31.3.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 93/12

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

2006 m. kovo 20 d.

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)	Žemės ūkio produktų ir maisto produktų gamyba, perdirbimas ir paskirstymas vaidina svarbų vaidmenį Bendrijos ekonomikoje.

(2)

Reikėtų skatinti žemės ūkio produkcijos įvairinimą siekiant geresnės paklausos ir pasiūlos pusiausvyros rinkose. Tam tikras savybes turinčių produktų propagavimas galėtų duoti didelės naudos kaimo ekonomikai, visų pirma mažiau palankioms ūkininkauti ar atokioms vietovėms, didinant ūkininkų pajamas bei išlaikant kaimo gyventojus tose vietovėse.

(3)	Vis daugiau vartotojų pirmenybę teikia mitybos produktų kokybei, o ne kiekybei. Dėl konkrečių produktų paieškos atsiranda atpažįstamos geografinės kilmės žemės ūkio produktų ar maisto produktų paklausa.

(4)	Atsižvelgiant į didelę produktų, kuriais prekiaujama, įvairovę ir į apie juos teikiamos informacijos gausą, vartotojai turėtų gauti aiškią ir glaustą informaciją apie produktų kilmę, kad galėtų pasirinkti geriausią produktą.

(5)

Žemės ūkio produktų ir maisto produktų ženklinimui taikomos bendros taisyklės, nustatytos 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (2). Atsižvelgiant į jų konkretų pobūdį, turėtų būti priimtos papildomos specialios nuostatos dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų iš apibrėžtos geografinės vietovės, pagal kurias būtų reikalaujama, kad gamintojai pakuotėse naudotų atitinkamus Bendrijos ženklus ar nuorodas. Bendrijos nuorodų atveju tokie ženklai ar nuorodos turėtų būti naudojami privaloma tvarka, kad vartotojai galėtų geriau susipažinti su šia produktų kategorija bei jų garantijomis ir, kita vertus, kad tuos produktus būtų lengviau atpažinti rinkoje ir taip palengvinti jų tikrinimą. Turėtų būti numatytas pakankamos trukmės laikotarpis, kad ūkio subjektai galėtų prisitaikyti prie šio reikalavimo.

(6)

Reikėtų numatyti Bendrijos požiūrį į kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas. Bendrijos apsaugos sistemos taisyklės leidžia plėtoti geografines nuorodas ir kilmės vietos nuorodas, nes taikant vienodesnį požiūrį tokia sistema užtikrina vienodas konkurencijos sąlygas šias nuorodas turinčių produktų gamintojams ir stiprina vartotojų pasitikėjimą tokiais produktais.

(7)	Numatytos taisyklės turėtų būti taikomos nepažeidžiant su vynu ir spiritiniais gėrimais susijusių galiojančių Bendrijos teisės aktų.

(8)	Šis reglamentas turėtų būti taikomas tik tam tikriems žemės ūkio produktams ir maisto produktams, kurių savybės yra susijusios su geografine kilme. Tačiau ši taikymo sritis galėtų būti išplėsta kitiems žemės ūkio produktams ar maisto produktams.

(9)	Atsižvelgiant į esamą praktiką, reikėtų apibrėžti dvi skirtingas geografinio apibūdinimo rūšis, tai yra saugomas geografines nuorodas ir saugomas kilmės vietos nuorodas.

(10)	Tokį apibūdinimą turintis žemės ūkio produktas ar maisto produktas turėtų atitikti tam tikras specifikacijoje išdėstytas sąlygas.

(11)

Siekiant kad apsauga galiotų valstybėse narėse, geografinės nuorodos ir kilmės vietos nuorodos turėtų būti įregistruotos Bendrijos lygiu. Dėl įtraukimo į registrą taip pat turėtų būti teikiama informacija prekyba besiverčiantiems asmenims ir vartotojams. Siekiant užtikrinti, kad įregistruoti Bendrijos pavadinimai atitiktų šiame reglamente nustatytas sąlygas, paraiškas turėtų nagrinėti atitinkamos valstybės narės nacionalinės institucijos, laikydamosi būtiniausių bendrų nuostatų, įskaitant nacionalinę prieštaravimo procedūrą. Vėliau Komisija įsitrauktų į nagrinėjimą, kurio tikslas – užtikrinti, kad paraiškos atitiktų šiame reglamente nustatytas sąlygas ir valstybėse narėse būtų laikomasi vienodo požiūrio.

(12)

Susitarime dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (1994 m. TRIPS susitarimas, išdėstytas Pasaulio prekybos organizacijos steigimo susitarimo 1C priede), pateiktos išsamios nuostatos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisių prieinamumu, įgijimu, apimtimi, išlaikymu ir su priemonėmis, įpareigojančiomis tų teisių laikytis.

(13)	Po įregistravimo pagal šį reglamentą suteikta apsauga turėtų būti taikoma tik toms trečiųjų šalių geografinėms nuorodoms, kurios yra saugomos jų kilmės šalyje.

(14)	Įregistravimo procedūra turėtų sudaryti sąlygas visiems fiziniams ar juridiniams asmenims, turintiems teisėtą interesą valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, naudotis savo teisėmis, pranešant apie savo prieštaravimus.

(15)

Turėtų būti numatytos procedūros, po įregistravimo leidžiančios teisėtą interesą turinčių grupių prašymu iš dalies keisti specifikacijas, atsižvelgiant į technologijų pažangą ir žemės ūkio produkto ar maisto produkto geografinės nuorodos ar kilmės vietos nuorodos panaikinimą, ypač jeigu tas žemės ūkio produktas ar maisto produktas nebeatitinka specifikacijos, kuria remiantis produktui buvo suteikta geografinė nuoroda ar kilmės vietos nuoroda.

(16)

Bendrijos teritorijoje saugomoms geografinėms nuorodoms ir kilmės vietos nuorodoms turėtų būti taikoma oficialios kontrolės stebėsenos sistema, kuri yra grindžiama tikrinimo sistema pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės (3), kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, įskaitant tikrinimo sistemą, skirtą užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamo žemės ūkio produkto ir maisto produkto specifikacijos.

(17)	Valstybėms narėms turėtų būti leista imti mokestį, skirtą padengti patirtas išlaidas.

(18)	Pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4), turėtų būti patvirtintos šiam reglamentui įgyvendinti reikalingos priemonės.

(19)

Šio reglamento įsigaliojimo dieną pagal 1992 m. liepos 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (5) jau įregistruotiems pavadinimams turėtų būti toliau taikoma šiame reglamente numatyta apsauga, ir jie automatiškai įtraukiami į registrą. Be to, reikėtų numatyti pereinamojo laikotarpio priemones, taikomas įregistravimo paraiškoms, pateiktoms Komisijai iki šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(20)	Siekiant aiškumo ir skaidrumo, Reglamentas (EEB) Nr. 2081/92 turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šiame reglamente nustatomos Sutarties I priede išvardytų žmonėms vartoti skirtų žemės ūkio produktų, šio reglamento I priede išvardytų maisto produktų ir šio reglamento II priede išvardytų žemės ūkio produktų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugos taisyklės.

Tačiau šis reglamentas netaikomas nei vyno sektoriaus produktams, išskyrus vyno actą, nei spiritiniams gėrimams. Ši dalis neturi įtakos 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (6) nuostatų taikymui.

Šio reglamento I ir II priedus galima iš dalies keisti 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2.   Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant kitų konkrečių Bendrijos nuostatų.

3.   1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (7), netaikoma kilmės vietos nuorodoms ir geografinėms nuorodoms, kurioms taikomas šis reglamentas.

2 straipsnis

Kilmės vietos nuoroda ir geografinė nuoroda

1.   Šiame reglamente:

a)

kilmės vietos nuoroda – regiono, konkrečios vietovės arba, išimtiniais atvejais, šalies pavadinimas, naudojamas apibūdinti žemės ūkio produktui ar maisto produktui: — kuris yra kildinamas iš to regiono, konkrečios vietovės ar šalies, — kurio kokybė ar savybės yra iš esmės arba išimtinai sietinos su tam tikra geografine aplinka su jai būdingais gamtos ir žmogaus veiklos veiksniais, ir — kurio gamyba, perdirbimas ir paruošimas atliekamas apibrėžtoje geografinėje vietovėje;

b)

geografinė nuoroda – regiono, konkrečios vietovės ar, išimtiniais atvejais, šalies pavadinimas, naudojamas apibūdinti žemės ūkio produktui ar maisto produktui: — kuris yra kildinamas iš to regiono, konkrečios vietovės ar šalies, ir — kurio specifinė kokybė, reputacija ar kitos savybės priskiriamos tai geografinei kilmei, ir — kurio gamyba ir (arba) perdirbimas ir (arba) paruošimas atliekamas apibrėžtoje geografinėje vietovėje.

2.   Tradiciniai geografiniai ar negeografiniai pavadinimai, nurodantys žemės ūkio produktą ar maisto produktą, atitinkantį 1 dalies sąlygas, taip pat laikomi kilmės vietos nuorodomis ar geografinėmis nuorodomis.

3.   Nepaisant 1 dalies a punkto, tam tikros geografinės nuorodos laikomos kilmės vietos nuorodomis, kai tų produktų žaliavos yra kilusios iš didesnės nei perdirbimo vietovė geografinės vietovės arba vietovės, kuri skiriasi nuo perdirbimo vietovės, jeigu:

a)	apibrėžtos žaliavų gamybos vietovės ribos,

b)	egzistuoja specialios žaliavų gamybos sąlygos, ir

c)	egzistuoja kontrolės sistema b punkte nurodytų sąlygų laikymuisi užtikrinti.

Tokios nuorodos kilmės šalyje turi būti pripažintos kilmės vietos nuorodomis iki 2004 m. gegužės 1 d.

3 straipsnis

Bendrinis pavadinimo pobūdis, prieštaravimas tarp to pavadinimo ir augalų, gyvūnų veislių pavadinimų, homonimų bei prekių ženklų

1.   Bendriniais tapusių pavadinimų įregistruoti negalima.

Šiame reglamente „bendriniu tapęs pavadinimas“ – žemės ūkio produkto ar maisto produkto pavadinimas, kuris, nors ir sietinas su vietove ar regionu, kuriame šis žemės ūkio produktas ar maisto produktas buvo pirmiausia pagamintas ar juo buvo prekiaujama, tapo įprastu žemės ūkio produkto ar maisto produkto pavadinimu Bendrijoje.

Siekiant nustatyti, ar pavadinimas tapo bendriniu, atsižvelgiama į visus veiksnius, visų pirma į:

a)	esamą padėtį valstybėse narėse ir produktų vartojimo vietovėse;

b)	atitinkamus nacionalinius ar Bendrijos teisės aktus.

2.   Pavadinimo negalima įregistruoti kaip kilmės vietos ar geografinės nuorodos, kai jis prieštarauja augalo veislės ar gyvūno veislės pavadinimui ir todėl gali suklaidinti vartotojus dėl tikrosios produkto kilmės.

3.   Pavadinimas, kuris yra homoniminis ar iš dalies homoniminis pavadinimui, jau įregistruotam pagal šį reglamentą, įregistruojamas tinkamai atsižvelgiant į vietinę bei tradicinę vartoseną ir realų pavojų suklaidinti. Visų pirma:

a)	vartotojus klaidinantis homoniminis pavadinimas, verčiantis tikėti, kad produktai kilę iš kitos vietovės, nėra registruojamas, net jeigu pavadinimas tiksliai atitinka realų vietovės, regiono ar vietos, iš kurios kilę tie žemės ūkio produktai ar maisto produktai, pavadinimą;

b)	įregistruotą homoniminį pavadinimą galima naudoti tik tuomet, jeigu pakankamai įmanoma atskirti vėliau įregistruotą homonimą ir registre jau esantį pavadinimą, atsižvelgiant į būtinybę suinteresuotus gamintojus traktuoti laikantis teisingumo principo ir neklaidinti vartotojų.

4.   Kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda neregistruojama, kai, atsižvelgiant į prekės ženklo reputaciją, pripažinimą ir jo naudojimo laikotarpį, registracija gali suklaidinti vartotojus dėl tikrosios produkto tapatybės.

4 straipsnis

Produkto specifikacija

1.   Tam, kad būtų galima naudoti saugomą kilmės vietos nuorodą (SKVN) arba saugomą geografinę nuorodą (SGN), žemės ūkio produktas ar maisto produktas turi atitikti produkto specifikaciją.

2.   Produkto specifikacijoje pateikiama bent ši informacija:

a)	žemės ūkio produkto ar maisto produkto pavadinimas kartu su kilmės vietos nuoroda ar geografine nuoroda;

b)	žemės ūkio produkto ar maisto produkto ir tam tikrais atvejais žaliavų apibūdinimas bei žemės ūkio produkto ar maisto produkto pagrindinės fizinės, cheminės, mikrobiologinės arba organoleptinės savybės;

c)	geografinės vietovės apibrėžimas ir tam tikrais atvejais duomenys apie 2 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų atitikimą;

d)	priklausomai nuo atvejo įrodymai, kad žemės ūkio produktas ar maisto produktas yra kilęs iš 2 straipsnio 1 dalies a ar b punktuose nurodytos apibrėžtos geografinės vietovės;

e)

žemės ūkio produkto ar maisto produkto gavimo metodo aprašymas ir tam tikrais atvejais autentiškų ir nekintančių vietinių metodų aprašymas, su pakavimu susijusi informacija, kai pareiškėjų grupė, kaip apibrėžta 5 straipsnio 1 dalyje, nustato ir pagrindžia, kad pakavimas turi būti atliekamas apibrėžtoje geografinėje vietovėje, siekiant išsaugoti kokybę arba užtikrinti kilmę ar kontrolę;

f)

duomenys, įrodantys: i) žemės ūkio produkto ar maisto produkto kokybės ar savybių ir geografinės aplinkos, nurodytos 2 straipsnio 1 dalies a punkte, ryšį arba pagal aplinkybes, ii) žemės ūkio produkto ar maisto produkto specifinės kokybės, reputacijos ar kitos savybės ir geografinės kilmės, nurodytos 2 straipsnio 1 dalies b punkte, ryšį;

g)	institucijų arba įstaigų, tikrinančių, kaip laikomasi specifikacijos reikalavimų, pavadinimai, adresai ir konkrečios jų užduotys;

h)	specifinės to žemės ūkio produkto ar maisto produkto ženklinimo taisyklės;

i)	pagal Bendrijos arba nacionalinės teisės nuostatas numatyti reikalavimai.

5 straipsnis

Įregistravimo paraiška

1.   Įregistravimo paraišką turi teisę pateikti tik pareiškėjų grupė.

Šiame reglamente „grupė“ – bet koks gamintojų arba perdirbėjų, dirbančių su tuo pačiu žemės ūkio produktu ar maisto produktu, susivienijimas, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ar sudėtį. Grupės veikloje gali dalyvauti kitos suinteresuotosios šalys. Fizinis ar juridinis asmuo gali būti laikomas grupe pagal 16 straipsnio c punkte nurodytas išsamias taisykles.

Tarpvalstybines geografines vietoves nurodančių pavadinimų ar tradicinių pavadinimų, sietinų su tarpvalstybinėmis geografinėmis vietovėmis, atveju keletas grupių gali pateikti bendrą paraišką pagal 16 straipsnio d punkte nurodytas išsamias taisykles.

2.   Grupė gali pateikti paraišką įregistruoti tik savo gaminamus ar gaunamus žemės ūkio produktus ar maisto produktus.

3.   Įregistravimo paraiškoje nurodoma bent ši informacija:

a)	pareiškėjų grupės pavadinimas ir adresas;

b)	4 straipsnyje numatyta specifikacija;

c)

bendras dokumentas, kuriame pateikiama ši informacija: i) pagrindinė specifikacijos informacija: produkto pavadinimas, apibūdinimas, tam tikrais atvejais įskaitant konkrečias jo pakavimo ir ženklinimo taisykles, ir trumpas geografinės vietovės ribų apibrėžimas, ii) produkto ir geografinės aplinkos ar 2 straipsnio 1 dalies a ar b punktuose (priklausomai nuo atvejo) nurodytos geografinės kilmės ryšio apibūdinimas, tam tikrais atvejais įskaitant konkrečius produkto apibūdinimo ar jo gamybos metodo elementus, pagrindžiančius šį ryšį.

4.   Kai įregistravimo paraiška susijusi su atitinkamoje valstybėje narėje esančia geografine vietove, ji pateikiama atitinkamai valstybei narei.

Valstybė narė tinkamomis priemonėmis nagrinėja paraišką, siekdama patikrinti, ar ji pagrįsta ir ar atitinka šio reglamento sąlygas.

5.   4 dalies antroje pastraipoje nurodyto nagrinėjimo metu valstybė narė inicijuoja nacionalinę prieštaravimo procedūrą, užtikrinančią tinkamą minėtos paraiškos paskelbimą, suteikiant pakankamą laikotarpį, per kurį bet kurie fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys teisėtą interesą ir įsisteigę ar gyvenantys jos teritorijoje, gali pareikšti prieštaravimą paraiškai.

Valstybė narė apsvarsto gautų prieštaravimų priimtinumą, atsižvelgdama į 7 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus kriterijus.

Jeigu valstybė narė mano, kad šio reglamento reikalavimai yra įvykdyti, ji priima palankų sprendimą ir perduoda 7 dalyje nurodytus dokumentus Komisijai, kad ši priimtų galutinį sprendimą. Priešingu atveju ji nusprendžia atmesti paraišką.

Valstybė narė užtikrina, kad jos palankus sprendimas būtų paskelbtas viešai ir kad bet kurie teisėtą interesą turintys fiziniai ar juridiniai asmenys turėtų galimybę pateikti apeliacinį skundą.

Valstybė narė užtikrina, kad būtų paskelbta specifikacijos versija, kuria remiantis buvo priimtas palankus sprendimas, ir garantuoja prieigą prie specifikacijos elektroninės versijos.

6.   Valstybė narė, remdamasi šiuo reglamentu, gali tik laikinai suteikti pavadinimo apsaugą nacionaliniu lygiu ir tam tikrais atvejais nustatyti prisitaikymo laikotarpį, įsigaliosiantį nuo paraiškos pateikimo Komisijai datos.

Pirmoje pastraipoje numatytas prisitaikymo laikotarpis gali būti suteiktas tik su sąlyga, kad atitinkamos įmonės teisėtai prekiavo aptariamais produktais, nepertraukiamai naudodamos atitinkamus pavadinimus ne mažiau kaip pastaruosius penkerius metus, ir iškėlė šį klausimą pagal 5 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą nacionalinę prieštaravimo procedūrą.

Tokia laikinoji nacionalinė apsauga baigiasi sprendimo dėl įregistravimo pagal šį reglamentą priėmimo dieną.

Už laikinosios nacionalinės apsaugos pasekmes, kai pavadinimas neįregistruojamas pagal šį reglamentą, atsakomybė tenka tik atitinkamai valstybei narei.

Priemonės, kurių imasi valstybės narės pagal pirmą pastraipą, turi poveikį tik nacionaliniu lygiu ir nedaro įtakos Bendrijos vidaus ar tarptautinei prekybai.

7.   Priimdama 5 dalies trečioje pastraipoje nurodytą bet kokį palankų sprendimą, atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia:

a)	pareiškėjų grupės pavadinimą ir adresą;

b)	3 dalies c punkte nurodytą bendrą dokumentą;

c)	valstybės narės pareiškimą, kad, jos manymu, grupės pateikta paraiška, atitinkanti palankaus sprendimo reikalavimus, atitinka šio reglamento sąlygas ir jam įgyvendinti priimtas nuostatas;

d)	5 dalies penktoje pastraipoje nurodytos specifikacijos paskelbimo nuorodą.

8.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip 2007 m. kovo 31 d., įgyvendina 4–7 dalis.

9.   Kai įregistravimo paraiška susijusi su trečiojoje šalyje esančia geografine vietove, joje pateikiama 3 dalyje nurodyta informacija ir įrodymai, kad tas pavadinimas yra saugomas jo kilmės šalyje.

Paraiška Komisijai pateikiama tiesiogiai arba per atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijas.

10.   Komisijai perduodami šiame straipsnyje nurodyti dokumentai pateikiami viena iš oficialių Europos Sąjungos institucijų kalbų arba prie jų pridedamas patvirtintas vertimas į vieną iš tų kalbų.

6 straipsnis

Komisijos nagrinėjimas

1.   Komisija atitinkamomis priemonėmis nagrinėja pagal 5 straipsnį gautą paraišką, siekdama patikrinti, kad ji pagrįsta ir atitinka šiame reglamente numatytas sąlygas. Šis nagrinėjimas neturėtų trukti ilgiau nei 12 mėnesių.

Kiekvieną mėnesį Komisija viešai skelbia pavadinimų, kuriems įregistruoti buvo pateiktos paraiškos, sąrašą ir jų pateikimo Komisijai datą.

2.   Jei remdamasi pagal 1 dalies pirmą pastraipą atliktu nagrinėjimu Komisija mano, kad yra įvykdytos šiame reglamente išdėstytos sąlygos, ji Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbia bendrą dokumentą ir 5 straipsnio 5 dalies penktoje pastraipoje nurodytos specifikacijos paskelbimo nuorodą.

Priešingu atveju Komisija 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nusprendžia atmesti paraišką.

7 straipsnis

Prieštaravimas/sprendimas įregistruoti

1.   Per šešis mėnesius nuo 6 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyto paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, bet kuri valstybė narė ar trečioji šalis gali pateikti prieštaravimą pasiūlymui įregistruoti, pateikdama Komisijai tinkamai pagrįstą pareiškimą.

2.   Bet kurie teisėtą interesą turintys fiziniai ar juridiniai asmenys, įsisteigę ar gyvenantys valstybėje narėje, išskyrus įregistravimo paraišką pateikusią valstybę narę, arba trečiojoje šalyje, taip pat gali pateikti prieštaravimą siūlymui įregistruoti, pateikdami tinkamai pagrįstą pareiškimą.

Valstybėje narėje įsisteigę ar gyvenantys fiziniai ar juridiniai asmenys tokį pareiškimą tai valstybei narei pateikia per 1 dalyje numatytą prieštaravimo pateikimo laikotarpį.

Trečiojoje šalyje įsisteigę ar gyvenantys fiziniai ar juridiniai asmenys tokį pareiškimą tiesiogiai arba per atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijas pateikia Komisijai per 1 dalyje nustatytą laikotarpį.

3.   Prieštaravimo pareiškimai yra priimtini tik, jei Komisija juos gauna per 1 dalyje nustatytą laikotarpį ir jei juose:

a)	nurodoma, kad nebuvo įvykdytos 2 straipsnyje nustatytos sąlygos; ar

b)	nurodoma, kad siūlomo pavadinimo įregistravimas prieštarautų 3 straipsnio 2, 3 ir 4 dalims; ar

c)	parodoma, kad siūlomo pavadinimo įregistravimas pakenktų visiškai ar iš dalies tapačiam pavadinimui ar prekių ženklui arba produktams, kurie teisėtai rinkoje yra ne mažiau kaip penkerius metus nuo 6 straipsnio 2 dalyje numatytos paskelbimo datos; ar

d)	pateikiama informacija, kuri leidžia daryti išvadą, kad prašomas įregistruoti pavadinimas yra bendrinis, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalyje.

Komisija patikrina prieštaravimų priimtinumą.

Pirmos pastraipos b, c ir d punktuose nurodyti kriterijai įvertinami atsižvelgiant į Bendrijos teritoriją; intelektinės nuosavybės teisių atveju tai yra teritorija ar teritorijos, kuriose saugomos minėtos teisės.

4.   Jeigu Komisija negauna priimtino prieštaravimo pagal 3 dalį, ji įregistruoja pavadinimą.

Apie įregistravimą paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5.   Jeigu prieštaravimas yra priimtinas pagal 3 dalį, Komisija ragina suinteresuotąsias šalis pradėti atitinkamas konsultacijas.

Jeigu suinteresuotosioms šalims pavyksta susitarti per šešis mėnesius, jos Komisijai nurodo visus veiksnius, leidusius priimti susitarimą, įskaitant pareiškėjo ir prieštaravimo pareiškimo teikėjo nuomones. Jeigu pagal 6 straipsnio 2 dalį paskelbta išsami informacija nebuvo keičiama ar buvo atlikti tik nereikšmingi pakeitimai, nustatytini pagal 16 straipsnio h punktą, Komisija veikia pagal šio straipsnio 4 dalį. Kitais atvejais Komisija iš naujo atlieka 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą nagrinėjimą.

Jeigu susitarimas nebuvo pasiektas, Komisija priima sprendimą 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, atsižvelgdama į taikomą sąžiningą ir tradicinę vartoseną bei realią galimybę suklaidinti.

Sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6.   Komisija atnaujina saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą.

7.   Komisijai perduodami šiame straipsnyje nurodyti dokumentai pateikiami viena iš oficialių Europos Sąjungos institucijų kalbų arba prie jų pridedamas patvirtintas vertimas į vieną iš tų kalbų.

8 straipsnis

Pavadinimai, nuorodos ir ženklai

1.   Pagal šį reglamentą įregistruotą pavadinimą gali naudoti bet kuris ūkio subjektas, prekiaujantis specifikacijas atitinkančiais žemės ūkio produktais ar maisto produktais.

2.   Tuo atveju, kai žemės ūkio produktais ir maisto produktais, kilusiais iš Bendrijos, prekiaujama pagal šį reglamentą įregistruotu pavadinimu, nuorodos „saugoma kilmės vietos nuoroda“ ir „saugoma geografinė nuoroda“ arba su jomis susiję Bendrijos ženklai nurodomi jų ženklinime.

3.   Tuo atveju, kai žemės ūkio produktais ir maisto produktais, kilusiais iš trečiųjų šalių, prekiaujama pagal šį reglamentą įregistruotu pavadinimu, 2 dalyje nurodytos nuorodos ir su jomis susiję Bendrijos ženklai taip pat gali būti nurodomi jų ženklinime.

9 straipsnis

Specifikacijos pakeitimų tvirtinimas

1.   5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sąlygas atitinkanti ir teisėtą interesą turinti grupė gali prašyti patvirtinti specifikacijos pakeitimą, visų pirma siekdama atsižvelgti į mokslo ir technikos žinių raidą ar siekdama iš naujo apibrėžti 4 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą geografinę vietovę.

Paraiškose nurodomi prašomi pakeitimai ir pateikiamas jų pagrindimas.

2.   Jeigu dėl šio pakeitimo reikia atlikti vieną ar daugiau bendro dokumento pakeitimų, pakeitimo paraiškai taikoma 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatyta tvarka. Tačiau jeigu siūlomi pakeitimai nereikšmingi, Komisija nusprendžia, ar paraišką galima patvirtinti nesilaikant 6 straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnyje nustatytos tvarkos, ir patvirtinimo atveju paskelbia 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus elementus.

3.   Jeigu dėl šio pakeitimo nereikia atlikti bendrojo dokumento pakeitimų, taikomos šios taisyklės:

i)	kai geografinė vietovė yra atitinkamoje valstybėje narėje, ta valstybė narė pareiškia savo poziciją dėl pakeitimo patvirtinimo ir, teigiamos nuomonės atveju, paskelbia pakeistą specifikaciją bei informuoja Komisiją apie patvirtintus pakeitimus ir jų priežastis;

ii)	kai geografinė vietovė yra trečiojoje šalyje, Komisija sprendžia dėl siūlomo pakeitimo patvirtinimo.

4.   Jeigu pakeitimas susijęs su laikinu specifikacijos pakeitimu dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių, taikomos 3 dalyje nustatytos procedūros.

10 straipsnis

Oficiali kontrolė

1.   Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją ar institucijas, kurios yra atsakingos už kontrolę, susijusią šiuo reglamentu nustatytomis prievolėmis laikantis Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatų.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad bet kuris šio reglamento nuostatų besilaikantis ūkio subjektas turėtų teisę į tai, kad jam būtų taikoma oficialios kontrolės sistema.

3.   Komisija viešai skelbia 1 dalyje ar 11 straipsnyje nurodytų institucijų ir įstaigų pavadinimus bei adresus ir reguliariai šią informaciją atnaujina.

11 straipsnis

Specifikacijų laikymosi tikrinimas

1.   Geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų, susijusių su Bendrijoje esančia geografine teritorija, atitikimą specifikacijoms, prieš pateikiant produktą į rinką, tikrina:

—	viena ar kelios 10 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos ir (arba)

—	viena ar kelios kontrolės institucijos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 882/2004 2 straipsnyje, veikiančios kaip produktų sertifikavimo įstaigos.

Tokio tikrinimo, kaip laikomasi specifikacijų, išlaidas padengia tikrinami ūkio subjektai.

2.   Geografinių nuorodų ir kilmės apibūdinimo, susijusių su trečioje šalyje esančia geografine teritorija, atitikimą specifikacijoms, prieš pateikiant produktą į rinką, tikrina:

—	viena ar kelios trečiosios šalies paskirtos valdžios institucijos ir (arba)

—	viena ar kelios produktų sertifikavimo įstaigos.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytos produktų sertifikavimo įstaigos laikosi Europos standarto EN 45011 ar ISO/IEC 65 vadovo (produktų sertifikavimo sistemas valdančių įstaigų bendrieji reikalavimai) ir nuo 2010 m. gegužės 1 d. turi būti pagal juos akredituotos.

4.   Kai institucijos, nurodytos 1 ir 2 dalyje, nusprendžia patikrinti, kaip laikomasi specifikacijų, jos suteikia atitinkamas objektyvumo ir nešališkumo garantijas ir savo žinioje turi turėti kvalifikuotą personalą bei išteklius, būtinus jų funkcijoms atlikti.

12 straipsnis

Panaikinimas

1.   Jeigu Komisija pagal 16 straipsnio k dalyje nurodytas išsamias taisykles mano, kad nebegali būti užtikrinta, jog saugomą kilmės pavadinimą turintis žemės ūkio produktas ar maisto produktas atitiks specifikacijoje nustatytas sąlygas, ji pradeda 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą dėl įregistravimo panaikinimo ir apie tai paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Bet kurie teisėtą interesą turintys fiziniai ar juridiniai asmenys gali prašyti panaikinti registravimą, pagrįsdami tokį prašymą.

5, 6 ir 7 straipsniuose numatyta procedūra taikoma mutatis mutandis.

13 straipsnis

Apsauga

1.   Įregistruoti pavadinimai saugomi nuo:

a)	bet kokio tiesioginio ar netiesioginio įregistruoto pavadinimo naudojimo komerciniais tikslais produktams, kuriems netaikomas įregistravimas, jeigu šie produktai panašūs į tuo pavadinimu įregistruotus produktus arba jeigu, naudojantis tuo pavadinimu, naudojamasi saugomo pavadinimo reputacija;

b)	bet kokio neleistino naudojimo, imitavimo ar įvaizdžio apie gaminį atkūrimo, net ir tuo atveju, jeigu yra nurodoma tikroji produkto kilmė arba jeigu saugomas pavadinimas yra išverstas, arba prie jo rašomi žodžiai, pavyzdžiui, „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „pagaminta kaip“, „imitacija“ ar panašūs;

c)

bet kokios melagingos ar klaidinančios nuorodos į, pavyzdžiui, produkto provenenciją, kilmę, pobūdį ar esmines ypatybes, esančios ant produkto išorinės ar vidinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su atitinkamu produktu susijusiuose dokumentuose, ir nuo produkto įpakavimo į tokią tarą, kuri gali sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę;

d)	bet kokios kitos praktikos, galinčios suklaidinti vartotojus dėl tikrosios produkto kilmės.

Kai įregistruoto pavadinimo sudėtyje bendriniu laikytinas žemės ūkio produkto ar maisto produkto pavadinimas, to bendrinio pavadinimo vartojimas atitinkamam žemės ūkio produktui ar maisto produktui žymėti nelaikomas prieštaraujančiu pirmos pastraipos a ir b punktams.

2.   Saugomi pavadinimai negali tapti bendriniais.

3.   Pavadinimų, kuriuos prašoma įregistruoti pagal 5 straipsnį, atveju gali būti numatytas ne ilgesnis kaip penkerių metų pereinamasis laikotarpis pagal 7 straipsnio 5 dalį tik tokiu atveju, kai prieštaravimo pareiškimas buvo pripažintas priimtinu remiantis tuo, kad pavadinimo įregistravimas visiškai ar iš dalies pakenktų tapačiam pavadinimui arba produktams, kurie teisėtai rinkoje yra ne mažiau kaip penkerius metus nuo 6 straipsnio 2 dalyje numatytos paskelbimo datos.

Pereinamasis laikotarpis taip pat gali būti nustatytas įmonėms, įsisteigusioms valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, kurioje yra konkreti geografinė vietovė, su sąlyga, kad atitinkamos įmonės teisėtai prekiavo aptariamais produktais nuolat naudodamos atitinkamus pavadinimus ne mažiau kaip penkerius metus iki 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos paskelbimo datos ir iškėlė šį klausimą pagal 5 straipsnio 5 dalies pirmoje ir antroje pastraipose nurodytą nacionalinę prieštaravimo procedūrą ar Bendrijos prieštaravimo procedūrą, nurodytą 7 straipsnio 2 dalyje. Šioje pastraipoje nurodyto pereinamojo laikotarpio ir 5 straipsnio 6 dalyje nurodyto prisitaikymo laikotarpio suma negali viršyti penkerių metų. Jeigu 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas prisitaikymo laikotarpis viršija penkerius metus, pereinamasis laikotarpis nesuteikiamas.

4.   Nepažeidžiant 14 straipsnio, Komisija gali nuspręsti pagal 15 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą leisti kartu naudoti ir įregistruotą pavadinimą, ir neįregistruotą pavadinimą, nurodantį vietovę valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, kai šis pavadinimas sutampa su įregistruotu pavadinimu, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

a)	tapatus neįregistruotas pavadinimas buvo teisėtai, nuosekliai ir teisingai naudojamas ne mažiau kaip 25 metus iki 1993 m. liepos 24 d.;

b)	įrodyta, kad naudojant tą pavadinimą niekada nebuvo siekiama pasinaudoti įregistruoto pavadinimo reputacija ir kad jis neklaidino ir negalėjo suklaidinti vartotojų dėl tikrosios produkto kilmės;

c)	tapataus pavadinimo problema buvo iškelta prieš pavadinimo įregistravimą.

Ir įregistruotas pavadinimas, ir neįregistruotas tapatus pavadinimas gali būti kartu naudojami ne ilgiau kaip penkiolika metų; praėjus šiam laikotarpiui neįregistruotas pavadinimas nebenaudojamas.

Atitinkamą neįregistruotą geografinį pavadinimą leidžiama naudoti tik tokiu atveju, kai produkto kilmės šalis yra aiškiai nurodyta gerai matomoje etiketės vietoje.

14 straipsnis

Prekių ženklų, kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų sąsajos

1.   Jeigu kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda įregistruojama pagal šį reglamentą, paraiška įregistruoti prekių ženklą, atitinkantį vieną iš 13 straipsnyje nurodytų situacijų ir susijusį su ta pačia produktų grupe, yra atmetama, jeigu paraiška įregistruoti prekių ženklą pateikta po įregistravimo paraiškos pateikimo Komisijai datos.

Prekių ženklai, įregistruoti pažeidžiant pirmą pastraipą, pripažįstami negaliojančiais.

2.   Atsižvelgiant į Bendrijos teisę, prekių ženklą esant vienai iš 13 straipsnyje nurodytų situacijų, kai prekių ženklas buvo įregistruotas, arba tais atvejais, kai tai numatyta atitinkamuose teisės aktuose, buvo įgytas jį sąžiningai naudojant Bendrijos teritorijoje iki kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos apsaugos datos kilmės šalyje arba iki 1996 m. sausio 1 d., toliau galima naudoti nepaisant kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos įregistravimo, jeigu nėra pagrindo prekių ženklo pripažinti negaliojančiu ar anuliuoti, kaip nurodyta 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmoje Tarybos direktyvoje 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (8) ar 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (9).

15 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Saugomų geografinių nuorodų ir saugomų kilmės vietos nuorodų nuolatinis komitetas.

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Pagal Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalį nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

16 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės priimamos 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Jomis visų pirma nustatoma:

a)	2 straipsnio 3 dalyje minimų žaliavų sąrašas;

b)	informacija, kuri turi būti pateikta 4 straipsnio 2 dalyje nurodytoje produkto specifikacijoje;

c)	sąlygos, kuriomis fizinis ar juridinis asmuo gali būti laikomas grupe;

d)	taisyklės, pagal kurias pateikiama paraiška įregistruoti pavadinimą, nurodantį tarpvalstybinę geografinę vietovę, nurodytą 5 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje;

e)	5 straipsnio 7 ir 9 dalyse nurodytų dokumentų turinys ir perdavimo Komisijai būdas;

f)	7 straipsnyje nurodytas prieštaravimo pateikimas, įskaitant taisykles, kuriomis reglamentuojamos reikiamos suinteresuotų šalių konsultacijos;

g)	8 straipsnyje nurodytos nuorodos ir ženklai;

h)	7 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų nereikšmingų pakeitimų apibrėžimas, atsižvelgiant į tai, kad nereikšmingas pakeitimas negali būti susijęs su esminėmis produkto savybėmis ar ryšio keitimu;

i)	7 straipsnio 6 dalyje nurodytas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registras;

j)	sąlygos, kuriomis tikrinama, kaip laikomasi produkto specifikacijų;

k)	įregistravimo panaikinimo sąlygos.

17 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Pavadinimai, kurie šio reglamento įsigaliojimo dieną yra išvardyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 1107/96 (10) priede ir pavadinimai, kurie yra išvardyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 2400/96 (11) priede, automatiškai įtraukiami į šio reglamento 7 straipsnio 6 dalyje nurodytą registrą. Atitinkamos specifikacijos yra laikomos 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis specifikacijomis. Visos konkrečios pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su tokiais įregistravimo atvejais, tebegalioja.

2.   Paraiškų, pareiškimų ir prašymų, kuriuos Komisija gavo prieš šio reglamento įsigaliojimo datą ir dėl kurių sprendimas dar nepriimtas, atveju:

a)	nepažeidžiant 13 straipsnio 3 dalies, 5 straipsnyje nurodyta procedūra netaikoma; ir

b)	5 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytas bendras dokumentas pakeičiamas specifikacijų santrauka, parengta pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 383/2004 (12).

3.   Prireikus Komisija gali priimti kitas pereinamojo laikotarpio nuostatas 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

18 straipsnis

Mokesčiai

Valstybės narės gali imti mokestį, skirtą padengti išlaidas, įskaitant įregistravimo paraiškų, prieštaravimo pareiškimų, paraiškų dėl pakeitimų ir prašymų panaikinti įregistravimą nagrinėjimo, laikantis šio reglamento, išlaidas.

19 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EEB) Nr. 2081/92 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir turėtų būti skaitomos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Tačiau 8 straipsnio 2 dalis taikoma nuo 2009 m. gegužės 1 d., nedarant įtakos produktams, kurie iki tos datos jau bus pateikti į rinką.

---

(1)  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2)  OL L 109, 2000 5 6, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/89/EB (OL L 308, 2003 11 25, p. 15).

(3)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(4)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(5)  OL L 208, 1992 7 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

(6)  OL L 179, 1999 7 14, p. 1.

(7)  OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

(8)  OL L 40, 1989 2 11, p. 1.

(9)  OL L 11, 1994 1 14, p. 1.

(10)  1996 m. birželio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1107/96 dėl geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų įregistravimo vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2081/92 17 straipsnyje nustatyta tvarka (OL L 148, 1996 6 21, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 704/2005 (OL L 118, 2005 5 5, p. 14).

(11)  1996 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2400/96 dėl tam tikrų pavadinimų įtraukimo į Reglamente (EEB) Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos numatytą „Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą“ (OL L 327, 1996 12 18, p. 11). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 417/2006 (OL L 72, 2006 3 11, p. 8).

(12)  2004 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 383/2004, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2081/92 taikymo taisykles dėl pagrindinių produkto specifikacijų punktų santraukos (OL L 64, 2004 3 2, p. 16).

---

---

---

---