso pramonės įmonėms;

(11)

pagal Programą vykdomi veiksmai turėtų būti grindžiami nacionaliniais ir Europos pajėgumais, esančiais veiksmo vykdymo metu, ir jais turėtų būti naudojamasi;

(12)

dėl Programos aprėpties ir jos potencialo padėti spręsti pasaulinius uždavinius, veiklai kosminėje erdvėje būdingas svarbus tarptautinis aspektas. Glaudžiai derinant veiklą su valstybėmis narėmis ir gavus jų pritarimą, atitinkami Programos organai galėtų dalyvauti su programa susijusiuose veiksmuose vykdant tarptautinį bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiauti atitinkamuose Jungtinių Tautų (JT) sektoriniuose organuose. Su Programa susijusiais klausimais Komisija galėtų Sąjungos vardu ir jos kompetencijos srityje koordinuoti veiklą tarptautiniu mastu, visų pirma siekiant apginti Sąjungos ir jos valstybių narių interesus tarptautiniuose forumuose, be kita ko, dažnių srityje, kiek tai susiję su Programa, nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai toje srityje. Ypač svarbu, kad Sąjunga, atstovaujama Komisijos, bendradarbiautų Tarptautinės COSPAS-SARSAT programos organuose;

(13)

tarptautinis bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant skatinti Sąjungos kaip pasaulinio masto veikėjos vaidmenį kosmoso sektoriuje, taip pat skatinti Sąjungos technologijas bei pramonę, sudarant palankias sąlygas sąžiningai konkurencijai tarptautiniu lygmeniu ir atsižvelgiant į poreikį užtikrinti šalių teisių ir pareigų abipusiškumą, ir skatinti bendradarbiavimą mokymo srityje. Tarptautinis bendradarbiavimas yra vienas iš pagrindinių Europos kosmoso strategijos elementų, išdėstytų 2016 m. spalio 26 d. Komisijos komunikate. Komisija turėtų naudotis Programa, kad prisidėtų prie tarptautinių pastangų ir jomis pasinaudotų, įgyvendintų iniciatyvas, kuriomis Europos technologijos ir pramonė skatinamos tarptautiniu mastu, pavyzdžiui, rengiant dvišalius dialogus, pramonės seminarus ir teikiant paramą MVĮ tarptautinimui, ir sudarytų palankesnes sąlygas patekti į tarptautines rinkas bei skatintų sąžiningą konkurenciją, taip pat naudodamasi ekonominės diplomatijos iniciatyvomis. Europos kosmoso diplomatijos iniciatyvos turėtų būti visiškai suderintos su esama Sąjungos politika, prioritetais bei priemonėmis ir juos papildyti, o Sąjungai tenka svarbus vaidmuo kartu su valstybėmis narėmis ir toliau pirmauti tarptautinėje arenoje;

(14)

nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai, Komisija, kartu su Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) ir glaudžiai koordinuodama darbą su valstybėmis narėmis, turėtų skatinti atsakingą elgesį kosmose įgyvendinant Programą, be kita ko, siekiant sumažinti kosminių šiukšlių kiekio didėjimą. Komisija taip pat turėtų išnagrinėti galimybę, kad Sąjunga priimtų atitinkamose JT sutartyse ir konvencijose nustatytas teises ir pareigas, ir, prireikus, pateiktų atitinkamų pasiūlymų;

(15)

Programos tikslai panašūs į kitų Sąjungos programų tikslus, visų pirma programos „Europos horizontas“, sukurtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (3), programos „InvestEU“, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (4), Europos gynybos fondo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/697 (5) ir fondų, įsteigtų pagal Reglamentą, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Finansinės Sienų valdymo ir vizų priemonei finansinės paramos taisyklės (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas), tikslus. Todėl turėtų būti numatytas sudėtinis finansavimas pagal tas programas, su sąlyga, kad jos neapima tų pačių veiklos išlaidų, visų pirma numatant papildomo finansavimo pagal Sąjungos programas nuostatas, kai tai yra leidžiama pagal valdymo tvarką: arba iš eilės, arba pakaitomis, arba derinant lėšas, įskaitant bendram veiksmų finansavimui, sudarant sąlygas, kai įmanoma, inovacijų partnerystėms ir derinimo operacijoms. Todėl Programos įgyvendinimo laikotarpiu Komisija turėtų skatinti sinergiją su kitomis susijusiomis Sąjungos programomis ir finansinėmis priemonėmis – taip būtų sudarytos sąlygos, kai įmanoma, naudotis rizikos finansų, inovacijų partnerysčių, sudėtinio ar derinamojo finansavimo galimybėmis. Komisija taip pat turėtų užtikrinti pagal tas programas, visų pirma pagal programą „Europos horizontas“, parengtų sprendimų ir pagal Programą parengtų sprendimų sinergiją ir darną;

(16)

pagal Finansinio reglamento 191 straipsnio 3 dalį tos pačios išlaidos jokiomis aplinkybėmis negali būti finansuojamos iš Sąjungos biudžeto du kartus;

(17)

Programos politikos tikslai taip pat būtų laikomi tinkamomis finansuoti ir investuoti sritimis taikant programos „InvestEU“ finansines priemones ir biudžeto garantiją, visų pirma pagal tvarios infrastruktūros ir mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo politikos linijas. Finansinė parama turėtų būti proporcingai naudojama rinkos nepakankamumui arba neoptimalios investavimo aplinkos problemai spręsti, o veiksmais neturėtų būti dubliuojamas ar išstumiamas privatus finansavimas arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų teikti aiškios europinės pridėtinės vertės;

(18)

užtikrinus programos „Europos horizontas“ ir Programos darną ir sinergiją turėtų būti skatinamas konkurencingas ir novatoriškas Europos kosmoso sektorius, stiprinamas Europos savarankiškumas užsitikrinti prieigą prie kosmoso ir naudotis juo saugioje bei patikimoje aplinkoje ir sustiprintas Europos kaip pasaulinio masto veikėjos vaidmuo. Programos „Europos horizontas“ proveržio sprendimai būtų paremti mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenei teikiamais Programos duomenimis ir paslaugomis;

(19)

siekiant iš Programos gauti kuo didesnę socialinę ir ekonominę grąžą, būtina išlaikyti pažangiausias sistemas, jas atnaujinti, kad jos atitiktų kintančius naudotojų poreikius, ir kad kosmosu grindžiamų galutinės grandies taikmenų sektoriuje vyktų nauji pokyčiai. Sąjunga turėtų remti veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra arba su pradiniais raidos etapais, susijusiais su pagal Programą sukurtais infrastruktūros objektais, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą, susijusią su taikmenomis ir paslaugomis, grindžiamomis pagal Programą sukurtomis sistemomis, taip skatindama pradinės grandies ir galutinės grandies ekonominę veiklą. Atitinkama Sąjungos lygmens priemonė, skirta tai mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai finansuoti, yra programa „Europos horizontas“. Tačiau labai konkreti plėtros veiklos dalis turėtų būti finansuojama iš „Galileo“ ir EGNOS komponentams pagal šį reglamentą skirto biudžeto, būtent, kai tokia veikla susijusi su pagrindiniais elementais, pavyzdžiui, su „Galileo“ sistemomis suderinamais lustų rinkiniais ir imtuvais, kurie palengvintų taikmenų plėtojimą įvairiuose ekonomikos sektoriuose. Vis dėlto dėl tokio finansavimo neturėtų kilti rizika pagal Programą sukurtų infrastruktūros objektų plėtojimui ar eksploatavimui;

(20)

siekiant užtikrinti Europos kosmoso pramonės konkurencingumą ateityje, pagal Programą turėtų būti remiamas aukšto lygio įgūdžių plėtojimas su kosmosu susijusiose srityse ir remiama švietimo ir mokymo veikla, skatinant lygias galimybes, įskaitant lyčių lygybę, kad būtų visapusiškai išnaudotas Sąjungos piliečių potencialas toje srityje;

(21)

Programai skirtai infrastruktūrai gali prireikti papildomų mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurie gali būti remiami pagal programą „Europos horizontas“, siekiant nuoseklumo su EKA vykdoma šios srities veikla. Sinergija su programa „Europos horizontas“ turėtų užtikrinti, kad kosmoso sektoriaus mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikiai būtų įvardijami ir nustatomi kaip strateginio mokslinių tyrimų ir inovacijų planavimo proceso dalis. Pagal Programą nemokamai teikiami palydovų duomenys ir kosmoso paslaugos būtų naudojami kuriant proveržio sprendimus pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas, be kita ko, pagal programą „Europos horizontas“, remiant Sąjungos politikos prioritetus. Vykdant strateginį planavimo procesą pagal programą „Europos horizontas“ būtų nustatyta, kurią mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą vykdant turėtų būti naudojami Sąjungai priklausantys infrastruktūros objektai, pavyzdžiui, „Galileo“, EGNOS ir programos „Copernicus“ infrastruktūra. Esminiai in situ stebėjimo infrastruktūros elementai, kuriais sudaromos sąlygos teikti programos „Copernicus“ paslaugas, būtų mokslinių tyrimų infrastruktūros objektai, visų pirma in situ stebėjimo tinklai;

(22)

svarbu, kad visas materialusis ir nematerialusis turtas, sukurtas ar išvystytas vykdant pagal Programą Sąjungos finansuojamus viešuosius pirkimus, būtų Sąjungos nuosavybė. Kad būtų visapusiškai užtikrintos visos su nuosavybe susijusios pagrindinės teisės, reikėtų sudaryti būtinus susitarimus su dabartiniais savininkais. Tokia Sąjungos nuosavybė neturėtų daryti poveikio Sąjungos galimybei laikantis šio reglamento ir, kai tai laikoma tikslinga, atskirai įvertinus kiekvieną atvejį leisti trečiosioms šalims naudotis tuo turtu arba jį perleisti;

(23)

siekiant skatinti kuo plačiau naudotis Programos teikiamomis paslaugomis, būtų naudinga pabrėžti, kad duomenys, informacija ir paslaugos yra teikiami be garantijos, nedarant poveikio teisiškai privalomomis nuostatomis nustatytoms pareigoms;

(24)

Komisija, atlikdama kai kurias su reglamentavimu nesusijusias užduotis, prireikus ir kiek tai būtina, turėtų galėti naudotis tam tikrų nepriklausomų šalių technine pagalba. Kiti Programos viešajame valdyme dalyvaujantys subjektai, vykdydami jiems pagal šį reglamentą pavestas užduotis, taip pat turėtų galėti naudotis ta pačia technine pagalba;

(25)

šiame reglamente nustatomas visam Programos laikotarpiui skirtas finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausia orientacinė suma metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (6) 18 punkte;

(26)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą ir laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (7), ir įsipareigojimo siekti JT darnaus vystymosi tikslų, veiksmai pagal šį reglamentą turėtų padėti integruoti klimato politikos veiksmus ir pasiekti bendrą tikslą – ne mažiau kaip 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams remti. Atitinkami veiksmai turėtų būti nustatyti Programos rengimo ir įgyvendinimo metu, o atliekant atitinkamus vertinimus ir peržiūros procedūras jie turėtų būti pakartotinai įvertinti. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija bendradarbiaus dėl veiksmingos, skaidrios ir išsamios metodikos, kurią turi nustatyti Komisija, kad išlaidos pagal visas daugiametės finansinės perspektyvos programas būtų įvertinamos biologinės įvairovės tikslų požiūriu, kartu atsižvelgiant į esamus klimato ir biologinės įvairovės tikslų sutapimo atvejus;

(27)

vykdant Programos komponentus gaunamas pajamas turėtų gauti Sąjunga, kad būtų iš dalies kompensuotos ankstesnės jos investicijos, ir tos pajamos turėtų būti naudojamos Programos tikslų įvykdymui remti. Dėl tos pačios priežasties turėtų būti numatyta galimybė su privačiojo sektoriaus subjektais sudaromose sutartyse nustatyti pajamų paskirstymo sistemą;

(28)

Programai taikomas Finansinis reglamentas. Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(29)

kadangi Programa iš esmės finansuojama Sąjungos lėšomis, pagal Programą sudarytos pirkimo sutartys dėl pagal Programą finansuojamos veiklos turėtų atitikti Sąjungos taisykles. Todėl Sąjunga taip pat turėtų būti atsakinga už tikslų, kurių turi būti siekiama viešųjų pirkimų srityje, nustatymą. Finansiniame reglamente nustatyta, kad, remdamasi ex ante vertinimo rezultatais, Komisija turi galėti naudotis Sąjungos biudžetą įgyvendinančių asmenų ar subjektų sistemomis ir procedūromis. Konkretūs būtini tų sistemų ir procedūrų patikslinimai, taip pat galiojančių sutarčių pratęsimo tvarka, turėtų būti apibrėžti atitinkamame finansinės partnerystės pagrindų susitarime (toliau – FPPS) arba susitarime dėl įnašo;

(30)

Programa grindžiama sudėtingomis ir nuolat besikeičiančiomis technologijomis. Dėl priklausomumo nuo tokių technologijų kyla netikrumų ir rizikos sudarant viešojo pirkimo sutartis pagal Programą tiek, kiek jos susijusios su ilgalaikiais įsipareigojimais dėl įrangos arba paslaugų. Todėl be Finansiniame reglamente nustatytų taisyklių turi būti nustatytos ir konkrečios priemonės dėl viešojo pirkimo sutarčių. Todėl turėtų būti galima skirti sutartį, kuri būtų sudaroma kaip sąlyginė dalinė sutartis, laikantis tam tikrų sąlygų padaryti sutarties pakeitimą jos vykdymo metu arba nustatyti mažiausią subrangos lygį, visų pirma siekiant, kad galėtų dalyvauti MVĮ ir startuoliai. Galiausiai, dėl Programos komponentams būdingų su technologijomis susijusių netikrumų, sutarties kainos ne visada gali būti tiksliai nustatytos, todėl turėtų būti numatyta galimybė sutartis sudaryti nenurodant konkrečios ir galutinės kainos ir įtraukiant Sąjungos finansinių interesų apsaugos sąlygas;

(31)

siekiant skatinti viešąją paklausą ir viešojo sektoriaus inovacijas, pagal Programą turėtų būti skatinama naudotis jos duomenimis, informacija ir paslaugomis siekiant remti pramonės ir MVĮ pritaikytų sprendimų plėtrą regionų ir vietos lygmenimis, pasitelkiant su kosmosu susijusias inovacijų partnerystes, kaip nurodyta Finansinio reglamento 1 priedo 7 punkte, suteikiant galimybę aprėpti visus etapus nuo plėtros iki specializuotų sąveikių kosmoso sprendimų, skirtų viešosioms paslaugoms teikti, diegimo ir įsigijimo;

(32)

norint pasiekti Programos tikslus, svarbu turėti galimybę, kai tinkama, naudotis kosmoso srityje veikiančių Sąjungos viešųjų ir privačiųjų subjektų teikiamais pajėgumais ir tarptautiniu lygmeniu bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis. Dėl tos priežasties turėtų būti numatyta galimybė naudoti visas atitinkamas SESV ir Finansiniame reglamente numatytas priemones ir valdymo metodus, taip pat bendrų viešųjų pirkimų procedūras;

(33)

kalbant konkrečiau apie dotacijas, patirtis parodė, kad naudotojų gausinimo, optimizavimo rinkoje ir bendros informavimo priemonės yra veiksmingesnės, kai vykdomos necentralizuotai, o ne Komisijos veiksmais, grindžiamais principu „iš viršaus į apačią“. Viena iš labiausiai pasiteisinusių finansinės paramos naujiems rinkos dalyviams bei MVĮ formų yra dotacijos gavėjo trečiosioms šalims teikiami čekiai. Tačiau Finansiniame reglamente nustačius finansinės paramos viršutines ribas, atsirado kliūčių paramai čekiais teikti. Todėl, siekiant neatsilikti nuo kosmoso sektoriaus rinkos taikmenų potencialo augimo, ta viršutinė riba Programos atveju turėtų būti padidinta;

(34)

įgyvendinant šį reglamentą, finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(35)

pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (8) užjūrio šalyse ar teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai yra laikomi atitinkančiais reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(36)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(37)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (9), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (10), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (11) ir (ES) 2017/1939 (12) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (13), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(38)

Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, stojančiosios valstybės, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, taip pat Europos kaimynystės politika šalys gali dalyvauti Programoje, išskyrus „Galileo“, EGNOS, GOVSATCOM ir SST pakomponentį, pagal atitinkamus susitarimus. Programoje taip pat gali dalyvauti kitos trečiosios valstybės, išskyrus „Galileo“, EGNOS, GOVSATCOM ir SST pakomponentį, pagal susitarimą, kuris turi būti sudarytas pagal SESV 218 straipsnį. „Galileo“ ir EGNOS turėtų būti leidžiama dalyvauti ir ELPA narėms, kurios yra EEE narės, Europos ekonominės erdvės susitarime (14) nustatytomis sąlygomis. Kitos trečiosios valstybės gali dalyvauti „Galileo“ ir EGNOS pagal susitarimą, kuris turi būti sudarytas pagal SESV 218 straipsnį. Bet kuri trečioji valstybė turėtų turėti galimybę dalyvauti GOVSATCOM tik remiantis susitarimu, kuris turi būti sudarytas pagal SESV 218 straipsnį;

(39)

šiame reglamente turėtų būti nustatyta konkreti nuostata dėl reikiamų teisių ir prieigos suteikimo atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(40)

turėtų būti reikalaujama, kad tarptautinės organizacijos, neturinčios savo būstinės Sąjungoje ir norinčios naudotis SST paslaugomis, kurios nėra viešai prieinamos, sudarytų susitarimą pagal SESV 218 straipsnį. Tarptautinės organizacijos, kurios turi būstines Sąjungoje ir kurios yra viešieji erdvėlaivių savininkai ir operatoriai, turėtų būti laikomos pagrindiniais SST naudotojais;

(41)

viešai prieinama informacija apie SST paslaugas turėtų būti suprantama kaip bet kokia informacija, kurią laikyti teisėtai prieinama naudotojas turi pagrįstą pagrindą. SST paslaugos, susijusios su susidūrimų vengimu, atmosferiniu grįžimu ir susiskaidymu, yra grindžiamos viešai prieinama išorine SST informacija, kurią galima gauti pateikus prašymą suteikti prieigą. Todėl SST paslaugos, susijusios su susidūrimų vengimu, atmosferiniu grįžimu ir susiskaidymu, turėtų būti suprantamos kaip viešai prieinamos paslaugos ir dėl jų neturėtų būti reikalaujama sudaryti susitarimą pagal SESV 218 straipsnį. Prieiga prie jų turėtų būti suteikiama potencialaus naudotojo prašymu;

(42)

patikimam Programos viešajam valdymui užtikrinti reikia aiškiai paskirstyti įvairių susijusių subjektų pareigas ir užduotis, kad būtų vengiama bereikalingo veiklos dubliavimo, išlaidų viršijimo ir vėlavimo. Visi valdymo subjektai savo kompetencijos srityje ir vykdydami savo pareigas turėtų remti Programos tikslų įgyvendinimą;

(43)

valstybės narės seniai vykdo veiklą kosmoso srityje. Jos turi kosmosui skirtas sistemas, infrastruktūrą ir nacionalines agentūras bei įstaigas. Todėl jos gali gerokai prisidėti prie Programos, ypač jos įgyvendinimo. Jos galėtų bendradarbiauti su Sąjunga, kad skatintų Programos paslaugų ir taikmenų naudojimą. Komisijai galėtų būti sudarytos sąlygos sutelkti valstybių narių turimas priemones, naudotis jų teikiama pagalba ir, laikantis abipusiai sutartų sąlygų, ji galėtų valstybėms narėms pavesti su reglamentavimu nesusijusias užduotis įgyvendinant Programą. Be to, atitinkamos valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų jų teritorijoje įkurtų antžeminių stočių apsaugą. Be to, valstybės narės ir Komisija turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir priežiūros institucijomis, kad užtikrintų galimybes tinkamu lygmeniu ir užtikrinant tinkamą apsaugą naudotis dažniais, kurių reikia Programai, siekiant visapusiškai išplėtoti ir įdiegti teikiamomis paslaugomis grindžiamas taikmenas, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 243/2012/ES (15);

(44)

remdama bendruosius Sąjungos interesus, Komisija yra atsakinga už Programos įgyvendinimą, už tai, kad būtų prisiimta bendra atsakomybė ir skatinamas jos naudojimas. Siekiant optimaliau panaudoti skirtingų suinteresuotųjų subjektų išteklius ir kompetenciją, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė pagrįstomis aplinkybėmis pavesti tam tikras užduotis kitiems subjektams. Be to, kadangi Komisijai tenka bendra atsakomybė už Programą, ji turėtų nustatyti pagrindinius techninius ir eksploatacinius reikalavimus, būtinus sistemų ir paslaugų raidai įgyvendinti. Ji turėtų tai daryti pasikonsultavusi su valstybių narių ekspertais, naudotojais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Galiausiai, kadangi kosmoso srityje pagal SESV 4 straipsnio 3 dalį Sąjungos naudojimasis savo kompetencija nereiškia, kad valstybės narės negali naudotis savąja, Komisija turėtų užtikrinti įgyvendinant Programą vykdomos veiklos darną;

(45)

Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros (toliau – Agentūra), kuri pakeičia Europos GNSS agentūrą, įsteigtą Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 912/2010 (16), ir perima jos teises bei pareigas, misija – prisidėti prie Programos įgyvendinimo, visų pirma saugumo akreditavimo, taip pat rinkos ir galutinės grandies taikmenų plėtojimo srityse. Todėl Agentūrai turėtų būti pavestos tam tikros su tomis sritimis susijusios užduotys. Visų pirma, atsižvelgiant į Agentūros patirtį saugumo srityje, Agentūrai turėtų būti pavestos visų Sąjungos veiksmų kosmoso sektoriuje saugumo akreditavimo užduotys. Remiantis teigiamais Agentūros pasiektais naudotojų gausinimo ir optimizavimo rinkoje skatinimo rezultatais įgyvendinant „Galileo“ ir EGNOS, Agentūrai taip pat turėtų būti pavesta naudotojų suinteresuotumo didinimo veikla, susijusi su kitais nei „Galileo“ ir EGNOS Programos komponentais, taip pat visų Programos komponentų galutinės grandies taikmenų kūrimo veikla. Tai leistų Agentūrai pasinaudoti masto ekonomija ir suteikti galimybę kurti taikmenas, grindžiamas keliais Programos komponentais (integruotos taikmenos). Tačiau ta veikla neturėtų daryti poveikio naudojimosi paslaugomis skatinimo ir naudotojų gausinimo veiklai, kurią Komisija patikėjo programos „Copernicus“ įgaliotiesiems subjektams. Su galutinės grandies taikmenų plėtojimu susijusių užduočių pavedimas Agentūrai neturėtų kliudyti kitiems įgaliotiesiems subjektams kurti galutinės grandies taikmenas. Be to, Agentūra turėtų atlikti užduotis, kurias Komisija jai patiki pagal FPPS vienu ar daugiau susitarimų dėl įnašo, taikomais kitoms su Programa susijusioms konkrečioms užduotims. Pavedant užduotis Agentūrai turėtų būti užtikrinami pakankami žmogiškieji, administraciniai ir finansiniai ištekliai;

(46)

tam tikromis tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis Agentūra turėtų galėti pavesti konkrečias užduotis valstybėms narėms arba valstybių narių grupei. Tas pavedimas turėtų būti taikomas tik veiklai, kurios Agentūra nepajėgi įvykdyti pati, ir neturėtų daryti poveikio Programos valdymui ir užduočių paskirstymui, kaip apibrėžta šiame reglamente;

(47)

„Galileo“ ir EGNOS yra sudėtingos sistemos, kurioms reikia intensyvaus koordinavimo. Atsižvelgiant į tai, kad jos yra Programos komponentai, jų koordinavimą turėtų vykdyti Sąjungos institucija arba įstaiga. Remdamasi pastaraisiais metais sukaupta patirtimi, Agentūra būtų tinkamiausia įstaiga, galinti koordinuoti visus su tų sistemų eksploatavimu susijusius veiklos uždavinius, išskyrus tarptautinį bendradarbiavimą. Todėl Agentūrai turėtų būti pavestas EGNOS ir „Galileo“ valdymas bei eksploatavimas. Vis dėlto tai nereiškia, kad Agentūra turėtų viena atlikti visas užduotis, susijusias su tų sistemų eksploatavimu. Ji galėtų remtis kitų subjektų, visų pirma EKA, kompetencija. Tai turėtų apimti veiklą, susijusią su sistemų raida, antžeminio segmento ir palydovų dalių projektavimu ir kūrimu, kurie turėtų būti pavesti EKA. Užduočių paskirstymas kitiems subjektams grindžiamas tokių subjektų kompetencija, ir vykdant tokį paskirstymą turėtų būti vengiama darbo dubliavimo;

(48)

EKA yra daug praktinės patirties kosmoso srityje turinti tarptautinė organizacija, 2004 m. sudariusi bendrąjį susitarimą su Europos bendrija (17) (toliau – 2004 m. Bendrasis susitarimas). Todėl ji yra svarbi programos įgyvendinimo partnerė ir su ja reikėtų užmegzti atitinkamus santykius. Šiuo atžvilgiu, laikantis Finansinio reglamento, Komisija turėtų su EKA ir Agentūra sudaryti FPPS, kuris reglamentuotų visus Komisijos, Agentūros ir EKA finansinius ryšius, užtikrintų jų nuoseklumą bei atitiktį 2004 m. bendrajam susitarimui, visų pirma jo 2 ir 5 straipsniams. Tačiau, kadangi EKA nėra Sąjungos įstaiga ir jai netaikoma Sąjungos teisė, būtina, kad EKA imtųsi tinkamų priemonių Sąjungos ir jos valstybių narių interesų apsaugai užtikrinti ir kad biudžeto vykdymo atžvilgiu jai pavestos užduotys atitiktų Komisijos priimtus sprendimus. Į susitarimą taip pat turėtų būti įtrauktos visos nuostatos, būtinos Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti;

(49)

Europos Sąjungos palydovų centro (SATCEN), kaip Europos savarankiškų pajėgumų, veikimas suteikiant prieigą prie informacijos ir paslaugų, gautų naudojantis atitinkamais kosmoso įrenginiais ir susijusiais duomenimis, jau buvo pripažintas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 541/2014/ES (18);

(50)

tam, kad GOVSATCOM valdymo sistemoje būtų struktūriškai užtikrintas atstovavimas naudotojams, o naudotojų poreikiai ir reikalavimai būtų apibendrinami nepaisant nacionalinių sienų ir civilinės bei karinės veiklos ribų, atitinkami Sąjungos subjektai, palaikantys glaudžius ryšius su naudotojais, pavyzdžiui, Europos gynybos agentūra, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex), Europos jūrų saugumo agentūra, Europos žuvininkystės kontrolės agentūra, Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra, Karinių misijų planavimo ir vykdymo centras / Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centras ir Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras, galėtų atlikti koordinavimo vaidmenį konkrečių naudotojų grupių atžvilgiu. Agentūra turėtų apibendrintai koordinuoti civilinių naudotojų bendruomenių su naudotojais susijusius aspektus ir galėtų stebėti naudojimą, paklausą ir atitiktį reikalavimams, besikeičiančius poreikius ir reikalavimus;

(51)

atsižvelgiant į su kosmosu susijusios veiklos svarbą Sąjungos ekonomikai ir Sąjungos piliečių gyvenimui, sistemų ir tomis sistemomis grindžiamų taikmenų dvejopo naudojimo pobūdį, vienas iš pagrindinių Programos prioritetų turėtų būti aukšto saugumo lygio užtikrinimas ir išlaikymas, visų pirma siekiant apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių interesus, įskaitant su įslaptinta ir kita neskelbtina neįslaptinta informacija susijusius interesus;

(52)

nedarant poveikio valstybių narių prerogatyvoms nacionalinio saugumo srityje, Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis, kiekvienas savo atitinkamoje kompetencijos srityje, turėtų užtikrinti Programos saugumą pagal šį reglamentą ir, kai aktualu, pagal Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/698 (19);

(53)

atsižvelgiant į specifinę Europos išorės veiksmų tarnybos (toliau – EIVT) patirtį ir jos nuolatinį bendradarbiavimą su trečiųjų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, EIVT gali padėti Komisijai vykdyti tam tikras su Programos saugumu susijusias užduotis išorės santykių srityje, laikantis Tarybos sprendimo 2010/427/ES (20);

(54)

nedarant poveikio išimtinei valstybių narių atsakomybei nacionalinio saugumo srityje, kaip numatyta ES sutarties 4 straipsnio 2 dalyje, ir valstybių narių teisei ginti gyvybinius savo saugumo interesus pagal SESV 346 straipsnį, siekiant užtikrinti sklandų Programos įgyvendinimą turėtų būti nustatytas specialus saugumo valdymas. Tas valdymas turėtų būti grindžiamas trimis pagrindiniais principais. Pirma, būtina, kad būtų kuo labiau atsižvelgiama į didelę išskirtinę valstybių narių patirtį saugumo srityje. Antra, siekiant išvengti interesų konfliktų ir bet kokių saugumo taisyklių taikymo trūkumų, veiklos funkcijos turėtų būti atskirtos nuo saugumo akreditavimo funkcijų. Trečia, už visų Programos komponentų ar jų dalies valdymą atsakingas subjektas taip pat yra tinkamiausias subjektas valdyti jam pavestų užduočių saugumą. Programos saugumas bus grindžiamas pastarųjų metų patirtimi, įgyta įgyvendinant „Galileo“, EGNOS ir programą „Copernicus“. Patikimam saugumo valdymui užtikrinti taip pat reikia tinkamai paskirstyti įvairių subjektų funkcijas. Kadangi už Programą yra atsakinga Komisija, nedarant poveikio valstybių narių prerogatyvoms nacionalinio saugumo srityje, ji turėtų nustatyti kiekvienam Programos komponentui taikytinus bendruosius saugumo reikalavimus;

(55)

užtikrinant sistemų veikimo ir paslaugų tęstinumą, labai svarbus yra Europos kosmoso infrastruktūros tiek antžeminių, tiek kosmoso objektų kibernetinis saugumas. Todėl nustatant saugumo reikalavimus reikėtų tinkamai atsižvelgti į poreikį apsaugoti sistemas ir jų paslaugas nuo kibernetinių išpuolių, be kita ko, naudojantis naujomis technologijomis;

(56)

atlikus rizikos ir grėsmių analizę, Komisija, kai tinkama, turėtų nustatyti saugumo stebėsenos struktūrą. Ta saugumo stebėsenos struktūra turėtų būti subjektas, vykdantis nurodymus, parengtus pagal Sprendimą (BUSP) 2021/698. „Galileo“ atveju toks organas turėtų būti „Galileo“ saugumo stebėsenos centras. Įgyvendinant Sprendimą (BUSP) 2021/698, Saugumo akreditavimo valdybos vaidmuo turėtų būti tik teikti Tarybai arba vyriausiajam įgaliotiniui duomenis, susijusius su sistemos saugumo akreditavimu;

(57)

atsižvelgiant į Programos unikalumą ir sudėtingumą ir į jos sąsają su saugumu, saugumo akreditavimui turėtų būti taikomi pripažinti ir įtvirtinti principai. Todėl būtina, kad saugumo akreditavimo veikla būtų vykdoma užtikrinant bendrą atsakomybę už Sąjungos ir jos valstybių narių saugumą, stengiantis pasiekti bendrą sutarimą ir įtraukiant visus, kam saugumas yra svarbus, ir kad būtų nustatyta nuolatinės rizikos stebėsenos procedūra. Taip pat būtina, kad techninė saugumo akreditavimo veikla būtų pavesta specialistams, turintiems reikiamą kvalifikaciją sudėtingų sistemų akreditavimo srityje ir atitinkamo lygio asmens patikimumo pažymėjimą;

(58)

ES įslaptinta informacija (toliau – ESĮI) turi būti tvarkoma laikantis saugumo taisyklių, nustatytų Tarybos sprendime 2013/488/ES (21) ir Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2015/444 (22). Pagal Sprendimą 2013/488/ES valstybės narės turi laikytis jame nustatytų principų ir būtiniausių standartų, kad būtų užtikrinta, jog ESĮI suteikiama lygiavertė apsauga;

(59)

siekiant užtikrinti saugų keitimąsi informacija, turėtų būti sudaryti atitinkami susitarimai, kuriais būtų užtikrinta įgyvendinant Programą trečiosioms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms suteikiamos ESĮI apsauga;

(60)

svarbus Programos tikslas – užtikrinti jos saugumą ir stiprinti strateginį savarankiškumą, susijusį su daugeliu itin svarbių technologijų ir vertės grandinių, kartu išsaugant atvirą ekonomiką, įskaitant laisvą ir sąžiningą prekybą, ir pasinaudoti kosmoso galimybėmis Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui užtikrinti. Siekiant to tikslo konkrečiais atvejais reikia nustatyti būtinas tinkamumo ir dalyvavimo sąlygas, kad būtų užtikrinta Sąjungos operacinių sistemų vientisumo, saugumo ir atsparumo apsauga. Tai neturėtų pakenkti konkurencingumo ir ekonomiškumo būtinybei. Vertindama teisės subjektus, kuriems yra taikoma trečiosios valstybės arba trečiosios valstybės subjekto kontrolė, Komisija turėtų atsižvelgti į Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/452 (23) numatytus principus ir kriterijus;

(61)

įgyvendinant Programą yra tam tikros informacijos, kuri, nors ir neįslaptinta, turi būti tvarkoma pagal galiojančius Sąjungos teisės aktus arba nacionalinius įstatymus, taisykles ir kitus teisės aktus, be kita ko, taikant platinimo apribojimus;

(62)

vis daugiau pagrindinių ekonomikos sektorių, visų pirma transporto, telekomunikacijų, žemės ūkio ir energetikos, vis dažniau naudoja palydovines navigacijos ir Žemės stebėjimo sistemas. Programoje turėtų būti pasinaudota tų sektorių sinergija, atsižvelgiant į kosmoso technologijų naudą tiems sektoriams, remiamas suderinamos įrangos kūrimas ir skatinamas atitinkamų standartų rengimas bei sertifikavimo plėtojimas. Taip pat didėja veiklos kosminėje erdvėje ir su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumu ir gynyba susijusios veiklos sinergija. Todėl visiška palydovinės navigacijos kontrolė turėtų užtikrinti Sąjungos technologinį nepriklausomumą, be kita ko, ilgainiui infrastruktūros įrangos komponentų atžvilgiu, ir strateginį savarankiškumą;

(63)

„Galileo“ tikslas – sukurti ir eksploatuoti pirmąją pasaulinę konkrečiai civilinėms reikmėms pritaikytą palydovinės navigacijos ir padėties nustatymo infrastruktūrą, kurią gali naudoti įvairūs Europos ir pasaulio viešieji ir privatieji subjektai. „Galileo“ veikia nepriklausomai nuo kitų esamų arba galimų sistemų ir taip prisideda, be kita ko, prie strateginio Sąjungos savarankiškumo. Antrosios kartos „Galileo“ turėtų būti palaipsniui įdiegta iki 2030 m. ir iš pradžių turėtų veikti sumažintu pajėgumu;

(64)

EGNOS tikslas – gerinti veikiančių pasaulinės palydovinės navigacijos sistemų, visų pirma „Galileo“, siunčiamų atvirų signalų kokybę. EGNOS paslaugos pirmiausia turėtų ne vėliau kaip 2026 m. pabaigoje aprėpti tas valstybių narių teritorijas, kurios geografiniu požiūriu yra Europoje, šiuo tikslu įskaitant Kiprą, Azorų salas, Kanarų salas ir Madeirą. Aviacijos srityje visos tos teritorijos oro navigacijos paslaugoms turėtų galėti naudotis EGNOS visais EGNOS remiamais veiklos lygmenimis. Atsižvelgiant į technines galimybes ir, žmogaus gyvybės apsaugos paslaugų atveju, remiantis tarptautiniais susitarimais, EGNOS paslaugų geografinė aprėptis galėtų būti išplėsta įtraukiant ir kitus pasaulio regionus. Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2018/1139 (24) ir būtinam „Galileo“ paslaugų kokybės stebėjimui aviacijos tikslais, reikėtų pažymėti, kad, nors „Galileo“ siunčiami signalai gali būti veiksmingai naudojami orlaivių padėčiai nustatyti visais skrydžio etapais naudojant būtiną signalų tikslinimo sistemą, įskaitant vietos, regioninę ar orlaivyje įrengtą avionikos sistemą, oro eismo valdymo (OEV) paslaugas ir oro navigacijos paslaugas (ONP) Europoje gali teikti tik vietinės arba regioninės signalo tikslinimo sistemos, pavyzdžiui, EGNOS. EGNOS žmogaus gyvybės apsaugos paslauga turėtų būti teikiama laikantis taikytinų Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos standartų (toliau – ICAO standartai);

(65)

būtina užtikrinti sistemų „Galileo“ ir EGNOS tvarumą ir jų paslaugų tęstinumą, prieinamumą, tikslumą, patikimumą ir saugumą. Atsižvelgiant į kintančią aplinką ir sparčiai besivystančią rinką, reikėtų toliau plėtoti sistemas ir kurti naujos kartos sistemas, įskaitant susijusią kosmoso bei antžeminio segmento raidą;

(66)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1285/2013 (25) vartojamas terminas „komercinė paslauga“ atsižvelgiant į šios paslaugos raidą nebėra tinkamas. Vietoj jos Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/224 (26) buvo nustatytos dvi atskiros paslaugos – didelio tikslumo paslauga ir atpažinimo paslauga;

(67)

siekiant optimizuoti naudojimąsi teikiamomis paslaugomis, „Galileo“ ir EGNOS teikiamos paslaugos turėtų būti suderinamos ir sąveikios viena su kita, be kita ko, naudotojų lygmeniu, ir, kiek tai įmanoma, su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis ir su įprastinėmis radionavigacinėmis priemonėmis, kai toks suderinamumas ir sąveikumas nustatyti tarptautiniu susitarimu, nedarant poveikio strateginio Sąjungos savarankiškumo tikslui;

(68)

atsižvelgiant į „Galileo“ ir EGNOS antžeminės infrastruktūros svarbą šioms sistemoms ir šios infrastruktūros poveikį jų saugumui, už infrastruktūros vietos nustatymą turėtų būti atsakinga Komisija. Sistemų antžeminės infrastruktūros diegimas turėtų toliau vykti atvirai ir skaidriai, o šiame procese, kai tikslinga, galėtų dalyvauti Agentūra, atsižvelgiant į jos kompetencijos sritį;

(69)

siekiant užtikrinti kuo didesnę „Galileo“ ir EGNOS teikiamą socialinę ir ekonominę naudą, kartu prisidedant prie Sąjungos strateginio savarankiškumo, visų pirma jautriuose sektoriuose ir saugos bei saugumo srityje, reikėtų skatinti naudotis EGNOS ir „Galileo“ paslaugomis kitose Sąjungos politikos srityse, taip pat naudojantis reglamentavimo priemonėmis, kai tai pagrįsta ir naudinga. Svarbi šio proceso dalis taip pat yra naudojimosi šiomis paslaugomis visose valstybėse narėse skatinimas;

(70)

Programos komponentais turėtų būti skatinamas skaitmeninių technologijų taikymas kosmoso sistemose, duomenų ir paslaugų platinimas ir galutinės grandies sektoriaus plėtra. Todėl ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas iniciatyvoms ir veiksmams, Komisijos pasiūlytiems 2016 m. rugsėjo 14 d. komunikate „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ ir 2016 m. rugsėjo 14 d. komunikate „Europos 5G veiksmų planas“;

(71)

pagal programą „Copernicus“ turėtų būti užtikrinama savarankiška prieiga prie aplinkos srities žinių ir pagrindinių Žemės stebėjimo ir geoinformacijos paslaugų technologijų, taip padedant Sąjungai savarankiškai priimti sprendimus ir imtis veiksmų, inter alia, aplinkos, klimato kaitos, jūrų, jūrininkystės, žemės ūkio ir kaimo plėtros, kultūros paveldo apsaugos, civilinės saugos, žemės ir infrastruktūros stebėsenos, saugumo, skaitmeninės ekonomikos srityse;

(72)

programa „Copernicus“ turėtų būti įgyvendinama toliau plėtojant veiklą ir pasiekimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 377/2014 (27), kuriuo nustatoma Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programa (programa „Copernicus“), taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 911/2010 (28), kuriuo sukurta ankstesnė globalios aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos (GMES) programa ir jos pradinės veiklos įgyvendinimo taisyklės, taip pat užtikrinant tos veiklos ir pasiekimų tęstinumą ir juos stiprinant, atsižvelgiant į Žemės stebėjimo sričiai poveikį darančias mokslinių tyrimų, technologijų pažangos ir inovacijų pastarojo meto tendencijas, taip pat į pokyčius didžiųjų duomenų analizės ir dirbtinio intelekto srityse ir į susijusias Sąjungos lygmens strategijas ir iniciatyvas, kaip išdėstyta Komisijos 2020 m. vasario 19 d. baltojoje knygoje apie dirbtinį intelektą „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“ ir 2020 m. vasario 19 d. komunikate „Europos duomenų strategija“. Naujų išteklių kūrimo tikslu Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, EKA, Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacija (toliau – EUMETSAT) ir, kai tinkama, kitais subjektais, turinčiais atitinkamų kosmoso ir in situ išteklių. Programa „Copernicus“ turėtų kuo daugiau naudotis valstybių narių, EKA, EUMETSAT ir kitų subjektų, įskaitant komercines iniciatyvas Sąjungoje, turimais žemės stebėjimo kosmose pajėgumais, taip prisidedant ir prie perspektyvaus Sąjungos komercinio kosmoso sektoriaus plėtojimo. Kai įmanoma ir tikslinga, programa „Copernicus“ taip pat turėtų naudotis daugiausia valstybių narių pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB (29) teikiamais turimais in situ ir papildomais duomenimis. Komisija turėtų bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir Europos aplinkos agentūra, kad užtikrintų programai „Copernicus“ reikalingą veiksmingą prieigą prie in situ duomenų rinkinių;

(73)

programa „Copernicus“ turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB (30) tikslus, visų pirma tikslus užtikrinti skaidrumą ir paslaugų plėtojimui palankias sąlygas, taip pat prisidėti prie Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Turėtų būti sudarytos galimybės programos „Copernicus“ duomenimis ir informacija naudotis nemokamai ir laisvai;

(74)

būtina visapusiškai išnaudoti visas programos „Copernicus“ Sąjungos visuomenei ir ekonomikai teikiamas galimybes, už tiesioginės naudos gavėjų ribų, aktyviau taikant naudotojų gausinimo priemones, ir tam reikalingi papildomi veiksmai, kad duomenis galėtų naudoti ne specialistai ir taip būtų skatinamas ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas ir žinių perdavimas;

(75)

programa „Copernicus“ yra į naudotojus orientuota programa. Todėl jos raida turėtų būti grindžiama kintančiais pagrindinių programos „Copernicus“ naudotojų reikalavimais, taip pat pripažįstant, kad atsiranda naujų naudotojų bendruomenių – tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus. Programa „Copernicus“ turėtų būti grindžiama galimybių analize, siekiant atsižvelgti į kintančius naudotojų poreikius, įskaitant susijusius su Sąjungos politikos įgyvendinimu ir stebėsena – tam būtinas nuolatinis, veiksmingas naudotojų dalyvavimas, visų pirma nustatant ir tvirtinant reikalavimus;

(76)

programa „Copernicus“ jau veikia. Todėl svarbu užtikrinti jau esamos infrastruktūros ir paslaugų tęstinumą, kartu prisitaikant prie kintančių naudotojų poreikių, rinkos aplinkos, visų pirma naujų kosmoso srities dalyvių atsiradimo ir socialinių bei politinių pokyčių, dėl kurių būtina greitai reaguoti. Tam reikia plėtoti programos „Copernicus“ funkcinę struktūrą, kad būtų geriau atsižvelgta į perėjimą nuo pirmojo funkcinių paslaugų etapo prie pažangių ir labiau tikslinių paslaugų teikimo naujoms naudotojų bendruomenėms, ir skatinti pridėtinę vertę kuriančias galutinės grandies rinkas. Tuo tikslu ją toliau įgyvendinant turėtų būti laikomasi požiūrio, pagrįsto duomenų vertės grandine (t. y. duomenų rinkimas, duomenų ir informacijos apdorojimas, paskirstymas ir naudojimas, naudotojų gausinimo, optimizavimo rinkoje ir pajėgumų stiprinimo veikla), o vykdant strateginio planavimo procesą pagal programą „Europos horizontas“ būtų nustatyta, kuri mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla turėtų būti vykdoma remiantis programa „Copernicus“;

(77)

kalbant apie duomenų rinkimą, vykdant veiklą pagal programą „Copernicus“ turėtų būti siekiama baigti kurti ir išlaikyti esamą kosmoso infrastruktūrą, pasirengti ilgalaikiam palydovų pakeitimui pasibaigus jų eksploatacijos laikui, taip pat pradėti vykdyti naujas misijas, kurių objektas visų pirma būtų naujos stebėjimo sistemos, padėsiančios spręsti visuotinį klimato kaitos uždavinį, kaip antai išmetamo antropogeninės kilmės CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsena. Vykdant veiklą pagal programą „Copernicus“ turėtų būti plečiama jos visuotinė stebėsena virš poliarinių sričių ir remiamas aplinkosaugos reikalavimų laikymosi užtikrinimas, teisės aktais nustatyta aplinkos stebėsena ir pranešimų teikimas, taip pat novatoriškos aplinkos srities taikmenos žemės ūkio, miškų, vandens ir jūrų išteklių valdymo bei kultūros paveldo srityse, kaip antai pvz., skirtos pasėlių stebėsenos, vandentvarkos ir sustiprintos priešgaisrinės stebėsenos tikslams. Vykdant šią veiklą, pagal programa „Copernicus“ turėtų būti pasiektas sverto poveikis ir maksimaliai pasinaudota ankstesnio finansavimo laikotarpio (2014–2020 m.) investicijomis, įskaitant valstybių narių, EKA ir EUMETSAT įvykdytas investicijas, kartu nagrinėjant naujus veiklos ir verslo modelius, kuriais būtų galima dar labiau papildyti programos „Copernicus“ pajėgumus. Įgyvendinant programą „Copernicus“ taip pat galėtų būti remiamasi sėkmingomis partnerystėmis su valstybėmis narėmis, kad jos saugumo aspektas būtų toliau plėtojamas taikant tinkamus valdymo mechanizmus ir būtų reaguojama į kintančius vartotojų poreikius saugumo srityje;

(78)

vykdant duomenų ir informacijos tvarkymo funkciją programa „Copernicus“ turėtų užtikrinti ilgalaikį pagrindinių programos „Copernicus“ paslaugų tvarumą ir tolesnę plėtrą, teikti informaciją, kad būtų atsižvelgiama į viešojo sektoriaus poreikius ir poreikius, atsirandančius dėl Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, ir kuo labiau padidinti komercinio panaudojimo galimybes. Visų pirma, pagal programą „Copernicus“ Europos, nacionaliniu, vietos ir pasauliniu mastu turėtų būti teikiama informacija apie atmosferos sudėtį ir oro kokybę; informacija apie vandenynų būklę ir dinamiką; informacija, kuria remiamasi vykdant žemės paviršiaus ir ledo dangos stebėseną, naudojama įgyvendinant Sąjungos, nacionalinę ir vietos politiką; informacija, kuria remiamasi taikant prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos poveikio švelninimo priemones; geoerdvinė informacija, kuria remiamasi ekstremaliųjų situacijų valdymo, be kita ko, vykdant prevencinę veiklą, aplinkosaugos reikalavimų laikymosi užtikrinimo ir civilinės saugos srityse, įskaitant paramą Sąjungos išorės veiksmams. Komisija turėtų nustatyti atitinkamas sutartines sąlygas, kuriomis būtų skatinamas paslaugų teikimo tvarumas;

(79)

įgyvendindama programos „Copernicus“ paslaugas, Komisija turėtų remtis kompetentingais subjektais, atitinkamomis Sąjungos agentūromis, nacionalinių įstaigų grupėmis ar konsorciumais arba bet kuria atitinkama įstaiga, potencialiai galinčia sudaryti susitarimą dėl įnašo. Atrinkdama tuos subjektus, Komisija turėtų užtikrinti, kad nebūtų veiklos ir paslaugų teikimo sutrikimų ir kad, įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką, visų pirma bendrą saugumo ir gynybos politiką, su saugumu susijusių duomenų atveju atitinkami subjektai turėtų išankstinio perspėjimo ir krizių stebėjimo pajėgumus. Pagal Finansinio reglamento 154 straipsnio 2 dalį asmenys ir subjektai, kuriems pavesta įgyvendinti Sąjungos lėšas, privalo laikytis nediskriminavimo principo visų valstybių narių atžvilgiu. To principo laikymasis turėtų būti užtikrinamas sudarant atitinkamus susitarimus dėl įnašo, susijusius su programos „Copernicus“ paslaugų teikimu;

(80)

įgyvendinant programos „Copernicus“ paslaugas, turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos visuomenei jomis naudotis, nes naudotojai galėtų numatyti, kokios paslaugos teikiamos, jų raidą, taip pat palankesnės sąlygos bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir kitomis šalimis. Tuo tikslu Komisija ir paslaugas teikiantys jos įgaliotieji subjektai turėtų palaikyti glaudų ryšį su pagrindinėmis visos Europos programos „Copernicus“ naudotojų bendruomenėmis toliau plėtodami programos „Copernicus“ paslaugų ir informacijos portfelį, siekiant užtikrinti, kad būtų tenkinami kintantys viešojo sektoriaus ir politikos poreikiai, taigi būtų kuo labiau padidintas Žemės stebėjimo duomenų naudojimas. Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti plėtodamos programos „Copernicus“in situ komponentą ir sudarydamos palankesnes sąlygas integruoti programos „Copernicus“in situ duomenų rinkinius ir kosmoso duomenų rinkinius programos „Copernicus“ paslaugoms tobulinti;

(81)

programos „Copernicus“ nemokamų, išsamių ir atvirų duomenų politika buvo įvertinta kaip vienas iš sėkmingiausių programos „Copernicus“ įgyvendinimo elementų, nes ji labai padėjo skatinti jos duomenų ir informacijos paklausą, įtvirtindama programą „Copernicus“ kaip vieną didžiausių pasaulio Žemės stebėjimo duomenų teikėjų pasaulyje. Akivaizdu, kad reikia užtikrinti ilgalaikį ir saugų nemokamų, išsamių ir atvirų duomenų teikimo tęstinumą ir galimybę jais naudotis siekiant įgyvendinti Europos kosmoso strategijoje nustatytus plataus užmojo tikslus. Programos „Copernicus“ duomenys kuriami visų pirma siekiant naudos Europos piliečiams, o tai, kad tie duomenys būtų laisvai prieinami visame pasaulyje, Sąjungos įmonėms ir mokslininkams suteikia plačiausias bendradarbiavimo galimybes ir prisideda prie veiksmingos Europos kosmoso ekosistemos. Nustatant bet kokius prieigos prie programos „Copernicus“ duomenų ir informacijos apribojimus, turėtų būti laikomasi programos „Copernicus“ duomenų politikos, kaip nustatyta šiame reglamente ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1159/2013 (31);

(82)

taikant atitinkamas sąlygas ir apribojimus, turėtų būti suteikta galimybė visapusiškai, laisvai ir nemokamai naudotis vykdant programą „Copernicus“ gautais duomenimis ir informacija, siekiant skatinti naudojimąsi ir dalijimąsi jais ir stiprinti Europos žemės stebėjimo rinkas, visų pirma galutinės grandies sektorių, taip skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje. Suteikus tokią duomenų ir informacijos galimybę turėtų būti toliau užtikrinamas aukšto lygio nuoseklumas, tęstinumas, patikimumas ir kokybė. Todėl reikia užtikrinti didelio masto ir patogią naudotojams prieigą prie programos „Copernicus“ duomenų ir informacijos, jų apdorojimą ir panaudojimą įvairiais savalaikiškumo lygiais, o Komisija turėtų ir toliau laikytis integruoto požiūrio tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmeniu, ir sudaryti sąlygas integracijai su kitais duomenų ir informacijos šaltiniais. Todėl Komisija turėtų imtis būtinų priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad programos „Copernicus“ duomenys ir informacija būtų lengvai ir veiksmingai prieinami ir tinkami naudoti, ypač skatinant prieigos prie duomenų ir informacijos paslaugas (toliau – DIAS) valstybėse narėse ir, kai įmanoma, skatinant esamų Europos Žemės stebėjimo duomenų infrastruktūros objektų sąveikumą, siekiant užtikrinti sinergiją su tais ištekliais, kad būtų galima kuo labiau padidinti ir sustiprinti programos „Copernicus“ duomenų ir informacijos naudojimą rinkoje;

(83)

Komisija turėtų dirbti su duomenų teikėjais, kad susitartų dėl trečiųjų šalių duomenims taikomų licencijavimo sąlygų siekiant sudaryti palankesnes sąlygas juos naudoti įgyvendinant programą „Copernicus“, laikantis šio reglamento ir nepažeidžiant taikytinų trečiosios šalies teisių. Kadangi tam tikri programos „Copernicus“ duomenys ir informacija, įskaitant didelės skiriamosios gebos vaizdus, gali turėti poveikio Sąjungos ar valstybių narių saugumui, tinkamai pagrįstais atvejais gali būti patvirtintos priemonės, kuriomis siekiama pašalinti riziką ir grėsmę Sąjungos ar valstybių narių saugumui;

(84)

siekiant skatinti ir palengvinti nacionalinių, regioninių ir vietos institucijų, MVĮ, mokslininkų ir tyrėjų naudojimąsi Žemės stebėjimo duomenimis ir technologijomis, vykdant naudotojų gausinimo veiklą turėtų būti skatinama specializuotų programos „Copernicus“ duomenų paskirstymo tinklų, įskaitant nacionalines ir regionines įstaigas, pavyzdžiui, „Copernicus Relays“ ir „Copernicus Academy“, veikla. Tuo tikslu Komisija ir valstybės narės turėtų siekti sukurti glaudesnes programos „Copernicus“ ir Sąjungos bei nacionalinės politikos sąsajas, kad būtų didinama komercinių taikmenų bei paslaugų paklausa, o įmonėms, visų pirma MVĮ ir startuoliams, būtų sudaromos sąlygos kurti programos „Copernicus“ duomenimis ir informacija grindžiamas taikmenas siekiant Europoje sukurti konkurencingą Žemės stebėjimo duomenų ekosistemą;

(85)

tarptautinėje srityje programa „Copernicus“ turėtų teikti tikslią ir patikimą informaciją, kad būtų galima bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, ir remti Sąjungos išorės ir vystomojo bendradarbiavimo politiką. Programa „Copernicus“ turėtų būti laikoma Europos indėliu į Pasaulinės Žemės stebėjimo sistemų sistemos, Žemės stebėjimo palydovų komiteto, 1992 m. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos, JT darnaus vystymosi tikslų vykdymo ir Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programos veiklą. Komisija turėtų padėti užmegzti arba palaikyti tinkamą bendradarbiavimą su atitinkamomis sektorinėmis JT įstaigomis ir Pasauline meteorologijos organizacija;

(86)

programai „Copernicus“ įgyvendinti Komisija, kai tikslinga, turėtų pasitelkti Europos tarptautines organizacijas, su kuriomis ji jau yra nustačiusi partnerystes, visų pirma EKA, pastarajai pavesdama kurti, koordinuoti, diegti ir tobulinti kosmoso komponentus, kai tikslinga – suteikti prieigą prie trečiųjų šalių duomenų, taip pat vykdyti specializuotas misijas, jei jų nevykdo kiti subjektai. Be to, Komisija turėtų pavesti EUMETSAT vykdyti specializuotas misijas arba jų dalis ir, kai tikslinga, suteikti prieigą prie dalyvavimo misijos duomenų pagal jos kompetenciją ir įgaliojimus;

(87)

paslaugų srityje Komisija turėtų tinkamai naudotis Sąjungos agentūrų, pavyzdžiui, Europos aplinkos agentūros, Europos jūrų saugumo agentūros, Frontex, SATCEN, taip pat tarpvyriausybinio Europos vidutinės trukmės orų prognozės centro, teikiamais konkrečiais pajėgumais ir Europos investicijomis į jūrų aplinkos stebėsenos paslaugas per „Mercator Ocean“. Saugumo srityje būtų siekiama su vyriausiuoju įgaliotiniu nustatyti Sąjungos lygmens visapusišką požiūrį. Komisijos Jungtinis tyrimų centras (toliau – JRC) aktyviai dalyvauja nuo GMES iniciatyvos pradžios ir remia veiklą, susijusią su „Galileo“ ir kosmoso meteorologinių reiškinių (toliau – SWE) pakomponenčiu. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 377/2014 JRC valdo programos „Copernicus“ ekstremaliųjų situacijų valdymo paslaugą ir programos „Copernicus“ žemės paviršiaus stebėsenos paslaugos pasaulinį komponentą; jis prisideda prie duomenų ir informacijos kokybės ir tinkamumo patikros, taip pat prie būsimos raidos. Įgyvendindama Programą Komisija turėtų toliau remtis JRC mokslinėmis bei techninėmis rekomendacijomis;

(88)

atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos prašymus, Sąjunga Sprendimu Nr. 541/2014/ES nustatė kosmoso stebėjimo ir sekimo rėmimo programą (toliau – SST). Kosminės šiukšlės tapo didele grėsme veiklos kosminėje erdvėje saugumui, saugai ir tvarumui. Todėl SST pakomponenčiui tenka labai svarbus vaidmuo užtikrinant Programos komponentų tęstinumą ir jų indėlį į Sąjungos politiką. Siekdama užkirsti kelią kosminių šiukšlių kiekio didėjimui, SST pakomponentis padeda užtikrinti tvarią ir garantuotą prieigą prie kosmoso ir naudojimąsi juo – tai bendras visuotinis tikslas. Šiomis aplinkybėmis SST galėtų padėti rengiant europinius Žemės orbitos valymo projektus;

(89)

SST pakomponenčio pajėgumų veikimas ir savarankiškumas turėtų būti plėtojami toliau. Tuo tikslu po SST pakomponenčio turėtų būti sukurtas autonominis Europos kosmoso objektų katalogas, grindžiamas SST jutiklių tinklo duomenimis. Kai tikslinga, Sąjunga galėtų apsvarstyti galimybę suteikti prieigą prie kai kurių šio katalogo duomenų komerciniais, nekomerciniais ir mokslinių tyrimų tikslais. SST pakomponentis taip pat turėtų toliau remti SST paslaugų valdymą ir teikimą. Kadangi SST paslaugos yra orientuotos į naudotojus, reikėtų įdiegti tinkamus mechanizmus informacijai apie naudotojų poreikius, įskaitant susijusius su saugumu ir aktualios informacijos perdavimu viešosioms institucijoms ir jos gavimu iš jų, rinkti, siekiant pagerinti sistemos veiksmingumą, kartu laikantis nacionalinės saugos ir saugumo politikos;

(90)

SST paslaugos turėtų būti teikiamos remiantis Sąjungos bei valstybių narių bendradarbiavimu ir pasitelkiant turimas ir būsimas nacionalines ekspertines žinias bei įrenginius, taip pat bendradarbiaujant su EKA arba Sąjungos sukurtus įrenginius. Turėtų būti įmanoma teikti finansinę paramą naujų SST jutiklių kūrimui. Atsižvelgiant į konfidencialų SST pobūdį, nacionalinius jutiklius ir jų eksploatavimą, techninę priežiūrą ir atnaujinimą, taip pat duomenų, naudojamų teikiant SST paslaugas, tvarkymą turėtų toliau kontroliuoti SST pakomponentyje dalyvaujančios valstybės narės;

(91)

valstybėms narėms, kurios nuosavybės teise valdo pakankamus pajėgumus SST pakomponenčiui arba turi prieigą prie jų, turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti teikiant SST paslaugas. Turėtų būti laikoma, kad pagal Sprendimą Nr. 541/2014/ES įsteigto konsorciumo veikloje dalyvaujančios valstybės narės nuosavybės teise valdo pakankamus pajėgumus SST pakomponenčiui arba turi prieigą prie jų. Tos valstybės narės turėtų pateikti vieną bendrą pasiūlymą ir įrodyti, kad laikosi su eksploatacijos sąranka susijusių papildomų elementų. Reikėtų nustatyti atitinkamas tų valstybių narių atrankos ir organizavimo taisykles;

(92)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su išsamių valstybių narių dalyvavimą teikiant SST paslaugas reglamentuojančių procedūrų ir elementų priėmimu. Jeigu bendro norinčių dalyvauti teikiant SST paslaugas valstybių narių pasiūlymo nepateikiama arba jei Komisija mano, kad toks pasiūlymas neatitinka nustatytų kriterijų, Komisija turėtų galėti pradėti antrąjį etapą dėl valstybių narių dalyvavimo teikiant SST paslaugas. To antrojo etapo procedūromis ir elementais turėtų būti apibrėžta, kurios orbitos apimamos, ir jais turėtų būti atsižvelgiama į poreikį kuo labiau padidinti valstybių narių dalyvavimą SST paslaugų teikimo veikloje. Kai pagal šias procedūras ir elementus numatoma galimybė Komisijai atrinkti kelis pasiūlymus, kad jie apimtų visas orbitas, taip pat turėtų būti nustatyti tinkami valstybių narių grupių koordinavimo mechanizmai ir veiksmingas sprendimas, apimantis visas SST paslaugas. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (32);

(93)

nustačius SST pakomponentį, jis turėtų atitikti veiklos papildomumo ir aukštos kokybės į naudotojus orientuotų SST paslaugų tęstinumo principus ir remtis geriausia ekspertine patirtimi. Todėl įgyvendinant SST pakomponentį reikėtų vengti bereikalingo dubliavimo. SST paslaugų tęstinumas, kokybė ir patikimumas turėtų būti užtikrinami pertekliniais pajėgumais. Ekspertų grupių veikla turėtų padėti išvengti tokio bereikalingo dubliavimo;

(94)

be to, SST pakomponentis turėtų būti palankus esamoms rizikos mažinimo priemonėms, pavyzdžiui, COPUOS Kosminių šiukšlių kiekio mažinimo gairėms ir Ilgalaikio veiklos kosminėje erdvėje tvarumo gairėms ar kitoms iniciatyvoms, kuriomis siekiama užtikrinti veiklos kosminėje erdvėje saugą, saugumą ir tvarumą. Kad būtų sumažinta susidūrimų rizika, SST pakomponentis taip pat siektų sinergijos su kosminių šiukšlių aktyvaus šalinimo ir pasyvinimo priemonių iniciatyvomis. SST pakomponentis turėtų padėti užtikrinti, kad kosminė erdvė būtų naudojama ir tyrinėjama taikiais tikslais. Išaugęs veiklos kosminėje erdvėje mastas gali turėti įtakos tarptautinėms eismo kosminėje erdvėje valdymo iniciatyvoms. Sąjunga turėtų stebėti tuos pokyčius ir gali į juos atsižvelgti atlikdama dabartinės daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio vertinimą;

(95)

veikloje pagal SST, SWT ir šalia Žemės skriejančių objektų (toliau – NEO) pakomponenčius reikėtų atsižvelgti į bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais, visų pirma Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir kitomis trečiosiomis šalimis, visų pirma siekiant išvengti susidūrimų kosmose, užkirsti kelią kosminių šiukšlių kiekio didėjimui ir didinti parengtį ekstremalių kosmoso meteorologinių reiškinių ir šalia Žemės skriejančių objektų poveikiui;

(96)

Tarybos Saugumo komitetas rekomendavo sukurti rizikos valdymo struktūrą, skirtą užtikrinti, kad įgyvendinant Sprendimą Nr. 541/2014/ES būtų tinkamai atsižvelgiama į duomenų saugumo klausimus. Tuo tikslu ir atsižvelgdamos į jau atliktą darbą SST pakomponentyje dalyvaujančios valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas rizikos valdymo struktūras ir procedūras;

(97)

ekstremalūs ir didelio masto kosmoso meteorologiniai reiškiniai gali kelti grėsmę piliečių saugai ir sutrikdyti kosminės ir antžeminės infrastruktūros eksploatavimą. Todėl pagal Programą turėtų būti sukurtas SWE pakomponentis, kurio tikslas – įvertinti kosmoso meteorologinių reiškinių keliamą riziką ir atitinkamus naudotojų poreikius, didinti informuotumą apie kosmoso meteorologinių reiškinių keliamą riziką, užtikrinti, kad būtų teikiamos į naudotojus orientuotos SWE paslaugos, taip pat gerinti valstybių narių pajėgumus teikti SWE paslaugas. Komisija turėtų teikti pirmenybę sektoriams, kuriuose turi būti teikiamos funkcinės SWE paslaugos, atsižvelgdama į naudotojų poreikius, riziką ir technologinę parengtį. Ilgainiui gali būti atsižvelgiama ir į kitų sektorių poreikius. Paslaugoms Sąjungos lygmeniu pagal naudotojų poreikius teikti reikės tikslinės, koordinuojamos ir nuolatinės mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos, kuria būtų remiama SWE paslaugų raida. SWE paslaugos turėtų būti teikiamos remiantis esamais nacionaliniais ir Sąjungos pajėgumais, sudarant sąlygas plačiu mastu dalyvauti valstybėms narėms, Europos bei tarptautinėms organizacijoms ir įtraukiant privatųjį sektorių;

(98)

2017 m. kovo 1 d. Komisijos baltojoje knygoje dėl Europos ateities, 2017 m. kovo 25 d. 27 ES valstybių narių valstybių ir vyriausybių vadovų Romos deklaracijoje ir keliose Europos Parlamento rezoliucijose primenama, kad Sąjungai tenka svarbus vaidmuo užtikrinant saugią, patikimą ir atsparią Europą, kuri pajėgtų spręsti tokius uždavinius, kaip regioniniai konfliktai, terorizmas, kibernetinės grėsmės ir didėjantis migracijos spaudimas. Saugi ir garantuota prieiga prie palydovinio ryšio yra būtina saugumo subjektų naudojama priemonė, o tų pagrindinių saugumo išteklių telkimas ir dalijimasis jais Sąjungos lygmeniu stiprina Sąjungą, kuri saugo savo piliečius;

(99)

2013 m. gruodžio 19–20 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose palankiai įvertino tai, kad rengiamasi kitos kartos vyriausybinio palydovinio ryšio (toliau – GOVSATCOM) sukūrimui glaudžiai tarpusavyje bendradarbiaujant valstybėms narėms, Komisijai ir EKA. GOVSATCOM taip pat buvo įvardytas kaip vienas iš 2016 m. birželio mėn. Visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos elementų. GOVSATCOM turėtų prisidėti prie ES atsako į hibridines grėsmes ir teikti paramą ES jūrų saugumo strategijai ir ES Arkties politikai;

(100)

GOVSATCOM yra į naudotojus orientuota programa, pasižyminti stipriu saugumo aspektu. Atitinkami subjektai gali analizuoti GOVSATCOM naudojimo scenarijus, susijusius su trimis pagrindinėmis sritimis: krizių valdymu, kuris gali apimti civilines ir karines bendras saugumo ir gynybos misijas ir operacijas, gaivalines nelaimes ir žmogaus sukeltas katastrofas, humanitarines krizes ir ekstremaliąsias situacijas jūroje; stebėjimu, kuris gali apimti sienų stebėjimą, pasienio stebėjimą, jūrų sienos stebėjimą, jūrų stebėjimą ir neteisėtos prekybos stebėjimą, ir pagrindinius infrastruktūros objektus, kurie gali apimti diplomatinį tinklą, policijos ryšius, skaitmeninę infrastruktūrą, pvz. duomenų centrus, serverius, ypatingos svarbos infrastruktūrą, kaip antai, energetikos, transporto ir vandens barjerų, pvz., užtvankų, ir kosmoso infrastruktūrą;

(101)

GOVSATCOM pajėgumai ir paslaugos turėtų būti naudojami saugumo ir saugos požiūriu svarbioms Sąjungos ir valstybių narių subjektų misijoms ir veiksmams. Todėl reikia užtikrinti tinkamo lygio nepriklausomumą nuo trečiųjų šalių (trečiųjų valstybių ir trečiųjų valstybių subjektų), kuris apimtų visus GOVSATCOM elementus, pvz., kosmoso ir antžemines technologijas komponentų, posistemių ir sistemos lygmenimis, gamybos pramonės sektorius, kosmoso sistemų savininkus ir operatorius, antžeminės sistemos komponentų fizinę vietą;

(102)

palydoviniai ryšiai yra baigtinis išteklius, kurį riboja palydoviniai pajėgumai, dažnių ir geografinė aprėptis. Todėl, kad GOVSATCOM būtų ekonomiškai efektyvus ir būtų galima pasinaudoti masto ekonomija, reikia optimizuoti GOVSATCOM naudotojų poreikių ir pasiūlos pagal sutartis dėl GOVSATCOM pajėgumų ir paslaugų suderinimą. Kadangi tiek paklausa, tiek potenciali pasiūla laikui bėgant keičiasi, GOVSATCOM paslaugas reikia nuolat stebėti ir lanksčiai koreguoti;

(103)

eksploataciniai reikalavimai turėtų būti grindžiami naudojimo scenarijų analize. Remiantis šiais eksploataciniais reikalavimais, derinamais su saugumo reikalavimais, turėtų būti parengtas paslaugų portfelis. Paslaugų portfelyje turėtų būti nustatytos pagrindinės teiktinos GOVSATCOM paslaugos. Siekiant išlaikyti geriausią paklausos ir teikiamų paslaugų suderinamumą, GOVSATCOM paslaugų portfelį turėtų būti galima reguliariai atnaujinti;

(104)

pirmajame GOVSATCOM etape (maždaug iki 2025 m.) būtų naudojami esami pajėgumai. Šiomis sąlygomis Komisija turėtų pirkti GOVSATCOM pajėgumus iš valstybių narių, kurios turi nacionalinių sistemų ir kosmoso pajėgumų, taip pat iš komercinių palydovinių ryšių ar paslaugų teikėjų, atsižvelgdama į esminius Sąjungos saugumo interesus. Šiame pirmajame etape GOVSATCOM paslaugos būtų pradėtos teikti taikant pakopinį principą. Jei pirmajame etape atlikus išsamią būsimos pasiūlos ir paklausos analizę paaiškėtų, kad laikantis tokio principo kintanti paklausa negali būti patenkinta, turėtų būti galima priimti sprendimą pereiti prie antrojo etapo ir sukurti papildomą specialią kosmoso infrastruktūrą arba pajėgumus įgyvendinant vieną ar kelias viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, pvz., su Sąjungos palydovų operatoriais;

(105)

siekiant optimizuoti turimus palydovinio ryšio išteklius, užtikrinti prieigą tokiomis nenumatytomis aplinkybėmis, kaip gaivalinės nelaimės, ir užtikrinti veiklos efektyvumą ir kuo trumpesnį pasirengimo naudojimui laiką, reikia būtino antžeminio segmento, kaip antai GOVSATCOM centrų ir galimų kitų antžeminių elementų. Pastarasis turėtų būti sukurtas atsižvelgiant į eksploatacinius ir saugumo reikalavimus. Siekiant sumažinti riziką, vienas GOVSATCOM centras gali būti sudarytas iš kelių fizinių objektų. Gali prireikti kitų antžeminio segmento elementų, tokių kaip antenų stotys;

(106)

naudotojų įranga palydovinio ryšio naudotojams yra labai svarbi veiklos sąsaja. GOVSATCOM metodas turėtų suteikti daugumai naudotojų galimybę savo turimą naudotojų įrangą naudoti ir GOVSATCOM paslaugoms;

(107)

naudotojai nurodė, kad norint užtikrinti veiklos efektyvumą svarbu siekti naudotojų įrangos sąveikumo ir turėti naudotojų įrangą, kuri gali būti naudojama su įvairiomis palydovinėmis sistemomis. Šioje srityje gali prireikti mokslinių tyrimų ir plėtros;

(108)

įgyvendinimo lygmeniu užduotys ir atsakomybė turėtų būti taip paskirstytos specializuotiems subjektams, pavyzdžiui, EGA, EIVT, EKA, Agentūrai ir kitoms Sąjungos agentūroms, kad būtų užtikrinta, jog jie atliktų savo pagrindinį vaidmenį, ypač su naudotojais susijusių aspektų atveju;

(109)

GOVSATCOM kompetentinga institucija atlieka svarbų vaidmenį stebėdama, ar naudotojai ir kiti nacionaliniai subjektai, kurie dalyvauja GOVSATCOM veikloje, laikosi dalijimosi pajėgumais ir prioritetų nustatymo taisyklių ir saugumo procedūrų, kaip nustatyta saugumo reikalavimuose. Valstybė narė, kuri nėra paskyrusi GOVSATCOM kompetentingos institucijos, turėtų bet kuriuo atveju paskirti kontaktinį centrą, atsakingą už visų nustatytų trikdžių, darančių neigiamą poveikį GOVSATCOM, pašalinimą;

(110)

valstybės narės, Taryba, Komisija ir EIVT turėtų galėti tapti GOVSATCOM dalyvėmis, jei jos nuspręstų suteikti įgaliojimus GOVSATCOM naudotojams arba galimybę naudotis pajėgumais, stotimis ar objektais. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimą, ar suteikti leidimą GOVSATCOM naudotojams ir ar suteikti galimybę naudotis pajėgumais, stotimis ar objektais, priima valstybės narės, valstybės narės negalėtų būti įpareigotos tapti GOVSATCOM dalyvėmis arba teikti prieglobą GOVSATCOM infrastruktūrai. Todėl GOVSATCOM komponentas nedarytų poveikio valstybių narių teisei nedalyvauti GOVSATCOM veikloje, be kita ko, pagal jų nacionalinę teisę arba konstitucinius reikalavimus, susijusius su politika dėl neprisijungimo prie karinių aljansų ir nedalyvavimo jų veikloje;

(111)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su GOVSATCOM paslaugų eksploataciniais reikalavimais ir GOVSATCOM paslaugų portfeliu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(112)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su išsamių dalijimosi sutelktais GOVSATCOM palydovinio ryšio pajėgumais ir prioritetų nustatymo taisyklių priėmimu. Apibrėždama išsamias dalijimosi ištekliais ir prioritetų nustatymo taisykles, Komisija turėtų atsižvelgti į veiklos ir saugumo reikalavimus, taip pat į rizikos analizę ir numatomus GOVSATCOM dalyvių poreikius. Nors GOVSATCOM paslaugos GOVSATCOM naudotojams iš esmės turėtų būti teikiamos nemokamai, jei atliekant tą analizę padaroma išvada, kad trūksta pajėgumų, ir siekiant išvengti rinkos iškraipymo, kaip tų išsamių dalijimosi pajėgumais ir prioritetų nustatymo taisyklių dalis galėtų būti parengta kainodaros politika. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(113)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su GOVSATCOM antžeminio segmento infrastruktūros vietos nustatymu. Parinkdama tokias vietas Komisija turėtų galėti atsižvelgti į eksploatacinius ir saugumo reikalavimus, taip pat į esamą infrastruktūrą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(114)

Reglamentu (ES) Nr. 912/2010 įsteigta Sąjungos agentūra, vadinama Europos GNSS agentūra, kuriai pavesta valdyti tam tikrus „Galileo“ ir EGNOS palydovinės navigacijos programų aspektus. Šiuo reglamentu Europos GNSS agentūrai pavedamos naujos užduotys, ypač saugumo akreditavimas, susijusios ne tik su „Galileo“ ir EGNOS, bet ir su kitais Programos komponentais. Todėl Europos GNSS agentūros pavadinimas, užduotys ir organizaciniai aspektai turėtų būti atitinkamai pritaikyti;

(115)

vadovaujantis Sprendimu 2010/803/ES (33) Agentūros būstinė yra Prahoje. Agentūros užduočių vykdymo tikslais Agentūros darbuotojai, vykdantys atitinkamame susitarime numatytą Programos veiklą, galėtų dirbti viename iš „Galileo“ arba EGNOS antžeminių centrų, nurodytų Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/413 (34). Be to, kad Agentūra veiktų kuo veiksmingiau ir efektyviau, ribotas darbuotojų skaičius galėtų būti paskirtas į vietos skyrius vienoje ar daugiau valstybių narių. Toks darbuotojų paskyrimas darbui ne Agentūros ar „Galileo“ ir EGNOS būstinėse neturėtų lemti pagrindinės Agentūros veiklos perkėlimo į tokius vietos skyrius;

(116)

atsižvelgiant į tai, kad Europos GNSS agentūros veiklos sritis buvo išplėsta ir ji turėtų apimti ne tik „Galileo“ ir EGNOS veiklą, Europos GNSS agentūros pavadinimas nuo šiol turėtų būti pakeistas. Vis dėlto Agentūra turėtų užtikrinti Europos GNSS agentūros veiklos tęstinumą, be kita ko, tęstinumą jos teisių ir pareigų, darbuotojų bei priimtų sprendimų galiojimo atžvilgiu;

(117)

atsižvelgiant į Agentūros įgaliojimus ir Komisijos vaidmenį įgyvendinant Programą, tikslinga nustatyti, kad kai kurie Administracinės valdybos sprendimai būtų priimami tik po palankaus Komisijos atstovų balsavimo;

(118)

nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams, Administracinė valdyba, Saugumo akreditavimo valdyba ir vykdomasis direktorius savo pareigas turėtų vykdyti nepriklausomai ir veikti vadovaudamiesi viešuoju interesu;

(119)

įmanoma ir net tikėtina, kad kai kurie Programos komponentai būtų grindžiami konfidencialaus pobūdžio arba su saugumu susijusios nacionalinės infrastruktūros naudojimu. Tuo atveju dėl nacionalinio saugumo priežasčių reikėtų nustatyti, kad Administracinės valdybos ir Saugumo akreditavimo valdybos posėdžiuose valstybių narių atstovai ir Komisijos atstovai dalyvautų vadovaujantis principu „būtina žinoti“. Administracinei valdybai balsuojant gali dalyvauti tik tų valstybių narių, kurioms priklauso tokia infrastruktūra, atstovai ir Komisijos atstovas. Administracinės valdybos ir Saugumo akreditavimo valdybos darbo tvarkos taisyklėse turėtų būti apibrėžti atvejai, kuriais turi būti taikoma ta procedūra;

(120)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (35) 22 ir 23 punktais, ši Programa turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas Programos poveikis vietoje;

(121)

numatoma, kad programa „Copernicus“ ir „Galileo“ grindžiamų paslaugų naudojimas turės didelį poveikį visai Europos ekonomikai. Vis dėlto, atrodo, kad šiuo metu vyrauja ad hoc vertinimai ir atvejų tyrimai. Komisija (Eurostatas) turėtų apibrėžti atitinkamus statistinius vertinimus ir rodiklius, kurie sudarytų sistemingos ir patikimos Sąjungos veiklos kosminėje erdvėje poveikio stebėsenos pagrindą;

(122)

Europos Parlamentas ir Taryba turėtų būti nedelsiant informuojami apie darbo programas;

(123)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su lėšų perskirstymu tarp Programos biudžeto išlaidų kategorijų, sprendimų dėl įnašų, susijusių su susitarimais dėl įnašų, priėmimu, techninių ir veiklos reikalavimų, reikalingų Programos komponentų ir jų teikiamų paslaugų įgyvendinimui ir kaitai, nustatymu, sprendimo dėl FBPS priėmimu, išsamių nuostatų dėl prieigos prie SST paslaugų ir atitinkamų procedūrų priėmimu, daugiamečio Sąjungos SST paslaugų plėtros plano ir pagrindinių veiklos rodiklių priėmimu, išsamių taisyklių dėl valstybių narių dalyvavimo SST pakomponentyje organizacinės sistemos veikimo priėmimu, SWE paslaugų parinkimu ir darbo programų priėmimu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. Komisijai turėtų padėti Programos komitetas, kuris turėtų rinktis į konkrečios sudėties posėdžius;

(124)

kadangi Programos komponentai yra orientuoti į naudotojus, jiems įgyvendinti ir plėtoti būtinas nuolatinis ir veiksmingas naudotojų dalyvavimas, visų pirma apibrėžiant ir tvirtinant paslaugų reikalavimus. Siekiant padidinti naudotojams teikiamą vertę, jų indėlis turėtų būti aktyviai skatinamas nuolat konsultuojantis su valstybių narių viešojo ir privačiojo sektoriaus galutiniais naudotojais ir, kai tinkama, su tarptautinėmis organizacijomis. Tuo tikslu turėtų būti įsteigta darbo grupė (toliau – Naudotojų forumas), kad ji padėtų Programos komitetui nustatyti naudotojų reikalavimus, patikrinti paslaugų atitiktį reikalavimams ir nustatyti teikiamų paslaugų trūkumus. Programos komiteto darbo tvarkos taisyklėse turėtų būti nustatyta Naudotojų forumo struktūra, kad būtų atsižvelgta į kiekvieno Programos komponento ir į kiekvienos komponentų paslaugos ypatumus. Kai įmanoma, valstybės narės turėtų prisidėti prie Naudotojų forumo, remdamosi sistemingomis ir koordinuojamomis nacionalinio lygmens konsultacijomis su naudotojais;

(125)

siekiant patikimo viešojo valdymo reikia užtikrinti vienodą Programos valdymą, spartesnį sprendimų priėmimą ir vienodas galimybes gauti informaciją, subjektų, kuriems pavestos su šia Programa susijusios užduotys, atstovams galėtų būti leista stebėtojų teisėmis dalyvauti Programos komiteto, įsteigto taikant Reglamentą (ES) Nr. 182/2011, darbe. Dėl tų pačių priežasčių trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų, kurios yra sudariusios su Sąjunga tarptautinį susitarimą dėl Programos, jos komponentų arba pakomponenčių, atstovams galėtų būti leista dalyvauti Programos komiteto veikloje, laikantis saugumo apribojimų ir tokiame susitarime nustatytų sąlygų. Subjektų, kuriems pavestos su Programa susijusios užduotys, trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovai neturi teisės dalyvauti Programos komiteto balsavimo procedūrose. Stebėtojų ir ad hoc dalyvių dalyvavimo sąlygos turėtų būti nustatytos Programos komiteto darbo tvarkos taisyklėse;

(126)

siekiant užtikrinti veiksmingą Programos įgyvendinimo pažangos siekiant jos tikslų vertinimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai papildyti nuostatas dėl programos „Copernicus“ duomenų ir informacijos, teiktinos programos „Copernicus“ naudotojams, susijusias su prieigos prie tokių duomenų ir informacijos bei naudojimosi jais specifikacijomis, sąlygomis ir procedūromis, iš dalies pakeisti šio reglamento priedą, kiek tai susiję su rodikliais, jei tai laikoma reikalinga, ir papildyti šį reglamentą nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos nustatymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(127)

kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo, kuriam reikia daugiau finansinių ir techninių pajėgumų, nei jų gali skirti atskira valstybė narė, masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

(128)

siekiant užtikrinti vienodas Programos saugumo reikalavimų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. Valstybės narės turėtų turėti galimybę maksimaliai kontroliuoti Programos saugumo reikalavimų laikymąsi. Priimant įgyvendinimo aktus Programos saugumo srityje, Komisijai turėtų padėti Programos komitetas, sudarytas iš valstybių narių atstovų, kurie renkasi į specialios saugumo sudėties posėdžius. Atsižvelgiant į opų saugumo klausimų pobūdį, Programos komiteto pirmininkas turėtų stengtis rasti sprendimus, kuriems pritartų kuo daugiau komiteto narių. Tais atvejais, kai Programos komitetas nuomonės nepateikia, Komisija neturėtų priimti įgyvendinimo aktų, kuriais būtų nustatyti bendrieji Programos saugumo reikalavimai;

(129)

siekiant suderinti Programos trukmę su Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (36) nustatytos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (toliau – 2021–2027 m. DFP) trukme, Programa turėtų būti nustatyta septynerių metų laikotarpiui. Agentūrai, kuri vykdo savo užduotis, šis laiko apribojimas neturėtų būti taikomas;

(130)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinimą nuo 2021–2027 m. DFP pradžios, būtina numatyti, kad šis reglamentas įsigaliotų skubos tvarka ir būtų taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(131)

todėl reglamentai (ES) Nr. 912/2010, (ES) Nr. 1285/2013 ir (ES) Nr. 377/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES turėtų būti panaikinti,