Europos Parlamento rinkimai (2014)

2014 m. gegužės 22-25 d. rinkėjai iš 28 ES šalių rinks Europos Parlamento narius, kurie atstovaus jų interesams ateinančius 5 metus.

DOKUMENTAS

2013 m. birželio 14 d. Tarybos sprendimas 2013/299/ES, Euratomas, kuriuo nustatomas atstovų į Europos Parlamentą aštuntųjų rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise laikotarpis.

SANTRAUKA

Visoje ES vykstantys rinkimai - unikalus daugiašalės demokratijos įrankis, leidžiantis Europos gyventojams daryti įtaką būsimam Sąjungos politikos kursui. Tai bus pirmieji rinkimai po to, kai 2009 m. priimta Lisabonos sutartis suteikė Europos Parlamentui esminių naujų galių, ir aštuntas kartas, kai rinkėjai renka savo atstovus ES, nuo pirmųjų tiesioginių rinkimų 1979 m. birželį.

Kada vyks rinkimai?

Kiekviena ES šalis turi savus rinkimų įstatymus, nustatančius, kurią dieną per keturių dienų laikotarpį jos piliečiai eis į balsavietes. Rinkimų rezultatai bus pradedami skelbti tik po to, kai gegužės 25 d., sekmadienį, užsidarys paskutinė balsavietė.

Kas gali balsuoti ir būti kandidatu?

ES šalies piliečiai, atitinkantys būtinus kriterijus, kaip antai registracija tos šalies rinkėjų sąraše, gali balsuoti ir būti kandidatais į Europos Parlamentą savo šalyje. Pagal Europos teisės aktus, priimtus 1993 m., jie gali naudotis tokiomis pačiomis teisėmis ir gyvendami kitoje ES šalyje.

Tam jie privalo būti ES piliečiai, gyventi ES šalyje, kurioje nori balsuoti ar kelti savo kandidatūrą, bei atitikti tokius pat reikalavimus, kaip ir tos šalies piliečiai. Šis paskutinis reikalavimas užtikrina lygybės principo taikymą valstybės narės pilietybę turintiems ir jos neturintiems rinkėjams.

Tačiau niekas negali balsuoti daugiau nei vieną kartą arba būti kandidatu daugiau nei vienoje ES šalyje.

Kiek Europos Parlamento narių bus išrinkta?

Nuo Kroatijos įstojimo į ES 2013 m. liepos mėn. Europos Parlamente yra 766 nariai, tačiau šis skaičius rinkimuose sumažės iki 751 ir toks liks. Daugiau gyventojų turinčios šalys turi daugiau vietų negu mažesnės, tačiau pastarosios turi daugiau vietų, negu turėtų, jei būtų laikomasi griežtos proporcijos.

Kuo šie rinkimai kitokie?

Per rinkimus rinkėjams sudaromos galimybės įvertinti ES pastangas kovoti su ekonomikos ir finansų krize bei išreikšti savo nuomonę dėl glaudesnės ekonominės ir politinės integracijos.

Svarbus naujas Lisabonos sutartimi įtvirtintas aspektas - iškeldamos naują kandidatą į Europos Komisijos pirmininko pareigas, valstybės narės turės atsižvelgti į Europos Parlamento rinkimų rezultatus. ES šalių pasiūlytą kandidatą turi pavirtinti naujai išrinktų Europos Parlamento narių dauguma. Tai reiškia, kad rinkėjai nuo šiol gali išsakyti savo nuomonę dėl to, kas iš J. M. Barroso turėtų perimti Komisijos pirmininko pareigas 2014 m. rudenį. Todėl įvairios politinės partijos, kaip antai krikščionys demokratai, socialistai, liberalai ir žalieji, renka savo kandidatus Komisijos pirmininko pareigoms užimti, skirdami jiems vadovaujantį vaidmenį savo rinkimų kampanijose.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus.

paskutinis atnaujinimas 10.03.2014