(1)

galimybės naudoti žaliavas yra labai svarbios Sąjungos ekonomikai ir vidaus rinkos veikimui. Yra tam tikrų neenergetinių, ne žemės ūkio žaliavų, kurios dėl savo didelės ekonominės svarbos ir didelės tiekimo rizikos, kurią dažnai lemia didelė pasiūlos keliose trečiosiose valstybėse koncentracija, yra laikomos ypatingos svarbos. Dėl svarbaus daugelio tokių ypatingos svarbos žaliavų vaidmens įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir atsižvelgiant į tai, kad jos naudojamos gynybos ir kosmoso srityse, šių žaliavų paklausa ateinančiais dešimtmečiais gali proporcingai didėti. Kartu didėjant geopolitinei įtampai ir konkurencijai dėl išteklių didėja tiekimo sutrikimų rizika. Be to, jeigu padidėjusi ypatingos svarbos žaliavų paklausa nebus tinkamai valdoma, ji gali turėti neigiamą poveikį aplinkai ir socialinį poveikį;

(2)

atsižvelgiant į ypatingos svarbos žaliavų vertės grandinių sudėtingumą ir tarpvalstybinį pobūdį, nesuderintos nacionalinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti saugų ir tvarų ypatingos svarbos žaliavų tiekimą, gali pakenkti vidaus rinkos veikimui. Ypatingos svarbos žaliavos dažnai išgaunamos konkrečiose šalyse ar regionuose, priklausomai nuo atitinkamų atsargų geografinio pasiskirstymo, gabenamos tolesniam apdorojimui kitur ir vėliau parduodamos vidaus rinkoje atitinkamiems gaminiams gaminti. Apdorojimo etape ypatingos svarbos žaliavos vidaus rinkoje dažnai importuojamos ir eksportuojamos kelis kartus prieš jas panaudojant galutiniam tikslui. Panašiai atitinkami gaminiai jų gyvavimo ciklo pabaigoje, siekiant panaudoti ypatingos svarbos žaliavas, gali būti perdirbami kitoje valstybėje ar regione nei ten, kur surenkamos atliekos, ir tikėtina, kad susidariusios antrinės medžiagos bus reeksportuotos tolesniam apdorojimui ir naudojimui. Be to, ypatingos svarbos žaliavų reikia daugelio pramonės vertės grandinių pradžioje ir jos dažnai yra nepakeičiami ištekliai įvairiuose strateginiuose sektoriuose, be kita ko, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, skaitmeninės pramonės, aviacijos ir kosmoso bei gynybos sektoriuose. Todėl jos atlieka esminį vaidmenį remiant ekonominę veiklą vidaus rinkoje, o tiekimo sutrikimai gali turėti rimtą tarpvalstybinį poveikį valstybėse narėse;

(3)

atsižvelgiant į tai, dėl nekoordinuotų valstybių narių veiksmų gali būti iškraipyta konkurencija ir suskaidyta vidaus rinka, pavyzdžiui, taikant rinkos dalyviams skirtingą reguliavimą, sudarant nevienodas galimybes stebėti tiekimo riziką, teikiant skirtingo lygio paramą nacionaliniams projektams arba sukuriant kliūtis tarpvalstybinei valstybių narių prekybai ypatingos svarbos žaliavomis ar susijusiomis prekėmis, taip sukuriant kliūtis tinkamam vidaus rinkos veikimui. Be to, atskirų valstybių narių veiksmų galėtų nepakakti, kad būtų veiksmingai užkirstas kelias ypatingos svarbos žaliavų tiekimo sutrikimams, arba jie galėtų būti mažiau veiksmingi siekiant to tikslo;

(4)

todėl, siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą, turėtų būti sukurta bendra Sąjungos sistema, kuria būtų užtikrinta galimybė saugiai ir tvariai tiekti ypatingos svarbos žaliavas bei užtikrinamas Sąjungos ekonominis atsparumas ir atviras strateginis savarankiškumas;

(5)

pirma, toje sistemoje turėtų būti apibrėžtos žaliavos, kurios laikomos strateginėmis ir ypatingos svarbos, ir turėtų būti stiprinamas tų žaliavų tiekimo grandinių atsparumas Sąjungoje, be kita ko, nustatant ir remiant tam tikrų žaliavų projektus ir pripažįstant juos strateginiais projektais (toliau – strateginiai projektai), bei dedant pastangas skatinti technologinę pažangą ir efektyvų išteklių naudojimą, kad būtų sulėtintas numatomas ypatingos svarbos žaliavų sunaudojimo Sąjungoje didėjimas. Antra, būtina numatyti priemones, kuriomis būtų stiprinamas Sąjungos gebėjimas stebėti ir mažinti esamą ir būsimą tiekimo riziką. Trečia, į šią sistemą turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama didinti Sąjungoje suvartojamų ypatingos svarbos žaliavų žiediškumą ir tvarumą;

(6)

siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente nustatytos priemonės būtų susijusios su svarbiausiomis žaliavomis, turėtų būti sudaryti strateginių ir ypatingos svarbos žaliavų sąrašai. Tie sąrašai turėtų būti grindžiami aiškiomis metodikomis, apie kurių taikymą Komisija turėtų informuoti atvirai ir skaidriai. Tie sąrašai taip pat turėtų būti naudojami siekiant nukreipti ir suderinti valstybių narių pastangas įgyvendinti šio reglamento tikslus. Į strateginių žaliavų sąrašą turėtų būti įtraukiamos vidaus rinkos veikimui itin strategiškai svarbios žaliavos, atsižvelgiant į jų naudojimą strateginėse technologijose, kuriomis grindžiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka, arba gynybos ar aviacijos ir kosmoso srityse, kurioms būdingas potencialiai didelis atotrūkis tarp pasaulinės pasiūlos ir prognozuojamos paklausos ir kuriose padidinti gamybą yra palyginti sunku, pavyzdžiui, dėl ilgo pasirengimo naujiems projektams, kuriais siekiama padidinti tiekimo pajėgumus. Siekiant atsižvelgti į galimus technologinius ir ekonominius pasikeitimus, strateginių žaliavų sąrašas turėtų būti periodiškai peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas. Siekiant užtikrinti, kad pastangos didinti Sąjungos pajėgumus vertės grandinėje, stiprinti Sąjungos galimybes stebėti ir mažinti tiekimo riziką ir užtikrinti įvairesnį tiekimą būtų sutelkiamos į žaliavas, kurioms jų labiausiai reikia, tam tikros atitinkamos priemonės turėtų būti taikomos tik strateginių žaliavų sąrašui. Valstybėms narėms neturėtų būti trukdoma sudaryti papildomus sąrašus, pagrįstus konkrečiais nacionaliniais poreikiais, ir imtis atitinkamų priemonių nacionaliniu lygmeniu;

(7)

į ypatingos svarbos žaliavų sąrašą turėtų būti įtraukiamos visos strateginės žaliavos ir visos kitos visai Sąjungos ekonomikai itin svarbios žaliavos, kurių tiekimo sutrikimų, galinčių iškraipyti konkurenciją ir suskaidyti vidaus rinką, rizika yra didelė. Be strateginių technologijų, ateityje didelė tiekimo rizika galėtų kilti ir kitiems sektoriams. Siekdama atsižvelgti į galimus technologinius ir ekonominius pasikeitimus, Komisija, tęsdama dabartinę praktiką, turėtų periodiškai atlikti vertinimą, remdamasi įvairių žaliavų gamybos, prekybos, naudojimo, perdirbimo ir pakeitimo duomenimis, ir atnaujinti strateginių ir ypatingos svarbos žaliavų sąrašus, kurie turi atspindėti su tomis žaliavomis susijusios ekonominės svarbos ir tiekimo rizikos pokyčius vidaus rinkoje. Į ypatingos svarbos žaliavų sąrašą turėtų būti įtraukiamos tos žaliavos, kurių ekonominė svarba ir tiekimo rizika pasiekia arba viršija nustatytas ribas, neklasifikuojant atitinkamų žaliavų pagal svarbą. Tas vertinimas turėtų būti grindžiamas paskutinių turimų penkerių metų laikotarpio duomenų vidurkiu. Šiame reglamente nustatytos priemonės, susijusios su bendru kontaktiniu punktu, planavimu, žvalgyba, stebėsena, žiediškumu ir tvarumu, turėtų būti taikomos visų ypatingos svarbos žaliavų atvejais;

(8)

strateginių ir ypatingos svarbos žaliavų sąrašuose turėtų būti naudojami standartiniai išvardytų žaliavų pavadinimai. Strateginių žaliavų sąrašo pavadinimuose, kai tinkama, turėtų būti nurodoma, iki kokio lygmens žaliava turi būti rafinuota, kad ją būtų galima naudoti strateginėms technologijoms gaminti. Nuorodos į strategines ir ypatingos svarbos žaliavas turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į visą tų žaliavų vertės grandinę, įskaitant neapdorotas žaliavas ir bet kokios apdorojimo būsenos žaliavas siekiant, kai taikytina, nurodyto lygmens. Reikėtų išskirtinai patikslinti aliuminio vertės grandinę, nurodant ne tik aliuminį, bet ir boksitą, jo svarbiausią rūdą, ir aliuminio oksidą, jo tarpinę perdirbimo formą. Strateginės ir ypatingos svarbos žaliavos daugeliu atvejų yra išgaunamos, apdorojamos arba perdirbamos kaip kitų pagrindinių gavybos, apdorojimo ir perdirbimo procesų šalutiniai produktai. Todėl žaliavų šalutinių produktų pobūdis neturėtų daryti poveikio jų įtraukimui į sąrašą arba į atitinkamų šio reglamento nuostatų taikymo sritį;

(9)

siekiant remti užduočių, susijusių su strateginių projektų rengimu ir jų finansavimu, žvalgybos programomis, stebėsenos pajėgumais ar strateginėmis atsargomis, įgyvendinimą ir teikti Komisijai tinkamas rekomendacijas, turėtų būti įsteigta Europos ypatingos svarbos žaliavų taryba (toliau – Žaliavų taryba). Žaliavų tarybą turėtų sudaryti valstybių narių ir Komisijos atstovai, o kitos šalys, visų pirma Europos Parlamentas, joje galėtų dalyvauti stebėtojų teisėmis. Siekdama įgyti reikiamų ekspertinių žinių, reikalingų tam tikroms užduotims įgyvendinti, Žaliavų taryba turėtų įsteigti nuolatinius finansavimo, visuomenės pritarimo, žvalgybos, stebėsenos ir strateginių išteklių pogrupius taip pat žiediškumo, efektyvaus išteklių naudojimo ir pakeitimo kitomis medžiagomis pogrupį, kurie turėtų veikti kaip tinklas, suburdami atitinkamas nacionalines institucijas ir, prireikus, konsultuodamiesi su pramonės atstovais, akademine bendruomene, pilietine visuomene ir kitomis atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis. Žaliavų tarybos rekomendacijos ir nuomonės turėtų būti neprivalomos, o tai, kad tokių rekomendacijų ar nuomonių nėra, neturėtų trukdyti Komisijai vykdyti savo užduočių pagal šį reglamentą;

(10)

būtina patvirtinti tinkamas priemones, kuriomis būtų nustatytas bendras požiūris į Sąjungos strateginius projektus, kuriuos įgyvendinant vykdoma strateginių žaliavų gavyba, apdorojimas ar perdirbimas arba kuriais prisidedama prie atitinkamų pakaitinių medžiagų gamybos. Tie strateginiai projektai kartu su valstybių narių pastangomis turėtų padėti didinti pajėgumus, kuriais būtų užtikrinamas saugus strateginių žaliavų tiekimas. Kitomis priemonėmis, visų pirma susijusiomis su žvalgyba arba žiediškumu, taip pat siekiama stiprinti įvairius vertės grandinės etapus;

(11)

siekdamos sumažinti Sąjungos didėjančią tiekimo sutrikimų, galinčių iškraipyti konkurenciją ir suskaidyti vidaus rinką, riziką, Komisija ir valstybės narės turėtų stiprinti įvairius strateginių žaliavų vertės grandinės etapų pajėgumus, kad padėtų pasiekti rodiklius, susijusius su Sąjungos pajėgumais ir tiekimo įvairinimu. Tokie rodikliai turėtų padėti nukreipti pastangas stiprinti Sąjungos pajėgumus visais strateginių žaliavų vertės grandinės etapais, įskaitant gavybą, apdorojimą ir perdirbimą, ir didinti strateginių žaliavų išorės pasiūlos įvairinimą. Turėtų būti siekiama padidinti kiekvienos strateginės žaliavos pajėgumus kiekviename vertės grandinės etape, kartu stengiantis pasiekti bendrus strateginių žaliavų gavybos, apdorojimo ir perdirbimo pajėgumų rodiklius Sąjungos lygmeniu. Pirma, Sąjunga turėtų didinti strateginių žaliavų nuosavų geologinių išteklių naudojimą ir stiprinti pajėgumus, kurių reikia norint išgauti medžiagas, reikalingas bent 10 % Sąjungoje sunaudojamų strateginių žaliavų kiekio pagaminti. Atsižvelgiant į tai, kad gavybos pajėgumai labai priklauso nuo prieinamų Sąjungos geologinių išteklių, to rodiklio pasiekimas priklauso nuo tokio prieinamumo. Antra, siekdama sukurti visą vertės grandinę ir išvengti bet kokių kliūčių tarpiniuose etapuose, taip pat turėtų būti padidinti Sąjungos apdorojimo pajėgumai ir Sąjunga turėtų sugebėti pagaminti bent 40 % metinio Sąjungoje sunaudojamo strateginių žaliavų kiekio. Trečia, manoma, kad ateinančiais dešimtmečiais vis didesnę Sąjungoje sunaudojamų strateginių žaliavų dalį gali sudaryti antrinės žaliavos, o dėl to padidėtų tiek Sąjungos žaliavų tiekimo saugumas, tiek tvarumas. Todėl naudojant Sąjungos perdirbimo pajėgumus turėtų būti galima pagaminti bent 25 % metinio Sąjungoje sunaudojamo strateginių žaliavų kiekio ir Sąjungoje turėtų būti galima perdirbti vis didesnius kiekvienos strateginės žaliavos kiekius iš atliekų. Atliekų srautams ir strateginėms žaliavoms, apie kuriuos turima pakankamai informacijos, kad būtų galima įvertinti Sąjungos perdirbimo pajėgumus kaip tuose atliekų srautuose esančių strateginių žaliavų dalį, turėtų būti nustatytas papildomas atliekomis grindžiamas rodiklis. Papildomos pastangos didinti išteklių naudojimo efektyvumą pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas, pakaitalus, informuotumo didinimą ir kitas atitinkamas priemones taip pat padės pasiekti tuos rodiklius. Tie rodikliai susiję su laikotarpiu iki 2030 m., atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir energetikos sričių tikslus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 (3), ir juos pagrindžiančius Europos Parlamento ir Tarybos sprendime (ES) 2022/2481 (4) nustatytus skaitmeninius tikslus. Be to, kuriant kokybiškas darbo vietas, kai ugdomi įgūdžiai ir suteikiama galimybė pereiti iš vienos darbo vietos į kitą, bus mažinama sektorių darbo rinkoje kylanti rizika ir padedama užtikrinti Sąjungos konkurencingumą. Komisija ir valstybės narės taip pat turėtų skatinti technologinę pažangą ir efektyvų išteklių naudojimą, kad numatomas ypatingos svarbos žaliavų sunaudojimo Sąjungoje didėjimas neviršytų tinkamų orientacinių prognozių. Rengiant įgyvendinimo priemones pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB (5), Komisija turėtų apsvarstyti galimą ekologinio projektavimo reikalavimų indėlį siekiant šiame reglamente nustatytų Sąjungos prioritetų;

(12)

kalbant apie kai kurias žaliavas, Sąjunga beveik visiškai priklauso nuo tiekimo iš vienos valstybės. Dėl tokios priklausomybės kyla didelė tiekimo sutrikimų, galinčių iškraipyti konkurenciją ir suskaidyti vidaus rinką, rizika. Siekiant apriboti tokią galimą riziką ir padidinti Sąjungos ekonominį atsparumą, turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2030 m. iš vienos trečiosios valstybės Sąjungai būtų tiekiama ne daugiau kaip 65 % bet kokių neapdorotų strateginių žaliavų ir bet kokios apdorojimo būsenos strateginių žaliavų, tačiau ypatingą dėmesį reikėtų skirti valstybėms, su kuriomis Sąjunga yra sudariusi strateginę partnerystę (toliau – strateginė partnerystė), laisvosios prekybos susitarimus arba vykdo kitų formų bendradarbiavimą žaliavų srityje, nes jos užtikrina geresnę apsaugą nuo tokios tiekimo rizikos;

(13)

siekdama užtikrinti, kad rodikliai būtų pasiekiami laiku, Komisija, padedama Žaliavų tarybos, turėtų stebėti pažangą, padarytą siekiant šių rodiklių ir mažinant paklausą, ir apie ją pranešti. Jeigu pažanga, padaryta siekiant rodiklių ir mažinant paklausą, apie kurią pranešama, iš esmės yra nepakankama, Komisija turėtų įvertinti papildomų priemonių taikymo galimybes ir šių priemonių proporcingumą. Jeigu pažanga, susijusi tik su viena strategine neperdirbta žaliava ar nedidele strateginių neperdirbtų žaliavų grupe, būtų nepakankama, papildomų Sąjungos pastangų imtis iš esmės nereikėtų;

(14)

Komisija, padedama Žaliavų tarybos, turėtų nustatyti projektus Sąjungoje, kuriuos įgyvendinant ketinama pradėti arba išplėsti strateginių žaliavų gavybą, apdorojimą ar perdirbimą arba medžiagų, kurios gali pakeisti strategines žaliavas strateginėse technologijose, gamybą ir naudojimo masto didinimą, siekiant pripažinti tokius projektus strateginiais projektais. Teikiant veiksmingą paramą strateginiams projektams galima pagerinti galutinės grandies sektorių galimybes gauti strateginių žaliavų, taip pat sukurti ekonominių galimybių visoje vertės grandinėje, be kita ko, ir mažų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ), ir prisidėti prie darbo vietų kūrimo. Todėl, siekiant užtikrinti strateginių projektų plėtojimą visoje Sąjungoje, tokiems projektams turėtų būti taikomos paprastesnės ir iš anksto žinomos leidimų išdavimo procedūros ir teikiama parama siekiant gauti finansavimą. Tokios priemonės taip pat galėtų skatinti tobulinti kitas leidimų išdavimo procedūras ir galimybes gauti finansavimą projektams, susijusiems su ypatingos svarbos ar kitomis žaliavomis. Siekiant sutelkti paramą ir užtikrinti jos pridėtinę vertę, prieš skiriant tokią paramą, projektai turėtų būti vertinami pagal tam tikrus kriterijus. Tokia parama taip pat turėtų būti skiriama žaliavų projektams, kuriuose strateginės žaliavos yra šalutinis produktas, be kita ko, iš juodųjų metalų laužo, jei jie atitinka visus atitinkamus kriterijus. Kad projektai būtų pripažinti strateginiais Sąjungos projektais, jais turėtų būti stiprinamas Sąjungos strateginių žaliavų tiekimo saugumas. Projektai taip pat turėtų būti pakankamai techniškai įgyvendinami, įskaitant numatomą strateginių žaliavų arba pakaitinių medžiagų kiekį, dėl kurio padidėtų Sąjungos pajėgumai, išskyrus mokslinių tyrimų tikslais pagamintas medžiagas; turėtų būti įgyvendinami tvariai tiek aplinkos, tiek socialiniu požiūriu; ir taip pat turėtų būti naudingi tarpvalstybiniu mastu, t. y. ir už atitinkamos valstybės narės ribų, įskaitant šalutinį poveikį tolesnėms vertės grandinės grandims. Jeigu Komisija įvertina, kad tie kriterijai buvo įvykdyti, ji turėtų paskelbti pripažinimą strateginiu projektu priimdama sprendimą. Kadangi greitas pripažinimas yra labai svarbus siekiant veiksmingai remti Sąjungos tiekimo saugumą, vertinimo procesas turėtų likti racionalus ir ne pernelyg sudėtingas;

(15)

vertinant, ar projektas trečiojoje valstybėje arba užjūrio šalyje ar teritorijoje (toliau – UŠT) prisideda prie Sąjungos tiekimo saugumo, visų pirma reikėtų atsižvelgti į UŠT statusą pagal Sąjungos teisę. UŠT gali padėti Sąjungai užtikrinti saugų ir tvarų strateginių ir ypatingos svarbos žaliavų tiekimą, visų pirma pagal strateginių partnerysčių sistemą;

(16)

Komisija, remiama Žaliavų tarybos, turėtų nustatyti strateginius projektus trečiosiose valstybėse ar UŠT, kuriose ketinama pradėti arba išplėsti strateginių žaliavų gavybą, apdorojimą ar perdirbimą arba medžiagų, kurios gali pakeisti strategines žaliavas strateginėse technologijose, gamybą. Siekiant užtikrinti, kad tokie strateginiai projektai būtų veiksmingai įgyvendinami, turėtų būti sudaromos geresnės galimybės jiems gauti finansavimą, pavyzdžiui, pasinaudojant investicijų rizikos mažinimo mechanizmais. Siekiant užtikrinti projektų pridėtinę vertę, jie turėtų būti vertinami pagal tam tikrus kriterijus. Kaip ir Sąjungos strateginių projektų atveju, strateginiais projektais trečiosiose valstybėse turėtų būti stiprinamas Sąjungos strateginių žaliavų tiekimo saugumas, o jų techninės įgyvendinimo galimybės turi būti pakankamos. Tiek Sąjungoje vykdomi strateginiai projektai, tiek trečiosiose valstybėse ar UŠT vykdomi strateginiai projektai turėtų atitikti tokį patį socialinio ir aplinkos tvarumo lygį. Tam, kad besiformuojančiose rinkose ar besivystančiose šalyse įgyvendinamas projektas taptų strateginiu projektu, jis turėtų būti abipusiškai naudingas ir Sąjungai, ir susijusiai trečiajai valstybei, ir toje valstybėje turi būti sukuriama pridėtinė vertė, atsižvelgiant ir į jo suderinamumą su Sąjungos prekybos politika. Tokia vertė gali būti sukuriama, kai projektas yra naudingas daugiau nei viename vertės grandinės etape, taip pat tuomet, kad įgyvendinant projektą sukuriama platesnio masto ekonominė ir socialinė nauda, be kita ko, sukuriant tarptautinius standartus atitinkančias darbo vietas. Jeigu Komisija įvertina, kad tie kriterijai buvo įvykdyti, ji turėtų paskelbti sprendimą dėl projekto pripažinimo strateginiu;

(17)

siekiant užtikrinti, kad didesnė ypatingos svarbos žaliavų gamyba būtų tvari, nauji ypatingos svarbos žaliavų projektai turėtų būti planuojami ir įgyvendinami tvariai, atsižvelgiant į visus tvarumo aspektus, nurodytus 2021 m. rugsėjo 11 d. Komisijos komunikate „ES tvarių žaliavų principai“, įskaitant aplinkos apsaugos užtikrinimą, socialiniu požiūriu neigiamo poveikio prevenciją ir mažinimą vykdant socialiai tvarią veiklą, kurią vykdant gerbiamos žmogaus teisės, kaip antai moterų teisės, ir skaidrų verslą. Projektais taip pat turėtų būti užtikrinamas sąžiningas bendradarbiavimas ir išsamios bei nešališkos konsultacijos su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kaip antai vietos bendruomenėmis ir čiabuvių tautomis. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pagarbai žmogaus teisėms tais atvejais, kai projektas susijęs su galimu perkėlimu. Siekiant, kad projektų rengėjai galėtų aiškiai ir veiksmingai laikytis šio kriterijaus, turėtų būti laikoma, kad pakanka laikytis atitinkamų Sąjungos arba nacionalinės teisės aktų, tarptautinių standartų, gairių ir principų, priklausomai nuo to, kas aktualu, arba dalyvauti pagal šį reglamentą pripažintoje sertifikavimo schemoje;

(18)

laikydamasi atsargumo principo, Komisija neturėtų giliavandenės kasybos projektų pripažinti strateginiais projektais kol nebus pakankamai ištirtas giliavandenės kasybos poveikis jūros aplinkai, biologinei įvairovei ir žmogaus veiklai, kol nebus suvokta rizika, o technologijos ir veiklos praktika galės įrodyti, kad aplinkai nedaroma didelė žala;

(19)

bet kuris strateginių žaliavų projektų rengėjas turėtų turėti galimybę kreiptis į Komisiją dėl jo projekto pripažinimo strateginiu. Paraiškoje turėtų būti pateikiami atitinkami su kriterijais susiję dokumentai ir įrodymai. Kad būtų galima geriau įvertinti gyvybingumą socialiniu, aplinkosauginiu ir ekonominiu požiūriais, projekto įgyvendinamumą ir įverčių patikimumo lygį, projektų rengėjas taip pat turėtų nurodyti projekto klasifikaciją pagal Jungtinių Tautų pagrindinę išteklių klasifikaciją. Siekiant sudaryti sąlygas objektyviam tos klasifikacijos patvirtinimui, projektų rengėjas turėtų ją pagrįsti atitinkamais įrodymais. Prie paraiškos taip pat turėtų būti pridedamas projekto tvarkaraštis, kad būtų galima įvertinti, kada projektu būtų galima prisidėti prie vidaus pajėgumų arba įvairinimo rodiklių užtikrinimo. Kadangi tam, kad kasybos projektai būtų įgyvendinami veiksmingai, labai svarbu, kad jiems pritartų visuomenė, projektų rengėjas taip pat turėtų pateikti planą, kuriame būtų numatytos priemonės visuomenės pritarimui lengviau gauti. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas socialiniams partneriams, pilietinei visuomenei ir priežiūrą vykdančioms įstaigoms. Projektų rengėjas taip pat turėtų pateikti verslo planą, kuriame būtų pateikta informacija apie projekto finansinį gyvybingumą ir jau sudarytų susitarimų dėl finansavimo, nuosavybės struktūros ir įsipareigojimo pirkti arba parduoti apžvalga, taip pat galimų darbo vietų kūrimo ir projekto poreikių, susijusių su kvalifikuota darbo jėga, įskaitant kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, įverčiai. Siekdama suderinti paraiškų teikimo procesą, Komisija turėtų pateikti bendrą paraiškų šabloną;

(20)

į paraiškas, susijusias su projektų, kurie gali daryti poveikį čiabuvių tautoms, turėtų būti įtrauktas planas, kuriame būtų numatytos priemonės, skirtos prasmingoms konsultacijoms su poveikį patiriančiomis čiabuvių tautomis, neigiamo poveikio čiabuvių tautoms prevencijai ir mažinimui ir, kai tinkama, teisingai kompensacijai. Jei tos sąvokos reglamentuojamos projektui taikytinuose nacionalinės teisės aktuose, plane vietoj jų gali būti aprašytos tos priemonės. Su gavyba susijusių trečiosiose valstybėse vykdomų projektų, kuriems netaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB (6), atveju projektų rengėjas taip pat turėtų pateikti planą, kaip pagerinti paveiktų teritorijų aplinkos būklę pasibaigus gavybos veiklai. Jei projektas vykdomas saugomoje teritorijoje, projektų rengėjas turėtų įvertinti techniškai tinkamas alternatyvias vietas ir aprašyti jas plane, taip pat nurodyti priežastis, kodėl jos laikomos netinkamomis projekto įgyvendinimo vietai;

(21)

siekdama struktūrizuoti procesą, Komisija turėtų paskelbti atvirą kvietimą projektų rengėjams teikti paraiškas dėl jų projektų pripažinimo strateginiais projektais su reguliariomis galutinėmis datomis, atitinkančiomis Žaliavų tarybos posėdžių datas. Kad projektų rengėjams būtų aiškiau, kaip teikti paraiškas dėl strateginių projektų, Komisija turėtų laikytis savo sprendimo, ar pripažinti projektą strateginiu projektu, priėmimo terminų. Siekdama atsižvelgti į ypač sudėtingus atvejus arba didelį paraiškų skaičių per vieną galutinį terminą, Komisija turėtų turėti galimybę tą terminą pratęsti vieną kartą. Prieš posėdį ji turėtų pasidalyti savo vertinimu su Žaliavų taryba ir turėtų atsižvelgti į jos nuomonę priimdama sprendimą dėl strateginio projekto pripažinimo;

(22)

kadangi valstybės narės, kurios teritorijoje bus įgyvendinamas strateginis projektas, bendradarbiavimas yra būtinas siekiant užtikrinti veiksmingą projekto įgyvendinimą, ta valstybė narė turėtų turėti teisę prieštarauti ir taip užkirsti kelią tam, kad projektas be tos valstybės narės pritarimo būtų pripažintas strateginiu projektu. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė turėtų pateikti savo atsisakymo motyvus, nurodydama šiame reglamente pateiktus kriterijus. Sąjunga taip pat neturėtų projekto pripažinti strateginiu projektu, jei jį įgyvendins trečioji valstybė nepritariant jos Vyriausybei, ir todėl neturėtų suteikti tokio pripažinimo, kai trečiosios valstybės Vyriausybė dėl to prieštarauja;

(23)

siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui strateginio projekto statusu, Komisija, pasikonsultavusi su Žaliavų taryba ir atsakingu projektų rengėju, turėtų galėti atšaukti sprendimą pripažinti projektą strateginiu nurodydama tokio sprendimo priežastis, jeigu strateginis projektas nebeatitinka sąlygų arba jeigu pripažinimas buvo grindžiamas paraiška, kurioje buvo pateikta neteisinga informacija, svarbi vertinant atrankos kriterijus. Siekiant pritraukti ilgalaikes investicijas ir užtikrinti teisinį nuspėjamumą, atnaujinus priede pateiktą strateginių žaliavų sąrašą, strateginio projekto statusas turėtų išlikti pagrįstą laikotarpį po atšaukimo;

(24)

strateginiai projektai, atsižvelgiant į jų svarbą užtikrinant strateginių žaliavų tiekimo saugumą ir vidaus rinkos veikimą, turėtų būti laikomi viešąjį interesą atitinkančiais projektais. Siekiant užtikrinti sėkmingą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip pat gynybos ir aviacijos bei kosmoso sektorių atsparumą, labai svarbu užtikrinti strateginių žaliavų tiekimo saugumą. Siekdamos prisidėti prie strateginių žaliavų tiekimo Sąjungoje saugumo, valstybės narės turėtų galėti numatyti paramą pagal nacionalines leidimų išdavimo procedūras, taip paspartinant strateginių projektų įgyvendinimą pagal Sąjungos teisę;

(25)

nacionalinėmis leidimų išdavimo procedūromis užtikrinama, kad ypatingos svarbos žaliavų projektai būtų saugūs, patikimi ir atitiktų aplinkosaugos, socialinius ir saugos reikalavimus. Sąjungos aplinkos teisėje nustatytos bendros nacionalinių leidimų išdavimo procedūrų turinio sąlygos, kuriomis užtikrinamas aukštas aplinkos apsaugos lygis ir sudaromos sąlygos tvariai išnaudoti Sąjungos potencialą žaliavų vertės grandinėje. Todėl strateginio projekto pripažinimas neturėtų daryti poveikio jokioms atitinkamiems projektams taikomoms leidimų išdavimo sąlygoms, įskaitant sąlygas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/92/ES (7), Tarybos direktyvoje 92/43/EEB (8), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB (9), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES (10), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/35/EB (11), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB (12) bei Direktyvoje 2006/21/EB;

(26)

be to, nenuspėjamumas, sudėtingumas ir kartais per ilgai trunkančios nacionalinių leidimų išdavimo procedūros kenkia investicijų saugumui, reikalingam norint veiksmingai plėtoti strateginius žaliavų projektus. Leidimų išdavimo atitinkamiems projektams proceso struktūra ir trukmė valstybėse narėse taip pat gali labai skirtis. Todėl, siekdamos užtikrinti ir paspartinti veiksmingą strateginių projektų įgyvendinimą, valstybės narės jiems turėtų taikyti supaprastintas ir iš anksto žinomas leidimų išdavimo procedūras. Tuo tikslu strateginiams projektams nacionaliniu lygmeniu turėtų būti suteiktas prioritetinis statusas, siekiant užtikrinti spartų su jais susijusių administracinių procedūrų vykdymą ir visų teisminių procedūrų bei ginčų sprendimo procedūrų vykdymą. Šiuo reglamentu kompetentingoms institucijoms neturėtų būti užkertamas kelias supaprastinti leidimų išdavimą kitiems, ne strateginiams projektams, susijusiems su ypatingos svarbos žaliavų vertės grandine;

(27)

atsižvelgiant į strateginių projektų vaidmenį užtikrinant Sąjungos strateginių žaliavų tiekimo saugumą ir jų indėlį siekiant Sąjungos atviro strateginio savarankiškumo ir įgyvendinant žaliąją bei skaitmeninę pertvarką, atsakinga leidimus išduodanti institucija turėtų pripažinti, kad strateginiai projektai atitinka viešąjį interesą. Turėtų būti galima išduoti leidimus vykdyti strateginius projektus, kurie daro neigiamą poveikį aplinkai tiek, kiek jiems taikoma direktyva 2000/60/EB, 92/43/EEB ar 2009/147/EB arba taikomi Sąjungos teisėkūros procedūra priimami aktai dėl sausumos, pakrančių ir gėlo vandens ekosistemų atkūrimo, jei atsakinga leidimus išduodanti institucija, remdamasi kiekvienu konkrečiu atveju atliktu vertinimu, padaro išvadą, kad viešasis interesas, dėl kurio įgyvendinamas projektas, yra viršesnis už tą poveikį, su sąlyga, kad tenkinamos visos tuose teisės aktuose nustatytos atitinkamos sąlygos. Vertinant kiekvieną konkretų atvejį reikėtų tinkamai atsižvelgti į gavybos vietų geologinius ypatumus, dėl kurių gali būti ribojamas sprendimų dėl projekto vykdymo vietos priėmimas, nes nėra alternatyvių vietovių tokioms vietoms;

(28)

siekiant sumažinti leidimų išdavimo procedūros sudėtingumą ir padidinti jos efektyvumą bei skaidrumą, ypatingos svarbos žaliavų projektų rengėjai turėtų turėti galimybę bendrauti su bendru kontaktiniu punktu, atsakingu už visos leidimų išdavimo procedūros palengvinimą ir koordinavimą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų įsteigti arba paskirti vieną ar daugiau kontaktinių punktų, kartu užtikrindamos, kad projektų rengėjams reikėtų bendrauti tik su vienu bendru kontaktiniu punktu. Valstybės narės turėtų pačios nuspręsti, ar bendras kontaktinis punktas taip pat yra institucija, priimanti sprendimus dėl leidimų išdavimo. Siekdamos užtikrinti veiksmingą savo pareigų vykdymą, valstybės narės savo bendriems kontaktiniams punktams turėtų skirti pakankamai darbuotojų ir išteklių. Be to, projektų rengėjas turėtų turėti galimybę susisiekti su atitinkamu bendro kontaktinio punkto administraciniu vienetu, kad būtų užtikrinta, jog jis turi prieinamą kontaktinį asmenį;

(29)

valstybės narės, atsižvelgdamos į savo vidaus organizacinę struktūrą, turėtų galėti pačios nuspręsti, ar įsteigti arba paskirti savo bendrus kontaktinius punktus vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu arba bet kuriuo kitu atitinkamu administraciniu lygmeniu. Be to, valstybės narės turėtų turėti galimybę savo pasirinktu administraciniu lygmeniu įsteigti arba paskirti skirtingus bendrus kontaktinius punktus, kuriuose daugiausia dėmesio būtų skiriama tik ypatingos svarbos žaliavų projektams, susijusiems su konkrečiu vertės grandinės etapu, t. y. gavyba, apdorojimu ar perdirbimu. Tuo pačiu metu projektų rengėjai turėtų turėti galimybę lengvai nustatyti už jų projektą atsakingą bendrą kontaktinį punktą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų užtikrinti, kad geografinėje vietovėje, atitinkančioje administracinį lygmenį, kuriuo jos nusprendė įsteigti arba paskirti savo bendrą kontaktinį punktą ar punktus, už atitinkamą vertės grandinės etapą būtų atsakingas ne daugiau kaip vienas toks bendras kontaktinis punktas. Kadangi daugelis ypatingos svarbos žaliavų projektų apima daugiau nei vieną vertės grandinės etapą, valstybės narės, siekdamos išvengti painiavos, turėtų užtikrinti, kad tokiems projektams būtų laiku paskirtas vienas bendras kontaktinis punktas;

(30)

siekdamos užtikrinti aiškumą dėl strateginių projektų statuso suteikimo ir apriboti galimo piktnaudžiavimo bylinėjimusi veiksmingumą, kartu nedarant neigiamo poveikio veiksmingam teisminiam nagrinėjimui, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ginčai, susiję su leidimų strateginiams projektams išdavimo procedūra, būtų išsprendžiami laiku. Tuo tikslu valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pareiškėjai ir projektų rengėjai galėtų naudotis paprastomis ginčų sprendimo procedūromis ir kad strateginių projektų atvejais būtų galima skubiai vykdyti visas su projektais susijusias teismines ir ginčų sprendimo procedūras, jei ir tiek, kiek nacionalinėje teisėje yra numatytos tokios skubos procedūros;

(31)

siekiant sudaryti piliečiams ir įmonėms sąlygas tiesiogiai naudotis vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis, nepatiriant nereikalingos papildomos administracinės naštos, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1724 (13), kuriuo sukurti bendrieji skaitmeniniai vartai, nustatytos bendrosios vidaus rinkos veikimui svarbios informacijos, procedūrų ir pagalbos paslaugų teikimo internete taisyklės. Informacijos reikalavimai ir procedūros, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų atitikti Reglamento (ES) 2018/1724 reikalavimus. Visų pirma turėtų būti užtikrinama, kad strateginių projektų rengėjai turėtų prieigą ir galėtų internete atlikti procedūras, susijusias su leidimų išdavimo procedūra, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2018/1724 6 straipsnio 1 dalyje ir II priede;

(32)

siekdamos, kad projektų rengėjams ir kitiems investuotojams būtų suteiktas strateginiams projektams plėtoti reikalingas saugumas ir aiškumas, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad su tokiais projektais susijusių leidimų išdavimo procedūrų trukmė neviršytų iš anksto nustatytų terminų. Strateginių projektų, susijusių tik su apdorojimu arba perdirbimu, atveju leidimų išdavimo procedūra neturėtų trukti ilgiau nei 15 mėnesių. Tačiau strateginių projektų, susijusių su gavyba, atveju leidimų išdavimo procedūros trukmė, atsižvelgiant į galimo poveikio sudėtingumą ir mastą, neturėtų viršyti 27 mėnesių. Tačiau už poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimą pagal Direktyvą 2011/92/ES atsako projektų rengėjas ir tai neturėtų būti įtraukta į terminus, kurių valstybės narės privalo laikytis. Tuo tikslu bendras kontaktinis punktas turėtų pranešti datą, iki kurios projektų rengėjas turi pateikti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, ir bet koks laikotarpis nuo tos praneštos dienos iki faktinio ataskaitos pateikimo neturėtų būti įskaičiuojamas į tvarkaraštį. Tas pats principas turėtų būti taikomas, kai po privalomų konsultacijų bendras kontaktinis punktas praneša projektų rengėjui apie galimybę pateikti papildomos informacijos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai užbaigti. Išimtiniais atvejais, susijusiais su siūlomo projekto pobūdžiu, sudėtingumu, vieta ar dydžiu, valstybės narės turėtų galėti terminus pratęsti. Tokie išimtiniai atvejai galėtų apimti nenumatytas aplinkybes, dėl kurių reikėtų papildyti arba užbaigti su projektu susijusius poveikio aplinkai vertinimus;

(33)

siekdamos veiksmingai laikytis joms nustatytų terminų, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atsakingos institucijos turėtų pakankamai išteklių ir darbuotojų. Pasitelkdama techninės paramos priemonę, nustatytą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/240 (14), Komisija valstybių narių prašymu turėtų padėti joms rengti, plėtoti ir įgyvendinti reformas, be kita ko, stiprinti administracinius pajėgumus, susijusius su nacionalinių leidimų išdavimo procedūromis, pavyzdžiui, bendrų kontaktinių punktų veiklą;

(34)

poveikio aplinkai vertinimai ir leidimai, kurių reikalaujama pagal Sąjungos teisę, be kita ko, susiję su vandeniu, dirvožemiu, buveinėmis ir paukščiais, yra neatsiejama žaliavų projektų leidimų išdavimo procedūros dalis ir esminė apsaugos priemonė, kuria užtikrinama, kad būtų užkertamas kelias neigiamam poveikiui aplinkai arba kad jis būtų kuo mažesnis. Tačiau siekiant užtikrinti, kad strateginių projektų leidimų išdavimo procedūros būtų iš anksto žinomos ir vykdomos laiku, turėtų būti išnaudojamos visos galimybės supaprastinti būtinus vertinimus ir leidimus, kartu nemažinant aplinkos apsaugos lygio ar vertinimų kokybės. Tuo tikslu turėtų būti užtikrinama, kad būtini vertinimai būtų sugrupuoti taikant bendrą arba koordinuotą procedūrą, taip išvengiant nereikalingo dubliavimosi. Be to, projektų rengėjai ir atsakingos institucijos, prieš atlikdami tokį sugrupuotą vertinimą, turėtų aiškiai susitarti dėl jo apimties, taip išvengdami poreikio atlikti nereikalingus tolesnius veiksmus. Galiausiai projektų rengėjai tos bendros ar koordinuotos procedūros tikslais turėtų galėti bendrauti su viena institucija;

(35)

vykstant konfliktams dėl žemės naudojimo gali atsirasti kliūčių įgyvendinti ypatingos svarbos žaliavų projektus. Tinkamai parengti planai, įskaitant teritorijų ir zonų nustatymo planus, kuriuose atsižvelgiama į galimybes įgyvendinti ypatingos svarbos žaliavų projektus ir kurių galimas poveikis aplinkai buvo įvertintas, gali padėti nustatyti visuomeninio turto ir interesų pusiausvyrą, sumažinti konfliktų riziką ir paspartinti tvarų ypatingos svarbos žaliavų projektų įgyvendinimą Sąjungoje. Todėl atsakingos nacionalinės, regioninės ir vietos institucijos, rengdamos atitinkamus planus, turėtų apsvarstyti galimybę įtraukti nuostatas, susijusias su ypatingos svarbos žaliavų projektais. Tai nedaro poveikio galiojantiems reikalavimams įvertinti galimą tokių planų poveikį aplinkai ir reikalaujamai tokių vertinimų kokybei;

(36)

siekiant gauti finansavimą ypatingos svarbos žaliavų projektams Sąjungoje dažnai kyla sunkumų. Ypatingos svarbos žaliavų rinkoms dažnai būdingas didelis kainų nepastovumas, ilgi pasirengimo laikotarpiai, didelė koncentracija ir neskaidrumas. Be to, šiam sektoriui finansuoti reikia aukšto lygio ekspertinių žinių, kurių finansų įstaigoms dažnai trūksta. Siekdamos įveikti tuos veiksnius ir padėti užtikrinti stabilų ir patikimą strateginių žaliavų tiekimą, valstybės narės ir Komisija turėtų padėti gauti finansavimą ir administracinę paramą;

(37)

siekiant užtikrinti tiekimo saugumą ir taip apsaugoti vidaus rinkos veikimą, būtina stipri Europos vertės grandinė, o padidinti pajėgumus galima tik turint pakankamai finansinių išteklių, kurių dalis galėtų būti skiriama iš esamų Sąjungos fondų. Ypatingos svarbos žaliavų projektai, įskaitant strateginius projektus, galėtų atitikti paramos iš tokių fondų skyrimo reikalavimus, jei jie atitinka atitinkamų programų reikalavimus, pavyzdžiui, susijusius su geografine padėtimi, aplinka arba jų indėliu į inovacijas. Atitinkami fondai apima sanglaudos politikos programas, pavyzdžiui, Europos regioninės plėtros fondą, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1058 (15), kurio regioninei sanglaudai skatinti skiriamos dotacijos gali sudaryti sąlygas MVĮ plėtoti novatoriškus projektus, pavyzdžiui, susijusius su energijos vartojimo mažinimu apdorojant žaliavas. Teisingos pertvarkos fondas, įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1056 (16), taip pat galėtų būti naudojamas tokio pobūdžio projektams remti, jei jie padeda mažinti dėl žaliosios pertvarkos atsirandančias socialines ir ekonomines sąnaudas. Be to, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241 (17), visų pirma jos skyrius „RePowerEU“, kuriame daugiausia dėmesio skiriama energetiniam saugumui ir energijos šaltinių įvairinimui, galėtų būti panaudota projektams, susijusiems, pavyzdžiui, su žaliavų perdirbimu ar naudojimu, remti. Inovacijų fondas, įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (18), kurio tikslas visų pirma yra skatinti švarių ir novatoriškų technologijų patekimą į rinką, galėtų teikti dotacijas, inter alia, siekiant sudaryti sąlygas plėtoti žaliavų, susijusių su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis, perdirbimo pajėgumus. Be to, programa „InvestEU“, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (19), yra pavyzdinė Sąjungos programa, kuria siekiama skatinti investicijas, visų pirma į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, teikiant finansavimą ir techninę pagalbą. Naudojant derinimo mechanizmus, programa „InvestEU“ prisidedama prie papildomo viešojo ir privačiojo kapitalo pritraukimo. Komisija bendradarbiaus su programą „InvestEU“ įgyvendinančiais partneriais, kad padidintų paramą atitinkamiems projektams ir investicijas į juos siekiant Reglamente (ES) 2021/523 ir šiame reglamente nustatytų bendrų tikslų. Galiausiai, projektai trečiosiose valstybėse, kuriais prisidedama prie Sąjungos tiekimo įvairinimo, galėtų būti remiami iš atitinkamų fondų, pavyzdžiui, Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės ir „Europos darnaus vystymosi fondo +“, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/947 (20);

(38)

siekdami įveikti apribojimus, susijusius su šiuo metu dažnai suskaidytomis viešųjų ir privačiųjų investicijų pastangomis, palengvinti integraciją ir investicijų grąžą, Komisija, valstybės narės ir skatinamojo finansavimo bankai turėtų geriau suderinti šiuo metu Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis vykdomas finansavimo programas ir sukurti jų sinergiją, taip pat užtikrinti geresnį veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą su pramone ir pagrindinėmis privačiojo sektoriaus suinteresuotosiomis šalimis. Tuo tikslu turėtų būti įsteigtas specialus Žaliavų tarybos pogrupis, kuriame dirbtų valstybių narių ir Komisijos ekspertai, taip pat atitinkamų viešųjų finansų įstaigų atstovai. Šis pogrupis turėtų svarstyti atskirus strateginių projektų finansavimo poreikius ir galimas jų finansavimo galimybes, kad projektų rengėjams būtų galima pateikti pasiūlymus, kaip geriausiai pasinaudoti esamomis finansavimo galimybėmis. Svarstydama ir teikdama rekomendacijas dėl strateginių projektų finansavimo trečiosiose valstybėse, Žaliavų taryba visų pirma turėtų atsižvelgti į strategiją „Global Gateway“, išdėstytą 2021 m. gruodžio 1 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrame komunikate „Strategija Global Gateway“;

(39)

labai svarbu užtikrinti privačias bendrovių, finansinių investuotojų ir įsipareigojančių pirkti subjektų investicijas. Tais atvejais, kai vien privačių investicijų nepakanka, veiksmingam projektų įgyvendinimui ypatingos svarbos žaliavų vertės grandinėje gali prireikti viešosios paramos, pavyzdžiui, garantijų, paskolų arba investicijų į nuosavą ir kvazinuosavą kapitalą. Ta viešoji parama gali būti laikoma valstybės pagalba. Tokia valstybės pagalba turėtų būti skatinamojo poveikio, būtina, tinkama ir proporcinga. Dabartinėse valstybės pagalbos gairėse, kurios neseniai buvo nuodugniai peržiūrėtos atsižvelgiant į dvejopos pertvarkos tikslus, numatyta daug galimybių tam tikromis sąlygomis remti investicijas ypatingos svarbos žaliavų vertės grandinėje;

(40)

viešoji parama turi būti naudojama proporcingai sprendžiant rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas ir veikla neturėtų būti dubliuojama arba ja neturėtų būti išstumiamas privatus finansavimas ar sutrikdoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų suteikti Sąjungai aiškią pridėtinę vertę;

(41)

dėl nepastovių keleto strateginių žaliavų kainų ir dėl to, kad galimybės apdrausti nuo su šiuo nepastovumu susijusios rizikos išankstinių sandorių rinkose yra ribotos, projektų rengėjams būna sunku užtikrinti strateginių žaliavų projektų finansavimą, o galutinės grandies vartotojams – užtikrinti stabilias ir iš anksto žinomas pagrindinių žaliavų kainas. Siekiant sumažinti netikrumą dėl strateginių žaliavų kainų ateityje ir taip apriboti tiekimo riziką, kad būtų užtikrintas vidaus rinkos veikimas, būtina numatyti sistemą, pagal kurią tiek suinteresuotieji įsipareigojantys pirkti subjektai, tiek strateginių projektų rengėjai galėtų nurodyti savo pirkimo ar pardavimo pasiūlymus ir bendrauti vieni su kitais, jeigu jų atitinkami pasiūlymai galėtų būti suderinami;

(42)

turimos žinios apie Sąjungos žaliavų santalkas ir jų žemėlapiai buvo formuojami tuo metu, kai strateginių technologijų kūrimui reikalingų ypatingos svarbos žaliavų tiekimo užtikrinimas nebuvo laikomas prioritetu. Naujausios geologinės informacijos apie ypatingos svarbos žaliavas Sąjungoje trūkumas galėtų pakenkti gavybos projektų plėtojimui ir taip susilpninti pastangas mažinti tiekimo riziką ir užtikrinti vidaus rinkos veikimą. Siekdamos gauti ir atnaujinti informaciją apie ypatingos svarbos žaliavų santalkas, valstybės narės, kai aktualu, atsižvelgdamos į geologines sąlygas, turėtų parengti nacionalines ypatingos svarbos žaliavų ir pagrindinių mineralų, su kuriais jos kartu išgaunamos, parengtinės žvalgybos žemėlapių sudarymo programas. Tai turėtų apimti tokias priemones kaip geologinių žemėlapių sudarymas, geocheminės žvalgybos kampanijos, geomoksliniai tyrimai ir esamų geomokslinių duomenų rinkinių pakartotinis apdorojimas. Dėl to padidėja tikimybė, kad bus aptikti nauji telkiniai, o tai savo ruožtu turėtų paskatinti investicijas į žvalgybą. Žvalgybos programose taip pat turėtų būti apsvarstyta galimybė taikyti naujus žvalgybos metodus, kurie leistų aptikti santalkas didesniame gylyje nei naudojant tradicinius metodus. Siekdamos palengvinti gavybos projektų rengimą, valstybės narės turėtų viešai skelbti tam tikrą pagrindinę informaciją, gaunamą vykdant atitinkamą nacionalinę žvalgybos programą, prireikus naudodamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB (21) nustatytą erdvinės informacijos infrastruktūros sistemą, o paprašius pateikti išsamesnę informaciją. Komisija turėtu galėti paskelbti gaires, kuriomis būtų skatinamas suderintas žvalgybos programų formatas;

(43)

iš kosmoso užfiksuoti duomenys ir paslaugos, teikiamos vykdant Žemės stebėjimą, gali padėti kurti tvarias ypatingos svarbos žaliavų vertės grandines, užtikrinant nuolatinį informacijos srautą, kuris galėtų būti naudingas vykdant tokią veiklą, kaip antai kasybos teritorijų stebėsena ir valdymas, poveikio aplinkai ir socialinio bei ekonominio poveikio vertinimas arba naudingųjų iškasenų išteklių žvalgyba. Kadangi stebint Žemę taip pat galima gauti informaciją apie atokias ir nepasiekiamas vietoves, valstybės narės turėtų į tai kiek manoma atsižvelgti rengdamos ir įgyvendindamos savo nacionalines žvalgybos programas;

(44)

nors siekiant užtikrinti didesnį tiekimo saugumą būtina stiprinti Sąjungos ypatingos svarbos žaliavų vertės grandinę, ypatingos svarbos žaliavų tiekimo grandinės ir toliau bus pasaulinio masto ir neapsaugotos nuo išorės veiksnių. Neseni arba tebevykstantys įvykiai – nuo COVID-19 krizės iki neišprovokuotos ir nepagrįstos karinės agresijos prieš Ukrainą – parodė kai kurių Sąjungos tiekimo grandinių pažeidžiamumą sutrikimų atvejais. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos ir valstybių narių pramonė galėtų numatyti tiekimo sutrikimus ir būtų pasirengusios jų padariniams, reikėtų parengti priemones, kuriomis būtų didinami stebėsenos pajėgumai, koordinuojamos strateginės atsargos ir stiprinamas bendrovių pasirengimas;

(45)

valstybės narės neturi tokių pačių pajėgumų, reikalingų užtikrinti informuotumą apie riziką ir ją numatyti, ir ne visos valstybės narės yra sukūrusios specialias struktūras, stebinčias ypatingos svarbos žaliavų tiekimo grandines ir kurios galėtų informuoti bendroves apie galimą tiekimo sutrikimų riziką. Be to, nors kai kurios bendrovės investavo į savo tiekimo grandinių stebėseną, kitoms trūksta pajėgumų tai padaryti. Todėl, atsižvelgdama į pasaulinį ypatingos svarbos žaliavų tiekimo grandinių aspektą ir jų sudėtingumą, Komisija turėtų parengti specialią stebėsenos suvestinę, kurioje būtų vertinama ypatingos svarbos žaliavų tiekimo rizika, ir užtikrinti, kad surinkta informacija būtų prieinama valdžios institucijoms ir privatiems subjektams, taip didindama valstybių narių sinergiją. Siekdama užtikrinti, kad Sąjungos vertės grandinės būtų pakankamai parengtos galimiems tiekimo sutrikimams, galintiems iškraipyti konkurenciją ir suskaidyti vidaus rinką, pavyzdžiui, sukeltiems geopolitinių konfliktų, Komisija turėtų atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir įvertinti strateginių žaliavų tiekimo grandinių pažeidžiamumą bei joms kylančią tiekimo riziką. Valstybės narės turėtų prisidėti prie šios veiklos, kai įmanoma, atlikdamos tokį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pasitelkiant nacionalines tiekimo ir informavimo įstaigas, susijusias su ypatingos svarbos žaliavų sritimi. Žaliavų taryba turėtų užtikrinti Komisijos ir valstybių narių atliekamo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis koordinavimą. Tais atvejais, kai nė viena valstybė narė neturi galimybių atlikti reikalingą konkrečios strateginės žaliavos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, Komisija šį testavimą turėtų atlikti pati. Komisija taip pat turėtų pasiūlyti galimas strategijas, kurias galėtų taikyti valdžios institucijos ir privatūs subjektai, siekdami sumažinti tiekimo riziką, kaip antai strateginių atsargų kaupimo arba tolesnio jų tiekimo įvairinimo. Siekdama surinkti informaciją, reikalingą stebėsenos ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis priemonėms vykdyti, Komisija turėtų derinti veiksmus su atitinkamu nuolatiniu Žvalgybos tarybos pogrupiu, o valstybės narės turėtų nustatyti ir stebėti pagrindinius rinkos dalyvius;

(46)

strateginės atsargos yra svarbi priemonė siekiant sumažinti tiekimo sutrikimus, visų pirma susijusius su ypatingos svarbos žaliavomis. Nors pagal Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliosiose situacijose priemonę, kaip pasiūlyta Komisijos, tokias strategines atsargas būtų galima plėtoti, jeigu yra aktyvuojamas bendrosios rinkos budrumo režimas, valstybės narės ir bendrovės nėra įpareigotos kaupti savo strategines atsargas iki tiekimo sutrikimo. Be to, visoje Sąjungoje nėra koordinavimo mechanizmo, kurį taikant būtų galima parengti bendrą vertinimą ir galimo dubliavimo bei sinergijos analizę. Todėl pirmiausia, atsižvelgdamos į tai, kad šiuo metu trūksta svarbios informacijos, valstybės narės turėtų pateikti Komisijai informaciją apie galimas strategines atsargas, ir, jei tokių yra, ar jas tvarko valdžios institucijos, ar valstybių narių vardu veikiantys ekonominės veiklos vykdytojai. Be kita ko, suvestiniu lygmeniu turėtų būti pateikiama informacija apie turimus kiekvienos strateginės žaliavos strateginių atsargų lygius, strateginių atsargų lygių perspektyvas ir su tomis strateginėmis atsargomis susijusias taisykles ir procedūras. Visos užklausos turėtų būti proporcingos, jose turėtų būti atsižvelgiama į duomenims pateikti reikalingas sąnaudas ir pastangas, taip pat į jų poveikį nacionaliniam saugumui, ir turėtų būti nustatomi tinkami prašomos informacijos pateikimo terminai. Valstybės narės turėtų galėti įtraukti informaciją apie ekonominės veiklos vykdytojų turimas strategines atsargas, tačiau joms neturėtų būti taikomas prašymas pateikti informaciją. Komisija turėtų saugiai tvarkyti duomenis ir skelbti tik apibendrintą informaciją. Antra, remdamasi gauta informacija, Komisija turėtų parengti rodiklio, kuris turėtų būti laikomas Sąjungos strateginių atsargų saugiu lygiu, projektą, atsižvelgdama į bendrą metinį atitinkamų strateginių žaliavų suvartojimą Sąjungoje. Remdamasi turimų strateginių atsargų palyginimu su bendru strateginių žaliavų atsargų lygiu visoje Sąjungoje, Žaliavų taryba, sutarusi su Komisija, turėtų turėti galimybę teikti neprivalomas nuomones valstybėms narėms dėl to, kaip padidinti konvergenciją, ir skatinti valstybes nares kaupti savo strategines atsargas. Tai darydama Žaliavų taryba turėtų atsižvelgti į poreikį toliau skatinti strategines žaliavas naudojančius privačiojo arba viešojo sektoriaus veiklos vykdytojus kaupti strategines atsargas;

(47)

siekdama skatinti tolesnį koordinavimą, Komisija turėtų užtikrinti būtinas konsultacijas su valstybėmis narėmis prieš joms dalyvaujant tarptautiniuose forumuose, kuriuose gali būti aptariami tokie strateginiai ištekliai, visų pirma pasitelkdama specialų nuolatinį Žaliavų tarybos pogrupį. Be to, siekdama padidinti šio reglamento ir kitų horizontaliųjų ar konkrečių priemonių papildomumą, Komisija turėtų užtikrinti, kad surinkta ir apibendrinta informacija būtų perduodama budrumo arba krizių valdymo subjektams, kaip antai siūlomai Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliosiose situacijose priemonės patariamajai grupei, Lustų akto Europos puslaidininkių tarybai, įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/1781 (22), HERA Valdybai, įsteigtai Komisijos sprendimu 2021/C 393 I/02 (23), arba Sveikatos krizių valdybai, įsteigtai Tarybos reglamentu (ES) 2022/2372 (24);

(48)

siekiant užtikrinti, kad didelės bendrovės, gaminančios strategines technologijas Sąjungoje ir šiuo tikslu naudojančios strategines žaliavas, būtų pakankamai pasirengusios reaguoti į tiekimo sutrikimus, jos turėtų atlikti savo tiekimo grandinių rizikos vertinimą. Taip bus užtikrinama, kad jos atsižvelgs į strateginių žaliavų tiekimo riziką ir prireikus parengs tinkamas rizikos mažinimo strategijas, kad būtų geriau pasirengusios tiekimo sutrikimo atveju. Tokios didelės bendrovės, atlikdamos tą rizikos vertinimą, turėtų sudaryti savo strateginių žaliavų kilmės žemėlapį, išanalizuoti veiksnius, kurie galėtų turėti įtakos jų tiekimui, ir įvertinti savo pažeidžiamumą tiekimo sutrikimų atveju. Nustačius pažeidžiamumą, nustatytos didelės bendrovės turėtų imtis priemonių jam sumažinti. Tas rizikos vertinimas, kiek įmanoma, turėtų būti grindžiamas duomenimis, kuriuos bendrovės gauna iš savo tiekėjų, o jei tokių duomenų nėra, kiek įmanoma, turėtų būti grindžiamas viešai prieinamais arba Komisijos paskelbtais duomenimis. Valstybės narės turėtų galėti reikalauti, kad atlikto rizikos vertinimo ataskaita būtų perduota bendrovių direktorių valdybai. Siekiant atsižvelgti į poreikį apsaugoti komercines ir verslo paslaptis ir apriboti bendrovių pažeidžiamumo atskleidimą, ta ataskaita neturėtų būti skelbiama viešai. Dėl tų priemonių turėtų būti papildomai atsižvelgiama į galimų tiekimo sutrikimų sąnaudas, nenurodant apibrėžtų jų mažinimo strategijų;

(49)

daugelis strateginių žaliavų rinkų nėra visiškai skaidrios ir daugiausia dėmesio jose skiriama pasiūlai, todėl didėja pardavėjų derybinė galia ir pirkėjams nustatomos kainos. Siekdama padėti sumažinti Sąjungoje įsisteigusių įmonių mokamas kainas, Komisija turėtų sukurti sistemą, pagal kurią būtų galima nustatyti bendrą suinteresuotų pirkėjų paklausą. Siekiant išvengti neproporcingo poveikio konkurencijai vidaus rinkoje, Komisija, konsultuodamasi su Žaliavų taryba, turėtų atlikti kiekvienos į sistemą įtrauktos strateginės žaliavos sistemos poveikio rinkai vertinimą. Kurdama tokią sistemą Komisija turėtų atsižvelgti į patirtį, įgytą siekiant panašių tikslų, visų pirma bendro dujų pirkimo srityje, kaip nustatyta Tarybos reglamente (ES) 2022/2576 (25). Visos pagal tą mechanizmą taikomos priemonės turėtų būti suderinamos su Sąjungos konkurencijos teise;

(50)

dėl į šį reglamentą įtrauktų nuostatų, susijusių su stebėsena ir strateginėmis atsargomis, nereikia suderinti nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų ir jos nepakeičia esamų mechanizmų. Stebėsenos ir pasirengimo valdyti riziką sričių paskatos turėtų atitikti Sąjungos teisę. Sąjungos teisėkūros procedūra priimami aktai, kaip antai pasiūlyta Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliosiose situacijose priemonė, kurią siekiama numatyti, sušvelninti ir reaguoti į vidaus rinkos veikimui poveikį darančias krizes, arba Reglamentas (ES) 2022/2372 krizės arba grėsmės atveju galėtų būti taikomi strateginėms ir ypatingos svarbos žaliavoms ta apimtimi, kuria toms žaliavoms yra taikomi tokie teisėkūros procedūra priimami aktai. Šio reglamento ir Sąjungos krizių valdymo priemonių papildomumą ir suderinamumą keičiantis informacija turėtų užtikrinti Komisija, vykdydama informacijos mainus tarp atitinkamų patariamųjų ir valdymo organų, įsteigtų pagal tuos teisėkūros procedūra priimamus aktus;

(51)

ypatingos svarbos žaliavos yra metalai, kurie iš esmės gali būti perdirbami daugybę kartų, nors kartais jų kokybė dėl to pablogėja. Taip sukuriamos galimybės vykdant žaliąją pertvarką pereiti prie tikrai žiedinės ekonomikos, kartu didinant ypatingos svarbos žaliavų prieinamumą ir taip prisidedant prie tiekimo saugumo užtikrinimo. Po pradinio spartaus ypatingos svarbos žaliavų, reikalingų naujoms technologijoms, paklausos augimo etapo, kai pirminė gavyba ir apdorojimas vis dar bus pagrindiniai šių žaliavų gavimo būdai, dėl perdirbimo turėtų vis labiau mažėti pirminės gavybos poreikis bei su juo susijęs poveikis. Tai turėtų būti daroma išlaikant aukštą Sąjungos perdirbimo pajėgumų lygį per stiprią antrinių ypatingos svarbos žaliavų rinką. Tačiau šiais laikais ypatingos svarbos žaliavų perdirbimo lygiai tebėra maži, o tokie atliekų srautai kaip baterijos, elektros ir elektroninė įranga bei transporto priemonės išvežami į trečiąsias valstybes perdirbimui. Perdirbimo sistemos ir technologijos dažnai neatitinka tų žaliavų ypatumų. Inovacijos atlieka svarbų vaidmenį mažinant ypatingos svarbos žaliavų poreikį, tiekimo trūkumo riziką ir plėtojant perdirbimo technologijas, kad ypatingos svarbos žaliavos būtų tinkamai ir saugiai išgaunamos iš atliekų. Todėl reikia imtis skubių veiksmų, kuriais būtų šalinami įvairūs veiksniai, ribojantys žiediškumo potencialą;

(52)

valstybėms narėms palikta svarbi kompetencija žiediškumo srityje, pavyzdžiui, susijusi su atliekų surinkimo ir apdorojimo sistemomis. Ta kompetencija turėtų būti naudojama siekiant padidinti atliekų srautų, kuriose esančių ypatingos svarbos žaliavų, įskaitant elektronikos atliekas, panaudojimo tikimybė yra didelė, surinkimo ir perdirbimo lygius, pavyzdžiui, siūlant finansines paskatas, kaip antai nuolaidos, piniginis atlygis, arba naudojant užstato grąžinimo sistemas, kartu išsaugant vidaus rinkos vientisumą. Siekiant padidinti antrinių ypatingos svarbos žaliavų naudojimą, tai taip pat galėtų apimti diferencijuotus su didesne gamintojo atsakomybe susijusius mokesčius, jei tokie mokesčiai yra nustatyti nacionalinėje teisėje, kad jais būtų teikiama pirmenybė gaminiams, kurių sudėtyje yra daugiau antrinių ypatingos svarbos žaliavų, gautų iš perdirbtų atliekų, laikantis Sąjungos teisėje nustatytų aplinkos apsaugos standartų. Tokios iš perdirbtų atliekų gautos antrinės ypatingos svarbos žaliavos turėtų apimti žaliavas, gautas perdirbus atliekas laikantis trečiųjų valstybių standartų, kuriais užtikrinama lygiavertė Sąjungos standartams apsauga. Valstybių narių institucijos taip pat turėtų imtis veiksmų, nes jos veikia kaip ypatingos svarbos žaliavų ir gaminių, kurių sudėtyje yra šių žaliavų, pirkėjos, o nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos suteikia daug išteklių, kuriuos naudojant galima pagerinti ypatingos svarbos žaliavų žiediškumo srities žinių ir technologijų būklę ir medžiagų efektyvumą. Galiausiai valstybės narės turėtų skatinti kasybos atliekose esančių ypatingos svarbos žaliavų panaudojimą, pagerindamos informacijos prieinamumą ir pašalindamos teisines, ekonomines ir technines kliūtis. Galimas sprendimas, į kurį valstybės narės turėtų atsižvelgti, yra rizikos pasidalijimo tarp veiklos vykdytojų ir valstybės narės mechanizmai, kuriais siekiama skatinti uždarytuose atliekų įrenginiuose esančių žaliavų panaudojimą. Žaliavų taryba taip pat turėtų sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su jų nacionalinių programų rengimu ir įgyvendinimu;

(53)

daugelyje Sąjungos regionų, kuriuose anksčiau buvo vykdoma žaliavų gavyba, yra uždarytų įrenginių, kuriuose sukaupta daug kasybos atliekų, bet šias atliekas tik neseniai pradėta laikyti ekonomiškai svarbiomis, todėl jų ypatingos svarbos žaliavų potencialas daugiausia dar nebuvo ištirtas. Naudojant kasybos atliekų įrenginiuose sukauptas ypatingos svarbos žaliavas būtų galima padidinti Sąjungos pajėgumus ir sukurti ekonominę vertę ir darbo vietas istoriniuose kasybos regionuose, kurie dažnai nukenčia dėl deindustrializacijos ir nuosmukio. Nepakankamas dėmesys ypatingos svarbos žaliavų kiekiams ir informacijos trūkumas, visų pirma kalbant apie uždarytus atliekų įrenginius, yra vienos iš pagrindinių kliūčių, trukdančių geriau išnaudoti kasybos atliekose esančių ypatingos svarbos žaliavų potencialą;

(54)

galimybė panaudoti kasybos atliekų įrenginiuose esančias ypatingos svarbos žaliavas turėtų būti vienas iš atitinkamų atliekų įrenginių valorizacijos elementų. Direktyvoje 2006/21/EB nustatyti griežti reikalavimai dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo užtikrinant aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugą. Nors tie griežti reikalavimai turėtų būti taikomi toliau, tikslinga nustatyti papildomas priemones, kuriomis būtų siekiama kuo labiau padidinti kasybos atliekose esančių ypatingos svarbos žaliavų naudojimą;

(55)

tiek esamų, tiek naujų kasybos atliekų įrenginių operatoriai turėtų atlikti preliminarų ekonominio vertinimo tyrimą, susijusį su ypatingos svarbos žaliavų, išgautų iš įrenginių vietoje esančių kasybos atliekų ir iš tokių susidarančių atliekų, naudojimu. Laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB (26) nustatytos atliekų hierarchijos, pirmenybė turėtų būti teikiama veiksmams, kuriais siekiama užkirsti kelią atliekų, kuriose yra ypatingos svarbos žaliavų, susidarymui, išgaunant ypatingos svarbos žaliavas iš išgauto iškasenų kiekio prieš joms tampant atliekomis. Atlikdami šį tyrimą, veiklos vykdytojai turėtų surinkti būtiną informaciją, be kita ko susijusią su ypatingos svarbos žaliavų koncentracija ir kiekiais kasybos atliekose, ir įvertinti įvairias galimybes, susijusias su procesais, operacijomis ar verslo susitarimais, kuriuos naudojant būtų galima sudaryti sąlygas ekonomiškai perspektyviam ypatingos svarbos žaliavų panaudojimui. Šia pareiga papildomos Direktyvoje 2006/21/EB ir nacionalinėse priemonėse, kuriomis ta direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, nustatytos pareigos, ir ji yra tiesiogiai taikoma. Vykdydami šią pareigą veiklos vykdytojai ir kompetentingos institucijos turėtų siekti kuo labiau sumažinti administracinę naštą ir kuo labiau integruoti procedūras;

(56)

siekdamos spręsti nepakankamos informacijos apie uždarytų kasybos atliekų įrenginių ypatingos svarbos žaliavų potencialą problemą, valstybės narės, laikydamosi Sąjungos konkurencijos taisyklių, turėtų sukurti duomenų bazę, kurioje būtų saugoma visa tokių žaliavų panaudojimui svarbi informacija, visų pirma susijusi su ypatingos svarbos žaliavų kiekiais ir koncentracija kasybos atliekų įrenginiuose. Informacija turėtų būti skelbiama viešai patogia naudoti, skaitmenine forma, kad būtų galima susipažinti su išsamesne technine informacija. Siekdamos suteikti naudotojams patogią prieigą prie informacijos, valstybės narės turėtų, pavyzdžiui, įsteigti kontaktinį punktą, kuriame būtų galima keistis išsamesne informacija su potencialiais ypatingos svarbos žaliavų panaudojimo projektų kūrėjais. Sukurtoje duomenų bazėje potencialūs projektų rengėjai turėtų lengvai rasti įrenginius, kuriuose esančių ypatingos svarbos žaliavų panaudojimo ekonominės perspektyvos yra didelės. Siekdamos sutelkti ribotus išteklius, valstybės narės, rinkdamos informaciją, turėtų laikytis pakopinio požiūrio ir daugiau pastangų reikalaujančius informacijos rinkimo etapus vykdyti tik perspektyviausiuose objektuose. Renkant informaciją turėtų būti siekiama teikti tikslią ir reprezentatyvią informaciją apie kasybos atliekų įrenginius ir kuo geriau parodyti ypatingos svarbos žaliavų panaudojimo galimybes;

(57)

pastovieji magnetai naudojami įvairiuose gaminiuose, o svarbiausios ir sparčiausiai augančios šių magnetų naudojimo sritys yra susijusios su vėjo jėgainėmis ir elektrinėmis transporto priemonėmis, taip pat su kitais gaminiais, įskaitant magnetinio rezonanso tomografijos įrenginius, pramoninius robotus, lengvąsias transporto priemones, aušinimo generatorius, šilumos siurblius, elektrinius variklius, pramoninius elektrinius siurblius, automatines skalbykles, būgnines džiovykles, mikrobangų krosneles, dulkių siurblius ir indaploves, kuriuose yra daug vertų perdirbti ypatingos svarbos žaliavų. Tai taip pat turėtų būti taikoma ir elektros varikliams, jei jie yra įmontuoti į kitus gaminius. Daugumos pastoviųjų magnetų, visų pirma pačių efektyviausių, sudėtyje yra ypatingos svarbos žaliavų, kaip antai neodimio, prazeodimio, disprozio, terbio, boro, samario, nikelio arba kobalto. Juos perdirbti įmanoma, tačiau šiuo metu toks perdirbimas Sąjungoje atliekamas tik nedideliu mastu arba vykdant mokslinių tyrimų projektus. Todėl siekiant didinti žiediškumą pastovieji magnetai turėtų būti laikomi prioritetiniais gaminiais, taip skatinant nuolatinių magnetų antrinę rinką ir užtikrinant ypatingos svarbos žaliavų tiekimo saugumą;

(58)

norint veiksmingai perdirbti pastoviuosius magnetus, būtina, kad perdirbėjai galėtų naudoti būtiną informaciją, susijusią su gaminyje esančių pastoviųjų magnetų kiekiu, rūšimi ir chemine sudėtimi, taip pat jų vieta, naudojama danga, klijais ir priedais bei informaciją apie tai, kaip saugiai pašalinti tokius pastoviuosius magnetus iš produkto. Be to, siekiant užtikrinti, kad pastoviųjų magnetų perdirbimas būtų naudingas verslui, Sąjungos rinkai pateikiamuose gaminiuose naudojamuose pastoviuosiuose magnetuose ilgainiui turėtų būti naudojama vis daugiau perdirbtųjų žaliavų. Pirmajame etape užtikrinant skaidrią informaciją, susijusią su perdirbtųjų medžiagų dalimi, atlikus specialų tinkamo lygio ir tikėtino poveikio vertinimą, turėtų būti nustatoma minimali perdirbtųjų medžiagų dalis;

(59)

Sąjungos rinkoje parduodamos ypatingos svarbos žaliavos dažnai sertifikuojamos atsižvelgiant į jų gamybos ir tiekimo grandinės tvarumą. Sertifikavimas gali būti atliekamas taikant įvairias skirtingos aprėpties ir griežtumo viešojo ir privačiojo sektorių sertifikavimo schemas, todėl gali kilti painiava dėl teiginių, susijusių su atitinkamu remiantis tokiu sertifikavimu Sąjungos rinkai pateiktų ypatingos svarbos žaliavų tvarumu, pobūdžio ir teisingumo. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais pripažįstamos patikimomis laikytinos sertifikavimo schemos, kurias atitinkamos institucijos ir rinkos dalyviai, vertindami ypatingos svarbos žaliavų tvarumą, gali naudoti kaip bendrą pagrindą. Turėtų būti pripažįstamos tik tos sertifikavimo sistemos, kuriose yra nuostatų dėl nepriklausomos trečiosios šalies atliekamo atitikties tikrinimo ir stebėsenos. Kalbant apie aplinkos apsaugą, sertifikavimo sistemos turėtų apimti riziką, susijusią, pavyzdžiui, su oru, vandeniu, dirvožemiu, biologine įvairove ir atliekų tvarkymu. Reikalavimais dėl visų tvarumo aspektų turėtų būti užtikrintas aukštas socialinės ir aplinkos apsaugos lygis ir jie turėtų atitikti Sąjungos teisę arba priede išvardytas tarptautines priemones. Siekiant užtikrinti procedūrų veiksmingumą, projektų rengėjams, teikiantiems paraiškas dėl pripažinimo strateginiais projektais, turėtų būti leidžiama kaip tinkamą įrodymą, parodantį, kad jų projektas įgyvendinamas tvariai, nurodyti dalyvavimą pripažintoje sertifikavimo schemoje, taip prisidedant prie saugaus ir tvaraus ypatingos svarbos žaliavų tiekimo. Kai naudojamasi ta galimybe, pripažintos sertifikavimo schemos turėtų apimti visus tvarumo aspektus. Pripažindama tokias sertifikavimo schemas Komisija turėtų atsižvelgti į patirtį, įgytą vertinant sertifikavimo schemas pagal kitus Sąjungos teisėkūros procedūra priimamus aktus, visų pirma vertinant panašias schemas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) 2017/821 (27) ir (ES) 2023/1542 (28);

(60)

ypatingos svarbos žaliavų gamyba skirtingais vertės grandinės etapais daro poveikį aplinkai – klimatui, vandeniui, dirvožemiui, faunai arba florai. Siekiant apriboti šią žalą ir paskatinti tvaresnių ypatingos svarbos žaliavų gamybą, Komisijai turėtų būti suteikiami įgaliojimai sukurti ypatingos svarbos žaliavų aplinkosauginio pėdsako apskaičiavimo sistemą, apimančią tikrinimo procedūrą, kurią naudojant būtų užtikrinama, kad kartu su Sąjungos rinkai pateikiamomis ypatingos svarbos žaliavomis būtų viešai skelbiama informacija apie šį pėdsaką ir kad būtų padedama užtikrinti ypatingos svarbos žaliavų žiediškumą. Taikant šią sistemą turėtų būti atsižvelgiama į moksliškai pagrįstus vertinimo metodus ir atitinkamus gyvavimo ciklo vertinimo srities tarptautinius standartus. Reikalavimas nurodyti ypatingos svarbos žaliavų aplinkosauginį pėdsaką turėtų būti taikomas tik tuo atveju, jeigu, remiantis specialiu vertinimu, padaroma išvada, kad tai padėtų siekti Sąjungos klimato ir aplinkos tikslų, nes palengvintų ypatingos svarbos žaliavų, kurių aplinkosauginis pėdsakas mažesnis, pirkimą ir nebūtų daromas neproporcingas poveikis prekybos srautams ir ekonominėms sąnaudoms. Priėmusi atitinkamas skaičiavimo taisykles, Komisija turėtų nustatyti ypatingos svarbos žaliavų veiksmingumo klases, kad potencialūs pirkėjai galėtų lengvai palyginti atitinkamą prieinamų ypatingos svarbos žaliavų aplinkosauginį pėdsaką, o rinka būtų skatinama naudoti tvaresnes žaliavas. Ypatingos svarbos žaliavų pardavėjai turėtų užtikrinti, kad jų klientai galėtų susipažinti su aplinkosauginio pėdsako deklaracijomis. Užtikrinant skaidrumą, susijusį su Sąjungos rinkai pateikiamų ypatingos svarbos žaliavų atitinkamu pėdsaku, taip pat būtų galima sudaryti sąlygas taikyti kitas Sąjungos ir nacionalinio lygmens politikos priemones, kaip antai paskatas arba žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus, kuriais skatinama ypatingos svarbos žaliavų, turinčių mažesnį poveikį aplinkai, gamyba;

(61)

aplinkosauginio pėdsako nustatymo metodai, nustatyti Komisijos rekomendacijoje (ES) 2021/2279 (29), yra svarbus atitinkamų apskaičiavimo taisyklių rengimo pagrindas. Jie grindžiami moksliškai pagrįstais vertinimo metodais, kuriuos taikant atsižvelgiama į tarptautinio lygmens pokyčius ir kurie apima poveikį aplinkai, įskaitant klimato kaitą ir poveikį vandeniui, orui, dirvožemiui, ištekliams, taip pat žemės naudojimo ir toksiškumo poveikį;

(62)

atsakingas gamintojas, prieš pateikiant rinkai gaminius arba ypatingos svarbos žaliavas, turėtų įvertinti jų atitiktį reikalavimams, kuriais siekiama pagerinti pastoviųjų magnetų žiediškumą ir ypatingos svarbos žaliavų aplinkosauginio pėdsako deklaravimą, o kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų veiksmingai užtikrinti tų reikalavimų vykdymą. Tą uždavinį siekiama spręsti nuostatomis dėl atitikties užtikrinimo ir rinkos priežiūros, nustatytomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1020 (30) ir Direktyvą 2009/125/EB, todėl jos turėtų būti taikomos ir tiems reikalavimams. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas siekiant užtikrinti, kad tos nuostatos prireikus būtų taikomos šio reglamento kontekste. Siekiant toliau užtikrinti, kad būtų optimaliai naudojamasi esamomis reguliavimo sistemomis, gaminių, kurių tipas turi būti patvirtintas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/858 (31) arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 168/2013 (32), atitiktis reikalavimams turėtų būti užtikrinama taikant esamą tipo patvirtinimo sistemą;

(63)

Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 (33) 10 straipsnio 1 dalį turėtų paprašyti vienos ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti Europos standartų projektus, kuriais būtų remiami šio reglamento tikslai;

(64)

siekdama įgyvendinti 2020 m. ypatingos svarbos žaliavų veiksmų planą, Sąjunga su trečiosiomis valstybėmis susitarė dėl strateginių partnerysčių žaliavų srityje. Siekiant įvairinti pasiūlą, tos pastangos turėtų būti tęsiamos. Siekdamos sukurti ir užtikrinti nuoseklią būsimų strateginių partnerysčių sudarymo sistemą, valstybės narės ir Komisija, bendradarbiaudamos Žaliavų taryboje, turėtų aptarti, inter alia, tai, ar esamomis partnerystėmis pasiekiami numatyti tikslai, pirmenybę trečiosioms valstybėmis, kai sudaromos naujos partnerystės, tokių partnerysčių turinį ir jų nuoseklumą bei jų galimą sinergiją su valstybių narių dvišalio bendradarbiavimu su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis. Tai turėtų būti daroma nedarant poveikio Tarybos prerogatyvoms pagal Sutartis. Sąjunga, laikydamasi strategijos „Global Gateway“, turėtų siekti abipusiškai naudingų partnerysčių su besiformuojančiomis rinkomis ir besivystančiomis šalimis, kuriomis būtų prisidedama prie jos žaliavų tiekimo grandinės įvairinimo ir sukuriama pridėtinė tų šalių gamybos vertė;

(65)

strateginiai projektai trečiosiose valstybėse, ypač tose, su kuriomis nėra sudaryti strateginės partnerystės susitarimai, gali būti ypač rizikingi investuotojams ir dažnai labai priklauso nuo politinės paramos trečiojoje valstybėje. Šį klausimą galima išspręsti didinant rizikos pasidalijimą tarp suinteresuotųjų įmonių, veikiančių Sąjungos strateginių interesų labui. Todėl taip pat turėtų būti teikiama parama, kad įmonės, įskaitant atvejus, kai jos veikia kaip konsorciumai, nedarant poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101 straipsnio taikymui, galėtų patekti į trečiųjų valstybių, su kuriomis nesudaryti strateginės partnerystės ar laisvosios prekybos susitarimai, rinkas. Tokia parama galėtų apimti paramos tinklo sukūrimą siekiant padėti jiems užmegzti ryšius atitinkamoje trečiojoje valstybėje ir rinkti informaciją apie vietos ir regionines aplinkybes;

(66)

tai, kad nėra pažangos siekiant šiame reglamente išdėstytų tikslų ir pajėgumų bei įvairinimo rodiklių, galėtų reikšti, kad reikia priimti papildomų priemonių. Todėl Komisija turėtų stebėti pažangą, daromą siekiant tų tikslų ir rodiklių;

(67)

siekiant, kad valstybėms narėms tenkanti administracinė našta būtų kuo mažesnė, skirtingos duomenų teikimo pareigos turėtų būti supaprastintos, o Komisija turėtų parengti formą, kurią naudodamos valstybės narės galėtų vykdyti savo pareigas teikti duomenis, susijusius su projektais, žvalgyba, stebėsena ar strateginėmis atsargomis reguliariai skelbiamame bendrajame dokumente, kuris gali būti konfidencialus arba skirtas tik tarnybiniam naudojimui;

(68)

siekiant užtikrinti patikimą ir konstruktyvų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, visos šalys, taikančios šį reglamentą, turėtų užtikrinti informacijos ir duomenų, gautų vykdant savo užduotis, konfidencialumą. Komisija ir nacionalinės kompetentingos institucijos, jų pareigūnai, darbuotojai ir kiti asmenys, kurių darbą prižiūri tos institucijos, taip pat kitų valstybių narių institucijų pareigūnai ir darbuotojai neturėtų atskleisti informacijos, kurią jie gauna arba kuria keičiasi pagal šį reglamentą, jeigu tokiai informacijai taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį. Tai turėtų būti taikoma ir Žaliavų tarybai. Pagal šį reglamentą surinkti duomenys turėtų būti tvarkomi ir saugomi saugioje aplinkoje;

(69)

pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, siekiant atnaujinti strateginių ir ypatingos svarbos žaliavų sąrašus, pateikti Sąjungos perdirbimo pajėgumo rodiklius remiantis strateginėmis žaliavomis atliekose, pritaikyti elementus ir įrodymus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar laikomasi pripažinimo kriterijų, nustatytų strateginiams projektams, nustatyti mažiausias neodimio, disprozio, prazeodimio, terbio, boro, samario, nikelio ir kobalto, panaudotų iš atliekų po vartojimo, dalis, kurios turi būti pastoviuosiuose magnetuose, įmontuotuose į gaminius, nustatyti įvairių ypatingos svarbos žaliavų aplinkosauginio pėdsako apskaičiavimo ir tikrinimo taisykles ir nustatyti įvairių ypatingos svarbos žaliavų aplinkosauginio pėdsako veiksmingumo klases. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (34) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(70)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su: a) šablonų, naudojamų paraiškoms dėl pripažinimo strateginiais projektais, su strateginiais projektais susijusioms pažangos ataskaitoms, nacionalinių žvalgybos programų ir valstybių narių ataskaitoms, susijusioms su žvalgyba, stebėsena, strateginėmis atsargomis ir žiediškumu, nustatymu; b) nustatymu, kurie gaminiai, sudedamosios dalys ir atliekų srautai laikomi turinčiais atitinkamą ypatingos svarbos žaliavų panaudojimo galimybę; ir c) su ypatingos svarbos žaliavų tvarumu susijusių schemų pripažinimo kriterijų nustatymu ir jų taikymu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (35);

(71)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų pareigų, valstybės narės turėtų numatyti, kad įmonėms, kurios nesilaiko savo pareigų, be kita ko, susijusių su pasirengimu valdyti riziką, projektų informacijos teikimu ir informacija apie perdirbamumą, būtų taikomos sankcijos. Todėl būtina, kad valstybės narės už šio reglamento pažeidimus nacionalinės teisės aktuose nustatytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas. Taip pat būtina, kad valstybės narės užtikrintų, jog projektų rengėjai, kai aktualu, turėtų teisę į administracinę arba teisminę peržiūrą laikantis nacionalinės teisės;

(72)

Komisija turėtų atlikti šio reglamento vertinimą. Remiantis Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 dalimi, tas vertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais kriterijais – veiksmingumu, efektyvumu, aktualumu, nuoseklumu ir Sąjungos pridėtine verte – ir turėtų būti naudojamas kaip pagrindas galimų papildomų priemonių poveikiui įvertinti. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šio reglamento įgyvendinimo ir pažangos siekiant jo tikslų, įskaitant pajėgumų ir įvairinimo lyginamuosius dydžius, ataskaitą. Ataskaitoje, remiantis priemonių, susijusių su informacijos apie ypatingos svarbos žaliavų aplinkosauginį pėdsaką skaidrumu, įgyvendinimu, taip pat turėtų būti įvertinama, ar tikslinga nustatyti didžiausias ribas, susijusias su aplinkosauginiu pėdsaku. Komisija taip pat turėtų įvertinti 2040 m. ir 2050 m. ir atskirų strateginių žaliavų rodiklių nustatymo poreikį, šio reglamento ir Sąjungos aplinkos teisės nuoseklumą, visų pirma atsižvelgiant į strateginių projektų prioritetinį statusą, pagal šį reglamentą sukurtos bendro pirkimo sistemos poveikį konkurencijai vidaus rinkoje ir tai, ar tikslinga nustatyti papildomas priemones atliekų, visų pirma metalo laužo, surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui didinti;

(73)

tiek, kiek bet kuri iš šiame reglamente numatytų priemonių yra valstybės pagalba, su tokiomis priemonėmis susijusiomis nuostatomis nedaroma poveikio SESV 107 ir 108 straipsnių taikymui;

(74)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. pagerinti vidaus rinkos veikimą sukuriant sistemą, skirtą užtikrinti saugų, atsparų ir tvarų ypatingos svarbos žaliavų tiekimą Sąjungai, be kita ko, skatinant efektyvumą ir žiediškumą visoje vertės grandinėje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,