Byla C-282/07

État belge – SPF Finances

prieš

Truck Center SA

(cour d'appel de Liège prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Įsisteigimo laisvė — EB sutarties 52 straipsnis (po pakeitimo — EB 43 straipsnis) ir EB sutarties 58 straipsnis (dabar — EB 48 straipsnis) — Laisvas kapitalo judėjimas — EB sutarties 73B ir 73D straipsniai (dabar — atitinkamai EB 56 ir EB 58 straipsniai) — Juridinių asmenų apmokestinimas — Pajamos iš kapitalo ir kilnojamojo turto — Mokesčio prie šaltinio išskaičiavimas — Mokestis už pajamas, gaunamas iš akcijų ir paskolinto kapitalo — Mokesčio už pajamas, gaunamas iš akcijų ir paskolinto kapitalo, taikymas už įmonėms ne rezidentėms sumokėtas palūkanas — Mokesčio už pajamas, gaunamas iš akcijų ir paskolinto kapitalo, nebuvimas už įmonėms rezidentėms sumokėtas palūkanas — Sutartis dėl dvigubo pajamų apmokestinimo išvengimo — Apribojimas — Nebuvimas“

Generalinės advokatės J. Kokott išvada, pateikta 2008 m. rugsėjo 18 d.   I ‐ 10770

2008 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas   I ‐ 10788

Sprendimo santrauka

Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Laisvas kapitalo judėjimas – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis

(EB sutarties 52 straipsnis (po pakeitimo – EB 43 straipsnis), 58 straipsnis (dabar – EB 48 straipsnis), 73B ir 73D straipsniai (dabar – atitinkamai EB 56 ir EB 58 straipsniai)

EB sutarties 52 straipsnis (po pakeitimo – EB 43 straipsnis), EB sutarties 58 straipsnis (dabar – EB 48 straipsnis), EB sutarties 73B ir 73D straipsniai (dabar – atitinkamai EB 56 ir EB 58 straipsniai) turi būti aiškinami kaip nedraudžiantys tokios valstybės narės mokesčių normos, numatančios mokesčio prie šaltinio išskaičiavimą už palūkanas, kurias šios valstybės bendrovė rezidentė sumoka bendrovei, kitos valstybės narės rezidentei, tačiau atleidžiančios nuo šio išskaičiavimo palūkanas, sumokėtas bendrovei, pirmosios valstybės narės rezidentei, kurios pajamos pastarojoje valstybėje apmokestinamos pelno mokesčiu.

Iš tiesų tokia mokesčių norma įtvirtintas skirtingas bendrovių, gaunančių pajamas iš kapitalo, vertinimas, pasireiškiantis skirtingų apmokestinimo būdų taikymu, atsižvelgiant į tai, ar šios bendrovės įsteigtos nagrinėjamoje valstybėje narėje, ar kitoje valstybėje narėje, susijęs su situacijomis, kurios nėra objektyviai panašios. Pirma, jei palūkanas išmokanti bendrovė ir šias palūkanas gaunanti bendrovė yra nagrinėjamos valstybės narės rezidentės, šios valstybės pozicija skiriasi nuo pozicijos tuo atveju, kai bendrovė, šios valstybės rezidentė, sumoka palūkanas bendrovei ne rezidentei, nes pirmu atveju valstybė narė veikia kaip valstybė, kurioje atitinkamos bendrovės turi savo buveines, o antru atveju – kaip palūkanų šaltinio valstybė. Antra, bendrovės rezidentės kitai bendrovei rezidentei sumokėtos palūkanos ir bendrovės rezidentės bendrovei ne rezidentei sumokėtos palūkanos apmokestinamos skirtingai, remiantis skirtingais teisiniais pagrindais. Taigi, pirma, atitinkama valstybė apmokestina palūkanas, kurias bendrovė rezidentė sumoka kitai bendrovei rezidentei, nes joms, kaip ir kitoms pastarosios bendrovės pajamoms, taikomas įmonių pelno mokestis. Antra, mokestis prie šaltinio už pajamas, gaunamas iš akcijų ir paskolinto kapitalo, išskaičiuojamas remiantis įgaliojimais, kuriuos sutartimi dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ši valstybė ir kita valstybė narė viena kitai pripažino pasidalydamos savo teises apmokestinti. Taigi šios skirtingos mokesčio taikymo sąlygos yra natūrali pasekmė to, kad gaunančiosioms bendrovėms rezidentėms ir ne rezidentėms taikomas skirtingas apmokestinimas. Galiausiai šie du skirtingi apmokestinimo būdai atspindi situacijų, kuriose šios bendrovės yra mokesčio išieškojimo atžvilgiu, skirtumą, kadangi nagrinėjamos valstybės narės mokesčių administratorius tiesiogiai kontroliuoja bendroves rezidentes, tačiau taip nėra gaunančiųjų bendrovių ne rezidenčių atveju, nes iš pastarųjų išieškant mokestį reikalinga valstybės, kurios rezidentės jos yra, mokesčių administratoriaus pagalba.

Be to, tokia mokesčių norma įtvirtintas skirtingas vertinimas nebūtinai sukuria gaunančiosioms bendrovėms rezidentėms palankesnę situaciją, nes, pirma, jos turi pervesti pelno mokestį avansu ir, antra, už bendrovėms ne rezidentėms sumokėtas palūkanas taikomo mokesčio už pajamas, gaunamas iš akcijų ir paskolinto kapitalo, dydis yra gerokai mažesnis už pelno mokesčio, taikomo palūkanas gaunančių bendrovių rezidenčių pajamoms, dydį.

Esant tokioms sąlygoms, šis skirtingas vertinimas nėra nei įsisteigimo laisvės apribojimas Sutarties 52 straipsnio prasme, nei kapitalo judėjimo apribojimas Sutarties 73B straipsnio prasme.

(žr. 41–52 punktus ir rezoliucinę dalį)